Vaida Narvilienė¹

¹Vilnius university, Medicine faculty, Vilnius, Lithuania

Abstract

Cerebral palsy is a group of permanent disorders of the development of movement and posture, causing activity limitation, that are attributed to nonprogressive disturbances that occurred in the development in fetal or infant brain.

Aim: To analyse the scientific literature about 1) aetiology, 2) classification, 3) diagnostics, 4) complications and 5) treatment of cerebral palsy.

Methods: Literature review was done based on scientific articles from various databases: UpToDate, PubMed, Medscape, ScienceDirect and others.

Conclusions: 1.Preterm infants with lower than 1500g weight are at the highest risk of cerebral palsy. 2. There are four types of cerebral palsy: spastic (diplegic, hemiplegic or qadriplegic), dyskinetic (dystonic and choreoathetoid), ataxic and mixed. 3. Diagnosis is based mostly on clinical examinations, using standard neurological examination tests, also MRT and laboratory tests. 4. The most common complications of cerebral palsy are pain, intellectual disability, epilepsy, speech impairment. 5.The goals of treatment are to improve functionality and capabilities toward independence, to minimise disability.

Keywords: cerebral palsy, spasticity, ataxia, dyskinezia.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

112

Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 112-123

Cerebral palsy: etiology, classification, clinical characteristics,

diagnostics, complications and treatment

Vaida Narvilienė

1

1

Vilnius university, Medicine faculty, Vilnius, Lithuania

Abstract

Cerebral palsy is a group of permanent disorders of the development of movement and posture, causing activity

limitation, that are attributed to nonprogressive disturbances that occurred in the development in fetal or infant

brain.

Aim: To analyse the scientific literature about 1) aetiology, 2) classification, 3) diagnostics, 4) complications

and 5) treatment of cerebral palsy.

Methods: Literature review was done based on scientific articles from various databases: UpToDate, PubMed,

Medscape, ScienceDirect and others.

Conclusions: 1.Preterm infants with lower than 1500g weight are at the highest risk of cerebral palsy. 2. There

are four types of cerebral palsy: spastic (diplegic, hemiplegic or qadriplegic), dyskinetic (dystonic and

choreoathetoid), ataxic and mixed. 3. Diagnosis is based mostly on clinical examinations, using standard

neurological examination tests, also MRT and laboratory tests. 4. The most common complications of cerebral

palsy are pain, intellectual disability, epilepsy, speech impairment. 5.The goals of treatment are to improve

functionality and capabilities toward independence, to minimise disability.

Keywords: cerebral palsy, spasticity, ataxia, dyskinezia.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

113

Cerebrinis paralyžius: etiologija, klasifikacija, klinikiniai

požymiai, diagnostika ir gydymas. Literatūros apžvalga

Vaida Narvilienė

1

1

Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva

Santrauka

Cerebrinis paralyžius yra grupė nuolatinių judėjimo ir padėties vystymosi sutrikimų, sukeliančių

judėjimo apribojimus ir kurie yra sukelti neprogresuojančio smegenų pažeidimo besivystančiose ar

nesubrendusiose smegenyse.

Tikslas: apžvelgti mokslinę literatūrą apie cerebrinio paralyžiaus 1) etiologiją, 2) klasifikaciją, 3) diagnostiką,

4) komplikacijas ir 5) gydymą.

Metodai: literatūros apžvalga atlikta remiantis moksliniais straipsiais apie cerebrinį paralyžių iš UpToDate,

PubMed, Medscape, Science Direct ir kitų duomenų bazių.

Išvados: 1. Neišnešiotiems mažesnio nei 1500g svorio naujagimiams susirgti cerebriniu paralyžiumi rizika yra

pati didžiausia. 2. Skiriamos keturios cerebrinio paralyžiaus grupės: spastinis (dvipusis, vienpusis ar apimantis

visas galūnes), diskinetinis (distoninis ir choreoatetoidinis), ataksinis ir neklasifikuojamas cerebrinis paralyžius.

3. Diagnozė nustatoma remiantis pagrinde klinikiniu ištyrimu, naudojant standartizuotas vertinimo skales,

papildomai atliekama vaizdiniai ir laboratoriniai tyrimai. 4. Dažniausios cerebrinio paralyžiaus komplikacijos ir

gretutinės ligos yra skausmas, intelekto sutrikimas, epilepsija ir kalbos sutrikimas. 5. Pagrindinis cerebrinis

paralyžius gydymo tikslas – vaiko funkcinių galimybių maksimizavimas ir savarankiškumas, kuo mažesnis

neįgalumas.

Raktiniai žodžiai: cerebrinis paralyžius, spastiškumas, ataksija, diskinezija.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

114

1. Įvadas

Pagal Europinės cerebrinio paralyžiaus

(CP) tyrimų grupės (SCPE) apibrėžimą, CP yra

apibūdinamas kaip grupė nuolatinių judėjimo ir

padėties vystymosi sutrikimų, sukeliančių judėjimo

apribojimus ir kurie yra sukelti neprogresuojančio

smegenų pažeidimo besivystančiose ar

nesubrendusiose smegenyse [1]. Nors smegenų

pažeidimas neprogresuoja, tačiau ilgainiui

sergantiems CP gali išsivystyti antrinių sutrikimų,

kurie įvairiai paveikia funkcines galimybes [2]. CP

dažnai lydi jutimų, suvokimo, pažinimo,

bendravimo, elgesio sutrikimai, epilepsija ir kitos

antrinės griaučių raumenų problemos [3].

Pagal Europos statistiką, CP sergamumas

yra 2.08 iš 10000 gyvų gimusių naujagimių.

Naujagimių, gimusių mažesnio nei 1500 g svorio,

CP susirgimų dažnis yra 70 kartų didesnis nei tų,

kurių gimimo svoris buvo 2500g. [4].

Tikslas: Apžvelgti mokslinę literatūrą apie

cerebrinio paralyžiaus 1) etiologiją, 2) klasifikaciją,

3) diagnostiką, 4) komplikacijas ir 5) gydymą.

Metodai: Literatūros apžvalga atlikta remiantis

moksliniais straipsiais apie cerebrinį paralyžių iš

UpToDate, PubMed, Medscape, Science Direct ir

kitų duomenų bazių.

2. Rizikos faktoriai

Rizikos faktoriai skirstomi į prekoncepcinį,

prenetalinį, perinatalinį, neonatalinį ir poneonatalinį

laikotarpius.

Prekoncepcinis laikotarpis (iki pastojimo)

– motinos sisteminės ligos, vartojami vaistai ir

stimuliantai, nepakankama mityba, apsinuodijimai,

infekcijos, imuninės sistemos sutrikimai, fiziniai ir

cheminiai faktoriai, vaisingumo sutrikimai,

nevaisingumo gydymas, savaiminiai persileidimai,

socioekonominiai faktoriai [5].

Prenatalinis laikotarpis (nėštumo

laikotarpis iki gimdymo) – polihidramnionas;

motinos gydymas skydliaukės hormonais, estrogenu

ar progesteronu; nėščiosios traukuliai, nėščiosios

ryški proteinurija ar aukštas kraujospūdis;

nėščiosios kontaktas su gyvsidabriu; vaisiaus

apsigimimai; vyriška lytis; kraujavimas trečiajame

trimestre; intrauterininio augimo sulėtėjimas,

dauginis nėštumas [6].

Perinatalinis laikotarpis (nuo gimimo iki

pirmos gyvenimo savaitės pabaigos) – infekcijos,

intrakranijinės hemoragijos, traukuliai,

hipoglikemija, hiperbilirubinemija ir asfiksija

gimimo metu [7].

Neonatalinis laikotarpis (pirmos 27 paros)

- gimdymo trauma ir asfiksija, intrakranijines

hemoragijos ir infarktai, naujagimių šokas, smegenų

edema, neuroinfekcija, sepsis [8].

Poneonatalins laikotarpis (nuo 28

gyvenimo dienos iki 7 metų) – infekcijos, galvos

traumos, cerebrovaskuliniai sutrikimai, kiti

nelaimingi atsitikimai [9].

3. Klasifikacija

Egzistuoja daugybė CP klasifikacijų. Čia

pateikiama dažniausiai vartojamos klasifikacijos.

Pagal Europinės cerebrinio paralyžiaus

tyrimų grupę, skiriami keturios cerebrinio

paralyžiaus grupės: spastinis (dvipusis ir vienpusis),

diskinetinis (distoninis ir choreoatetoidinis),

ataksinis ir neklasifikuojamas CP [10].

Patofiziologinė klasifikacija: 1) žievinis

(piramidinis) CP – būdingas spastiškumas; 2)

bazalinis ganglinis (ekstrapiramidinis) – sukelia

nevalingus judesius, 3) smegenėlių – būdinga

hipotonija 4) mišrus [11].

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

115

Stambiosios motorikos funkcijos

klasifikacija (GMFCS) tarp 6 ir 12 gimtadienio:

• I lygis. Vaikas gali vaikščioti namuose,

mokykloje, lauke ir bendruomenėje, gali

lipti laiptais nesiremiant į turėklus. Gali

bėgioti ir šokinėti, tačiau greitis,

pusiausvyra ir koordinacija riboti.

• II lygis. Gali vaikščioti įvairiose aplinkose

be pagalbos, lipti laiptais pasiremdami.

Gali būti sunku eiti ilgas distancijas,

išlaikyti pusiausvyrą ant nelygių paviršių,

esant nuolydžiui, minioje. Vaikams gali

reikėti pagalbinių priemonių einant ilgas

distancijas. Ribotos galimybės bėgti ar

šokinėti.

• III lygis. Vaikui dažnai reikia rankose

laikomos pagalbinės priemonės (ramentas,

vaikštynė) judant viduje. Gali lipti laiptais

pasiremdami ir su pagalbininku. Norint

įveikti ilgesnes distancijas, naudojasi

vežimėliu.

• IV lygis. Vaikui reikia vežimėlio lauke,

mokykloje ir visuomeninės paskirties

vietose. Namuose gali eiti trumpą atstumą

su vaikštyne.

• V lygis. Transportuojami tik vėžimėliu.

Sunku nulaikyti galvą ir išlaikyti tiesią

kūno padėtį, kontroliuoti kojų ir rankų

judesius [12].

Rankų funkcijos klasifikacija (MACS)

skirta 4-18 metų vaikams. Vertina rankų

funkciją:

• I. Lengvai ir efektyviai naudojasi

daiktais. Sunkumų iškyla atliekant

užduotis, kurioms reikia greičio ir

tikslumo. Nesutrikęs savarankiškumas

atliekant kasdienes užduotis.

• II. Gali atlikti veiksmus su dauguma

daiktų, tačiau veiksmų atlikimo kokybė

ir greitis sumažėję. Kai kurių veiksmų

gali būti vengiama arba sudėtinga atlikti,

tačiau savarankiškumas nesutrikęs.

• III. Veiksmus atlikti su daiktais

sudėtinga, reikia pagalbos atliekant

įvairias veiklas. Užduotys atliekamos

lėtai, atlikimas prastenės kokybės ar

kiekybės. Kasdieninėje veikloje gali

išlikti savarankiškas jei specialiai

pritaikoma aplinka ar pasiruošiama

užduotims.

• IV. Gali naudotis daiktais, su kuriais

lengva atlikti veiksmus pritaikytoje

aplinkoje. Atlikti veiksmams reikia daug

pastangų, sunkiai sekasi. Reikalinga

nuolatinės pagalbinės priemonės net ir

dalinai atlikti užduotims.

• V. Negali naudotis daiktais, sudėtinga

atlikti net ir paprastas užduotis.

Reikalinga nuolatine pagalba [13].

Komunikavimo funkcijas įvertinanti

sistema (CFCS):

• I. Efektyviai perduoda ir priima

informaciją su žinomu ir nežinomu

partneriu.

• II. Efektyviai, bet lėtai perduoda ir

priima informaciją su žinomu ir

nežinomu partneriu.

• III. Efektyviai perduoda ir priima

informaciją su žinomu partneriu.

• IV. Nepastoviai perduoda ir priima

informaciją su žinomu partneriu.

• V. Neefektyviai komunikuoja [14].

Sugebėjimo valgyti ir gerti klasifikacijos

sistema (EDACS):

• I. Gali valgyti ir gerti saugiai ir

efektyviai.

• II. Gali valgyti ir gerti saugiai, su

nedideliais apribojimais, užtrunka ilgiau

pavalgyti. Gali prasidėti kosulys geriant

skysčius ar valgant didelį maisto kiekį.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

116

• III. Efektyvumo ir saugumo apribojimai

valgant ir geriant. Sunku nuryti didelius

kąsnius, skysčius, yra užspringimo

rizika. Valgo pagrinde minkštą ar trintą

maistą.

• IV. Valgo tik trintą, minkštą maistą, yra

rizika aspiracijai.

• V. Negali saugiai valgyti ar gerti dėl

didelės rizikos aspiracijai. Maitinamas

per zondą [15].

4. Diagnostika

Cerebrinio paralyžiaus diagnozė nustatoma

remiantis pagrinde klinikiniu ištyrimu, ne

laboratoriniais ar vaizdiniais tyrimais [16].

Diagnozė dažnai nustatoma vėlai – tarp 12 ir 24

mėnesių išsivysčiusiose šalyse ir iki 5 metų šalyse

su mažais finansiniais resursais [17].

Renkant anamnezę ir atliekant fizinį

ištyrimą vertinama:

• Prenatalinė ir gimdymo istorija, galimus

rizikos faktorius CP;

• Naujagimių tyrimas dėl įgimtų medžiagos

apytakos ligų;

• Šeimos narių sveikatos istorija;

• Motorinio išsivystymo ištyrimas;

• Raumenų tonuso vertinimas;

• Kūno padėties vertinimas;

• Pusiausvyros vertinimas;

• Ištyrimas dėl lydinčių ligų (regos, klausos

sutrikimai, dėmesio, elgesio, bendravimo,

pažinimo ir kiti sutrikimai);

• Augimo vertinimas [26].

4.1 Anamnezė ir objektyvi būklė:

Ankstyvi nespecifiniai klinikiniai CP

požymiai:

• Nepastovus ar prastas dėmesys ir budrumas;

• Traukuliai;

• Nepakankamas galvos augimas;

• Išliekantys primityvūs refleksai – griebimo,

asimetrinis toninis kaklo ir Moro refleksas;

• Galvinių nervų disfunkcija – asimetriški ar

menki veido judesiai; menkas ar nepastovus

žvilgsnis ar stebėjimas; žvairavimas ar kiti

patologiniai akių judesiai; klausos

problemos, valgymo problemos;

• Patologiniai spontaniniai judesiai;

• Asimetrinis rankų naudojimas;

• Asimetriškas kūno svorio paskirstymas

stovint prilaikomam;

• Ėjimas pirštų galais;

• Raumenų tonuso patologija – nenulaiko

galvos, padidėjęs tiesiamųjų raumenų

tonusas, galūnių spastiškumas, nuolatinis

rankų pirštų laikymas kumštyje, liemens

raumenų hipotonija, asimetriškas galūnių

raumenų tonusas;

• Patologiški sausgyslių raumenų refleksai;

• Teigiamas Babinskio refleksas;

• Atsiliekantis motorinis išsivystymas [18].

4.2 Fizinis ištyrimas:

Paprastai cerebrinio paralyžiaus požymiai

išryškėja 6-9 mėnesių, kuomet išryškėja asimetrija ir

motorinių įgūdžių atsilikimas. Taip pat gali būti

stebima augimo sulėtėjimas ar išliekantys pirminiai

refleksai. Apžiūros metu galime stebėti patologinį

kaklo ar juosmens tonusą, laikysenos, jėgos, eisenos

asimetriškumą. Didesniuose vaikuose stebime

spastiškumą, nevalingus judesius, nestabilią eiseną

ir sutrikusią pusiausvyrą. Taip pat gali būti stebima

sąnarių ir kaulų deformacijos ir kontraktūros [19].

Simptomai Europinės CP tyrimų grupės

klasifikacijos subtipus:

• Spastinis CP. Būdingas raumenų

spastiškumas; ekstrapiramidinės sistemos

sutrikimai (ataksija, diskinezija);

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

117

hiperrefleksija; teigiamas Babinskio

refleksas; kloniniai traukuliai; lėti, sunkiai

atliekami valingi judesiai; sutrikusi

smulkioji motorika; sunku atlikti

individualius veiksmus; silpnumas [20].

Spastinis hemipleginis CP – Pažeista

vienos pusės, dažniausiai dešinės ranka ir koja.

Ranka pažeidžiama labiau negu koja. Paprastai jau 3

mėnesių amžiuje išryškėja rankos judesių

sutrikimai, dėl to gali vėliau pradėti sėdėti. Mažiau

remiasi pažeistąja puse, šliauždamas, juda sveikąja

puse. Būdinga pažeistos pusės kojos išorinė rotacija.

Paprastai išmoksta vaikščioti iki 2 metų. Gali

išsivystyti rankų sąnarių kontraktūros – ‘sulenkto

sparno’ deformacija. Būdingi pažeistų galūnių

jutimo sutrikimai – dviejų taškų atskyrimo,

stereognozijos, liečiamųjų paviršių suvokimai.

Pažeistos galūnės vėsesnės, distalinėms dalims

būdinga cianozė, edemos.[21].

Spastinis dipleginis CP – Esant lengvai

spastinei diplegijai galima gera rankų funkcija,

būdingas mažesnis neįgalumas. Sunkesnės būklės

pacientams, rankų funkcija taip pat gali būti

sutrikusi. Galimi jutimų sutrikimai, nevalingi

judesiai, protinis atsilikimas. Daugumai pacientų

pasireiškia apatinės kūno dalies raumenų atrofija.

Galimi CNS sensoriniai sutrikimai, tokie kai

sutrikęs dviejų taškų atskyrimas, astereognozija

[22].

Spastinis kvadripleginis CP- pažeista tiek

rankų, tiek kojų funkcija, dažnai sunkiai nulaiko

kaklą. Šiems pacientams taip pat dažnai būdinga

kvėpavimo, artikuliacijos sutrikimai. Šiam

spastiniam subtipui daugiausiai būdinga protinis ir

raidos atsilikimas [23].

• Diskinezinis CP. Būdinga netaisyklinga

kūno pozicija ir nevalingi judesiai, kurie

yra susiję su sutrikusiomis raumenų tonusų

reguliacija ir judesių koordinacija.

Distonija ir choreoatetozė pasireiškia

daugeliui diskinezinio CP atvejų. Distonija

pasireiškia kaip netaisyklinga kūno padėtis,

nevalingas sukinėjimasis ir besikartojantys

judesiai dėl ilgai išliekančio ar

pasikartojančio raumenų susitraukimo.

Choreoatetozė pasireiškia kaip

hiperkinezija ir raumenų tonuso

fluktuacija. Chorėjai būdingi staigūs,

nevikrūs judesiai, trūkčiojimas. Atetozei

būdinga lėtesni, besikeičiantys, iškraipyti

judesiai [24].

• Ataksinis CP. Sutrikusi pusiausvyra ir

judėjimas link tikslo. Būdinga svyruojanti

eisena, intencinis tremoras, neaiški kalba

[25].

4.3 Neurologinis ištyrimas

Standartizuotų vertinimo skalių

(Hammersmith Infant Neurological Examination

[HINE], Prechtl's meodo(GMA) ir Developmental

Assessment of Young Children [DAYC]) jautrumas

yra >85%. Šių skalių jautrumas padidinamas

vartojant keletą skalių kartu su vaizdiniais tyrimais

[27].

Prechtl GMA tyrimo metu stebima kūdikių

spontaniniai judesiai. Tai tokie judesiai, kurie nėra

incijuojami akivaizdaus išorinio stimulo.

Vadinamieji neramūs judesiai yra matomi tarp 5 ir

20 savaičių po gimimo, paprastai tarp 10 ir 15

savaitės. Šių judesių nebuvimas leidžia daug tiksliau

prognozuoti kokios bus neurologinės išeitys 2 metų

vaikams nei standartinis neurologinis ištyrimas tiek

didelės rizikos neišnešiotiems naujagimiams, tiek

išnešiotiems kūdikiams su hipoksine-išemine

encefalopatija [30].

Hammersmith vaikų neurologinis ištyrimas

(HINE) skirtas įvertinti vaikus nuo 2 iki 24 mėnesių

amžiaus. Jis yra sudarytas iš 26 dalių, kuriose

įvertinami skirtingi neurologinio įvertinimo

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

118

aspektai, tokie kaip galviniai nervai, laikysena,

judesiai, raumenų tonusai, refleksai ir kt. Vaikų,

įvertintų ≤56 būdami 3 mėnesių ir ≤65 būdami 12

mėnesių, tyrimo specifiškumas buvo apie ~90%

prognozuojant CP [31].

4.4 Vaizdiniai tyrimai

Įvairios studijos patvirtina, kad magnetinio

rezonanso tyrimas (MRT) tyrimas yra jautresnis nei

ultrasonografija prognozuojant cerebrinį paralyžių.

Šie naujagimiui atlikto MRT duomenys rodo didelę

cerebrinio paralyžiaus riziką – baltosios medžiagos

pažeidimai (cistine periventrikulinė leukomaliacija,

periventrikulinis hemoraginis infarktas,

progresuojanti ventrikulomegalija, insultas), giliųjų

pilkosios medžiagos struktūrų pažeidimai (galvos

smegenų pamato, smegenėlių hemoragijos) ir

besivystančių smegenų malformacijos. Kai kurių

naujagimių MRT duomenys būna normalūs, tačiau

vėliau išsivysto CP [28]. MRT atliekama ne tik

nustatyti priežastį sukelusią CP, bet ir prognozuoti

neurologinio išsivystymo sutrikimus. [29].

4.5 Diferencinė diagnozė

Cerebrinis paralyžius turėtų būti

diferencijuotas su:

• Arginazės trūkumu – būdinga

progresuojanti spastinė diplėgija, vėliau

prasidedanti demencija. Tiriant kraujo

amino rūgštis randama padidėjusi arginino

ir amoniako koncentracija.

• Gliutaro acidurija 1 tipas – būdinga

progresuojanti distonija, choereoatetozė,

progresuojantis judesių sutrikimas per

pirmuosius 1-2 metus. Serume ir šlapime

randama padidėjusi gliutaro rūgštis.

• Jaunatvinė ceroidinė neuronų

lipofuscinozė – prasideda nuo 5 metų

amžiaus, progresuojantis kognityvinių

funkcijų praradimas, pregresuojantys

ekstrapiramidiniai simptomai (pvz.

rigidiškumas, traukuliai, regėjimo

sutrikimai). Būdingi charakteringi intarpai

odos fibroblastuose ir kraujo limfocituose.

• Jaunatvinis metachromatinės

leukodistrofijos variantas – prastėjantys

mokymosi rezultatai, lėtai progresuojanti

paraparezė. Atliekamas arylsulfatazės

tyrimas [40].

5. Dažniausiai pasitaikančios gretutinės ligos ir

sutrikimai:

• Skausmas būdingas nuo 50 iki 70%;

• Intelekto sutrikimai būdingi 50%;

• Epilepsija nuo 25% iki 45%;

• Ortopediniai sutrikimai – klubų dislokacija

(iki 30%), pėdų deformacijos, skoliozė;

• Kalbos sutrikimai nuo 40 iki 50%;

• Klausos sutrikimai nuo 10% iki 20%;

• Aklumas 10%;

• Žvairumas 50%;

• Neurologiniai elgesio sutrikimai 25%;

• Augimo sutrikimai;

• Plaučių ligos;

• Osteopenija būdinga 77% stipriai

paveiktiems CP;

• Urologiniai sutrikimai (šlapimo

nelaikymas, dirgli šlapimo pūslė) nuo 30

iki 60%;

• Sutrikęs miegas 23%;

• Dantų patologijos [43].

6. Gydymas

Pagrindinis CP gydymo tikslas – vaiko

funkcinių galimybių maksimizavimas ir

savarankiškumas, kuo mažesnis neįgalumas.

Svarbūs prioritetai yra psichologinis išsivystymas,

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

119

bendravimas ir išsilavinimas. Į gydymo planą

įtraukiama motorinių sutrikimų korekcija

(spastiškumo gydymas, ortopedija, ortotika) ir

gretutinių ligų gydymas. Gydymo planas turėtų

skatinti vaiko įsitraukimą, bendravimą, išsilavinimą,

dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, socialinį ir

emocinį išsivystymą [32].

Optimaliam paciento gydymui reikalinga

specialistų komanda:

• Šeimos ar vaikų gydytojas –

komandos lyderis, nustatantis

ilgalaikius planus;

• Gydytojas ortopedas –

kontraktūrų, klubo sąnario

dislokacijų, stuburo iškrypimų

prevencija;

• Fizioterapeutas – kuria ir

įgyvendina planus kaip pagerinti

judesius, jėgą, atlieka eisenos

analizes;

• Ergoterapeutas – planuoja ir vysto

planus kaip pagerinti kasdieninę

veiklą;

• Logopedas - planuoja ir vysto

planus kaip optimizuoti paciento

bendravimą;

• Socialinis darbuotojas – padeda

paciento šeimai rasti

visuomeninės pagalbos grupes;

• Psichologas – padeda pacientui ir

paciento šeimai susidoroti su

stresu ir neįgalumo poreikiais;

• Mokytojas – vysto strategijas dėl

pažinimo ir mokymosi sutrikimo

pagerinimo [40].

Pacientams, sergantiems CP, ypač

turintiems didelę negalią, yra labai svarbu pagalbinė

įranga. Neįgaliojo vėžimėlis, komunikaciją

palengvinantys įtaisai, balsu valdomi kompiuteriai

gali pagerinti funkcines galimybes ir socialinį

bendravimą [33].

Fizioterapija yra svarbi gydymo dalis

padedant vystytis judėjimui, laikysenai, ištvermei ir

koordinacijai. Ergoterapija padeda vystyti smulkiąją

motoriką ir kuo didesnį savarankiškumą atliekant

tokias kasdienes veiklas kaip valgymas, tualetas,

apsirengimas, asmeninė higiena, bei kitus įgūdžius

reikalingus mokymuisi. Įrodytai didžiausią

efektyvumą turinčios terapijos:

• Bimanualinės treniruotės

pacientams su hemipleginiu CP;

• Gydymas suvaržant mažiau

paveiktą galūnę hemipleginiams

pacientams;

• Kontekstinė terapija –

treniravimas keičiant aplinką ir

užduotis;

• Treniravimas siekiant

tikslų/funkcinės treniruotės, kai

tikslus nustato pats vaikas;

• Ergoterapija po botulino toksino

injekcijų [34].

Pacientams, kuriems būdingas

spastiškumas, gydymo tikslas yra kontraktūrų

išvengimas, funkcinių judesių atkūrimas ir skausmo

mažinimas [35]. Vyresniems vaikams spastiškumo

gydymui naudojama botulino toksinas ir baklofenas.

Jaunesniems vaikams šie gydymo metodai vartojami

rečiau, nes sunku įvertinti gydymo efektyvumą [36].

Mažesniems nei 1 metų vaikams spastiškumas gali

nepasireikšti dėl pilnai neišsivysčiusios

mielinizacijos ir gali didėti iki 4 metų amžiaus, nes

augimas veikia raumenų ir kaulų fiziologiją ir

didėjantis aktyvumas sužadina spastiškumą judesio

metu [37].

Selektyvi dorsalinė rizotomija yra

procedūra skirta sumažinti ar pašalinti spastiškumą

nupjaunant nugaros smegenų nugarines šakneles tarp

L1 ir S2 segmento. Galimos komplikacijos –

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

120

propriorecepcijos suvokimo sutrikimas, užsitęsusi

ryški hipotonija, užsitęsęs nugaros skausmas,

stuburo deformacijos [38].

Raumenų disbalansas, sukeltas

spastiškumo gali sukelti klubų dislokaciją. Tai

pasireiškia iki 59% pacientų su spastiškuoju CP.

Galimi gydymo metodai: įtvarai, minkštųjų audinių

atpalaidavimas manualine terapija, rekonstrukcinė

klubo osteotomija ir kt. [39].

7. Prognozės

Dauguma vaikų su cerebriniu paralyžiumi

pasiekia suaugusio amžių. Dažniausios ankstyvos

mirties priežastys yra respiracinės ligos, paprastai

respiracinė pneumonija [42].

Motorinio išsivystymo galimybės

priklauso nuo cerebrinio paralyžiaus tipo, motorinio

vystymosi greičio, kognityvinių galimybių.

Pacientai, kurie suaugę vaikšto nepriklausomi,

paprastai tai pradeda daryti iki 3 metų amžiaus. Tie,

kurie vaikšto su pagalba, paprastai išmoksta

vaikščioti iki 9 metų amžiaus. Pacientai, kuriems

būdinga hemipleginis, choreoatetoidinis CP

paprastai gali vaikščioti. Geros prognozės

indikatoriai vaikščiojimui nepriklausomai yra

sėdėjimas iki 24 mėnesių amžiaus ir ropojimas iki

30 mėnesių amžiaus. Blogos prognozės indikatoriai

yra jei neišlaikoma galvos pusiausvyra iki 20 mėn.

amžiaus, išlikę primityvūs refleksai, laikysenos

reflekso nebuvimas iki 24 mėnesių amžiaus ir

nugebėjimas ropoti iki 5 metų amžiaus [41].

8. Išvados

1.Neišnešiotiems mažesnio nei 1500g

svorio naujagimiams susirgti cerebriniu

paralyžiumi rizika yra pati didžiausia.

2. Skiriamos keturios cerebrinio paralyžiaus

grupės: spastinis (dvipusis, vienpusis ar

apimantis visas galūnes), diskinetinis

(distoninis ir choreoatetoidinis), ataksinis ir

neklasifikuojamas cerebrinis paralyžius.

3. Diagnozė nustatoma remiantis pagrinde

klinikiniu ištyrimu, naudojant

standartizuotas vertinimo skales,

papildomai atliekama vaizdiniai ir

laboratoriniai tyrimai.

4. Dažniausios cerebrinio paralyžiaus

komplikacijos ir gretutinės ligos yra

skausmas, intelekto sutrikimas, epilepsija ir

kalbos sutrikimas.

5.Pagrindinis cerebrinis paralyžius gydymo

tikslas – vaiko funkcinių galimybių

maksimizavimas ir savarankiškumas, kuo

mažesnis neįgalumas.

9. Literatūra

1. Rosenbaum P. Paneth N, Leviton A, Godstein M,

Bax M. A report: the definition and classification of

cerebral palsy April 2006. Dev Med Child Neurol.

2007 Jun;49(6):480.

2. Patel DR, Neelakantan M, Pandher K, Merrick J.

Cerebral palsy in children: a clinical overview.

Transl Pediatr. 2020 Feb; 9(Suppl 1): S125–S135.

3. Stavsky M, Mor O, Mastrolia SA, Greenbaum S,

Than NG, Erez O. Cerebral Palsy—Trends in

Epidemiology and Recent Development in Prenatal

Mechanisms of Disease, Treatment, and Prevention.

Front Pediatr. 2017; 5: 21.

4. Surveillance of Cerebral Palsy in

Europe. Prevalence and characteristics of children

with cerebral palsy in Europe. Dev Med Child

Neurol. 2002;44:633–640.

5. Sadowska M, Sarecka-Hujar B, Kopyta I.

Cerebral Palsy: Current Opinions on Definition,

Epidemiology, Risk Factors, Classification and

Treatment Options. Neuropsychiatr Dis Treat. 2020;

16: 1505–1518.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

121

6. Abdel-Hamid HZ, Zeldin A, Bazzano AT,

Ratanawongsa B, Kao Amy. What are the prenatal

risk factors for cerebral palsy. Medscape

https://www.medscape.com/answers/1179555-

119925/what-are-the-prenatal-risk-factors-for-

cerebral-palsy (Accessed on 15 March 2021).

7. Jain V, Jain JK, Singh G, Pandey A. Perinatal risk

factors in cerebral palsy ; a rehab center based study.

Indian journal of cerebral palsy 2015; 2; 1; 75-79.

8. Kevalas R. Pediatrija, Kaunas, Lithuania: Vitae

litera 2018, p.628.

9. Cans C, McManus V, Crowley M, Guillem P,

Platt MJ, Johnson A, Arnaud C. Cerebral palsy of

post-neonatal origin: characteristics and risk factors.

Blackwell Publishing Ltd. Paediatric and Perinatal

Epidemiology 2004, 18, 214–220.

10. Ogoke CC. Clinical classification of cerebral

palsy. Intechopen.

https://www.intechopen.com/books/cerebral-palsy-

clinical-and-therapeutic-aspects/clinical-

classification-of-cerebral-palsy (Accessed on 16

March 2021).

11. Jan MMS. Cerebral palsy; comprehensive

review and update. Ann Saudi Med. 2006 Mar-Apr;

26(2): 123–132.

12. Palisano R., Rosenbaum P., Bartlett D.,

Livingston M. Canchild Centre for Childhood

Disability Research, Mcmaster University. Institute

for Applied Health Sciences McMaster University;

Hamilton, ON, Canada: 2007. Gmfcs-e&r. Gross

motor function classification system expanded and

revised; p. b15.

13. Eliasson A.C., Krumlinde-Sundholm L.,

Rosblad B., Beckung E., Arner M., Ohrvall A.M.,

Rosenbaum P. The manual ability classification

system (macs) for children with cerebral palsy:

Scale development and evidence of validity and

reliability. Dev. Med. Child Neurol. 2006;48:549–

554.

14. Paulson A, Vargus-Adams J. Overview of Four

Functional Classification Systems Commonly Used

in Cerebral Palsy. Children (Basel). 2017 Apr; 4(4):

30.

15. Sellers D., Mandy A., Pennington L., Hankins

M., Morris C. Development and reliability of a

system to classify the eating and drinking ability of

people with cerebral palsy. Dev. Med. Child

Neurol. 2014;56:245–251.

16. O’Shea TM. Diagnosis, Treatment, and

Prevention of Cerebral Palsy in Near-Term/Term

Infants. Clin Obstet Gynecol. 2008 Dec; 51(4): 816–

828.

17. Velde A, Morgan C, Novak I, Tantsis E, Badawi

N. Early Diagnosis and Classification of Cerebral

Palsy: An Historical Perspective and Barriers to an

Early Diagnosis. J Clin Med. 2019 Oct; 8(10): 1599.

18. Haataja L. Early diagnosis of cerebral palsy.

Paediatric Medicine. Vol 3 (August 2020).

19. Agarwal A, Verma I. Cerebral palsy in children;

an overview. J Clin Orthop Trauma. 2012 Dec; 3(2):

77–81.

20. Glader L, Barkoudah E. Cerebral palsy: Clinical

features and classification. Uptodate.

https://www.uptodate.com/contents/cerebral-palsy-

clinical-features-and-classification/print (Accessed

on 22 March 2021).

21.Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos

ministerija. Cerebrinio paralyžiaus diagnostika,

gydymas ir ilgalaikė priežiūra.

https://sam.lrv.lt/diagnostikos-gydymo-metodikos-

ir-rekomendacijos/diagnostikos-ir-gydymo-

protokolai. (Accessed on 22 March 2021).

22. Lesný I, Stehlík A, Tomásek J, et al. Sensory

disorders in cerebral palsy: two-point

discrimination. Dev Med Child Neurol 1993;

35:402.

23. Webb WG. Neurology for the Speech-Language

Pathologist (Sixth Edition)

2017, Pages 256-271.

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

122

24. Monbaliu E, Himmelmann K, Lin JP, Ortibus E,

Bonouvrie L, Feys H, Vermeulen RJ, Dan B.

Clinical presentation and management of dyskinetic

cerebral palsy. The Lancet neurology. Volume 16,

Issue 9, September 2017, Pages 741-749.

25. Eggink H, Kremer D, Brouwer O.F., Contarino

M.F, Egmond M.E, Elema A, Folmer K, Hoorn J.F,

Pol L.A, Roelfsema V, Tijssen M.A.J. Spasticity,

dyskinesia and ataxia in cerebral palsy: Are we sure

we can differentiate them? European Journal of

Paediatric Neurology

Volume 21, Issue 5, September 2017, Pages 703-

706.

26. Glader L, Barkoudah E. Cerebral palsy:

Evaluation and diagnosis. Uptodate. https://www-

uptodate-

com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/cerebral-

palsy-evaluation-and-

diagnosis?sectionName=EVALUATION&search=

cerebral%20palsy&topicRef=6167&anchor=H3384

40568&source=see_link#H338440568 (Accessed

on 24 March 2021).

27. Novak I, Morgan C, Adde L, et al. Early,

Accurate Diagnosis and Early Intervention in

Cerebral Palsy: Advances in Diagnosis and

Treatment. JAMA Pediatr 2017; 171:897.

28. Michael-Asalu A, Taylor G, Campbell H, Lelea

L, Kirby R.S. Cerebral Palsy: Diagnosis,

Epidemiology, Genetics, and Clinical Update.

Advances in Pediatrics

Volume 66, August 2019, Pages 189-208.

29.Vassough A. Brain imaging: magnetic resonance

imaging

C.P. Pateliadis (Ed.), Cerebral palsy: a

multidisciplinary approach, 3rd Ed, Springer

International Publishing, Cham,

Switzerland (2018), pp. 113-131.

30. Adde L., Rygg M, Lossius K, Oberg G.K, Stoen

R. General movement assessment: Predicting

cerebral palsy in clinical practice. Early Human

Development (2007) 83, 13— 18.

31. Romeo D. M, Ricci D, Brogna C, Mercuri E. Use

of the Hammersmith Infant Neurological

Examination in infants with cerebral palsy: a critical

review of the literature. Dev Med Child

Neurol. 2016 Mar;58(3):240-5.

32. Barkoudah E, Glader L, Cerebral palsy:

overview of management and prognosis. Uptodate.

https://www-uptodate-

com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/cerebral-

palsy-overview-of-management-and-

prognosis?search=cerebral%20palsy&source=searc

h_result&selectedTitle=2~150&usage_type=defaul

t&display_rank=2 (Accessed on 30 March 2021).

33.Jones MA, McEwen IR, Neas BR. Effects of

power wheelchairs on the development and function

of young children with severe motor impairments.

Pediatr Phys Ther 2012; 24:131.

34. Barkoudah E, Glader L. Cerebral palsy:

Treatment of spasticity, dystonia, and associated

orthopedic issues. Uptodate. https://www-uptodate-

com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/cerebral-

palsy-treatment-of-spasticity-dystonia-and-

associated-orthopedic-

issues?search=cerebral%20palsy%20management

&source=search_result&selectedTitle=2~150&usa

ge_type=default&display_rank=2. (Accessed on 1

April 2021).

35. Thompson A.J, Clinical management of

spasticity. J Neurol Neurosurg

Psychiatry, 76 (2005), pp. 459-463.

36. Baird M.W, Vargus-Adams J, Outcome

measures used in studies of botulinum toxin in

childhood cerebral palsy; A systematic review.

J Child Neurol, 25 (2009), pp. 721-727.

37. Ayala L, Winter S, Byrne R, Fehlings D, Gahred

A, Letzkus L, Noritz G, Paton M, Pietruszeski L,

Rosenberg N, Tanner K, Vargus-Adams J, Novak I,

Maitre N.L. Assessments and Interventions for

Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

123

Spasticity in Infants With or at High Risk for

Cerebral Palsy: A Systematic Review.

pediatrneurol.2020.10.014.

38. Krigger K, Cerebral palsy: and overview.

KAREN W. KRIGGER, M.D., M.ED., University

of Louisville School of Medicine, Louisville,

Kentucky

39. Settecerri JJ, Karol LA. Effectiveness of femoral

varus osteotomy in patients with cerebral palsy. J

Pediatr Orthop. 2000;20:776–80.

40. Taylor F, National Institute of Neurological

Disorders and Stroke (U.S.), Office of Science and

Health Reports. Cerebral palsy: hope through

research. Bethesda, Md.: The Institute, 2001.

Accessed online September 28, 2005,

at: http://www.ninds.nih.gov/disorders/cerebral_pal

sy/detail_cerebral_palsy.htm.

41.Júnior AC, Burnett SM, Braga LW. Walking

prognosis in cerebral palsy: a 22-year retrospective

analysis. Dev Med Child Neurol. 1994

Feb;36(2):130-4.

42. Strauss D, Brooks J, Rosenbloom L, Shavelle R.

Life expectancy in cerebral palsy: an update. Dev

Med Child Neurol. 2008 Jul;50(7):487-93.

43. Graham HK, Rosenbaum P, Paneth N, Dan B,

Lin JP, Damiano DL, Becher JG, Gaebler-Spira D,

Colver A, Reddihough DS, Crompton KE, Lieber

RL. Cerebral palsy. Nat Rev Dis Primers. 2016 Jan

07;2:15082.