Skaidra Bieliūnaitė1, Agnė Skvarnavičiūtė1, Diana Patapova2
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
2Rokiškis Primary Health Care Center
Abstract
Introduction: rachitis is a bone mineralization or calcification disorder that is caused by a vitamin D and/or calcium/phosphate deficiency. The disorder results in brittle bones or bone deformations. Rachitis remains a serious global health concern that increases short-term morbidity and mortality as well as potentially having long-term negative health effects. Rachitis is most often caused by a vitamin D deficiency, it is therefore important to focus on both prevention and treatment.
Aim: to find out the etiology, pathogenesis, diagnostics, treatment, and prevention of rachitis.
Methodology: the literature used for this review was selected using the “PubMed” database. The literature search was conducted using selected keywords. More than 30 publications on rachitis were analyzed.
Results. Many children that develop rachitis in early childhood suffer from progressing leg deformations. In order to be diagnosed with rachitis, a patient must exhibit clinical symptoms that are confirmed by biochemical and instrumental tests. Radiological testing continues to be the golden standard for diagnosing symptoms of rachitis. Rational diet, care and exposure to sunlight are the primary recommended prevention methods. Rachitis is usually treated with ergocalciferol (vitamin D2) or cholecalciferol (vitamin D3) either of which is to be taken daily for several weeks.
Conclusions: 1.Rachitis remains a serious global health concern that increases short-term morbidity and mortality as well as potentially having long-term negative health effects. 2. In order to be diagnosed with rachitis, a patient must exhibit clinical symptoms that are confirmed by biochemical and instrumental tests. 3. Rational diet, care and exposure to sunlight are the primary recommended prevention methods. 4. Rachitis is usually treated with ergocalciferol (vitamin D2) or cholecalciferol (vitamin D3) either of which is to be taken daily for several weeks.
Keywords: nutritional rickets, rachitis, vitamin D deficiency.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
124
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 124-131
Rachitis: etiology, pathogenesis, diagnostics, prevention and treatment
Skaidra Bieliūnaitė
1
, Agnė Skvarnavičiūtė
1
, Diana Patapova
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
2
Rokiškis Primary Health Care Center
Abstract
Introduction: rachitis is a bone mineralization or calcification disorder that is caused by a vitamin D and/or
calcium/phosphate deficiency. The disorder results in brittle bones or bone deformations. Rachitis remains a serious global
health concern that increases short-term morbidity and mortality as well as potentially having long-term negative health
effects. Rachitis is most often caused by a vitamin D deficiency, it is therefore important to focus on both prevention and
treatment.
Aim: to find out the etiology, pathogenesis, diagnostics, treatment, and prevention of rachitis.
Methodology: the literature used for this review was selected using the “PubMed” database. The literature search was
conducted using selected keywords. More than 30 publications on rachitis were analyzed.
Results. Many children that develop rachitis in early childhood suffer from progressing leg deformations. In order to be
diagnosed with rachitis, a patient must exhibit clinical symptoms that are confirmed by biochemical and instrumental tests.
Radiological testing continues to be the golden standard for diagnosing symptoms of rachitis. Rational diet, care and exposure
to sunlight are the primary recommended prevention methods. Rachitis is usually treated with ergocalciferol (vitamin D2) or
cholecalciferol (vitamin D3) either of which is to be taken daily for several weeks.
Conclusions: 1.Rachitis remains a serious global health concern that increases short-term morbidity and mortality as well as
potentially having long-term negative health effects. 2. In order to be diagnosed with rachitis, a patient must exhibit clinical
symptoms that are confirmed by biochemical and instrumental tests. 3. Rational diet, care and exposure to sunlight are the
primary recommended prevention methods. 4. Rachitis is usually treated with ergocalciferol (vitamin D2) or cholecalciferol
(vitamin D3) either of which is to be taken daily for several weeks.
Keywords: nutritional rickets, rachitis, vitamin D deficiency.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
125
Rachitas: etiologija, patogenezė, diagnostika, prevencija ir gydymas
Skaidra Bieliūnaitė
1
, Agnė Skvarnavičiūtė
1
, Diana Patapova
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas
2
Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras
Santrauka
Įvadas: rachitas - tai kaulų mineralizacijos ar kalcifikacijos sutrikimas, atsirandantis dėl vitamino D ar (ir) kalcio/fosfatų
apykaitos sutrikimo ir sukeliantis kaulų lūžius ar deformacijas. Rachitas tebėra svarbi pasaulinė sveikatos problema, lemianti
ne tik trumpalaikį sergamumą ir mirtingumą, bet gali turėti ir ilgalaikių žalingų padarinių. Rachitą dažniausiai lemia vitamino
D trūkumas, todėl svarbu skirti dėmesį tiek profilaktikai, tiek gydymui.
Tikslas: išsiaiškinti rachito etiologiją, patogenezę, diagnostiką, prevenciją ir gydymą.
Metodika: literatūra šiai apžvalgai buvo rinkta naudojant ,,PubMed” duomenų bazę. Literatūros paieška buvo atliekama
naudojant parinktus raktinius žodžius, išnagrinėta daugiau kaip 30 publikacijų, susijusių su rachitu.
Rezultatai: daugeliui vaikų, kuriems išsivysto rachitas ankstyvoje vaikystėje, progresuoja kojų deformacijos. Rachito
diagnozei reikalingi klinikiniai simptomai ir juos patvirtinantys biocheminiai ir instrumentiniai tyrimai. Radiologinė diagnozė
su rachitui būdingais požymiais ir toliau yra auksinis standartas. Profilaktikai pirmiausia rekomenduojama racionali mityba,
priežiūra, buvimas saulėje. Rachitas paprastai gydomas ergokalciferoliu (vitaminu D2) arba cholekalciferoliu (vitaminu D3).
Pasirinktas preparatas skiriamas kasdien keletą savaičių.
Išvados: 1. Rachitas tebėra svarbi pasaulinė sveikatos problema, lemianti ne tik trumpalaikį sergamumą ir mirtingumą, bet
gali turėti ir ilgalaikių žalingų padarinių. 2. Rachito diagnozei reikalingi klinikiniai simptomai ir juos patvirtinantys
biocheminiai ir instrumentiniai tyrimai. 3. Profilaktikai pirmiausia rekomenduojama racionali mityba, priežiūra, buvimas
saulėje.4. Rachitas paprastai gydomas ergokalciferoliu (vitaminu D2) arba cholekalciferoliu (vitaminu D3), pasirinktas
preparatas skiriamas kasdien keletą savaičių.
Raktažodžiai: rachitas, vitamino D stoka.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
126
1.1. Įvadas. Rachitas
Anglų ortopedas Francisas Glissonas 1651 m. pateikė
išsamų klinikinį ir patologinį rachito apibūdinimą, jis
pastebėjo, kad paveldimumas ir nepakankama motinos
mityba yra pagrindiniai rachito išsivystymo veiksniai [1].
Šiuo metu žinoma, kad rachitas - tai kaulų
mineralizacijos ar kalcifikacijos sutrikimas, atsirandantis
dėl vitamino D ar (ir), kalcio/fosfatų apykaitos sutrikimo
ir sukeliantis kaulų lūžius ar deformacijas [2]. Nepaisant
šių laikų pažangos, rachitas išlieka visuomeninė sveikatos
problema daugelyje išsivysčiusių šalių kaip atsinaujinusi
ir paplitusi liga, nors vitamino D stokos rachitas jau buvo
beišnykstantis [3].
1.2. Rachito etiologija
Rachitas nurodo nepakankamą mineralizaciją
augimo plokštelėje ir paprastai yra susijęs su nenormaliu
kalcio ir (arba) fosfato kiekiu serume. Yra keletas rachito
potipių, įskaitant maistinius rachitus, kuriuos sukelia
vitamino D trūkumas, ir (arba) kalcio ir (arba) fosfato),
nuo vitamino D priklausomus rachitus (vitamino D
apykaitos defektus) ir hipofosfateminius rachitus
(vitaminui D atsparūs rachitai, atsirandantys dėl inkstų
fosfatų išsekimo) [4].
Rachitą visame pasaulyje pirmiausia sukelia
vitamino D trūkumas. Vidutinio klimato šalyse rachitą
paprastai sukelia vitamino D trūkumas, kai motinai trūksta
vitamino D, vaikas žindomas be vitamino D papildų ir/ar
esant mažam vitamino D vartojimui bei būnant mažai
saulėje. Dabar vis labiau pripažįstama, kad motinos
vitamino D atsargos ir žindymo trukmė yra svarbūs
kūdikio vitamino D būklę lemiantys veiksniai. Daugeliui
vaisingo amžiaus moterų trūksta vitamino D. Kalcio
trūkumas taip pat pripažįstamas svarbia mitybos rachito
priežastimi visame pasaulyje, paprastai yra susijęs su
ribotu ar nepakankamu pieno produktų suvartojimu [5,6].
Genetines rachito priežastis galima suskirstyti į
dvi grupes. Pirmąją grupę sudaro genetiniai vitamino D
biosintezės ir veikimo sutrikimai, pavyzdžiui, nuo
vitamino D priklausomas 1A tipo rachitas (VDDR1A),
nuo vitamino D priklausomas 1B tipo rachitas
(VDDR1B), nuo vitamino D priklausomas 2A tipo
rachitas (VDDR2A) ir nuo vitamino D priklausomi 2B
tipo rachitai (VDDR2B). Antroji grupė apima per didelio
inkstų fosfatų netekimo genetinius sutrikimus (paveldimas
hipofosfateminis rachitas) dėl inkstų kanalėlių fosfatų
reabsorbcijos sutrikimo dėl su FGF23 susijusių ar nuo
FGF23 nepriklausomų priežasčių [7]. Kalbant apie antrąją
grupę, dažnesnė paveldimo hipofosfateminio rachito
forma yra su X chromosoma susijęs susirgimas,
dažniausiai sukeltas mutacijos PHEX gene [8].
Paveldimas hipofosfoteminis rachitas su hiperkalciurija
yra retas autosominis recesyvinis sutrikimas,
pasireiškiantis asmenims, turintiems heterozigotines arba
homozigotines funkcijos praradimo mutacijas natrio -
fosfato transporteryje [9]. Auglio sukeltas
hipofosfateminis rachitas taip pat yra retas, jis susijęs su
fibroblastų augimo 23 faktoriumi (FGF-23) [10]. Be visa
to, hipofosfateminį rachitą gali sukelti tubulopatijos,
tokios kaip Fankoni tipo tubulopatija [11].
1.2. Rachito patogenezė
Rachitas yra susijęs su lėtine hipofosfatemija ir
hipokalcemija. Hipofosfatemija arba hipokalcemija,
manoma, kenkia mineralizacijai mažindama kalcio ir
fosfatų produkciją. Lėtinę hipofosfatemiją, sukeliančią
rachitą, dažniausiai sukelia sutrikusi žarnyno fosfatų
absorbcija ir (arba) inkstų fosfatų išsekimas [12]. Taip pat
hipofosfateminio rachito atveju šlapimo fosfato
praradimas gali būti arba generalizuotos kanalėlių
disfunkcijos dalis, kaip Fankoni sindromo atveju, arba
antrinis, dėl padidėjusios sintezės/sumažėjusio FGF-23
katabolizmo, arba inaktyvuotas genų, koduojančių nuo
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
127
natrio priklausomus fosfato pernešėjus, mutacijų
proksimaliniame inkstų kanalėlyje. O hipokalceminis
rachitas, atsirandantis dėl kalcio trūkumo, gali pasireikšti
dėl sunkaus vitamino D trūkumo, nesugebėjimo susidaryti
nei 25-hidroksivitamino D, nei 1,25-dihidroksi vitamino
D arba dėl galutinio organo atsparumo 1,25-dihidroksi
vitaminui D3 [13]. Todėl dėl mažo kalcio kiekio, kurį
greitai pajunta kalcio jutimo receptorius, esantis
prieskydinėje liaukoje, padidėja parathormono (PTH)
išsiskyrimas. Šis antrinis hiperparatiroidzimas stimuliuoja
osteoklastinę kaulų rezorbciją, siekdamas išlaisvinti
sukauptus kaulų mineralus [14]. Padidėjęs PTH taip pat
išsaugo kalcį inkstuose, sumažindamas kalcio išsiskyrimą,
tačiau padidina fosfatų išsiskyrimą. Tai sukelia užsitęsusią
fosfaturiją ir dėl to pasireiškia hipofosfatemija. Galų gale,
kai išnaudojamas kompensacinis mechanizmas, kalcio
kiekis serume nukrenta žemiau normos ribų [15].
1.3. Rachito klinika ir diagnostika
Rachito klinika skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir
deficito sunkumo [16]. Daugeliui vaikų, kuriems išsivysto
rachitas ankstyvoje vaikystėje, progresuoja kojų
deformacijos - genu varum. Vaikai, kuriems rachitas
išsivysto pirmaisiais gyvenimo metais, pradeda vaikščioti
vėliau (>18 mėn.), o kai rachitas išsivysto vyresniems (>
3m.) vaikams, dažnos deformacijos genu valgum arba
genu varum ir genu valgum derinys. Vyresni vaikai gali
skųstis kaulų skausmu, jiems lengvai lūžta kaulai, krenta
svoris, gali būti sumažėjęs ir žemas ūgis dėl
progresuojančių kojų deformacijų. Kūdikiams,
sergantiems rachitu, susijusiu su vitamino D trūkumu ar
vitamino D apykaitos sutrikimais, taip pat gali išsivystyti
traukuliai dėl hipokalcemijos ir gyvybei pavojingos
kardiomiopatijos [17].
Kiti rachito požymiai yra riešų, kelių ir kulkšnių
patinimas, iškili kakta, suminkštėję pakaušio srities
kaukolės kaulai, vėlyvas momenėlio užsivėrimas,
rachitiniai karoliai šonkaulių priekiniuose galuose,
Harisono vagos susiformavimas diafragmos
prisitvirtinimo vietoje, raumenų silpnumas, stuburo
deformacijos, taip pat vėliau dygsta dantys, sutrinka
emalio raida, būdinga osteopenija [18,19].
Rachito diagnozei reikalingi klinikiniai simptomai ir
juos patvirtinantys biocheminiai ir instrumentiniai tyrimai
[20].
Biocheminiai kriterijai, naudojami rachito diagnozei,
yra 25-hidroksicholekalciferolis (būdingas jo
sumažėjimas), šarminė fosfatazė (būdingas padidėjimas),
prieskydinių liaukų hormonas (būdingas padidėjimas, tik
hipofosfateminio rachito atveju gali būti normali arba
nežymiai padidėjusi koncentracija), kalcio koncentracija
(hipokalceminio rachito atveju dažniausiai būna
sumažėjusi, o hipofosfateminio rachito atveju kalcio
koncentracija dažniausiai yra normali), neorganinio
fosforo koncentracija (hipokalceminio, hipofosfateminio
rachito atveju sumažėjusi) [21].
Vienas iš dažniausiai naudojamų rachito
diagnozavimo būdų - rentgenograma, o pagrindinis
radiologinis rachito požymis yra aptinkamas augimo
plokštelėje su plačiomis ir sunykusiomis metafizėmis bei
siaura laikino kalkėjimo zona [22].
1.4. Rachito profilaktika
Rachito profilaktika skiriama į tris mechanizmus:
saulės poveikis, sveika mityba ir vitamino D vartojimas
[23]. Taigi, pirmiausia rekomenduojama racionali mityba,
priežiūra, buvimas saulėje [24]. Labai svarbu vitamino D
kiekis dar nėštumo metu, tai lemia vaisiaus griaučių
vystymąsi, dantų emalio formavimąsi, vaisiaus augimą bei
vystymąsi. Yra įrodymų, kad vitamino D kiekis motinos
organizme turi ilgalaikį poveikį naujagimiui [25].
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
akušerijos diagnostikos ir gydymo metodikose
rekomenduojama nustatyti 25-dihidroksivitamino D kiekį
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
128
moterims, kurioms yra rizikos veiksnių (vegetarizmas,
nutukimas, mažai būnama lauke), jei vitamino D trūksta,
skiriama dienos dozė – 10 μg [26]. Pagal naujausias
rekomendacijas, rachito profilaktikai 400 TV (10 μg)
vitamino D kiekis yra pakankamas ir rekomenduojama
visiems kūdikiams nuo gimimo iki 12 mėnesių amžiaus,
neatsižvelgiant į jų maitinimo būdą [27].
1.5. Rachito gydymas
Rachitas paprastai gydomas ergokalciferoliu
(vitaminu D2) arba cholekalciferoliu (vitaminu D3),
skiriamas kasdien keletą savaičių. Daugelyje esamų
rekomendacijų rekomenduojamos dienos dozės yra nuo
1000 iki 10 000 TV, atsižvelgiant į kūdikio amžių, nuo 8
iki 12 savaičių [23]. Kūdikiams iki 12 mėn. amžiaus
rekomenduojama 1000 TV/d., nuo 1 iki 12 m. 2000 TV/d.,
vyresniems nei 12 m. 4000 TV/d. [28]. Svarbu neviršyti
rekomenduojamų paros normų, nes yra pastebėta lengva
hiperkalcemija ir hipervitaminozė sergantiems rachitu
kūdikiams ir vartojantiems vitaminą D [29]. Kalcį,
gaunamą su maistu ar papildų pavidalu, reikia reguliariai
vartoti kartu su vitaminu D, vidutiniškai 500 mg per parą.
Po 4 savaičių rachito gydymo - biocheminio kraujo tyrimo
kontrolė, rezultatai turėtų normalizuotis, po 6-12 mėnesių
- rentgeno kontrolė [2].
Dar žindomam kūdikiui papildomai kalcio nereikia,
nebent yra hipokalcemijos simptomų (tai paprastai
pasireiškia jaunesniems nei 6 mėn. kūdikiams), tada į veną
lėtai leidžiama 10% kalcio gliukonato 1-2 ml/kg,
skiriamas palaikomasis gydymas 10% kalcio gliukonatu
(50 mg/kg elementinio kalcio per dieną) [30].
1.7. Apibendrinimas
Rachitas - tai kaulų mineralizacijos ar
kalcifikacijos sutrikimas, atsirandantis dėl vitamino D ar
(ir) kalcio/fosfatų apykaitos sutrikimo ir sukeliantis kaulų
lūžius ar deformacijas. Rachitas tebėra svarbi pasaulinė
sveikatos problema, lemianti ne tik trumpalaikį
sergamumą ir mirtingumą, bet gali turėti ir ilgalaikių
žalingų padarinių. Rachitą dažniausiai lemia vitamino D
trūkumas, todėl svarbu skirti dėmesį tiek profilaktikai, tiek
gydymui.
Daugeliui vaikų, kuriems išsivysto rachitas
ankstyvoje vaikystėje, progresuoja kojų deformacijos.
Rachito diagnozei reikalingi klinikiniai
simptomai ir juos patvirtinantys biocheminiai ir
instrumentiniai tyrimai. Radiologinė diagnozė su rachitui
būdingais požymiais ir toliau yra auksinis standartas.
Profilaktikai pirmiausia rekomenduojama
racionali mityba, priežiūra, buvimas saulėje.
Rachitas paprastai gydomas ergokalciferoliu
(vitaminu D2) arba cholekalciferoliu (vitaminu D3),
skiriamas kasdien keletą savaičių.
1.8. Išvados
1. Rachitas tebėra svarbi pasaulinė sveikatos
problema, lemianti ne tik trumpalaikį sergamumą ir
mirtingumą, bet gali turėti ir ilgalaikių žalingų padarinių.
2. Rachito diagnozei reikalingi klinikiniai
simptomai ir juos patvirtinantys biocheminiai ir
instrumentiniai tyrimai.
3. Profilaktikai pirmiausia rekomenduojama
racionali mityba, priežiūra, buvimas saulėje.
4. Rachitas paprastai gydomas ergokalciferoliu
(vitaminu D2) arba cholekalciferoliu (vitaminu D3),
skiriamas kasdien keletą savaičių.
1.9. Literatūra
1. Shaw NJ. Vitamin D Deficiency Rickets. Vitam D
Rickets [Internet]. Basel: KARGER; 2003 [cited 2021 Apr
10]. p. 93–104. Available from:
https://www.karger.com/Article/FullText/72772
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
129
2. Lambert AS, Linglart A. Hypocalcaemic and
hypophosphatemic rickets. Best Pract. Res. Clin.
Endocrinol. Metab. Bailliere Tindall Ltd; 2018. p. 455–76.
3. Pettifor JM. Rickets [Internet]. Calcif. Tissue Int.
Springer; 2002 [cited 2021 Apr 10]. p. 398–9. Available
from: https://link.springer.com/article/10.1007/s00223-
001-0046-x
4. Elder CJ, Bishop NJ. Rickets. Lancet [Internet].
Elsevier B.V.; 2014 [cited 2021 Apr 8]. p. 1665–76.
Available from:
http://www.thelancet.com/article/S0140673613616505/fu
lltext
5. Creo AL, Thacher TD, Pettifor JM, Strand MA, Fischer
PR. Nutritional rickets around the world: an update
[Internet]. Paediatr. Int. Child Health. Taylor and Francis
Ltd.; 2017 [cited 2021 Apr 8]. p. 84–98. Available from:
https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/20469047.
2016.1248170
6. Pettifor JM. Nutritional rickets: pathogenesis and
prevention. [Internet]. Pediatr. Endocrinol. Rev. Pediatr
Endocrinol Rev; 2013 [cited 2021 Apr 8]. p. 347–53.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23858618/
7. Acar S, Demir K, Shi Y. Genetic Causes of Rickets
[Internet]. J. Clin. Res. Pediatr. Endocrinol. Galenos
Yayinevi; 2017 [cited 2021 Apr 8]. p. 88–105. Available
from: /pmc/articles/PMC5790329/
8. Pavone V, Testa G, Gioitta Iachino S, Evola FR,
Avondo S, Sessa G. Hypophosphatemic rickets: etiology,
clinical features and treatment [Internet]. Eur. J. Orthop.
Surg. Traumatol. Springer-Verlag France; 2015 [cited
2021 Apr 9]. p. 221–6. Available from:
https://link.springer.com/article/10.1007/s00590-014-
1496-y
9. Bergwitz C, Miyamoto KI. Hereditary
hypophosphatemic rickets with hypercalciuria:
pathophysiology, clinical presentation, diagnosis and
therapy [Internet]. Pflugers Arch. Eur. J. Physiol. Springer
Verlag; 2019 [cited 2021 Apr 9]. p. 149–63. Available
from: https://link.springer.com/article/10.1007/s00424-
018-2184-2
10. Burckhardt MA, Schifferli A, Krieg AH, Baumhoer D,
Szinnai G, Rudin C. Tumor-associated FGF-23-induced
hypophosphatemic rickets in children: a case report and
review of the literature. Pediatr Nephrol [Internet].
Springer Verlag; 2015 [cited 2021 Apr 9];30:179–82.
Available from:
https://link.springer.com/article/10.1007/s00467-014-
2979-0
11. Pennisi A, Maranda B, Benoist J, Baudouin V, Rigal
O, Pichard S, et al. Nocturnal enteral nutrition is
therapeutic for growth failure in Fanconi‐Bickel
syndrome. J Inherit Metab Dis [Internet]. John Wiley and
Sons Inc.; 2020 [cited 2021 Apr 9];43:540–8. Available
from:
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/jimd.12203
12. Fukumoto S, Ozono K, Michigami T, Minagawa M,
Okazaki R, Sugimoto T, et al. Pathogenesis and diagnostic
criteria for rickets and osteomalacia —
Proposal by an expert panel supported by Ministry of
Health, Labour and Welfare, Japan, The Japanese Society
for Bone and Mineral Research and The Japan Endocrine
Society [Opinion]. Endocr J [Internet]. Japan Endocrine
Society; 2015 [cited 2021 Apr 8];62:665–71. Available
from:
https://www.jstage.jst.go.jp/article/endocrj/62/8/62_EJ15
-0289/_article
13. Chanchlani R, Nemer P, Sinha R, Nemer L,
Krishnappa V, Sochett E, et al. An Overview of Rickets in
Children [Internet]. Kidney Int. Reports. Elsevier Inc;
2020 [cited 2021 Apr 9]. p. 980–90. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.ekir.2020.03.025
14. Uday S, Högler W. Nutritional Rickets and
Osteomalacia in the Twenty-first Century: Revised
Concepts, Public Health, and Prevention Strategies
[Internet]. Curr. Osteoporos. Rep. Current Medicine
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
130
Group LLC 1; 2017 [cited 2021 Apr 9]. p. 293–302.
Available from:
https://link.springer.com/article/10.1007/s11914-017-
0383-y
15. Uday S, Högler W. Nutritional rickets &
osteomalacia: A practical approach to management.
Indian J Med Res [Internet]. Wolters Kluwer Medknow
Publications; 2020 [cited 2021 Apr 9];152:356. Available
from:
http://www.ijmr.org.in/text.asp?2020/152/4/356/305158
16. Nguyen-Tang EG, Parvex P, Goischke A, Wilhelm-
Bals A. Vitamin D deficiency and rickets: Screening and
treatment, practical aspects for clinicians. Rev Med Suisse
[Internet]. Editions Medecine et Hygiene; 2019 [cited
2021 Apr 9];15:384–9. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30762999/
17. Carpenter TO, Shaw NJ, Portale AA, Ward LM,
Abrams SA, Pettifor JM. Rickets. Nat Rev Dis Prim
[Internet]. Nature Publishing Group; 2017 [cited 2021 Apr
10];3:1–20. Available from:
https://www.nature.com/articles/nrdp2017101
18. Nield LS, Mahajan P. Rickets: Not a Disease of the
Past [Internet]. Am. Fam. Physician. 2006 Aug. Available
from: www.aafp.org/afp.
19. Mughal Z. Rickets in childhood [Internet]. Semin.
Musculoskelet. Radiol. Thieme Medical Publishers, Inc.;
2002 [cited 2021 Apr 10]. p. 183–90. Available from:
http://www.thieme-connect.de/DOI/DOI?10.1055/s-
2002-36715
20. Wang M, Yang X, Ren L, Li S, He X, Wu X, et al.
Biomarkers identified by urinary metabonomics for
noninvasive diagnosis of nutritional rickets. J Proteome
Res [Internet]. American Chemical Society; 2014 [cited
2021 Apr 10];13:4131–42. Available from:
https://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/pr500517u
21. Gram J, Kold Jensen T, Brusgaard K, Brock-Jacobsen
B, Brixen Official opponents K, Shaw NJ, et al. PHD
THESIS DANISH MEDICAL JOURNAL DANISH
MEDICAL JOURNAL1 THIS THESIS IS BASED ON
THE FOLLOWING THREE PAPERS. J. 2012.
22. Martel-Villagrán J, Arias-Medina A, García-Mardones
G. Usefulness of X-rays in the Differential Diagnosis of
Hypophosphataemic Rickets [Internet]. Adv. Ther. Adis;
2020 [cited 2021 Apr 10]. p. 89–94. Available from:
https://link.springer.com/article/10.1007/s12325-019-
01183-2
23. Shaw NJ. Prevention and treatment of nutritional
rickets. J. Steroid Biochem. Mol. Biol. Elsevier Ltd; 2016.
p. 145–7.
24. Bouillon R, Carmeliet G. Vitamin D insufficiency:
Definition, diagnosis and management. Best Pract. Res.
Clin. Endocrinol. Metab. Bailliere Tindall Ltd; 2018. p.
669–84.
25. Wagner CL, Greer FR. Prevention of rickets and
vitamin D deficiency in infants, children, and adolescents
[Internet]. Pediatrics. American Academy of Pediatrics;
2008 [cited 2021 Apr 11]. p. 1142–52. Available from:
www.pediatrics.org/cgi/doi/10.1542/
26. METODIKA PRENATALINĖ DIAGNOSTIKA
METODIKOSDALYS.
27. Aguiar M, Atapattu N, Bhatia V, Braegger C, Butler
G, Cassinelli H, et al. Global consensus recommendations
on prevention and management of nutritional rickets. J
Clin Endocrinol Metab [Internet]. Endocrine Society;
2016 [cited 2021 Apr 11];101:394–415. Available from:
/pmc/articles/PMC4880117/
28. Khadilkar A, Khadilkar V, Chinnappa J, Rathi N,
Khadgawat R, Balasubramanian S, et al. Prevention and
treatment of vitamin D and calcium deficiency in children
and adolescents: Indian Academy of Pediatrics (IAP)
guidelines. Indian Pediatr [Internet]. Springer India; 2017
[cited 2021 Apr 26];54:567–73. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28737142/
29. Vogiatzi MG, Jacobson-Dickman E, DeBoer MD.
Vitamin D Supplementation and Risk of Toxicity in
Pediatrics: A Review of Current Literature. J Clin
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
131
Endocrinol Metab [Internet]. Endocrine Society; 2014
[cited 2021 Apr 26];99:1132–41. Available from:
https://academic.oup.com/jcem/article/99/4/1132/253718
1
30. Pettifor JM. Rickets and vitamin D deficiency in
children and adolescents. Endocrinol. Metab. Clin. North
Am. Elsevier; 2005. p. 537–53.