Evelina Stankevičiūtė¹

¹Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences

Abstract

Cyclic vomiting syndrome (CVS) is a chronic functional gastrointestinal disorder of unknown etiology. It is characterized by acute recurrent episodes of severe nausea and vomiting lasting 1–7 days. Discrete episodes occur at least one week apart. Between attacks patients’ health returns to the baseline. Episodes are stereotypical and might have a predictable periodicity. CVS is often provoked by physical and psychological triggers. Syndrome is associated with various comorbidities. Some of the most prominent ones are psychiatric disorders such as anxiety and depression. CVS syndrome is more common than previously thought and it affects both children and adults. Females are more often affected than males. CVS is of unclear etiology, however, it might have similar pathophysiology as migraine since they share many common features. CVS for children is likely to resolve in adolescence, however, patients are likely to develop migraine later in life. Furthermore, patients often report personal and family history of migraine. Cyclic vomiting syndrome is not well recognized. Despite repeated emergency department visits, patients are often misdiagnosed, undergo unnecessary diagnostic and surgical interventions and significant delays in correct diagnosis. CVS is diagnosed using Rome IV criteria. It is necessary to rule out any possible organic cause of vomiting. Detailed examination is needed in patients who present with alarm symptoms. Treatment goals in CVS are to decrease frequency and severity of attacks. There are four phases of CVS: the prodromal phase, the vomiting phase, the recovery phase and the inter-episodic or asymptomatic phase. The goals of treatment depend on the phase. Treatment includes prophylactic therapy, abortive therapy and supportive care. First-line prophylactic agents are tricyclic antidepressants (amitriptyline). Prophylaxis is used for the prevention of vomiting episodes for patients with moderate/severe cyclic vomiting syndrome. An abortive therapy is used during the prodromal phase to terminate the attack. Ondansetron and/or triptans (sumatriptan) or NK1 receptor antagonist aprepitant is used for this purpose. Cyclic vomiting syndrome is a disabling condition that negatively impacts patients’ quality of life. Care for patients could be improved by increased recognition of cyclic vomiting syndrome. Keywords: cyclic vomiting syndrome, functional nausea and vomiting disorder.

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

116

Medical Sciences 2020 Vol. 8 (17), p. 116-123

Cyclic vomiting syndrome: epidemiology, clinical features,

diagnostics and treatment

Evelina Stankevičiūtė

1

1

Faculty of Medicine, Lithuanian University of Health Sciences

Abstract

Cyclic vomiting syndrome (CVS) is a chronic functional gastrointestinal disorder of unknown etiology. It

is characterized by acute recurrent episodes of severe nausea and vomiting lasting 1–7 days. Discrete

episodes occur at least one week apart. Between attacks patients' health returns to the baseline. Episodes

are stereotypical and might have a predictable periodicity. CVS is often provoked by physical and

psychological triggers. Syndrome is associated with various comorbidities. Some of the most prominent

ones are psychiatric disorders such as anxiety and depression. CVS syndrome is more common than

previously thought and it affects both children and adults. Females are more often affected than males.

CVS is of unclear etiology, however, it might have similar pathophysiology as migraine since they share

many common features. CVS for children is likely to resolve in adolescence, however, patients are likely

to develop migraine later in life. Furthermore, patients often report personal and family history of

migraine. Cyclic vomiting syndrome is not well recognized. Despite repeated emergency department

visits, patients are often misdiagnosed, undergo unnecessary diagnostic and surgical interventions and

significant delays in correct diagnosis. CVS is diagnosed using Rome IV criteria. It is necessary to rule

out any possible organic cause of vomiting. Detailed examination is needed in patients who present with

alarm symptoms. Treatment goals in CVS are to decrease frequency and severity of attacks. There are

four phases of CVS: the prodromal phase, the vomiting phase, the recovery phase and the inter-episodic

or asymptomatic phase. The goals of treatment depend on the phase. Treatment includes prophylactic

therapy, abortive therapy and supportive care. First-line prophylactic agents are tricyclic antidepressants

(amitriptyline). Prophylaxis is used for the prevention of vomiting episodes for patients with

moderate/severe cyclic vomiting syndrome. An abortive therapy is used during the prodromal phase to

terminate the attack. Ondansetron and/or triptans (sumatriptan) or NK1 receptor antagonist aprepitant is

used for this purpose. Cyclic vomiting syndrome is a disabling condition that negatively impacts patients'

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

117

quality of life. Care for patients could be improved by increased recognition of cyclic vomiting syndrome.

Keywords: cyclic vomiting syndrome, functional nausea and vomiting disorder.

Ciklinio vėmimo sindromas: epidemiologija, klinika,

diagnostika ir gydymas

Evelina Stankevičiūtė

1

1

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, medicinos fakultetas

Santrauka

Ciklinio vėmimo sindromas (CVS) yra lėtinis funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis

pasikartojančiais, staiga atsirandančiais sunkiais pykinimo ir vėmimo priepuoliais, trunkančiais 1–7

dienas. Tarp atskirų epizodų yra bent vienos savaitės trukmės besimptomis periodas. Sindromui būdingas

stereotipinis pobūdis, galimas epizodų pasireiškimas nuspėjamais intervalais. CVS gali išprovokuoti

įvairūs trigeriai, fiziniai ir psichologiniai stresoriai. Ligą lydi įvairūs komorbidiniai sutrikimai. Vieni

reikšmingiausių – psichiniai sutrikimai, tokie kaip nerimas ir depresija. Ciklinio vėmimo sindromu serga

tiek vaikai, tiek suaugusieji. Dažniau serga moterys ir mergaitės. Sindromo etiologija nėra žinoma, tačiau

CVS glaudžiai susijęs su migrena. Manoma, kad šios dvi būklės dalinasi panašia patofiziologija. Dažnai

vaikams CVS simptomai regresuoja paauglystėje, tačiau vėliau gyvenime jiems neretai išsivysto

migreniniai galvos skausmai. Be to, didelę dalį sergančiųjų vargina galvos skausmai ar migrena, dar

dažniau migrena nurodoma šeiminėje anamnezėje. Ciklinio vėmimo sindromas nėra plačiai žinomas

medicinos bendruomenėje. Nepaisant daugkartinių vizitų skubios pagalbos skyriuje, dažnai nustatoma

klaidinga diagnozė, pacientams taikomos bereikalingos diagnostinės ir chirurginės intervencijos, o CVS

diagnozė nustatoma praėjus ne vieniems metams nuo simptomų atsiradimo. Būklė diagnozuojama

remiantis Romos IV kriterijais. CVS diferencinė diagnostika labai plati. Svarbu atmesti vėmimą

sukeliančias organines patologijas. Detalesnis ištyrimas būtinas esant aliarmo požymiams. Ciklinio

vėmimo sindromo gydymo tikslas – sumažinti epizodų dažnį ir sunkumą. Išskiriamos keturios sindromo

fazės: prodrominė, vėmimo, sveikimo ir asimptominė. Nuo konkrečios fazės priklauso gydymo taktika.

Taikomas profilaktinis, priepuolius nutraukiantis ir simptominis gydymas. Priepuolių profilaktikai pirmo

pasirinkimo vaistai yra tricikliai antidepresantai (amitriptilinas), kurie skiriami esant vidutinio sunkumo

ar sunkiam CVS. Siekiant nutraukti beprasidedantį priepuolį, prodromo metu gali būti skiriamas

ondansetronas ir/ar triptanai (sumatriptanas) ar NK1 receptorių antagonistas aprepitantas. CVS neigiamai

veikia pacientų gyvenimo kokybę, yra susijęs su dideliu praleistų ugdymo dienų skaičiumi vaikams,

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

118

sumažėjusiu darbingumu suaugusiesiems. Siekiant gerinti pacientų priežiūrą svarbu didinti medikų

informuotumą apie šią būklę.

Raktiniai žodžiai: ciklinio vėmimo sindromas, funkcinis pykinimas ir vėmimas.

Įvadas

Ciklinio vėmimo sindromas (CVS) – tai lėtinis

funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas,

pasireiškiantis pasikartojančiais, be aiškios

priežasties atsirandančiais ir savaime praeinančiais

pykinimo ir vėmimo epizodais, tarp kurių paciento

būklė grįžta į įprastinę būseną [1]. Ilgai manyta, kad

šis sindromas būdingas išimtinai vaikams ir tik

paskutinius 20–30 metų vis daugiau kalbama apie

suaugusiųjų CVS [2]. Vis dar trūksta

epidemiologinių tyrimų, norint tiksliai įvertinti

CVS paplitimą populiacijoje. Taip pat nėra žinoma

sindromo etiologija ir patogenezė, tačiau stebimas

stiprus ryšys tarp CVS ir migreninių galvos

skausmų [1,3]. Manoma, kad šios dvi būklės turi

panašią patofiziologiją. Didelei daliai vaikų CVS

regresuoja pereidamas į pilvo (abdominalinę)

migreną, o vėliau gyvenime jiems neretai išsivysto

migreniniai galvos skausmai. Galvos skausmai ar

migrena vargina 36%, o šeiminę migrenos

anamnezę nurodo 56% suaugusiųjų sergančių CVS.

Be to, sergantiems CVS stebimas teigiamas atsakas

į antimigreninius preparatus [4,5,7]. Ciklinio

vėmimo sindromas nėra gerai žinomas medicinos

bendruomenėje. Venkatesan ir bendraautorių tyrimo

duomenimis skubios pagalbos skyriuje (SPS)

sindromas nebuvo diagnozuotas 93% pacientų. Iki

nustatant CVS diagnozę, apsilankymų SPS mediana

suaugusiesiems buvo 7, vaikams – 5 [6]. Nepaisant

dažnų vizitų skubios pagalbos skyriuje, neretai

nustatoma neteisinga diagnozė, Kumar ir kt.

duomenimis, dėl CVS simptomų 30% pacientų

patiria bereikalingas operacijas, o sindromas

diagnozuojamas praėjus ne vieniems metams nuo

simptomų pradžios [2,3].

Epidemiologija

Sindromo paplitimas pediatrinėje populiacijoje yra

apie 1.9% [8], 13–48 mėnesių vaikų grupėje

galimai siekia net 6.1% [9]. 2005 m. Airijoje

atliktame tyrime metinis CVS dažnis buvo 3.15/100

000 vaikų [10]. Manoma, kad paplitimas

suaugusiųjų populiacijoje yra kiek mažesnis: JAV

siekia 2%, Jungtinėje Karalystėje – 1%, Kanadoje –

0.7% [11]. Įdomūs Sagar ir bendraautorių tyrimo

duomenys. Tyrime dalyvavo 16 metų ir vyresni

asmenys, nukreipti į gastroenterologijos kliniką

antriniame lygyje. Tarp jų 10.8% pacientų atitiko

CVS kriterijus. Nepaisant to, tik 4% šių pacientų

buvo apsvarstyta CVS diagnozė [12].

Vidutinis simptomų pradžios amžius vaikams yra 5

metai, suaugusiesiems – 35 metai [13]. Lyginant

pasiskirstimą tarp lyčių, ciklinio vėmimo sindromu

dažniau serga moterys ir mergaitės, sudarančios

atitinkamai 57% ir 86% sergančiųjų [3]. Sagar ir kt.

tyrimo duomenimis 73.7% suaugusiųjų pacientų

sudarė moterys [12].

Klinika

Klinikinis ciklinio vėmimo sindromo pasireiškimas

vaikams ir suaugusiesiems yra panašus. Vis dėlto

stebima ir skirtumų. Suaugusiesiems būdingesnis

pykinimas tarp atskirtų epizodų, retesni trigeriai,

būdingi ilgesnės trukmės vėmimo epizodai [14].

Vaikams būdingesnis epizodų periodiškumas –

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

119

individualiam pacientui galima nuspėti kada bus

kita ataka [15]. Pastebėta, kad suaugusiesiems,

kuriems sindromas prasidėjo vaikystėje, CVS

epizodai pasireiškia dažniau lyginant su pacientais

su vėlyvesne ligos pradžia [14].

Skiriamos keturios ciklinio vėmimo sindromo

fazės: prodrominė, vėmimo, sveikimo ir

asimptominė [16]. Fleisher ir kt. duomenimis 93%

pacientų turi identifikuojamus prodromus. Jų metu

pasireiškia tokie simptomai kaip pykinimas,

prakaitavimas, skausmas ar spaudimo jausmas

epigastriume, nuovargis ar silpnumas, karščio ar

šalčio bangos, spazminis noras tuštintis, drebulys,

insomnia ir kiti [17]. Šios fazės trukmė varijuoja

nuo kelių minučių iki kelių valandų ir įspėja apie

artėjantį vėmimo epizodą [4]. Vėmimo fazės metu

pacientai patiria intensyvų pykinimą, vėmimą 1–8

kartus per valandą. Simptomai dažniau atsiranda

valandomis tarp vidurnakčio ir vidurdienio bei

trunka kelias valandas-dienas, bet ne ilgiau kaip

savaitę [5,18]. Epizodo metu gali varginti pilvo

skausmas (dažnesnis vaikams), išpilti šaltas

prakaitas, pasireikšti karščio bangos, vertigo,

diarėja. Dažnai pasireiškia klasikiniai migrenos

požymiai: galvos skausmas, fotofobija, padidėjęs

jautrumas garsams [4]. Dalis pacientų gausiai geria

vandenį, kad praskiestų tulžies kartumą ir

paskatintų vėmimą (būdingiau suaugusiesiems)

[17]. Simptomus lengvina maudymasis karštame

vandenyje. Tai labiau būdinga suaugusiesiems ir

asmenims vartojantiems marihuaną. Venkatesan ir

bendraautorių duomenimis 48% pacientų

nevartojančių marihuanos ir 72% vartojantys

marihuaną epizodų metu simptomus lengvino

maudydamiesi po karštu dušu [19]. Galimai

vandens temperatūra proporcinga simptomų

palengvėjimui. Dėl to maža dalis pacientų

maudydamiesi ypač karštame vandenyje patiria

nudegimus vadinamus erythema ab igne [20].

Sveikimo fazė paprastai trumpa (apie 6 valandos),

nors suaugusiesiems gali trukti kelias dienas. Jos

metu pacientų būklė grįžta į jiems įprastą būseną,

atsiranda apetitas. Asimptominės fazės metu

pacientai jaučiasi visiškai sveiki. Vis dėlto,

atnaujintuose Romos IV kriterijuose nurodoma, kad

suaugusieji tarp vėmimo epizodų gali jausti lengvą

pykinimą ar kitus dispepsijos simptomus. Šios fazės

trukmė varijuoja nuo savaitės iki kelių mėnesių

[21,25].

Trigeriai. Ciklinio vėmimo sindromą gali

išprovokuoti tam tikri veiksniai, vadinami trigeriais.

Vaikams identifikuojami trigeriai nustatomi 75%

atvejų. Suaugusiesiems jie retesni. Trigeriais gali

būti psichologiniai stresoriai (pvz., egzaminai,

gimtadieniai), menstruacijos (katameninis CVS),

miego trūkumas, fizinis pervargimas, badavimas,

tam tikri maisto produktai (pvz., šokoladas, sūris) ir

kt. [4,15].

Pagal sunkumą CVS skirstomas į lengvą, vidutinio

sunkumo ir sunkų. Lengvas CVS pasireiškia <4

epizodais per metus, trumpais epizodais (≤2 d.),

greitu atsistatymu po epizodų ir nesant skubios

pagalbos bei hospitalizacijos poreikiui. Vidutinio

sunkumo/sunkiam CVS būdinga ˃4 epizodai per

metus, ilgesnės trukmės epizodai (˃2 d.), ilgas

atsistatymas po epizodų bei sunkūs epizodai

reikalaujantys vizitų SPS ar hospitalizacijų [18].

Komorbidinės būklės. Ciklinio vėmimo sindromui

būdingos įvairios komorbidinės būklės. Ypač

reikšmingas ryšys su psichikos sutrikimais.

Dažniausiai pasitaikantys gretutiniai sutrikimai yra

migrena, nerimas, depresija, dirgliosios žarnos

sindromas, lėtinis nuovargis, miego sutrikimai,

posturalinės ortostatinės tachikardijos sindromas

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

120

(dažniau paaugliams), hipertenzija, priklausomybės

ir kt. [21,22].

Diagnostika

Ciklinio vėmimo sindromas diagnozuojamas

remiantis 2016 m. Romos IV kriterijais bei kitų

galimų vėmimo priežasčių eksliudavimu. Vaikams

taip pat taikomi 2008 m. Šiaurės Amerikos vaikų

gastroenterologų, hepatologų ir mitybos draugijos

(NASPGHAN – North American Society for

Pediatric Gastroenterology, Hepatology and

Nutrition) kriterijai. Pagrįsti CVS diagnozei, turi

atitikti visi žemiau išvardinti kriterijai [21].

Pediatriniai Romos IV kriterijai [21]:

• Per pastaruosius pusę metų pasireiškė bent

du intensyvaus pykinimo ir vėmimo

epizodai. Atskiras epizodas trunka

valandas-dienas

• Epizodai stereotipiški

• Tarp atskirų epizodų yra savaičių-mėnesių

tarpas, kurio metu paciento būklė grįžta į

pradinę būseną

Šiaurės Amerikos vaikų gastroenterologų,

hepatologų ir mitybos draugijos (NASPGHAN)

kriterijai [21]:

• Bent penkios atakos bet kokiais intervalais

arba bent trys atakos 6 mėnesių laikotarpiu

• Epizodiniai intensyvaus pykinimo ir

vėmimo priepuoliai, trunkantys nuo 1

valandos iki 10 dienų. Tarp priepuolių yra

bent vienos savaitės tarpas

• Individualiam pacientui būdingas

stereotipinis pobūdis ir simptomai

• Vėmimas atakų metu pasireiškia bent 4

kartus per valandą, bent 1 valandą

• Tarp epizodų būklė grįžta į įprastą būseną

• Nenustatoma kitų sutrikimų, galinčių

sukelti minėtus negalavimus

Suaugusiųjų Romos IV kriterijai [21]:

• Stereotipiški, ūmios pradžios vėmimo

epizodai, trunkantys mažiau nei savaitę

• ≥3 atskiri epizodai per paskutinius metus ir

2 epizodai per paskutinius 6 mėnesius,

pasireiškiantys bent vienos savaitės tarpu

• Tarp epizodų nėra vėmimo, bet gali

pasireikšti lengvesni simptomai

• Simptomai pasireiškė per paskutinius 3

mėnesius. Simptomų pradžia prieš ≥6

mėnesius

Detalesnis ištyrimas reikalingas esant aliarmo

požymiams: vėmimui tulžimi, pilvo

skausmingumui čiuopiant, kraujavimui iš

virškinamojo trakto, radus patologinių pokyčių

neurologinio ištyrimo metu, blogėjant vėmimo

epizodų pobūdžiui [5,25]. CVS turėtų būti

diferencijuojamas nuo valgymo sutrikimų,

pasikartojančio ūmaus virusinio gastroenterito,

peptinių opų, gastroparezės, volvulus, apendicito,

pankreatito, hidronefrozės, ūminės

intermituojančios porfirijos ir kitų būklių

sukeliančių vėmimą [2,4]. CVS yra glaudžiai

susijęs su chronišku kanapių vartojimu ir

kanabinoidų hiperemezės sindromu [23]. Daliai

pacientų kanapių vartojimas palengvina CVS

simptomus [19]. Kita vertus, nors žinomas

marihuanos antiemetinis poveikis, paradoksaliai,

marihuana gali sukelti pykinimą ir vėmimą.

Neaišku ar kanabinoidų hiperemezės sindromas yra

atskira būklė, ar tai kanapių vartojimo sukeltas CVS

[23].

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

121

Gydymas

Ciklinio vėmimo sindromo gydymą sudaro

profilaktinis gydymas, priepuolius nutraukiantis

gydymas ir simptominis gydymas.

Profilaktinis gydymas. Siekiant išvengti

priepuolių svarbu identifikuoti trigerius ir jų vengti,

užtikrinti miego higieną, skysčių vartojimą,

reguliarią mitybą, valdyti stresą, mankštintis [21].

Rekomenduojama nutraukti marihuanos vartojimą,

kuris gali būti susijęs su neadekvačiu atsaku į

gydymą ir hiperemeze [19]. Svarbu gydyti

komorbidinius sutrikimus, apsvarstyti kognityvinės

elgesio terapijos taikymą [15].

Profilaktinis medikamentinis gydymas taikomas

asimptominės fazės metu ir rekomenduojamas esant

vidutinio sunkumo/sunkiam CVS. Pirmo

pasirinkimo vaistai yra tricikliai antidepresantai

(TCA), iš kurių rekomenduojamas amitriptilinas.

TCA mažina epizodų dažnį, trukmę, simptomų

sunkumą ir vizitų SPS skaičių [24]. Suaugusiesiems

amitriptilinas pradedamas skirti nuo mažos 25 mg

dozės, palaipsniui dozę titruojant iki 100 mg

nakčiai [21]. Vartojant TCA gali pasireikšti tokie

nepageidaujami poveikiai kaip sedacija dienos

metu, didėjantis svoris, burnos sausumas, vidurių

užkietėjimas ir kt. [18]. Taip pat, TCA gali sukelti

QT intervalo pailgėjimą, todėl prieš paskiriant šios

grupės preparatus ir titruojant jų dozę būtina atlikti

elektrokardiogramą (EKG) [21].

Kaip alternatyva tricikliams antidepresantams,

priepuolių profilaktikai taip pat gali būti skiriamas

topiramatas, aprepitantas, zonisamidas ar

levetiracetamas. Vaikams antro pasirinkimo vaistas

yra propanololis. Kartu su kitais preparatais gali

būti vartojami mitochondrijų funkciją gerinantys

papildai, kurie taip pat naudojami migrenos

profilaktikai – kofermentas Q10, L-karnitinas ir

riboflavinas [18,25].

Priepuolius nutraukiantis gydymas. Priepuolį

nutraukiantis gydymas skiriamas prodromo metu

arba praėjus ne daugiau kaip 30–45 minutėms nuo

vėmimo pradžios. Efektyvus gali būti gydymas

selektyviais serotonino (5-HT

1

) receptorių

agonistais – triptanais (pvz., sumatriptanu) [4,18].

Kumar ir kt. tyrimo duomenimis 83% pacientų

sėkmingai nutraukė epizodus vartodami triptanus

[3]. Pastebima, kad triptanai efektyvesni esant

šeiminei migrenos anamnezei [25]. Dėl

pasikartojančio vėmimo vaistai skiriami

intranasaliai ar po oda [4]. Suaugusiesiems

sumatriptano dozė yra 20 mg intranasaliai arba 6

mg po oda. Nesant atsako ar esant tik daliniam

atsakui, dozę galima kartoti po 2 valandų. Triptanai

kontraindikuotini pacientams, kuriems buvo

smegenų insultas, miokardo infarktas, sergantiems

išemine širdies liga, periferinių kraujagyslių liga ar

arterine hipertenzija [21].

Vėmimo priepuoliui nutraukti taip pat naudojami

serotonino (5HT

3

) antagonistai, pavyzdžiui,

ondansetronas. Dėl galimo QT intervalo pailgėjimo,

prieš skiriant šį preparatą rekomenduojama atlikti

EKG. Rekomenduojama ondansetrono dozė yra 8

mg po liežuviu ar rektaliai. Jį galima vartoti

kombinacijoje su triptanais [18].

Kaip antras pasirinkimas gali būti skiriamas

neurokinino-1 (NK1) receptorių antagonistas

aprepitantas. Aprepitantas labiau tinka pacientams

turintiems išreikštą prodromą ar periodiškai,

reguliariu intervalu pasireiškiančius CVS epizodus

(pvz., susijusius menstruacijų ciklu). Vaistas

skiriamas trijų dienų režimu, pradedant likus 1–2

dienoms iki vėmimo fazės pradžios [18,21].

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

122

Simptominis gydymas. Simptominis gydymas

taikomas vėmimo fazės metu siekiant palengvinti

simptomus, išvengti komplikacijų. Skiriami

intraveniai skysčiai su dekstroze, antiemetikai

(ondansetronas), pagal poreikį analgetikai

(ketorolakas), taikoma sedacija (difenhidraminas,

lorazepamas). Rekomenduojama tyli, tamsi aplinka

[4,6,21].

Literatūros šaltiniai

1. Hermus IP, Willems SJ, Bogman AC, Janssen

PK, Brabers L, Schieveld JN. Cyclic Vomiting

Syndrome: An Update Illustrated by a Case Report.

Prim Care Companion CNS Disord. 2016;18(3):10.

2. Shearer J, Luthra P, Ford AC. Cyclic vomiting

syndrome: a case series and review of the literature.

Frontline Gastroenterol. 2018;9(1):2‐9.

3. Kumar N, Bashar Q, Reddy N, Sengupta J,

Ananthakrishnan A,Schroeder A, Hogan WJ,

Venkatesan T. Cyclic Vomiting Syndrome (CVS):

is there a difference based on onset of symptoms--

pediatric versus adult?. BMC Gastroenterol.

2012;12:52.

4. Bhandari S, Jha P, Thakur A, Kar A, Gerdes H,

Venkatesan T. Cyclic vomiting syndrome:

epidemiology, diagnosis, and treatment. Clin Auton

Res. 2018;28(2):203-9.

5. Hayes WJ, VanGilder D, Berendse J, Lemon

MD, Kappes JA. Cyclic vomiting syndrome:

diagnostic approach and current management

strategies. Clin Exp Gastroenterol. 2018;11:77‐84

6. Venkatesan T, Tarbell S, Adams K, McKanry J,

Barribeau T, Beckmann K, Hogan WJ, Kumar N,

Li BU. A survey of emergency department use in

patients with cyclic vomiting syndrome. BMC

Emerg Med. 2010;10:4.

7. Sunku B. Cyclic Vomiting Syndrome: A

Disorder of All Ages. Gastroenterol Hepatol (N Y).

2009;5(7):507‐15.

8. Ertekin V, Selimoğlu MA, Altnkaynak S.

Prevalence of cyclic vomiting syndrome in a

sample of Turkish school children in an urban area.

J Clin Gastroenterol. 2006;40(10):896‐98.

9. Chogle A, Velasco-Benitez CA, Koppen IJ,

Moreno JE, Ramírez Hernández CR, Saps M. A

population-based study on the epidemiology of

functional gastrointestinal disorders in young

children. J Pediatr. 2016;179:139–43.

10. Fitzpatrick E, Bourke B, Drumm B, Rowland

M. The incidence of cyclic vomiting syndrome in

children: Population-based study. Am J

Gastroenterol 2008;103(4):991–5; quiz 996.

11. Aziz I, Palsson OS, Whitehead WE, Sperber

AD, Simrén M, Törnblom H. Epidemiology,

clinical characteristics, and associations for Rome

IV functional nausea and vomiting disorders in

adults. Clin Gastroenterol Hepatol 2019;17:878–86.

12. Sagar RC, Sood R, Gracie DJ, Gold MJ, To N,

Law GR, Ford AC. Cyclic vomiting syndrome is a

prevalent and under‐recognized condition in the

gastroenterology outpatient clinic.

Neurogastroenterol Motil. 2018;30(1):e13174.

13. Prakash C, Staiano A, Rothbaum RJ, Clouse

RE. Similarities in cyclic vomiting syndrome across

age groups. Am J Gastroenterol. 2001;96(3):684-8.

14. Li BUK. Cyclic vomiting syndrome. In: Talley

NJ, Patterson MC, Heyman MB, editors.

UpToDate. Retrieved April 2020.

Journal of Medical Sciences. May 25, 2020 - Volume 8 | Issue 17. Electronic-ISSN: 2345-0592

123

15. Donnet A, Redon S. Cyclic Vomiting Syndrome

in Children. Curr Pain Headache Rep. 2018;

19;22(4):30.

16. Fleisher DR. Cyclic vomiting syndrome and

migraine. J Pediatr. 1999;134(5):533–5.

17. Fleisher DR, Gornowicz B, Adams K, Burch R,

Feldman EJ. Cyclic Vomiting Syndrome in 41

adults: the illness, the patients, and problems of

management. BMC Med. 2005;3:20.

18. Venkatesan T, Levinthal DJ, Tarbell SE,

Jaradeh SS, Hasler WL, Issenman RM, Adams KA,

Sarosiek I, Stave CD, Sharaf RN, et al. Guidelines

on management of cyclic vomiting syndrome in

adults by the American Neurogastroenterology and

Motility Society and the Cyclic Vomiting

Syndrome Association. Neurogastroenterol Motil.

2019;31 Suppl 2(Suppl 2):e13604.

19. Venkatesan T, Sengupta J, Lodhi A, Schroeder

A, Adams K, Hogan WJ, Wang Y, Andrews C,

Storr M. An Internet survey of marijuana and hot

shower use in adults with cyclic vomiting syndrome

(CVS). Exp Brain Res. 2014;232(8):2563‐70.

20. Sahu KK, Mishra A, Naraghi L. Erythema ab

igne as a complication of cannabinoid hyperemesis

syndrome. BMJ Case Rep. 2019;12(1):e227836.

21. Kovacic K, Sood M, Venkatesan T. Cyclic

vomiting syndrome in children and adults: what is

new in 2018? Curr Gastroenterol Rep.

2018;20(10):46.

22. Hasler WL, Levinthal DJ, Tarbell SE, Adams

KA, Li BUK, Issenman RM, Sarosiek I, Jaradeh

SS, Sharaf RN, Sultan S, et al. Cyclic vomiting

syndrome: Pathophysiology, comorbidities, and

future research directions. Neurogastroenterol

Motil. 2019;31 Suppl 2(Suppl 2):e13607.

23. Galli JA, Sawaya RA, Friedenberg FK.

Cannabinoid hyperemesis syndrome. Curr Drug

Abuse Rev. 2011;4(4):241‐9.

24. Hejazi RA, McCallum RW. Cyclic vomiting

syndrome: treatment options. Exp Brain Res. 2014;

232(8):2549-52.

25. Li BUK. Managing cyclic vomiting syndrome

in children: beyond the guidelines. Eur J Pediatr.

2018;177(10):1435‐42.