Gabija Rudzikaitė-Fergizė¹ , Kotryna Linauskienė², Laura Malinauskienė²

¹Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania

² Clinic of Chest Diseases, Immunology and Allergology, Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania

Abstract

Background. One fifth of cosmetics users experience adverse reactions and up to 10% of them are of allergic origin.

The aim of this study is to analyze cosmetic allergy trends in 2014-2018.

Materials and methods. Study included 1425 patients patch-tested with European baseline and 463 – with cosmetic series (Chemotechnique Diagnostics). The incidence of cosmetic allergy in five years increased from 36,84% in 2014 to 46,21% 2018; peaking in 2016 (57,61%). Female and atopic patients had higher rates of cosmetic allergy, with atopic patients being more prone to allergic reactions to emulsifiers, emollients, solvents, surfactants and conditioning agents, p<0,05. The most common cosmetic allergens in European baseline series were methylisothiazolinone (13,19%), its mix with methylchloroisothiazolinone (10,04%), formaldehyde (8,14%) and Balsam of Peru (6,95%). Other prevalent allergens from cosmetic series were Shellac (16,59%), thimerosal (7,51%) and oleamidopropyl dimethylamine (4,96%). Methylisothiazolinone was mostly causing hand skin lesions (p=0,025).

Conslusions. Patients with suspected allergic contact dermatitis and patch tested positive to the European baseline series should undergo cosmetic series or personal products patch testing for more detailed investigation. It is essential to track the trends of cosmetic allergy and take precautions in order to maximize the safety of cosmetics users.

Keywords. Contact allergy, skin patch test, cosmetic allergens, allergic contact dermatitis.

Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

!

!

50!

Medical Sciences 2021 Vol. 9 (1), p. 50-74!

Contact allergy to cosmetic allergens: a five-year study

Gabija Rudzikaitė-Fergizė

1

, Kotryna Linauskienė

2

, Laura Malinauskienė

2

1

Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania

2

Clinic of Chest Diseases, Immunology and Allergology, Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius,

Lithuania

1. Summary

Background. One fifth of cosmetics users experience adverse reactions and up to 10% of them are of

allergic origin.

The aim of this study is to analyze cosmetic allergy trends in 2014-2018.

Materials and methods. Study included 1425 patients patch-tested with European baseline and 463 –

with cosmetic series (Chemotechnique Diagnostics). The incidence of cosmetic allergy in five years

increased from 36,84% in 2014 to 46,21% 2018; peaking in 2016 (57,61%). Female and atopic patients

had higher rates of cosmetic allergy, with atopic patients being more prone to allergic reactions to

emulsifiers, emollients, solvents, surfactants and conditioning agents, p<0,05. The most common

cosmetic allergens in European baseline series were methylisothiazolinone (13,19%), its mix with

methylchloroisothiazolinone (10,04%), formaldehyde (8,14%) and Balsam of Peru (6,95%). Other

prevalent allergens from cosmetic series were Shellac (16,59%), thimerosal (7,51%) and oleamidopropyl

dimethylamine (4,96%). Methylisothiazolinone was mostly causing hand skin lesions (p=0,025).

Conslusions. Patients with suspected allergic contact dermatitis and patch tested positive to the European

baseline series should undergo cosmetic series or personal products patch testing for more detailed

investigation. It is essential to track the trends of cosmetic allergy and take precautions in order to

maximize the safety of cosmetics users.

Keywords. Contact allergy, skin patch test, cosmetic allergens, allergic contact dermatitis.

!

!

51!

Kontaktinė alergija kosmetikos alergenams: penkerių metų-

analizė

Gabija Rudzikaitė-Fergizė

1

, Kotryna Linauskienė

2

, Laura Malinauskienė

2

1

Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva

2

Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinika, Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas, Vilnius,

Lietuva

Santrauka

Įvadas. Pasaulyje nuolat didėjanti kosmetikos pasiūla bei paklausa lemia, jog nepageidaujamų

reakcijų į kosmetikos priemones per metus patiria maždaug penktadalis vartotojų. Kontaktinė alergija

patvirtinama iki 10%.

Šio tyrimo tikslas - išanalizuoti kontaktinės alergijos kosmetikos alergenams tendencijas 2014 -

2018 metais remiantis VUL Santaros klinikose Pulmonologijos ir alergologijos centre atliktų odos lopo

testų rezultatais..

Tiriamieji ir metodai. Tyrime analizuoti 1425 odos lopo testai su Europos bazine ir 463 - su

kosmetikos serija (Chemotechnique Diagnostics, Vellinge, Švedija).

Rezultatai. Penkerių metų laikotarpyje bendrasis alergijų kosmetikos komponentams dažnis

didėjo nuo 36,84% 2014m. iki 46,21% 2018m.; pikas – 2016m. (57,61%). Jautrumas kosmetikos

sudėtinėms dalims dažniau nustatytas moterims ir atopiškiems tiriamiesiems. Europos bazinėje serijoje

dažniausiai teigiamas reakcijas sukėlę kosmetikos alergenai yra metilizotiazolinonas (13,19%), jo mišinys

su metilchloroizotiazolinonu (10,04%), formaldehidas (8,14%) ir Peruvinio taukmino sakai (6,95%).

Kosmetikos serijoje dažniausiai sensibilizaciją sukėlę alergenai buvo šelakas (16,59%), timerosalis

(7,51%) ir oleamidopropilo dimetilaminas (4,96%). Rankų odos dermatitą dažniausiai sukėlė

metilizotiazolinonas, p=0,025.

Išvados. Įtarus kosmetikos sukeltą alerginį kontaktinį dermatitą ir nustačius įsijautrinimą

Europos bazinės serijos alergenams, didėja tikimybė kad kontaktinė alergija bus ir daugiau kosmetikos

alergenų, kurie gali būti nustatyti tiriant su platesne kosmetikos serija ar paciento produktais. Siekiant

užtikrinti maksimalų vartotojų saugumą, būtina stebėti įsijautrinimo kontaktiniams

alergenamstendencijas.

Raktažodžiai. Kontaktinė alergija, odos lopo testas, kosmetikos alergenai, alerginis kontaktinis

dermatitas.

!

!

52!

2. Įvadas

Problemos aktualumas.

Šiandieniniame pasaulyje kosmetikos produktai

tapo neatsiejama kiekvieno asmens higienos ir

kasdienės kūno priežiūros dalimi. Prancūzų,

olandų ir amerikiečių tyrimų duomenimis,

kiekvieną dieną moterys naudoja 12-17, o vyrai

6-8 skirtingus kosmetikos produktus, kuriuos

sudaro vidutiniškai 168 ir 85 gaminių sudėtinės

dalys (1). Kaip nurodo Europos kosmetikos

gamintojų asociacija, yra išskiriamos 7

kosmetikos bei asmens higienos produktų

kategorijos: burnos priežiūros, odos priežiūros,

apsaugos nuo saulės, plaukų priežiūros,

dekoratyvinės kosmetikos, kūno priežiūros ir

kvapų kategorijos (2). Didėjant kosmetikos

pasiūlai bei paklausai, itin aktualus yra gaminių

sudėties reguliavimas dėl vartotojų saugumo.

Europos Sąjungoje (ES) pagrindinis šią sritį

reguliuojantis dokumentas yra Europos

parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr.

1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (3). Pagal

reglamentą, kosmetikos gaminys– tai ,,medžiaga

arba mišinys, skirtas išorinėms žmogaus kūno

dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms

ir išoriniams lyties organams) arba dantims ar

burnos ertmės gleivinei, norint tik arba

daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą,

apsaugoti išlaikyti jų gerą būklę arba pašalinti

kūno kvapus”. Šis kosmetikos gaminių

apibrėžimas, apimantis jų naudojimo sritis ir

paskirtį, leidžia aiškiai atskirti kosmetikos

priemones nuo vaistų, medicinos priemonių

arba biocidinių produktų. Dokumente pateikti

sąrašai medžiagų, leidžiamų naudoti kosmetikos

gaminių gamybai tik laikantis nustatytų

apribojimų, ir medžiagų, uždraustų naudoti

kosmetikos gaminiuose. Svarbu pažymėti, kad

Reglamentas galioja ES gaminamai ir

platinamai produkcijai, tačiau įsigyjant

gaminius iš trečiųjų šalių, ypač internetu, išlieka

didelė tikimybė, kad produktai neatitiks

reglamento reikalavimų dėl sudėtingos jų

kontrolės.

Nepageidaujamų reakcijų į kosmetikos

priemones per metus patiria 23% moterų ir

13,8% vyrų, ir nors daugelis šių reakcijų yra

iritacinio pobūdžio, iki 10% dėl su kosmetikos

naudojimu susijusių atvejų alergija buvo

patvirtinta odos lopo testais (4). Alerginis

kontaktinis dermatitas (AKD) - tai uždegiminė

odos liga, kuri pasireiškia alergeno kontakto

vietoje dėl lėtos (IV tipo) alerginės reakcijos (5).

Kosmetikoje naudojamas medžiagas, kurios

sukelia alergiją, derėtų vadinti haptenais, nes

imuninį atsaką jos gali sukelti tik susijungusios

su baltymais, tačiau tekste paprastumo dėlei bus

vartojamas ,,alergeno” terminas. Dažniausiai

alergines odos reakcijas sukelia metalai,

kvapiosios medžiagos bei konservantai (6).

Manoma, kad kosmetika sukelia alergines odos

reakcijas 2-3% Europos populiacijos (7).

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Vilniaus

universiteto ligoninės Santaros klinikų

Pulmonologijos ir alergologijos centro tiriamųjų

dėl kontaktinės alergijos įsijautrinimo

kosmetikos alergenams tendencijas 2014 -2018

m.

Tyrimo uždaviniai:

• Nustatyti tiriamųjų, kuriems dėl

įtariamos kontaktinės alergijos atlikti

Europos bazinės ir kosmetikos serijų

odos lopo testai, demografinius bei

klinikinės raiškos ypatumus;

• Identifikuoti dažniausius įsijautrinimą

sukėlusius kosmetikos alergenus, jų

sąsajas su demografiniais bei klinikinės

raiškos ypatumais;

• Įvertinti alergijos kosmetikos

sudėtinėms dalims tendencijas 2014-

2018m.

• Palyginti Europos bazinės ir

!

!

53!

kosmetikos serijų diagnostines

galimybes nustatyti įsijautrinimą

dažniausiems kosmetikos alergenams.

3. Tiriamieji ir metodai

Šioje pjūvinėje studijoje analizuojami

2014 – 2018 m. Vilniaus universiteto ligoninės

Santaros klinikų (VUL SK) Pulmonologijos ir

alergologijos centro pacientų, kuriems įtariama

kontaktinė alergija, odos lopo testų rezultatai.

Leidimą tyrimui išdavė Vilniaus regioninis

biomedicininių tyrimų etikos komitetas, Nr.

158200-16-847-355, 2016-05-10. Į tyrimą

įtraukti 1563 tiriamieji, kurių amžiaus mediana

38±14,63 m.

Tyrime analizuoti 1425 odos lopo

testai su Europos bazine serija (S1000) ir 463 su

kosmetikos serija (C1000); 358 tiriamiesiems

buvo atlikti lopo testai su abiem serijomis. Testų

pasiskirstymas pamečiui nurodytas 1 paveiksle.

Lopo testams atlikti buvo naudoti

Chemotechnique Diagnostics (Velinge, Švedija)

alergenai ir Finn Chambers® (8 mm; Epitest,

Tuusula, Suomija) ant Scanpor® tape

(Norgesplaster, Vennesla, Norvegija) pleistru

pritvirtinti aliuminio diskeliai. Europos bazinę

seriją sudaro 30 dažniausiai kontaktinę alergiją

sukeliančių alergenų, kurių klinikinė reikšmė ir

standartinės koncentracijos patvirtintos

tarptautiniais klinikiniais tyrimais (sąrašas

pateiktas 1 priede). Nors kai kurios medžiagos

naudojamos įvairiose pramonės srityse, dėl

patogumo jos priskirtos pagal dažniausią

panaudos sritį. Kosmetikos seriją sudaro

gamintojo Chemotechnique Diagnostics

suformuotas 60 alergenų rinkinys (2 priedas),

kurie randami asmens higienos ir kosmetikos

prekėse bei grožiui skirtuose produktuose. Šios

medžiagos naudojamos kaip konservantai,

kvapai, stabilizatoriai, apsaugo nuo UV

spindulių ir pan. Neretai ta pati medžiaga

viename produkte turi kelias funkcijas

(polisorbatas 80 yra emulsiklis, tirpiklis,

surfaktantas ir putokšlis (8)), tačiau skirstant jas

į kategorijas šiame moksliniame tyrime priskirta

viena pagrindinė medžiagos paskirtis ir

panaudojimo sritis.

Odos lopo mėginiai atlikti pagal

Europos kontaktinio dermatito draugijos (angl.

European Society of Contact Dermatitis, ESCD)

gaires naudojant 15 µl standartinės

koncentracijos skysto alergeno tirpalo (9).

Mikropipete tirpalas užlašinamas ant filtrinio

popieriaus, esančio diskelio viduje. Esant pusiau

skystai alergeno formai, kurios tirpiklis –

vazelinas, 20 mg testuojamo alergeno dedama

tiesiai ant kameros. Taip paruošti diskeliai

priklijuojami prie tiriamųjų nugaros ir paliekami

48 valandoms. Mėginius atlieka ir 3, 4 bei 7

dieną interpretuoja apmokytas gydytojas

alergologas ir klinikinis imunologas.

Apibendrinant testo rezultatus, fiksuojama

stipriausia odos reakcija bet kuriuo vertintuoju

laiko momentu. Odos lopo testai vertinami

pagal Tarptautinės kontaktinio dermatito tyrimų

grupės (angl. International Contact Dermatitis

Research Group, ICDRG) metodiką.

Duomenys apdoroti bei analizuoti

Microsoft Excel 14.4.4 ir R 3.6.1 programomis.

Skirtumui tarp diskrečių rodiklių nustatyti

naudotas χ

2

kriterijus ir tikslus Fišerio kriterijus,

kai n ≤ 5. Neparametrinių duomenų medianų

panašumas vertintas Vilkoksono, kai imčių >2 –

Kruskal-Wallis testais, koreliacija tarp dviejų

neparametrinių kintamųjų – Spearmano testu.

Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi,

kai p < 0,05.

4. Rezultatai

Europos bazinės serijos analizės rezultatai

1425 odos lopo testai atlikti 1208

moterims ir 217 vyrų, vidutiniškai 41,2 metų

amžiaus. Tiriamosios imties aprašas pagal

MOAHLFAP (angl. male, occupational, atopic,

hand, leg, foot, age >40 years, percentage

!

!

54!

positive to at least one allergen) charakteristikas

pateikiamas 1 lentelėje. Iš tirtųjų Europos

bazine serija, 390 (27,37%) tiriamųjų sirgo

atopiniu dermatitu. Atopiški pacientai buvo

jaunesni (amžiaus mediana 33m., p<0,00001),

dažniau – vyriškosios lyties (p=0,036); tačiau

bendras jų teigiamų testų dažnis nesiskyrė nuo

likusios imties (p=0,185). Didžiajai daliai

tiriamųjų odos reakcija pasireiškė veide (642;

45,05%), likusiems – rankose (413; 28,98%),

kojose (69; 4,84%) ar kitur (301, 21,12%).

Moterims reakcijos dažnesnės veido, vyrams –

rankų odoje (p<0,00001). Pacientams su

teigiama atopine anamneze reakcijos dažniau

pasireiškė kojų ar kitų lokalizacijų dermatitu

(p=0,00007).

1 lentelė. Tiriamosios imties aprašas pagal MOAHLFAP charakteristikas.

Charakteristika

Europos bazinė serija;

N=1425

Kosmetikos serija;

N=463

N

%

N

%

Vyriškoji lytis

217

15,22

31

6,70

Profesinis dermatitas

nevertinta

Atopinės ligos

390

27,37

140

30,24

Veido dermatitas

642

45,05

302

65,23

Rankų dermatitas

413

28,98

68

14,69

Kojų dermatitas

69

4,84

7

1,51

Amžius >40m.

648

45,47

187

40,39

≥1 teigiama odos lopo testo reakcija

785

55,09

220

47,52

Iš atliktų 1425 odos lopo testų su Europos

bazinės serijos alergenais, 785 (55,09%) buvo

teigiami (≥1 teigiama reakcija), dažniau –

moterims (p<0,00001). 217 (15,23%) būdinga

polisensibilizacija 3 ir daugiau alergenų. Šioje

tiriamųjų grupėję iš viso registruotos– 1603

teigiamos reakcijos, vidutiniškai 2,04 reakcijos

kiekvienam alergiškam tiriamajam. 439

(55,92%) alergiški tiriamieji buvo įsijautrinę 2 ir

daugiau medžiagų. Didžiausias teigiamų

reakcijų vienam tiriamajam skaičius buvo 9.

Alergenų iš Europos bazinės serijos

dažnio pasiskirstymas pagal grupes

apibendrinamas 2 lent. Lyginant funkcines

grupes, didžiausias įsijautrinimas stebėtas

metalams (562 atvejai, 13,15%) bei

konservantams (554 atvejai, 6,48%). Alerginė

reakcija metalams susijusi su sensibilizacija

konservantams (p=0,03), gumoms (p<0,00001)

ir dažams (p=0,008), o teigiama reakcija į

bazinės serijos konservantus – su sensibilizacija

kvapams (p<0,00001), gumoms (p=0,007),

augalinėms (p<0,00001) ir kitoms (p=0,006)

medžiagoms. Įsijautrinimas metalams

būdingesnis moterims (p<0,00001), o

vaistinėms medžiagoms – vyrams (p=0,01).

Atopiškiems asmenims dažnesnės teigiamos

reakcijos augalinėms medžiagoms (p=0,003).

!

!

55!

2 lentelė. Alergenų iš Europos bazinės serijos dažnio pasiskirstymas pagal funkcines grupes.

Alergenų grupės

(alergenų eil.nr.)

Teigiamų

reakcijų

skaičius,

N=1425

Visų

teigiamų

reakcijų

dalis, %

Teigiamų

reakcijų dalis

lyginant

funkcines

grupes, %

Statistiškai reikšmingos sąsajos,

p<0,05

Metalai (1,5,7)

562

35,06

13,15

Konservantai; gumos; dažai

Konservantai*

(10,18,21,23,26,29)

554

34,56

6,48

Metalai; kvapai; gumos; augalinės

medžiagos; dervos; kita

Augalinės medžiagos*

(9,15,20)

170

10,61

3,98

Metalai; konservantai; kvapai;

dažai; dervos; kita

Kvapai* (19,27,28)

118

7,36

2,76

Konservantai; augalinės m.

Dažai (2,30)

78

4,87

2,74

Metalai; gumos; augalinės m.;

vaistinės m.

Vaistinės medžiagos

(4,6,8,24,25)

42

2,62

0,74

Gumos; dažai; kita

Gumos (3,11,13,17)

29

1,81

0,51

Metalai; konservantai; vaistinės m.

dažai; kita

Dervos (14,16)

19

1,19

0,67

Konservantai; augalinės m.; kita

Kita (12, 22)

18

1,12

0,63

Konservantai; gumos; augalinės

m.; vaistinės m.; dervos

Kosmetikoje

naudojamos medžiagos

bendrai

(2,9,10,12,15,18,19,20,

21,23,26,27,28,29)

904

56,39

4,53

Visos%funkcinės%grupės%

Pastaba - *visi šiai grupei priskirti alergenai naudojami kosmetikos gaminiuose.

Tarp Europos bazinėje serijoje

testuojamų kosmetikos medžiagų (eil.nr. 2, 9,

10, 12, 15, 18, 19, 20, 21, 23, 26, 27, 28, 29)

bent viena teigiama reakcija nustatyta 489

(34,32%) asmenims iš tirtų 1425, dažniau

moterims (p=0,009) ir atopiškiems

tiriamiesiems (p=0,033). Iš viso stebėta 904

teigiamos reakcijos kosmetikai, vidutiniškai po

1,84 reakcijos kosmetikai alergiškiems

tiriamiesiems. 243 (48,80%) alergiški tiriamieji

buvo įsijautrinę 2 ar daugiau alergenų,

maksimalus įsijautrinimas stebėtas 7 iš 14 tirtų

medžiagų. Kosmetikoje naudojamų medžiagų

teigiamų reakcijų dalis – 4,53%. Nustatytas

statistiškai patikimas ryšys tarp įsijautrinimo

kosmetikos alergenams ir kitoms alergenų

grupėms. Didžiausias įsijautrinimas stebėtas

metilizotiazolinonui (MI), jo mišiniui su

metilchloroizotiazolinonu (MCI), formaldehidui,

Peruvinio taukmino sakams bei I kvapiųjų

medžiagų mišiniui (1 pav.). Kosensibilizacija

bet kurių iš šių medžiagų deriniu yra statistiškai

reikšminga (p<0,00001), išskyrus Peruvinio

taukmino sakus ir MI/MCI. Alergija MI ir

MI/MCI dažniau fiksuota moterims (atitinkamai

p=0,0003; p=0,0007), o Peruvinio taukmino

sakams – atopiškiems tiriamiesiems (p=0,037).

Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

!

!

56!

1 paveikslas. Kontaktinės sensibilizacijos kosmetikos alergenams dažnis.

Vertinant kontaktinės alergijos dažnio

populiariausiems alergenams ir dermatito

lokalizacijos pasiskirstymą buvo pastebėta, jog

rankų odos reakcijas dažniausiai sukėlė

metilizotiazolinonas, p=0,025.

Vertinant Europos bazinės serijos

teigiamų reakcijų dažnių pokyčius 2014-2018

metais pastebėta, jog pikas buvo pasiektas 2016

metais (59,89%), vėliau bendroji teigiamų

reakcijų dalis mažėjo, tačiau pokyčiai nėra

statistiškai patikimi (p=0,253), (2 pav.).

Statistiškai reikšmingi pokyčiai stebėti nikeliui

(p=0,011), MI (p=0,023) ir MI/MCI (p=0,001),

jų dažnis sumažėjo iki atitinkamai 22,45%,

8,67% ir 5,61%. Sensibilizacijos dažnis

Peruvinio taukmino sakams išliko panašus -

apie 6% (p=0,752). Šiuo laikotarpiu daugėjo

įsijautrinimo formaldehidui – 3,37% 2014m.,

9,37% 2016m. ir 7,65% 2018m. (p=0,092).

188;$13,19%

143;$10,04%

116;$8,14%

99;$6,95%

70;$4,91%

67; 4,70%

59; 4,14%

45;$3,16%!!

34;$2,39%

29;$2,04%

17;$1,19%

14;$0,98%

12;$0,84%

11;$0,77%

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

200

Metilizotiazolinonas+(MI)

MI/MCI

Formaldehidas

Peruvino+taukmino+sakai

Kvapiųjų+medžiagų+mišinys+I

Metildibromogliutaronitrilas

Kanifolija

P-fenilendiaminas+(PPD)

Kvapiųjų+medžiagų+mišinys+II

Kvaterniumas-15

Lanolinas

Liralis

Seskviterpenlaktonų+mišinys

Parabenų+mišinys

Dažnis,(N=1425

Alergeno(numeris(ir(pavadinimas

Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592

!

!

57!

Pastaba: * - p reikšmė<0,05

Juoda spalva nubrėžta linija rodo apibendrintą tendenciją.

2 paveikslas. Europos bazinės serijos teigiamų reakcijų dažnių pokyčiai 2014-2018 metais.

Kosmetikos serijos analizės rezultatai

Į kosmetikos serijos analizę 2014-

2018m. įtraukti 463 tiriamieji: 432 moterys ir 31

vyras, kurių amžiaus vidurkis 38,78 metų (1

lent.). 30,17% nustatytas atopinis dermatitas, jie

– jaunesni (amžiaus mediana 33 m., p=0,00001).

Tiriamiesiems dažniausiai dermatito požymiai

pasireiškė veido odoje (302 atvejais, 65,09%),

tai labiau būdinga neatopiškiems asmenims

(p<0,00001). Iš atliktų 463 odos lopo testų su

kosmetikos serijos alergenais, 220 (47,52%) iš

jų buvo teigiami (≥1 teigiama reakcija),

skirtumų tarp lyčių nestebėta. 56 (12,09%)

būdinga polisensibilizacija 3 ar daugiau

kosmetikos alergenų. Vienam alergiškam

asmeniui teko 1,9 teigiamos reakcijos; iš viso –

428 teigiamos reakcijos. 120 (54,55%) alergiškų

asmenų buvo įsijautrinę 2 ir daugiau alergenų,

maksimalus įsijautrinimas stebėtas 6 alergenams.

Suskirsčius medžiagas pagal funkcines grupes,

dažniausiai alerginė reakcija pasireiškė

klampumo reguliatoriams bei stabilizatoriams

(N=89, 4,81%) ir konservantams (N=233,

1,86%)(3 lent.). Reikšmingų skirtumų tarp lyties,

amžiaus ar dermatito lokalizacijos anestebėta,

tačiau atopinių ligų anamnezę turintiems

pacientams dažnesnis įsijautrinimas

emulsikliams, emolientams (p=0,009),

tirpikliams (0,03), putokšliams bei

kondicionieriams (p=0,04) (3 lent.).

2014 2015 2016 2017 2018

Bendra%teigiamų%testų%dalis

56.18 54.81 59.89 52.66 48.21

Nikelis*

29.21 31.25 29.41 21.01 22.45

MI*

16.85 12.02 16.31 13.42 8.67

MI/MCI*

6.74 7.69 13.90 11.90 5.61

Formaldehidas

3.37 4.81 9.63 9.37 7.65

Peruvinio%taukmino%sakai

6.74 4.81 7.75 7.09 6.63

0.00

10.00

20.00

30.00

40.00

50.00

60.00

Teigiamų(reakcijų(dalis,(%

Metai

Bendra%teigiamų

testų%dalis

Nikelis*

MI*

MI/MCI*

Formaldehidas

Peruvinio

taukmino%sakai

Dažnis, %

!

!

58!

3 lentelė. Alergenų iš kosmetikos serijos dažnio pasiskirstymas pagal grupes.

Alergenų grupės

Grupę sudarantys

alergenai

Teigiamų reakcijų

skaičius, N=463

Visų

teigiamų

reakcijų

dalis, %

Teigiamų

reakcijų

dalis

lyginant

funkcines

grupes, %

Statistiškai

reikšmingos sąsajos,

p<0,05

Konservantai

2-tert-butil-4-

metoksifenolis,

BHT, triklozanas,

sorbo rūgštis,

chloroksilenolis,

timerosalis,

imidazolidinilo

šlapalas,

metenaminas,

chlorheksidino

digliukonatas,

parabenų mišinys,

fenilo merkurio

acetatas,

chloroacetamidas,.

heksahidro-1,3,5-

tris-(2-

hidroksietil)triazinas

, kliokvinolis,

fenilsalicilatas 2-

bromo-2-

nitropropano-1,3-

diolis, natrio-2-

piridinetiol-1-

oksidas,

MI,MI/MCI,

kvaterniumas-15, 2-

fenoksietanolis,

diazolidinilo

šlapalas, DMDM

hidantoinas,

metildibromo

gliutaronitrilas,

jodopropinilo

233

54,82

1,86

Klampumo

reguliatoriai,

stabilizatoriai

!

!

59!

butilkarbamatas

Klampumo reguliatoriai,

stabilizatoriai

Etilendiamino

hidrochloridas,

hidroabietilo

alkoholis, šelakas

89

20,94

4,81

Putokšliai,

kondicionieriai;

antioksidantai

Emulsikliai, emolientai

Izopropilo

miristatas,

amercholis L101,

trietanolaminas,

polisorbatas 80,

sorbitano

(mono)oleatas, p-

chloro-m-krezolis,

sorbitano

seskvioleatas,

stearilo alkoholis,

cetilo alkoholis,

oleamidopropilo

dimetilaminas

36

8,47

0,78

Konservantai

Antioksidantai

Tret-

butilhidroksichinona

s, DL-alfa-

tokoferolis,

terpentino

peroksidai, natrio

metabisulfitas,

propilgalatas,

dodecilgalatas, ,

oktilo galatas, galatų

mišinys

32

7,53

0,99

Emulsikliai, emolientai;

putokšliai,

kondicionieriai

Putokšliai,

kondicionieriai

Kokamidopropilo

betainas, 3-

dimetilamino

propilaminas, laurilo

gliukozidas, decilo

gliukozidas,

etilheksilglicerinas

29

6,82

1,25

Emulsikliai, emolientai;

antioksidantai;

apsauginės nuo UV

medžiagos

Tirpikliai

Propilenglikolis,

5

1,18

0,36

Apsauginės nuo UV

medžiagos

!

!

60!

benzilo salicilatas,

benzilo alkoholis

Apsauginės nuo UV

medžiagos

Benzofenonas,

drometizolis

3

0,71

0,32

Putokšliai,

kondicionieriai;

Tirpikliai

Kvapai

Pipirmėčių aliejus,

muskuso mišinys

1

0,24

0,11

-

Dažniausiai alerginė reakcija pasireiškė

klampumo reguliatoriui, stabilizatoriui šelakui

(N=77, 16,59%), konservantams MI, (N=66,

14,22%) ir MI/MCI (N=48, 10,34%),

timerosaliui (N=35, 7,54%) ir emulsikliui

oleamidopropilo dimetilaminui (N=23, 4,96%)

(3 pav.). Alergija pastarajam dažnesnė tarp

atopiškų asmenų (p=0,018), o timerosaliui –

tarp jaunesnių asmenų (amžiaus mediana 30m.

vs 37m., p=0,0005). Stebėtos statistiškai

reikšmingos sąsajos tarp įsijautrinimo MI ir

MI/MCI (p<0,00001), MI ir timerosaliui

(p=0,043), šelakui ir hidroabietilo alkoholiui

(p=0,0005). Visgi didžioji dalis reakcijų

(28,66%) buvo nulemtos kitų alergenų, kurie

atskirai sukėlė mažiau nei 2% visų teigiamų

reakcijų. Išanalizavus kosmetikos serijos

alergenų sukeltas kontaktines reakcijas pagal

pažeistą kūno dalį, gauti duomenys nebuvo

statistiškai reikšmingi.

3 paveikslas. Kontaktinės sensibilizacijos alergenams dažnis testuojant kosmetikos serija.

Išanalizavus teigiamų reakcijų

pokyčius penkerių metų laikotarpyje pastebėta,

jog bendrasis alergijų kosmetikos

komponentams dažnis didėjo nuo 36,84%

2014m. iki 46,21% 2018m.; pikas – 2016m.

(57,61%), 4 pav. Šis pokytis statistinio

reikšmingumo lygmens nepasiekė – p=0,21 .

2016 metais dažniausiu sensitizaciją sukeliančiu

alergenu tapo šelakas, pakeitęs iki tol

dominavusį metilizotiazolinoną, ši tendencija

išliko iki pat 2018m. Šelako ir timerosalio

dažnių pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi

(p=0,03-0,04). 2017-2018m. dažniausių

alergenų teigiamų reakcijų šiek tiek mažėjo, bet

didėjo sensitizacija kitoms, neįprastinėms

medžiagoms. 2018 m. į kosmetikos seriją

77;$16,59%

66;$14,22%

48;$10,34%

35;$7,54%

23;$4,96%

12;$2,59%

11;$2,37%

10;$2,16% 10;$2,16%

133;$28,66%

0

20

40

60

80

100

120

Šelakas

Metilizotiazolinonas+(MI)

MI/MCI

Timerosalis

Oleamidopropilo+dimetilaminas

Heksahidro-1,3,5-tris-(2-…

Hidr o abietilo+alkoholis

Metildibromo-glutaronitrilas

Galatų+mišinys

Kita

Dažnis,(N=463

Alergeno(pavadinimas

!

!

61!

įtraukus galatų mišinį ir natrio metabisulfitą,

šioms medžiagoms stebėtas gana didelis

įsijautrinimas – galatų mišiniui užfiksuota 10

(7,57%) reakcijų iš 132 atliktų (ketvirtas pagal

dažnį alergenas 2018m.) o natrio metabisulfitui

užfiksuotos 5 (3,79%) reakcijos.

Pastaba: * - p reikšmė<0,05

Juoda spalva nubrėžta linija rodo apibendrintą tendenciją.

4 paveikslas. Kosmetikos serijos teigiamų reakcijų dažnių pokyčiai 2014-2018 metais.

Iš 463 tiriamųjų, teigiamų reakcijų

neužfiksuota šioms kosmetinėms medžiagoms:

izopropilo miristatui, trietanolaminui, sorbo

rūgščiai, chloroksilenoliui, parabenų mišiniui,

kliokvinoliui, etilendiamino dihidrochloridui,

benzofenonui, propilenglikoliui, pipirmėčių

eteriniam aliejui ir etilheksilglicerinui.

Palyginus 358 tiriamųjų, kuriems buvo

atliktos ir Europos bazinė, ir kosmetikos serijos,

duomenis, nustatyta, jog esant teigiamam

vienam iš odos lopo testų, didėja tikimybė

tiriamajam būti įsijautrinusiam ir antrojo testo

alergenams. Ši sąsaja yra statistiškai reikšminga

(p<0,00001). Vis dėl to, nesant nei vienos

teigiamos reakcijos Europos bazinės serijos

alergenams, kosmetikos serijos buvo teigiamos

32 atvejais iš 358, o tai sudarė 8,94%.

Dažniausios alergiją sukėlusios medžiagos iš

kosmetikos serijos šiuo atveju buvo šelakas (14

atv.) , timerosalis (8 atv.) bei oleamidopropilo

dimetilaminas (4 atv.).

5. Diskusija

Tyrimo duomenų bei tendencijų palyginimas

Šio tyrimo duomenimis, maždaug

pusei tiriamųjų dėl įtariamo alerginio

kontaktinio dermatito odos lopo testai buvo

teigiami. Įvairiuose Europos šalių centruose šis

skaičius svyruoja tarp 30-60% (10). Galima

daryti prielaidą, jog odos lopo testai VUL SK

2014 2015 2016 2017 2018

Bendra%teigiamų%reakcijų%dalis

36.84 45.12 57.61 46.22 46.21

Šelakas*

7.89 10.98 25.00 19.33 14.39

MI

18.42 18.29 16.30 12.61 10.61

MI/MCI

13.16 12.20 10.87 10.08 8.33

Timerosalis*

0.00 7.32 15.22 5.04 6.82

Oleamidopropilo%dimetilaminas

5.26 2.44 7.61 3.36 6.06

Galatų%mišinys

0 0 0 0 7.57

Natrio%metabisulfitas

0 0 0 0 3.79

0.00

10.00

20.00

30.00

40.00

50.00

60.00

Teigiamų(reakcijų(dalis,(%.

Metai

Bendra%teigiamų

reakcijų%dalis

Šelakas*

MI

MI/MCI

Timerosalis*

Oleamidopropilo

dimetilaminas

Galatų%mišinys

Natrio%metabisulfitas

Dažnis, %

!

!

62!

Pulmunologijos ir alergologijos centre atliekami

esant pagrįstam alerginio, o ne iritacinio

pobūdžio dermatito įtarimui, todėl didelei

tiriamųjų daliai patvirtinamas įsijautrinimas.

Remiantis Europos kontaktinės alergijos

stebėsenos tyrimu, ESSCA (angl. European

Surveillance System on Contact Allergies),

dažniau alerginiu kontaktiniu dermatitu serga

vyrai nei moterys. Moterys dažniau

įsijautrinusios Europos bazinės serijos

alergenams dėl numanomo dažnesnio kontakto

su šiomis medžiagomis. Mūsų duomenimis,

moterims bazinė serija iš tiesų buvo dažniau

teigiama nei vyrams. Dermatito paveikiamos

vietos varijuoja: Nyderlanduose, kaip ir

Lietuvoje, dažniausiai tai - galvos sritis,

Vokietijoje – rankų oda (11). Lyginant

specifinių alergenų ir dermatito lokalizacijas,

tendencijos sutampa – įsijautrinimas MI dažniau

susijęs su rankų, o PPD – veido dermatitu.

Šiame tyrime 15,23% testuotų bazine serija

tiriamųjų turi polisensibilizaciją 3 ar daugiau

alergenų. ESSCA pažymi, jog Europoje šis

rodiklis yra apie 7%, svyruoja nuo 12,7%

Austrijoje iki 4,6% Italijoje (12). Tokie

pacientai dažniau yra vyresnės nei 40 m.

moterys, pasižyminčios stipriai teigiamomis

reakcijomis. Taip pat pastebėta, kad

įsijautrinimas dažniausiai alerginį kontaktinį

dermatitą sukeliantiems alergenams, MI,

MI/MCI, formaldehidui, I ir II kvapų mišiniams,

būna statistiškai reikšmingai tarpusavyje susijęs

(13).

Pasaulyje pamečiui stebimi

įsijautrinimo pokyčiai. Viena iš pagrindinių

priežasčių – griežti apribojimai ir/ar draudimai

galimai nesaugioms kosmetikos medžiagoms

ES bei pasaulio mastu bei alternatyvų

pristatymas rinkoje. Vertinant Europos

tendencijas 2005-2006m. (14) ir 2013-2014m.

(10) pastebėtas gerokai išaugęs, net epideminį

lygmenį pasiekęs įsijautrinimas MI/MCI– nuo

3% iki 7,1% testuojamose įvairių šalių

populiacijose. Lietuvoje atliktuose kontaktinės

alergijos tyrimuose gautos labai artimos

reikšmės (15). Stebint šalyje vykstančius

įsijautrinimo konservantams pokyčius, nuo 2006

iki 2018m. šis rodiklis padvigubėjo – nuo 3%

iki 6,5% (15). Mūsų duomenimis, 2014m.

alergija MI/MCI nustatyta 6,7%, pasiekusi net

14% piką 2016m., tačiau 2018m. sumažėjo iki

7,6%. Be to, per 9 metus iki 2015m. Lietuvoje

daugėjo sensibilizacijos formaldehidui (2.9% vs

4.3%) ir formaldehidą atpalaiduojančiam

kvaterniumui-15 (1.1% vs 2 %) (15).

Apskaičiavome, jog įsijautrinimas

formaldehidui didėjo iki 8,14% 2018m. (3,4-

9,6% tirtuoju laikotarpiu), kvaterniumui-15

išliko 2,1%. Gryno formaldehido ir

kvaterniumo-15 vartojimas kosmetikoje

uždraustas, tačiau nemažai naudojama kitų

formaldehidą atpalaiduojančių konservantų,

tokių kaip imidazolidinilo šlapalas ir DMDM

hidantoinas, todėl odos sensibilizacijos rizika

formaldehidui išlieka.

Įsijautrinimas I kvapiųjų medžiagų

mišiniui, ESSCA duomenimis, 2005-2006m. ir

2013-2014m. laikotarpyje beveik nekito, 6,8%

ir 7,8% atitinkamai (14),(10). Panašus

kontaktinės alergijos paplitimas išliko ir II

kvapiųjų medžiagų mišiniui (3,8%) bei

Peruvinio taukmino sakams (5,3%) (10).

Ateityje tikimasi alergijų kvapiosioms

medžiagoms sumažėjimo dėl Evernia prunastri

(sodinės briedragės) ekstraktų kosmetikoje

uždraudimo 2019 m. rugpjūtį (16), taip pat ir dėl

kosmetikos reglamento nuostatos aiškiai išskirti

alergenus kosmetikos ingredientų sąrašuose (3).

Be to, sąmoningėjant vartotojams kinta ir

atsakingų kosmetikos gamintojų pozicijos –

pastarieji stengiasi vengti kontraversija

pasižyminčių kosmetikos ingredientų, naudoti

!

!

63!

saugesnes alternatyvas ar visai atsisakyti

nebūtinų komponentų, tokių kaip kvapiosios

medžiagos.

Literatūroje nepakankamai

analizuojamas įsijautrinimas kitiems, ne

Europos bazinės serijos alergenams. Yra

duomenų apie augančią alergiją šelakui dėl

išpopuliarėjusių su šia medžiaga nagų priežiūros

priemonių ir dekoratyvinės kosmetikos (17).

Mayo klinikose įsijautrinimas šelakui 2014-

2016m. nustatytas 10% tirtų asmenų (18), o

šiame tyrime šelakas yra dažniausias ne bazinės

serijos alergenas (16,6%). 2018m. į kosmetikos

seriją įtraukus galatų mišinį ir natrio

metabisulfitą, fiksuoti gan aukšti įsijautrinimai –

atitinkamai 7,3% ir 3,8% visų teigiamų.

Ketvirtadalį kosmetikos serijos teigiamų

reakcijų sukėlė kiti, tai yra 2% įsijautrinimo

atskirai neperžengę alergenai: kokamidopropilo

betainas, DMDM hidantoinas, decilo

gliukozidas, 3-dimetilamino-1-propilaminas

(DMPA) ir kt. Literatūroje nurodoma

kosensibilizacija tarp kosmetikos serijos

alergenų oleamidopropilo dimetilamino,

kokamidopropilo betaino ir DMPA, nes DMPA

naudojamas pirmųjų dviejų sintezės metu ir

įvairiomis koncentracijomis lieka kaip

priemaiša galutiniame produkte (19).

Palyginkime Mayo klinikose JAV (pirmasis

skaičius) populiariausių teigiamas reakcijas

sukėlusių kosmetikos alergenų dažnius su šiame

tyrime gautais rezultatais (antrasis skaičius):

timerosalio dažnis (13,6% vs 7,6%), dodecilo

galato (9,2% vs 1,3%), oleamidopropilo

dimetilamino (7,9% vs 5%), PPD (7,3% vs

3,2%), (20). Matome, jog kontaktinės alergijos

paplitimas įvairiose šalyse, regionuose ar net

ligoninėse gali gana ženkliai skirtis dėl

besikreipiančių pacientų savybių, anamnezės

duomenų, testų parinkimo, kosmetikos

reglamentavimo, produktų rinkoje ypatumų ir kt.

Didėjant natūralumo poreikiui kosmetikos

gaminiuose, tikėtini nauji kontaktinių alergijų

atvejai populiarėjantiems eteriniams aliejams ar

kitiems ingredientams. Kvapiųjų medžiagų

mišiniai ne visais atvejais gali nuspėti alergiją

eteriniams aliejams (21), todėl į testavimą

galima įtraukti ir paties paciento naudotus

gaminius ar komercinius alergenus. Europoje

atlikto tyrimo duomenimis, trečdalis pacientų

buvo įsijautrinę tik asmeniniam kosmetikos

produktui ir nei vienam kitam alergenui (22).

Alerginių kontaktinių reakcijų monitoravimo

svarba

Europos kontaktinio dermatito

draugijos Europos aplinkos ir kontaktinio

dermatito tyrimų grupė nuosekliai analizuoja

sensibilizacijos tendencijas ir, apibendrinusi

duomenis, teikia siūlymus Europos bazinės

serijos korekcijoms. Pavyzdžiui, sukaupusi

pakankamai duomenų apie didelį įsijautrinimą

MI, kuris dažnai likdavo neidentifikuotas

testuojant MI/MCI mišiniu, 2013m. pasiūlė į

įtraukti į Europos bazinę seriją (23). Didėjant

šio konservanto sukeliamų reakcijų skaičiui,

2016m. buvo priimtas sprendimas Europoje

uždrausti metilizotiazolinono naudojimą

nenuplaunamuose produktuose, maksimali

leistina koncentracija nuplaunamuose

gaminiuose – 0,01% (24). Svarstoma leistiną

koncentraciją mažinti iki 0,0015% - manoma,

jog toks kiekis yra saugus ir sensitizacija jam

nėra tikėtina. Analogiškai 2005m.

metildibromogliutaronitrilas buvo įtrauktas į

Europos bazinę seriją (25), o jo naudojimas

Europoje uždraustas 2008m. Šie pavyzdžiai

įrodo kontaktinės alergijos atvejų monitoravimo

svarbą siekiant užtikrinti vartotojų saugumą.

Įgyvendinus šiuos pokyčius, ilgainiui tikimasi

sensitizacijos draudžiamoms/ribojamoms

medžiagoms sumažėjimo, tačiau daugeliu atvejų

potencialių alergenų vartojimas kitose,

pavyzdžiui, maisto ar chemijos, pramonėse

!

!

64!

išlieka neapribotas. Nuo 2019m. Europos

kontaktinės alergijos stebėsenos tyrimų darbo

grupė (ESSCA) dėl retų teigiamų reakcijų ir

menkų reikšmingumo įrodymų nutarė iš

Europos bazinės serijos pašalinti priminą bei

kliokvinolį, įtraukti propolį, 2-hidroksietilo

metakrilatą (HEMA), o vietoje benzokaino

testuoti kainų mišinį su tetrakainu ir

cinchokainu (26). Sukaupta įrodymų, jog į seriją

naudinga būtų įtraukti natrio metabisulfitą,

formaldehidą atpalaiduojančius konservantus,

papildomus alergijos kvapams žymenis, astrinių

(Compositae) mišinį, decilo ir laurilo gliukozidą

(26). Didžiąja dalimi atvejų su šiomis

medžiagomis kontaktuojama būtent per

kosmetikos gaminius. Testuojamų alergenų

koncentraciją siūlo Europos kontaktinio

dermatito draugija, atsižvelgusi į kontaktinės

alergijos, abejotinų, iritacinių reakcijų dažnius,

klinikinę reakcijų reikšmę, kartotinių atviros

aplikacijos testų ir odos lopo testų rezultatus

(25).

5. Išvados

• Europos bazinėje serijoje dažniausiai

teigiamas reakcijas sukėlę alergenai yra

metalai (nikelis), konservantai (MI,

MI/MCI bei formaldehidas) ir augalinės

medžiagos (Peruvinio taukmino sakai).

• Kosmetikos serijoje dažniausiai

sensibilizacija stebėta klampumo

reguliatoriui, stabilizatoriui šelakui,

konservantams: metilizotiazolinonui ir jo

mišiniui su metilchloroizotiazolinonu,

timerosaliui ir emulsikliui oleamidopropilo

dimetilaminui.

• Su rankų odos pažeidimu dažniau susijusi

alergija MI ir MI/MCI, šelakui,

formaldehidui, su veido odos pažeidimu –

reakcijos į Peruvinio taukmino sakus, p-

fenilendiaminą, timerosalį.

• Stebint 2014-2018m. tendencijas, bendras

įsijautrinimas Europos bazinės serijos

alergenams šiek tiek mažėja, mažėja ir

teigiamų reakcijų į dažniausius alergenus

abiejose serijose (konservantus MI,

MI/MCI) skaičius. Bendras įsijautrinimas

kosmetikoje naudojamoms medžiagoms

didėja dėl augančios sensitizacijos kitiems

alergenams: šelakui, timerosaliui ir kt.

• Abiejų serijų atlikimas padeda detaliau

įvertinti galimą įsijautrinimą kosmetikos

medžiagoms nei atliekant testavimą tik

viena serija.

• Tiriamajam atlikus Europos bazinę seriją ir

nustačius alergiją bent vienam iš

testuojamų kosmetikoje naudojamų

alergenų, ženkliai didėja tikimybė turėti

alergiją ir daugiau kosmetikos alergenų,

kurie gali būti nustatyti platesne

kosmetikos serija ar paciento produktais.

• Būtinas nuoseklus kontaktinę alergiją

sukeliančių alergenų paplitimo tendencijų

sekimas ir, jei reikalinga, kosmetikos

formulavimo apribojimų nustatymas,

siekiant nuolat užtikrinti maksimalų

naudojamų kosmetikos priemonių

saugumą.

6. Pasiūlymai

Po kosmetikos priemonių naudojimo

pasireiškus nepageidaujamoms reakcijoms,

vertingų žinių gali suteikti tiek Europos bazinė,

tiek kosmetikos serijos. Toliau pateikiami keli

pasiūlymai kryptingai tiriant pacientus dėl

galimos sensibilizacijos kosmetikos

komponentams.

• Ištyrimą vertėtų pradėti nuo Europos

bazinės serijos, kurioje testuojami

epidemiologiniais tyrimas nustatyti

dažniausi alergenai, apimantys ir dalį

kosmetikoje naudojamų potencialių

alergenų. Atidžiai diferencijuoti

!

!

65!

iritacinę reakciją nuo silpnai teigiamos.

• Alergologinį ištyrimą pratęsti

kosmetikos serijos odos lopo testu. Jį

siūlytume atlikti visais atvejais, esant

įtariamai alergijai kosmetikai. Platesnis

kosmetikos alergenų įvertinimas gali

būti ypač naudingas, jei bazinėje

serijoje jau stebėta teigiama reakcija

bent vienam kosmetikos komponentui.

• Esant įtarimui, jog reakciją sukėlė

konkretus paciento naudotas produktas,

rekomenduojame atlikti odos lopo

tyrimą ir su šiuo gaminiu.

• Patvirtinus įsijautrinimą, reikalinga

pacientą supažindinti su alergiją

sukėlusia medžiaga ir suteikti

informacijos, kaip išvengti galimo

kontakto.

• Naudinga kasmet atnaujinti kontaktinį

alerginį dermatitą sukėlusių alergenų

tendencijas ir bendradarbiauti su

medžiagų saugumą

kontroliuojančiomis organizacijomis

dėl maksimalaus vartotojų saugumo

užtikrinimo.

Literatūros sąrašas

1.% Ficheux% AS,% Wesolek% N,% Chevillotte% G,%

Roudot% AC.% Consumption% of% cosmetic%

products% by% the% French% population.%

First% part:% frequency% data.% Food% Chem%

Toxicol%Int%J%Publ%Br%Ind%Biol%Res%Assoc.%

2015%Apr;78:159–69.%%

2.%% Cosmetic% Products% [Internet].%

Cosmetics% Europe% -% The% Personal% Care%

Association.%

https://cosmeticseurope.eu/cosmetic-

products%

3.%% 2009% m.% lapkričio% 30% d.% Europos%

Parlamento% ir% Tarybos% reglamentas%

(EB)% Nr.% 1223/2009% dėl% kosmetikos%

gaminių% (Tekstas% svarbus% EEE).% OJ% L,%

32009R1223% Dec% 22,% 2009.%

http://data.europa.eu/eli/reg/2009/1

223/oj/lit%

4.%% Orton% DI,% Wilkinson% JD.% Cosmetic%

allergy:% incidence,% diagnosis,% and%

management.% Am% J% Clin% Dermatol.%

2004;5(5):327–37.%%

5.%% Dubakienė% Rūta.% Alerginis% kontaktinis%

dermatitas.% Klinikinė% alergologija.%

Vilniaus% universiteto% leidykla;% 2011.% p.%

160-166.%%

6.%% Alani%JI,%Davis%MDP,%Yiannias%JA.%Allergy%

to% Cosmetics:% A% Literature% Review.%

Dermatitis.%2013%Dec;24(6):283–290.%%

7.%% Minamoto% K.% [Skin% sensitizers% in%

cosmetics% and% skin% care% products].%

Nihon%Eiseigaku%Zasshi%Jpn%J%Hyg.%2010%

Jan;65(1):20–9.%%

8.%% POLYSORBATE% 80% |% Chemotechnique%

Diagnostics.%

https://www.chemotechnique.se/prod

ucts/haptens/polysorbate-80/%

9.%% Johansen% JD,% AaltoKorte% K,% Agner% T,%

Andersen%KE,%Bircher%A,%Bruze%M,%et%al.%

European%Society%of%Contact%Dermatitis%

guideline%for%diagnostic%patch%testing%–%

recommendations% on% best% practice.%

Contact% Dermatitis.% 2015;73(4):195–

221.%%

10.%% Uter% W,% AmarioHita% JC,% Balato% A,%

BallmerWeber%B,%Bauer%A,%Fortina%AB,%

et%al.%European%Surveillance%System%on%

Contact%Allergies%(ESSCA):%results%with%

the%European%baseline%series,%2013/1 4 .%

J% Eur% Acad% Dermatol% Venereol.%

2017;31(9):1516–25.%%

11.%% Oosterhaven% JAF,% Uter% W,% Aberer% W,%

ArmarioHita%JC,%BallmerWeber%BK,%

Bauer% A,% et% al.% European% Surveillance%

System% on% Contact% Allergies% (ESSCA):%

Contact% allergies% in% relation% to% body%

!

!

66!

sites% in% patients% with% allergic% contact%

dermatitis.% Contact% Dermatitis.%

2019;80(5):263–72.%%

12.%% Dittmar%D,%Uter%W,%Bauer%A,%Fortina%AB,%

Bircher%AJ,%Czarnecka-Operacz%M,%et%al.%

European% Surveillance% System% on%

Contact% Allergies% (ESSCA):%

polysensitization,% 2009-2014.% Contact%

Dermatitis.%2018%Jun;78(6):373–85.%%

13.%% Pontén% A,% Bruze% M,% Engfeldt% M,%

Hauksson% I,% Isaksson% M.% Concomitant%

contact% allergies% to% formaldehyde,%

methylchloroisothiazolinone/methylis

othiazolinone,% methylisothiazolinone,%

and% fragrance% mixes% I% and% II.% Contact%

Dermatitis.%2016%Nov;75(5):285–9.%%

14.%% Uter% W,% Rämsch% C,% Aberer% W,% Ayala% F,%

Balato% A,% Beliauskiene% A,% et% al.% The%

European% baseline% series% in% 10%

European% Countries,% 2005/2006--

results% of% the% European% Surveillance%

System% on% Contact% Allergies% (ESSCA).%

Contact% Dermatitis.% 2009% Jul;61(1):31–

8.%%

15.%% Linauskienė% K,% Malinauskienė% L,%

Blažienė% A.% Time% trends% of% contact%

allergy%to%the%European%baseline%series%

in% Lithuania.% Contact% Dermatitis.% 2017%

Jun;76(6):350–6.%%

16.%% Geier% J,% Brans% R.% Wie% häufig% ist% die%

Duftstoffallergie% wirklich?% Hautarzt%

https://doi.org/10.1007/s00105-019-

04534-w%

17.%% Le% Q,% Cahill% J,% PalmerLe% A,% Nixon% R.%

The% rising% trend% in% allergic% contact%

dermatitis% to% acrylic% nail% products.%

Australas% J% Dermatol.% 2015;56(3):221–

3.%%

18.%% Veverka%KK,%Killian%JM,%Yiannias%JA,%Hall%

MR,% Drage% LA,% Davis% MDP.% Shellac:% A%

Tertiary% Care% Center% Experience.%

Dermatitis.%2018%Aug;29(4):226–227.%%

19.%% Contact% allergy% to% oleamidopropyl%

dimethylamine% and% related% substances%

|% % ResearchGate.%

https://www.researchgate.net/publica

tion/230147895_Contact_allergy_to_ol

eamidopropyl_dimethylamine_and_rela

ted_substances%

20.%% Wetter% DA,% Yiannias% JA,% Prakash% AV,%

Davis% MDP,% Farmer% SA,% el-Azhary% RA.%

Results% of% patch% testing% to% personal%

care% product% allergens% in% a% standard%

series% and% a% supplemental% cosmetic%

series:%An%analysis%of%945%patients%from%

the% Mayo% Clinic% Contact% Dermatitis%

Group,%2000-2007.%J%Am%Acad%Dermatol.%

2010%Nov%1;63(5):789–98.%%

21.%% Sabroe%RA,%Holden%CR,%Gawkrodger%DJ.%

Contact% allergy% to% essential% oils% cannot%

always% be% predicted% from% allergy% to%

fragrance% markers% in% the% baseline%

series.% Contact% Dermatitis.% 2016%

Apr;74(4):236–41.%%

22.%% Hamilton% T,% de% Gannes% GC.% Allergic%

contact%dermatitis%to%preservatives%and%

fragrances%in%cosmetics.%Skin%Ther%Lett.%

2011%Apr;16(4):1–4.%%

23.%% Bruze% M,% Engfeldt% M,% Gonçalo% M,%

Goossens% A.% Recommendation% to%

include% methylisothiazolinone% in% the%

European% baseline% patch% test% series% –%

on% behalf% of% the% European% Society% of%

Contact% Dermatitis% and% the% European%

Environmental% and% Contact% Dermatitis%

Research% Group.% Contact% Dermatitis.%

2013;69(5):263–70.%%

24.%% Commission% Regulation% (EU)%

2016/1198% of% 22% July% 2016% amending%

Annex% V% to% Regulation% (EC)% No%

1223/2009%of%the%European%Parliament%

!

!

67!

and% of% the% Council% on% cosmetic%

products% .% OJ% L,% 32016R1198% Jul% 23,%

2016.%

http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1

198/oj/eng%

25.%% Bruze% M,% Goossens% A,% Gruvberger% B,%

ESCD,% EECDRG.% Recommendation% to%

include% methyldibromo% glutaronitrile%

in% the% European% standard% patch% test%

series.% Contact% Dermatitis.% 2005%

Jan;52(1):24–8.%%

26.%% Wilkinson% M,% Gonçalo% M,% Aerts% O,%

Badulici%S,%Bennike%NH,%Bruynzeel%D,%et%

al.% The% European% baseline% series% and%

recommended%additions:%2019.%Contact%

Dermatitis.%2019;80(1):1–4.%%

!

!

68!

PRIEDAI

1 priedas. Europos bazinės serijos alergenai ir pagrindinės ju funkcinės grupės (Chemotechnique Diagnostics, Velinge, Švedija).

Alergenas

Metalai

Konservantai

Kvapai

Gumos

Dervos

Augali-

nės

medž.

Vaisti-

nės

medž.

Dažai

Kita

1. Kalio dichromatas; 0,5% vaz.

+

*2. P-fenilendiaminas (PPD); 1,0% vaz.

+

3. Tiuramų mišinys 1,0% vaz.: dipentametilentiuramo

disulfidas 0,25 %, tetrametiltiuramo disulfidas 0,25 %,

tetraetiltiuramo disulfidas 0,25 %, tetrametiltiuramo

monosulfidas 0,25 %;

+

4. Neomicino sulfatas; 20,0% vaz.

+

5. Kobalto chloridas; 1,0% vaz.

+

6.Benzokainas; 5,0% vaz.

+

7. Nikelio sulfatas; 5,0% vaz.

+

8. 2-Hidroksietilo metakrilatas (HEMA); 2,0% vaz.

+

*9. Kanifolija; 20,0% vaz.

+

*10. Parabenų mišinys 16,0% vaz.: butilparabenas 4,0%,

metilparabenas 4,0%, etilparabenas 4,0%, propilparabenas

4,0%

+

11. Izopropilfenilparafenilendiaminas (IPPD); 0,1% vaz.

+

*12. Lanolinas; 30% vaz.

+

13. Merkaptų mišinys; 2,0% vaz.

+

14. Epoksidinės dervos; 1,0% vaz.

+

*15. Peruvinio taukmino sakai 25,0% vaz.

+