Dominyka Šilaitė 1, Lolita Šileikienė 2, Augustė Šilaitė 1
1 LSMU Medical Academy, Faculty of Medicine
2 LSMU Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine, Institute of Cardiology, Laboratory of Population Studies
Abstract
Introduction. The COVID-19 pandemic had a severe impact on the psychological state of medical students. Difficult online studies, anxiety about the future, and quarantine restrictions affected academic performance and also caused a lot of stress. The aim of this study is to find out the stress level of LSMU medical final year students, its interaction with the symptoms of health disorders, to investigate the influence of COVID-19 on students’ lives and the relationship with the experienced stress level.
Methodology. The epidemiological cross-sectional study was performed. We analyzed the data obtained from LSMU 6th year medical students who responded to the anonymous online survey. This study assesses the level of stress experienced by students (using PSS) and manifestation of stress, analyses health symptoms and the impact of the COVID-19 pandemic as a stressor. Data analysis was performed using SPSS 27.0.1.0.0 compilation and analysis software and MS Excel 2016 program.
Results. 65 LSMU 6th year medical students were studied. The average PSS score was 23,32±6,91. 49.2% of students experience COVID-19 stressor “very often” and “often”. There was a positive correlation between the frequency of experienced COVID-19 stressor and stress (p=0.003, rs=0.366). 47.7% of students experience anxiety “very often” and “often”. There were statistically significant (p <0.05) positive correlations between stress level and health symptoms, the strongest relationship is between anxiety and stress (rs = 0.711, p <0.001).
Conclusions. The level of stress experienced by LSMU final year medical students is average. Many students experience anxiety during the pandemic. 49.2% of students experience stress due COVID-19 “very often” and “often”. The more frequently COVID-19 stressor is experienced, the higher stress level is determined (p=0.003, rs=0.366). 47.7% of sixth-year students experienced anxiety “very often” and “often”. Anxiety had the strongest effect on stress levels compared to other health symptoms (rs = 0.711, p <0.001).
Keywords: stress, medical students, COVID-19.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
151
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (7), p. 151-161, https://doi.org/10.53453/ms.2021.11.18
Stress experienced by final year medical students of LSMU during
the Covid-19 pandemic: stress level, health symptoms and their
correlation with the stressor – Covid-19 pandemic in the world and
personal life
Dominyka Šilaitė
1
, Lolita Šileikienė
2
, Augustė Šilaitė
1
1
LSMU Medical Academy, Faculty of Medicine
2
LSMU Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine, Institute of Cardiology, Laboratory of
Population Studies
Abstract
Introduction. The COVID-19 pandemic had a severe impact on the psychological state of medical students. Difficult
online studies, anxiety about the future, and quarantine restrictions affected academic performance and also caused a
lot of stress. The aim of this study is to find out the stress level of LSMU medical final year students, its interaction
with the symptoms of health disorders, to investigate the influence of COVID-19 on students' lives and the relationship
with the experienced stress level.
Methodology. The epidemiological cross-sectional study was performed. We analyzed the data obtained from LSMU
6th year medical students who responded to the anonymous online survey. This study assesses the level of stress
experienced by students (using PSS) and manifestation of stress, analyses health symptoms and the impact of the
COVID-19 pandemic as a stressor. Data analysis was performed using SPSS 27.0.1.0.0 compilation and analysis
software and MS Excel 2016 program.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
152
Results. 65 LSMU 6th year medical students were studied. The average PSS score was 23,32±6,91. 49.2% of students
experience COVID-19 stressor “very often” and “often”. There was a positive correlation between the frequency of
experienced COVID-19 stressor and stress (p=0.003, r
s
=0.366). 47.7% of students experience anxiety "very often"
and "often". There were statistically significant (p <0.05) positive correlations between stress level and health
symptoms, the strongest relationship is between anxiety and stress (r
s
= 0.711, p <0.001).
Conclusions. The level of stress experienced by LSMU final year medical students is average. Many students
experience anxiety during the pandemic. 49.2% of students experience stress due COVID-19 “very often” and “often”.
The more frequently COVID-19 stressor is experienced, the higher stress level is determined (p=0.003, r
s
=0.366).
47.7% of sixth-year students experienced anxiety “very often” and “often”. Anxiety had the strongest effect on stress
levels compared to other health symptoms (r
s
= 0.711, p <0.001).
Keywords: stress, medical students, COVID-19.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
153
LSMU medicinos šeštojo kurso studentų patiriamas stresas COVID-
19 pandemijos metu: streso lygis, sveikatos sutrikimo simptomai ir
jų sąsajos su stresoriumi - COVID-19 pandemija pasaulyje ir
asmeniniame gyvenime
Dominyka Šilaitė
1
, Lolita Šileikienė
2
, Augustė Šilaitė
1
1
LSMU Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
2
LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra, Kardiologijos institutas, Populiacinių
tyrimų laboratorija
Santrauka
Įvadas. COVID-19 pandemija stipriai paveikė medicinos studentų psichologinę būseną. Sudėtingi mokslai,
nuotoliniai atsiskaitymai, nerimas dėl ateities bei karantino ribojimai sukėlė nemažai streso. Mūsų tyrimo tikslas -
išsiaiškinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos baigiamojo kurso studentų streso lygį, jo
sąveiką su patiriamais sveikatos sutrikimo simptomais, ištirti COVID-19 pandemijos, kaip stresoriaus, įtaką studentų
gyvenime ir įvertinti sąsajas su patiriamu stresu.
Metodika. Atliktame epidemiologiniame momentiniame tyrime analizuojami LSMU VI kurso medicinos studentų
anoniminės anketinės apklausos internetu gauti duomenys. Šiame tyrime vertinamas studentų patiriamo streso lygis
(pagal PSS) bei streso pasireiškimas, analizuojami patiriami sveikatos sutrikimo simptomai bei COVID-19
pandemijos kaip stresoriaus poveikis. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinių duomenų kaupimo ir
analizės SPSS 27.0.1.0.0 programų paketą bei MS Excel 2016 programą.
Rezultatai. Ištirti 65 LSMU medicinos VI kurso studentai. PSS balų vidurkis - 23,32±6,91. COVID-19 poveikį „labai
dažnai“ ir „dažnai“ patiria 49,2 % studentų. Nustatyta teigiama koreliacija tarp patiriamo COVID-19 stresoriaus
dažnumo ir streso (p=0,003, r
s
=0,366). Nerimą „labai dažnai“ ir „dažnai“ patiria 47,7 % studentų. Nustatytos
statistiškai reikšmingos (p<0,05) teigiamos koreliacijos vertinant streso lygį ir sveikatos sutrikimo simptomus,
stipriausias ryšys yra tarp nerimo ir streso (r
s
=0,711, p<0,001).
Išvados. LSMU medicinos VI kurso studentų patiriamo streso lygis yra vidutinis. Daugelis studentų pandemijos metu
patiria nerimą. 49,2 % studentų „labai dažnai“ ir „dažnai“ patiria stresą dėl COVID-19 situacijos. Kuo dažniau
patiriamas stresorius - COVID-19, tuo aukštesnis streso lygis nustatomas (p=0,003, r
s
=0,366). Nerimą „labai dažnai“
ir “dažnai” patyrė 47,7 % šeštakursių. Nerimas stipriausiai veikė streso lygį, lyginant su kitais sveikatos sutrikimo
simptomais (r
s
=0,711, p<0,001).
Raktiniai žodžiai: stresas, medicinos studentai, COVID-19.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
154
Įvadas
COVID-19 pandemija globaliai paveikė visą
žmoniją. Šis unikalus laikotarpis veikia tiek žmonių
fizinę sveikatą, tiek psichologinę būseną (1). COVID-
19 yra naujai atrasta infekcija, kuri prasidėjo 2019
metų gruodžio mėnesį Wuhano mieste, Kinijoje. Kaip
pasaulinė problema pripažinta 2020 metais sausį ir nuo
tada ji smarkiai pakeitė kiekvieno iš mūsų gyvenimą
(2). Karantinas bei gyvo bendravimo ribojamai
visuomenei sukėlė nemažai sunkumų. Labiausiai
paveikiami yra senjorai ir medicinos personalas, tačiau
medicinos studentai taip pat patyrė nemažai sunkumų
pandemijos laikotarpiu. Medicinos mokslai yra
sunkūs, o studentai patiria didelį mokymosi krūvį,
todėl jaunieji medikai visuomet buvo viena iš
pažeidžiamiausių grupių, kuomet kalbama apie
psichologinius aspektus. Įtemptas laikotarpis dar
labiau paveikė studentų psichologinę būseną,
padažnėjo nerimo jausmas, depresija, pakilo streso
lygis (1). I. Mills (1998), stresą apibrėžia kaip tam
tikrą pusiausvyros tarp mūsų pačių ir situacijos,
kurioje atsiduriame, sutrikimo pasireiškimą. Stresas
atsiskleidžia per normalias organizmo funkcijas
deformuojantį spaudimą, reikalavimų ir darbų gausą,
psichinę įtampą, konfliktus, priklausomybes,
nesugebėjimą valdyti emocijų (3). Sumažinti streso
lygį padėtų sveikesnė mityba, mankštos, pakankamai
valandų miego bei dalyvavimas intelektualinėse ir
fizinėse veiklose (4). Dėmesingo įsisąmoninimo
technika galėtų būti praktikuojama siekiant išmokti
svarbiausių streso valdymo priemonių (5). Jos taip pat
prisidėtų gerinant ir mokslo pasiekimus bei padėtų
pakelti pasitikėjimą savimi, kuris pandemijos
laikotarpiu yra stipriai sumažėjęs (6). Pandemija kelia
didelį iššūkį medicinos studentų mokymuisi ir tapo
potencialiu stresoriumi (7). Sudėtingi mokslai,
nuotoliniai atsiskaitymai, nerimas dėl ateities bei
karantino ribojimai, atskiriantys nuo artimiausių
šeimos narių, paveikė mokslo rezultatus ir emocinę
būseną (4). Universitetas turėtų bendrauti su studentais
ir suteikti visas įmanomas paslaugas, grupinės
terapijos sesijas, asmenines konsultacijas taip pat
tinkamai informuoti studentus apie mokymosi
pasikeitimus, nuotolinio mokymosi programas ir
bendrą tvarką (8,9). Literatūra nurodo, kad COVID-19
pandemijos metu pirmų metų medicinos studentai
patiria gerokai mažiau streso nei vyresnių kursų (10).
Todėl pasirinkome vertinti VI kurso studentus, kurie
gali turėti didžiausią streso lygį pandemijos metu.
Mūsų tyrimo tikslas yra išsiaiškinti Lietuvos sveikatos
mokslų universiteto (LSMU) medicinos baigiamojo
kurso studentų streso lygį, jo sąveiką su patiriamais
sveikatos sutrikimo simptomais, ištirti COVID-19
įtaką studentų gyvenime ir įvertinti jo sąsają su
patiriamu streso lygiu.
Tyrimo medžiaga ir metodai
Duomenys gauti atliekant baigiamąjį
magistro mokslo darbą, vykdant epidemiologinį
momentinį tyrimą, kuriame buvo tirti LSMU I-VI
kurso medicinos studentai. Respondentai anketą pildė
internetu. Duomenys rinkti 2020-10-28 – 2020-12-19
bei 2021-02-08 – 2021-02-13. Tyrimui atlikti gautas
LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-46
2020.09.30. Pateikiami rezultatai apima baigiamojo
kurso studentų anoniminio anketinio tyrimo, atlikto
internetu, tyrimo rezultatus. Anketinės apklausos metu
buvo taikyta Subjektyviai suvokto streso skalė (PSS) (
angl. Perceived Stress Scale ) (11) ir individualiai
sudarytas detalizuotas klausimynas, kuriame
klausiama apie patiriamus sveikatos sutrikimo
simptomus bei COVID-19 kaip stresoriaus poveikį
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
155
(atsižvelgiant į COVID-19 situaciją pasaulyje ir
asmeniniame gyvenime). Šioje publikacijoje dėmesys
skirtas paskutiniojo kurso studentams, analizuoti
studentų atsakymai į pateiktos anketos klausimus.
Vertintas tyrimo dalyvių PSS balų vidurkis, kuris
parodo subjektyviai suvokto streso lygį, naudojant
individualiai sudarytą klausimyno dalį, vertintas
COVID-19 kaip stresoriaus pasireiškimas, patiriami
studentų simptomai bei jų sąsajos.
PSS - tai plačiai naudojama skalė
subjektyviam streso suvokimui įvertinti, skalė nurodo
laipsnį, kuriuo individas įvertina savo gyvenime
patiriamą stresą (11). Darbe taikyta autorės, Vytauto
Didžiojo universiteto dr. Ievos Pečiulienės leidimu
(2020-02-18), PSS skalė lietuvių kalba (12). PSS
sudaro 10 klausimų, skalėje klausiama apie patiriamus
jausmus bei mintis per pastarąjį mėnesį. Atsakymų
variantai pritaikyti pagal penkių balų Likerto skalę,
nuo „niekada“ iki „labai dažnai“. Didžiausia balų
suma gali būti 40 balų. Didesnis balų skaičius rodo
didesnį subjektyviai suvokiamo streso lygį (11).
Šiame tyrime taikytas baigiamojo magistro
darbo autorės Dominykos Šilaitės sudaryto
klausimyno dalis, kurioje siekiama išsiaiškinti, kaip
dažnai per pastarąjį mėnesį studentams stresą kėlė
COVID-19 situacija pasaulyje ir asmeniniame
gyvenime, kaip dažnai per pastarąjį mėnesį jie jautė
sveikatos sutrikimo simptomus. Prie kiekvieno
nurodyto klausimo studentai pasirinko vieną
teisingiausią atsakymą. Galimų atsakymų variantai
buvo nuo „labai dažnai“ iki „niekada“. Atsakymas
„labai dažnai“ reiškė, kad studentas kasdien jaučia
stresorių ar sveikatos sutrikimo simptomą, atitinkamai
atsakymas „dažnai“ reiškė – kelis kartus per savaitę,
„kartais“ – kartą per savaitę, „retai“ – kelis kartus per
mėnesį. Atliekant analizę COVID-19 stresoriaus
pasireiškimo bei patiriamų simptomų įverčiai buvo
pergrupuoti, suteikiant balus: atsakymams, kad
stresorių studentas patiria „labai dažnai“, suteikti - 5,
„dažnai“ – 4, „kartais“ – 3, „retai“ – 2, „niekada“ – 1
balai.
Statistinė duomenų analizė atlikta
naudojant statistinių duomenų kaupimo ir analizės
SPSS 27.0.1.0.0 programų paketą, taip pat buvo
naudota MS Excel 2016 programa. Kiekybinių
kintamųjų aprašymui pateiktas vidurkis, mediana,
standartinis nuokrypis, mažiausia ir didžiausia
reikšmė. Kiekybinių kintamųjų tarpusavio ryšiams
įvertinti skaičiuoti Spearman‘o koreliacijos
koeficientai. Skirtumas ar ryšys laikomas statistiškai
reikšmingas, jei p<0,05.
Tyrimo rezultatai
Tyrime dalyvavo 65 LMSU VI kurso
studentai, 80 % moterų (n=52) ir 20 % vyrų (n=13).
Dėl mažo vyrų respondentų skaičiaus duomenys pagal
lytį toliau analizuojami nebus.
Vertinant subjektyviai suvokto streso
(toliau tekste – stresas) lygį, šeštakursių PSS balų
vidurkis buvo 23,32, standartinis nuokrypis 6,91,
mažiausia PSS reikšmė tarp šešto kurso studentų siekė
5 balus, didžiausia – 37.
Vertinant, kaip dažnai studentams stresą
kėlė COVID-19 situacija pasaulyje ir asmeniniame
gyvenime, rasta, kad „labai dažnai“ šį stresorių patyrė
21,5 % (n=14) studentų, „dažnai“ 27,7 % (n=18),
„kartais“ 29,2 % (n=19), „retai“ 15,4 % (n=10),
„niekada“ mažiausiai studentų - 6,2 % (n=4).
Vertinant studentų patiriamus sveikatos
sutrikimo simptomus, nemažai studentų nurodė
patiriantys nerimą. Nustatyta, kad „labai dažnai“
nerimą patiria 13,9 % (n=9), „dažnai“ 33,8 % (n=22),
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
156
„kartais“ 26,2 % (n=17), „retai“ 16,9 % (n=11), o
„niekada“ 9,2 % (n=6).
Pritaikius Spearman‘o koreliacijos metodą,
vertinta koreliacija tarp COVID-19 stresoriaus
pasireiškimo ir streso lygio (pagal PSS). Nustatyta
statistiškai reikšminga (p=0,003) teigiama koreliacija
tarp patiriamo stresoriaus – COVID-19 dažnumo ir
subjektyviai suvokto streso lygio (r
s
=0,366). Tai
reiškia, kad kuo dažniau patiriamas stresorius -
COVID-19 situacija pasaulyje ir asmeniniam
gyvenime, tuo didesnis yra streso lygis. Taip pat
taikant Spearman‘o koreliacijos metodą nustatytos
statistiškai reikšmingos (p<0,05) teigiamos
koreliacijos vertinant subjektyviai suvokiamo streso
lygį ir šiuos patiriamus simptomus (1 lentelė).
Stipriausia teigiama koreliacija stebėta tarp patiriamo
nerimo ir streso lygio (PSS balų) (r
s
=0,711, p<0,001).
1 lentelė. PSS balų koreliacija su patiriamais sveikatos sutrikimo simptomais
Patiriami simptomai
Koreliacijos su PSS balais
koeficientas
p reikšmė
Nerimas
0,711
<0,001
Išsiblaškymas
0,563
<0,001
Ilgiau užtruko išmokti tą patį medžiagos kiekį
nei anksčiau
0,535
<0,001
Raumenų įtampa
0,478
<0,001
Plaukų slinkimas
0,472
<0,001
Nuovargis
0,460
<0,001
Nemiga
0,408
0,001
Rankų tremoras
0,394
0,001
Virškinimo sutrikimai
0,371
0,003
Žandikaulio skausmas, griežimas dantimis
0,367
0,003
Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis
0,367
0,003
Lėtinių ligų paūmėjimas
0,333
0,022
Galvos skausmas
0,306
0,014
Suintensyvėjęs prakaitavimas
0,269
0,032
Diskusija
Vertinant patiriamo streso lygį tarp LSMU
medicinos VI kurso studentų COVID-19 laikotarpiu,
matome, kad jų streso lygis yra vidutinis (PSS balų
vidurkis 23,32±6,91). Užsienyje atlikti tyrimai
iliustruoja panašius streso pasireiškimo rezultatus
COVID-19 laikotarpiu. Vidutinį streso lygį patyrė
Kroatijos (pagal PSS-19 balų) (13), Australijos (14) ir
Egipto medicinos studentai (15). Tačiau yra šalių,
kuriose medicinos studentų streso lygis buvo aukštas.
Turkijoje F. Torun et al. ištyrė, kad medicinos
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
157
studentai patiria aukštą streso lygį (PSS balų vidurkis
tarp moterų 34,72±7,61, tarp vyrų 31,19±7,44) (16).
Atlikti tyrimai parodė, kad Saudo Arabijos (2) bei
Vokietijos medicinos studentai per COVID-19
pandemijos laikotarpį taip pat patyrė aukštą streso lygį
(17).
Pandemija padarė nemenką įtaką studentų
bendrai savijautai ir sumažino pasitenkinimą
gyvenimu (1). Literatūroje nurodoma, kad 48 %
medicinos studentų patiria su pandemija susijusį
nerimą ir stresą (18). Vertinant pandemijos kaip
stresoriaus sukeliamą poveikį, atliktuose tyrimuose
nustatyta, kad dauguma- 98 % medicinos studentų -
COVID-19 infekciją laiko vidutiniškai pavojinga arba
labai pavojinga sveikatos problema (19). Daugelis
jaudinasi ne tik dėl savo sveikatos (16), bet ir dėl
vyresnių giminės narių sveikatos, kadangi jiems rizika
sunkiai susirgti yra kur kas didesnė (20). Judėjimo
ribojimas tarp miestų taip pat darė įtakos streso
pasireiškimui (21).
Mūsų tyrimas iliustruoja, kad beveik pusė
(49,2 %) viso VI kurso studentų COVID-19 stresorių
patiria „labai dažnai“ ir „dažnai“. Šiame tyrime
nustatyta statistiškai reikšminga (p=0,003) teigiama
sąveika tarp COVID-19 stresoriaus pasireiškimo
dažnumo bei patiriamo streso lygio (r
s
=0,366). Tai
reiškia, kad kuo dažniau patiriama neigiama COVID-
19 situacijos įtaka asmeniniame gyvenime, tuo streso
lygis yra aukštesnis.
Medicinos universitete atmosfera dažniausiai
būna įtempta, todėl esant pasaulinei pandemijai
kiekvienas papildomas stresorius sukelia dar didesnį
stresą (10,20). Literatūroje pažymima, kad nuotolinis
mokymas kelią stiprų stresą studentams, kurie yra
nepratę mokytis ne kontaktiniu būdu (7). M. Rajab et
al. tyrime nustatyta, kad daugiau nei pusei studentų
nuotolinio mokymo sunkumus sąlygoja neteisingas
laiko planavimas, sunkumai naudojantis
technologinėmis priemonėmis, gyvo bendravimo
trūkumas ir kiti bendravimo sunkumai (18).
Egzaminai pandemijos laikotarpiu taip pat vykdomi
nuotoliniu būdu ir sukelia dar daugiau streso nei
įprastai (22). Abdulghani HM, et al. apklausoje 60 %
dalyvių nurodė, kad nerimas, sukeltas nuotolinių
egzaminų, jiems sukėlė lengvą, vidutinį ar stiprų stresą
(7). Ilgalaikis karantinas dėl COVID-19 pandemijos
medicinos studentams gali sukelti psichologinius ir
mokymosi sunkumus ateityje (4).
COVID-19 pandemija pakeitė daugumos
žmonių psichologinę būseną. Tyrimai atlikti šiuo
laikotarpiu nurodo didesnius streso, nerimo ir
depresijos simptomus, lyginant su seniau atliktais
moksliniais darbais (23). Nustatyta, kad pirmosiomis
pandemijos dienomis 99,04 % studentų jautė nerimą ir
60,87 % patyrė stiprų stresą (24). Mūsų tyrimo
duomenys, gauti ne pradiniu pandemijos laikotarpiu,
rodo, kad 47,7 % studentų „labai dažnai“ ir “dažnai”
patyrė nerimą, o patiriamo nerimo ir streso sąveika yra
stipri (r
s
=0,711) - kuo dažniau patiriamas nerimas, tuo
didesnis stebimas streso lygis. Nerimo ir streso ryšį
patvirtina ir Meksikoje atliktas tyrimas. Nustatyta, kad
nemaža dalis respondentų, kurie jautė labai stiprų
nerimą, taip pat patyrė vidutinį stresą (40,4 %), stiprų
(28,1 %) ir labai stiprų stresą (31,6 %) (25). Daugelio
tyrimų duomenys nurodo, kad moterys pandemijos
laikotarpiu patyrė didesnį stresą nei vyrai
(1,2,7,15,16,20,23,26,27). Mūsų tyrime dalyvavo 80
% moterų ir 20 % vyrų, todėl dėl mažo vyrų
respondentų skaičiaus šiame darbe skirtumai tarp vyrų
ir moterų nebuvo analizuojami.
Miegas yra reikšmingas sveikatai palaikant
vidinį biologinį ritmą (26). Tai veiksnys, kuris gali
atspindėti psichologines problemas. Tyrimai parodė,
kad studentų miego kokybė yra prastesnė, lyginant su
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
158
prieš pandemiją atliktais tyrimais (28). I. Saraswathi et
al. apklausa atskleidė, kad 34.6% dalyvių kentė
nemigą, kuri turėjo didelę įtaką depresijai, nerimui ir
stresui COVID-19 pandemijos metu (29). Kitoje
literatūroje taip pat teigiama, kad stresas sukėlė prastą
miego kokybę, o kai kada ir nemigą (19,27,30). Mūsų
tyrime rasta statistiškai reikšminga (p=0,001) sąveika
tarp patiriamos nemigos dažnumo bei streso lygio
(r
s
=0,408) - kuo patiriamo streso lygis yra aukštesnis,
tuo nemiga patiriama dažniau. Nuogąstaujama, kad jei
neatsižvelgsime į studentų psichinę sveikatą, tai gali
privesti prie ilgalaikių pasekmių, kurios ne tik paveiks
studentus kaip individus, bet gali turėti poveikį
sveikatos sistemoms, reikalingas efektyvus planas,
kuris apsaugotų ir taip labai pažeidžiamą žmonių
grupę – medicinos studentus (29).
Išvados
Galime teigti, kad LSMU medicinos VI kurso
studentų patiriamo streso lygis yra vidutinis (PSS balų
vidurkis 23,32±6,91).
Beveik pusė (49,2 %) LSMU medicinos VI
kurso studentų „labai dažnai“ ir „dažnai“ patiria stresą
dėl COVID-19 situacijos pasaulyje ir asmeniniame
gyvenime. Nustatyta, kad kuo dažniau patiriamas
stresorius - COVID-19 situacija pasaulyje ir
asmeniniame gyvenime, tuo aukštesnis yra streso lygis
(pagal PSS) (p=0,003, r
s
=0,366).
Šiame tyrime nustatėme, kad didelė dalis
simptomų koreliuoja su patiriamu streso lygiu. Tai
reiškia, kad kuo didesnis yra streso lygis, tuo dažniau
juntami sveikatos sutrikimo simptomai.
Vienas pagrindinių simptomų, pasireiškiantis
studentams pandemijos metu – nerimas, „labai dažnai“
ir “dažnai” jį patyrė 47,7 % šeštakursių. Nerimas
stipriausiai veikė streso lygį (r
s
=0,711, p<0,001),
lyginant su kitais sveikatos sutrikimo simptomais. Kuo
dažniau patiriamas nerimas, tuo streso lygis yra
aukštesnis.
Mūsų tyrimas, kaip ir užsienio literatūra,
iliustruoja, kad nemiga ir stresas yra glaudžiai susiję.
Nustatėme, kad nemigos pasireiškimo dažnis
statistiškai reikšmingai koreliuoja su streso lygiu
(p=0,001, r
s
=0,408). Kuo didesnis streso lygis, tuo
nemiga pasireiškia dažniau.
Rekomenduojama medicinos studentų
patiriamo streso tyrimus tęsti, didinti tiriamųjų
apimtis, siekiant gausesnio dalyvavimo, duomenų
palyginamumo, įtraukiant skirtingų universitetų
medicinos studentus.
Interesų konflikto, atliekant tyrimą, nebuvo.
Literatūra
1. Aslan I, Ochnik D, Çınar O. Exploring
perceived stress among students in Turkey
during the covid-19 pandemic. Int J Environ
Res Public Health [Internet]. 2020 Dec 1
[cited 2021 May 20];17(23):1–17. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33276520/
2. AlAteeq DA, Aljhani S, AlEesa D. Perceived
stress among students in virtual classrooms
during the COVID-19 outbreak in KSA. J
Taibah Univ Med Sci [Internet]. 2020 Oct 1
[cited 2021 May 20];15(5):398–403.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32837508/
3. Burba B., Sitnikovas O. LD. Streso
pasireiškimas, dažniausi stresą sukeliantys
veiksniai, distreso valdymas tarp Lietuvos
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
159
apsaugos darbuotojų. 2014;20(1):14–20.
4. Meo SA, Abukhalaf AA, Alomar AA, Sattar
K, Klonoff DC. Covid-19 pandemic: Impact
of quarantine on medical students’ mental
wellbeing and learning behaviors. Pakistan J
Med Sci [Internet]. 2020 [cited 2021 May
12];36(COVID19-S4):S43–8. Available
from: /pmc/articles/PMC7306952/
5. Song Y, Lindquist R. Effects of mindfulness-
based stress reduction on depression, anxiety,
stress and mindfulness in Korean nursing
students. Nurse Educ Today [Internet]. 2015
Jan 1 [cited 2021 May 23];35(1):86–90.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25066651/
6. Arima M, Takamiya Y, Furuta A,
Siriratsivawong K, Tsuchiya S, Izumi M.
Factors associated with the mental health
status of medical students during the COVID-
19 pandemic: A cross-sectional study in
Japan. BMJ Open [Internet]. 2020 Dec 10
[cited 2021 May 20];10(12). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33303472/
7. Abdulghani HM, Sattar K, Ahmad T, Akram
A. Association of COVID-19 pandemic with
undergraduate medical students’ perceived
stress and coping. Psychol Res Behav Manag
[Internet]. 2020 [cited 2021 May 12];13:871–
81. Available from:
/pmc/articles/PMC7608141/
8. Chandratre S. Medical Students and COVID-
19: Challenges and Supportive Strategies. J
Med Educ Curric Dev [Internet]. 2020 Jan
[cited 2021 May 23];7:238212052093505.
Available from: /pmc/articles/PMC7315659/
9. O’Byrne L, Gavin B, Adamis D, Lim YX,
McNicholas F. Levels of stress in medical
students due to COVID-19. J Med Ethics
[Internet]. 2020 [cited 2021 May 20];
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33658333/
10. Guo AA, Crum MA, Fowler LA. Assessing
the psychological impacts of covid-19 in
undergraduate medical students. Int J Environ
Res Public Health [Internet]. 2021 Mar 2
[cited 2021 May 20];18(6):1–14. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33805787/
11. Cohen S, Kamarck T, Mermelstein R. A
global measure of perceived stress. J Health
Soc Behav. 1983;24(4):385–96.
12. Perminas A, Pečiulienė I, Jarašiūnaitė G,
Gustainienė L. Subjektyviai Suvokto Streso
Kitimas Taikant Progresuojančios Raumenų
Bei Biogrįžtamojo Ryšio Relaksacijas
Studentų Grupėje. Sveik Moksl.
2014;24(4):22–33.
13. Dragun R, Veček NN, Marendić M, Pribisalić
A, Ðivić G, Cena H, et al. Have lifestyle habits
and psychological well-being changed among
adolescents and medical students due to
COVID-19 lockdown in Croatia? Nutrients
[Internet]. 2021 Jan 1 [cited 2021 May
12];13(1):1–16. Available from:
/pmc/articles/PMC7830522/
14. Lyons Z, Wilcox H, Leung L, Dearsley O.
COVID-19 and the mental well-being of
Australian medical students: impact, concerns
and coping strategies used. Australas
Psychiatry [Internet]. 2020 Dec 1 [cited 2021
May 12];28(6):649–52. Available from:
/pmc/articles/PMC7424607/
15. Ghazawy ER, Ewis AA, Mahfouz EM, Khalil
DM, Arafa A, Mohammed Z, et al.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
160
Psychological impacts of COVID-19
pandemic on the university students in Egypt.
Health Promot Int [Internet]. 2020 Dec 25
[cited 2021 May 20]; Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33367587/
16. Torun F, Torun SD. The psychological impact
of the COVID-19 pandemic on medical
students in Turkey. Pakistan J Med Sci
[Internet]. 2020 [cited 2021 May
12];36(6):1355–9. Available from:
/pmc/articles/PMC7501012/
17. Loda T, Löffler T, Erschens R, Zipfel S,
Herrmann-Werner A. Medical education in
times of COVID-19: German students’
expectations – A cross-sectional study. PLoS
One [Internet]. 2020 Nov 1 [cited 2021 May
12];15(11 November). Available from:
/pmc/articles/PMC7673791/
18. Rajab MH, Gazal AM, Alkattan K. Challenges
to Online Medical Education During the
COVID-19 Pandemic. Cureus [Internet]. 2020
Jul 2 [cited 2021 May 12];12(7). Available
from: /pmc/articles/PMC7398724/
19. Mustafa RM, Alrabadi NN, Alshali RZ,
Khader YS, Ahmad DM. Knowledge,
Attitude, Behavior, and Stress Related to
COVID-19 among Undergraduate Health
Care Students in Jordan. Eur J Dent [Internet].
2020 Dec 1 [cited 2021 May 20];14(S
01):S50–5. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33233003/
20. Pandey U, Corbett G, Mohan S, Reagu S,
Kumar S, Farrell T, et al. Anxiety, Depression
and Behavioural Changes in Junior Doctors
and Medical Students Associated with the
Coronavirus Pandemic: A Cross-Sectional
Survey. J Obstet Gynecol India [Internet].
2021 Feb 1 [cited 2021 May 20];71(1):33–7.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32989348/
21. Kalok A, Sharip S, Hafizz AMA, Zainuddin
ZM, Shafiee MN. The psychological impact of
movement restriction during the COVID-19
outbreak on clinical undergraduates: A cross-
sectional study. Int J Environ Res Public
Health [Internet]. 2020 Nov 2 [cited 2021 May
20];17(22):1–13. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33212969/
22. Elsalem L, Al-Azzam N, Jum’ah AA, Obeidat
N, Sindiani AM, Kheirallah KA. Stress and
behavioral changes with remote E-exams
during the Covid-19 pandemic: A cross-
sectional study among undergraduates of
medical sciences. Ann Med Surg [Internet].
2020 Dec 1 [cited 2021 May 20];60:271–9.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33163179/
23. Xiong J, Lipsitz O, Nasri F, Lui LMW, Gill H,
Phan L, et al. Impact of COVID-19 pandemic
on mental health in the general population: A
systematic review [Internet]. Vol. 277, Journal
of Affective Disorders. Elsevier B.V.; 2020
[cited 2021 May 20]. p. 55–64. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32799105/
24. Moayed MS, Vahedian-Azimi A, Mirmomeni
G, Rahimi-Bashar F, Goharimoghadam K,
Pourhoseingholi MA, et al. Coronavirus
(COVID-19)-Associated Psychological
Distress Among Medical Students in Iran. In:
Advances in Experimental Medicine and
Biology [Internet]. Springer; 2021 [cited 2021
May 20]. p. 245–51. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33656729/
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
161
25. Pérez-Cano HJ, Moreno-Murguía MB,
Morales-López O, Crow-Buchanan O,
English JA, Lozano-Alcázar J, et al. Anxiety,
depression, and stress in response to the
coronavirus disease-19 pandemic. Cir y Cir
(English Ed [Internet]. 2020 [cited 2021 May
23];88(5):562–8. Available from:
https://pubmed-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/33064695/
26. Islam MS, Sujan MSH, Tasnim R, Sikder MT,
Potenza MN, van Os J. Psychological
responses during the COVID-19 outbreak
among university students in Bangladesh.
PLoS One [Internet]. 2020 [cited 2021 May
20];15(12):e0245083. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33382862/
27. Lai AY kwan, Lee L, Wang MP, Feng Y, Lai
TT kwan, Ho LM, et al. Mental Health
Impacts of the COVID-19 Pandemic on
International University Students, Related
Stressors, and Coping Strategies. Front
Psychiatry [Internet]. 2020 Nov 23 [cited 2021
May 20];11. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33329126/
28. Wang X, Chen H, Liu L, Liu Y, Zhang N, Sun
Z, et al. Anxiety and Sleep Problems of
College Students During the Outbreak of
COVID-19. Front Psychiatry [Internet]. 2020
Nov 23 [cited 2021 May 20];11. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33329134/
29. Saraswathi I, Saikarthik J, Kumar KS,
Srinivasan KM, Ardhanaari M, Gunapriya R.
Impact of COVID-19 outbreak on the mental
health status of undergraduate medical
students in a COVID-19 treating medical
college: A prospective longitudinal study.
PeerJ [Internet]. 2020 Oct 16 [cited 2021 May
12];8. Available from:
/pmc/articles/PMC7571415/
30. Bartoszek A, Walkowiak D, Bartoszek A,
Kardas G. Mental well-being (Depression,
loneliness, insomnia, daily life fatigue) during
COVID-19 related home-confinement—A
study from Poland. Int J Environ Res Public
Health [Internet]. 2020 Oct 2 [cited 2021 May
23];17(20):1–12. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33053787/