Kornelija Burbaitė1, Justinas Perminas1, Kornelija Galinauskaitė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Introduction. Endometritis is an inflammation of the lining of the uterus that often occurs in women after giving birth. Endometritis does not have any specific signs and symptoms and is therefore difficult to diagnose. Endometritis is diagnosed only by evaluating clinical signs. Radiological diagnostical methods can only be used as additional techniques to visualize changes in the uterine cavity. However, treatment prescribed on the time can be helpful to avoid severe complications.
Aim: to review and analyze the information provided in the literature on the etiology of endometritis, clinical symptoms and radiological diagnostic methods.
Methodology: for literature sources we were searched in computer bibliographic databases: PubMed, Science Direct, Medline and Cochrane Library. The search was performed using keywords and their combinations: endometritis, diagnostics, complications, ultrasound and computed tomography. More than 20 publications on this topic have been reviewed.
Results: endometritis is the most common cause of postpartum fever and is almost always diagnosed clinically. Radiological examination methods can be used only as diagnostic aids. No specific findings are found by radiological examination methods, so it is only possible to link clinical symptoms to radiological examination images in order to diagnose the disease more quickly and prescribe appropriate treatment.
Conclusions: 1) Methods of radiological examination can additionally be used for diagnosing this disease. 2) Ultrasound examination is a first due to easy accessibility. 3) Computed tomography and magnetic resonance imaging are used only in complicated cases. 4) Endometritis can cause severe complications if it is not diagnosed and treated timely.
Keywords: endometritis, ultrasound, computed tomography.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
162
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (7), p. 162-168, https://doi.org/10.53453/ms.2021.11.19
Diagnosis of endometritis by radiological examination: a review
of the literature
Kornelija Burbaitė
1
, Justinas Perminas
1
, Kornelija Galinauskaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Introduction. Endometritis is an inflammation of the lining of the uterus that often occurs in women after giving
birth. Endometritis does not have any specific signs and symptoms and is therefore difficult to diagnose.
Endometritis is diagnosed only by evaluating clinical signs. Radiological diagnostical methods can only be used
as additional techniques to visualize changes in the uterine cavity. However, treatment prescribed on the time can
be helpful to avoid severe complications.
Aim: to review and analyze the information provided in the literature on the etiology of endometritis, clinical
symptoms and radiological diagnostic methods.
Methodology: for literature sources we were searched in computer bibliographic databases: PubMed, Science
Direct, Medline and Cochrane Library. The search was performed using keywords and their combinations:
endometritis, diagnostics, complications, ultrasound and computed tomography. More than 20 publications on
this topic have been reviewed.
Results: endometritis is the most common cause of postpartum fever and is almost always diagnosed clinically.
Radiological examination methods can be used only as diagnostic aids. No specific findings are found by
radiological examination methods, so it is only possible to link clinical symptoms to radiological examination
images in order to diagnose the disease more quickly and prescribe appropriate treatment.
Conclusions: 1) Methods of radiological examination can additionally be used for diagnosing this disease. 2)
Ultrasound examination is a first due to easy accessibility. 3) Computed tomography and magnetic resonance
imaging are used only in complicated cases. 4) Endometritis can cause severe complications if it is not diagnosed
and treated timely.
Keywords: endometritis, ultrasound, computed tomography.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
163
Endometrito diagnostika radiologiniais tyrimais: literatūros
apžvalga
Kornelija Burbaitė
1
, Justinas Perminas
1
, Kornelija Galinauskaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
Santrauka
Įvadas: endometritas – gimdos gleivinės uždegimas, dažnai pasireiškiantis moterims po gimdymo. Endometritui
nėra būdingi specifiniai klinikiniai požymiai, todėl jį diagnozuoti sunku. Diagnozė nustatoma tik įvertinus
klinikinius požymius, o vaizdiniai tyrimo metodai gali būti naudojami tik kaip papildomi būdai, padedantys
vizualizuoti pokyčius gimdos ertmėje. Vis dėlto, endometritą svarbu gydyti laiku, nes negydyta infekcija sukelia
sunkias komplikacijas.
Tikslas: apžvelgti ir išanalizuoti literatūros šaltiniuose pateiktą informaciją apie endometrito etiologiją,
klinikinius simptomus, radiologinius diagnostikos metodus.
Metodika: mokslinių darbų paieška atlikta kompiuterinėse bibliografinėse mokslinių tyrimų bazėse PubMed,
Science Direct, Medline, Cochrane Library. Paieška atlikta naudojant raktinius žodžius ir jų kombinacijas:
endometritis, diagnostics, complications, ultrasound, computed tomography. Išnagrinėta daugiau kaip 20
publikacijų šia tema.
Rezultatai: endometritas – dažniausia pogimdyvinio karščiavimo priežastis, beveik visada diagnozuojama
kliniškai. Radiologiniai tyrimo metodai, gali būti naudojami tik kaip pagalbinės diagnostikos priemonės.
Specifinių radinių radiologiniais tyrimo metodais nerandama, todėl galima tik susieti klinikinius simptomus su
radiologinių tyrimų vaizdais, siekiant greičiau diagnozuoti ligą ir paskirti tinkamą gydymą.
Išvados: 1) Radiologiniai tyrimo metodai endometrito metu gali būti naudojami kaip papildomi metodai
diagnozuojant šią ligą. 2) UG atliekamas kaip pirmo pasirinkimo tyrimas, nes lengvai prieinamas. 3) KT ir MRT
– atliekamas sudėtingesniais atvejais. 4) Laiku negydytas ir nediagnozuotas endometritas sukelia sudėtingas
komplikacijas.
Reikšminiai žodžiai: endometritas, ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
164
Įvadas
Endometritas – gimdos gleivinės
uždegimas, galintis apimti visus gimdos sluoksnius
[1]. Žinomos dvi endometrito stadijos – ūmus ir
lėtinis [2]. Ūmiam endometritui būdinga ir
neutrofilų invazija endometriumo paviršiniame
epitelyje, gimdos ertmėje [3]. Lėtiniam endometritui
būdingi endometriumo paviršiniai edeminiai
pokyčiai, didelis stromos ląstelių kiekis, disocijuotas
brendimas tarp epitelio ir endometriumo stromos bei
endometriumo stromos infiltracija plazmocitais [3].
Endometritas – dažniausia pogimdyvinio
karščiavimo priežastis, pasireiškianti po gimdymo:
natūraliais takais iki 3%, o po cezario pjūvio
operacijos net iki 85% moterų [4].
Etiologija
Dažnai endometritu susergama po
gimdymo, kai makšties bakterijos gali patekti į
viršutinius lytinius takus [5]. Endometritas susijęs su
užsitęsusiu gimdymu, priešlaikiniu vaisiaus
vandenų pūslės plyšimu, placentos likučiais gimdos
ertmėje [4]. Dažniausi sukėlėjai aerobiniai
gramteigiami kokai (B grupės streptokokai,
enterokokai, stafilokokai), anaerobiniai
gramteigiami kokai (peptokokai ir
peptostreptokokai), aerobinės gramneigiamos
bacilos (Escherichia coli, Klebsiella pneumonia ir
Proteus rūšys) ir anaerobinės gramneigiamos
bakterijos (Bacteroides ir Prevotella rūšys) [6].
Negimdžiusioms moterims endometritas
pasireiškia retai. Negimdžiusios moterys
endometritu suserga esant dubens uždegiminei ligai,
po invazinių ginekologinių operacijų ar esant
gimdos arterijų embolizacijai [7]. Esant šioms
būklėms dažniausi sukėlėjai yra normali makšties
mikrobiota, enterokokai, chlamidijos ir gonorėja [4].
Klinika
Endometritas pasireiškia kaip besimptomė
arba sukelianti nespecifinius simptomus infekcija.
Įtarti endometritą galima, kai moteris skundžiasi
dubens skausmu, nenormaliu kraujavimu iš gimdos,
pakitusiomis išskyromis iš makšties ar skausmingais
lytiniais santykiais [3, 8]. Pirmasis klinikinis
simptomas, pasireiškiantis endometrito atveju, yra
karščiavimas [8]. Visi minėti klinikiniai simptomai
gali progresuoti iki sisteminio uždegiminio atsako
sindromo ar net sepsio, jei nėra gydomi laiku [9].
Lėtinis endometritas gali pasireikšti
disfunkciniu kraujavimu iš gimdos, diskomfortu
dubens srityje ir leukorėja. Tikėtina, kad
endometritas dėl šių nespecifinių simptomų
diagnozuojamas ir gydomas per retai [10].
Pacientėms, kurioms pasireiškia sunkios
sisteminės ligos požymiai su viduriavimu ir/ar pilvo
skausmu, reikėtų įtarti A grupės streptokoko sukeltą
infekciją. Šiuo atveju reikalingas skubus
medikamentinis gydymas antibiotikais ir chirurginis
gydymas [11].
Diagnostika
Klinikinis ištyrimas ir transvaginalinis
ultragarsinis (UG) tyrimas laikomi nespecifiniais
[12]. Vis dėlto endometrito diagnozė visuomet yra
klinikinė, o kiti tyrimo metodai naudojami tik kaip
pagalbinės priemonės [13]. Lev-Toaff ir kiti autoriai
atliko tyrimą, kuriame vertino 31 pacientę, sergančią
pogimdyvine infekcija. Tyrimo metu buvo vertinta
diagnostinių tyrimų vertė atlikus UG, KT, MRT
tyrimus. Autoriai nustatė, kad radiologiniais
tyrimais buvo nustatoma galutinė diagnozė ir
taikomas specifinis gydymas, lemiantis pasveikimą
[14, 15].
Taip pat endometrito diagnozei pagrįsti
naudojami ir laboratoriniai tyrimai. Bendro kraujo
tyrime vertinamas leukocitų ir neutrofilų skaičius,
kuris padidėja uždegimo metu. Taip pat gali būti
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
165
vertinamas pasėlis iš gimdos ertmės, nustatant ten
augančias bakterijas [16]. Tuomet, pagal nustatytus
sukėlėjus, galima skirti efektyvų gydymą
antibiotikais. Vis dėlto dažnai endometritą sukelia
polimikrobinė infekcija ir gydymas skiriamas
plataus veikimo antibiotikais.
Diferencinė diagnostika
Endometritą diferencijuoti reikėtų nuo:
• Gimdoje likusių vaisiaus dangalų –
endometriumo ertmėje stebima echogeninė
medžiaga, kuri yra gausiai vaskuliarizuota.
• Endometriumo karcinomos – UG
nustatomi panašūs vaizdai, tačiau
klinikiniai simptomai nepanašūs į
endometrito.
• Intrauterininis gimdos krešulys – neturi
išmatuojamos kraujotakos Dopleriu.
Diagnostika ultragarsiniu tyrimu
Pirmasis atliekamas vaizdinis tyrimas –
UG, pasirenkamas dėl prieinamumo,
ekonomiškumo ir saugumo. Atlikus UG tyrimą
galima nepastebėti ir jokių infekcijos požymių, jei
UG atliekamas ankstyvose stadijose. Vis dėlto
kartais gimdoje matomas sustorėjęs, heterogeniškas
endometriumas [17]. Endometrito metu taip pat
galima rasti skystį ir dujas gimdoje, endometriumo
sustorėjimą, kraujagyslių sutankėjimą [18]. Taip pat
tiriant UG ir papildomai vertinant Dopleriu galima
rasti suintensyvėjusią kraujotaką, lyginant su
neuždegimine gimda. UG metu radus echogenines
mases, esančias šalia miometriumo, su vidine
kraujotaka, galima įtarti audinio likučius gimdos
ertmėje – reikšmingą endometrito rizikos veiksnį
[15].
Diagnostika kompiuterinės tomografijos tyrimu
Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas
endometrito atveju pasirenkamas tik retais atvejais,
kai diagnostika UG tyrimu neaiški. KT dažnai
atliekamas norint ekskliuduoti abscesą ar infekuotą
hematomą [17]. M. F. Bartal ir kiti autoriai atliko
tyrimą ir vertino moteris, kurios po gimdymo
karščiavo, joms atliko KT tyrimą ir nustatė, kad
pilvo ir dubens KT yra kliniškai reikšmingas, nes
pasikeičia gydymas po tyrimo [19]. KT tyrimo metu,
panašiai kaip ir UG, stebimas sustorėjęs
endometriumas, gali būti skysčio, dujų gimdos
ertmėje ar drumsto turinio [17]. Taip pat
endometritas gali pasireikšti skysčio gimdoje
pagausėjimu ir endometriumo hiperemija [20].
Naudojant kontrastines medžiagas, endometriumo
sienelės difuziškai paryškėja [13].
Diagnostika magnetinio rezonanso tyrimu
Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
naudojamas retai, pacientėms sergant endometritu.
Tai brangus, sunkiai prieinamas diagnostikos tyrimo
metodas, kol kas nenaudojamas ūmioms būklėms
diagnozuoti. Tiriant MRT galima pastebėti tam
tikrus specifinius požymius, kurie leis atpažinti
endometritą. Atlikus dubens ir mažojo dubens MRT
T2 sekoje stebimas gimdos padidėjimas ir didelis
signalo intensyvumas. T1 sekoje stebima
paryškėjusi gimda. MRT turi puikų jautrumą
vizualizuojant uždegimą ir edemą, riebalus
slopinančiose T2 sekose – uždegimas matomas kaip
padidėjęs T2 signalas endometriume [21]. Taip pat
dėl uždegimo gali sustorėti ir endometriumo linija,
kuri T2 sekoje įprastai yra hiperintensinė. Dujos
endometriumo ertmėje gali atsirasti dėl dujas
gaminančių organizmų, T1 ir T2 sekose jie atrodo
kaip hipointensiniai židiniai [22]. Taip pat dėl
uždegimo gali būti randamas nedidelis kiekis laisvo
skysčio pilvo ertmėje.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
166
Komplikacijos
Svarbu laiku gydyti endometritą, nes laiku
nediagnozuotas ir negydytas sukelia sunkias
komplikacijas: miometritą, dubens abscesą ar
septinį tromboflebitą [13]. Taip pat prisidėjus
bakterinei infekcijai galima komplikacija –
piometriumas. Pripažinta, kad lėtinis endometritas
gali sukelti reprodukcinės sistemos sutrikimus –
pasikartojančius savaiminius persileidimus,
implantacijos problemas [23,24]. Nustatyta, kad
lėtinis endometritas yra paplitęs tarp moterų,
turinčių nepaaiškinamą nevaisingumą (34-36%)
[25].
Apibendrinimas
Endometritas – dažniausia pogimdyvinio
karščiavimo priežastis, beveik visada
diagnozuojama kliniškai. Radiologiniai tyrimo
metodai gali būti naudojami tik kaip pagalbinės
diagnostikos priemonės. Specifinių radinių
radiologiniais tyrimo metodais nerandama, todėl
galima tik susieti klinikinius simptomus su
radiologinių tyrimų vaizdais, siekiant greičiau
diagnozuoti ligą ir paskirti tinkamą gydymą.
Išvados
1. Radiologiniai tyrimo metodai gali būti
naudojami kaip papildomi metodai diagnozuojant
šią ligą.
2. UG atliekamas kaip pirmo pasirinkimo
tyrimas, nes lengvai prieinamas.
3. KT ir MRT – atliekamas sudėtingesniais
atvejais.
4. Laiku negydytas ir nediagnozuotas
endometritas sukelia sudėtingas komplikacijas.
Literatūra
1. Taylor M, Pillarisetty LS. Endometritis. 2020 Dec
21. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL):
StatPearls Publishing; 2021 Jan–.
2. Kiviat N.B., Wølner-Hanssen P., Eschenbach
D.A., Wasserheit J.N., Paavonen J.A., Bell T.A., et
al: Endometrial histopathology in patients with
culture-proved upper genital tract infection and
laparoscopically diagnosed acute salpingitis. Am J
Surg Pathol 1990; 14: pp. 167-175
3. Kitaya K, Takeuchi T, Mizuta S, Matsubayashi H,
Ishikawa T. Endometritis: new time, new concepts.
Fertil Steril. 2018 Aug;110(3):344-350.
4. Orlowski HL, Mellnick VM, Dahiya N, Katz DS,
Chang ST, Siegel C, Menias CO. The imaging
findings of typical and atypical genital and
gynecologic infections. Abdom Radiol (NY). 2016
Dec;41(12):2294-2309
5. Soper DE. Infections of the Female Pelvis. In:
Mandell GL BJ, Churchill Dolin R. (eds). Mandell,
Douglas, and Bennett's principles and practice of
infectious diseases 20107th ed Philadelphia, PA,
Churchill Livingstone, pp. 1511–1519
6. Cunningham FG LK, Bloom SL, Hauth JC, et
al. Puerperal infection. In: Cunningham FG, Bloom
SL, Hauth JC, Rouse DJ, Spong CY. (eds). Williams
obstetrics, 23rd ed New York, NY: McGraw-Hill,
2010, pp. 661–672.
7. Schirf BE, Vogelzang RL, Chrisman HB.
Complications of uterine fibroid embolization.
Semin Intervent Radiol. 2006 Jun;23(2):143-9
8. Sfakianoudis K, Simopoulou M, Nitsos N,
Lazaros L, Rapani A, Pantou A, Koutsilieris M,
Nikas Y, Pantos K. Successful Implantation and
Live Birth Following Autologous Platelet-rich
Plasma Treatment for a Patient with Recurrent
Implantation Failure and Chronic Endometritis. In
Vivo. 2019 Mar-Apr;33(2):515-521.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
167
9. Dalton E, Castillo E. Post partum infections: A
review for the non-OBGYN. Obstet Med. 2014
Sep;7(3):98-102.
10. Franasiak JM. Chronic endometritis is
associated with an altered microbiome, but what
about treatment and clinical outcomes? Fertil Steril.
2019 Oct;112(4):649-650.
11. Rimawi BH, Soper DE, Eschenbach DA. Group
A streptococcal infections in obstetrics and
gynecology. Clin Obstet Gynecol. 2012
Dec;55(4):864-74
12. Moreno I, Cicinelli E, Garcia-Grau I, et al: The
diagnosis of chronic endometritis in infertile
asymptomatic women: a comparative study of
histology, microbial cultures, hysteroscopy, and
molecular microbiology. Am J Obstet Gynecol
2018; 218:
13. Gui B, Corvino M, Grimaldi PP, Russo L, Marco
MD, Valentini AL, Carducci B, Lanzone A,
Manfredi R. Multidetector CT appearance of the
pelvis after vaginal delivery: normal appearances
and abnormal acute findings. Diagn Interv Radiol.
2019 May;25(3):210-218.
14. Lev-Toaff AS, Baka JJ, Toaff ME, Friedman
AC, Radecki PD, Caroline DF. Diagnostic imaging
in puerperal febrile morbidity. Obstet Gynecol. 1991
Jul;78(1):50-5.
15. Zuckerman J, Levine D, McNicholas MM,
Konopka S, Goldstein A, Edelman RR, McArdle
CR. Imaging of pelvic postpartum complications.
AJR Am J Roentgenol. 1997 Mar;168(3):663-8.
16. Rouse CE, Eckert LO, Muñoz FM, Stringer JSA,
Kochhar S, Bartlett L, Sanicas M, Dudley DJ,
Harper DM, Bittaye M, Meller L, Jehan F, Maltezou
HC, Šubelj M, Bardaji A, Kachikis A, Beigi R,
Gravett MG; Global Alignment of Immunization
Safety in Pregnancy (GAIA) Postpartum
Endometritis, Infection following Incomplete or
Complete Abortion Work Group. Postpartum
endometritis and infection following incomplete or
complete abortion: Case definition & guidelines for
data collection, analysis, and presentation of
maternal immunization safety data. Vaccine. 2019
Dec 10;37(52):7585-7595.
17. Laifer-Narin SL, Kwak E, Kim H, Hecht EM,
Newhouse JH. Multimodality imaging of the
postpartum or posttermination uterus: evaluation
using ultrasound, computed tomography, and
magnetic resonance imaging. Curr Probl Diagn
Radiol. 2014 Nov-Dec;43(6):374-85.
18. Amirbekian S, Hooley RJ. Ultrasound
evaluation of pelvic pain. Radiol Clin North Am.
2014;52(6):1215-35.
19. Fishel Bartal M, Sibai BM, Ben-Mayor Bashi T,
Dangot A, Schushan Eisen I, Dulitzki M, Inbar Y,
Mazaki-Tovi S, Hendler I. Abdominal computed
tomography (CT) scan in the evaluation of
refractory puerperal fever: impact on management. J
Matern Fetal Neonatal Med. 2020 Feb;33(4):577-
582.
20. Spain J, Rheinboldt M. MDCT of pelvic
inflammatory disease: a review of the
pathophysiology, gamut of imaging findings, and
treatment. Emerg Radiol. 2017;24(1):87-93.
21. Czeyda-Pommersheim F, Kalb B, Costello J,
Liau J, Meshksar A, Arif Tiwari H, Martin D. MRI
in pelvic inflammatory disease: a pictorial review.
Abdom Radiol (NY). 2017 Mar;42(3):935-950.
22. Sudderuddin S, Helbren E, Telesca M,
Williamson R, Rockall A. MRI appearances of
benign uterine disease. Clin Radiol. 2014
Nov;69(11):1095-104.
23. Song D, Li TC, Zhang Y, et al: Correlation
between hysteroscopy findings and chronic
endometritis. Fertil Steril 2019; 111: pp. 772-779
24. Kimura F, Takebayashi A, Ishida M, Nakamura
A, Kitazawa J, Morimune A, Hirata K, Takahashi A,
Tsuji S, Takashima A, Amano T, Tsuji S, Ono T,
Kaku S, Kasahara K, Moritani S, Kushima R,
Murakami T. Review: Chronic endometritis and its
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
168
effect on reproduction. J Obstet Gynaecol Res. 2019
May;45(5):951-960.
25. Cicinelli E, Matteo M, Tinelli R, Lepera A,
Alfonso R, Indraccolo U, Marrocchella S, Greco P,
Resta L. Prevalence of chronic endometritis in
repeated unexplained implantation failure and the
IVF success rate after antibiotic therapy. Hum
Reprod. 2015 Feb;30(2):323-30.