Milda Vabalaitė1*, Lauryna Ivanauskaitė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Introduction. Infectious keratitis is a microorganism-induced damage to the cornea that often results in severe and often irreversible visual disturbances. This pathology is caused by a variety of microorganisms, including bacteria, viruses, fungi, and protozoa.
The aim of this review: to analyze literature about risk factors, symptoms, diagnosis and treatment of bacterial and viral keratitis.
Methods. We analyzed medical publications using international databases like PubMed, ScienceDirect, Wiley Online Library.
Results and conclusions. The most commonly detected bacterial pathogens are Staphylococcus aureus, plasma non-coagulating Staphylococci, Pseudomona aeruginosa, Streptococcus pneumoniae. Of the viral pathogens, keratitis is most commonly caused by Varicella-zoster virus, Cytomegalovirus, Adenovirus, Herpes Simplex virus. The development of bacterial and viral keratitis is influenced by various risk factors such as previous eye trauma, long-term contact lens wear, previous eye surgery, dry eye syndrome, eyelid deformity, long-term use of immunosuppressants, and topical steroids. The diagnosis of infectious keratitis can be suspected in the presence of decreased visual acuity, eye pain and redness, fear of light, tearing, discharge from the eyes, swelling of the eyelid. To clarify the diagnosis of bacterial and viral keratitis, tests are performed – visual acuity assessment, biomicroscopy, intraocular pressure is measured, corneal scraping smear is performed. The gold standard for detecting the bacterial agent is a culture of corneal scrapings. The main treatment for bacterial keratitis is antibacterial. Polymerase chain reaction (PCR), ELISA, and tissue culture studies are performed to confirm the pathological agent of viral keratitis. The main treatments for viral keratitis are antiviral medicines acyclovir or ganciclovir and the inhibition of inflammation by corticosteroids. Common and specific cases of viral keratitis are Adenovirus and Herpes Simplex-induced keratitis, the diagnosis and treatment of which require knowledge of specific symptoms and treatment options. Keywords: viral keratitis, adenoviral keratitis, bacterial keratitis, infectious keratitis, Herpes simplex virus.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
169
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (7), p. 169-176, https://doi.org/10.53453/ms.2021.11.20
Bacterial and viral keratitis
Milda Vabalaitė
1*
, Lauryna Ivanauskaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Introduction. Infectious keratitis is a microorganism-induced damage to the cornea that often results in severe
and often irreversible visual disturbances. This pathology is caused by a variety of microorganisms, including bacteria,
viruses, fungi, and protozoa.
The aim of this review: to analyze literature about risk factors, symptoms, diagnosis and treatment of bacterial
and viral keratitis.
Methods. We analyzed medical publications using international databases like PubMed, ScienceDirect, Wiley
Online Library.
Results and conclusions. The most commonly detected bacterial pathogens are Staphylococcus aureus, plasma
non-coagulating Staphylococci, Pseudomona aeruginosa, Streptococcus pneumoniae. Of the viral pathogens, keratitis
is most commonly caused by Varicella-zoster virus, Cytomegalovirus, Adenovirus, Herpes Simplex virus. The
development of bacterial and viral keratitis is influenced by various risk factors such as previous eye trauma, long-
term contact lens wear, previous eye surgery, dry eye syndrome, eyelid deformity, long-term use of
immunosuppressants, and topical steroids. The diagnosis of infectious keratitis can be suspected in the presence of
decreased visual acuity, eye pain and redness, fear of light, tearing, discharge from the eyes, swelling of the eyelid.
To clarify the diagnosis of bacterial and viral keratitis, tests are performed - visual acuity assessment, biomicroscopy,
intraocular pressure is measured, corneal scraping smear is performed. The gold standard for detecting the bacterial
agent is a culture of corneal scrapings. The main treatment for bacterial keratitis is antibacterial. Polymerase chain
reaction (PCR), ELISA, and tissue culture studies are performed to confirm the pathological agent of viral keratitis.
The main treatments for viral keratitis are antiviral medicines acyclovir or ganciclovir and the inhibition of
inflammation by corticosteroids. Common and specific cases of viral keratitis are Adenovirus and Herpes Simplex-
induced keratitis, the diagnosis and treatment of which require knowledge of specific symptoms and treatment options.
Keywords: viral keratitis, adenoviral keratitis, bacterial keratitis, infectious keratitis, Herpes simplex virus.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
170
Bakterijų ir virusų sukeltas keratitis
Milda Vabalaitė
1*
, Lauryna Ivanauskaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical academy, Faculty of Medicine
Santrauka
Įvadas. Infekcinis keratitas yra mikroorganizmų sąlygojamas ragenos pažeidimas, kuris lemia sunkius ir dažnai
negrįžtamus regos sutrikimus. Šią patologiją sukelia įvairūs mikroorganizmai, įskaitant bakterijas, virusus, grybelius
ir pirmuonis.
Šio tyrimo tikslas yra apžvelgti mokslinės literatūros straipsnius apie bakterijų ir virusų sukeltų keratitų rizikos
veiksnius, simptomus, diagnostiką bei gydymą.
Darbo metodika. Mokslinių darbų paieška buvo atlikta kompiuterinėse bibliografinėse mokslinių tyrimų
bazėse PubMed, ScienceDirect, Wiley Online Library.
Rezultatai ir išvados. Dažniausiai nustatomi bakterinių keratitų sukėlėjai yra Staphylococcus aureus, plazmos
nekoaguliuojantys stafilokokai, Pseudomona aeruginosa, Streptococcus pneumoniae. Virusai, dažniausiai
sąlygojantys keratitus: Varicella-zoster, Citomegalo, Adeno ir Herpes Simplex. Bakterinių ir virusinių keratitų
atsiradimui įtakos turi įvairūs rizikos veiksniai, tokie kaip buvusi akių trauma, ilgalaikis kontaktinių lęšių nešiojimas,
akių chirurgija, sausių akių sindromas, akies voko deformacija, ilgalaikis imunosupresantų ir vietinių steroidų
vartojimas. Infekcinio keratito diagnozę galime įtarti esant regos aštrumo sumažėjimui, akių skausmui ir paraudimui,
šviesos baimei, ašarojimui, išskyroms iš akių, voko paburkimui. Bakterinio ir virusinio keratito diagnozės
patikslinimui atliekami tyrimai: regos aštrumo įvertinimas, biomikroskopija, išmatuojamas intraokulinis spaudimas,
atliekamas ragenos nuograndos tepinėlis. Auksinis standartas bakteriniam sukėlėjui nustatyti yra ragenos nuograndų
pasėlis. Pagrindinis bakterinio keratito gydymas - antibakterinis. Virusinio keratito patologinio sukėlėjo patvirtinimui
atliekama polimerazės grandininės reakcijos (PGR), ELISA, audinių kultūros tyrimai. Pagrindinis virusinio keratito
gydymas yra priešvirusiniai medikamentai acikloviru arba gancikloviru bei uždegimo slopinimas kortikosteroidais.
Dažni ir specifiškai pasireiškiantys virusinio keratito atvejai yra adenovirusinis ir Herpes Simplex sukeltas keratitas,
kurių diagnostikai ir gydymui reikalinga žinoti specifinius požymius ir gydymo galimybes.
Raktiniai žodžiai: virusinis keratitas, adenovirusinis keratitas, bakterinis keratitas, infekcinis keratitas, Herpes
simplex keratitas.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
171
Tikslas
Apžvelgti ir išanalizuoti mokslinius literatūros
straipsnius, kuriuose buvo įvertinti dažniausi
bakterinių ir virusinių keratitų sukėlėjai, rizikos
veiksniai, diagnostika ir gydymo metodai.
Tyrimo medžiaga ir metodai
Mokslinių darbų paieška buvo atlikta
kompiuterinėse bibliografinėse mokslinių tyrimų
bazėse PubMed, ScienceDirect, Wiley Online Library.
Paieška atlikta naudojant raktinius žodžius ir jų
kombinacijas: viral keratitis, adenoviral keratitis,
bacterial keratitis, infectious keratitis, Herpes simplex
virus. Tyrimų atrankos kriterijai - laisvai prieinamos
publikacijos anglų kalba. Atliekant literatūros analizę
buvo bandoma koncentruotis į paskutinių 5 metų
publikacijas, tačiau literatūros šaltinių laikotarpis
nebuvo ribojamas. Straipsnyje pateikiama 29
mokslinių tyrimų apibendrinta analizė ir apžvalga.
Įvadas
Ragenos patologija yra viena iš pagrindinių
monokulinio aklumo priežasčių visame pasaulyje.
Vienas iš dažniausių ragenos pažeidimų – infekcinis
ragenos uždegimas. Infekcinį keratitą sukelia įvairūs
mikroorganizmai, įskaitant bakterijas, virusus,
grybelius ir pirmuonis. [1, 2]. Ragenos drumstumas,
kurį daugiausia sąlygoja infekcinis keratitas, yra
ketvirta pagal dažnumą aklumo priežastis visame
pasaulyje ir lemia 10 proc. regos sutrikimų, kurių
galima išvengti. Taigi, infekcinis keratitas yra
mikroorganizmų sąlygojamas ragenos pažeidimas,
kuriam būdinga ragenos epitelio defektas bei stromos
uždegimas, sąlygojantys sunkius ir dažnai
negrįžtamus regos sutrikimus [3, 4].
Rizikos veiksniai ir simptomai
Infekcinių keratitų rizikos veiksniai bei
simptomai yra bendri tiek bakterinių, tiek virusinių
keratitų atvejais. Nustatyta, kad dažniausi rizikos
veiksniai, susiję su įvairios kilmės keratitų atsiradimu,
yra buvusi akių trauma, ilgalaikis kontaktinių lęšių
nešiojimas, buvusi akių chirurgija, sausių akių
sindromas, akies voko deformacija, ilgalaikis
imunosupresantų ir vietinių steroidų vartojimas [5].
Veikiant šiems rizikos veiksniams susidaro sąlygos
tiek bakterinių, tiek virusinių keratitų išsivystymui.
Esant bet kurio sukėlėjo sukeltai patologijai, pacientai
skundžiasi regos aštrumo sumažėjimu, akių skausmu
ir paraudimu, šviesos baime, ašarojimu, išskyromis iš
akių, vokų paburkimu [6, 7].
Bakterinis keratitis
Bakterinio keratito eiga daugeliu atvejų yra
ūminė. Dažniausi bakterinių keratitų sukėlėjai yra
Staphylococcus aureus, plazmos nekoaguliuojantys
stafilokokai, Pseudomona aeruginosa, Streptococcus
pneumoniae [7].
Bakterinis keratitas diagnozuojamas pagal
klinikinius požymius/kriterijus, o atliekant specifinius
tyrimus galima patvirtinti patologinį sukėlėją.
Bakterinis keratitas įtariamas remiantis anksčiau
minėtais klinikiniais simptomais. Diagnozės
patikslinimui atliekamas klinikinis ištyrimas, kurio
metu įvertinamas regos aštrumas, priekinio akies
segmento apžiūra plyšine lempa, pamatuojamas
intraokulinis spaudimas [7]. Bakterinio keratito
tiksliai sukėlėjo diagnostikai atliekamas ragenos
nuograndų tepinėlis, kuris dažomas Gimzos ir Gramo
būdais. Auksinis standartas sukėlėjui nustatyti yra
ragenos nuograndų pasėlis kraujo bei šokolado agaro
terpėse. Tiksliam gydymo taktikos parinkimui
atliekama antibiotikograma [8, 9].
Pagrindinis bakterinio keratito gydymas –
antibakterinis. Dažniausiai skiriami pirmos kartos
cefalosporinai su aminoglikozidais arba
fluorchinolonai [10]. Ragenos stromos plonėjimo,
sukelto metaloproteinazių, slopinimui skiriama
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
172
antikolagenazės medikamentai: tetraciklinas arba
doksiciklinas. Jei minėtas gydymas yra neefektyvus ir
liga progresuoja, atliekama keratoplastika [11, 12].
Virusinis keratitas
Skirtingai nei bakterinis keratitas, virusinis
keratitas daugeliu atvejų būna lėtinis arba
pasikartojantis. Dažniausiai nustatomi virusinio
keratito sukėlėjai yra Varicella-zoster, Citomegalo,
Adeno- ir Herpes Simplex virusai [13].
Virusinio keratito diagnostikai svarbiausia
atlikti klinikinį ištyrimą: ligos simptomai, regos
aštrumas, akispūdis, biomikroskopija. Patologinis
sukėlėjas patvirtinamas atliekant polimerazės
grandininės reakcijos (PGR), imunofermentinį
(ELISA), audinių kultūros tyrimus [14].
Dažniausiai virusiniai keratitai gydomi
ambulatoriškai. Esant nesunkiai ligos eigai skiriamas
vietinis gydymas: priešvirusinis gydymas acikloviru
arba gancikloviru bei uždegimo slopinimui skiriami
kortikosteroidai [15, 16]. Jei skiriamas gydymas
neefektyvus, liga progresuoja, skiriamas sisteminis
priešvirusinis gydymas acikloviru arba valacikloviru
[3].
Herpes simplex keratitas
Herpes simplex virusas (HSV) yra endeminis
visame pasaulyje, o žmonės yra vienintelis žinomas
natūralus rezervuaras. Tyrimas, kuriame buvo tiriamas
HSV DNR persistavimas trišakio nervo ganglijuose,
parodė, kad maždaug 90% pasaulio gyventojų iki 60
metų yra infekuoti HSV [17].
Kaip ir kitos etiologijos keratitų, dažniausi
HSV keratito požymiai ir simptomai yra paraudimas,
išskyros, ašarojančios akys, dirginimas, niežėjimas,
skausmas ir fotofobija. Vienas iš dažniausių ir
specifinių šios etiologijos keratitų simptomas –
ragenos jautrumo sumažėjimas arba išnykimas. HSV
dažniausiai perduodamas tiesiogiai kontaktuojant su
infekuotais kūno sekretais (seilėmis, ašaromis) [18].
Tipiško HSV epitelio keratito (dendritinio)
atvejais klinikinė diagnostika naudojant plyšinės
lempos mikroskopą yra tikslus ir patikimas
diagnostikos metodas – matomas šakelės formos
infiltratas/opa. Neaiškiais atvejais ar ligos diagnostikai
patvirtinti atliekami laboratoriniai tyrimai: virusų
kultūra, PGR. Serologiniai tyrimai nustatant antikūnus
prieš HSV infekciją yra neinformatyvūs, kadangi šis
tyrimas neparodo ūminės infekcijos, nes gali būti
teigiamas dėl nuolat organizme persistuojančių virusų
[2, 18].
Skiriant HSV specifinį gydymą pacientai
visiškai nepasveiksta, tačiau tik sumažinama
simptomų trukmė ir siekiama išlaikyti virusą
latentinėje būklėje [19]. Nepaisant gydymo
antivirusiniais vaistais, liga gali pasikartoti. HSV
sukeltas keratitas negydomas savaime praeina po 2 –
4 savaičių [20]. Dabartinis HSV sukelto keratito
gydymas apima aciklovirą, ganciklovirą,
triflurotimidiną ir valaciklovirą [21]. Pagrindinis šios
etiologijos gydymas yra vietiniai priešvirusiniai
medikamentai, vartojami 10-14 dienų. Jei vietinis
gydymas yra neefektyvus ar liga recidyvuoja,
skiriamas sisteminis priešvirusinis gydymas
acikloviru arba valacikloviru. Profilaktiškai sisteminis
acikloviras skiriamas iki 1 metų, jei pasireiškė dvi ir
daugiau epitelinio keratito atakų per metus arba buvo
stromos keratitas [21, 22].
Adenovirusinis keratitas
Adenovirusinis keratitas yra viena iš
dažniausių infekcinio keratito priežasčių visame
pasaulyje, galinti lemti epideminius
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
173
keratokonjuktyvitus [23]. Virusas plinta oro lašeliniu
būdu arba per akių išskyras.
Pacientai paprastai skundžiasi vienpusiu akies
paraudimu, ašarojimu, dirginimu ir fotofobija.
Pagrindinis diagnostikos metodas, kaip ir kitų keratitų
atveju, yra klinikinis ištyrimas atliekant apžiūrą,
biomikroskopiją, intraokulinio spaudimo matavimą.
Auksinis standartas diagnozuojant keratito etiologiją
yra virusų kultūra, tačiau šis tyrimas yra brangus,
reikalauja specifinės transporto terpės ir atsakymas
dažnai gaunamas tik po kelių savaičių [24]. Greitieji
imuniniai tyrimai, nustatant viruso serotipą, yra
perspektyvi alternatyva tiksliai virusinio sukėlėjo
diagnostikai. Ši technika yra jautri (apie 88%) ir
specifinė (91%). Tyrimas nebrangus, lengvai
atliekamas, greitas - per 10 minučių galima aptikti 53
adenoviruso serotipus [25]. Vieni iš jautriausių tyrimų
adenovirusui nustatyti yra nukleorūgščių
amplifikacijos tyrimai, tokie kaip PGR [26].
Serologinis tyrimas taip pat yra efektyvus metodas,
padedantis nustatyti adenovirusinę infekciją -
teigiamas rezultatas laikomas nustačius tiriamoje
medžiagoje IgM prieš adenovirusą arba padidėjusį
IgG titrą. Neaiškiais atvejais, norint diferencijuoti
adonovirusinį keratitą nuo HSV sukelto keratito,
atliekamas ragenos nuograndų dažymas Gimzos būdu.
Adenovirusinio keratito atveju tyrimo metu
nustatomos mononuklearinės ląstelės, o HSV keratito
atveju daugiabranduolės gigantinės ląstelės,
vadinamos Tzanc ląstelės [24].
Pagrindinis adenovirusinio keratito
profilaktikos būdas - pacientų skatinimas laikytis
higieninių reikalavimų. Tai apima rankų plovimą,
vengimą trinti akis, nosį ar burną. Pacientams, jau
sergantiems adenovirusiniu keratitu, dažniausiai
taikomas simptominis gydymas, skirtas sumažinti
ragenos ir junginės uždegimo sukeliamą diskomfortą.
Gali būti naudojami šilti arba šalti kompresai,
dirbtinės ašaros. Tai gali būti ypač naudinga
pacientams, sergantiems kita gretutine ragenos
patologija, pavyzdžiui, sausų akių sindromu. Idealiu
atveju reikėtų naudoti dirbtines ašaras be konservantų
[27]. Uždegimo slopinimui gali būti skiriama
povidono - jodo ir deksametazono, ciklosporino
medikamentai. Vietinių steroidų vaidmuo sergant
adenovirusiniu keratitu yra prieštaringas. Šio
medikamento vartojimas gali sukelti simptomų
palengvėjimą, tačiau vėliau gali lemti ragenos
infiltratų susidarymą ir prailginti laiko trukmę, per
kurią pacientas gali būti infekcijos šaltinis [25].
Sisteminių ir vietinių nesteroidinių vaistų nuo
uždegimo (NVNU) vartojimas yra prieštaringas. Jie
gali būti skiriami skausmui malšinti, tačiau turėtų būti
vartojami atsargiai, atsižvelgiant į toksinį poveikį
akies paviršiui. Be to, lėtinis geriamųjų NVNU
vartojimas turi nepageidaujamą poveikį virškinimo
trakto sutrikimams bei nefrotoksinį šalutinį poveikį
[27]. Specifinis priešvirusinis gydymas
adenovirusinio keratito atveju yra neveiksmingas.
Šiuo metu yra tiriamas naujas vaistas 2, 3
dideoksicitidinas (ddC). Šis vaistas yra citozino
nukleozidų analogas, kuris slopina adenoviruso
replikaciją [28]. Keletas tyrimų atliktų in vitro ir in
vivo parodė ddC efektyvumą gydant adenovirusinį
keratitą. Tai gali būti perspektyvus vaistas
adenovirusinio keratito gydymui, tačiau reikia atlikti
tolesnius ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus
medikamento saugumui ir efektyvumui įvertinti [29].
Komplikacijos
Nors dauguma keratitų galima sėkmingai
išgydyti, yra keletas galimų komplikacijų, tokių kaip
lėtinis ragenos uždegimas, ragenos plonėjiimas,
antrinė glaukoma, perforacija, lėtinės ar
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
174
pasikartojančios ragenos virusinės infekcijos, ragenos
opos, ragenos randai ir edema ar laikinas regėjimo
praradimas [12].
Apibendrinimas ir išvados
Nors ragenos uždegimai buvo aprašyti jau
senovės literatūroje, tačiau pastaruoju metu, nepaisant
pažangių diagnostikos metodų ir daugybės naujų
medikamentų, infekcinis keratitas ir toliau kelia
terapinį iššūkį. Infekcinis keratitas yra dažna akių liga,
dėl kurios ragenos pažeidimas gali lemti regėjimo
praradimą. Infekcinis keratitas - sudėtinga patologija,
kelianti daug klausimų, susijusių su tikslia diagnostika
ir gydymu. Visiems infekciniu keratitu sergantiems
pacientams tinkamas ir ankstyvas patogenų
nustatymas ir tikslinė terapija gali padėti išvengti
sunkių, su regėjimo praradimu susijusių komplikacijų.
Literatūra
1. 1. Whitcher JP, Srinivasan M, Upadhyay MP.
Corneal blindness: a global perspective. Bull
World Health Organ. 2001; 79 (3): 214-21.
Prieiga per internetą:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC
2566379/
2. Austin A, Lietman T, Rose-Nussbaumer J.
Update on the Management of Infectious
Keratitis. Ophthalmology. 2017; 124 (11): 1678-
1689. Prieiga per doi:
10.1016/j.ophtha.2017.05.012.
3. Pascolini D, Mariotti SP. Global estimates of
visual impairment: 2010. Br J Ophthalmol. 2012;
96 (5): 614-8. Prieiga per doi:
10.1136/bjophthalmol-2011-300539.
4. World Health Organization. Causes of blindness
and visual impairment. Prieiga per internetą:
http://www.who.int/blindness/ causes/en. Žiūrėta
balandžio 7 d. 2021.
5. Green M, Apel A, Stapleton F. Risk factors and
causative organisms in microbial keratitis.
Cornea. 2008; 27 (1): 22-7. Prieiga per doi:
10.1097/ICO.0b013e318156caf2.
6. Yagci A. Update on peripheral ulcerative
keratitis. Clin Ophthalmol. 2012; 6: 747-54.
Prieiga per doi: 10.2147/OPTH.S24947
7. Al-Mujaini A, Al-Kharusi N, Thakral A, Wali
UK. Bacterial keratitis: perspective on
epidemiology, clinico-pathogenesis, diagnosis
and treatment. Sultan Qaboos Univ Med J. 2009;
9 (2): 184-95. Prieiga per internetą:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC
3074777/
8. Asbell P, Stenson S. Ulcerative keratitis. Survey
of 30 years' laboratory experience. Arch
Ophthalmol. 1982; 100 (1): 77-80. Prieiga per
doi: 10.1001/archopht.1982.01030030079005.
9. Badiee P, Nejabat M, Alborzi A, Keshavarz F,
Shakiba E. Comparative study of Gram stain,
potassium hydroxide smear, culture and nested
PCR in the diagnosis of fungal keratitis.
Ophthalmic Res. 2010; 44 (4): 251-6. Prieiga per
doi: 10.1159/000313988.
10. O'Brien TP. Management of bacterial keratitis:
beyond exorcism towards consideration of
organism and host factors. Eye (Lond). 2003; 17
(8): 957-74. doi: 10.1038/sj.eye.6700635.
11. Dursun D, Kim MC, Solomon A, Pflugfelder SC.
Treatment of recalcitrant recurrent corneal
erosions with inhibitors of matrix
metalloproteinase-9, doxycycline and
corticosteroids. Am J Ophthalmol. 2001; 132 (1):
8-13. Prieiga per doi: 10.1016/s0002-
9394(01)00913-8.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
175
12. Agrawal V. First aid for complications of
infectious keratitis. Indian J Ophthalmol. 2008; 56
(3): 221-2. Prieiga per doi: 10.4103/0301-
4738.40361.
13. Reynaud C, Rousseau A, Kaswin G, M'garrech
M, Barreau E, Labetoulle M. Persistent
Impairment of Quality of Life in Patients with
Herpes Simplex Keratitis. Ophthalmology. 2017;
124 (2): 160-169. Prieiga per doi:
10.1016/j.ophtha.2016.10.001.
14. El-Aal AM, El Sayed M, Mohammed E, Ahmed
M, Fathy M. Evaluation of herpes simplex
detection in corneal scrapings by three molecular
methods. Curr Microbiol. 2006; 52 (5): 379-82.
Prieiga per doi: 10.1007/s00284-005-0289-2.
15. Chou TY, Hong BY. Ganciclovir ophthalmic gel
0.15% for the treatment of acute herpetic keratitis:
background, effectiveness, tolerability, safety,
and future applications. Ther Clin Risk Manag.
2014; 10: 665-81. Prieiga per doi:
10.2147/TCRM.S58242.
16. Colin J, Hoh HB, Easty DL, Herbort CP,
Resnikoff S, Rigal D, Romdane K. Ganciclovir
ophthalmic gel (Virgan; 0.15%) in the treatment
of herpes simplex keratitis. Cornea. 1997; 16 (4):
393-9. Prieiga per internetą:
https://insights.ovid.com/pubmed?pmid=922023
5
17. Motani H, Sakurada K, Ikegaya H, Akutsu T,
Hayakawa M, Sato Y, Yajima D, Sato K,
Kobayashi K, Iwase H. Detection of herpes
simplex virus type 1 DNA in bilateral human
trigeminal ganglia and optic nerves by
polymerase chain reaction. J Med Virol. 2006; 78
(12): 1584-7. Prieiga per doi: 10.1002/jmv.20742.
18. Michelle Lee White and James Chodosh. “Herpes
simplex virus keratitis: a treatment guideline”.
Corneal Disease (2014).
19. Acyclovir for the prevention of recurrent herpes
simplex virus eye disease. Herpetic Eye Disease
Study Group. N Engl J Med. 1998; 339 (5): 300-
6. Prieiga per doi:
10.1056/NEJM199807303390503.
20. Darougar S, Wishart MS, Viswalingam ND.
Epidemiological and clinical features of primary
herpes simplex virus ocular infection. Br J
Ophthalmol. 1985; 69 (1): 2-6. Prieiga per doi:
10.1136/bjo.69.1.2.
21. Wilhelmus KR. Antiviral treatment and other
therapeutic interventions for herpes simplex virus
epithelial keratitis. Cochrane Database Syst Rev.
2015; 1: CD002898. Prieiga per doi:
10.1002/14651858.CD002898.pub5.
22. Vadlapudi AD, Vadlapatla RK, Mitra AK. Update
on emerging antivirals for the management of
herpes simplex virus infections: a patenting
perspective. Recent Pat Antiinfect Drug Discov.
2013; 8 (1): 55-67. Prieiga per doi:
10.2174/1574891x11308010011.
23. Azari AA, Barney NP. Conjunctivitis: a
systematic review of diagnosis and treatment.
JAMA. 2013; 310 (16): 1721-9. Prieiga per doi:
10.1001/jama.2013.280318.
24. Bowling B. Kanski’s Clinical Ophthalmology: A
Systematic Approach. 8th ed. London, UK:
Elsevier; 2016.
25. Jhanji V, Chan TC, Li EY, Agarwal K, Vajpayee
RB. Adenoviral keratoconjunctivitis. Surv
Ophthalmol. 2015; 60 (5): 435-43. Prieiga per
doi: 10.1016/j.survophthal.2015.04.001.
26. Kuo IC, Espinosa C, Forman M, Valsamakis A. A
Polymerase Chain Reaction-Based Algorithm to
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
176
Detect and Prevent Transmission of Adenoviral
Conjunctivitis in Hospital Employees. Am J
Ophthalmol. 2016; 163: 38-44. Prieiga per doi:
10.1016/j.ajo.2015.12.007.
27. Omari AA, Mian SI. Adenoviral keratitis: a
review of the epidemiology, pathophysiology,
clinical features, diagnosis, and management.
Curr Opin Ophthalmol. 2018; 29 (4): 365-372.
Prieiga per doi:
10.1097/ICU.0000000000000485.
28. Romanowski EG, Yates KA, Gordon YJ. The in
vitro and in vivo evaluation of ddC as a topical
antiviral for ocular adenovirus infections. Invest
Ophthalmol Vis Sci. 2009; 50 (11): 5295-9.
Prieiga per doi: 10.1167/iovs.08-3286.
29. Uchio E, Fuchigami A, Kadonosono K, Hayashi
A, Ishiko H, Aoki K, Ohno S. Anti-adenoviral
effect of anti-HIV agents in vitro in serotypes
inducing keratoconjunctivitis. Graefes Arch Clin
Exp Ophthalmol. 2007; 245 (9): 1319-25. Prieiga
per doi: 10.1007/s00417-006-0523-z.