https://doi.org/10.53453/ms.2026.4.5
Avoidant/restrictive food intake disorder: a literature review
Elija Jankauskaitė
1
, Žavinta Laikūnaitė
1
, Algirdas Musneckis
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Hospital, Department of Psychiatry, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder (ARFID) is a relatively recently defined eating disorder
in which food restriction is driven not by concerns about body weight or shape, but by sensory sensitivity, fear of
adverse consequences of eating, or a low interest in food. Although it may appear less visible than other eating
disorders, persistent restriction can result in nutritional deficiencies, impaired growth, or significant psychosocial
difficulties.
Aim. This review aims to summarise current evidence on ARFID diagnostic criteria, differential diagnosis, and
treatment approaches.
Materials and methods. A literature review was performed using PubMed and Google Scholar databases. Articles
published during the past ten years focusing on ARFID diagnosis, clinical presentation, differential diagnosis, and
management were analysed. The following search terms were used: “eating disorders”, “avoidant restrictive food
intake disorder”, and “ARFID”.
Results. ARFID commonly presents in three clinical patterns: sensory sensitivity to food characteristics,
avoidance following a negative eating experience, and low interest in food or eating. Diagnosis is considered
when restriction results in weight loss or inadequate weight gain, nutritional deficiencies, dependence on
supplements or enteral feeding, or significant impairment in daily functioning. Differential diagnosis includes
other eating disorders, anxiety disorders, and gastrointestinal conditions. Treatment is individualised and primarily
based on structured behavioural interventions and nutritional rehabilitation.
Conclusion. ARFID is a heterogeneous and often under-recognised eating disorder requiring careful clinical
assessment and an individualised treatment approach.
Keywords: eating disorders, avoidant restrictive food intake disorder, ARFID.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (2), p. 56-62, https://doi.org/10.53453/ms.2026.4.5
56
Vengiamasis/ribojantis maisto vartojimo sutrikimas: literatūros
apžvalga
Elija Jankauskaitė
1
, Žavinta Laikūnaitė
1
, Algirdas Musneckis
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, Psichiatrijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Vengiamasis/ribojantis maisto vartojimo sutrikimas (ARFID) – palyginti neseniai apibrėžtas valgymo
sutrikimas, kuriam būdingas maisto ribojimas, nesusijęs su kūno svorio ar išvaizdos vertinimu. Tai sutrikimas,
dažniausiai kylantis dėl sensorinio jautrumo, baimės patirti nemalonių pasekmių valgant ar sumažėjusio intereso
maistui. Nors iš pirmo žvilgsnio jis gali būti mažiau pastebimas nei kiti valgymo sutrikimai, ilgalaikis maisto
ribojimas gali lemti mitybos nepakankamumą, augimo sutrikimus ar reikšmingus psichosocialinius sunkumus.
Tyrimo tikslas. Apibendrinti naujausią informaciją apie ARFID diagnostinius kriterijus, diferencinę diagnostiką
ir gydymo galimybes.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Atlikta literatūros apžvalga, naudojant PubMed ir Google Scholar duomenų bazes.
Analizuoti per pastaruosius dešimt metų publikuoti straipsniai apie ARFID diagnostiką, klinikinę raišką,
diferencinę diagnostiką ir gydymą. Paieškai naudoti raktažodžiai: „valgymo sutrikimai“ (angl. eating disorders),
„vengiamasis/ribojantis maisto vartojimo sutrikimas“ (angl. avoidant/restrictive food intake disorder), „ARFID“.
Tyrimo rezultatai. ARFID dažniausiai pasireiškia trimis klinikinėmis formomis: ryškiu sensoriniu jautrumu
maistui, vengimu po nemalonios patirties valgant ir sumažėjusiu interesu maistui ar apetitu. Diagnozė svarstoma,
kai maisto ribojimas lemia svorio kritimą ar nepakankamą prieaugį, mitybos nepakankamumą, papildų ar enterinio
maitinimo poreikį arba reikšmingą kasdienio funkcionavimo sutrikimą. Diferencinėje diagnostikoje svarbu
atmesti kitus valgymo, nerimo ir virškinamojo trakto sutrikimus. Gydymas pritaikomas individualiai, dažniausiai
taikomi elgesio metodai ir mitybos atkūrimas.
Išvados. ARFID yra heterogeniškas ir dažnai nepakankamai atpažįstamas valgymo sutrikimas, kuriam būtinas
kruopštus klinikinis įvertinimas ir individualiai pritaikytas gydymo planas.
Raktažodžiai: valgymo sutrikimai, vengiamasis ribojantis maisto vartojimo sutrikimas, ARFID.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
57
1. Įvadas
Vengiamasis / ribojantis maisto vartojimo sutrikimas
(angl. Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder,
ARFID) – tai valgymo sutrikimas, kuriam būdingas
nuolatinis maisto vartojimo vengimas arba
ribojimas, sukeliantis reikšmingas medicinines ar
psichosocialines problemas [1]. Skirtingai nuo kitų
valgymo sutrikimų, ARFID nėra grindžiamas siekiu
keisti kūno svorį ar išvaizdą. Maisto vengimas šio
sutrikimo metu dažniausiai susijęs su sensoriniu
jautrumu, baime patirti neigiamas pasekmes valgant,
tokias kaip užspringimas ar vėmimas, arba
sumažėjusiu susidomėjimu maistu [2,3].
ARFID kaip atskira diagnostinė kategorija buvo
įtraukta į Diagnostinį ir statistinį psichikos ligų
vadovą (DSM-5) 2013 m. Naujausioje tarptautinėje
ligų klasifikacijoje (TLK-11) jis taip pat
apibrėžiamas kaip savarankiškas sutrikimas [2,4].
Dėl įvairios klinikinės raiškos ARFID gali būti
painiojamas su kitais valgymo sutrikimais, nerimo
sutrikimais ar somatinėmis virškinamojo trakto
ligomis [2,5]. Neatpažintas ar pavėluotai
diagnozuotas sutrikimas gali lemti mitybos
nepakankamumą, mikroelementų trūkumus, augimo
ir vystymosi sutrikimus. Dėl to ypač svarbus
savalaikis ir tikslus klinikinis įvertinimas [1,2].
Šios literatūros apžvalgos tikslas – apžvelgti ARFID
diagnostinius kriterijus, diferencinės diagnostikos
aspektus, gretutines būkles bei pagrindinius gydymo
principus, remiantis naujausia moksline literatūra.
2. Metodika
Literatūros apžvalga atlikta naudojant PubMed ir
Google Scholar duomenų bazes. Į apžvalgą įtraukti
moksliniai straipsniai, publikuoti per pastaruosius
10 metų, nagrinėjantys ARFID diagnostiką,
klinikines ypatybes, diferencinę diagnostiką ir
gydymo principus. Paieškai naudoti raktažodžiai:
„valgymo sutrikimai“(angl. eating disorders),
„vengiamasis/ribojantis maisto vartojimo
sutrikimas“ (angl. avoidant/restrictive food intake
disorder), „ARFID“.
3. Rezultatai ir jų aptarimas
3.1 Vengiamojo/ribojančio maisto vartojimo
sutrikimo diagnostikos kriterijai ir pagrindinės
klinikinės formos
3.1.1 Diagnostiniai kriterijai pagal DSM-5
Pagal DSM-5, vengiamasis / ribojantis maisto
vartojimo sutrikimas (ARFID) diagnozuojamas
tuomet, kai nuolatinis maisto vartojimo vengimas
arba ribojimas sukelia kliniškai reikšmingas
pasekmes [1,6]. Tai gali pasireikšti nepakankamu
energijos ar maistinių medžiagų suvartojimu, svorio
kritimu ar nepakankamu prieaugiu vaikystėje. Kai
kuriais atvejais nustatomas mitybos
nepakankamumas ar atsiranda poreikis vartoti
maisto papildus arba taikyti enterinį maitinimą [5,6].
Be somatinių pasekmių, dažnai stebimas ir ryškus
psichosocialinio funkcionavimo pablogėjimas. Šie
požymiai nebūtinai pasireiškia kartu – kai kuriais
atvejais pakanka vieno jų, kad būtų svarstoma
ARFID diagnozė [6,7].
Esminis ARFID diagnostinis bruožas yra tai, kad
maisto ribojimas nėra susijęs su kūno svorio ar
formų vertinimu. Skirtingai nei nervinės anoreksijos
ar nervinės bulimijos atvejais, ARFID sergantys
asmenys paprastai nepatiria baimės priaugti svorio ir
neturi iškreipto kūno vaizdo. Būtent šis aspektas
dažniausiai leidžia atskirti ARFID nuo kitų valgymo
sutrikimų, kurių klinikinė raiška glaudžiai susijusi
su svorio kontrole [8].
Vertinant ARFID svarbu atsižvelgti ne tik į
objektyvius rodiklius, bet ir į poveikį kasdieniam
funkcionavimui. Psichosocialinės pasekmės gali
pasireikšti vengimu valgyti socialinėse situacijose,
sunkumais mokykloje ar darbe, didesne
priklausomybe nuo šeimos narių ar gyvenimo
kokybės pablogėjimu. Kai kuriais atvejais būtent šie
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
58
sunkumai tampa pagrindiniu diagnostiniu orientyru,
net ir nesant ryškaus svorio kritimo [8,9].
ARFID atveju svarbu vertinti ne tik maisto ribojimo
pobūdį, bet ir jo pasekmes bei motyvaciją, todėl
kiekvienas atvejis vertinamas individualiai [6,8,9].
3.1.2 Pagrindinės klinikinės formos
ARFID kliniškai pasireiškia įvairiomis formomis,
tačiau literatūroje dažniausiai aprašomos trys
pagrindinės klinikinės formos.
Sensorinis jautrumas
Viena dažniausių ARFID klinikinių formų yra
sensorinis jautrumas maistui. Tokiais atvejais maisto
pasirinkimą riboja jo tekstūra, kvapas, skonis, spalva
ir kiti sensoriniai aspektai. Pacientai apibūdina, kad
tam tikri maisto produktai sukelia stiprų
pasibjaurėjimą ar diskomfortą dar prieš ragaujant
[2,3,10]. Dėl to mityba tampa labai ribota ir
stereotipinė, apsiribojanti nedideliu „saugių“
produktų skaičiumi. Ši klinikinė forma ypač dažna
vaikystėje, tačiau gali išlikti ir suaugus, ypač jei
nebuvo atpažinta ankstyvame amžiuje [11,12].
Baimė dėl neigiamų pasekmių
Ši klinikinė forma siejama su baime patirti
neigiamas pasekmes valgant, tokias kaip
užspringimas, vėmimas, pykinimas ar pilvo
skausmas. Dažnai tokia baimė išsivysto po
konkretaus nemalonaus įvykio, pavyzdžiui,
užspringimo ar ūmaus virškinamojo trakto sutrikimo
[11,13]. Nors pirminė somatinė problema gali būti
išnykusi, maisto vengimas išlieka dėl išmoktos
baimės. Šiais atvejais maisto ribojimas gali
progresuoti palaipsniui, o pacientai dažnai vengia
tam tikrų tekstūrų ar maisto formų, kurios siejasi su
neigiama patirtimi [13,14].
Mažas interesas maistui ar valgymui
Trečioji klinikinė forma pasižymi sumažėjusiu
interesu maistui ar pačiam valgymo procesui.
Pacientai apibūdina, kad nejaučia alkio, greitai
pajunta sotumą, pamiršta pavalgyti ar valgo tik
prisiminus. Maistas jiems nėra emociškai
reikšmingas ar malonus, o valgymas suvokiamas
kaip pareiga [10,15,16]. Ši klinikinė forma gali būti
susijusi su sumažėjusiu energijos suvartojimu ir
ilgainiui lemti svorio kritimą ar mitybos
nepakankamumą [16].
Praktikoje dažnai nustatomos kelios tarpusavyje
persidengiančios klinikinės formos. Todėl klinikinio
vertinimo metu svarbu ne tik nustatyti
dominuojančią klinikinę formą, bet ir įvertinti, kaip
maisto ribojimas veikia paciento somatinę būklę bei
kasdienį funkcionavimą [10,11,16].
3.2 Diferencinė diagnostika
3.2.1 Vengiamasis/ribojantis maisto vartojimo
sutrikimas ir kiti valgymo sutrikimai
Nors ARFID ir kiti valgymo sutrikimai gali
pasireikšti maisto ribojimu, jų klinikinė prasmė ir
motyvai iš esmės skiriasi. Svarbiausias skirtumas
tarp ARFID ir nervinės anoreksijos yra tai, kad
ARFID metu maisto vengimas nėra susijęs su kūno
svorio ar išvaizdos pokyčių baime. Pacientai
paprastai nesiekia sulieknėti ir neturi iškreipto kūno
vaizdo suvokimo, nors objektyviai gali būti
nustatomas svorio kritimas ar nepakankama mityba
[2,11,17].
Skiriant ARFID nuo nervinės bulimijos, svarbus
persivalgymo epizodų ir kompensacinio elgesio
nebuvimas. ARFID atveju nebūdingi pasikartojantys
persivalgymai, paciento sau sukeltas vėmimas ar
kitos svorio kontrolės strategijos. Maisto ribojimas
dažniau siejamas su kitais mechanizmais, tokiais
kaip sensorinis jautrumas, baimė dėl neigiamų
pojūčių valgant ar sumažėjęs interesas maistui
[2,18].
3.2.2 Vengiamasis/ribojantis maisto vartojimo
sutrikimas ir nerimo sutrikimai
ARFID dažnai pasireiškia kartu su nerimo
simptomais, todėl diferencinė diagnostika su nerimo
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
59
sutrikimais gali būti sudėtinga. Maisto vengimas
ARFID atveju būna susijęs su baime patirti
neigiamus išgyvenimus valgant ar jausti stiprų
diskomfortą. Tokiais atvejais maistas tampa nerimą
keliančiu stimulu, o vengimas – būdu sumažinti
patiriamą įtampą [11,19]. ARFID diagnozė
svarstoma tuomet, kai vengimas nuolatinis,
neproporcingas situacijai ir lemia reikšmingas
mitybos ar psichosocialines pasekmes. Klinikinio
vertinimo metu svarbu išdiferencijuoti, ar nerimas
yra pirminė problema, ar jis veikia kaip vienas iš
veiksnių, palaikančių vengimą [15,19,20].
3.2.3 Vengiamasis/ribojantis maisto vartojimo
sutrikimas ir somatinės ligos
ARFID diferencinė diagnostika dažnai apima ir
somatines ligas, ypač virškinamojo trakto
sutrikimus. Pilvo skausmas, pykinimas, ankstyvas
sotumas ar diskomfortas pavalgius gali lemti maisto
vengimą, todėl pradžioje šie simptomai neretai
vertinami kaip pirminės somatinės patologijos
išraiška [21,22]. ARFID turėtų būti svarstomas, kai
maisto vengimas išlieka ar progresuoja net ir
stabilizavus somatinę būklę. Tai ypač aktualu esant
funkciniams virškinamojo trakto sutrikimams, kai
objektyvūs tyrimai nepaaiškina ryškaus mitybos
apribojimo [21,23].
3.3 Gydymo principai
ARFID gydymas priklauso nuo vyraujančios
klinikinės formos ir mitybos nepakankamumo
laipsnio, todėl vieningo gydymo modelio nėra.
Literatūroje pabrėžiama, kad gydymo tikslai turėtų
būti nukreipti ne tik į suvartojamo maisto kiekio
didinimą, bet ir į mechanizmus, palaikančius maisto
ribojimą, tokius kaip sensorinis jautrumas, baimė dėl
neigiamų pasekmių ar sumažėjęs interesas
valgymui. Dėl šios priežasties ARFID dažniausiai
gydomas teikiant individualizuotą, etapais vykdomą
strategiją [2,16,24].
Psichoterapinės intervencijos ARFID atveju
nukreiptos į veiksnius, palaikančius maisto vengimą
[24]. Taikomi elgesio metodai, grindžiami
kognityvinės elgesio terapijos principais, orientuoti
į palaipsnį vengiamo maisto įtraukimą, kartu dirbant
su baime, sensoriniu diskomfortu ar sumažėjusia
motyvacija valgyti. Svarbų vaidmenį atlieka
pakartotinis, struktūruotas kontaktas su maistu, kuris
leidžia mažinti išmoktas vengimo reakcijas ir
formuoti toleranciją anksčiau netoleruotiems
pojūčiams [24,25].
Farmakologinis gydymas ARFID atveju nėra pirmo
pasirinkimo metodas ir literatūroje vertinamas kaip
pagalbinė priemonė. Vaistai gali būti naudingi tais
atvejais, kai ryškus nerimas, nuotaikos sutrikimai ar
sumažėjęs apetitas trukdo psichoterapiniam darbui
ar palaiko maisto vengimą. Nors aprašomi įvairūs
farmakologiniai bandymai, vaistų vaidmuo ARFID
gydyme dažniau vertinamas kaip papildomas
[24,26].
Mitybos korekcija yra būtina tais atvejais, kai
nustatomas mitybos nepakankamumas ar
reikšmingas svorio kritimas. Literatūroje aprašoma,
kad mitybos atkūrimas turėtų vykti palaipsniui,
atsižvelgiant į paciento toleranciją ir psichologinį
pasirengimą. Esant ryškiam mitybos
nepakankamumui, gali būti taikomi geriamieji
maisto papildai arba laikinas enterinis maitinimas,
siekiant stabilizuoti somatinę būklę. Pagrindinis
gydymo tikslas išlieka savarankiško ir pakankamo
valgymo atkūrimas [1,2,10].
4. Išvados
Vengiamasis / ribojantis maisto vartojimo sutrikimas
yra kliniškai heterogeniškas ir sunkiai atpažįstamas
valgymo sutrikimas, nes nėra susijęs su kūno svorio
ar išvaizdos vertinimu. Maisto ribojimą dažniausiai
lemia sensorinis jautrumas, baimė dėl neigiamų
patirčių valgant arba sumažėjęs interesas maistui.
Diagnozuojant būtina vertinti tiek ribojimo pobūdį,
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
60
tiek jo pasekmes – mitybos nepakankamumą,
augimo ar svorio pokyčius bei psichosocialinius
sutrikimus, kartu atliekant diferencinę diagnostiką.
Gydymas orientuojamas į maisto vengimą
palaikančių mechanizmų mažinimą ir pakankamos,
įvairios mitybos bei kasdienio funkcionavimo
atkūrimą.
Literatūros sąrašas
1. Kohn JB. What Is ARFID? J Acad Nutr
Diet. 2016 Nov 1;116(11):1872.
2. Zimmerman J, Fisher M.
Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder
(ARFID). Curr Probl Pediatr Adolesc Health Care.
2017 Apr 1;47(4):95–103.
3. Mammel KA, Ornstein RM.
Avoidant/restrictive food intake disorder: a new
eating disorder diagnosis in the diagnostic and
statistical manual 5. Curr Opin Pediatr. 2017 Aug
1;29(4):407–13.
4. Gradl-Dietsch G, Herpertz-Dahlmann B,
Degenhardt F, Hebebrand J. [Feeding and eating
disorders in ICD-11]. Z Kinder Jugendpsychiatr
Psychother. 2021 Nov 1; 49(6):443–52.
5. Fitzgerald M, Frankum B. Food avoidance
and restriction in adults: a cross-sectional pilot study
comparing patients from an immunology clinic to a
general practice. J Eat Disord. 2017 Sep 18;5(1).
6. Becker KR, Keshishian AC, Liebman RE,
Coniglio KA, Wang SB, Franko DL, et al. Impact of
expanded diagnostic criteria for avoidant/restrictive
food intake disorder on clinical comparisons with
anorexia nervosa. Int J Eat Disord. 2018 Mar
1;52(3):230.
7. Nakai Y, Nin K, Noma S, Teramukai S,
Wonderlich SA. Characteristics of
Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder in a
Cohort of Adult Patients. Eur Eat Disord Rev. 2016
Nov 1;24(6):528–30.
8. Strand M, von Hausswolff-Juhlin Y, Welch
E. A systematic scoping review of diagnostic
validity in avoidant/restrictive food intake disorder.
Int J Eat Disord. 2019 Apr 1;52(4):331–60.
9. Katzman DK, Norris ML, Zucker N.
Avoidant Restrictive Food Intake Disorder.
Psychiatr Clin North Am. 2019 Mar 1;42(1):45–57.
10. Menzel JE, Perry TR. Avoidant/Restrictive
Food Intake Disorder: Review and Recent
Advances. Focus: Journal of Life Long Learning in
Psychiatry. 2024 Jul;22(3):288.
11. Thomas JJ, Lawson EA, Micali N, Misra
M, Deckersbach T, Eddy KT. Avoidant/Restrictive
Food Intake Disorder: a Three-Dimensional Model
of Neurobiology with Implications for Etiology and
Treatment. Curr Psychiatry Rep. 2017 Aug 1;19(8).
12. Ellis JM, Galloway AT, Webb RM, Martz
DM, Farrow C V. Recollections of pressure to eat
during childhood, but not picky eating, predict
young adult eating behavior. Appetite. 2016 Feb
1;97:58–63.
13. Gianneschi JR, Washington KA, Nicholas
J, Pilato I, LeMay-Russell S, Rivera-Cancel AM, et
al. Assessing Fears of Negative Consequences in
Children with Symptoms of Avoidant Restrictive
Food Intake Disorder. Int J Eat Disord. 2024 Dec
1;57(12):2329.
14. D’Adamo L, Smolar L, Balantekin K,
Taylor CB, Wilfley D, Fitzsimmons-Craft E.
Prevalence, Characteristics, and Correlates of
Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder among
Adult Respondents to the National Eating Disorders
Association Online Screen: A Cross-Sectional
Study. Res Sq. 2023 Jun 5.
15. Brigham KS, Manzo LD, Eddy KT,
Thomas JJ. Evaluation and Treatment of
Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder (ARFID)
in Adolescents. Curr Pediatr Rep. 2018 Jun
1;6(2):107–13.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
61
16. Fonseca NKO, Curtarelli VD, Bertoletti J,
Azevedo K, Cardinal TM, Moreira JD, et al.
Avoidant restrictive food intake disorder: recent
advances in neurobiology and treatment. J Eat
Disord. 2024 Dec 1;12(1):74.
17. Stern CM, McPherson I, Dreier MJ,
Coniglio K, Palmer LP, Gydus J, et al.
Avoidant/restrictive food intake disorder differs
from anorexia nervosa in delay discounting. J Eat
Disord. 2024 Dec 1;12(1):19.
18. Bryant-Waugh R. Feeding and Eating
Disorders in Children. Psychiatr Clin North Am.
2019 Mar 1;42(1):157–67.
19. Lowe KD, Barnes TL, Martell C, Keery H,
Eckhardt S, Peterson CB, et al. Youth with
Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder:
Examining Differences by Age, Weight Status, and
Symptom Duration. Nutrients. 2019 Aug
1;11(8):1955.
20. Kaul R, Jansson-Knodell C, Simons ML,
Weekley K, Gardinier D, Rubio-Tapia A.
Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder in Celiac
Disease. Nutrients. 2025 Oct 1;17(20):3197.
21. Nicholas JK, van Tilburg MAL, Pilato I,
Erwin S, Rivera-Cancel AM, Ives L, et al. The
diagnosis of avoidant restrictive food intake disorder
in the presence of gastrointestinal disorders:
Opportunities to define shared mechanisms of
symptom expression. Int J Eat Disord. 2021 Jun
1;54(6):995.
22. Weeks I, Abber SR, Thomas JJ, Calabrese
S, Kuo B, Staller K, et al. The Intersection of
Disorders of Gut-Brain Interaction with
Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder. J Clin
Gastroenterol. 2023 Aug 21;57(7):651.
23. Boerner KE, Coelho JS, Syal F, Bajaj D,
Finner N, Dhariwal AK. Pediatric Avoidant-
Restrictive Food Intake Disorder and
gastrointestinal-related Somatic Symptom
Disorders: Overlap in clinical presentation. Clin
Child Psychol Psychiatry. 2021 Apr 1;27(2):385.
24. Winten CG, Ross LJ, Strodl E, Heruc G,
Thomas JJ. Dietetic‐Led Cognitive Behavioral
Therapy for ARFID: A Novel Approach to
Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder With
Case Studies. Journal of Human Nutrition and
Dietetics. 2025 Aug 1;38(4):e70087.
25. Kambanis PE, Thomas JJ. Assessment and
treatment of avoidant/restrictive food intake
disorder. Curr Psychiatry Rep. 2023 Feb 1;25(2):53.
26. Mahr F, Billman M, Essayli JH, Lane
Loney SE. Selective Serotonin Reuptake Inhibitors
and Hydroxyzine in the Treatment of
Avoidant/Restrictive Food Intake Disorder in
Children and Adolescents: Rationale and Evidence.
J Child Adolesc Psychopharmacol. 2022 Mar
1;32(2):117–21.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
62