https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.1
Cholecystoduodenal fistula and ectopic gallstone causing
mechanical intestinal obstruction: a case report
Eivydė Dagiliūtė
1
, Joris Ribikauskas
1
, Edita Bieliūnienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Hospital, Department of Radiology, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction. Cholecystoduodenal fistula is an abnormal communication between the gallbladder and the
duodenum, most commonly resulting from chronic inflammation due to cholelithiasis. It is a rare complication
but clinically significant because it may lead to a gallstone migration into the gastrointestinal tract and subsequent
mechanical obstruction (gallstone ileus).
Clinical case presentation. An elderly female patient presented with acute onset lower abdominal pain,
progressively worsening. Clinical evaluation revealed tachycardia and localized lower abdominal tenderness
without peritoneal signs. Laboratory findings showed marked inflammation. Abdominal CT demonstrated a
suspected cholecystoduodenal fistula, characterised by communication between the gallbladder and duodenum,
along with migrated gallstone within the ileum causing partial small bowel obstruction. Surgical exploration
confirmed small bowel ileus due to an impacted gallstone. Enterotomy with stone extraction was performed.
Conclusion. This case illustrates a typical but uncommon complication of gallstone disease, where
cholecystoduodenal fistula leads to gallstone ileus. Early imaging, particularly in CT, is essential for diagnosis.
Prompt surgical intervention remains the mainstay of treatment and is associated with good outcomes when
performed in a timely manner.
Keywords: cholecystoduodenal fistula, gallstone, ileus.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (5), p. 2-7, https://doi.org/10.53453/ms.2026.7.1
2
Cholecistoduodeninė fistulė ir ektopinis tulžies pūslės akmuo,
sukėlęs mechninį žarnų nepraeinamumą: klinikinis atvejis
Eivydė Dagiliūtė
1
, Joris Ribikauskas
1
, Edita Bieliūnienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, Radiologijos skyrius, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Cholecistoduodeninė fistulė - tai patologinė jungtis tarp tulžies pūslės ir dvylikapirštės žarnos, dažniausiai
susidaranti dėl lėtinio uždegimo, susijusio su tulžies pūslės akmenlige. Tai reta, tačiau kliniškai reikšminga
komplikacija, galinti sąlygoti konkremento patekimą iš tulžies pūslės į virškinamąjį traktą ir galinti sukelti
mechaninį žarnų nepraeinamumą.
Klinikinio atvejo pristatymas. 85 metų moteris kreipėsi į skubiosios pagalbos skyrių dėl ūmiai atsiradusio,
progresuojančio apatinės dalies pilvo skausmo. Nustatyta tachikardija, pilvas palpuojant skausmingas apatinėje
dalyje, be pilvaplėvės dirginimo reiškinių. Laboratoriniuose tyrimuose stebimi padidėję uždegiminiai rodikliai.
Pilvo KT tyrime nustatyta cholecistoduodeninė fistulė bei į klubinę žarną migravęs tulžies pūslės akmuo, sukėlęs
dalinę plonosios žarnos obstrukciją. Operacijos metu patvirtintas tulžies pūslės akmens sukeltas žarnų
nepraeinamumas. Atlikta enterotomija ir akmens pašalinimas.
Išvados. Cholecistoduodeninė fistulė yra reta tulžies pūslės akmenligės komplikacija, kai per susidariusią jungtį
tarp tulžies pūslės ir dvylikapirštės žarnos, pūslėje esantis konkrementas patenka į žarnyną, įstrigęs plonosios
žarnos dalyje sukelia mechaninį žarnų nepraeinamumą. Ankstyva diagnostika yra svarbi, nes leidžia laiku
diagnozuoti obstrukcijos priežastį ir išvengti sunkių komplikacijų, tokių kaip žarnos išemija ar nekrozė.
Raktažodžiai: klubinė žarna, cholecistoduodeninė fistulė, žarnų nepraeinamumas, tulžies pūslės akmenligė.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
3
1. Įvadas
Cholecistoduodeninė fistulė yra reta, tačiau kliniškai
reikšminga lėtinio cholecistito komplikacija,
dažniausiai susiformuojanti dėl ilgalaikio uždegimo
ir tulžies akmenų sukelto spaudimo [1]. Pagal
anatominę lokalizaciją cholecistoduodeninės fistu-
lės pasitaiko 77 - 90% atvejų, rečiau nustatomos
fistulės tarp gaubtinės žarnos (8 - 26%), skrandžio
(2%) bei bendro tulžies latako (5%) [2]. Ilgalaikis
uždegimas ir pasikartojantys cholecistito epizodai
skatina sąaugų formavimąsi tarp tulžies pūslės ir
dvylikapirštės žarnos, o nuolatinis akmenų spaudi-
mas lemia sienelės išemiją ir eroziją [3]. Dėl šių
procesų susiformuoja patologinė jungtis tarp
organų, per kurią tulžies pūslės akmenys gali patekti
į virškinamąjį traktą [3]. Patekę į žarnyną akmenys
gali sukelti mechaninį žarnų nepraeinamumą. Obs-
trukcija dažniausia įvyksta siauriausiose žarnyno
vietose, ypač ileocekalinėje srityje [2].
Šiame straipsnyje pristatomas klinikinis atvejis, kai
pacientei nustatytas tulžies pūslės akmens sukeltas
plonųjų žarnų nepraeinamumas, susijęs su chole-
cistoduodenine fistule. Atvejis iliustruoja retą
tulžies pūslės uždegimo komplikaciją, kai konkre-
mentas per susidariusia fistulę migruoja į žarnyną
sukeldamas jo nepraeinamumą. Atlikta pilvo organų
kompiuterinė tomografija (KT) leido laiku nustatyti
diagnozę ir parinkti tinkamą gydymo taktiką. Taip
pat akcentuojama chirurginio gydymo svarba,
siekiant išvengti gyvybei pavojingų komplikacijų.
2. Klinikinis atvejis
85 metų moteris hospitalizuota į Lietuvos sveikatos
mokslų universiteto Kauno ligoninės Chirurgijos
skyrių dėl ūmiai atsiradusio, progresuojančio
apatinės pilvo dalies skausmo. Anamnezės
surinkimas buvo sudėtingas dėl klausos sutrikimo
bei demencijos. Atvykimo metu pacientės
hemodinamika buvo stabili, tačiau nustatyta
tachikardija (126k/min.). Objektyvaus tyrimo metu
palpuojant pilvas buvo skausmingas apatinėse
dalyse, be pilvaplėvės dirginimo reiškinių.
Atliktuose laboratoriniuose tyrimuose stebėti
padidėję uždegiminiai rodikliai (CRB - 196,4 mg/l
(norma nuo 0 iki 5 mg/l), leukocitozė - 17,17x10⁹/l
(norma nuo 4,0 iki 10,0 ×10
9
/l), neutrofilija - 83,4%
(norma nuo 40 iki 72%) ) bei dehidratacijos
požymiai. Įvertinus pacientės nespecifinę klinikinę
eigą, ryškų uždegiminį atsaką bei įtariant ūmią
intraabdominalinę patologiją, atlikta pilvo organų
KT su kontrastu. Atlikus KT, nustatyta deformuota,
sustorėjusi tulžies pūslės sienelė (iki 0,4 cm),
konkrementas spindyje nediferencijuotas (stebėtas
ultragarsiniame tyrime). Diferencijuojamas ryšys su
dvylikapirštės žarnos spindžiu, įtariama cholecisto-
duodeninė fistulė (1pav.). Klubinės žarnos spindyje
nustatytas apie 2,4 x 1,6 cm dydžio konkrementas,
stebėti plonųjų žarnų (ileus) nepraeinamumo požy-
miai - išsiplėtusios tuščiosios bei dalies klubinės
žarnų kilpos, su tipiniais mechaniniam plonųjų
žarnų nepraeinamumui būdingais oro - skysčio
paviršiais (2pav.). Gauti KT duomenys leido įtarti
plonųjų žarnų nepraeinamumą, sukeltą tulžies
pūslės akmens, patekusio per susidariusią fistulę.
Pacientė skubos tvarka operuota. Atlikta laparoto-
mija, adheziolizė ir enterotomija, kurios metu iš
žarnos spindžio pašalintas konkrementas. Po
operacijos pacientė gydyta intensyviosios terapijos
skyriuje dėl prailgėjusio dirbtinės plaučių
ventiliacijos poreikio bei homeostazės sutrikimo.
Taikyta infuzoterapija kristaloidų tirpalais, empirinė
antibiotikoterapija cefuroksimu ir metronidazoliu,
tromboembolijų profilaktikai skirtas enoksaparinas,
skirta medikamentinė analgezija. Gydymo eigoje
būklė stabilizavosi - pacientė tolimesniam gydymui
perkelta į chirurgijos skyrių. Stebėta teigiama
uždegiminių rodiklių dinamika (CRB - 42,9 mg/l,
leukocitų skaičius - 11,16x10⁹/l). Išrašymo metu
pacientės būklė buvo stabili ir patenkinama, skundų
neturėjo, žarnyno funkcija normalizavosi.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
4
1 pavyzdys. Aksialiniame pilvo KT vaizde matoma
cholecistoduodeninė fistulė.
2 pavyzdys. Aksialiniame KT pjūvyje matomas
konkrementas, iššiplėtę žarnos spindžiai.
3 pavyzdys. Apžvalginėje pilvo rentgenogramoje
matomas plonųjų žarnų nepraeinamumas.
3. Diskusija
Cholecistoduodeninės fistulės forma yra dažniausiai
nustatoma tarp visų spontaniškai besiformuojančių
cholecistoenterinių jungčių [4]. Pagrindinis patoge-
nezinis veiksnys yra užsitęsęs kalkuliozinis
cholecistitas, sukeliantis lėtinį tulžies pūslės sienelės
uždegiminį pažeidimą [4]. Ilgainiui dideli tulžies
pūslės akmenys lemia nuolatinį spaudimą į sienelę,
dėl kurio vystosi jos pažeidimas ir struktūrinis vien-
tisumo praradimas [5]. Rečiau organų traumos [1].
Cholecistoduodeninė fistulė dažniausiai nustatoma
vyresnio amžiaus pacientams, kuriems būdinga
ilgalaikė tulžies pūslės akmenligės eiga [4]. Fistulės
gali susidaryti ir dėl kitų patologinių procesų, tokių
kaip pepsinės opos, onkologiniai procesai ar pilvo
trauma [1]. Tulžies pūslės akmenligės paplitimas
didesnis moterų tarpe, kurį lemia estrogenų sukeltas
cholesterolio sekrecijos padidėjimas tulžyje ir
progesterono poveikis tulžies pūslės motorikai,
skatinantis tulžies sąstovį, todėl bilioenterinės
fistulės moterims diagnozuojamos dažniau [5].
Klinikinė išraiška dažniausiai yra nespecifinė ir gali
imituoti kitas virškinamojo trakto ligas [5].
Dažniausiai pacientai skundžiasi dešiniojo
viršutinio pilvo kvadranto skausmu, pykinimu,
vėmimu. Taip pat gali atsirasti dispepsijos
simptomai, svorio kritimas [3]. Laboratoriniuose
tyrimuose galima stebėti padidėjusią bilirubino
koncentraciją, kepenų fermentus, uždegiminius
rodiklius [3]. Arterinių kraujo dujų tyrime gali būti
stebima metabolinė acidozė [6]. Dažniausia fistulės
komplikacija - tulžies pūslės akmens sukeltas
plonųjų žarnų nepraeinamumas [4]. Ši būklė
kliniškai gali pasireikšti progresuojančiu pilvo
pūtimu, vėmimu, gali komplikuotis žarnų išemija ar
perforacija [4]. Taip pat per fistulę patekęs
konkrementas gali įstrigti prievarčio srityje arba
proksimalinės dvylikapirštės žarnos dalyje,
sukeldamas skrandžio ištekėjimo obstrukciją. Ši
būklė vadinama Bouveret sindromu [6].
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
5
Kompiuterinė tomografija laikoma pagrindiniu
vaizdiniu tyrimu diagnozuojant cholecistoenterines
fistules ir jų komplikacijas [5]. KT metu galima
nustatyti svarbiausius diagnostinius požymius:
pneumobiliją, ektopini tulžies akmenį bei žarnyno ir
skrandžio nutekėjimo obstrukciją (Rigler triadą) [6].
KT suteikia informacijos apie aplinkinių audinių
uždegiminį procesą, konkrementų dydį ir skaičių
[2]. Magnetinio rezonanso cholangiopankreato-
grafija (MRCP) maždaug 50 % atvejų pasižymi
didesniu tikslumu diagnozuojant nekomplikuotą
cholecistoduodeninę fistulę ir leidžia detaliau
įvertinti tulžies latakų sistemos struktūrą bei jos
turinį [7]. Nepaisant plataus vaizdinių tyrimų
metodų spektro, galutinė diagnozė 20 - 40 % vis dar
nustatoma operacijos metu, atliekant laparotomiją
dėl neaiškios kilmės skrandžio evakuacijos
sutrikimo ar plonųjų žarnų nepraeinamumo [6]. Tai
gali lemti neadekvatų pasiruošimą operacijai ir
padidinti komplikacijų riziką [8]. Išskiriami keli
kritiniai veiksniai kodėl galutinė diagnozė
nustatoma tik operacinėje [8]. Vienas svarbiausių
CDF diagnostika apsunkinančių rizikos veiksnių yra
akmenų vizualizacija [8]. Dažnai, kai konkrementai
nėra pakankamai sukalkėję (izodensiniai), jie lieka
KT nepastebėti [8]. Taip pat, galutinės diagnozės
diferenciacija gali būti pavėluota dėl ilgą laiką
besitęsiančio lėtinio cholecistito, kuris gali būti laiku
nediagnozuojamas dėl nespecifinių simptomų,
gretutinių ligų ir komplikuotos anamnezės
rinkimo[6].
Cholecistoenterinių fistulių gydymas priklauso nuo
bendros paciento būklės, gretutinių ligų,
uždegiminio proceso išplitimo bei komplikacijų
pobūdžio [6]. Laparoskopinė chirurgija yra laikoma
pirmo pasirinkimo metodu gydant cholecisto-
enterines fistules dėl mažesnio invazyvumo,
trumpesnės pooperacinės hospitalizacijos [6].
Endoskopinis gydymas gali būti efektyvus šalinant
konkrementus, įstrigusius proksimaliniame
dvylikapirštės žarnos spindyje [6]. Esant įtariamam
ar patvirtintam žarnyno nepraeinamumui,
uždegiminiam procesui, pirmenybė skiriama
laparotomijai. Jos metu atliekama cholecistekto-
mija, fistulės ekscizija, esant žarnų obstrukciją
sukeliančiam konkrementui - enterotomija ir
konkremento pašalinimas [6].
4. Išvados
1) Cholecistoduodeninė fistulė yra reta, tačiau
kliniškai reikšminga lėtinio kalkuliozinio
cholecistito komplikacija, susiformuojanti dėl
ilgalaikio uždegimo ir mechaninio tulžies pūslės
akmenų poveikio sienelei.
2) Klinikinė ligos išraiška dažnai yra
nespecifinė, ypač vyresnio amžiaus pacientams,
todėl diagnostika gali būti uždelsta, didinant
komplikacijų riziką.
Kompiuterinė tomografija yra pagrindinis
diagnostinis metodas, leidžiantis identifikuoti
fistulę, ektopinį konkrementą bei žarnyno
nepraeinamumo požymius ir laiku nustatyti
diagnozę.
Chirurginis gydymas išlieka pagrindinis gydymo
metodas esant žarnyno nepraeinamumui, o
intervencijos apimtis turi būti individualizuota,
atsižvelgiant į paciento būklę ir gretutines ligas.
Aprašytas klinikinis atvejis pabrėžia būtinybę
įtraukti cholecistoduodeninę fistulę į diferencinę
diagnostiką esant ūmaus pilvo simptomams
vyresnio amžiaus pacientams.
Literatūros šaltiniai
1. Kumar PS, Harikrishnan S.
Cholecystoduodenal Fistula: A Case Series of an
Unusual Complication of Gallstone Diseases. 2022
m. doi:10.7759/cureus.31651
2. Aguilar-Espinosa F, Maza-Sánchez R,
Vargas-Solís F, Guerrero-Martínez GA, Medina-
Reyes JL, Flores-Quiroz PI. Cholecystoduodenal
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
6
fistula, an infrequent complication of cholelithiasis:
Our experience in its surgical management. Revista
de Gastroenterología de México (English Edition).
2017 m. spalio 1 d.;82(4):287–95.
doi:10.1016/J.RGMXEN.2017.07.015
3. Park JM, Kang CD, Kim JH, Lee SH, Nam
SJ, Park SC, ir kt. Cholecystoduodenal fistula
presenting with upper gastrointestinal bleeding: A
case report. World J Clin Cases. 2021 m.;9(2):410.
doi:10.12998/WJCC.V9.I2.410 PubMed PMID:
33521109.
4. Gibreel W, Greiten LL, Alsayed A, Schiller
HJ. Management dilemma of cholecysto-colonic
fistula: Case report. Int J Surg Case Rep. 2018 m.
sausio 1 d.;42:233–6.
doi:10.1016/J.IJSCR.2017.12.017
5. Inukai K. Gallstone ileus: a review. BMJ
Open Gastroenterol. 2019 m. lapkričio 24
d.;6(1):344. doi:10.1136/BMJGAST-2019-000344
PubMed PMID: 10.1136/bmjgast-2019-000344.
6. Ojemolon PE, Kwei-Nsoro R, Haque M,
Shah MP, Pinnam B, Almoghrabi A. Different
Approaches to the Management of
Cholecystoenteric Fistula. ACG Case Rep J. 2023
m. sausio;10(1):e00960.
doi:10.14309/CRJ.0000000000000960
7. Gonzalez-Urquijo M, Rodarte-Shade M,
Lozano-Balderas G, Gil-Galindo G.
Cholecystoenteric fistula with and without gallstone
ileus: A case series. Hepatobiliary & Pancreatic
Diseases International. 2020 m. vasario 1
d.;19(1):36–40. doi:10.1016/J.HBPD.2019.12.004
PubMed PMID: 31919039.
8. Churiwala J, Sheth H, Aboutaleb E.
Cholecystoduodenal Fistula Due to Gallstone
Disease Masquerading as a Duodenal Ulcer Bleed:
A Case Report. Am J Case Rep. 2025
m.;26:e946743. doi:10.12659/AJCR.946743
PubMed PMID: 40022428.
Journal of Medical Sciences. 30 Jul, 2026 - Volume 14 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
7