https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.2
Iatrogenic stanford type A aortic dissection following coronary
angiography: a case report and literature review
Evenika Mekšraitytė
1
, Kristė Maldauskaitė
1
, Giedrė Bakšytė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Heart Center of Kaunas, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction. Iatrogenic aortic dissection is a rare but potentially life-threatening complication of interventional
procedures that can develop during coronary angiography or percutaneous coronary interventions. The clinical
course and management depend on the extent of the dissection and the patient’s hemodynamic status.
Clinical case. This article presents the case of a 72-year-old female patient. During elective coronary angiography,
dissection of the left main coronary artery occurred, extending into the left coronary sinus of the aorta. Stenting
was performed, restoring adequate blood flow. Nevertheless, computed tomography revealed a Stanford Type A
dissection extending into the ascending aorta. During follow-up, changes in the false lumen indicated disease
progression. Therefore, ascending aortic replacement was performed. The postoperative course was uneventful,
and the patient was transferred to a rehabilitation facility.
Conclusions. Iatrogenic aortic dissection may progress despite initial interventional treatment; therefore, repeat
imaging studies are essential. The extension of the dissection into the ascending aorta and its course determine
the need for surgical treatment.
Keywords: iatrogenic aortic dissection, coronary angiography, Stanford Type A dissection, ascending aortic
replacement
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (5), p. 8-14, https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.2
8
Jatrogeninė Stanfordo A tipo aortos disekacija po vainikinių
arterijų angiografijos: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Evenika Mekšraitytė
1
, Kristė Maldauskaitė
1
, Giedrė Bakšytė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Širdies centras, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Jatrogeninė aortos disekacija yra reta, tačiau potencialiai gyvybei pavojinga komplikacija, galinti
išsivystyti atliekant vainikinių arterijų angiografiją ar perkutanines vainikinių arterijų intervencijas. Jos eiga ir
gydymo taktika priklauso nuo disekacijos išplitimo bei paciento hemodinaminės būklės.
Klinikinis atvejis. Straipsnyje pristatomas 72 metų pacientės klinikinis atvejis. Planinės vainikinių arterijų
angiografijos metu įvyko kairiosios vainikinės arterijos kamieno disekacija, išplitusi į aortos kairįjį vainikinį
sinusą. Procedūros metu atliktas stentavimas, po kurio atkurta kraujotaka vainikinėje arterijoje. Nepaisant to,
atlikta kompiuterinė tomografija parodė Stanfordo A tipo disekaciją, išplitusią į kylančiąją aortą. Nuspręsta atlikti
kylančiosios aortos protezavimą, kadangi tolimesnės stebėsenos metu nustatyti pokyčiai netikrajame spindyje
patvirtino ligos progresavimą. Pooperacinė eiga buvo sklandi, pacientė perkelta į reabilitacijos įstaigą.
Išvados. Jatrogeninė aortos disekacija gali progresuoti nepaisant pirminio intervencinio gydymo, todėl būtina
aktyvi stebėsena ir pakartotiniai vaizdiniai tyrimai. Disekacijos išplitimas į kylančiąją aortą ir jos progresavimas
lemia chirurginio gydymo poreikį.
Raktažodžiai: jatrogeninė aortos disekacija, vainikinių arterijų angiografija, Stanfordo A tipo disekacija,
kylančiosios aortos protezavimas
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
9
1. Įvadas
Aortos disekacija (AD) – tai aortos sienelės vidinio
sluoksnio pažeidimas, kurio metu kraujas patenka į
sienelę ir susiformuoja netikrasis spindis [1].
Jatrogeninė aortos disekacija po perkutaninės
koronarinės intervencijos (PKI) yra reta, tačiau
potencialiai gyvybei pavojinga komplikacija,
pasitaikanti ~ 0,02–0,07% atvejų, dažniau vyresnio
amžiaus pacientams bei sergantiems ateroskleroze
ar arterine hipertenzija [2–4]. Pagal Stanfordo
klasifikaciją A tipo AD apima kylančiąją aortą ir yra
susijusi su didesniu mirštamumu, todėl reikalauja
skubios diagnostikos ir gydymo. Dėl nespecifinių
klinikinių simptomų vaizdiniai tyrimai, ypač
kompiuterinė tomografija, yra būtini diagnozei
patvirtinti [5,6]. Gydymo taktika priklauso nuo
disekacijos apimties, hemodinaminės būklės ir
vainikinių arterijų praeinamumo. Mažesnės apimties
jatrogeninių AD atveju gali būti taikomas
konservatyvus ar intervencinis gydymas, tačiau
išplitusios disekacijos dažniausiai reikalauja skubios
chirurginės intervencijos [7,8]. Šiame straipsnyje
pateikiamas jatrogeninės Stanfordo A tipo aortos
disekacijos atvejis po vainikinių arterijų
angiografijos bei, remiantis literatūros duomenimis,
aptariami diagnostikos ir gydymo principai.
2. Klinikinis atvejis
72 metų pacientė atvyko į universitetinę ligoninę
planinei vainikinių arterijų angiografijai (VAA).
Pacientės anamnezėje - dislipidemija, arterinė
hipertenzija ir išeminė širdies liga. Prieš 11 metų
atlikta dešiniosios vainikinės arterijos ir kairiosios
priekinės nusileidžiančiosios arterijos perkutaninė
vainikinių arterijų intervencija (PVAI). Atliekant
VAA, įvyko kairiosios vainikinės arterijos kamieno
plokštelės disekacija, plintanti į aortos kairįjį
vainikinį sinusą. Nedelsiant atliktas S5 ir S11
segmentų stentavimas, po kurio disekacijos plitimas
buvo sustabdytas (1 pav.).
1 pav. A – vainikinių arterijų angiografijos (VAA) metu vizualizuojama S5 segmento disekacija. B – po atliktos
perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos (PVAI) S5 ir S11 segmentuose stebimas sėkmingas rezultatas –
disekacijos plitimas sustabdytas.
Po procedūros pacientė perkelta į intensyviosios
terapijos skyrių, kur atlikta skubi krūtinės ląstos
kompiuterinė tomografija (KT). Tyrimo metu aortos
šaknies ir kylančiosios aortos srityje nustatyti
ūminiam aortos sindromui būdingi pakitimai,
atitinkantys Stanfordo A tipo trombuotos
disekacijos požymius. Disekacija prasidėjo ties
aortos kairiuoju vainikiniu sinusu ir tęsėsi iki
brachiocefalinio kamieno atsivėrimo vietos, jos ilgis
siekė apie 9,2 cm. Kylančiosios aortos vidurinės
dalies bendras skersmuo buvo 3,6 × 3,6 cm, o tikrojo
spindžio skersmuo – 2,8 × 1,9 cm (2 pav.).
A
B
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
10
2 pav. Kompiuterinės tomografijos (KT) metu
nustatyta, jog kylančiosios aortos vidurinės dalies
bendras skersmuo buvo 3,6 × 3,6 cm, tuo tarpu
tikrojo spindžio skersmuo siekė 2,8 × 1,9 cm.
Po keturių dienų atliktas pakartotinis KT tyrimas,
kurio metu disekacijos apimtis ir aortos matmenys
išliko panašūs, tačiau nustatyti dinaminiai pokyčiai
– nedidelis kontrastinės medžiagos kiekis pateko į
netikrąjį spindį aortos šaknies srityje, šalia kairiosios
vainikinės arterijos sinuso, kas rodė nestabilų
disekacijos pobūdį, todėl pacientei nuspręsta taikyti
skubų chirurginį aortos gydymą. Praėjus aštuonioms
dienoms nuo jatrogeninės aortos disekacijos
nustatymo, pacientei atliktas kylančiosios aortos
protezavimas nuo sinotubulinės jungties iki
brachiocefalinio kamieno. Prieš planuojamą
chirurginį gydymą antiagregacinė terapija buvo
nutraukta ir pakeista intraveniniu heparinu. Po
operacijos pacientės būklė išliko stabili, ji perkelta į
reabilitacijos įstaigą, kur tęstas gydymas dviguba
antiagregacine terapija.
3. Diskusija
Jatrogeninė aortos disekacija yra reta, tačiau
potencialiai gyvybei pavojinga intervencinių
procedūrų komplikacija. Nuo spontaninės vainikinių
arterijų disekacijos ji skiriasi savo kilme, nes
išsivysto dėl procedūros metu sukelto mechaninio
kraujagyslės sienelės pažeidimo. Tokiu atveju
pažeidžiamas vainikinės arterijos endotelis, kraujas
patenka į subendotelinius sluoksnius, o susidariusi
disekacija gali plisti retrogradiškai į aortos šaknį ir
kylančiąją aortą arba distaliai pačia vainikine arterija
[9,10]. Ši komplikacija dažniau pasitaiko atliekant
manipuliacijas dešiniosios vainikinės arterijos
žiotyse, o kairiosios vainikinės arterijos pažeidimai
nustatomi rečiau [11].
Jatrogeninės disekacijos išsivystymą lemia tiek su
pacientu, tiek su procedūra susiję rizikos veiksniai.
Tarp su pacientu susijusių veiksnių dažniausiai
nurodomi: vyresnis amžius, moteriškoji lytis,
arterinė hipertenzija, pažengusi aterosklerozė ir
kraujagyslės sienelės struktūriniai pakitimai,
didinantys jos pažeidžiamumą [5,10,12]. Procedūros
metu didžiausią reikšmę turi intervencijos
sudėtingumas ir techniniai aspektai. Rizika didėja
esant sudėtingiems vainikinių arterijų pažeidimams,
mažo skersmens ar aterosklerotiškai pakitusioms
žiotims, taip pat atliekant agresyvią kateterio
manipuliaciją, giliai jį įvedant, ar naudojant didesnio
kalibro instrumentus. Disekacijos plitimą gali
skatinti ir pakartotinės kontrastinės medžiagos
injekcijos [8,11,12,13]. Ši komplikacija dažniau
pasireiškia atliekant perkutanines vainikinių arterijų
intervencijas nei vien diagnostinę vainikinių arterijų
angiografiją [9,14].
Klinikinę reikšmę ir prognozę lemia pažeistos
kraujagyslės apimtis ir išsaugota antegradinė
kraujotaka [9]. Dažniausiai disekacija nustatoma
angiografijos metu, todėl labai svarbu ją atpažinti
kuo anksčiau ir taip užkirsti kelią tolimesniam
plitimui, ypač ribojant kontrastinės medžiagos
leidimą [11]. Vis dėl to angiografija ne visada
leidžia tiksliai įvertinti disekacijos išplitimą į aortą,
todėl tokiais atvejais būtini papildomi vaizdiniai
tyrimai. Kompiuterinė tomografija laikoma pirmo
pasirinkimo metodu, nes pasižymi dideliu jautrumu
ir specifiškumu, bei leidžia įvertinti tikrąjį ir
netikrąjį spindžius, nustatyti intimos plyšimą ir
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
11
galimas komplikacijas. Be to, šis tyrimas leidžia
klasifikuoti disekacijas, o tai yra esminė gydymo
taktikos pasirinkimo dalis [14].
Koronarinių intervencijų metu atsiradusios
(jatrogeninės) AD apimtis dažniausiai vertinama
pagal Dunning klasifikaciją, kuri remiasi disekacijos
išplitimu aortos sienelėje. Pagal ją skiriami trys
tipai: I tipas apsiriboja vainikiniu sinusu, II tipui
būdingas plitimas iki 40 mm aortos sienelėje, o III
tipas apima didesnį nei 40 mm išplitimą [15].
Vertinant aortos disekaciją, klinikinėje praktikoje
taip pat taikoma Stanfordo klasifikacija, kuri
disekacijas skirsto į A ir B tipus pagal kylančiosios
aortos pažeidimą. A tipo disekacija apima kylančiąją
aortą, nepriklausomai nuo pirminio plyšimo vietos.
Šio tipo disekacijos dažniau reikalauja skubaus
chirurginio gydymo, nes yra didesnė gyvybei
pavojingų komplikacijų, tokių, kaip miokardo
infarktas, širdies tamponada ar aortos plyšimas,
rizika. Operacinis mirštamumas siekia net 5–20 %.
Jei pažeidžiama aortos šaknis ir vožtuvas, gali būti
reikalinga ir jo plastika arba protezavimas, tad
priklausomai nuo pažeidimo apimties gali būti
svarstoma Bentall operacija. Kai kuriais atvejais gali
būti svarstomas konservatyvus gydymas, visgi,
sprendimas turi būti individualizuotas, įvertinus
disekacijos apimtį, plitimo pobūdį ir klinikinę ligos
eigą [5,14,16,17]. B tipo disekacija apsiriboja
nusileidžiančiąja aorta ir dažniausiai valdoma
taikant medikamentinį gydymą, apimantį kraujo
spaudimo ir širdies susitraukimų dažnio kontrolę,
siekiant užkirsti kelią progresavimui. Endovaskulinė
ar chirurginė intervencija skiriama tik esant
sutrikusiai perfuzijai ar plyšus aortai [14,15].
Komplikuotais B tipo disekacijos atvejais
pirmenybė teikiama krūtinės aortos endovaskulinio
atkūrimo (KAEVA) procedūrai. KAEVA procedūra
pasižymi mažesniu mirštamumu nei atvira
chirurginė intervencija. Visais AD atvejais pirmo
pasirinkimo vaistai, siekiant palaikyti tikslinį širdies
susitraukimų dažnį 60 k./min., yra trumpai
veikiantys intraveniniai beta adrenoblokatoriai.
Tikslinis sistolinis kraujo spaudimas turėtų būti
palaikomas 100–120 mm Hg ribose, todėl, esant
poreikiui papildomai koreguoti kraujospūdį, kartu su
beta adrenoblokatoriais, gali būti skiriamas
nitroprusidas [14].
Straipsnyje aprašomame atvejyje disekacija iš
kairiosios vainikinės arterijos išplito į kylančiąją
aortą ir atitiko Stanfordo A tipo disekaciją. Pirminė
intervencija leido atkurti ir stabilizuoti kraujotaką
vainikinėje arterijoje, tačiau vėlesni vaizdiniai
tyrimai parodė tolesnį disekacijos plitimą, rodantį
progresavimo riziką. Atsižvelgiant į kylančiosios
aortos pažeidimą ir Stanfordo A tipo disekacijos
pobūdį, pasirinktas chirurginis gydymas buvo
pagrįstas ir atitiko literatūroje aprašytus gydymo
principus [14,15].
Šis klinikinis atvejis pabrėžia ankstyvo disekacijos
atpažinimo, tinkamo ištyrimo vaizdiniais metodais ir
individualiai parinktos gydymo taktikos svarbą.
Taip pat svarbi prevencija: kruopšti kateterizacijos
technika, tinkamas instrumentų pasirinkimas bei
apgalvotas kontrastinės medžiagos naudojimas, gali
sumažinti šios retos, tačiau pavojingos
komplikacijos riziką [9].
4. Išvados
Jatrogenininė aortos disekacija yra reta, tačiau
pavojinga intervencinių procedūrų komplikacija,
kurios eiga ir prognozė priklauso nuo disekacijos
apimties ir jos poveikio kraujotakai. Ankstyvas šios
būklės atpažinimas ir tikslus ištyrimas, ypač
atliekant kompiuterinę tomografiją, yra būtini
tinkamai gydymo taktikai parinkti. Esant Stanfordo
A tipo disekacijai, daugeliu atvejų reikalingas
chirurginis gydymas. Aprašytas klinikinis atvejis
pabrėžia nuoseklios paciento stebėsenos ir
individualiai parenkamo gydymo svarbą.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
12
Literatūros šaltiniai
1. Gonzalez A, Lin X, Jaiswal V, Shrestha
AB, Song Y, Song D. Type A aortic dissection
during diagnostic coronary angiography in normal
coronary arteries: A case report. Clin Case Rep.
2023 Aug;11(8):e7777. doi:10.1002/ccr3.7777
PubMed PMID: 37554573.
2. Danushka PGN, Jayasinghe R, Munsinghe
M. A late presentation of acute iatrogenic aortic
dissection following percutaneous coronary
intervention: A case report. SAGE Open Med Case
Rep. 2023 Jan 1;11:2050313X231211714.
doi:10.1177/2050313X231211714 PubMed PMID:
37954541.
3. Shah P, Bajaj S, Shamoon F. Aortic
Dissection Caused by Percutaneous Coronary
Intervention: 2 New Case Reports and Detailed
Analysis of 86 Previous Cases. Tex Heart Inst J.
2016 Feb 1;43(1):52. doi:10.14503/THIJ-14-4585
PubMed PMID: 27047287.
4. Khan MZ, Guzman L, Gharai LR, Exaire
JE. Dissection of Ascending Aorta: A Complication
of Transradial Artery Access of Coronary
Procedure. Heart Views. 2018;19(2):63–6.
doi:10.4103/HEARTVIEWS.HEARTVIEWS_102
_17 PubMed PMID: 30505397.
5. Manan HA, Khan M, Rafiq M. Iatrogenic
Type A Aortic Dissection Following Percutaneous
Coronary Intervention. Cureus. 2024 Nov
18;16(11):e73884. doi:10.7759/cureus.73884
PubMed PMID: 39697962.
6. Ahmed T, Nair R, Lak H, Lodhi SH, Maroo
A. Two Intriguing Cases of Stanford Type A Acute
Aortic Dissection. Cureus. 2020 Feb
13;12(2):e6986. doi:10.7759/cureus.6986 PubMed
PMID: 32201663.
7. Mazzolai L, Teixido-Tura G, Lanzi S, Boc
V, Bossone E, Brodmann M, et al. 2024 ESC
Guidelines for the management of peripheral
arterial and aortic diseases: Developed by the task
force on the management of peripheral arterial and
aortic diseases of the European Society of
Cardiology (ESC) Endorsed by the European
Association f…. Eur Heart J. 2024 Sep
29;45(36):3538–700.
doi:10.1093/eurheartj/ehae179 PubMed PMID:
39210722.
8. Safdar A, Young L, Khatri J. Management
of iatrogenic ascending aortic dissection after
percutaneous intervention of chronic total
occlusion. Catheterization and Cardiovascular
Interventions. 2024 Dec 1;104(7):1442.
doi:10.1002/ccd.31262 PubMed PMID: 39382217.
9. Fischman DL, Vishnevsky A. Management
of Iatrogenic Coronary Artery Dissections: Failing
to Prepare Is Preparing to Fail. JACC Case Rep.
2021 Mar 1;3(3):385.
doi:10.1016/j.jaccas.2021.01.023 PubMed PMID:
34317542.
10. Kandan SR, Johnson TW. Management of
percutaneous coronary intervention complications.
Heart. 2019 Jan 1;105(1):75–86.
doi:10.1136/heartjnl-2017-311155 PubMed PMID:
29760245.
11. Sanchez-Jimenez E, Levi Y, Roguin A.
Iatrogenic Aortocoronary Dissection During Right
Coronary Artery Procedures: A Systematic Review
of the Published Literature. Journal of the Society
for Cardiovascular Angiography & Interventions.
2022 Nov 1;1(6):100443.
doi:10.1016/j.jscai.2022.100443 PubMed PMID:
39132357.
12. Klaudel J, Glaza M, Klaudel B, Trenkner
W, Pawłowski K, Szołkiewicz M. Catheter-induced
coronary artery and aortic dissections. A study of
mechanisms, risk factors and propagation causes.
Cardiol J. 2024;31(3):398–408.
doi:10.5603/CJ.a2022.0050 PubMed PMID:
35762078.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
13
13. Kassimis G, Raina T. A Practical Approach
to the Percutaneous Treatment of Iatrogenic Aorto-
coronary Dissection. Open Cardiovasc Med J. 2018
Apr 25;12(1):50–4.
doi:10.2174/1874192401812010050
14. Levy D, Sharma S, Farci F, Le JK. Aortic
Dissection. Atlas of Clinical Vascular Medicine.
2024 Oct 6;14–5. doi:10.1002/9781118618189.ch7
PubMed PMID: 28722992.
15. Khan MZ, Guzman L, Gharai LR, Exaire
JE. Dissection of Ascending Aorta: A Complication
of Transradial Artery Access of Coronary
Procedure. Heart Views. 2018;19(2):63.
doi:10.4103/heartviews.heartviews_102_17
PubMed PMID: 30505397.
16. Tang L, Hu XQ, Tang JJ, Zhou SH, Fang
ZF. Percutaneous Management of Iatrogenic
Aortocoronary Dissection Complicating
Diagnostic Angiography or Percutaneous Coronary
Intervention. Arq Bras Cardiol. 2017 Sep
1;109(3):259–63. doi:10.5935/abc.20170105
PubMed PMID: 28977061.
17. Sidhu NS, Mahla H. Successful
percutaneous management of extensive iatrogenic
aortocoronary dissection complicating primary
percutaneous coronary intervention (PCI): A case
report. IHJ Cardiovascular Case Reports (CVCR).
2022 Apr 1;6(2):97–9.
doi:10.1016/j.ihjccr.2022.05.001
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
14