
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
117
1. Įvadas
Nuo heparino atradimo laboratorijoje praėjo jau
daugiau nei šimtas metų, tačiau, nepaisant to,
kokia plati šiandien yra vaistų pasiūla, klinikinėje
praktikoje neretai pasitaiko tokios situacijos,
kuriose heparinas išlieka pirmo pasirinkimo
medikamentu. Dažniausiai minimos palankios
heparino farmakologinės savybės yra greita
veikimo pradžia, lengvas monitoravimas ir
galimybė nutraukti heparino antikoaguliacinį
poveikį antidotu. Tokios savybės ir nulemia tai,
kad heparinas bei jo derivatai, mažos
molekulinės masės heparinai, tam tikrose
situacijose, renkantis antikoaguliacinį gydymą,
nukonkuruoja kitus preparatus [1,2]. Jie
vartojami ir antikoaguliaciniam gydymui, ir
profilaktikai esant įvairioms medicininėms
būklėms, todėl labai svarbu žinoti ir galimas jų
vartojimo komplikacijas. Dažniausiai pasitaiko
hemoraginės, tačiau galimos ir nehemoraginės
komplikacijos, iš kurių viena kliniškai
reikšmingiausių yra heparino indukuota
trombocitopenija (HIT). Tai yra reta, tačiau
gyvybei pavojinga patologija, kuri pasireiškia
sumažėjusiu trombocitų kiekiu ir
hiperkoaguliacine būkle, galinčia progresuoti į
tromboemboliją. Heparinas ir mažos
molekulinės masės heparinai yra tarp dažniausiai
pasaulyje skiriamų vaistų, todėl svarbu mokėti
HIT atpažinti, diagnozuoti ir gydyti [2–4].
2. Etiologija ir patofiziologija
Trombocitų alfa granulėse yra randamas
trombocitų faktorius 4 (PF4), kurio dideli kiekiai
išsiskiria, kai trombocitai yra aktyvuojami.
Normaliai plazmoje PF4 baltymo kiekis yra labai
nedidelis, vos aptinkamas, tačiau suleidus
heparino, PF4 koncentracija plazmoje gali
padidėti net iki 15-30 kartų. Išsiskyręs teigiamą
krūvį turintis PF4 jungiasi su neigiamą krūvį
turinčiu heparinu ir susidaro PF4-heparino
kompleksai, kurie yra imunogeniški, atpažįstami
kaip antigenai [2]. Veikiant imuninei sistemai,
per 5 – 14 dienų žmogaus organizme prieš PF4-
heparino kompleksus susiformuoja IgG
antikūnai. Rečiau gali susiformuoti su HIT susiję
IgM bei IgA klasės antikūnai, tačiau dažniausiai
jie nėra kliniškai reikšmingi [3,5,6]. IgG
antikūnai paprastai išlieka organizme iki 90-120
dienų. Susidarę IgG antikūnai jungiasi su PF4-
heparino kompleksais ir aktyvuoja trombocitus
per jų FcγRIIA receptorius, dėl to išskiriama dar
daugiau PF4 baltymo, susidaro trombocitų
agregatai, taip pat išsiskiria protrombotiniai
junginiai, skatinamas trombino, audinių
faktoriaus ir galiausiai trombų susidarymas [6].
2.1 HIT tipai
HIT yra skirstoma į I tipo ir II tipo:
1) I tipo – lengva trombocitopenija, trombocitų
skaičius paprastai nebūna mažesnis nei 100
× 10
9
/l. Būdinga ankstyva pradžia,
dažniausiai per pirmas kelias gydymo
dienas. I tipo HIT yra neimuninės kilmės,
spontaniškai regresuoja net ir tęsiant
gydymą heparinu. I tipo HIT yra dažnesnė,
ji nustatoma 10-30% visų pacientų, gydytų
heparinu [7,8].
2) II tipo – sunkesnė trombocitopenija,
dažniausiai atsiranda po 5 – 14 dienų nuo
gydymo heparinu pradžios, trombocitų
skaičius paprastai būna mažesnis nei 100 ×
10
9
/l arba sumažėja daugiau nei 50% nuo
pradinio trombocitų skaičiaus. II tipo HIT
nustatoma rečiau, jos dažnis siekia 0.5-5%
tarp pacientų, gydytų heparinu. II tipo HIT