https://doi.org/10.53453/ms.2026.3.3
Determinants of MMR vaccine refusal and its public health
consequences: a literature review
Rugilė Baranauskaitė
1
, Viltė Vasiliauskaitė
1
Jolanta Sauserienė
2
1
Lithuanian University of Health Science Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Science, Kaunas Clinics, Department of Family Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. The MMR (Measles, Mumps, Rubella) vaccine is one of the most effective tools for controlling
infectious diseases; however, declining immunization coverage driven by misinformation, lack of reliable information,
and distrust in the healthcare system threatens herd immunity and increases the risk of measles, mumps, and rubella
outbreaks.
Aim: to review the determinants of MMR vaccine refusal and its consequences for public health.
Methods. The literature review was conducted using PubMed, Google Scholar, and the official websites of health
organizations: World Health Organization (WHO), Centers for Disease Control and Prevention (CDC), National
Public Health Center (NPHC)." Publications from 2015–2025 were included. Articles without full-text access, non-
English publications, non–peer-reviewed sources, popular literature, and conference abstracts were excluded. In total,
33 publications were analyzed.
Results. Declining MMR vaccination coverage is driven mainly by psychological, social, and informational factors,
including diminished trust in healthcare systems, pervasive misinformation, and reduced visibility of infectious
diseases. These factors reduce public confidence in immunization and contribute to outbreaks, mostly among
unvaccinated populations. Insufficient vaccination coverage prevents achieving herd immunity, highlighting the
importance of strengthening immunization programs to prevent measles, mumps, and rubella transmission.
Conclusions. The MMR vaccine remains essential for public health, protecting against measles, mumps, and rubella.
Declining coverage weakens herd immunity and increases outbreak risk. Effective communication by healthcare
professionals and fostering parental trust are crucial to maintaining vaccination levels and preventing vaccine-
preventable diseases.
Keywords: children vaccination, vaccination hesitancy, consequences of vaccine refusal, vaccine refusal, MMR
vaccine, antivaccination, vaccination coverage, rubella, mumps, measles.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (1), p. 26-33, https://doi.org/10.53453/ms.2026.3.3
26
Skiepijimo MMR vakcina atsisakymo priežastys ir pasekmės
visuomenės sveikatai: literatūros apžvalga
Rugilė Baranauskaitė
1
, Viltė Vasiliauskaitė
1
Jolanta Sauserienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas medicinos fakultetas
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetinė ligoninė, Šeimos medicinos klinika
Santrauka
Įvadas. MMR (tymų, parotito, raudonukės) vakcina yra viena veiksmingiausių priemonių užkrečiamųjų ligų kontrolei,
tačiau pastaraisiais metais mažėjanti skiepijimo aprėptis, nulemta dezinformacijos, informacijos stokos ir
nepasitikėjimo sveikatos priežiūros sistema, kelia grėsmę kolektyviniam imunitetui ir didina tymų, epideminio
parotito bei raudonukės protrūkių riziką.
Tikslas. Apžvelgti literatūrą apie MMR vakcinos atsisakymo priežastis ir pasekmes visuomenės sveikatai.
Metodika. Literatūros apžvalga atlikta naudojant PubMed, Google Scholar ir sveikatos organizacijų (PSO (Pasaulio
sveikatos organizacija), CDC (JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras), NVSC (Nacionalinis visuomenės sveikatos
centras)) oficialius tinklalapius. Į analizę įtrauktos 2015 - 2025 m. publikacijos. Neįtraukti straipsniai neturintys viso
teksto prieigos, publikacijos, išleistos ne anglų kalba, nerecenzuoti šaltiniai, populiarioji literatūra, konferencijų
santraukos. Iš viso įtrauktos 33 publikacijos.
Rezultatai. Mažėjančias MMR vakcinos aprėptis lemia psichologiniai, socialiniai ir informaciniai veiksniai –
nepasitikėjimas sveikatos sistema, dezinformacija ir sumažėjęs infekcinių ligų matomumas. Šie veiksniai silpnina
pasitikėjimą imunoprofilaktika ir prisideda prie užkrečiamųjų ligų protrūkių. Nepakankama aprėptis neleidžia
užtikrinti kolektyvinio imuniteto, todėl būtina nuosekliai stiprinti vakcinacijos programas siekiant išvengti vakcinomis
valdomų ligų plitimo.
Išvados. MMR vakcina išlieka esminė visuomenės sveikatos priemonė, apsauganti nuo tymų, epideminio parotito ir
raudonukės. Mažėjanti skiepijimo aprėptis silpnina kolektyvinį imunitetą ir didina šių ligų protrūkių riziką, todėl
svarbu stiprinti sveikatos specialistų komunikaciją ir tėvų pasitikėjimą, kad būtų išlaikytas pakankamas vakcinacijos
lygis.
Raktažodžiai: vaikų vakcinacija, vakcinacijos vengimas, skiepų atsisakymo pasekmės, skiepų atsisakymas , MMR
vakcina, antivakcinacija, skiepijimo aprėptis, raudonukė, epideminis parotitas, tymai.
1. Įvadas
Vaikų vakcinacija yra viena veiksmingiausių
infekcinių ligų valdymo priemonių, reikšmingai
prisidėjusi prie infekcinių ligų kontrolės, mažinant
susirgimų paplitimą ir mirtingumą [1]. MMR (tymų,
parotito, raudonukės) vakcina yra kombinuota gyvų
susilpnintų virusų vakcina, skirta apsaugoti nuo trijų
reikšmingų virusinių infekcijų – tymų, epideminio
parotito ir raudonukės [2, 3].
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
27
Tymai yra viena iš labiausiai užkrečiamų virusinių
ligų, sukeliama tymų viruso, priklausančio
Paramyxoviridae šeimai [4]. Virusas plinta oro
lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar būnant vienoje
patalpoje su infekuotu asmeniu [5]. Liga prasideda
karščiavimu, konjuktyvitu, kosuliu, atsiranda Kopliko
dėmelės burnos gleivinėje, o vėliau išryškėja
makulopapulinis bėrimas galvos bei kaklo srityje ir
vėliau išplinta iki galūnių [6]. Komplikacijos yra ypač
dažnos neskiepytiems vaikams: pneumonija -
dažniausia [7], bet taip pat gali pasireikšti ūmus
encefalitas [8], vidurinės ausies uždegimas [7] ar net
mirtis [9].
Raudonukė yra ūmi virusinė infekcija, kurią sukelia
Rubivirus Rubellae, priklausantis Matonaviridae
šeimai [10]. Patogenas plinta oro lašeliniu būdu arba
ilgai kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu [11].
Prodrominiu laikotarpiu pasireiškia subfebrilus
karščiavimas, bendras silpnumas, pakaušio ir
užausinių limfmazgių padidėjimas. Ligai
progresuojant išryškėja makulopapulinis bėrimas,
pirmiausia atsirandantis veido srityje, vėliau plintantis
link liemens ir galūnių [12]. Pavojingiausia ši infekcija
yra nėščiosioms pirmojo trimestro laikotarpiu, nes gali
sukelti įgimtą raudonukės sindromą, kuris pasižymi
kardiovaskuliniais, regos, klausos ir neurologiniais
vaisiaus pažeidimais [13].
Epideminis parotitas (kiaulytė) yra ūmi virusinė
infekcija, kurią sukelia parotito virusas, priklausantis
Paramyxoviridae šeimai [14]. Liga plinta oro lašeliniu
būdu, taip pat kontaktuojant su infekuoto asmens
seilėmis. [15]. Šiai infekcijai būdinga paausinių ar kitų
seilių liaukų patinimas, lydimas karščiavimo ir
skausmo [16]. Komplikacijos dažniausiai išsivysto
neskiepytiems paaugliams ir suaugusiems: dažniausia
komplikacija orchitas, kuris gali sukelti nevaisingumą,
taip pat gali pasireikšti aseptinis meningitas,
pankreatitas, nefritas polineuropatija, artritas, o retais
atvejais – encefalitas [17].
Nuo šių ligų apsauganti MMR vakcina įtraukta į
daugumos šalių vaikų imunizacijos kalendorius ir
paprastai skiriama dviem dozėmis: pirmoji 12 – 15
mėnesių amžiuje, o antroji 6 – 7 metų amžiuje, siekiant
užtikrinti ilgalaikį imunitetą [18]. Pastaraisiais metais
MMR vakcinacijos aprėptis pasauliniu mastu
reikšmingai sumažėjo: 2025 m. publikuotame tyrime
nustatyta, kad 2 dozių MMR aprėpties vidurkis JAV
(Jungtinės Amerikos Valstijos) apskrityse sumažėjo
nuo 93.9 % 2017–2020 m. laikotarpiu iki 91.3 %
2022–2024 m., o 78 % iš 2066 analizuotų apskričių
fiksuotas reikšmingas vakcinacijos aprėpties
sumažėjimas, siejamas su padidėjusia tymų protrūkių
rizika [19]. Nors MMR vakcina gali sukelti
nepageidaujamų reakcijų, tačiau dažniausiai tai būna
trumpalaikės ir lengvos būklės, tokios kaip
karščiavimas ar bėrimas [20]. Sunkesnės
komplikacijos yra labai retos: pavyzdžiui, aseptinio
meningito dažnis Japonijoje 1992–2018 m. siekė 4,19
atvejo 100 000 suleistų dozių, o encefalito – tik 0,33
atvejo 100 000 dozių [21].
Imunoprofilaktikos aprėptis mažėja dėl informacijos
stokos, dezinformacijos [22], nepasitikėjimo sveikatos
priežiūros sistema ar galimos šalutinių poveikių
baimės [23]. Tokios tendencijos kelia grėsmę
kolektyviniui imunitetui ir didina tymų, epideminio
parotito ir raudonukės protrūkių riziką. Šios literatūros
apžvalgos tikslas – remiantis moksliniais šaltiniais,
įvertinti vaikų vakcinacijos MMR vakcina atsisakymo
priežastis ir pasekmes, išryškinant šio reiškinio
poveikį kolektyviniam imunitetui ir visuomenės
sveikatos saugumui.
2. Tyrimo medžiaga ir metodika
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
28
Literatūros apžvalga atlikta naudojant PubMed ir
Google Scholar duomenų bazes bei oficialius
sveikatos organizacijų (PSO (Pasaulio sveikatos
organizacija), CDC (JAV ligų kontrolės ir prevencijos
centras), NVSC (Nacionalinis visuomenės sveikatos
centras)) tinklalapius. Paieškai naudoti raktažodžiai
bei jų junginiai anglų kalba: vaikų vakcinacija (angl.
„children vaccination”), vakcinacijos vengimas (angl.
„vaccination hesitancy”), skiepų atsisakymo
pasekmės (angl. „consequences of vaccine refusal”),
skiepų atsisakymas (angl. „vaccine refusal”), MMR
vakcina (angl. „MMR vaccine”), antivakcinacija
(angl. „antivaccination”), skiepijimo aprėptis (angl.
„vaccination coverage”), raudonukė (angl. „rubella”),
epideminis parotitas (angl. „mumps”), tymai (angl.
„measles”). Į analizę įtrauktos 2015 - 2025 m.
publikacijos.. Atmetimo kriterijai: straipsniai,
neturintys viso teksto prieigos, publikacijos, išleistos
ne anglų kalba, nerecenzuoti šaltiniai, populiarioji
literatūra, konferencijų santraukos. Atlikus paiešką,
išanalizuota ir į literatūros apžvalgą įtraukta 33
publikacijos.
3. Rezultatai
3.1. Skiepijimo atsisakymo priežastys
Nepaisant ilgalaikio MMR vakcinos veiksmingumo ir
saugumo, pastaraisiais metais stebimos mažėjančios
skiepijimo aprėptys [24]. Sprendimą atsisakyti skiepų,
įskaitant ir MMR vakciną, dažniausiai lemia ne pačių
vakcinų savybės, o informaciniai, psichologiniai ir
socialiniai veiksniai. Viena pagrindinių tėvų
atsisakymo skiepyti savo vaikus priežasčių yra
nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema [25]. Šis
nepasitikėjimas dažnai kyla iš įsitikinimo, kad
sveikatos priežiūros institucijos gali būti veikiamos
rinkos ekonomikos farmacijos pramonės interesų,
todėl tėvai abejoja mokslinių tyrimų patikimumu, ypač
jei tyrimus finansuoja farmacijos kompanijos [26].
Tokios nuostatos stiprina antivakcininį požiūrį ir
skatina dalį visuomenės rinktis alternatyvias, mokslu
nepagrįstas sveikatos priežiūros praktikas.
Kita reikšminga priežastis, lemianti tėvų abejingumą
vakcinacijai, yra dezinformacijos sklaida. Klaidinga
informacija apie vakcinų sudėtį, tariamas ilgalaikes
pasekmes ar šalutinius poveikius plačiai plinta
socialiniuose tinkluose ir nepatikimuose interneto
šaltiniuose, taip formuodama iškreiptą visuomenės
suvokimą apie skiepų saugumą ir veiksmingumą [27].
Tokia informacijos sklaida silpnina pasitikėjimą
imunizacijos procesu ir sveikatos specialistų
rekomendacijomis.
Be to, tėvų sprendimą atsisakyti vakcinacijos gali
lemti ir sumažėjęs infekcinių ligų paplitimas. Dėl
ilgalaikių ir sėkmingų vakcinacijos programų daugelio
užkrečiamųjų ligų atvejų reikšmingai sumažėjo, todėl
tėvai nebemato tiesioginės šių ligų grėsmės ir mano,
kad ligos nebėra pavojingos [28]. Tai sukuria
klaidingą saugumo jausmą – baimė dėl galimų vakcinų
nepageidaujamų reakcijų tampa didesnė nei baimė dėl
pačių ligų sukeliamų komplikacijų. Toks požiūris
mažina pasitikėjimą imunoprofilaktika ir prisideda
prie vakcinacijos apimčių mažėjimo visuomenėje.
3.2. Skiepų atsisakymo pasekmės
Vakcinacija nuo ankstyvos vaikystės yra vienas
veiksmingiausių užkrečiamųjų ligų prevencijos
metodų. Tačiau mažėjant imunizacijos apimtims
tampa vis sudėtingiau išvengti didėjančio sergamumo
ligomis, kurios anksčiau buvo efektyviai
kontroliuojamos skiepais. 2019 m. Jungtinėse
Amerikos Valstijose registruotas tymų protrūkis
aiškiai parodė ryšį tarp vakcinacijos atsisakymo ir
ligos plitimo – net 91 % susirgusiųjų nebuvo
paskiepyti MMR vakcina [29]. Panašios tendencijos
stebėtos ir Europoje: 2016–2019 m. Rumunijoje
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
29
nustatyti 1371 tymų atvejai, iš kurių 92,8 % buvo
nevakcinuoti [30]. Šie duomenys patvirtina, kad
dauguma sirgusiųjų priklauso nevakcinuotai
populiacijos daliai, o tai atskleidžia tiesioginę
vakcinacijos atsisakymo ir ligos plitimo sąsają.
Lietuvoje taip pat stebimi vakcinomis valdomų ligų
protrūkiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
duomenimis, 2019 m. šalyje buvo užregistruoti 834
tymų atvejai, o 2025 m. – 9 atvejai, iš kurių 56 % buvo
nevakcinuoti arba jų vakcinacijos statusas neaiškus, o
33 % – nepilnai paskiepyti [31]. Tai rodo, kad
išliekančios vakcinacijos spragos reikšmingai
prisideda prie infekcijų plitimo ir protrūkių
susidarymo.
Vienas svarbiausių visuomenės sveikatos pagrindų yra
kolektyvinis imunitetas, susiformuojantis tada, kai
pakankamai didelė populiacijos dalis įgyja atsparumą
užkrečiamai ligai. Kiekvienai infekcinei ligai
būdingas kolektyvinio imuniteto slenkstis, leidžiantis
užtikrinti ilgalaikę ligų kontrolę [32]. Tymams, dėl jų
itin didelio užkrečiamumo, PSO rekomenduoja ne
mažesnę kaip 95 % dviejų MMR vakcinos dozių
aprėptį. 2024 m. duomenimis, Lietuvoje ši aprėptis
siekė 85 %, o pasaulyje – tik 76 % [33]. Ši situacija
pabrėžia būtinybę nuosekliai stiprinti vakcinacijos
aprėptį, kad būtų užtikrinta tvari užkrečiamųjų ligų
kontrolė ir išvengta būsimų protrūkių.
4. Išvados
Vaikų vakcinacija MMR vakcina išlieka vienas
svarbiausių visuomenės sveikatos pagrindų,
padedančių užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui ir
mažinančių jų komplikacijų skaičių. Mažėjanti
skiepijimo apimtis silpnina kolektyvinį imunitetą,
sudaro sąlygas atsinaujinti tymų, epideminio parotito
ir raudonukės protrūkiams, didina komplikacijų bei
mirtingumo riziką. Siekiant užtikrinti visuomenės
sveikatos saugumą svarbu kryptingai formuoti tėvų
požiūrį į vakcinaciją, todėl ypač svarbi tampa
įrodymais grįsta komunikacija ir pasitikėjimo
sveikatos sistema stiprinimas. Norint išlaikyti aukštą
vakcinacijos lygį, būtina imtis priemonių, kurios
didintų visuomenės informuotumą apie vakcinacijos
svarbą bei skatintų aktyvesnį gydytojų įsitraukimą.
Literatūros šaltiniai
1. Conklin L, Hviid A, Orenstein WA, Pollard
AJ, Wharton M, Zuber P. Vaccine safety issues at the
turn of the 21st century. BMJ Glob Health [Internet].
2021 May 19 [cited 2025 Dec 5];6(Suppl 2). Available
from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34011504/
2. Patel P, Tobin EH. MMR Vaccine.
Cambridge Handbook of Psychology, Health and
Medicine, Second Edition [Internet]. 2025 May 5
[cited 2025 Dec 3];781–3. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK554450/
3. Franconeri L, Antona D, Cauchemez S,
Lévy-Bruhl D, Paireau J. Two-dose measles vaccine
effectiveness remains high over time: A French
observational study, 2017–2019. Vaccine [Internet].
2023 Sep 7 [cited 2025 Dec 5];41(39):5797–804.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37586955/
4. Plemper RK. Measles Resurgence and Drug
Development. Curr Opin Virol [Internet]. 2020 Apr 1
[cited 2025 Dec 5];41:8. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7492439/
5. Moten M, Phillips A, Saliba V, Harding N,
Sibal B. Measles: is it still a threat? The British Journal
of General Practice [Internet]. 2018 Sep 1 [cited 2025
Dec 5];68(674):404. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6104891/
6. Moss WJ, Griffin DE. What’s going on with
measles? J Virol [Internet]. 2024 Aug 20 [cited 2025
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
30
Dec 5];98(8):e00758-24. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11334507/
7. Turaiche M, Grigoras ML, Bratosin F,
Bogdan I, Bota AV, Cerbu B, et al. Disease
Progression, Clinical Features, and Risk Factors for
Pneumonia in Unvaccinated Children and Adolescents
with Measles: A Re-Emerging Disease in Romania.
International Journal of Environmental Research and
Public Health 2022, Vol 19, Page 13165 [Internet].
2022 Oct 13 [cited 2025 Dec 5];19(20):13165.
Available from: https://www.mdpi.com/1660-
4601/19/20/13165/htm
8. Diwan MN, Samad S, Mushtaq R, Aamir A,
Allahuddin Z, Ullah I, et al. Measles Induced
Encephalitis: Recent Interventions to Overcome the
Obstacles Encountered in the Management Amidst the
COVID-19 Pandemic. Diseases [Internet]. 2022 Dec 1
[cited 2025 Dec 5];10(4). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36412598/
9. Şahin A, Akay Ö, Aşkın HŞ, Özdemir M.
Measles: The Re-emergence of a Vaccine-Preventable
Disease. Infectious Diseases & Clinical Microbiology
[Internet]. 2025 Sep 1 [cited 2025 Dec 5];7(3):235.
Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC12534841/
10. Lambert N, Strebel P, Orenstein W, Icenogle
J, Poland GA. Rubella. The Lancet [Internet]. 2015
Jun 6 [cited 2025 Dec 10];385(9984):2297–307.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25576992/
11. Edmunds WJ, Gay NJ, Kretzschmar M,
Pebody RG, Wachmann H. The pre-vaccination
epidemiology of measles, mumps and rubella in
Europe: implications for modelling studies. Epidemiol
Infect [Internet]. 2000 [cited 2025 Dec
10];125(3):635–50. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11218214/
12. Ogata T, Murooka M, Akashi M, Ishitsuka A,
Miyazaki A, Osawa S, et al. The period from
prodromal fever onset to rash onset in laboratory-
confirmed rubella cases: a cross-sectional study. BMC
Infect Dis [Internet]. 2021 Dec 1 [cited 2025 Dec
10];21(1). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33992076/
13. Lazar M, Perelygina L, Martines R, Greer P,
Paddock CD, Peltecu G, et al. Immunolocalization and
Distribution of Rubella Antigen in Fatal Congenital
Rubella Syndrome. EBioMedicine [Internet]. 2016 Jan
1 [cited 2025 Dec 10];3:86–92. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26870820/
14. Almansour I. Mumps Vaccines: Current
Challenges and Future Prospects. Front Microbiol
[Internet]. 2020 Aug 20 [cited 2025 Dec 8];11.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32973721/
15. Lin CY, Su SB, Peng CJ, Chen KT. The
incidence of mumps in Taiwan and its association with
the meteorological parameters: An observational
study. Medicine [Internet]. 2021 Sep 17 [cited 2025
Dec 5];100(37):e27267. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8447993/
16. Gastañaduy P, Fiebelkorn AP. Mumps.
International Encyclopedia of Public Health [Internet].
2024 May 1 [cited 2025 Dec 5];180–2. Available
from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK534785/
17. Yoo JW, Tae BS, Chang HK, Song MS,
Cheon J, Park JY, et al. Epidemiology of mumps,
mumps complications, and mumps orchitis in Korea
using the National Health Insurance Service database.
Investig Clin Urol [Internet]. 2023 Jul 1 [cited 2025
Dec 5];64(4):412. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10330407/
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
31
18. Skiepijimų kalendoriaus lentelė - Valstybinė
ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
[Internet]. [cited 2025 Dec 3]. Available from:
https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-
gyventojams/kompensuojamieji-skiepai/skiepai-
vaikams/skiepijimu-kalendoriaus-lentele/
19. Minta AA, Ferrari M, Antoni S, Portnoy A,
Sbarra A, Lambert B, et al. Progress Toward Measles
Elimination - Worldwide, 2000-2022. MMWR Morb
Mortal Wkly Rep [Internet]. 2023 Nov 17 [cited 2025
Dec 3];72(46):1262–8. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37971951/
20. Measles, Mumps, Rubella (MMR) Vaccine
Safety | Vaccine Safety | CDC [Internet]. [cited 2025
Dec 3]. Available from: https://www.cdc.gov/vaccine-
safety/vaccines/mmr.html
21. Ohfuji S, Tanaka T, Nakano T, Kase T,
Kondo K, Fukushima W, et al. Annual trends in
adverse events following mumps vaccination in Japan:
A retrospective study. Vaccine [Internet]. 2022 Feb 11
[cited 2025 Dec 3];40(7):988–93. Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S02
64410X22000238?via%3Dihub
22. Tekin Ç, Gökçe A, Boz G, Aslan M, Yiğit E.
Reasons for parental hesitancy or refusal of childhood
vaccination in Türkiye. East Mediterr Health J
[Internet]. 2023 May 1 [cited 2025 Nov 4];29(5):343–
53. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37306171/
23. Iova CF, Daina LG, Ilea CDN, Domnariu HP,
Ghitea TC, Daina MD. Vaccine Adherence: From
Vaccine Hesitancy to Actual Vaccination and Reasons
for Refusal of Childhood Vaccines in a Group of
Postpartum Mothers. In Vivo (Brooklyn) [Internet].
2025 Jan 1 [cited 2025 Nov 4];39(1):509. Available
from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC11705103/
24. Measles vaccination coverage [Internet].
[cited 2025 Dec 5]. Available from:
https://immunizationdata.who.int/global/wiise-detail-
page/measles-vaccination-
coverage?CODE=Global+LTU&ANTIGEN=&YEA
R=
25. Aslan S, Ozkara A, Kasim I, Aksoy H. Why
Turkish Parents Refuse Childhood Vaccination? A
Qualitative Study. Arch Iran Med [Internet]. 2023
[cited 2025 Oct 21];26(5):267–74. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38301090/
26. N S, M DL, P P, Am C. Predictors and impact
of trust on vaccine decisions in parents of 2-year-old
children in Canada: findings from the 2017 Childhood
National Immunization Coverage Survey (cNICS).
BMC Public Health [Internet]. 2023 Sep 15 [cited
2025 Oct 21];23(1):1796. Available from:
https://bmcpublichealth.biomedcentral.com/articles/1
0.1186/s12889-023-16705-5
27. Nurmi J, Harman B. Why do parents refuse
childhood vaccination? Reasons reported in Finland.
Scand J Public Health [Internet]. 2022 Jun 1 [cited
2025 Oct 21];50(4):490–6. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33845701/
28. Obohwemu K, Christie-De Jong F, Ling J.
Parental childhood vaccine hesitancy and predicting
uptake of vaccinations: a systematic review. Prim
Health Care Res Dev [Internet]. 2022 Nov 4 [cited
2025 Nov 8];23:e68. Available from:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC9641700/
29. Mathis AD, Raines K, Masters NB, Filardo
TD, Kim G, Crooke SN, et al. Measles — United
States, January 1, 2020–March 28, 2024. MMWR
Morb Mortal Wkly Rep [Internet]. 2024 Apr 11 [cited
2025 Nov 4];73(14):295–300. Available from:
https://www.cdc.gov/mmwr/volumes/73/wr/mm7314
a1.htm
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
32
30. Pițigoi D, Săndulescu O, Crăciun MD,
Drăgănescu A, Jugulete G, Streinu-Cercel A, et al.
Measles in Romania - clinical and epidemiological
characteristics of hospitalized measles cases during
the first three years of the 2016-ongoing epidemic.
Virulence [Internet]. 2020 Jan 1 [cited 2025 Nov
8];11(1):686–94. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32507005/
31. Tymų statistiniai duomenys - Nacionalinis
visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos
ministerijos [Internet]. [cited 2025 Nov 8]. Available
from: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-
valdymas/uzkreciamosios-ligos/tymai/tymu-
statistiniai-duomenys/
32. Ashby B, Best A. Herd immunity. Current
Biology [Internet]. 2021 Feb 22 [cited 2025 Nov
10];31(4):R174–7. Available from: https://pubmed-
ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/33621500/
33. Measles vaccination coverage [Internet].
[cited 2025 Nov 10]. Available from:
https://immunizationdata.who.int/global/wiise-detail-
page/measles-vaccination-
coverage?CODE=Global+LTU&ANTIGEN=&YEA
R=
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
33