Ligita Bespalovaitė1, Giedrius Putriūnas1, Vaida Vaitiekūnaitė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Diabetes is an emerging health problem, both in developing and developed countries and has an enormous economic and social impact. Type 1 diabetes is a disease in which autoimmune destruction of pancreatic β-cells leads to insulin deficiency. Controlling blood glucose with an acceptable range is a major goal of therapy. Despite advances in injection equipment and modern insulin formulations with favourable pharmacokinetic profiles, there remain limitations in the flexibility and responsiveness of injected insulin. Some patients can make appropriate adjustments to their dose of rapid-acting insulin. However, adjustments are usually constrained by the increments in the dose of insulin that are able to be administered and the patient’s ability to perform calculations to account for meals and to correct for glucose concentrations outside a healthy range. These constraints are particularly apparent in people with type 1 diabetes as insulin requirements can vary significantly and rapidly. Insulin pumps have been developed to address these shortcomings. Insulin pump therapy, also known as continuous subcutaneous insulin infusion, is an important and evolving form of insulin delivery, which is mainly used for people with type 1 diabetes. However, even with modern insulin pumps, errors of insulin infusion can occur due to pump failure, insulin infusion set blockage, infusion site problems, insulin stability issues, user error, or a combination of these. Meta-analyses and randomised controlled trials have reported improvements in glycaemic control using insulin pump therapy compared to multiple daily injections. These include reductions in blood glucose, reduced hypoglycaemia, lower glycated haemoglobin (HbA1c), lower insulin requirements, and improved quality of life. The greatest motivating factor for people with type 1 diabetes to use an insulin pump is to improve their diabetes control. There are numerous benefits in using insulin pump therapy rather than multiple daily injections. However, it is important to recognise that there may also be some disadvantages. Users are therefore exposed to significant and potentially fatal hazards: interruption of insulin infusion can result in hyperglycemia and ketoacidosis; conversely, delivery of excessive insulin can cause severe hypoglycemia.
Keywords: diabetes mellitus, type 1, insulin pump therapy, treatment.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
106
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 106-114
Insulin pump therapy for type 1 diabetes mellitus treatment.
Advantages and disadvantages
Ligita Bespalovaitė
1
, Giedrius Putriūnas
1
, Vaida Vaitiekūnaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Diabetes is an emerging health problem, both in developing and developed countries and has an enormous economic and
social impact. Type 1 diabetes is a disease in which autoimmune destruction of pancreatic β-cells leads to insulin
deficiency. Controlling blood glucose with an acceptable range is a major goal of therapy. Despite advances in injection
equipment and modern insulin formulations with favourable pharmacokinetic profiles, there remain limitations in the
flexibility and responsiveness of injected insulin. Some patients can make appropriate adjustments to their dose of rapid-
acting insulin. However, adjustments are usually constrained by the increments in the dose of insulin that are able to be
administered and the patient’s ability to perform calculations to account for meals and to correct for glucose
concentrations outside a healthy range. These constraints are particularly apparent in people with type 1 diabetes as insulin
requirements can vary significantly and rapidly. Insulin pumps have been developed to address these shortcomings.
Insulin pump therapy, also known as continuous subcutaneous insulin infusion, is an important and evolving form of
insulin delivery, which is mainly used for people with type 1 diabetes. However, even with modern insulin pumps, errors
of insulin infusion can occur due to pump failure, insulin infusion set blockage, infusion site problems, insulin stability
issues, user error, or a combination of these. Meta-analyses and randomised controlled trials have reported improvements
in glycaemic control using insulin pump therapy compared to multiple daily injections. These include reductions in blood
glucose, reduced hypoglycaemia, lower glycated haemoglobin (HbA1c), lower insulin requirements, and improved
quality of life. The greatest motivating factor for people with type 1 diabetes to use an insulin pump is to improve their
diabetes control. There are numerous benefits in using insulin pump therapy rather than multiple daily injections.
However, it is important to recognise that there may also be some disadvantages. Users are therefore exposed to significant
and potentially fatal hazards: interruption of insulin infusion can result in hyperglycemia and ketoacidosis; conversely,
delivery of excessive insulin can cause severe hypoglycemia.
Keywords: diabetes mellitus, type 1, insulin pump therapy, treatment.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
107
Insulino pompos terapija pirmo tipo cukrinio diabeto gydymui.
Privalumai ir trūkumai
Ligita Bespalovaitė
1
, Giedrius Putriūnas
1
, Vaida Vaitiekūnaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Diabetas yra didėjanti sveikatos sistemos problema tiek besivystančiose, tiek ir išsivysčiusiose šalyse bei turi didžiulį
ekonominį ir socialinį poveikį. 1 tipo cukrinis diabetas yra liga, kai kasos β ląstelių autoimuninis sunaikinimas sukelia
insulino trūkumą. Gliukozės kiekio kraujyje kontroliavimas tinkamose ribose yra pagrindinis gydymo tikslas. Nepaisant
padarytos pažangos atliekant insulino injekcijas ir naudojant šiuolaikines insulino pompas, pasižyminčias gerais
farmakokinetikos profiliais, insulino injekcijų lankstumas ir reaktyvumas išlieka riboti. Kai kurie pacientai gali tinkamai
koreguoti greito veikimo insulino dozę, tačiau koregavimą paprastai riboja insulino dozės, kurias galima vartoti,
padidėjimas dėl įvairių priežasčių. Paciento galimybės atlikti skaičiavimus bei pakeitimus yra labai svarbios, reikia
atsižvelgti į maistą ir koreguojamą gliukozės koncentraciją, kuomet gliukozės kiekis kraujyje yra smarkiai nukrypęs nuo
siektinos ribos. Šie apribojimai ypač akivaizdūs žmonėms, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, nes insulino poreikis jiems
gali smarkiai ir greitai skirtis. Šiems trūkumus bandant pašalinti buvo sukurtos insulino pompos. Insulino pompos terapija,
taip pat žinoma kaip nuolatinė poodinė insulino infuzija, yra svarbi ir besivystanti insulino tiekimo forma, kuri daugiausia
naudojama žmonėms, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu. Tačiau net ir naudojant šiuolaikines insulino pompas, insulino
infuzijos paklaidos gali atsirasti dėl pačios insulino pompos gedimo, insulino infuzijos sistemos mechaninio blokavimo,
kateterio įdėjimo vietos problemų, insulino pasisavinimo problemų, pompos vartotojo klaidų ar įvairių galimų derinių.
Metaanalizės ir atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai parodė, kad pagerėja glikemijos kontrolė naudojant insulino
pompos terapiją, palyginti su daugkartinėmis injekcijomis kasdien. Tai apima gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimą,
sumažėjusią hipoglikemiją, mažesnį glikuoto hemoglobino (HbA1c) kiekį, mažesnį insulino poreikį ir pagerėjusią
gyvenimo kokybę. Didžiausias motyvuojantis veiksnys žmonėms, sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, naudoti insulino
pompą yra pagerinti diabeto kontrolę. Yra daugybė naudos naudojant insulino pompos terapiją, o ne kelias injekcijas
kasdien. Tačiau svarbu pripažinti, kad gali būti ir tam tikrų trūkumų. Todėl vartotojams insulino pompos gali kilti didelis
ir potencialiai mirtinas pavojus: nutraukus insulino infuziją, gali pasireikšti hiperglikemija ir ketoacidozė; atvirkščiai, per
didelis insulino kiekis gali sukelti sunkią hipoglikemiją.
Raktažodžiai: cukrinis diabetas, pirmas tipas, insulino pompos terapija, gydymas.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
108
Įvadas
Cukrinis diabetas yra didelė visuomenės problema,
kuri visame pasaulyje artėja prie epidemijos. Visame
pasaulyje lėtinių, neužkrečiamų ligų paplitimas
didėja nerimą keliančiu greičiu. Diabetu sergančių
žmonių skaičiaus siejamas su nutukimu ir nesveiko
gyvenimo būdo paplitimu. Naujausi skaičiavimai
rodo, pasaulyje yra apie 415 milijonai diabetu
sergančių žmonių, tikimasi, kad iki 2040 metų jis
padidės iki 642 milijonų.[1] Diabetas sukelia
daugelio sistemų komplikacijas, kuomet pažeidžia
smulkiąsias kraujagysles ir sukelia komplikacijas,
tokias kaip: retinopatiją, nefropatiją ir neuropatiją.
Bei taip pat ir makrovaskulines komplikacijas,
tokias kaip išeminė širdies liga, insultas ir periferinių
kraujagyslių ligos.[2] Žmonių ankstyvas
sergamumas, mirtingumas, sumažėjusi gyvenimo
trukmė, didelės finansinės išlaidos gydymui, tai
priežastys, kodėl cukrinis diabetas svarbi ir aktuali
problema visuomenės sveikatos sistemai. Dauguma
nacionalinių ir tarptautinių sveikatos įstaigų ir
diabeto asociacijų įspėjimų yra pagrįsti gyvenimo
būdo pokyčiais ir streso mažinimu, kurie gali
užkirsti kelią diabetui.[3]
Etiologija
Pirmo tipo cukrinio diabeto etiologija yra vis dar
nežinoma, manoma, kad yra genetinis polinkis,
turintis tvirtą ryšį su specifiniais HLA aleliais, ypač
DRB103-DQB10201 ir DRB 10401 –
DQB10302H.[4] Rizika susirgti pirmo tipo cukriniu
diabetu be šeiminės istorijos yra maždaug 0,4
procentai, tuo tarpu sergančios motinos turi riziką,
kad jų vaikai sirgs nuo 1 iki 4 procentų, o sergančio
tėvo nuo 3 iki 8 procentų. Jei abu tėvai yra sergantys
pirmo tipo cukriniu diabetu, tuomet rizika išauga iki
30 procentų.[5] Monozigotiniams dvyniams rizika
susirgti pirmo tipo diabetu per pirmus dešimt metų
po dvyniui nustatytos diagnozės yra 30 procentų, o
susirgti viso gyvenimo metu yra apie 65
procentai.[6]
Rizikos grupėse pastebima, kad virusai ar kiti
aplinkos veiksniai sukelia autoimuninių beta ląstelių
sunaikinimą.[7] Nustatyta, kad pirmo tipo cukrinis
diabetas išsivystė vaikams gimusiems, tuomet
motina nėštumo metu sirgo Koksaki virusine
infekcija ar kita enterovirusine infekcija. Taip pat
aplinkos toksinai turi savo vaidmenį ir higienos
hipotezė rodo, kad geresnės sanitarinės sąlygos yra
susijusios su dažnesniu autoimuninių ligų
išsivystymu. Mitybos veiksniai taip pat turi įtakos
ligos išsivystymui. Tyrime dalyvavę dalyviai,
turintys mažos ar vidutinės rizikos HLA-DR
genotipus ir padidintą salelių autoimuniškumą,
vartojantys karvės pieno baltymus turėjo
reikšmingai padidėjusią riziką. O tiriamieji, kuriems
būdingas didelės rizikos genotipas – neturėjo
reikšmingai padidėjusios rizikos.[6]
Epidemiologija
Pirmo tipo cukrinis diabetas yra viena dažniausių
lėtinių vaikų ligų, tačiau ji gali prasidėti bet kuriame
amžiuje. Pirmasis tipas sudaro 5-10 procentų diabetu
sergančių žmonių. Dažniausias vaikų amžius
kuomet susergama yra nuo 4 iki 6 metų ir
ankstyvame brendime (nuo 10 iki 14 metų).[8]
Visame pasaulyje taip pat pastebimas didelis
geografinis sergamumo skirtumas. Dažniausiai
registruojami atvejai yra Suomijoje ir kitose Šiaurės
Europos valstybėse, o jų rodikliai yra maždaug 400
kartų didesni nei Kinijoje ir Venesueloje, kur yra
mažiausias sergamumas.[9]
Patofiziologija
Pirmo tipo cukrinis diabetas vystosi sukeldamas
imuninės sistemos reakciją prieš betą ląstelių
antigenus ir inicijuodamas priešuždegiminius
atsakus. Po to, antigeną pristatančios ląstelės
imuninei sistemai pateikia betą ląstelių antigenus,
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
109
dėl neefektyvaus imunologinių reakcijų reguliavimo
atsiranda lėtinis imunologinis atsakas, dėl kurio beta
ląstelės sunaikinamos. Beta ląstelių mirtis dėl virusų
ar fiziologinių mechanizmų sukelia antigenų
išsiskyrimą ir imuninį atsaką prieš kitas betą ląsteles.
Paprastai dendritinės ląstelės pasisavina šiuos
antigenus ir pateikia juos T ląstelėms, kurios šiuo
atveju atlieka labai svarbų vaidmenį.[10]
Autoimuninis atsakas yra įmanomas tuo atveju, jei
autoreaktyvios T ląstelės išvengė neigiamos
užkrūčio liaukos atrankos. Autoreaktyviosio T
ląstelės, suaktyvintos dendritinių ląstelių,
stimuliuoja autoreaktyvias citotoksines T ir B
ląsteles. Galiausiai beta ląstelių naikinimo
efektorinis mechanizmas reikalauja kolektyvinio
dendritinių ląstelių, makrofagų, T, B ir natūralių
žudikių ląstelių bendradarbiavimo.[11]
Klinika
Cukrinio diabeto požymis - aukštas gliukozės kiekis
kraujyje (hiperglikemija). 1 tipo cukrinio diabeto
simptomai yra: labai didelis šlapimo išsiskyrimas
(poliurija), troškulys (polidipsija), nuolatinis alkis,
svorio kritimas, regos pokyčiai ir nuovargis.
Minėtieji simptomai dažniausiai atsiranda staiga
[12]. Taip pat pacientams dažnai pasireiškia ir
ketoacidozės klinika: pykinimas, vėmimas, pilvo
skausmai, šių pacientų objektyviai matoma būklė
yra sausos gleivinės, blogas odos turgoras, acetono
kvapas iš burnos, tachikardija, galima ortostatinė
hipotenzija, Kussmaul kvėpavimas.
Nekontroliuojama hiperglikemija sukelia labai rimtų
problemų.[13]
Diagnostika
Cukrinio diabeto diagnozė patvirtinama
vadovaujantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos
ekspertų rekomendacijomis. Cukrinis diabetas
diagnozuojamas atliekant glikemijos tyrimus
veninėje kraujo plazmoje:
• Esant CD būdingiems simptomams
(Lentelė 1) ir bent vienam hiperglikemijos
rodikliui, atliekant gliukozės tolerancijos
mėginį (Lentelė 2).
• Vieno mėnesio laikotarpiu atlikus bent du
tyrimus, tačiau ne tą pačią dieną, ir
nustačius didesnę negu 7,0 mmol/l
glikemiją nevalgius, nors CD būdingų
simptomų gali ir nebūti.
Prediabetas apima gliukozės toleravimo sutrikimą ir
sutrikusią glikemiją nevalgius, ir reiškia padidėjusią
cukrinio diabeto riziką. Prediabetas diagnozuojamas
atliekant gliukozės tolerancijos mėginį (Lentelė 2).
Nustačius gliukozės toleravimo sutrikimą arba
sutrikusią gliukozę nevalgius rekomenduojama
gliukozės tolerancijos mėginį kartoti 1 kartą per
metus.
Jeigu gaunami prieštaringi rezultatai, privaloma
atlikti gliukozės tolerancijos mėginį. Jeigu po 2 val.
75 g gliukozės krūvio glikemija yra didesnė arba lygi
11,1 mmol/l, diagnozuojamas CD. Hiperglikemija
nevalgius nėra kontraindikacija atlikti gliukozės
tolerancijos mėginį. Atliekant gliukozės tolerancijos
mėginį vaikams, geriamosios gliukozės miltelių
dozė apskaičiuojama pagal svorį – skiriama 1,75
g/kg svorio, bet ne daugiau kaip 75 g.
Gydymo efektyvumas vertinamas pagal HbA1c
rodiklį, atliekant šį tyrimą ne dažniau kaip kas 3
mėnesius. [14]
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
110
Lentelė 1. Cukrinio diabeto klinikiniai simptomai [14]
Simptomai
1 Tipo CD
• - troškulys (lot. polydipsia - polidipsija),
• - dažnas ir gausus šlapinimasis (lot. polyuria - poliurija),
• - padidėjęs noras valgyti ir gausesnis maisto suvartojimas (lot. polyfagia - polifagija),
• - svorio mažėjimas,
• - silpnumas, mieguistumas,
• - regėjimo sutrikimai,
• - dažnai nustatoma ketonurija ir (ar) ketoacidozė.
Lentelė 2. Angliavangenių apykaitos sutrikimas, jo diagnostikos kriterijai ir glikemijos veninėje kraujo plazmoje
rodikliai [15]
Angliavandenių apykaitos
sutrikimas
Nustatymo sąlygos
Glikemija (mmol/l) veninėje
kraujo plazmoje
Cukrinis diabetas
Glikemija nevalgius ir (arba) po 2val. 75g. gliukozės
krūvio arba abu kriterija
>=7,0 >=11,1
Gliukozės tolerancijos
sutrikimas
Glikemija nevalgius ir 2val. 75g. gliukozės krūvio
arba abu kriterija
<7
>=7,8 ir <11,1
Sutrikusi gliukozė nevalgius
Glikemija nevalgius ir 2val. 75g. gliukozės krūvio
arba abu kriterija
>=6,1 ir <7,0 <7,8
Gydymas
Diagnozavus pirmo tipo cukrinį diabetą labai svarbu
išlaikyti vidutinį gliukozės kiekį kuo artimesnį
normai. Daugumos diabetu sergančių pacientų
tikslas yra išlaikyti HbA1c <7,0%, jei tai galima
pasiekti be hipoglikemijos. [16]
Pagrindinis ir būtinas visiems sergantiems pirmo
tipo cukriniu diabetu gydymas – insulino preparatų
injekcijos. Tai apima kasdienines bazinio, greito ir
vidutinio veikimo insulino injekcijas arba nuolatinę
poodinę insulino infuziją į poodį.[17] Norint pasiekti
optimalią glikemijos kontrolę, išvengiant
hipoglikemijos ir kitų neigiamų padarinių (pvz. per
didelio svorio padidėjimo ir lipodistrofijos), reikia
individualizuoto insulino terapijos, papildomų
gliukozės stebėjimų ir tinkamos mitybos (ypač
svarbūs angliavandeniai).[18] Labai didelę reikšmę
turi skaičiavimas ir insulino dozės koregavimas
atsižvelgiant į suvartojamų angliavandenių kiekį,
aktyvumo lygį ir gliukozės kiekį kraujyje.[19]
Bazinio boliuso insulino režimai, imituojantys
fiziologinę insulino sekreciją, turėtų būti pradedami
iškart po diagnozės nustatymo. Pradinė bendra paros
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
111
insulino dozė paprastai priklauso nuo svorio,
svyruoja nuo 0,4 iki 1,0 vieneto kilogramui kūno
svorio, kaip rekomenduojama įvairiose
rekomendacijose [20]. Tačiau kai kuriais atvejais,
ypač naujai diagnozuotiems pacientams, reikalinga
insulino dozė gali būti mažesnė dėl trumpalaikės
remisijos, kuri gali pasireikšti anksti po insulino
injekcijų pradžios.
Insulino pompa
Insulino terapija naudojant nuolatinę poodinę
insulino infuziją yra efektyvus ir lankstus insulino
tiekimo būdas, kuris gali būti susijęs su geresniu
glikemijos kontroliavimu ir klinikiniais
rezultatais.[21] Insulino pompos nuo jų atsiradimo
sparčiai vystėsi ir dabar yra mažesnės, tikslesnės ir
patikimesnės nei jų pirmtakai. Insulino pompos vis
dažniau naudojamos asmenims, sergantiems visų
amžiaus grupių 1 tipo cukriniu diabetu.[22] Vaikų ir
suaugusiųjų, vartojančių insulino pompą, santykis
skirtingose šalyse atrodo skirtingas. Daugelis
insulino pompų dabar turi specialius matuoklius,
skirtus gliukozės kiekio kraujyje kontrolei, kurie gali
automatiškai nustatyti gliukozės kiekį kraujyje ir yra
aprūpinti algoritmais, kurie siūlo boliuso dozes,
atsižvelgiant į vartotojo nustatomus angliavandenių
gramus ir gliukozės kiekį kraujyje.[23] Šias sistemas
sudaro specialus nuolatinis gliukozės matuoklis,
insulino pompa ir valdymo algoritmas, į kurį įeina
„mažo gliukozės kiekio sustabdymo“ funkcija.
Tokiu būdu bazinė insulino infuzija nutraukiama 2
valandoms, jei gliukozės lygis pasiekia iš anksto
nustatytą vertę ir pacientas nereaguoja į
hipoglikemijos simtomus.[24]
Daugelis insulino pompų siūlo įvairius
programuojamus boliusus atsižvelgiant į valgymų
tipą ir kiekį. Tačiau šiuos boliusus kiekvienas
gamintojas įvardija skirtingai, o tai kelia iššūkį
švietimui ir mokymui.[25] Vartotojas įveda
apskaičiuotą angliavandenių kiekį valgio metu ir
pompa gali apskaičiuoti korekcines dozes ir valgio
boliusus, atsižvelgdama į „organizme esantį
insuliną“.Tai gali būti naudinga daugeliui insulino
pompų naudotojų, tačiau beveik nėra tikslių
įrodymų, patvirtinančių šio algoritmo visišką
patikimumą.[26].
Privalumai
Dabartinio tyrimo išvados parodė, kad insulino
terapija buvo susijusi su mažesniu HbA1c[27],
atspindinčiu geresnę medžiagų apykaitos kontrolę
palyginus su suaugusiųjų, kurie nenaudoja insulino
pompos.[28] Naudojant insulino pompą tarp
tiriamųjų taip pat sumažėjo hipoglikemijos
atvejai.[29] Insulino pompa užtikrina insulino
tiekimą, kuris geriau imituoja normalią kasos
funkciją bei naudoja tik greito veikimo insuliną,
sumažina gliukozės svyravimą ir su absorbcija
susijusį kintamumą. Kai kuriuose pompose yra
integruoti boliuso algoritmai, siūlantys boliuso
dozes, atsižvelgiant į vartotojo įvertintą
angliavandenių kiekį ir gliukozės kiekį kraujyje.
Žmogui daugiau laisvės suteikia padidėjęs
lankstumas atliekant kasdienes veiklas, pvz.
atliekant mankštą, laisviau galima pasirinkti
valgymo laiką, kelionių metu yra paprasčiau derinti
valgymo ir kitų užsiėmimų grafiką, darbas
pamainomis paprasčiau suderinamas. Gali būti
integruotas sensorius su nuolatiniu gliukozės
stebėjimu, kad būtų galima gauti informaciją apie
gliukozės kiekį realiu laiku (kuris keliolika minučių
skiriasi nuo gliukozės kiekio kapiliariniame
kraujyje).
Trūkumai
Insulino pompa yra išorinis prietaisas, kuris
pritvirtintas prie kūno 24 valandas per parą. Yra
rizika mechaninių sutrikimų, tokių kaip infuzijos
užsikimšimas ar kateterio užlinkimas, galintis
sukelti diabetinę ketoacidozę, kadangi žmogus su
pompa naudoja tik greito veikimo insuliną, tai
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
112
įvykus gedimui ar mechaninei kliūčiai, ketocidozė
yra sunkesnė, palyginus su žmonėmis, kurie naudoja
insuliną injekcijomis.[30] Kateterio vietos
problemos, tokios kaip odos infekcijos ar vietinis
dirginimas. Taip pat didelės išlaidos bei pacientai
turi norėti ir mokėti naudotis technologijomis.[31]
Išvados
• Cukrinis diabetas yra didelė visuomenės
problema, kuri visame pasaulyje artėja prie
epidemijos, nors pirmo tipo cukrinis
diabetas traktuojama kaip autoimuninė
liga, tačiau jos susirgimų skaičius irgi
nuolat auga.
• Koreguojant šią ligą svarbiausias dalykas
glikemijos kontrolė, kuri turi būti artima
sveiko žmogaus gliukozės kiekiui kraujyje,
vengiant hiperglikemijų ir hipoglikemijų.
• Insulino preparatų vartojimas gali būti
dvejopas: insulino injekcijomis arba
nuolatine insulino terapija naudojant
insulino pompas.
• Insulino pompos gali būti integruotos su
nuolat gliukozės kiekį matuojančias
sensoriais, ši technologija padeda dar
geriau kontroliuoti diabetą.
• Insulino pompa atspindi žmogaus kasos
darbą, tačiau dar nėra tobula sistema ir
žmogui reikia daug įdėti pastangų, kad
išlaikytų gerą diabeto kontrolę.
• Ši sistema turi daug pliusų, kurie padeda
geriau palaikyti diabeto kontrolę, tačiau
nuolatinis aparatas, kurį žmogus turi šalia
savęs turėti 24 valandas per parą turi ir
minusų.
Literatūra
[1] IDF Diabetes Atlas: Global estimates for the
prevalence of diabetes for 2015 and 2040.
[2] The diabetes control and complications
trial/epidemiology of diabetes interventions and
complications study at 30 years: overview.
Nathan DM, DCCT/EDIC Research Group.
Diabetes Care. 2014; 37(1):9-16.
[PubMed] [Ref list]
[3] Screening for pulmonary tuberculosis in type 2
diabetes elderly: a cross-sectional study in a
community hospital.
Lin YH, Chen CP, Chen PY, Huang JC, Ho C, Weng
HH, Tsai YH, Peng YS
BMC Public Health. 2015 Jan 8; 15():3.
[4] Nadeem A, Ashraf MR, Javed M, Hussain T,
Tariq MS, Babar ME. Review - MicroRNAs: A new
paradigm towards mechanistic insight of diseases.
Pak J Pharm Sci. 2018 Sep;31(5):2017-2026.
[PubMed]
[5] Basina M, Maahs DM. Age at type 1 diabetes
onset: a new risk factor and call for focused
treatment. Lancet. 2018 Aug 11;392(10146):453-
454. [PubMed]
[6] Redondo MJ, Geyer S, Steck AK, Sharp S,
Wentworth JM, Weedon MN, Antinozzi P, Sosenko
J, Atkinson M, Pugliese A, Oram RA., Type 1
Diabetes TrialNet Study Group. A Type 1 Diabetes
Genetic Risk Score Predicts Progression of Islet
Autoimmunity and Development of Type 1 Diabetes
in Individuals at Risk. Diabetes Care. 2018
Sep;41(9):1887-1894. [PMC free article] [PubMed]
[7] Regulatory T cell dysfunction in type 1 diabetes:
what's broken and how can we fix it?
Hull CM, Peakman M, Tree TIM
Diabetologia. 2017 Oct; 60(10):1839-1850.
[PubMed] [Ref list]
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
113
[8] Lee JJ, Thompson MJ, Usher-Smith JA,
Koshiaris C, Van den Bruel A. Opportunities for
earlier diagnosis of type 1 diabetes in children: A
case-control study using routinely collected primary
care records. Prim Care Diabetes. 2018
Jun;12(3):254-264. [PubMed] [Reference list]
[9] Fazeli Farsani S, Brodovicz K, Soleymanlou N,
Marquard J, Wissinger E, Maiese BA. Incidence and
prevalence of diabetic ketoacidosis (DKA) among
adults with type 1 diabetes mellitus (T1D): a
systematic literature review. BMJ Open. 2017 Aug
01;7(7):e016587. [PMC free article] [PubMed]
[Reference list]
[10] Experiments by nature: lessons on type 1
diabetes.
Battaglia M
Tissue Antigens. 2014 Jan; 83(1):1-9.
[11] Wallberg M, Cooke A. Immune mechanisms in
type 1 diabetes. Trends Immunol. 2013;34(12):583–
591. [PubMed] [Google Scholar]
[12] Bidirectional screening of tuberculosis patients
for diabetes mellitus and diabetes patients for
tuberculosis.
Jali MV, Mahishale VK, Hiremath MB
Diabetes Metab J. 2013 Aug; 37(4):291-5.
[PubMed] [Ref list]
[13] Tuomilehto J. The emerging global epidemic of
type 1 diabetes. Curr Diab Rep 2013;13:795– 804.
[14] LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS
APSAUGOSMINISTROĮSAKYMAS.Dėl Cukrinio
diabeto ambulatorinio gydymo
kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo
patvirtinimo. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos Ministro 2002 m. rugpjūčio 14 d.
įsakymu Nr. 422.
[15] Classification and Diagnosis of Diabetes.
American Diabetes Association.
Diabetes Care. 2016 Jan; 39 Suppl 1():S13-22.
[16] American Diabetes Association. Glycemic
Targets. Standards of Medical Care in Diabetes—
2016. Diabetes Care. 2016;39(Supplement 1):S39–
S46. [Google Scholar] [Ref list]
[17] American Diabetes Association. Standards of
medical care in diabetes—2019. Diabetes Care.
2019;42:S1–193.
[18] Relative effectiveness of insulin pump
treatment over multiple daily injections and
structured education during flexible intensive insulin
treatment for type 1 diabetes: cluster randomised
trial (REPOSE).
REPOSE Study Group.
BMJ. 2017 Mar 30; 356():j1285.
[PubMed] [Ref list]
[19] National Institute for Health and Care
Excellence (NICE). Type 1 diabetes in adults:
diagnosis and management London: National
Institute for Health and Care Excellence (UK); 2015.
https://www.nice.org.uk/guidance/ng17. Accessed
14 Nov 2018.
[20] Diabetes Canada. 2018 clinical practice
guidelines for the prevention and management of
diabetes in Canada. Can J Diabetes. 2018;42(Suppl
1):S1–325.
[21] Grunberger G, Abelseth JM, Bailey TS, et al.
Consensus statement by the American Association
of Clinical Endocrinologists/American College of
Endocrinology Insulin Pump Management Task
Force. Endocr Pract 2014;20:463–
489CrossRefPubMedGoogle Scholar
[22] Ly TT, Nicholas JA, Retterath A, Lim EM,
Davis EA, Jones TW. Effect of sensor-augmented
insulin pump therapy and automated insulin
suspension vs standard insulin pump therapy on
hypoglycemia in patients with type 1 diabetes: a
randomized clinical trial. JAMA 2013;310:1240–
1247CrossRefPubMedWeb of Science
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
114
[23] Ly TT, Nicholas JA, Retterath A, Lim EM,
Davis EA, Jones TW. Effect of sensor-augmented
insulin pump therapy and automated insulin
suspension vs standard insulin pump therapy on
hypoglycemia in patients with type 1 diabetes: a
randomized clinical trial. JAMA 2013;310:1240–
1247CrossRefPubMedWeb of Science
[24] Bergenstal RM, Klonoff DC, Garg SK, et al, .;
ASPIRE In-Home Study Group. Threshold-based
insulin-pump interruption for reduction of
hypoglycemia. N Engl J Med 2013;369:224–
232CrossRefPubMedWeb of ScienceGoogle
Scholar
[25] Regittnig W, Urschitz M, Lehki B, et al.
Absorption kinetics of insulin following
subcutaneous bolus administration with different
bolus durations. Diabetes 2013;62(Suppl.
1):A247Google Scholar
[26] Heinemann L. Insulin pump therapy: what is the
evidence for using different types of boluses for
coverage of prandial insulin requirements? J
Diabetes Sci Tech 2015;3:1490–
1500CrossRefGoogle Scholar
[27] Association of Insulin Pump Therapy vs Insulin
Injection Therapy With Severe Hypoglycemia,
Ketoacidosis, and Glycemic Control Among
Children, Adolescents, and Young Adults With
Type 1 Diabetes.
Karges B, Schwandt A, Heidtmann B, Kordonouri
O, Binder E, Schierloh U, Boettcher C, Kapellen T,
Rosenbauer J, Holl RW
JAMA. 2017 Oct 10; 318(14):1358-1366.
[PubMed] [Ref list]
[28] Comparative effectiveness and safety of
methods of insulin delivery and glucose monitoring
for diabetes mellitus: a systematic review and meta-
analysis.
Yeh HC, Brown TT, Maruthur N, Ranasinghe P,
Berger Z, Suh YD, Wilson LM, Haberl EB, Brick J,
Bass EB, Golden SH
Ann Intern Med. 2012 Sep 4; 157(5):336-47.
[29] Hypoglycemia in patients with type 1 diabetes:
epidemiology, pathogenesis, and prevention.
Awoniyi O, Rehman R, Dagogo-Jack S
Curr Diab Rep. 2013 Oct; 13(5):669-78.
[PubMed] [Ref list]
[30] Association of Insulin Pump Therapy vs Insulin
Injection Therapy With Severe Hypoglycemia,
Ketoacidosis, and Glycemic Control Among
Children, Adolescents, and Young Adults With
Type 1 Diabetes.
Karges B, Schwandt A, Heidtmann B, Kordonouri
O, Binder E, Schierloh U, Boettcher C, Kapellen T,
Rosenbauer J, Holl RW
JAMA. 2017 Oct 10; 318(14):1358-1366.
[PubMed] [Ref list]
[31] Australian Institute of Health and Welfare.
Insulin pump use in Australia. Canberra: AIHW;
2012. www.aihw.gov.au/reports/heart-stroke-
vascular-disease/insulin-pump-use-in-
australia/contents/table-of-contents [cited 2018 Nov
1]
Comments are closed.