Abdominal migraine – a literature review | Journal of MEDICAL SCIENCES

Full article

https://doi.org/10.53453/ms.2024.9.2

Abdominal migraine: a literature review

Urtė Stankevičiūtė

, Matas Nasvytis

Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania

Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania

Abstract

Background. Abdominal migraine (AM) is a rare functional disorder that mainly affects children but can also

manifest in adulthood. It is classified as an episodic syndrome that may be associated with migraine in the The

International Classification of Headache Disorders 3

edition and as a functional abdominal pain disorder

according to Rome IV criteria. Despite the widespread understanding of migraine, AM remains understudied,

underdiagnosed, and inadequately treated.

Aim. This article aims to review and summarize the present literature on AM.

Materials and methods. The method of this research is a literature review. The keyword “abdominal migraine”

was used to search for relevant articles in PubMed and Google Scholar databases, with a focus on the most recent

publications. All selected articles were in English.

Results. AM typically begins between ages 3 and 10 but often resolves by adulthood, affecting 1-4% of school-

age children. It shares similarities with migraine in pathogenesis, triggers, associated symptoms, and relieving

factors. Despite the resemblances, AM is characterised as acute paroxysmal recurrent abdominal pain episodes

lasting up to 3 days without headache which is a cardinal symptom of migraine. Abdominal pain can be associated

with anorexia, nausea, vomiting, and pallor. Diagnosis relies on two existing diagnostic criteria. The treatment is

symptomatic and involves both non-pharmacological and pharmacological approaches.

Conclusions. There is a common misconception that AM exclusively affects children. Diagnosis is challenging

due to overlapping disorders and inconsistent diagnostic criteria. Moreover, evidence-based treatment is lacking.

Therefore, education and more clinical trials are of critical need.

Keywords: abdominal migraine, abdominal pain, migraine-associated episodic syndrome, functional abdominal

pain disorder.

Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

Medical Sciences 2024 Vol. 12 (4), p. 11-21, https://doi.org/10.53453/ms.2024.9.2

Pilvo migrena: literatūros apžvalga

Urtė Stankevičiūtė

, Matas Nasvytis

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva

Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva

Santrauka

Įvadas. Pilvo migrena (PM) – tai retas funkcinis sutrikimas, labiausiai paplitęs tarp vaikų, tačiau pasitaikantis ir

suaugus. Pagal tarptautinės galvos skausmo klasifikacijos 3 leidimą PM klasifikuojama prie epizodinių sindromų,

kurie gali būti susiję su migrena, o pagal Romos IV klasifikaciją – prie funkcinio pilvo skausmo sutrikimų.

Nepaisant žinių apie migreną, PM yra nepakankamai ištirta, prastai diagnozuojama ir gydoma.

Tikslas. Šiuo straipsniu siekiama apžvelgti ir apibendrinti esamą literatūrą apie PM.

Metodika. Tyrimo metodas – literatūros apžvalga. Straipsnių paieška atlikta PubMed ir Google Scholar duomenų

bazėse. Naudotas angliškas raktažodis „pilvo migrena“ (angl. abdominal migraine). Prioritetas teiktas

naujesniems straipsniams, parašytiems anglų kalba.

Rezultatai. PM įprastai pradedama sirgti 3-10 metų amžiuje, o priepuoliai dažniausiai išnyksta iki pilnametystės.

Serga apie 1-4% mokyklinio amžiaus vaikų. Migrena ir PM turi panašią patogenezę, provokuojančius ir

simptomus lengvinančius veiksnius bei susijusius simptomus. Nepaisant panašumų, PM būdingi ūmūs

paroksizminiai pasikartojantys pilvo skausmo epizodai, trunkantys iki 3 dienų, tačiau nebūdingas galvos skausmas

– esminis migrenos simptomas. Pilvo skausmą gali lydėti anoreksija, pykinimas, vėmimas ir išbalimas.

Diagnozuojant šią ligą naudojami dveji galimi diagnostiniai kriterijai. Gydymas – simptominis ir yra skirstomas

į nefarmakologinį bei farmakologinį.

Išvados. Klaidingai manoma, kad PM – tik vaikų liga. Diagnostika yra sudėtinga dėl galimų kitų ligų

persidengimo ir diagnostinių kriterijų nevienodumo. Be to, nėra įrodymais paremto PM gydymo. Taigi, labai

reikalingi papildomi klinikiniai tyrimai ir švietimas PM tematika.

Raktažodžiai: pilvo migrena, pilvo skausmas, su migrena susijęs epizodinis sindromas, funkcinis pilvo skausmo

sutrikimas.

Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

1. Įvadas

Pilvo skausmas – tai dažnas vaikų ir suaugusių

skundas, kurį gali sukelti įvairiausios priežastys [1].

Pilvo migrena (PM) – tai funkcinis [2,3] idiopatinis

[4] sindromas, kuriam būdingos migrenos savybės

[1,3,5], tačiau esminis skirtumas – galvos skausmo

nebuvimas [1,5]. PM būdingi centrinio ar blogai

lokalizuoto pasikartojančio pilvo skausmo epizodai,

trunkantys (panašiai kaip migrena) [1] nuo 2 iki 72

valandų [1,4] bei galintys pasikartoti nuo 2 iki 100

kartų per metus [1]. Skausmas dažnai susijęs su

letargija, anoreksija [1], išbalimu, pykinimu bei

kartais vėmimu [1,4]. Tarp epizodų pacientai

jaučiasi gerai [1,3,4]. PM daugiausiai serga vaikai

[1–5], retais atvejais liga pirmąsyk gali pasireikšti

jau suaugus [1,6]. Būdinga šeiminė migrenos

anamnezė [1,3,7–10] (migrena pirmos eilės

giminaičiams nustatyta 34-90 % pacientų [11]). PM

ir migrenai būdinga panaši patogenezė, provo-

kuojantys ir lengvinantys veiksniai [1,7,11,12]. Nors

PM terminas pirmąsyk pavartotas jau prieš gerą

šimtmetį (1922 m. [8,9,11]), ši liga yra prastai ištirta

[13] ir išmanoma [7,9]. Be to, nepaisant esamų

specifinių diagnostinių kriterijų, PM yra nepakan-

kamai diagnozuojama [7,10–12] ir gydoma [12].

Šiame straipsnyje aptariamos naujausios mokslinės

žinios apie šią ligą.

2. Metodika

Tyrimo metodas – literatūros apžvalga. Mokslinių

straipsnių paieška atlikta PubMed ir Google Scholar

duomenų bazėse. Naudotas angliškas raktažodis

„pilvo migrena“ (angl. abdominal migraine).

Prioritetas teiktas naujesniems straipsniams. Atrink-

publikacijos anglų kalba nuo 2014 iki 2024 m.

Analizuota 21 mokslinė publikacija.

3. Rezultatai

3.1. Epidemiologija ir etiopatogenezė

Migrena – viena dažniausių pirminių galvos

skausmų priežasčių [5], ją patiria apie 8– 9 % [5,14]

vaikų ir paauglių, tuo tarpu pilvo skausmą – 9-15 %

vaikų [10,15], o PM – nuo 1 iki 4 % mokyklinio

amžiaus vaikų [9,14] (viename tyrime nustatyta net

iki 9,2 % sergančiųjų PM vaikų [2,3]). PM įprastai

susergama 3-10 metų amžiuje [7,11,15], didžiausias

sergamumas būdingas 5-9 gyvenimo metais [14].

Dažniau serga mergaitės [1,7–11,14,15] (santykis

moterų su vyrais lygus 1,6:1) [1,3,5,9,16].

Suaugusiems PM nustatoma labai retai, literatūroje

yra aprašyti tik keli suaugusiųjų atvejai [2,16].

PM patogenezė nėra pilnai aiški [2,9,10,12], tačiau

turi panašumų su migrena [1,7,11,16]. Literatūroje

minimi patogenetiškai svarbūs žarnyno-smegenų

ašies, centrinės nervų sistemos (CNS) pokyčiai,

kraujagyslinė disreguliacija, genetiniai faktoriai

[2,3,16] (ypač mutacijos, apimančios ląstelės

membranos transportą [3,16]) bei skrandžio

judrumo ir pralaidumo pokyčiai (užsienio autorių

duomenimis, sergantiesiems PM rasta atitinkamai

sumažėjęs skrandžio judrumas ir padidėjęs plonųjų

žarnų gleivinės pralaidumas [11,16]). Enterinė nervų

sistema (ENS) yra autonominės nervų sistemos

dalis, gebanti pati kontroliuoti virškinimo trakto

(VT) veiklą, o galvos ar nugaros smegenų įtaka yra

gana nedidelė. Smegenų-žarnyno ašyje vyksta

abipusiai informacijos mainai tarp smegenų ir

įvairių VT sistemos dalių (mikrobiotos, gleivinės ir

imuninės sistemos), kurios sąveikauja tarpusavyje.

Įvairūs veiksniai kaip jutiminių neuronų impulsai,

mikrobiotos elementai, žarnyno hormonai ir

citokinai gali turėti įtakos smegenų funkcijai. Kita

vertus, autonominių neuronų perduodami impulsai ir

neuroendokrininiai veiksniai gali modifikuoti

žarnyno veiklą [16]. Pakitusios žarnyno-smegenų

ašies nulemti ENS ir CNS komunikacijos sutrikimai

gali lemti migreninių požymių ir pilvo simptomų

ryšį [2,16]. Migrenos patogenezėje labai svarbi

trigeminovaskulinė sistema, kuri taip pat gali turėti

įtakos PM. Nors manoma, kad mažųjų pilvo

kraujagyslių vazospazmas nesukelia periumbilika-

Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

linio skausmo, visgi regioniniai ar centriniai kraujo

tėkmės pokyčiai yra svarbūs patogenezėje [16].

PM ir migrenai būdingi panašūs provokuojantys

veiksniai, lydintys simptomai bei lengvinantys

veiksniai pateikiami 1 lentelėje.

Provokuojantys

veiksniai

• Stresas [1,3,7,9,12,15–17]

• Nuovargis [1,3,7,9,12,16,17]

• Kelionės [1,3,7,9,11,12,15–17]

• Prastas miegas [11,12] ar miego trūkumas [9]

• Praleistas valgymas [3,9,14–16] ar užsitęsęs badavimas [7,11], dehidracija [7,12,15]

• Pokyčiai rutinoje [3,16]

• Ryški ar mirganti šviesa [7,11,12]

• Karštas klimatas [9]

• Stresoriai šeimoje ar mokykloje [11,12]

• Daug aminų turintis maistas [7,11,12], pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai, sūris, šokoladas

[7,11], kofeinas [11]

• Maisto dažikliai ir pridėtinės kvapniosios medžiagos [7,11]

Lydintieji

simptomai

• Pykinimas [1,17]

• Vėmimas [1,17]

• Anoreksija [1,17]

• Galvos svaigimas [1]

• Foto- ir fonofobija [1]

Lengvinantys

veiksniai

• Poilsis [1,9,14,16] (88 % [3])

• Miegas [1,14,16] (64 % [3])

• Pavalgymas [9]

• Analgetikai [1,14,16] (38 % [3])

1 lentelė. Migreną ir pilvo migreną provokuojantys, lengvinantys veiksniai ir lydintieji simptomai

3.2. Klinika ir diagnostika

PM – tai funkcinio pilvo skausmo sutrikimas [7,13],

kuriam būdingi ūmiai atsiradę paroksizminiai,

pasikartojantys (vidutiniškai 14 kartų per metus

[7,8]), dažniausiai buko pobūdžio pilvo skausmo

epizodai, trunkantys nuo 2 iki 72 valandų [7]

(vidutiniškai 17 valandų [7,8,11]). 93-100 % atvejų

skausmą lydi išblyškimas, 91 % – anoreksija, 73-

91 % – pykinimas ir 35-50 % – vėmimas [7,8].

Priešingai migrenai, šių epizodų metu galvos

skausmo nebūna [4,8,15], bet taip pat sutrikdoma

kasdienė veikla [12]. Tarp priepuolių pacientas

jaučiasi gerai [7,15]. Galimas nespecifinis

prodromas [7,15] kaip nuotaikos [3,7,12,15] ir

elgsenos pokyčiai [7,15] (14% [8]), anoreksija [7],

odos paraudimas, viduriavimas [7,12] bei aura

(mirksinčios šviesos, regos pokyčiai, neaiški kalba,

distalinių galūnių dilgčiojimas, apstingimas) [7,15].

PM diagnozuojama kliniškai [3,7,8,12]. Literatūroje

minimi dveji PM diagnostiniai kriterijai:

1) Pagal tarptautinės galvos skausmo

klasifikacijos 3 leidimą (TGSK-3) PM klasifi-

kuojama prie epizodinių sindromų, kurie gali būti

susiję su migrena (į šią skiltį, be PM, įtrauktas ir

ciklinis vėmimo sindromas, gerybinis paroksizminis

Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

pozicinis galvos svaigimas bei kreivakaklystė) [4].

TGSK-3 siūlomi diagnostiniai kriterijai pateikiami 2

lentelėje.

Bent 5 pilvo skausmo priepuoliai, atitinkantys B-D kriterijus;

Skausmui būdingos bent 2 iš 3 savybės:

1. Lokalizacija: vidurio linijos, periumbilikalinė ar blogai lokalizuota

2. Buko ar „tiesiog skaudančio“ (angl. “just sore“) pobūdžio

3. Vidutinio-sunkaus intensyvumo

Bent 2 iš 4 lydinčiųjų simptomų ar požymių:

Anoreksija

Pykinimas

Vėmimas

Išblyškimas

Priepuoliai trunka 2-72 valandas (negydant ar gydant nesėkmingai);

Visiškas simptomų nebuvimas tarp priepuolių;

Negalima paaiškinti kitu sutrikimu

Anamnezės ir fizinis ištyrimo metu nenustatomi virškinimo trakto ar inkstų patologijos požymiai arba tokios

ligos yra atmetamos atliekant atitinkamus tyrimus.

Pastabos:

– PM trikdo kasdienę veiklą.

– Mažiems vaikams galvos skausmas dažnai lieka nepastebėtas. Būtina išsami anamnezė, ar pacientas patiria

galvos skausmą. Esant galvos skausmui priepuolių metu, turėtų būti apsvarstyta migrenos be auros diagnozė.

– Va ik ams g al i b ūt i s udėti ng a atskirti anoreksiją nuo pykinimo. Išblyškimą dažnai lydi patamsėję paakiai. Keletui

pacientų paraudimas gali būti dominuojantis vazomotorinis fenomenas.

2 lentelė. Pilvo migrenos diagnostiniai kriterijai pagal tarptautinės galvos skausmo klasifikacijos 3 leidimą,

2018 m. [4]

2) Pagal Romos IV klasifikaciją, PM yra

priskiriama funkciniams virškinimo trakto vaikų ir

paauglių sutrikimams bei detaliau klasifikuojama

prie funkcinio pilvo skausmo sutrikimų (į šią skiltį

taip pat įtraukta ir funkcinė dispepsija, dirglios

žarnos sindromas bei kitur nespecifikuotas funkcinis

pilvo skausmas) [17]. PM diagnostiniai kriterijai

pagal naujausią Romos IV klasifikaciją pateikiami 3

lentelėje.

Turi atitikti visus žemiau minimus kriterijus bent du kartus:

Paroksizminiai stiprūs, ūmūs periumbilikalinio, vidurio linijos ar difuzinio pilvo skausmo epizodai,

besitęsiantis 1 valandą ir ilgiau (tai turėtų būti stipriausias ir labiausiai varginantis simptomas);

Epizodus skiria savaitės – mėnesiai;

Skausmas trikdo kasdienę veiklą;

Pacientui būdingas stereotipinis modelis ir simptomai;

Skausmas susijęs su 2 ar daugiau lydinčių simptomų:

a. Anoreksija

Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

b. Pykinimu

c. Vėmimu

d. Galvos skausmu

e. Fotofobija

f. Išblyškimu

Po tinkamo ištyrimo, simptomai negali būti paaiškinti kita medicinine būkle.

turi atitikti kriterijus bent 6 mėnesius iki diagnozės.

3 lentelė. Romos IV pilvo migrenos diagnostiniai kriterijai

, 2016 m. [17]

Esant atipinei klinikai ar simptomams/požymiams,

leidžiantiems įtarti alternatyvią diagnozę, reikalingi

papildomi tyrimai. Tokiu atveju pirmiausia siūloma

atlikti bendrą kraujo tyrimą, C-reaktyvinį baltymą,

ištirti serumo elektrolitus, šlapalą, kreatininą,

kepenų funkcijos tyrimus, šlapimo analizę bei pasėlį

ir pilvo ultragarsą [14].

3.3. Diferencinė diagnostika

Pasikartojančių paroksizminių epizodinių pilvo

skausmų diferencinė diagnostika apima funkcines ir

organines priežastis [1,3]. Esant įspėjamiesiems

simptomams ir požymiams (pavyzdžiui, pakitusiam

augimo modeliui [7,10] - augimo lėtėjimui,

brendimo vėlavimui [1,3,8,11], savaiminiam svorio

kritimui [1,7,9,11], nepaaiškinamam,

pasikartojančiam karščiavimui [1,7,8,10,11],

disfagijai [1,3,7,8,10,11], odinofagijai [1,3],

vėmimui krauju [3,7–9] ar tulžimi [7,8,10],

persistuojančiam vėmimui [3,11], lėtiniam ir

nepaaiškinamam viduriavimui [7–11], kraujui

išmatose [3,7,8,10,11], perirektalinei ligai [1,3,11],

artritui, šeiminei uždegiminės žarnų ligos [1,3,8,11],

celiakijos, Šeiminės Viduržemio jūros karštligės

anamnezei [11], persistuojančiam dešiniojo

viršutinio ar apatinio kvadrato pilvo skausmui

[1,3,11], hematurijai [3,11], dizurijai [3,8,11],

naktiniams simptomams [8,10,11], uveitui, geltai,

esant leukocitozei, hipoalbuminemijai [11],

anemijai [8,10]) reikalingi papildomi tyrimai

antrinei priežasčiai nustatyti [1,7]. Be to, tiksliai

diagnozei nustatyti svarbu išsiaiškinti dominuojantį

simptomą [7]. PM diferencinė diagnostika

pateikiama 4 lentelėje.

Sutrikimai [11]

Pavyzdžiai

Virškinimo trakto

Organinės priežastys:

• Rūgštinė pepsinė liga: ezofagitas, gastritas [11], opaligė [1,11,15]

• Eozinofilinė liga: ezofagitas, gastritas, enteropatija [11]

• Celiakija [1,3,11,15]

• Tulžies pūslės liga: bendrojo tulžies latako cista, tulžies akmenligė [11], cholecistitas

[11,15]

• Gastroezofaginis refliuksas [1,3,11,15]

• Plonųjų žarnų obstrukcija [8,11]

• Uždegiminė žarnų liga [1,11]

• Pankreatitas [1,8,11]

• Laktozės netoleravimas [11]

• Lėtinis hepatitas [11]

Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

• Chirurginės priežastys: išvarža [11], apendicitas, žarnų invaginacija [3,11] ar

užsisukimas [3]

Funkcinės priežastys:

• Ciklinis vėmimo sindromas, funkcinė dispepsija [1,11], dirglios žarnos sindromas

[1,3,9,11,15], atrajojimo sindromas, aerofagija, funkcinis vidurių užkietėjimas [1],

kitur nenurodytas funkcinis skausmas [11]

Centrinės nervų

sistemos

• Užpakalinės kaukolės duobės struktūrų sutrikimai [11,15]

• Epilepsija [11,15]

• Intrakranijinė hipertenzija [8,11]

Metaboliniai

• Ūmi protarpinė porfirija [1,8,11]

• Apsinuodijimas švinu [11]

• Cukrinis diabetas [8,11]

Urogenitaliniai

• Šlapimo takų infekcija [3,8,11]

• Ureteropelvinės jungties obstrukcija [11]

• Inkstų akmenligė [11]

• Dismenorėja [1]

Hematologiniai,

onkologiniai

• Pjautuvinė anemija [11]

• Navikai [1,3,11] (žarnyno polipai [11])

Infekciniai

• Parazitozės [11]

• Helicobacter pylori gastritas [11]

• Pneumonija [11]

Reumatiniai

• Sisteminės jungiamojo audinio ligos [11]

Kiti

• Svetimkūnis [11]

• Trauma [11]

• Šeiminė Viduržemio jūros karštligė [1]

• Miunhauzeno sindromas [11]

4 lentelė. Pilvo migrenos diferencinė diagnostika, modifikuota pagal J. Mani et al [11]

3.4. Gydymas

Nėra įrodymais paremto PM gydymo [6,9].

Taikomas gydymas yra simptominis [1] ir

skirstomas į nefarmakologinį bei farmakologinį

[1,7,12]. Apibendrintas PM gydymas pateikiamas 5

lentelėje.

3.4.1. Nefarmakologinis gydymas

Nefarmakologinis gydymas apima diagnozės

paaiškinimą pacientams ir jų tėvams [1,3,7,11],

gyvensenos keitimą [5,8,16] bei provokuojančių

veiksnių vengimą [1,3,9–11,15,16]. PM atvejais

naudojama STRESS mnemonika pateikta 5

lentelėje. Priepuolių metu rekomenduojama ilsėtis

tamsioje ir tylioje aplinkoje [3,7,12,16] – poilsis ir

miegas palengvina simptomus daugumai vaikų [1].

3.4.2. Farmakologinis gydymas

Farmakologinis gydymas turėtų būti apsvarstytas,

jei nefarmakologinis gydymas yra neefektyvus arba

jei simptomai yra dažni ir sunkūs [10,11].

Farmakologinis gydymas priepuolių metu

Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

orientuotas į simptomų mažinimą arba visišką jų

panaikinimą [1]. Efektyvūs gali būti analgetikai,

nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antiemetikai [6]

(dėl galimų ekstrapiramidinių šalutinių poveikių

prochlorperazinas ir chlorpromazinas vartojami

retai; metaklopramidas nerekomenduojamas [9]) ir

triptanai [6] (sumatriptanas, almotriptanas [9,11],

rizatriptanas [12]). Turint omenyje, kad priepuolių

metu pilvo skausmą gali lydėti pykinimas, vėmimas

ar anoreksija, gali būti lengviau vartoti purškalus į

nosį, žvakutes [7,15] ar injekcijas [15]. Daugiau nei

80 % pacientų simptomai išnyksta ilsintis tamsioje,

ramioje aplinkoje ir pavartojus paprasčiausių

analgetikų [3]. Literatūroje aprašyta, kad

refrakteriniais atvejais vartotas intraveninis natrio

valproatas (500 mg tris kartus dienoje) nutraukė PM

priepuolius, o intraveninis dihidroergotaminas

pagerino PM priepuolius keliems sergantiesiems,

tačiau šie preparatai nėra pirmo pasirinkimo vaistai

dėl galimo šalutinio poveikio [1,7].

Prevencinis gydymas gali būti reikalingas

pacientams, kuriems PM epizodai yra dažni, linkę

užsitęsti, yra varginantys bei turi prastą atsaką juos

gydant ūmiai priepuolių metu [14]. Tik su vienu

vaistu – pizotifenu (serotonino antagonistas [7]) –

yra atliktas placebu kontroliuotas tyrimas [1].

Tyrimo metu nustatyta, kad 70% PM sergančiųjų

simptomai pagerėjo per 4 mėnesius (pacientai turėjo

mažiau priepuolių, o jų metu simptomai buvo

lengvesni) [7,12]. Retrospektyvios studijos

duomenimis, vartojant propranololį (beta

blokatorius) 75 % sergančiųjų išnyko pilvo

skausmai, vartojant ciproheptadiną (antihistamininis

vaistas) 33 % pacientų išnyko pilvo skausmai, o

50 % pajuto pagerėjimą. Taip pat yra duomenų, kad

flunarizinas (kalcio kanalų blokatorius) 61 %

pacientų sumažino PM dažnį ir 51 % – PM trukmę

[3,8,11,12]. Literatūroje taip pat minimi kiti

profilaktiškai vartojami vaistai: topiramatas [1,3]

(suaugusiems 50 mg 2 k/d [8]), amitriptilinas [1,3]

(0,5-1 mg/kg/d [8]), natrio valproatas [1].

Dažniausiai profilaktiškai vartojami vaistai yra

propranololis, ciproheptadinas [11], flunarizinas,

pizotifenas [11,14], amitriptilinas [14] arba

valproatas [11]. Prieš vertinant vaistų efektyvumą,

jie turėtų būti vartojami bent 6-8 savaites [14]. Kai

kurie autoriai rekomenduoja rinktis propranololį

kaip pirmo pasirinkimo vaistą, o ciproheptadiną –

kaip antro pasirinkimo [10,11].

Nefarmakologinis

Farmakologinis

STRESS mnemonika [7,12]

Priepuolių metu

Prevencinis

S: streso valdymas ± kognityvinė

elgesio terapija

T: kelionių (angl. travel) patarimai

R: poilsis (angl. rest) ir adekvati

miego higiena

E: grėsmingų simptomų

pastebėjimas (angl. emergency

symptoms)

S: žėrinčių (angl. sparkling) ir

mirksinčių šviesų vengimas;

ilsėjimasis tamsiame, tyliame

kambaryje

• Analgetikai:

o Ibuprofenas 10mg/kg [3,7,9,16]

(kas 6 val. [9])

o Paracetamolis 15mg/kg [3,7,9,16]

(kas 6 val. [9])

• Sumatriptanas: 10 mg į nosį [3,7],

nuo 12 metų [14]

• Antiemetikai [7]

Refrakteriniai epizodai:

• Natrio valproatas į veną [1,7,11]

500 mg x 3 k/d [3,8], titruojant iki

100-120 μg/dL [8]

• Propranololis 10-20 mg x 2-3 k/d

[3,7,8,10,11,16],

kontraindikuotinas esant astmai

[3,9]

• Ciproheptadino sirupas 0,25-0,5

mg/kg/d [3,7,10,11,16]

• Flunarizinas 5-7,5 mg/d [3,7,8,16]

x 1 k/d [10]

• Pizotifeno sirupas 0,25 mg x 2 k/d

[3,7,10,16]

Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

S: užkandžiavimas (angl.

snacking) – vengti ilgesnio

badavimo, daug aminų turinčio

maisto. Pastebėtas teigiamas

oligoantigeninės dietos poveikis.

• Dihidroergotaminas į veną [1,7,8],

0,5 mg, suminė vidutinė dozė per

kelias dienas lygi 7-9 mg [3,8]

5 lentelė. Pilvo migrenos gydymas

3.5. Prognozė

Pasikartojantys pilvo skausmai yra varginantis

simptomas [11], galintis pabloginti mokyklos

lankymą ir apskritai gyvenimo kokybę [9,11,15].

Visgi PM prognozė yra gera, daugumai PM

priepuoliai išnyksta [2,5,11] iki pilnametystės [6]

(vienų autorių duomenimis, apie 60% pacientų jau

vėlyvoje paauglystėje nebepatiria PM priepuolių

[12]), o atvejai, kai PM tęsiasi suaugus, yra reti

[6,11,15]. Šiai dienai, yra aprašyta tik keletas PM

atvejų pilnametystėje [7]. Nuo trečdalio iki pusės

[14] (kitų autorių duomenimis net iki 70% [7,8,15])

sergančiųjų PM suserga klasikine migrena dar

paauglystėje [14]. Literatūroje PM laikoma

migrenos prekursoriumi [11,15].

4. Diskusija

Pagrindinis iššūkis, kylantis siekiant detaliau

tyrinėti PM, yra klinikinių tyrimų su vaikais

ribojimas [12]. Nors PM serga daugiausiai vaikai,

vyrauja nuostata, kad tai išskirtinai vaikų liga. Vis

dėlto literatūroje yra minima keletas atvejų tarp

suaugusiųjų, be to, manoma, kad PM yra prastai

diagnozuojama, ypač suaugusiems [16], tad atvejų

skaičius galimai yra didesnis nei žinoma.

PM diagnostiką apsunkina tai, kad tiek funkciniai

VT [7,12,15], tiek ir kiti sutrikimai (kaip

neurologiniai, metaboliniai) gali persidengti su PM

[15]. Pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas ir PM

[9] arba migrena ir PM gali būti nustatoma tam

pačiam pacientui [8]. Taip pat klaidina ir tai, kad PM

diagnozuoti pateikti net 2 galimi diagnostiniai

kriterijai: vienu atveju jie yra priskirti prie galvos

skausmų (neurologijos sritis, TGSK-3, 2018 m.),

kitu – prie VT sutrikimų (gastroenterologijos sritis,

Romos IV kriterijai, 2016 m.). Nors šie kriterijai

turi panašumų (kaip pilvo skausmo apibūdinimas;

lydintieji simptomai – pykinimas, vėmimas,

anoreksija ir išbalimas; kitų ligų atmetimas), tačiau

galima pastebėti daug skirtumų. Visų pirma, Romos

IV kriterijai yra taikomi vaikams, o ne suaugusiems.

Romos IV kriterijams pakanka 2 PM priepuolių

vertinant eigą ilgiau nei pusę metų bei kai epizodus

skiria savaitės-mėnesiai, o TGSK-3 reikalingi bent 5

epizodai, tačiau neapibrėžta, kiek laiko turi sirgti

pacientas ar kokiais intervalais. Romos IV kriterijai

prie lydinčiųjų simptomų pamini fotofobiją ir galvos

skausmą, ko nėra TGSK-3. Priešingai Romos IV

kriterijams, TGSK-3 metu nustačius galvos

skausmą, reiktų apsvarstysi migrenos, o ne PM

diagnozę. Tuo tarpu Romos IV kriterijai akcentuoja,

kad pilvo skausmas yra svarbiausias ir labiausiai

varginantis simptomas, kas nėra aiškiai pabrėžiama

TGSK-3. Romos IV kriterijai taip pat įtraukia

stereotipiškumą individualiam pacientui, ko

nerandama TGSK-3. Taip pat pastebimas nežymus

skirtumas tarp epizodų trukmės: TGSK-3 mini

trukmę nuo 2 val., Romos IV kriterijai – nuo 1 val.,

be to, Romos IV kriterijai nenurodo tikslios epizodo

trukmės.

Painu ir tai, kad PM pavadinime vyrauja ir pilvo, ir

migrenos sąvoka. Nepaisant to, PM pagrindinis

simptomas yra pilvo skausmas, o ne galvos

skausmas (dauguma sergančiųjų suserga migrena

vėliau). Vis dėlto klinikinėje praktikoje galėtų kilti

klausimas, į kokį specialistą turėtų kreiptis

Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

sergantieji PM: gastroenterologą ar neurologą?

Retrospektyvios studijos duomenimis (tirti vaikų

duomenys 2011-2017 m.), daugiausiai (72,4 %)

vaikų buvo gydyti tik vaikų gastroenterologo,

14, 5% tik vaikų neurologo, kitais atvejais

pirmiausia konsultuota vaikų gastroenterologo,

vėliau nusiųsta vaikų neurologui ir atvirkščiai [13].

Taigi galima daryti išvadą, kad PM dažniau gydo

gastroenterologai. To paties tyrimo metu nustatyta,

kad gastroenterologai ir neurologai retai naudoja

diagnostines gaires diagnozuojant PM, o vaikų

neurologai diagnozavo keletą PM atvejų be pilvo

skausmo. Be to, TGSK kriterijus dažniau vartoja

neurologai [13]. Taigi, nėra aiškių ir bendrų

diagnostikos gairių visoms specialybėms, o turint

omenyje prieš tai minėtus diagnostinių kriterijų

skirtumus bei kad skirtingi specialistai naudoja

skirtingas gaires, gali kilti sunkumų ir netikslumų

diagnozuojant PM.

Be to, ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų specialistams

vertinga išmanyti PM, kadangi ši liga kartais gali

užsitęsti arba prasidėti tik pacientui suaugus.

Pavyzdžiui, jei atvykęs pacientas skundžiasi

migreniniais galvos skausmais, buvusi PM

anamnezė gali būti reikšminga [6], nes, literatūros

duomenimis, nors dauguma pacientų ir išauga PM,

jiems dažnai vėliau pasireiškia klasikiniai

migreniniai galvos skausmai.

Kalbant apie gydymą, deja, iki šiolei nėra įrodymais

pagrįsto PM gydymo ir konkrečių gairių. Galima

pastebėti, kad gydymas yra kiek panašus į įprastos

migrenos [6,10], tačiau labiau ribotas nei

suaugusiems. Taip yra, kadangi PM pikas yra iki 10

metų, o pavyzdžiui, sumatriptano vartojamas

nerekomenduojamas iki 12 metų, amitriptilino – iki

18 metų. Tuo tarpu, pavyzdžiui, profilaktiškai

skiriamas propranololis galimas vartoti ir iki 12

metų. Šiuo metu trūksta tyrimų, ar PM būtų galima

vartoti su kalcitonino genu-susijusio peptidų

(CGRP, angl. calcitonin gene-related peptide)

receptorių monokloninius antagonistus (antikūnius)

[7,12]. Akivaizdu, kad reikalingi papildomi tyrimai

ir švietimas PM tematika.

5. Išvados

PM – tai retas funkcinis sutrikimas, kuriam būdingi

pasikartojantys pilvo skausmo epizodai, lydimi

anoreksijos, pykinimo, vėmimo ir/ar išbalimo. PM

turi panašumų su migrena (panaši patogenezė,

provokuojantys ir lengvinantys veiksniai, lydintys

simptomai bei gydymo taktika), tačiau jai galvos

skausmas yra nebūdingas. PM klaidingai

priskiriama išimtinai vaikams, jos atvejų pasitaiko ir

suaugus. Šiuo metu tiksli PM patogenezė nėra

žinoma, vyrauja žarnyno-smegenų ašies veiklos

sutrikimu, CNS pokyčiais, kraujagysline

disreguliacija, genetiniais veiksniais ir skrandžio

judrumo bei pralaidumo pokyčiais grindžiamos

teorijos. Šis sutrikimas diagnozuojamas kliniškai

remiantis TGSK-3 ir/arba Romos IV diagnostiniais

kriterijais. Diagnostika yra sudėtinga dėl galimų kitų

ligų persidengimo ir diagnostinių kriterijų

nevienodumo, o diferencijuojant reikia atmesti kitas

funkcines ir organines priežastis. PM dažniau

diagnozuoja ir gydo gastroenterologai, rečiau –

neurologai. Įrodymais paremto PM gydymo nėra, o

taikomas gydymas yra simptominis. Nefarmako-

loginės priemonės apima diagnozės paaiškinimą,

gyvensenos keitimą, provokuojančių veiksnių

vengimą (STRESS mnemonika), o priepuolių metu

rekomenduojama ilsėtis tamsioje ir tylioje aplinkoje.

Farmakologiniam gydymui ūmiu periodu vartojami

analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo,

antiemetikai ir triptanai. Profilaktiškai dažniausiai

vartojami propranololis, ciproheptadinas, flunari-

zinas, pizotifenas arba amitriptilinas. PM prognozė

yra gera, didžioji dalis vaikų priepuolius išauga,

tačiau daugumą pradeda varginti migreniniai galvos

skausmai. Šiuo metu labai reikalingi papildomi

klinikiniai tyrimai ir švietimas šia tema siekiant

Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592

pagerinti gydytojų gebėjimus diagnozuoti ir gydyti

PM.

Literatūros šaltiniai

1. Cheema S, Matharu M. Abdominal migraine and

cyclical vomiting syndrome [Internet]. 1st ed. Vol.

198, Handbook of Clinical Neurology. Elsevier

B.V.; 2023. 209–219 p. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/B978-0-12-823356-

6.00006-8

2. Ibrahim M, Elkins I, Herman M. Abdominal

Migraines: A Rare Adulthood Manifestation of a

Typical Childhood Disease. Cureus. 2023;15(3).

3. Angus-Leppan H, Saatci D, Sutcliffe A, Guiloff

RJ. Abdominal migraine. BMJ [Internet].

2018;360(February):1–10. Available from:

http://dx.doi.org/doi:10.1136/bmj.k179

4. (IHS) HCC of the IHS. The International

Classification of Headache Disorders, 3rd edition.

Cephalalgia. 2018;38(1):1–211.

5. Léa LT, Caula C, Moulding T, Lyles A, Wohrer

D, Titomanlio L. Brain to Belly: Abdominal variants

of migraine and functional abdominal pain disorders

associated with migraine. J Neurogastroenterol

Motil. 2021;27(4):482–94.

6. Redon S. Episodic syndromes that may be

associated with migraine: What adult neurologists

need to know. Rev Neurol (Paris) [Internet].

2021;177(7):773–8. Available from:

https://doi.org/10.1016/j.neurol.2021.07.002

7. Azmy DJ, Qualia CM. Review of Abdominal

Migraine in Children. Gastroenterol Hepatol (N Y)

[Internet]. 2020;16(12):632–9. Available from:

https://www.gastroenterologyandhepatology.net/arc

hives/december-2020/review-of-abdominal-

migraine-in-children/

8. Irwin S, Barmherzig R, Gelfand A. Recurrent

Gastrointestinal Disturbance: Abdominal Migraine

and Cyclic Vomiting Syndrome. Curr Neurol

Neurosci Rep. 2017;17(3).

9. Napthali K, Koloski N, Talley NJ. Abdominal

migraine. Cephalalgia. 2016;36(10):980–6.

10. Jaiganesh T, Scicchitano B, Humphreys G,

Mitton SG. Abdominal migraine in childhood: a

review. Pediatr Heal Med Ther. 2014;5:73–81.

11. Mani J, Madani S. Pediatric abdominal migraine:

current perspectives on a lesser known entity.

Pediatr Heal Med Ther. 2018;Volume 9:47–58.

12. Fila M, Chojnacki C, Chojnacki J, Blasiak J. The

kynurenine pathway of tryptophan metabolism in

abdominal migraine in children – A therapeutic

potential? Eur J Paediatr Neurol [Internet].

2024;48(August 2023):1–12. Available from:

https://doi.org/10.1016/j.ejpn.2023.11.001

13. Hawa K, Gupta S, Saps M. Abdominal

migraines: Variations in diagnosis and care between

pediatric gastroenterologists and neurologists. Rev

Chil Pediatr. 2020;91(1):46–50.

14. Howells R, Abu-Arafeh I. The migraine

syndrome in children. Paediatr Child Heal (United

Kingdom) [Internet]. 2022;32(10):388–93.

Available from:

https://doi.org/10.1016/j.paed.2022.07.011

15. Winner P. Abdominal Migraine. Semin Pediatr

Neurol [Internet]. 2016;23(1):11–3. Available from:

http://dx.doi.org/10.1016/j.spen.2015.09.001

16. Kizhakkayil Tency N, Roy A, Krishnakumaran

N, Thomas AM. Unraveling Abdominal Migraine in

Adults: A Comprehensive Narrative Review.

Cureus. 2023;15(8).

17. Hyams JS, Di Lorenzo C, Saps M, Shulman RJ,

Staiano A, Van Tilburg M. Childhood functional

gastrointestinal disorders: Child/adolescent.

Gastroenterology [Internet]. 2016;150(6):1456-

1468.e2. Available from:

http://dx.doi.org/10.1053/j.gastro.2016.02.015

Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592