https://doi.org/10.53453/ms.2026.4.6
Diagnostic methods for stress urinary incontinence: a literature
review
Goda Monstavičiūtė
1
, Augustas Jankauskas
1
, Tomas Lūža
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Regional Telšiai Hospital, Department of Obstetrics and Gynaecology, Telšiai, Lithuania.
Abstract
Background. Stress urinary incontinence (SUI) is defined as the involuntary leakage of urine during physical
exertion or a sudden increase in intra-abdominal pressure. The most common causes include pelvic floor muscle
weakness, urethral sphincter insufficiency, or weakened connective tissue. For differential diagnosis, subjective
questionnaires, urodynamic studies and other methods are used. This article analyses the main advantages and
disadvantages of these diagnostic methods, which helps optimize diagnostic process and highlights the relevance
of the problem.
Aim. To analyse and review scientific literature describing diagnostic possibilities of stress urinary incontinence
in clinical practice.
Materials and methods. A literature review was conducted using the PubMed database to identify relevant
scientific publications. Only articles written in English and published 2015–2025 were included.
Results. In clinical practice, standardized questionnaires (QUID and ICIQ-FLUTS), together with a voiding diary
and thorough medical history, facilitate diagnosis and increase accuracy. Physical examination helps to evaluate
age-related or anatomical changes. Urodynamic tests are considered the „gold standard“ in diagnosing difficult
cases of stress urinary incontinence. Various radiological methods can be used to clarify the diagnosis. Although
ultrasound is more commonly applied in practice, its reliability is still being investigated.
Conclusions. The diagnosis of stress urinary incontinence is individualized for each case, combining clinical
assessment with instrumental investigations. Timely identification of the disorder allows for optimal treatment
strategy and significant improvement in patients’ quality of life. Urodynamic studies remain the gold standard for
diagnosis, while the clinical value of other methods, such as ultrasonography, is still being actively investigated.
Keywords: stress urinary incontinence, diagnosis, urodynamic testing, screening questionnaires, pelvic floor
muscle evaluation, ultrasound.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (2), p. 63-69, https://doi.org/10.53453/ms.2026.4.6
63
Įtampos šlapimo nelaikymo diagnostikos metodai: literatūros
apžvalga
Goda Monstavičiūtė
1
, Augustas Jankauskas
1
, Tomas Lūža
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Regioninė Telšių ligoninė, Akušerijos ir ginekologijos skyrius, Telšiai, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Įtampos šlapimo nelaikymas – nevalingas šlapimo pūslės išsituštinimas fizinio krūvio metu arba staiga
padidėjus intraabdominaliniam spaudimui. Dažniausio šio sutrikimo priežastis – nusilpę dubens dugno raumenys,
šlaplės rauko nepakankamumas, jungiamojo audinio pokyčiai. Diferencinei diagnostikai yra naudojamos
subjektyvios vertinimo skalės, urodinamikos tyrimai ir kiti diagnostikos metodai. Šiame straipsnyje analizuojami
pagrindiniai šio sutrikimo nustatymo privalumai bei trūkumai, kas leidžia optimizuoti diagnostikos procesą ir
pabrėžia šios problemos aktualumą.
Tikslas. Išanalizuoti ir apžvelgti mokslinę literatūrą, aprašančią diagnostikos galimybes klinikiniame darbe.
Medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalga buvo atlikta vykdant mokslinių tyrimų publikacijų paiešką PubMed
duomenų bazėje. Į apžvalgą buvo įtraukti anglų kalba rašyti straipsniai, publikuoti 2015 – 2025 metais.
Rezultatai. Klinikinėje praktikoje naudojamos vertinimo skalės (QUID ir ICIQ-FLUTS), šlapinimosi dienoraštis
ir tikslus ligos anamnezės surinkimas palengvina diagnostiką ir padidina jos tikslumą. Fizinis pacienčių ištyrimas
ir apžiūra padeda įvertinti amžinius ar anatominius pakitimus. Svarbus dėmesys turi būti skiriamas
urodinaminiams tyrimams, kadangi jie, nors ir atliekami invazinėmis sąlygomis, laikomi aukso standartu
diagnozuojant sudėtingus įtampos šlapimo nelaikymo atvejus. Įvairūs radiologiniai tyrimai kaip rentgeno,
ultragarsinis tyrimas ar MRT gali būti pasitelkti tikslinant diagnozę. Nors praktikoje dažniau naudojamas
ultragarsinis tyrimas, jo klinikinė vertė vis dar tiriama.
Išvados. Įtampos šlapimo nelaikymo diagnostika yra individuali kiekvienam atvejui, derinant klinikinį ištyrimą
ir instrumentinius tyrimus. Laiku nustatytas sutrikimas leidžia pasirinkti tinkamiausią gydymo taktiką ir
reikšmingai pagerinti pacienčių gyvenimo kokybę. Urodinaminiai tyrimai išlieka diagnostikos aukso standartu, o
kitų metodų, tokių kaip echoskopija, klinikinė vertė vis dar tiriama.
Raktažodžiai: įtampos šlapimo nelaikymas, diagnostika, urodinaminiai tyrimai, atrankinės patikros klausimynai,
dubens dugno raumenų įvertinimas, ultragarso tyrimas.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
64
1. Įvadas
Įtampos šlapimo nelaikymas tai nevalingas
pasišlapinimas fizinio krūvio metu arba padidėjus
intraabdominaliniam spaudimui pavyzdžiui,
čiaudint ar kosint, kaip apibrėžia Tarptautinė
šlapimo nelaikymo draugija (angl. International
Continence Society: ICS) [1]. Įtampos šlapimo
nelaikymo paplitimas, remiantis 2022 metais JAV
atliktu Nacionaliniu sveikatos ir mitybos tyrimu,
kuriame tirtos 5006 20 m. ir vyresnės moterys, yra
37,5 procentai [2]. Ši būklė stipriai veikia moterų
gyvenimo kokybę, gali sukelti nerimą ir depresiją,
apriboja fizinį aktyvumą ir socialinį gyvenimą [3].
Įtampos šlapimo nelaikymo dažniausia priežastis
yra silpni dubens dugno raumenys, šlaplės sfinkterio
nepakankamumas, pažeistas jungiamasis audinys.
Naudojami įvairūs diagnostikos metodai:
subjektyvūs klausimynai, objektyvus ir
urodinaminis ištyrimas, kurie visi prisideda prie
tikslios diagnozės nustatymo. Svarbu šią būklę
diferencijuoti nuo kitų šlapimo nelaikymo formų,
tokių kaip perpildymo šlapimo nelaikymas, dirglioji
šlapimo pūslė, funkcinis šlapimo nelaikymas ir
mišrus šlapimo nelaikymas, nes šių būklių
priežastys ir gydymo metodai yra skirtingi. Šiame
straipsnyje analizuojami įtampos šlapimo
nelaikymo diagnostikos metodai, kas leidžia
optimizuoti diagnostikos procesą ir pabrėžia šios
problemos aktualumą.
2. Metodika
Literatūros apžvalga atlikta naudojant elektroninę
duomenų bazę „PubMed“ siekiant atrinkti tinkamus
straipsnius apie įtampos šlapimo nelaikymo
diagnostikos metodus. Duomenų paieškos strategija:
įrašius raktinius žodžius „streso šlapimo nelaikymas
moterims“ (angl. „female stress urinary
inconitnence“), „diagnostikos metodai“ (angl.
„diagnostic methods“), „klinikinė diagnozė“ (angl.
„clinical diagnosis“) buvo rasti 2315 bibliografijos
įrašai, kurie buvo atrenkami remiantis įtraukimo ir
atmetimo kriterijais.
Įtraukimo kriterijai:
• Mokslinės publikacijos, parašytos anglų
kalba.
• Straipsniai, publikuoti 2015–2025 metais.
• Klinikiniai tyrimai, sisteminės literatūros
apžvalgos, metaanalizės.
Atmetimo kriterijai:
• Publikacijos, kurių pilnas tekstas
neprieinamas.
Pritaikius šiuos kriterijus buvo atrinktos 107
publikacijos, iš kurių 26 įtrauktos į šią literatūros
apžvalgą.
3. Rezultatai
3.1. Subjektyvūs klausimynai ir klinikinė
anamnezė
Anamnezės rinkimas yra svarbus pradinis ištyrimo
žingsnis – specifiniai klausimai padeda
diferencijuoti įtampos šlapimo nelaikymą nuo
dirgliosios šlapimo pūslės ir kitų šlapimo nelaikymo
tipų [4]. Svarbiausias klausimas, į kurį reikia
atsakyti – kada pasireiškia šlapimo nelaikymas – ar
padidėjus intraabdominaliniam spaudimui, ar
pasireiškia staiga atsirandančiu nenumaldomu noru
šlapintis [5]. Svarbu išsiaiškinti skundų dažnį,
išbėgančio šlapimo kiekį, įklotų poreikį, buvusias
dubens srities operacijas ar traumas, gimdymus,
nėštumus bei kaip tai veikia pacientės gyvenimo
kokybę. Taip pat diagnozei ir šlapimo nelaikymo
tipui nustatyti yra naudingi ir patikimi standartizuoti
klausimynai, tokie kaip „Šlapimo nelaikymo
diagnozės klausimynas“ (angl. The Questionnaire
for Urinary Incontinence Diagnosis (QUID)) ar
„Moterų apatinių šlapimo takų simptomų
klausimynas“ (angl. International Consultation on
Incontinence Questionnaire Female Lower Urinary
Tract Symptoms (ICIQ-FLUTS)) [6,7]. Šie
klausimynai padeda priskirti pacientes tam tikrai
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
65
kategorijai remiantis jų nusiskundimais ir surinktais
balais – tai padeda gydytojams nustatyti preliminarią
diagnozę bei sekti atsaką į paskirtą gydymą [8].
Šlapinimosi dienoraštis, kuriame moteris seka
skysčių suvartojimą, šlapinimosi įpročius ir šlapimo
nelaikymo epizodus, taip pat yra naudingas įrankis
diferencijuojant šlapimo nelaikymo tipą [9]. Įvairūs
tyrimai patvirtina, kad mokslu pagrįsti klausimynai
naudojami kartu su tikslia anamneze palengvina
diagnostikos procesą ir padidina diagnozės tikslumą.
3.2. Fizinis ištyrimas
Anamnezės ir pacienčių išreikštų simptomų
patvirtinimas objektyvia apžiūra ir fiziniais
mėginiais yra būtina įtampos šlapimo nelaikymo
diagnostikos dalis. Apžiūros metu svarbu įvertinti
amžines ir anatomines ypatybes: makšties atrofiją,
šlaplės hipermobilumą, dubens organų prolapsą ir
pan. [10]. Makšties nusileidimas, ypač priekinės
sienelės, taip pat susilpnina ir šlaplės atramą, o tai
gali prisidėti prie įtampos šlapimo nelaikymo [11].
Įvairūs fiziniai mėginiai, tokie kaip kosulio ir
Bonney mėginys yra neinvazinis metodas ir suteikia
praktinę reikšmę diagnozuojant įtampos šlapimo
nelaikymą. Bonney mėginys atliekamas prilaikant
šlaplės kaklelį ir priekinę makšties sienelę ir prašant
moters kosėti ar stangintis. Jei šlapimo nelaikymas
sumažėja ar išnyksta – mėginys teigiamas, o tai
rodo, kad šlapimo nelaikymą sukelia šlaplės atramos
trūkumas ir pacientė tinkama chirurginiam gydymui
(TOT arba TVT). 2023 metais Kroatijoje atlikto
tyrimo duomenimis, Bonney mėginys efektyviai
koreliuoja su urodinaminiais radiniais [12]. Kosulio
mėginys padeda įvertinti šlapimo nelaikymą
padidėjus intraabdominaliniam slėgiui ir taip pat yra
paprastas, bet patikimas įtampos šlapimo nelaikymo
diagnostikos metodas – šlapimo pūslėje turi būti
apie 300 ml šlapimo, o mėginys atliekamas
litotominėje ir/arba stovimoje pozicijoje [13].
Anamnezė, klausimynai ir fiziniai mėginiai kartu
suteikia tvirtą pagrindą diagnozuojant įtampos
šlapimo nelaikymą, o esant komplikuojančių
veiksnių pasitelkiami pažangesni diagnostikos
metodai [4].
3.3. Urodinaminiai mėginiai
Urodinaminiai mėginiai, tokie kaip daugiakanalė
cistometrija, urofloumetrija ir šlapimo nutekėjimo
slėgio matavimas Valsalvos mėginio metu, dažnai
laikomi auksiniu standartu įtampos šlapimo
nelaikymui diagnozuoti, kadangi jie efektyviai
įvertina šlapimo pūslės ir šlaplės funkciją [4].
Daugiakanalė cistometrija vertina šlapimo pūslės ir
pilvo ertmės slėgį pūslės prisipildymo ir šlapinimosi
metu, o ĮŠN diagnozė patvirtinama nustačius
nevalingą šlapimo nutekėjimą, sutampantį su
padidėjusiu intraabdominaliniu slėgiu, kai nėra m.
detrusor susitraukimo [14]. Urofloumetrija
papildomai padeda įvertinti šlapinimosi funkciją, o
šlapimo nutekėjimo slėgio matavimas Valsalvos
metu suteikia informacijos apie šlaplės funkciją,
nors jo klinikinė vertė yra ribota dėl rezultatų
kintamumo ir patikimų ribinių reikšmių nebuvimo
[15]. Kohortiniame tyrime 86 proc. moterų su
įtampos šlapimo nelaikymo simptomais
urodinaminiai mėginiai taip pat buvo teigiami – tai
rodo, kad yra koreliacija tarp klinikinio ligos
pasireiškimo ir urodinaminių tyrimų [16].
Urodinaminiai mėginiai nenaudojami kasdienėje
praktikoje kaip pirmo pasirinkimo tyrimo metodas,
kadangi tai yra invazinė bei brangi procedūra, taip
pat jie nesuteikia papildomos informacijos esant
nekomplikuotam įtampos šlapimo nelaikymui [17].
3.4. Radiologiniai tyrimai
Įtampos šlapimo nelaikymo diagnostikai gali būti
naudojamas rentgeno, ultragarsinis bei magnetinio
rezonanso tyrimai – jie leidžia įvertinti šlapimo
pūslės kaklelio mobilumą ar prolapsą, bet rutiniškai
šiam sutrikimui diagnozuoti šie metodai
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
66
nenaudojami [18,19]. Tarpvietės ultragarsinis
tyrimas gali būti naudingas įrankis diagnozuojant
įtampos šlapimo nelaikymą. Šis neinvazinis
metodas padeda įvertinti šlapimo organų
morfologiją, dubens dugną, liekamojo šlapimo kiekį
[20,21]. Teisingam ištyrimui rekomenduojama, kad
šlapimo pūslėje būtų apie 300 ml šlapimo – taip
galima tiksliau nustatyti šlaplės piltuvėlio formos
atsivėrimą (angl. funneling) Valsalvos mėginio metu
– šis požymis būdingas beveik visoms ĮŠN
turinčioms moterims [22,23]. Tiriant vertinama
šlapimo pūslės kaklelio padėtis ramybėje ir
Valsalvos mėginio metu, įvertinamas jo mobilumas
– matuojamas kaklelio nusileidimas – kai jis yra
daugiau nei 25 mm – laikomas patologiniu ir yra
būdingas įtampos šlapimo nelaikymui [24]. Taip pat
vertinamas kampas tarp šlaplės ir šlapimo pūslės –
normaliai ramybės metu jis yra 96,8º, įtampos metu
108,1º, o kai kampas Valsalvos mėginio metu
padidėja daugiau nei 127º – tai rodo patologiją ir gali
indikuoti ĮŠN [25,26]. Lenkijoje, Lodz Medicinos
universiteto atliktame tyrime, buvo nustatyta
teigiama koreliacija tarp šlaplės hipermobilumo,
nustatyto ultragarsu, ir ĮŠN klinikinio pasireiškimo
– tai rodo galimą šio tyrimo naudą diagnozuojant
šlapimo nelaikymą [17]. Šio tyrimo trūkumas tas,
kad tyrimas yra sudėtingas, o rezultatas priklauso
nuo tiriančiojo asmens ir yra nepakankamai ištirtas
patikimumas gydymo sprendimo priėmimui ir
rezultatams [17].
4. Išvados
Įtampos šlapimo nelaikymo diagnostika reikalauja
daugiadalykio požiūrio: subjektyvių pacienčių
klausimynų, objektyvių tyrimų, tokių kaip fiziniai
mėginiai ar ultragarsinis tyrimas, kartais net
urodinaminių tyrimų. Anamnezė ir standartizuoti
klausimynai yra efektyvūs diagnozuojant ligą,
fiziniai mėginiai kartu suteikia patikimos
informacijos, kuri svarbi apsprendžiant tolimesnę
gydymo strategiją. Urodinaminiai mėginiai, nors ir
ne kiekvienam atvejui reikalingi taikyti, gali padėti
patvirtinti diagnozę. Ultragarsinio tyrimo nauda
šiam sutrikimui diagnozuoti dar tiriama, bet
patyrusio specialisto rankose gali atnešti papildomų
naudingų įžvalgų įtampos šlapimo nelaikymo
diagnostikoje. Ankstyva ir tiksli šio sutrikimo
diagnostika bei gydymas gali pagerinti moterų
gyvenimo kokybę, pasitikėjimą savimi ir gerą
savijautą, todėl svarbu pasirinkti tinkamus
diagnostikos metodus savalaikei diagnostikai,
tobulinti jau esamus ir kurti naujus būdus kuo
tiksliau nustatyti šlapimo nelaikymo tipą ir parinkti
optimalų gydymo būdą.
Literatūros šaltiniai
1. Doumouchtsis SK, de Tayrac R, Lee J,
Daly O, Melendez-Munoz J, Lindo FM, et al. An
International Continence Society (ICS)/
International Urogynecological Association (IUGA)
joint report on the terminology for the assessment
and management of obstetric pelvic floor disorders.
Continence. 2022
2. Patel UJ, Godecker AL, Giles DL, Brown
HW. Updated Prevalence of Urinary Incontinence in
Women: 2015-2018 National Population-Based
Survey Data. Female Pelvic Med Reconstr Surg.
2022
3. Brady SS, Camenga DR, Coyne-Beasley T,
Falke C, Fitzgerald CM, Harlow BL, et al. Cross-
Sectional Associations of Depressive Symptoms,
Anxiety Symptoms, and Emotional Support Seeking
with Lower Urinary Tract Symptoms and Bladder
Health. Int Urogynecol J. 2025
4. Haddad JM, Marquesini Gonzales Monaco
HE, Kwon C, Bernardo WM, De Campos Guidi HG,
Baracat EC. Predictive value of clinical history
compared with urodynamic study in 1,179 women.
Rev Assoc Med Bras. 2016
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
67
5. de Vries AM, Heesakkers JPFA.
Contemporary diagnostics and treatment options for
female stress urinary incontinence. Asian J Urol.
2018
6. Akay E, Dilayda A, Gül U, Mutlu B,
Nalbant AC, Irmak K, et al. Effects of Internal Iliac
Artery Ligation on Stress and Urge Incontinence: A
Retrospective Evaluation. Bagcilar Training and
Research Hospital. 2024.
7. Aniulis P, Jievaltas M. ICIQ-FLUTS
klausimyno vertimas bei validizacija į lietuvių
kalbą. Lithuanian Obstetrics & Gynecology. 2020
8. Sussman RD, Syan R, Brucker BM.
Guideline of guidelines: urinary incontinence in
women. BJU Int. 2020
9. Liapis I, Gammie A, Mohamed-Ahmed R,
Yates D, Selai C, Cotterill N, et al. Can we increase
the value of data from bladder diaries? International
Consultation on Incontinence-Research Society
2023. Neurourol Urodyn. 2024
10. Trowbridge ER, Hoover EF. Evaluation
and Treatment of Urinary Incontinence in Women.
Gastroenterol Clin North Am. 2022
11. Abrar S, Mohsin R, Saleem H. Surgery for
pelvic organ prolapse and stress urinary
incontinence and female sexual functions: A quasi-
experimental study. Pak J Med Sci. 2021;
12. Blažinkov Ž, Krištofić I, Jandrić I,
Blažinkov M, Lovrić B, Pavlović D, et al. The
Reliability Of Urodynamic Assessment In
Confirmation Of Stress Urinary Incontinence In
Relation To Bonney Test. 2023
13. Kanji S, Clancy AA. Stress urinary
incontinence and synthetic mesh midurethral slings
in women. CMAJ. 2023;
14. Ruffolo AF, Tsiapakidou S, Daykan Y,
Salvatore S, Athanasiou S, Braga A, et al. European
Urogynaecological Association Position Statement:
The role of urodynamics in stress urinary
incontinence evaluation and treatment decision. Eur
J Obstet Gynecol Reprod Biol. 2024
15. Keshavarz E, Pouya EK, Rahimi M,
Bozorgan TJ, Saleh M, Tourzani ZM, et al.
Prediction of Stress Urinary Incontinence Using the
Retrovesical (β) Angle in Transperineal Ultrasound.
J Ultrasound Med. 2021
16. Mohamad Al Taweel W, Seyam R,
Alsulihem AA. Relationship between urinary
incontinence symptoms and urodynamic findings
using a validated Arabic questionnaire. Ann Saudi
Med. 2016
17. Moris L, Heesakkers J, Nitti V, O’Connell
HE, Peyronnet B, Serati M, et al. Prevalence,
Diagnosis, and Management of Stress Urinary
Incontinence in Women: A Collaborative Review.
Eur Urol. 2025
18. Yin Y, Xia Z, Feng X, Luan M, Qin M.
Three-Dimensional Transperineal Ultrasonography
for Diagnosis of Female Occult Stress Urinary
Incontinence. Med Sci Monit. 2019;
19. Abdulaziz M, Deegan EG, Kavanagh A,
Stothers L, Pugash D, Macnab A. Advances in basic
science methodologies for clinical diagnosis in
female stress urinary incontinence. Can Urol Assoc
J. 2017
20. Rappa C, Rappa C, Saccone G. Efficacy of
the inside-out tramsobturator tension-free vaginal
tape (TVT-ABBREVO) for the treatment of stress
urinary incontinence after a 12-month follow-up.
Urogynaecologia. 2017
21. The Role of Pelvic Ultrasound in
Evaluating the Success of Tension-free Vaginal Tape
(TVT). 2023.
22. Calderone CE, Lockhart ME, Fetzer DT.
The Use of Contrast-Enhanced Ultrasound in
Genituourinary Imaging: Technical and Clinical
Considerations. Radiol Clin North Am. 2025
23. Schaer GN, Koechli OR, Schuessler B,
Haller U. Perineal ultrasound: determination of
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
68
reliable examination procedures. Ultrasound Obstet
Gynecol.
24. Naranjo-Ortiz C, Shek KL, Martin AJ,
Dietz HP. What is normal bladder neck anatomy? Int
Urogynecol J. 2016
25. Tunn R, Petri E. Introital and transvaginal
ultrasound as the main tool in the assessment of
urogenital and pelvic floor dysfunction: an imaging
panel and practical approach. Ultrasound in
Obstetrics and Gynecology.
26. Keshavarz E, Pouya EK, Rahimi M,
Bozorgan TJ, Saleh M, Tourzani ZM, et al.
Prediction of Stress Urinary Incontinence Using the
Retrovesical (β) Angle in Transperineal Ultrasound.
J Ultrasound Med. 2021
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
69