Martyna Šopauskienė1, Rugilė Dubickaitė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract
Background. Harmful use of alcohol and its associated consequences is a public health priority. Worldwide, 3 million deaths every year result from the harmful use of alcohol. Its toxicity affects most organ systems, particularly the liver. Alcoholic hepatitis (AH) is an acute inflammatory liver disease caused by excessive and prolonged alcohol intake.
Aim: to determine diagnosis and treatment of alcoholic hepatitis.
Methods: a review of the literature was performed using PubMed, ClinicalKey, ScienceDirect databases.
Results. The diagnosis of AH is usually made based on clinical history, symptoms, clinical findings, and laboratory features. AH patients present a history of excessive alcohol use: in women >40 g/day, in men >60 g/day. The heavy alcohol use should have occurred for >6 months, with <60 days of absence before the onset of symptoms. The symptoms include jaundice, nausea, vomiting, anorexia, fatigue, upper abdominal pain on the right side, abstinence syndrome. Laboratory features include elevated AST, serum total bilirubin concentration, AST/ALT ratio >1.5. A liver biopsy may be considered to verify the diagnosis of AH. Treatment and prognosis depend on the severity of the disease. The main treatment for AH is alcohol cessation and nutritional therapy. Corticosteroids are the main pharmacological treatment for severe AH. Other medications include N-acetylcysteine (NAC) and granulocyte-colony stimulating factor (G-CSF). Liver transplantation may be considered in severe AH patients not responding to medical therapy. Abstinence from alcohol is one of the main goals in the treatment of alcoholic hepatitis.
Conclusions. The diagnosis of AH is based on the clinical history of alcohol abuse, symptoms including jaundice, nausea, vomiting, anorexia, fatigue, abdominal pain, abstinence syndrome, and laboratory features including elevated AST, serum total bilirubin concentration, AST/ALT ratio >1.5. The treatment of AH includes abstinence from alcohol and corticosteroids, NAC, and G-CSF.
Keywords: alcoholic hepatitis, alcohol, liver, hepatology, treatment, diagnosis, prognosis.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
60
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 60-68
Diagnosis and treatment of alcoholic hepatitis
Martyna Šopauskienė
1
, Rugilė Dubickaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine
Abstract
Background. Harmful use of alcohol and its associated consequences is a public health priority.
Worldwide, 3 million deaths every year result from the harmful use of alcohol. Its toxicity affects most
organ systems, particularly the liver. Alcoholic hepatitis (AH) is an acute inflammatory liver disease caused
by excessive and prolonged alcohol intake.
Aim: to determine diagnosis and treatment of alcoholic hepatitis.
Methods: a review of the literature was performed using PubMed, ClinicalKey, ScienceDirect databases.
Results. The diagnosis of AH is usually made based on clinical history, symptoms, clinical findings, and
laboratory features. AH patients present a history of excessive alcohol use: in women >40 g/day, in men
>60 g/day. The heavy alcohol use should have occurred for >6 months, with <60 days of absence before
the onset of symptoms. The symptoms include jaundice, nausea, vomiting, anorexia, fatigue, upper
abdominal pain on the right side, abstinence syndrome. Laboratory features include elevated AST, serum
total bilirubin concentration, AST/ALT ratio >1.5. A liver biopsy may be considered to verify the diagnosis
of AH. Treatment and prognosis depend on the severity of the disease. The main treatment for AH is alcohol
cessation and nutritional therapy. Corticosteroids are the main pharmacological treatment for severe AH.
Other medications include N-acetylcysteine (NAC) and granulocyte-colony stimulating factor (G-CSF).
Liver transplantation may be considered in severe AH patients not responding to medical therapy.
Abstinence from alcohol is one of the main goals in the treatment of alcoholic hepatitis.
Conclusions. The diagnosis of AH is based on the clinical history of alcohol abuse, symptoms including
jaundice, nausea, vomiting, anorexia, fatigue, abdominal pain, abstinence syndrome, and laboratory
features including elevated AST, serum total bilirubin concentration, AST/ALT ratio >1.5. The treatment
of AH includes abstinence from alcohol and corticosteroids, NAC, and G-CSF.
Keywords: alcoholic hepatitis, alcohol, liver, hepatology, treatment, diagnosis, prognosis.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
61
Alkoholinio hepatito diagnostika ir gydymas
Martyna Šopauskienė
1
, Rugilė Dubickaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas.
Santrauka
Įvadas. Alkoholio vartojimas ir su juo susijusios pasekmės yra viena iš prioritetinių visuomenės sveikatos
problemų. Dėl žalingo alkoholio vartojimo kasmet miršta apie 3 milijonai žmonių pasaulyje. Alkoholis yra
kenksmingas daugeliui organų sistemų, ypač reikšmingas hepatotoksinis poveikis. Alkoholinis hepatitas
(AH) yra apibūdinamas kaip ilgalaikio gausaus alkoholio vartojimo sukeltas ūmus kepenų uždegimas.
Tikslas: susipažinti su alkoholinio hepatito diagnostika ir gydymu.
Metodai: literatūros paieška atlikta naudojantis LSMU virtualios bibliotekos prieiga prie elektroninių
žurnalų PubMed, ClinicalKey ir ScienceDirect.
Rezultatai. AH diagnostika apima anamnezės, klinikinių požymių, apžiūros rezultatų ir laboratorinių
tyrimų duomenų vertinimą. Pacientams būdingas gausus alkoholio vartojimas: moterims >40 g, vyrams
>60 g gryno alkoholio per dieną, šešis ir daugiau mėnesių, alkoholio vartojimo nutraukimas ne vėliau kaip
60 dienų iki simptomų pradžios. AH klinika pasireiškia odos ir gleivinių gelta, pykinimu, vėmimu,
anoreksija, bendru silpnumu, skausmu po dešiniu šonkaulių lanku, gali būti stebimi abstinencijos sindromo
simptomai. Kraujo laboratoriniuose tyrimuose matomas AST, bendro bilirubino koncentracijos
padidėjimas, AST/ALT santykis >1,5. Kai kuriais atvejais svarbu alkoholinį hepatitą patvirtinti
histologiškai. Gydymas ir prognozė priklauso nuo AH sunkumo. Pagrindinis gydymo metodas yra visiškas
alkoholio vartojimo nutraukimas ir pakankamos mitybos užtikrinimas. Esant sunkiai formai skiriamas
medikamentinis gydymas kortikosteroidais, papildomos medikamentinio gydymo galimybės apima N-
acetilcisteino, granulocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus skyrimą. Nesant atsako į gydymą,
veiksminga ankstyva kepenų transplantacija. Vienas pagrindinių AH gydymo tikslų ‒ priklausomybės
alkoholiui gydymas ir visiška abstinencija.
Išvados: AH diagnostika susideda iš alkoholio vartojimo anamnezės, nusiskundimų- gelta, pykinimas,
anoreksija, pilvo skausmas, abstinencijos sindromas, laboratorinių tyrimų duomenų- padidėjusi AST,
bendro bilirubino koncentracija, AST/ALT>1,5. AH gydomas nutraukiant alkoholio vartojimą, skiriant
kortikosteroidus, papildomos gydymo galimybės apima N-acetilcisteino ir GSF skyrimą.
Raktažodžiai: alkoholinis hepatitas, alkoholis, hepatologija.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
62
1. Įvadas
Alkoholio vartojimo problema ir su ja
susijusios pasekmės yra plačiai nagrinėjamos
mokslinėje literatūroje ‒ tai viena iš
prioritetinių sveikatos problemų pasaulyje.
PSO duomenimis dėl žalingo alkoholio
vartojimo kasmet miršta apie 3 milijonai
žmonių, o tai sudaro 5,3 proc. visų mirčių. [1]
Alkoholio vartojimas yra pagrindinis
neįgalumo ir ankstyvos mirties rizikos
veiksnys 15- 49 metų amžiaus grupėje. [2]
Pastaruoju metu nesutariama dėl saugaus
alkoholio kiekio, tačiau žinoma, kad dideli
kiekiai žalingi daugeliui organų sistemų. Ypač
reikšmingas alkoholio hepatotoksinis poveikis,
lemiantis ligų spektro, vadinamo su alkoholiu
susijusiomis kepenų ligomis, išsivystymą.
Alkoholinis hepatitas (AH) yra apibūdinamas
kaip ilgalaikio gausaus alkoholio vartojimo
sukeltas ūmus kepenų uždegimas. [3] Paprastai
pacientai vartoja alkoholį iki pat
stacionarizavimo arba nutraukia vartojimą 4-8
savaitės prieš pasireiškiant ligos simptomams.
[4] Literatūros duomenimis šia liga sergančių
pacientų mirtingumas gali siekti iki 60 proc. [5]
2. Darbo tikslas
Susipažinti su alkoholinio hepatito diagnostika
ir gydymu.
3. Tyrimo medžiaga ir metodai
Literatūros paieška atlikta naudojantis LSMU
virtualios bibliotekos prieiga prie elektroninių
žurnalų PubMed, ClinicalKey ir ScienceDirect.
Naudoti raktiniai žodžiai: alcoholic hepatitis,
alcohol, liver, hepatology, treatment,
diagnosis, prognosis.
4. Rizikos veiksniai
AH rizika didėja vartojant alkoholį 30-60 g/d.
Alkoholio vartojimo įpročiai, tokie kaip
alkoholio vartojimas ne valgio metu, stipriųjų
gėrimų ar alaus, didelių kiekių alkoholio
vartojimas, didiną riziką. [5] Moterims didesnė
rizika išsivystyti alkoholio sukeltai kepenų
ligai negu vyrams. [6] Riziką susirgti didina
viršsvoris, KMI >27 kg/m
2
vyrams ir >25
kg/m
2
moterims. [7] AH yra siejamas su
nepakankama mityba ir baltymų, vitaminų B2,
B12, A, cinko trūkumu mityboje. [5]
Genetiniai faktoriai (pvz., PNPLA3 genotipas)
ir rūkymas tai pat gali didinti riziką susirgti
alkoholiniu hepatitu. [6]
5. Patogenezė
Kepenų pažeidimas įvyksta dėl žarnyno
disbiozės, kurią sukelia suvartotas alkoholis.
[8] Alkoholis taip pat didina žarnyno
pralaidumą, didindamas tarpląstelinį
pralaidumą. [9] Šie veiksniai sąlygoja bakterijų
apykaitos produktų patekimą į kepenis per
vartų veną, o tai sukelia klasikinį sterilų
nekrozinį atsaką. Atsako metu aktyvuojami
makrofagai ir nekrozės vietą infiltruoja
neutrofilinės ląstelės. [10] Kepenis alkoholis
veikia ir tiesiogiai: alkoholis ir jo metabolitas
acetaldehidas sukelia hepatocitų apoptozę ir
nekrozę. [11]
6. Diagnostika.
6.1. Ligos anamnezė ir klinikiniai požymiai
Pacientą reikia apklausti dėl alkoholio
vartojimo, ypatingai esant didelių kiekių ir
dažno vartojimo, kuris vyko ne vėliau kaip 8
savaitės prieš simptomų atsiradimą. [12]
Svarbu išsiaiškinti alkoholio vartojimo dažnį,
kiekį, kiek metų trunka, narkotikų,
hepatotoksiškų vaistų vartojimą. Pacientas
turėtų būti apklausiamas apie gastrointestininio
kraujavimo pasireiškimą, galimų infekcijų
požymius. [13]
AH pasireiškia ūmia klinika: odos ir gleivinių
gelta, pykinimu, vėmimu, anoreksija. Taip pat
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
63
gali pasireikšti bendras silpnumu ir nuovargis,
karščiavimas, pilvo skausmas viršutiniame
dešiniajame kvadrante, čiuopiamos
padidėjusios skausmingos kepenys. [14] Pilvo
auskultacijos metu gali būti girdimas hepatinis
ūžesys. [15] Kartu su AH galimi lėtinės kepenų
ligos (vorinė angioma, delnų eritema, gelta),
portinės hipertenzijos (splenomegalija, ascitas,
hepatinė encefalopatija), abstinencijos
sindromo (galvos skausmas, prakaitavimas,
tachikardija, rankų tremoras, nerimas; sunkiais
atvejais galimas delyras, ažitacija, traukuliai)
simptomai. [16] Pacientams, sergantiems AH,
galimas sisteminio uždegiminio atsako
sindromas (SUAS) nesant infekcijos. [17]
SUAS pasireiškia esant dviems ir daugiau
požymiams: ŠSD >100 k/min., kūno
temperatūra >38 °C arba <36 °C, kvėpavimo
dažnis >12 k/min. ir leukopenija <4x10
9
/l arba
leukocitoze >12x10
9
/l. [18]
6.2. Laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai
AH metu stebimas INR, bilirubino, GGT
koncentracijos padidėjimas ir albumino
sumažėjimas. Taip pat bendrame kraujo tyrime
galima anemija, leukopenija, trombocitopenija.
[5] Matomas AST ir ALT koncentracijos
padidėjimas kartu su AST/ALT santykiu >1,5.
[13] Taip pat galima atlikti serologinius
tyrimus ligos diferenciacijai dėl virusinių
hepatitų, autoimuninių ligų. [12]
Ultragarsinis tyrimas gali būti naudojamas
biliarinės obstrukcijos diferenciacijai. [12] KT
ir MRT tyrimai gali būti naudingi
diagnozuojant alkoholinę kepenų ligą. AH
sergantiems pacientams išvardinti vaizdiniai
tyrimai gali padėti diagnozuoti hepatomegaliją,
cirozę ir ascitą. [5]
6.3. Kepenų biopsija ir histologiniai tyrimai
Kepenų biopsija gali patvirtinti diagnozę arba
padėti prognozuoti ligos eigą, diferencijuoti
nuo kitų kepenų pažeidimų.[19] Histologinio
tyrimo metu AH būdinga makrovezikulinė
steatozė, lobularinė neutrofilų infiltracija ir
hepatocitų pažeidimai (Mallory-Denk kūneliai
ir/ar balioninė degeneracija), bilirubino stazė ir
kepenų audinio fibrozė. [20] Dažnai klinikinėje
praktikoje kepenų biopsiją atlikti gali būti
sudėtinga dėl paciento gretutinių ligų: pačios
kepenų cirozės, vartų venos hipertezijos ar
kraujo krešėjimo sutrikimų. [19]
6.4. Diagnostiniai kriterijai
Diagnostiniai kriterijai:
• Geltos atsiradimas per paskutines 8 sav.
• Alkoholio vartojimas moterims >40 g, vyrams
>60 g gryno alkoholio per dieną, šešis ir
daugiau mėnesių; alkoholio vartojimo
nutraukimas ne vėliau kaip prieš 60 d. nuo
geltos pasireiškimo.
• AST > 50 IU/l, AST/ALT santykis >1,5 ir
abiejų rodiklių koncentracija <400 IU/l
• Bendras bilirubinas >50 µmol/l
• Histologiškai patvirtinta
Neabejotina AH: kliniškai diagnozuota ir
histologiškai patvirtinta.
Tikėtina AH: kliniškai diagnozuota ir
atmestos kitos kepenų ligų priežastys.
Galima AH: kliniškai diagnozuota, tačiau
galimos ir kitos kepenų pažeidimo priežastys:
galimas išeminis hepatitas (sunkus
gastrointestininis kraujavimas, hipotenzija ar
kokaino vartojimas per paskutines 7 d.), vaistų
sukeltas kepenų pažeidimas, nepatvirtintas
alkoholio vartojimas (pvz., pacientas neigia
vartojęs), atipiniai laboratoriniai tyrimai (pvz.,
AST < 50 IU/mL arba > 400 IU/mL, AST/ALT
santykis < 1,5), antinukleariniai antikūnai
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
64
>1:160. Šiuo atveju rekomenduojama atlikti
kepenų biopsiją. [6]
6.5. Ligos sunkumo įvertinimo skalės
Ligos sunkumui ir kortikosteroidų terapijos
poreikiui nustatyti naudojamos dvi skalės:
MDF (Maddrey Discriminant Function score)
ir GAHS (Glasgow Alcoholic Hepatitis Score).
MDF skalės įvertinimui naudojami bendro
bilirubino koncentracija ir protrombino laikas.
Liga laikoma sunkia jei suskaičiuojami >32
balai ir tokiu atveju gydymui rekomenduojama
skirti gliukokortikoidus. Surinkus <32 balus,
liga laikoma nesunkia ir gydymas
kortikosteroidais nerekomenduojamas. [5]
GAHS skalėje naudojamas paciento amžius,
leukocitų kiekis, šlapalo, bendro bilirubino
koncentracija ir protrombino laikas. Gydymas
kortikosteroidais rekomenduojamas, kai
surenkami >9 balai. [21]
7. Gydymas
7.1. Nemedikamentinis gydymas
Alkoholinio hepatito gydymas priklauso nuo
ligos sunkumo laipsnio. [22] Lengvo ir
vidutinio laipsnio AH dažniausiai gydomas
konservatyviai: nutraukiant alkoholio
vartojimą ir stebint dėl galimo komplikacijų
išsivystymo. Jei alkoholio vartojimas, esant
AH nenutraukiamas, didėja visceralinio
kraujavimo, ascito, hepatinės encefalopatijos
išsivystymo ir mirties tikimybė. [23] AH
pacientų mityba dažnai yra nepakankama, todėl
būtina užtikrinti pakankamą kalorijų kiekio
suvartojimą. Tyrimai parodė, kad maisto
papildai, potencialiai mažinantys oksidacinį
stresą (beta-karotinas, vitaminai A, C, E ir
selenas) gali pagerinti pacientų, gydomų
medikamentais, klinikines išeitis. [24]
Tarptautinių organizacijų klinikinės gairės
pabrėžia priklausomybės alkoholiui gydymo
svarbą, siekiant išvengti su alkoholio vartojimu
susijusių ligų, tarp jų ir AH, pasikartojimo.
Visiškas alkoholio vartojimo nutraukimas yra
vienas svarbiausių AH gydymo tikslų, nes
esant atkryčiui, didėja šia liga sergančių
pacientų mirtingumas. [25]
7.2. Medikamentinis gydymas
Pacientų, sergančių sunkios formos AH,
mirtingumas yra reikšmingai didesnis, lyginant
su tais pacientais, kurie serga lengva arba
vidutine ligos forma. Tačiau sunkia forma
sergantiems pacientams yra mažas
medikamentinio gydymo galimybių
pasirinkimas, kuris skiriamas greta alkoholio
vartojimo nutraukimo. Vienas iš vaistų,
turinčių sisteminį priešuždegiminį poveikį, yra
kortikosteroidai. [3] 2018 metais atliktoje
meta-analizėje, į kurią įtraukta 16 klinikinių
tyrimų, buvo padaryta išvada, kad
kortikosteroidai turi tik nedidelį poveikį
trumpalaikiam išgyvenamumui, sergant
alkoholiniu hepatitu. [26] Be to, gydymas
kortikosteroidais netinkamas esant
infekcijoms, todėl reikšmingai daliai pacientų,
sergančių šia liga, negali būti skiriamas. Apie
20 proc. pacientų, sergančių AH, serga ir
hepatitu C. [27] Kitos infekcijos (bakterinis
peritonitas, pneumonija, celiulitas, šlapimo
takų infekcijos), sergant sunkia AH forma,
stacionarizavimo metu nustatomos daugiau nei
26 proc. pacientų. Skyrus gydymą
kortikosteroidais, bakterinė infekcija išsivysto
daugiau nei 23 proc. pacientų. [28]
Tyrimai rodo, kad N-acetilcisteino skyrimas
kartu su kortikosteroidais sumažino ankstyvųjų
komplikacijų (infekcijos, hepatorenalinio
sindromo) dažnį, lyginant su kortikosteroidų
skyrimu be papildomų medikamentų. [29] Yra
duomenų, kad prednizolono skyrimas kartu su
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
65
N-acetilcisteinu pagerina vieno mėnesio
išgyvenamumą, sergant AH, lyginant su
kontroline grupe. Vis dėlto neįrodyta, kad N-
acetilcisteinas pagerina 6 mėnesių
išgyvenamumą. [23]
Kai kurie tyrimai rodo, kad pentoksiflino
skyrimas gali pagerinti sunkia AH sergančių
pacientų išgyvenamumą lyginant su placebo
grupe. [30] Tačiau remiantis vėliau atliktų
tyrimų rezultatais, pentoksifilino poveikis
išgyvenamumui nepasitvirtino. [31]
Atsižvelgiant į AH patogenezėje reikšmingą
hepatocitų pažeidimą, ligos gydymui gali būti
skiriamas granulocitų kolonijas stimuliuojantis
faktorius (G-KSF). Atlikus tyrimą, kuriame
lygintas pentoksifilino ir pentoksifilino kartu
su G-KSF poveikis, sergant sunkia AH forma,
nustatyta, kad kombinuotas gydymas padidino
90 dienų išgyvenamumą. [32] Tačiau prieš
rekomenduojant G-KSF skyrimą klinikinėje
praktikoje reikalingi tolimesni tyrimai. [33]
7.3. Kepenų transplantacija
Kepenų transplantacija yra kitas efektyvus AH
gydymo metodas. Klinikiniai tyrimai parodė,
kad ankstyva kepenų transplantacija
pacientams, kuriems gydymas
kortikosteroidais nėra veiksmingas,
reikšmingai pagerino išgyvenamumą, lyginant
su pacientais, kuriems ankstyva transplantacija
nebuvo atlikta. [34] Nors tai yra efektyvi
priemonė, gerinanti klinikines išeitis, kepenų
transplantacija turi trūkumų ir negali būti
pagrindinis gydymo metodas visiems sunkia
AH forma sergantiems pacientams. Donorų
trūkumas, ligos recidyvas po transplantacijos,
ilgalaikio alkoholio vartojimo sukeltos
gretutinės ligos blogina transplantacijos
klinikines išeitis. Be to, AH yra ūmi būklė,
sukelianti encefalopatiją ir didelį mirtingumą.
Šia liga sergančių pacientų bendra būklė dažnai
yra per sunki dalyvauti priklausomybių
gydymo programose. Prieš atliekant
transplantaciją, šios programos yra privalomos,
sergant kitomis su alkoholio vartojimu
susijusiomis ligoms (pvz., kepenų ciroze). [34]
8. Prognozė
Prognostiniai AH veiksniai yra encefalopatija,
inkstų funkcijos nepakankamumas,
koaguliopatija (atsižvelgiant į protrombino
laiką), serumo bilirubino koncentracija. [4]
Tiksliau ligos išeitis galima prognozuoti pagal
MELD (Model For End-stage Liver Disease)
skalę ‒ jei taškų skaičius yra 21 arba daugiau,
90 dienų mirtingumo tikimybė yra 20 proc.
Ligos prognozė taip pat priklauso nuo ligos
sunkumo. Esant sunkiai AH formai (DF>32)
mirtingumas gali siekti 30-60 proc., o
nesunkaus (DF<32) AH prognozuojamas
mirtingumas yra 10 proc. [5] Literatūros
duomenimis, trumpalaikis
išgyvenamumas/prognozė priklauso nuo
kepenų funkcijos atsistatymo. Didesnis nei 6
mėnesių išgyvenamumas (sunkios formos)
labiausiai priklauso nuo visiško alkoholio
nevartojimo. [35,36]
9. Išvados
Alkoholinis hepatitas pasireiškia ūmiai: gelta,
pykinimu, vėmimu, anoreksija, karščiavimu,
pilvo skausmu. Svarbu teisingai surinkti
paciento gyvenimo anamnezę: alkoholio
vartojimas moterims >40 g, vyrams >60 g
gryno alkoholio per dieną, šešis ir daugiau
mėnesių, o alkoholio vartojimo nutraukimas ne
vėliau kaip 60 d. prieš geltos pasireiškimą.
Kraujo laboratoriniuose tyrimuose matomas
AST, bendro bilirubino koncentracijos
padidėjimas, AST/ALT santykis >1,5. Kai
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
66
kuriais atvejais svarbu alkoholinį hepatitą
patvirtinti histologiškai.
Pagrindinis AH gydymo metodas yra visiškas
alkoholio vartojimo nutraukimas ir
pakankamos mitybos užtikrinimas.
Kortikosteroidai skiriami esant sunkiai ligos
formai. Papildomos gydymo galimybės apima
N-acetilcisteino, granulocitų kolonijas
stimuliuojančio faktoriaus skyrimą, o
pentoksifilino veiksmingumas mažai tikėtinas.
Nesant atsako į gydymą, veiksminga ankstyva
kepenų transplantacija. Vienas pagrindinių AH
gydymo tikslų ‒ priklausomybės alkoholiui
gydymas ir visiška abstinencija.
10. Literatūra
1. Harmful use of alcohol [Prieiga per
internetą]. World Health Organization.
[cituojama pagal 2021 m. balandžio 6 d.].
Available at: https://www.who.int/health-
topics/alcohol#tab=tab_1
2. Griswold MG, Fullman N, Hawley C,
Arian N, Zimsen SRM, Tymeson HD, et al.
Alcohol use and burden for 195 countries
and territories, 1990-2016: A systematic
analysis for the Global Burden of Disease
Study 2016. The Lancet. 2018 m. rugsėjo
22 d.;392(10152):1015–35.
3. Sehrawat TS, Liu M, Shah VH. The
knowns and unknowns of treatment for
alcoholic hepatitis. The Lancet
Gastroenterology and Hepatology. 2020
m.;5(5):494–506.
4. Thursz M, Morgan TR. Treatment of
Severe Alcoholic Hepatitis.
Gastroenterology. 2016 m.;150(8):1823–
34.
5. Hosseini N, Shor J, Szabo G. Alcoholic
Hepatitis: A Review. T. 54, Alcohol and
Alcoholism. Oxford University Press;
2019. p. 408–16.
6. Crabb DW, Bataller R, Chalasani NP,
Kamath PS, Lucey M, Mathurin P, et al.
Standard Definitions and Common Data
Elements for Clinical Trials in Patients with
Alcoholic Hepatitis: Recommendation
from the NIAAA Alcoholic Hepatitis
Consortia. T. 150, Gastroenterology. W.B.
Saunders; 2016. p. 785–90.
7. Chiba T, Seki A, Aoki R, Ichikawa H,
Negishi M, Miyagi S, et al. Bmi1 promotes
hepatic stem cell expansion and
tumorigenicity in both Ink4a/Arf -
dependent and -independent manners in
Mice. Hepatology. 2010 m. rugsėjo 1
d.;52(3):1111–23.
8. Betrapally NS, Gillevet PM, Bajaj JS.
Changes in the Intestinal Microbiome and
Alcoholic and Nonalcoholic Liver
Diseases: Causes or Effects?
Gastroenterology. 2016 m. birželio 1
d.;150(8):1745-1755.e3.
9. Keshavarzian A, Fields JZ, Vaeth J,
Holmes EW. The Differing Effects of
Acute and Chronic Alcohol on Gastric and
Intestinal Permeability. The American
Journal of Gastroenterology. 1994 m.
gruodžio 1 d.;89(12):2205–11.
10. Szabo G, Petrasek J. Inflammasome
activation and function in liver disease. T.
12, Nature Reviews Gastroenterology and
Hepatology. Nature Publishing Group;
2015. p. 387–400.
11. McClain C, Barve S, Joshi-Barve S, Song
Z, Deaciuc I, Chen T, et al. Dysregulated
Cytokine Metabolism, Altered Hepatic
Methionine Metabolism and Proteasome
Dysfunction in Alcoholic Liver Disease.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
67
Alcoholism: Clinical & Experimental
Research. 2005 m.
lapkričio;29(Supplement):180S-188S.
12. Im GY. Acute Alcoholic Hepatitis. T. 23,
Clinics in Liver Disease. 2019. p. 81–98.
13. Singal AK, Bataller R, Ahn J, Kamath PS,
Shah VH. ACG clinical guideline:
Alcoholic liver disease. T. 113, American
Journal of Gastroenterology. Nature
Publishing Group; 2018. p. 175–94.
14. Singal AK, Kodali S, Vucovich LA,
Darley-Usmar V, Schiano TD. Diagnosis
and Treatment of Alcoholic Hepatitis: A
Systematic Review. T. 40, Alcoholism:
Clinical and Experimental Research.
Blackwell Publishing Ltd; 2016. p. 1390–
402.
15. Han SHB, Rice S, Cohen SM, Reynolds
TB, Fong TL. Duplex Doppler ultrasound
of the hepatic artery in patients with acute
alcoholic hepatitis. Journal of Clinical
Gastroenterology. 2002 m.;34(5):573–7.
16. Basra G, Basra S, Parupudi S. Symptoms
and signs of acute alcoholic hepatitis.
World Journal of Hepatology. 2011
m.;3(5):118–20.
17. Michelena J, Altamirano J, Abraldes JG,
Affò S, Morales-Ibanez O, Sancho-Bru P,
et al. Systemic inflammatory response and
serum lipopolysaccharide levels predict
multiple organ failure and death in
alcoholic hepatitis. Hepatology. 2015 m.
rugsėjo 1 d.;62(3):762–72.
18. Marik PE, Taeb AM. SIRS, qSOFA and
new sepsis definition. T. 9, Journal of
Thoracic Disease. AME Publishing
Company; 2017. p. 943–5.
19. Altamirano J, Miquel R, Katoonizadeh A,
Abraldes JG, Duarte-Rojo A, Louvet A, et
al. A histologic scoring system for
prognosis of patients with alcoholic
hepatitis. Gastroenterology. 2014
m.;146(5).
20. Lucey MR, Mathurin P, Morgan TR.
Alcoholic Hepatitis. New England Journal
of Medicine. 2009 m. birželio 25
d.;360(26):2758–69.
21. Forrest EH, Evans CDJ, Stewart S, Phillips
M, Oo YH, McAvoy NC, et al. Analysis of
factors predictive of mortality in alcoholic
hepatitis and derivation and validation of
the Glasgow alcoholic hepatitis score. Gut.
2005 m. rugpjūčio 1 d.;54(8):1174–9.
22. Liu M, Shah VH. An Official Learning
Resource of AASLD review new Prospects
for Medical Management of acute alcoholic
Hepatitis. 2019.
23. Crabb DW, Im GY, Szabo G, Mellinger JL,
Lucey MR. Diagnosis and Treatment of
Alcohol-Associated Liver Diseases: 2019
Practice Guidance From the American
Association for the Study of Liver
Diseases. Hepatology. 2020 m.;71(1):306–
33.
24. Fialla AD, Israelsen M, Hamberg O, Krag
A, Gluud LL. Nutritional therapy in
cirrhosis or alcoholic hepatitis: A
systematic review and meta-analysis. T. 35,
Liver International. Blackwell Publishing
Ltd; 2015. p. 2072–8.
25. Szabo G, Kamath PS, Shah VH, Thursz M,
Mathurin P. Alcohol-Related Liver
Disease: Areas of Consensus, Unmet Needs
and Opportunities for Further Study. T. 69,
Hepatology. John Wiley and Sons Inc.;
2019. p. 2271–83.
26. Louvet A, Thursz MR, Kim DJ, Labreuche
J, Atkinson SR, Sidhu SS, et al.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
68
Corticosteroids Reduce Risk of Death
Within 28 Days for Patients With Severe
Alcoholic Hepatitis, Compared With
Pentoxifylline or Placebo—a Meta-analysis
of Individual Data From Controlled Trials.
Gastroenterology. 2018 m. rugpjūčio 1
d.;155(2):458-468.e8.
27. Shoreibah M, Anand BS, Singal AK.
Alcoholic hepatitis and concomitant
hepatitis C virus infection. World Journal
of Gastroenterology. 2014 m. rugsėjo 14
d.;20(34):11929–34.
28. Louvet A, Wartel F, Castel H, Dharancy S,
Hollebecque A, Canva-Delcambre V, et al.
Infection in Patients With Severe Alcoholic
Hepatitis Treated With Steroids: Early
Response to Therapy Is the Key Factor.
Gastroenterology. 2009 m.;137(2):541–8.
29. Nguyen-Khac E, Thevenot T, Piquet M-A,
Benferhat S, Goria O, Chatelain D, et al.
Glucocorticoids plus N -Acetylcysteine in
Severe Alcoholic Hepatitis . New England
Journal of Medicine. 2011 m. lapkričio 10
d.;365(19):1781–9.
30. Akriviadis E, Botla R, Briggs W, Han S,
Reynolds T, Shakil O. Pentoxifylline
improves short-term survival in severe
acute alcoholic hepatitis: A double-blind,
placebo-controlled trial. Gastroenterology.
2000 m.;119(6):1637–48.
31. Thursz MR, Richardson P, Allison M,
Austin A, Bowers M, Day CP, et al.
Prednisolone or Pentoxifylline for
Alcoholic Hepatitis. New England Journal
of Medicine. 2015 m. balandžio 23
d.;372(17):1619–28.
32. Singh V, Sharma AK, Narasimhan RL,
Bhalla A, Sharma N, Sharma R.
Granulocyte colony-stimulating factor in
severe alcoholic hepatitis: A randomized
pilot study. American Journal of
Gastroenterology. 2014 m. rugsėjo 11
d.;109(9):1417–23.
33. Moreau R, Rautou PE. Editorial: G-CSF
therapy for severe alcoholic hepatitis:
Targeting liver regeneration or neutrophil
function? T. 109, American Journal of
Gastroenterology. Nature Publishing
Group; 2014. p. 1424–6.
34. Mathurin P, Moreno C, Samuel D,
Dumortier J, Salleron J, Durand F, et al.
Early Liver Transplantation for Severe
Alcoholic Hepatitis. New England Journal
of Medicine. 2011 m. lapkričio 10
d.;365(19):1790–800.
35. Altamirano J, López-Pelayo H, Michelena
J, Jones PD, Ortega L, Ginès P, et al.
Alcohol abstinence in patients surviving an
episode of alcoholic hepatitis: Prediction
and impact on long-term survival.
Hepatology. 2017 m. gruodžio 1
d.;66(6):1842–53.
36. Louvet A, Labreuche J, Artru F, Bouthors
A, Rolland B, Saffers P, et al. Main drivers
of outcome differ between short term and
long term in severe alcoholic hepatitis: A
prospective study. Hepatology. 2017 m.
lapkričio 1 d.;66(5):1464–73.