Vaiva Būgaitė1, Greta Bulotaitė1
1Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Neuroleptics are a group of widely used drugs with a mental state-altering effect, and its indications include hallucinations, dellusions in schizophrenia and other primary psychotic disorders, affective disorders with psychosis, organic psychotic syndromes, delirium, Huntington‘s disease, Tourette Syndrome. Due to their wide range of use it is imperative to know the possible side effects of each drug in the group, especially because the side effects are often unique to the drug as opposed to the group itself.
Neuroleptics, according to their time of synthesis and mechanism of action, are categorized into first generation (typical) and second generation (atypical) neuroleptics. Both generation neuroleptics act by blocking dopamine receptors in the brain, but second generation neuroleptics have an additional effect on serotonin receptors.
The adverse effects of neuroleptics can vary from marginal intolerance (sedation) to life-threatening conditions (agranulocytosis). Movement disorders (acute dystonia, akathisia, parkinsonism and tardive dyskinesia) are caused more often by first generation neuroleptics, meanwhile sedation and metabolic syndrome are more common consequences of second generation neuroleptics.
Aim: To analyze adverse reactions from neuroleptics use described in various scientific literature.
Methods: Pubmed was chosen as the source of literature. Specific keywords such as neuroleptics, antipsychotics, adverse reactions, side effects were used to find relevant information. A total of 200 articles were carefully reviewed and sifted accordingly to remove articles with indistinguishable information as well as abstracts and titles unrelated to the topic at hand. Either full articles or only their abstracts were analyzed with a final remaining count of 47 suitable articles. No time restriction was applied to citations.
Keywords: neuroleptics, antipsychotics, adverse reactions, side effects.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
112
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (1), p. 112-123
Adverse reactions from neuroleptics use
Vaiva Būgaitė
1
, Greta Bulotaitė
1
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Neuroleptics are a group of widely used drugs with a mental state-altering effect, and its indications
include hallucinations, dellusions in schizophrenia and other primary psychotic disorders, affective
disorders with psychosis, organic psychotic syndromes, delirium, Huntington‘s disease, Tourette
Syndrome. Due to their wide range of use it is imperative to know the possible side effects of each drug in
the group, especially because the side effects are often unique to the drug as opposed to the group itself.
Neuroleptics, according to their time of synthesis and mechanism of action, are categorized into
first generation (typical) and second generation (atypical) neuroleptics. Both generation neuroleptics act by
blocking dopamine receptors in the brain, but second generation neuroleptics have an additional effect on
serotonin receptors.
The adverse effects of neuroleptics can vary from marginal intolerance (sedation) to life-threatening
conditions (agranulocytosis). Movement disorders (acute dystonia, akathisia, parkinsonism and tardive
dyskinesia) are caused more often by first generation neuroleptics, meanwhile sedation and metabolic
syndrome are more common consequences of second generation neuroleptics.
Aim: To analyze adverse reactions from neuroleptics use described in various scientific literature.
Methods: Pubmed was chosen as the source of literature. Specific keywords such as neuroleptics,
antipsychotics, adverse reactions, side effects were used to find relevant information. A total of 200 articles
were carefully reviewed and sifted accordingly to remove articles with indistinguishable information as
well as abstracts and titles unrelated to the topic at hand. Either full articles or only their abstracts were
analyzed with a final remaining count of 47 suitable articles. No time restriction was applied to citations.
Keywords: neuroleptics, antipsychotics, adverse reactions, side effects.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
113
Nepageidaujamos neuroleptikų reakcijos
Vaiva Būgaitė
1
, Greta Bulotaitė
1
1
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
1
Santrauka
Neuroleptikai yra plačiai vartojami psichiką veikiantys vaistai, kurių indikacijos yra
haliucinaciniai kliedesiniai sindromai, pavyzdžiui, sergant šizofrenija; kiti šizofreninio registro sindromai;
afektiniai sutrikimai su psichozės simptomais; organiniai psichoziniai sindromai; simptominės psichozės;
delyrinės būsenos; Huntingtono chorėja; Gilles’io de la Tourette’o sindromas ir kt. Dėl plataus šių vaistų
pritaikymo klinikoje būtina gerai išmanyti jų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas, kurios dažnai yra
specifiškos kiekvienam vaistui, nepriklausomai nuo jo grupės.
Neuroleptikai pagal savo sukūrimo laiką ir veikimo mechanizmą yra skirstomi į pirmos kartos
(tipinius) ir antros kartos (atipinius) neuroleptikus. Abiejų kartų neuroleptikai veikia blokuodami dopamino
receptorius smegenyse, o antrosios kartos neuroleptikai taip pat veikia ir serotonino receptorius.
Neuroleptikų sukeliamos nepageidaujamos reakcijos svyruoja nuo nežymių toleravimo sutrikimų
(sedacija) iki gyvybei pavojingų (agranulocitozė). Judėjimo sutrikimai (ūminės distonijos, akatizija,
parkinsonizmas, vėlyvoji diskinezija) yra būdingesni pirmos kartos, o sedacija ir metabolinis sindromas -
antros kartos neuroleptikams.
Darbo tikslas: išanalizuoti mokslinėje literatūroje aprašytas nepageidaujamas neuroleptikų
reakcijas.
Darbo metodika: literatūros paieškai buvo naudota tarptautinė duomenų bazė Pubmed. Paieškos
metu naudoti raktiniai žodžiai ir jų kombinacijos: neuroleptikai, antipsichotikai, nepageidaujamos
reakcijos, šalutiniai reiškiniai. Atlikta nuosekli 200 straipsnių patikra ir pašalinti besidubliuojantys, pagal
pavadinimą ir santrauką temos neatitinakntys straipsniai. Išanalizuoti šių publikacijų pilni tekstai arba tik
santraukos ir tokiu būdu iš jų atrinkti 47.
Raktažodžiai: neuroleptikai, antipsichotikai, nepageidaujamos reakcijos, šalutiniai reiškiniai.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
114
Įvadas
Neuroleptikai yra pirmo pasirinkimo
vaistai gydant šizofreniją ir kitus pirminius
psichozinius sutrikimus. Kai kurie neuroleptikai
taip pat patvirtinti bipoliniam sutrikimui,
rezistentiškai depresijai, autizmui bei Tureto
sindromui gydyti. Be to, neuroleptikai kartais
skiriami ir kitoms, nepatvirtintoms indikacijoms
- ribinės asmenybės sutrikimui, obsesiniam
kompulsiniam sutrikimui, anoreksijai, nerimui,
delyrui bei įvairioms demencijoms, o taip pat ir
Alzheimerio ligai (1).
Šių psichikos sutrikimų gydymas
neuroleptikais dažnai gali tapti dideliu iššūkiu
dėl jų sukeliamų nepageidaujamų reakcijų
įvairovės. Pirmosios kartos neuroleptikai
dažniau siejami su judėjimo sutrikimais. Tai
ypač būdinga tokiems vaistams, kurie tvirtai
jungiasi su dopaminerginiais receptoriais, pvz.,
haloperidoliui. Antrosios kartos neuroleptikai,
ypač klozapinas ir olanzapinas, paprastai sukelia
daugiau problemų, susijusių su metaboliniu
sindromu (nutukimas, gliukozės apykaitos
sutrikimai). Beveik visi neuroleptikai yra susiję
su padidėjusia sedacijos, ortostatinės
hipotenzijos ir aritmijų atsiradimo rizika. Vis
dėlto, neuroleptikų sukeliamų nepageidaujamų
reakcijų negalima skirstyti tik į pirmos ar antros
kartos vaistams būdingas reakcijas, kadangi
kiekvienas vaistas sukelia specifiškas, jam
būdingas nepageidaujamas reakcijas (2).
ŪMINIAI EKSTRAPIRAMIDINIAI
SIMPTOMAI
Ūminės distonijos
Distonijos yra nevalingi antagonistinių
raumenų grupių susitraukimai, dėl kurių
pacientai yra priversti kartoti trumpus ar ištęstus
pasikartojančius judesius ar nenormalias,
dažniausiai galvos, veido ir kaklo, pozas. Tai gali
būti skausminga ir labai pabloginti gyvenimo
kokybę (1). Ūmios distonijos paprastai
pasireiškia per pirmas penkias dienas nuo
neuroleptikų vartojimo pradžios ar dozės
padidinimo (3). Ši nepageidaujama reakcija
dažnesnė jauniems vyrams, taip pat žmonėms,
vartojantiems kokainą, ir tiems, kuriems jau
anksčiau pasireiškė ūminės distonijos. Ūmines
distonijas dažniau sukelia didesnio stiprumo
neuroleptiniai vaistai, pvz., haloperidolis,
flufenazinas ir pimozidas (4). Tais atvejais, kai
paskiriamas gydymas didesnio stiprumo
neuroleptiniais vaistais, rekomenduojama
pradėti nuo mažesnės dozės, nes tai sumažina
ūmios diskinezijos pasireiškimo tikimybę (5).
Antros kartos neuroleptikai, tokie kaip
olanzapinas, sertindolis, kvetiapinas ir
risperidonas mažomis dozėmis (<4 mg) retai
sukelia ūmią distoniją. Klozapinas yra vienintelis
žinomas neuroleptikas, negalintis sukelti šio
šalutinio reiškinio (6).
Ūminės distonijos patogenezė išlieka
neaiški. Manoma, kad, kadangi visi neuroleptikai
jungiasi su D2 receptoriais, šių receptorių
užblokavimas uodeguotojo branduolio, kiauto ir
blyškiojo kamuolio srityse galėtų būti bent iš
dalies susijęs su šio reiškinio išsivystymu (7). Be
to, tai paaiškintų su metais mažėjančią riziką, nes
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
115
D2 receptorių aktyvumas žmonėms senstant
mažėja (8).
Ūminė distonija yra efektyviai gydoma
tuoj pat po pasireiškimo. Į raumenį suleidus
anticholinerginių vaistų (pvz., 5 mg biperideno ar
5 mg prociklidino) arba antihistamininių vaistų
(pvz., 50 mg prometazino), efekto paprastai
sulaukiama per 20 minučių (4).
Akatizija
Akatizija yra nerimastingumo ir įtampos
pojūtis, kuris dažniausiai (be ne visada) priverčia
pacientą nuolat judėti, sukelia disforiją ar net
savižudišką elgesį (9).
Akivaizdžiausias simptomas -
nesugebėjimas ramiai sėdėti, stovėti ar gulėti.
Sėdėdami pacientai krutina kojas, jas nuolat
kilnoja viena ant kitos, trepsi. Stovėdami perkelia
kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos arba
žygiuoja vietoje. Akatizija, trunkanti iki 3
mėnesių, laikoma ūmia, o ilgiau nei 3 mėnesius -
lėtine. Taip pat išskiriama nutraukimo akatizija,
pasireiškianti nutraukus gydymą neuroleptikais,
ir vėlyvoji akatizija, pasireiškianti gydant
neuroleptikais ilgesnį laiką (10).
Klinikinėje praktikoje ši šalutinė reakcija
dažnai lieka nediagnozuota arba klaidingai
palaikyta psichozine ažitacija ar susijaudinimu,
neramių kojų sindromu, nerimu, narkotinių
medžiagų intoksikacijos ar abstinencijos
simptomais ar vėlyvąja diskinezija (11). Nėra
aišku, kaip labai akatizija padidina savižudybės
riziką (12), bet nustatyta, kad ji padidina
savižudybės riziką pacientams, patyrusiems
pirmąjį psichozės epizodą (13). Be to, akatizija
padidina riziką smurtiniam elgesiui ir agresijai
(14).
Propranololis, neselektyvus beta
adrenerginis antagonistas, yra labiausiai
ištyrinėtas vaistas, skirtas neuroleptikų sukeltai
akatizijai gydyti (10).
VĖLYVIEJI
EKSTRAPIRAMIDINIAI SIMPTOMAI
Parkinsonizmas
Tipiniai neuroleptikai yra dažniausia
vaistų sukelto parkinsonizmo priežastis (15), bet
jį taip pat gali sukelti atipiniai neuroleptikai,
žarnyno peristaltiką gerinantys vaistai, kalcio
kanalų blokatoriai ir antiepilepsiniai vaistai (16).
Maždaug 80% pacientų, vartojančių
tipinius neuroleptikus, patiria daugiau kaip vieną
ekstrapiramidinių reiškinių rūšį (17). Platus
dopamino receptorių pasiskirstymas smegenyse
nulemia, kad tipiniai neuroleptikai veikia
dopamino receptorius dryžuotame kūne,
striatum. Štai kodėl visi pacientai, vartojantys
neuroleptikus, turi riziką parkinsonizmui ir
kitiems ekstrapiramidiniams reiškiniams
išsivystyti. Paprastai parkinsonizmas išsivysto
per pirmąsias neuroleptikų vartojimo dienas ar
savaites, tačiau retesniais atvejais jis gali
išsivystyti ir po keleto mėnesių. Anksčiau buvo
manoma, kad atipiniai neuroleptikai turi mažą
riziką ekstrapiramidinių reiškinių išsivystymui
dėl klozapino, risperidono, olanzapino,
kvetiapino ir aripiprazolo stipresnio veikimo per
serotonino 2A receptorius nei dopamino
receptorius (18).
Vaistų sukeltas parkinsonizmas
dažniausiai praeina per kelias savaites ar
mėnesius po jį sukėlusio vaisto nutraukimo,
tačiau 10-50% pacientų parkinsonizmas po
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
116
vaistų nutraukimo gali tęstis ilgiau ar net
progresuoti (16).
Vėlyvoji diskinezija
Visi neuroleptikai, įskaitant ir antros
kartos, gali sukelti vėlyvąją diskineziją -
negrįžtamą judėjimo sutrikimą, kurio
patofiziologija nėra gerai suprasta (19). Dėl
vėlyvosios diskinezijos pacientai nevalingai
judina veido, burnos raumenis bei liežuvį.
Vėlyvosios diskinezijos paplitimas įvairiuose
tyrimuose nustatytas skirtingas, apytikriai jis
pasireiškia 25,3% pacientų, vartojančių
neuroleptikus (20). Nors vėlyvosios diskinezijos
atsiradimo rizika yra mažesnė vartojant antros
kartos neuroleptikus, jų išrašoma vis dažniau,
todėl tai yra didelė problema. Rizikos veiksniai,
susiję su šios nepageidaujamos reakcijos
atsiradimu, yra ilga neuroleptikų vartojimo
trukmė, vyresnis amžius ir baltųjų rasė (19).
Gydymas - pamažu nutraukti
neuroleptikus arba keisti juos antros kartos
neuroleptikais, pavyzdžiui, klozapinu. Du
selektyvūs vezikulinio monoamino transporterio
2 inhibitoriai valbenazinas ir deutetrabenazinas
(abu turi A lygio įrodymų) neseniai tapo
vieninteliais FDA patvirtintais vaistais
vėlyvosios diskinezijos gydymui (21).
Piktybinis neuroleptinis sindromas
Piktybinis neuroleptinis sindromas yra
reta, tačiau gyvybei pavojinga antipsichotikų
sukelta šalutinė reakcija. Jos paplitimas yra 0,02-
3,23%. Ši reakcija išsivysto per pirmąsias 4
gydymo neuroleptikais savaites, tačiau du
trečdaliai atvejų pasireiškia jau per pirmąją
savaitę (22). Be to, nors dažniausiai piktybinis
neuroleptinis sindromas atsiranda pradėjus
gydyti neuroleptikais arba padidinus jų dozę, jis
gali išivystyti ir staiga nutraukus neuroleptikus
(23). Paprastai ši reakcija siejama su pirmos
kartos neuroleptikų, tokių, kaip haloperidolis,
vartojimu. Tačiau yra atvejų, kai ji išsivysto
vartojant ir naujesnius neuroleptikus (22).
Piktybinio neuroleptinio sindromo
požymiai: hipertermija, raumenų rigidiškumas,
diaforezė, sąmonės sutrikimas, disfagija,
tremoras, tachikardija, mutizmas, leukocitozė,
didėjantis kreatinfosfokinazės kiekis (23).
Gydymas: antipsichotikų nutraukimas;
dopamino agonistai, pavyzdžiui, bromkriptinas,
skirti dopaminerginei būklei dėl D2 receptorių
blokados sumažinti; miorelaksantas dantrolenas;
benzodiazepinai agitacijos kontroliavimui ir
elektros impulsų terapija. Jeigu piktybinis
neuroleptinis sindromas išsivystė dėl staigaus
neuroleptikų vartojimo nutraukimo, tai
pakartotinis jų skyrimas gali sumažinti
simptomus (23).
METABOLINIS SINDROMAS
Metabolinis sindromas - tai sindromas,
kuriam esant pasireiškia 3 arba daugiau iš šių
veiksnių: padidėjusi juosmens apimtis, gliukozės
kiekis nevalgius >=5,6 mmol/l, sumažėjusi DTL-
Cl koncentracija, padidėjusi trigliceridų
koncentracija ar padidėjęs arterinis kraujospūdis
(24).
Beveik visi neuroleptikai, pirmos ir antros
kartos, gali sukelti nepageidaujamų metabolinių
reakcijų (25). 2015 metų metaanalizė parodė, kad
didžiausia rizika metabolinio sindromo
atsiradimui yra vartojant šiuos neuroleptikus
(išvardinta rizikos mažėjimo tvarka): klozapiną,
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
117
olanzapiną, kvetiapiną/risperidoną/pirmos kartos
neuroleptikus/amisulpiridą, aripiprazolį (26).
Yra duomenų, kad klozapino ir
olanzapino vartojimas sukelia
hipertrigliceridemiją, kuri išnyksta, kai
nustojama vartoti šiuos vaistus (27).
Didžioji dalis neuroleptikų sukelia svorio
augimą. Svoris greičiausiai auga neuroleptikų
vartojimo pradžioje, bet nesustoja augti ir
vartojant šiuos vaistus ilgesnį laiką. Vaikams ši
rizika didesnė nei suaugusiesiems (28).
Didžiausią svorio augimo riziką turi pacientai,
gydomi olanzapinu ir klozapinu, o mažiausią -
aripiprazoliu, lurasidonu ir ziprasidonu (29).
Svorio nuo neuroleptikų augimo laipsnis
svyruoja nuo vos pastebimo iki žymaus.
Priešingai, nei buvo manyta iki tol, prieš tai
vartoto neuroleptiko pakeitimas amisulpridu,
aripiprazoliu ar ziprasidonu nesukelia svorio
kritimo (30).
Tokios nemedikamentinės priemonės
kaip dietologo konsultacijos, sporto programos
bei kognityvinė elgesio terapija yra vienodai
efektyvios tiek skiriant jas individualiai, tiek
pacientų grupėms. Nemedikamentinė prevencija
ir intervencija turi nedidelį poveikį svorio
kritimui. Iš medikamentinių priemonių,
neuroleptikų sukeltam svorio priaugiui numesti
didžiausią efektą turi metforminas. Skiriant
medikamentus svorio metimui, būtina
apsvarstyti jų šalutinius efektus. Nėra tvirtų
įrodymų rutiniškai kartu su neuroleptikais skirti
vaistų svorio metimui (28).
Neuroleptikais gydomų šizofrenija
sergančių pacientų grupė pasižymi dažnesniais
gliukozės apykaitos sutrikimais ir diabetu (31).
Antro tipo diabeto ir sutrikusio gliukozės
toleravimo rizikos faktoriai yra pilvinio tipo
nutukimas, amžius, etninis statusas ir tam tikros
neuropsichiatrinės būklės. Nors psichozę
patiriančių pacientų gliukozės apykaitos
sutrikimas buvo aprašytas dar iki pradedant
gydymą neuroleptikais, šių vaistų terapija yra
susijusi su sutrikusia gliukozės apykaita. Ji taip
pat yra susijusi su pacientų, sergančių pirmo ir
antro tipo diabetu būklės pablogėjimu, naujai
išsivysčiusiu antro tipo diabetu, diabetine
ketoacidoze bei potencialiai mirtinomis
metabolinėmis komplikacijomis (32).
Klozapinas, olanzapinas ir risperidonas
turi stiprų ryšį su gliukozės tolerancijos
sutrikimu. O chlorpromazinas ir haloperidolis -
atvirkščiai, yra nesusijęs su šiuo sutrikimu (33).
SEDACIJA
Sedacija yra dažnas tipinių neuroleptikų
šalutinis poveikis, ypač jei jie yra vartojami
didelėmis dozėmis. Kai kurie netipiniai
neuroleptikai taip pat gali sukelti sedaciją, nors
paprastai šis poveikis vartojant antros kartos
neuroleptikus yra silpnesnis ir retesnis (34).
Nepaisant to, kai kurie antros kartos
neuroleptikai dažnai yra skiriami būtent sedacijai
ir miegui gerinti. Dažniausiai tam yra skiriamas
kvetiapinas (35).
Nors vaistų sedaciniam efektui didelę
įtaką daro tiek vaisto dozė, tiek afinitetas
histamino H1 receptoriams, labiausiai sedaciją
lemia tai, koks vaisto kiekis pasiekia histamino
H1 receptorius centrinėje nervų sistemoje.
Pavyzdžiui, kvetiapinas turi mažesnį afinitetą
histamino H1 receptoriams, bet, kadangi jis yra
silpnesnis neuroleptikas, kvetiapiną skiria vartoti
kur kas didesnėmis dozėmis nei stipresnius
neuroleptikus, tokius kaip risperidonas ar
ziprasidonas. Štai kodėl didesnis kvetiapino
kiekis pasiekia histamino H1 receptorius, ir
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
118
kodėl kvetiapinas turi didesnį sedacinį efektą
(34).
ORTOSTATINĖ HIPOTENZIJA
Ortostatinės hipotenzijos apibrėžimas yra
sistolinio slėgio sumažėjimas 20 mmHg ar
daugiau arba diastolinio slėgio sumažėjimas 10
mmHg ar daugiau per tris minutes nuo stovėjimo
pradžios. Ją sukelia anticholinerginis arba alfa-1
adrenoreceptorių blokavimas (36). Ortostatinė
hipotenzija gali komplikuotis sinkope,
praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu, insultu
ar miokardo infarktu. Ortostatinė hipotenzija yra
gana dažna nepageidaujama atipinių
neuroleptikų šalutinė reakcija. Dažniausiai ją
sukelia klozapinas, kvetiapinas ir risperidonas.
Mažiausias hipotenzinis poveikis pastebėtas
vartojant ziprasidoną. Vartojant atipinius
neuroleptikus kartu su kardiovaskuliniais
vaistais, tokiais kaip metildopa, diuretikai,
adrenerginiai blokatoriai, kalcio antagonistai,
angiotenziną konvertuojančio fermento
inhibitoriai, angiotenzino-II receptorių
blokatoriai, nitratai ir kiti, gali sustiprėti
hipotenzinis poveikis. Tuos, kurie vartoja antros
kartos neuroleptikus, reikėtų informuoti apie
galimą galvos svaigimą (37). Paprastai pacientų
edukacija, pavyzdžiui, kad reikia iš gulimos ar
sėdimos padėties atsistoti palengva, yra
veiksminga ir jos užtenka. Tačiau kartais
prireikia ir farmakologinio gydymo droksidopa
arba midodrinu (38).
HIPERPROLAKTINEMIJA
Hiperprolaktinemija yra svarbus, bet
dažnai nepaisomas neuroleptikų šalutinis
poveikis. Jis neretai pasireiškia vartojant tipinius
ir kai kuriuos atipinius (risperidonas ir
amisulpridas) neuroleptikus. Vartojant kitus
atipinius neuroleptikus, tokius kaip aripiprazolis,
klozapinas, olanzapinas, kvetiapinas,
ziprasidonas, hiperprolaktinemija yra retas
šalutinis reiškinys. O gydant prolaktiną
keliančiais neuroleptikais prolaktino kiekis
kraujyje gali padidėti net dešimt kartų (39). Be
to, yra duomenų, kad prolaktinemiją sukeliantys
neuroleptikai didina krūties vėžio išsivystymo
riziką iš priešvėžinės būklės ląstelių (40).
Hiperprolaktinemija moterims sukelia
amenorėją, oligomenorėją, galaktorėją ir
ginekomastiją, be to, didesnis prolaktino kiekis
kraujyje koreliuoja su seksualine disfukcija ir
kaulų masės mažėjimu. Šie šalutiniai poveikiai
yra rimtas iššūkis gydant šizofrenija sergančias
moteris. Hiperprolaktinemijai gydyti yra
mažinama neuroleptiko dozė arba prieš tai
vartotas neuroleptikas keičiamas aripiprazoliu.
Vis dėlto, tokia strategija dažnai lemia
nepakankamą vaistų antipsichozinį poveikį (41).
QT INTERVALO PRAILGĖJIMAS
QT intervalo prailgėjimas reiškia
skilvelių depoliarizaciją ir repoliarizaciją.
Pailgėjęs QT intervalas apibrėžiamas kaip
>450ms vyrams ir >470ms moterims. Šio
intervalo pailgėjimas gali sukelti gyvybei
pavojingas komplikacijas, tokias kaip Torsades
de Pointes (TdP) ir skilvelių virpėjimas, kurios
galiausiai gali sukelti mirtį. Nustatyta daug
rizikos veiksnių pailginant QT intervalą, vienas
jų yra neuroleptikų vartojimas (42)(43). Tačiau
paprastai QTc intervalo pailgėjimas ir/arba TdP
pasireiškia tik esant daugeliui papildomų rizikos
veiksnių, tokių kaip vyresnis nei 65 metų amžius,
esamos širdies ir kraujagyslių ligos, bradikardija,
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
119
moteriška lytis, hipokalemija, hipomagnezemija,
tuo pačiu metu vartojami kiti vaistai, kurie
atitolina repoliarizaciją arba trukdo vaistų
metabolizmui (43).
Tioridazinas, ziprazidonas ir intraveninis
haloperidolis turi didžiausią polinkį prailginti QT
intervalą. Taip pat QT intervalą statistiškai
reikšmingai prailginti gali chlorpromazinas ir
levomepromazinas. Apskritai QT intervalo
prailgėjimas labiau siejamas su pirmos kartos
neuroleptikų vartojimu negu su antros (44).
Prieš skirdamas neuroleptiką, gydytojas
turėtų atidžiai įvertinti jo riziką ir naudą, kad
išvengtų QT intervalo prailgėjimo, ypač kai yra
papildomų rizikos veiksnių. Tokiems pacientams
reikėtų reguliariai tikrinti EKG ir elektrolitus
(43).
HEMATOLOGINĖS
KOMPLIKACIJOS
Bene pati svarbiausia antipsichotikų
sukelta hematologinė komplikacija yra
agranulocitozė (45). Vaistų sukelta
agranulocitozė yra gyvybei pavojinga būklė,
kuriai būdingas didelis neutrofilų skaičiaus
sumažėjimas (<0,5 × 10
9
/L) ir jautrumas
infekcijoms. Tarp daugelio agranulocitozės
sukėlėjų antros kartos neuroleptikas klozapinas
užima svarbią vietą dėl savo vaidmens gydant
atsparią šizofreniją, kuomet dažnai jis yra
vienintelis veiksmingas vaistas. Klozapino
sukelta agranulocitozė yra kliūtis vartoti
klozapiną daugeliui pacientų, sergančių
šizofrenija (46). Šios nepageidaujamos
klozapino sukeltos reakcijos paplitimas yra apie
1% (47). Dėl galimos agranulocitozės per
pirmuosius 18 mėnesių kas savaitę, o vėliau kas
mėnesį būtina reguliari kraujo kontrolė. Paprastai
agranulocitozė pasireiškia karščiavimu, burnos
opomis ir gerklės skausmu, nors kai kuriems
pacientams, nepaisant labai mažo neutrofilų
skaičiaus, nepasireiškia jokie simptomai. Jeigu
išsivysto agranulocitozė, klozapinas turi būti
nedelsiant nutrauktas, taip pat rekomenduojama
pradėti gydyti granulocitų kolonijas
stimuliuojančiu faktoriumi (46).
Be to, ypač moterims klozapinas yra
susijęs su padidėjusia eozinofilijos rizika.
Eozinofilija paprastai pasireiškia 3–5 gydymo
savaitėmis ir savaime praeina be specialaus
gydymo. Be to, klozapinas gali sukelti ir anemiją,
limfopeniją, leukocitozę bei trombocitopeniją
(47).
Išvados
Neuroleptikų naudą kartais užgožia jų
šalutinės reakcijos. Šių reakcijų pasireiškimas
svyruoja nuo santykinai nedidelių toleravimo
problemų (sedacija), labai nemalonių problemų
(seksualinės funkcijos sutrikimas, svorio
didėjimas), sunkiai gydomų (vėlyvoji
diskinezija) iki gyvybei pavojingų būklių kaip
agranulocitozė. Svarbu tai, jog neigiamo
poveikio profiliai būdingi kiekvienam
neuroleptikui atskirai ir netelpa į pirmosios ir
antrosios kartos klasifikaciją.
Literatūra
1. Stroup TS, Gray N. Management of
common adverse effects of
antipsychotic medications. World
Psychiatry. 2018 Oct;17(3):341–56.
2. Muench J, Hamer AM. Adverse effects
of antipsychotic medications. Am Fam
Physician. 2010 Mar 1;81(5):617–22.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
120
3. Tarsy D. Neuroleptic-induced
extrapyramidal reactions: classification,
description, and diagnosis. Clin
Neuropharmacol. 1983;6 Suppl 1:S9-
26.
4. van Harten PN, Hoek HW, Kahn RS.
Acute dystonia induced by drug
treatment. BMJ. 1999 Sep
4;319(7210):623–6.
5. Keepers GA, Casey DE. Prediction of
neuroleptic-induced dystonia. J Clin
Psychopharmacol. 1987 Oct;7(5):342–
5.
6. Arnt J, Skarsfeldt T. Do novel
antipsychotics have similar
pharmacological characteristics? A
review of the evidence.
Neuropsychopharmacol Off Publ Am
Coll Neuropsychopharmacol. 1998
Feb;18(2):63–101.
7. Rupniak NM, Jenner P, Marsden CD.
Acute dystonia induced by neuroleptic
drugs. Psychopharmacology (Berl).
1986;88(4):403–19.
8. Volkow ND, Gur RC, Wang GJ, Fowler
JS, Moberg PJ, Ding YS, et al.
Association between decline in brain
dopamine activity with age and
cognitive and motor impairment in
healthy individuals. Am J Psychiatry.
1998 Mar;155(3):344–9.
9. Seemüller F, Lewitzka U, Bauer M,
Meyer S, Musil R, Schennach R, et al.
The relationship of Akathisia with
treatment emergent suicidality among
patients with first-episode schizophrenia
treated with haloperidol or risperidone.
Pharmacopsychiatry. 2012
Nov;45(7):292–6.
10. Pringsheim T, Gardner D, Addington D,
Martino D, Morgante F, Ricciardi L, et al.
The Assessment and Treatment of
Antipsychotic-Induced Akathisia. Can J
Psychiatry Rev Can Psychiatr. 2018
Nov;63(11):719–29.
11. Weiden PJ, Mann JJ, Haas G, Mattson
M, Frances A. Clinical nonrecognition of
neuroleptic-induced movement
disorders: a cautionary study. Am J
Psychiatry. 1987 Sep;144(9):1148–53.
12. Reutfors J, Clapham E, Bahmanyar S,
Brandt L, Jönsson EG, Ekbom A, et al.
Suicide risk and antipsychotic side
effects in schizophrenia: nested case-
control study. Hum Psychopharmacol.
2016;31(4):341–5.
13. Seemüller F, Schennach R, Mayr A,
Musil R, Jäger M, Maier W, et al.
Akathisia and suicidal ideation in first-
episode schizophrenia. J Clin
Psychopharmacol. 2012 Oct;32(5):694–
8.
14. Leong GB, Silva JA. Neuroleptic-
induced akathisia and violence: a
review. J Forensic Sci. 2003
Jan;48(1):187–9.
15. Shuaib UA, Rajput AH, Robinson CA,
Rajput A. Neuroleptic-induced
Parkinsonism: Clinicopathological
study. Mov Disord. 2016
Mar;31(3):360–5.
16. Shin H-W, Chung SJ. Drug-Induced
Parkinsonism. J Clin Neurol Seoul
Korea. 2012 Mar;8(1):15–21.
17. Janno S, Holi M, Tuisku K, Wahlbeck K.
Prevalence of neuroleptic-induced
movement disorders in chronic
schizophrenia inpatients. Am J
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
121
Psychiatry. 2004 Jan;161(1):160–3.
18. Ossowska K. Neuronal basis of
neuroleptic-induced extrapyramidal side
effects. Pol J Pharmacol. 2002
Aug;54(4):299–312.
19. Stegmayer K, Walther S, van Harten P.
Tardive Dyskinesia Associated with
Atypical Antipsychotics: Prevalence,
Mechanisms and Management
Strategies. CNS Drugs.
2018;32(2):135–47.
20. Frei K. Tardive dyskinesia: Who gets it
and why. Parkinsonism Relat Disord.
2019;59:151–4.
21. Arya D, Khan T, Margolius AJ,
Fernandez HH. Tardive Dyskinesia:
Treatment Update. Curr Neurol
Neurosci Rep. 2019 Aug 16;19(9):69.
22. Velamoor R. Neuroleptic malignant
syndrome: A neuro-psychiatric
emergency: Recognition, prevention,
and management. Asian J Psychiatry.
2017 Oct 1;29:106–9.
23. Simon LV, Hashmi MF, Callahan AL.
Neuroleptic Malignant Syndrome. In:
StatPearls [Internet]. Treasure Island
(FL): StatPearls Publishing; 2020 [cited
2020 Dec 5]. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK
482282/
24. Metabolic Syndrome- ClinicalKey
[Internet]. [cited 2020 Dec 5]. Available
from:
https://www.clinicalkey.com/#!/content/
playContent/1-s2.0-
S0889852913001084?returnurl=https:
%2F%2Flinkinghub.elsevier.com%2Fre
trieve%2Fpii%2FS0889852913001084
%3Fshowall%3Dtrue&referrer=https:%
2F%2Fpubmed.ncbi.nlm.nih.gov%2F
25. Siafis S, Tzachanis D, Samara M,
Papazisis G. Antipsychotic Drugs: From
Receptor-binding Profiles to Metabolic
Side Effects. Curr Neuropharmacol.
2018 Oct;16(8):1210–23.
26. Vancampfort D, Stubbs B, Mitchell AJ,
De Hert M, Wampers M, Ward PB, et al.
Risk of metabolic syndrome and its
components in people with
schizophrenia and related psychotic
disorders, bipolar disorder and major
depressive disorder: a systematic
review and meta-analysis. World
Psychiatry. 2015 Oct;14(3):339–47.
27. Olfson M, Marcus SC, Corey-Lisle P,
Tuomari A v., Hines P, L’Italien GJ.
Hyperlipidemia Following Treatment
With Antipsychotic Medications. Am J
Psychiatry. 2006 Oct 1;163(10):1821–5.
28. Dayabandara M, Hanwella R,
Ratnatunga S, Seneviratne S,
Suraweera C, de Silva VA.
Antipsychotic-associated weight gain:
management strategies and impact on
treatment adherence. Neuropsychiatr
Dis Treat. 2017 Aug 22;13:2231–41.
29. Musil R, Obermeier M, Russ P, Hamerle
M. Weight gain and antipsychotics: a
drug safety review. Expert Opin Drug
Saf. 2015 Jan;14(1):73–96.
30. Bak M, Fransen A, Janssen J, van Os J,
Drukker M. Almost all antipsychotics
result in weight gain: a meta-analysis.
PloS One. 2014;9(4):e94112.
31. Elias AN, Hofflich H. Abnormalities in
glucose metabolism in patients with
schizophrenia treated with atypical
antipsychotic medications. Am J Med.
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
122
2008 Feb;121(2):98–104.
32. Haupt DW, Newcomer JW.
Hyperglycemia and antipsychotic
medications. J Clin Psychiatry. 2001;62
Suppl 27:15–26; discussion 40-41.
33. Hedenmalm K, Hägg S, Ståhl M,
Mortimer O, Spigset O. Glucose
intolerance with atypical antipsychotics.
Drug Saf. 2002;25(15):1107–16.
34. Miller DD. Atypical Antipsychotics:
Sleep, Sedation, and Efficacy. Prim
Care Companion J Clin Psychiatry.
2004;6(suppl 2):3–7.
35. Hermes EDA, Sernyak M, Rosenheck
R. Use of Second-Generation
Antipsychotic Agents for Sleep and
Sedation: A Provider Survey. Sleep.
2013 Apr 1;36(4):597–600.
36. Khasawneh FT, Shankar GS.
Minimizing Cardiovascular Adverse
Effects of Atypical Antipsychotic Drugs
in Patients with Schizophrenia. Cardiol
Res Pract [Internet]. 2014 [cited 2020
Dec 5];2014. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articl
es/PMC3932258/
37. Gugger JJ. Antipsychotic
Pharmacotherapy and Orthostatic
Hypotension. CNS Drugs. 2011 Aug
1;25(8):659–71.
38. Ricci F, De Caterina R, Fedorowski A.
Orthostatic Hypotension: Epidemiology,
Prognosis, and Treatment. J Am Coll
Cardiol. 2015 Aug 18;66(7):848–60.
39. Haddad PM, Wieck A. Antipsychotic-
induced hyperprolactinaemia:
mechanisms, clinical features and
management. Drugs.
2004;64(20):2291–314.
40. Johnston AN, Bu W, Hein S, Garcia S,
Camacho L, Xue L, et al.
Hyperprolactinemia-inducing
antipsychotics increase breast cancer
risk by activating JAK-STAT5 in
precancerous lesions. Breast Cancer
Res BCR [Internet]. 2018 [cited 2020
Dec 6];20. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articl
es/PMC5960176/
41. Kelly DL, Wehring HJ, Earl AK, Sullivan
KM, Dickerson FB, Feldman S, et al.
Treating symptomatic
hyperprolactinemia in women with
schizophrenia: presentation of the
ongoing DAAMSEL clinical trial
(Dopamine partial Agonist, Aripiprazole,
for the Management of Symptomatic
ELevated prolactin). BMC Psychiatry.
2013 Aug 22;13:214.
42. Vandael E, Vandenberk B,
Vandenberghe J, Willems R, Foulon V.
Risk factors for QTc-prolongation:
systematic review of the evidence. Int J
Clin Pharm. 2017 Feb 1;39(1):16–25.
43. Wenzel-Seifert K, Wittmann M, Haen E.
QTc prolongation by psychotropic drugs
and the risk of Torsade de Pointes.
Dtsch Arzteblatt Int. 2011
Oct;108(41):687–93.
44. Chohan PS, Mittal R, Javed A.
Antipsychotic Medication and QT
Prolongation. Pak J Med Sci.
2015;31(5):1269–71.
45. Flanagan RJ, Dunk L. Haematological
toxicity of drugs used in psychiatry. Hum
Psychopharmacol. 2008 Jan;23 Suppl
1:27–41.
46. Mijovic A, MacCabe JH. Clozapine-
Journal of Medical Sciences. Jan 30, 2021 - Volume 9 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
123
induced agranulocytosis. Ann Hematol.
2020 Nov 1;99(11):2477–82.
47. Rajagopal S. Clozapine,
agranulocytosis, and benign ethnic
neutropenia. Postgrad Med J. 2005 Sep
1;81(959):545–6.