Eglė Kymantaitė¹
¹Vilnius University, Faculty of Medicine
Vilnius, Lithuania
Abstract
Dementia with Lewy body (DLB) is one of the alpha-synucleopathies. The disease is characterized by fluctuating cognitive impairment along with visual hallucinations and symptoms of parkinsonism. Based on clinical symptoms, a probable diagnosis of an DLB is made. There are no specific diagnostic methods. Although much research is being done to find a disease-modifying treatment, therapies that affect the progression of the disease are not yet available.
Aim: To select and analyze literature sources related to innovations in the diagnosis and treatment of dementia with Lewy bodies.
Methods: The literature review was based on the PubMed, ClinicalKey, and UpToDate databases. The publications were selected using the following keywords in the original language: “Dementia with Lewy bodies” “Diagnosis of dementia with Lewy bodies”, “Treatment of dementia with Lewy bodies”. Exclusion criteria were: language, duplicate articles. Despite efforts to focus on publications from the last 5 years, the citation period was not limited. 59 articles were reviewed, from which 41 articles were selected for further analysis.
Results: Dementia with Lewy cells is a progressive disease that affects the central nervous system and is associated with the accumulation of the pathological protein alpha – synuclein. Although there is no treatment that modifies the course of the disease, it is important to diagnose the disease early to improve patients’ quality of life and reduce symptoms.
Conclusion: This literature review provides key insights into innovations in the diagnosis and treatment of dementia with Lewy bodies.
Keywords: Dementia with Lewy body, Lewy body, alpha-synuclein.
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
36
Medical Sciences 2022 Vol. 10 (3), p. 36-43, https://doi.org/10.53453/ms.2022.07.5
Updates in diagnosis and treatment of dementia with Lewy body
Eglė Kymantaitė¹
¹Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Dementia with Lewy body (DLB) is one of the alpha-synucleopathies. The disease is characterized by fluctuating
cognitive impairment along with visual hallucinations and symptoms of parkinsonism. Based on clinical
symptoms, a probable diagnosis of an DLB is made. There are no specific diagnostic methods. Although much
research is being done to find a disease-modifying treatment, therapies that affect the progression of the disease
are not yet available.
Aim: To select and analyze literature sources related to innovations in the diagnosis and treatment of dementia
with Lewy bodies.
Methods: The literature review was based on the PubMed, ClinicalKey, and UpToDate databases. The
publications were selected using the following keywords in the original language: "Dementia with Lewy bodies"
"Diagnosis of dementia with Lewy bodies", "Treatment of dementia with Lewy bodies". Exclusion criteria were:
language, duplicate articles. Despite efforts to focus on publications from the last 5 years, the citation period was
not limited. 59 articles were reviewed, from which 41 articles were selected for further analysis.
Results: Dementia with Lewy cells is a progressive disease that affects the central nervous system and is
associated with the accumulation of the pathological protein alpha - synuclein. Although there is no treatment that
modifies the course of the disease, it is important to diagnose the disease early to improve patients' quality of life
and reduce symptoms.
Conclusion: This literature review provides key insights into innovations in the diagnosis and treatment of
dementia with Lewy bodies.
Keywords: Dementia with Lewy body, Lewy body, alpha-synuclein.
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
37
Demencija su Lewy kūneliais: diagnostikos ir gydymo naujovės
Eglė Kymantaitė¹
¹Vilniaus Universitetas, Medicinos fakultetas
Vilnius, Lietuva
Santrauka
Demencija su Lewy kūneliais (DLK) yra viena iš alfa - sinukleopatijų. Šiai ligai būdingas fliuktuojantis
kognityvinių funkcijų sutrikimas kartu su regos haliucinacijomis ir parkinsonizmo simptomais. Remiantis
klinikiniais simptomais, nustatoma tikėtina DLK diagnozė. Specifinių diagnostikos metodų nėra. Nors atliekama
daug tyrimų, ieškant ligą modifikuojančio gydymo, tačiau ligos progresavimą lėtinančios terapijos kol kas nėra.
Tikslas: Atrinkti ir išanalizuoti literatūros šaltinius, susijusius su Demencijos su Lewy kūneliais diagnostikos ir
gydymo naujovėmis.
Metodika: Literatūros apžvalga buvo atlikta remiantis „PubMed“, „ClinicalKey“ ir „UpToDate“ duomenų
bazėmis. Publikacijos rinktos naudojant šiuos raktažodžius originalo kalba: „Demencija su Lewy kūneliais“
„Demencijos su Lewy kūneliais diagnostika“, „Demencijos su Lewy kūneliais gydymas”. Atmetimo kriterijai
buvo: kalba, besidubliuojantys straipsniai. Nepaisant to, kad stengtasi koncentruotis į paskutinių 5 metų
publikacijas, citavimo laikotarpis nebuvo ribojamas. Peržvelgta 59 straipsnių, iš kurių atrinkta 41 straipsniai
tolimesnei analizei.
Rezultatai: Demencija su Lewy kūneliais yra progresuojanti centrinę nervų sistemą pažeidžianti liga, kuri yra
susijusi su patologinio baltymo alfa - sinukleino kaupimusi. Nors ligos eigą modifikuojančio gydymo nėra, svarbu
anksti diagnozuoti šią ligą, norint pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir mažinti simptomus.
Išvados: Ši literatūros apžvalga pateikia svarbiausius aspektus apie Demencijos su Lewy kūneliais diagnostikos
ir gydymo naujoves.
Raktažodžiai: Demencija su Lewy kūneliais, Lewy kūneliai, alfa-sinukleinas.
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
38
Įžanga
Demencija su Lewy kūneliais (DLK) yra
degeneracinė centrinės nervų sistemos (CNS) liga,
pažeidžianti dopaminerginę ir cholinerginę sistemas
ir kuri pasireiškia progresuojančia demencija,
parkinsonizmo sindromu, dėmesio bei psichikos
sutrikimais [1]. Tai antra pagal dažnį degeneracinės
kilmės demencija, kuris pasireiškia nuo 5 iki 7 proc.
asmenų virš 60 metų ir 20 proc. asmenų virš 85 metų
[2]. Šios demencijos etiologija yra nežinoma. DLK
yra alfa - sinukleopatija kartu su Parkinsono liga ir
multisistemine atrofija. Pathistologinis pagrindas,
būdingas DLK, yra Lewy kūneliai [3]. Tai apvalūs,
eozinofiliški citoplazminiai baltymo intarpai,
randami juodojoje smegenų medžiagoje,
pamatiniame Meynerio branduolyje, locus
coeruleus, nucleus dorsalis raphe ir klajoklio nervo
motorinio dorsalinio branduolyje, bei neocortex V
ir VI sluoksnyje [4,5]. Pagrindinis Lewy kūnelių
komponentas yra alfa sinukleino baltymas. Šio
baltymo kaupimasis sukelia mitochondrijų
pažeidimą ir galiausiai neurono ląstelės apoptozę [3-
5].
DLK pasireiškia progresuojančiu kognityvinių
funkcijų sutrikimu [6-8]. Būdingi DLK požymiai
yra išskiriami į 3 pagrindines simptomų grupes:
1. Kintantis (fluktuojantis) kognityvinių
sutrikimų gylis, kuris svyruoja nuo neblogo
gebėjimo atlikti užduotis iki visiško
prasmingo kontakto išnykimo [9].
Dažniausiai stebima dėmesio, vykdomųjų
funkcijų, vaizdinio erdvinio gebėjimo
sutrikimai. Ligonis dažniausiai neblogai
atlieka verbalinius testus, bet negali atlikti
užduočių, reikalaujančių vizualinių ir
erdvinių įgūdžių (pvz., kopijuoti figūras)
[1,9]. Atminties sutrikimai nėra išreikšti.
Jie atsiranda vėlesnėse ligos stadijose ir yra
ne tokie ryškūs [10].
2. Regos haliucinacijos - būdingiausias ir
dažniausias psichiatrinis simptomas [1-3].
Jos yra pakankamai dažnos ir pasireiškia
apie 70 proc. pacientų. Jos pasireiškia jau
ligos pradžioje, yra aiškios, gerai
suformuotos detalios. Retai gali pasireikštti
ir klausos haliucinacijos, kurios papildo
vaizdines haliucinacijas [11].
3. Parkinsonizmo simptomai. Labiausiai
būdingas rigidiškumas ir bradikinezija,
ramybės tremoras pasireiškia retai [2].
Galimi eisenos sutrikimai, posturalinis
nestabilumas. Parkinsonizmas gali atsirasti
labai ankstyvoje ligos stadijoje. Simptomai
dažniausiai pasireiškia abipusiai [12].
Kiti simptomai, kurie gali pasireikšti DLK metu:
REM miego sutrikimai, autonominė disfunkcija
[13].
Šiame straipsnyje bus apžvelgiama DLK
diagnostikos ir gydymo naujovės.
Metodika
Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, kurios metu
aprašantys Vilsono ligos diagnostikos ir gydymo
naujoves. Literatūros apžvalga buvo atlikta
remiantis „PubMed“, „ClinicalKey“ ir „UpToDate“
duomenų bazėmis. Publikacijos rinktos naudojant
šiuos raktažodžius originalo kalba: „Demencija su
Lewy kūneliais“ „Demencijos su Lewy kūneliais
diagnostika“, „Demencijos su Lewy kūneliais
gydymas”. Atmetimo kriterijai buvo:
besidubliuojantys straipsniai ir kalba. Apžvalgai
buvo analizuoti straipsniai anglų kalba. Nepaisant
to, kad stengtasi koncentruotis į paskutinių 5 metų
publikacijas, citavimo laikotarpis nebuvo ribojamas.
Peržvelgta 59 straipsnių, iš kurių atrinkta 41
straipsniai tolimesnei analizei.
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
39
Diskusija
Diagnostika
Specifinių diagnostikos metodų nustatyti DLK nėra.
Diagnostika pagrinde remiasi klinikiniais
požymiais. 2017 metais yra priimti ir atnaujinti
sutartiniai kriterijai tikėtinai (probable) DLK
diagnozuoti, kurie išskiriami į būtinus požymius ir
esminius (1 lentelė) [14, 15]. Taip pat išskiriami
diagnozę paremiantys požymiai, kurie nėra
pakankamai specifiški ar jautrūs, kad galėtų tapti
esminiais požymiais, tačiau padeda diagnozuoti
DLK:
Būtinas požymis
● Progresuojantis kognityvinis sutrikimas,
pasireiškiantis atminties, dėmesio, sudėtingų
frontalinių funkcijų ir vizualinio - erdvinio
gebėjimo pokyčiais.
Esminiai požymiai (būtini 2 ir daugiau)
● Kintantis kognityvinių sutrikimų gylis;
● Regos haliucinacijos;
● Parkinsonizmo reiškiniai;
● REM miego sutrikimai.
Diagnozę paremiantys požymiai
● Pasikartojantys kritimai;
● Sinkopės;
● Sąmonės sutrikimai;
● Padidėjęs jautrumas neuroleptikams;
● Sisteminti kliedesiai;
● Ne regos haliucinacijos.
1 lentelė. Klinikiniai kriterijai diagnozuoti tikėtinai demencijai su Lewy kūneliais [5].
Kadangi DLK diagnostika pagrinde remiasi
klinikiniais simptomais, atliekama daug tyrimų,
ieškant objektyvių tyrimo metodų, kurie leistų
diagnozuoti šią ligą.
Neurovizualiniai tyrimai daugiausiai yra naudojami
diferencinei diagnostikai [16,17]. Magnetinio
rezonanso tomografija (MRT) padeda įvertina
neuronų netekimo vietas. DLK sergantiems
asmenims stebimas pilkosios medžiagos netekimas
užpakalinėje momeninės skilties dalyje, tačiau
pažeidimas nestebimas temporalinės skiltyse, kas
būdinga Alzheimerio ligai [18]. Iš funkcinių
neurovizualinių tyrimų yra naudojamas dopamino
transportavimo (DAT) tyrimas, naudojant pozitronų
emisijos tomografą (PET) arba vienos fotonų
emisijos kompiuterinę tomografiją (SPECT - single-
photon emission computerized tomography) [14].
Sumažėjęs DAT susitelkimas juodojoje medžiagoje
nėra specifiškas tik DLK, nes yra būdingas bendrai
ir parkinsonizmo sindromui. Šis tyrimas taip pat
padeda atskirti DLK nuo Alzheimerio ligos [15].
Taip pat šiuo metu yra tiriamas amiloido ir tau
baltymo PET skenavimas [18]. Kelios studijos
parodė, jog daugiau nei pusei pacientų, kuriems
buvo įtariama DLK, buvo padidėjęs amiloido
susikaupimas atliekant PET [19,20]. PET
skenavimas dėl alfa - sinukleinu šiuo metu yra
tiriamas, tačiau vis dar nerandama šiam baltymui
specifiško radionuklido [18,20].
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
40
Šiuo metu mokslininkų susidomėjimą kelia likvore
esančio alfa sinukleino realaus laiko drebėjimo
sukeltos konversijos tyrimas (RT-QuIC - real-time
quaking-induced conversion) [21]. Šis tyrimo
metodas pagrinde yra tiriamas dėl gebėjimo rasti
prionus likvore, sergant Creutzfeldto - Jakobo ir
kitomis spongiforminėmis encefalopatijomis [22].
Manoma, kad šitą tyrimo metodą būtų galima
panaudoti ir ieškant alfa sinukleino likvore.
Viename atliktame tyrime lyginti pacientai,
sergantys Parkinsono liga, Alzheimerio liga, DLK,
Creutzfeldto - Jakobo liga ir multisistemine atrofija
[22]. Šio tyrimo metu rasta, kad alfa - sinukleino
RT-QuIC likvore tyrimas yra 93 proc. jautrus ir 96
proc. specifiškas alfa - sinukleopatijomis, lyginant
su ne alfa - sinukleopatijomis bei 65 proc. jautrus ir
100 proc. specifiškas serganties DLK, lyginant su
Alzheimerio liga [22].
Taip pat vienas iš galimų biomarkerių DLK
diagnozuoti yra alfa - sinukleino tyrimas plazmoje
ar serume [23]. 2020 metais atliktame tyrime
stebėta, kad pacientai, sergantys DLK ir Parkinsono
liga, turėjo mažesnius alfa - sinukleino kiekius,
lyginant su sergančiais Alzheimerio liga ir sveika
kontrole [40]. Nors alfa - sinukleino kiekio
nustatymas plazmoje turi potencialo tapti DLK ligos
biomarkeriu, tačiau reikalingi tolimesni tyrimai
šioje srityje.
Viena iš naujų tyrimų sričių yra odos biopsija DLK
metu. 2017 metais publikuotame straipsnyje buvo
tirtos odos biopsijos iš proksimalinių sričių
(kaklinės dalies) ir distalinių sričių (šlaunies ar
blauzdos) [25]. Lyginant pacientus, sergančius
DLK, sergančius kitomis demencijomis, ir sveiką
kontrolę, pas pacientus su DLK odoje esančiose
nervuose buvo rastas patologinis fosforilintas alfa
sinukleinas [26]. Jungtinėse Amerikos Valstijose
(JAV) šiuo metu odos punkcijos tyrimai jau pradėti
taikyti komerciniais tikslais, tačiau klinikinėje
praktikoje šis tyrimas naudojamas retai [27].
Taip pat kaip vienas iš galimų diagnostikos metodų
yra elektroencefalograma (EEG). Atlikus sisteminę
literatūros apžvalgą, rasta, kad 90 proc. pacientų,
sergančių DLK, rastas sulėtėjęs pagrindinis ritmas
(<8 Hz), lyginant su Alzheimerio liga sergančiais
[28]. Tačiau šio tyrimo panaudojimas vis dar yra
klinikinių tyrimų lygmenyje.
Gydymas
DLK gydymui ligą modifikuojančios terapijos nėra
[29,30]. Pagrindinis gydymo principas yra gydyti
skirtingus simptomus, kurie atsiranda DLK metu
[2]. Remiantis 2020 metų DLK gydymo gairėmis,
kognityviniams simptomams gerinti, daugiausia
duomenų ir geriausią efektą turi cholinesterazės
inhibitoriai donepezilis ir rivastigminas [31].
DLK metu be regos haliucinacijų gali pasireikšti ir
psichozės simptomai, agresija, apatija [14]. Šiuo
metu atliktų tyrimų duomenimis nėra vieningo
sprendimo dėl farmakoterapijos. Kadangi DLK
metu yra padidėjęs jautrumas antipsichozniams
preparatams, tipiniai neuroleptikai yra
kontraindikuotini pacientams, nes gali paryškinti
parkinsonizmo simptomus ir lemti piktybinio
neuroleptinio sindromo atsiradimą [32,33].
Atsiradus sumišimo simptomams, pirmiausia
rekomenduojamas nefarmakologinės priemonės
tokios kaip aplinkos pakeitimas ar muzikos terapija
[31]. Farmakologinis gydymas yra
rekomenduojamas, kuomet yra atmestos visos
galimos psichozės priežastys, pavyzdžiui, infekcija.
Kuomet gydymas reikalingas, sisteminė literatūros
apžvalga siūlo, kad, pradėjus gydymą
cholinesterazės inhibitoriais, galima tiek pagerinti
kognityvinius simptomus, tiek sumažinti psichozės
simptomus [34]. Jeigu simptomai išlieka ir taikant
cholinesterazės inhibitorius, dažniausiai naudojami
risperidonas. Antro pasirinkimo vaistas yra
olanzapinas. Taip pat galima vartoti klozapiną ar
kvetiapiną [3,33]. Tačiau net ir vartojant atipinius
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
41
neuroleptikus, reikia stebėti dėl sumišimo,
ortostatinės hipotenzijos ir blogėjančių
kognityvinių ir motorinių funkcijų [31].
Parkinsonizmas DLK metu dažniausiai yra gydomas
levodopos preparatais [35]. Levodopą kombinuojant
su dopa-dekarboksilazės inhibitoriais (karbidopa ar
benserazidu), sumažinamas nepageidaujamų
reiškinių pasireiškimas ir padidinamas levodopos
kiekis tiek plazmoje, tiek CNS [29]. Zonisamidas,
dažnai naudojamas antiepilepsinis vaistas, nuo 2009
metų Japonijoje naudojamas parkinsonizmui gydyti
[35]. Tikslus mechanizmas šiam poveikiui nėra
žinomas, manoma, kad jis susijęs su monoamino
oksidazės - B inhibavimu [31]. 2020 metų
publikacijoje teigiama, kad pacientams, su DLK ir
turintiems parkinsonizmo simptomų, skirianat
gydymą zonisamidu 25 ar 50 mg per dieną kartu su
levodopa, pagerėjo motoriniai simptomai ir
neatsirado psichikos simptomų pablogėjimo [31].
Dėl autonominių sutrikimų gydymo šiuo metu daug
duomenų nėra. Ortostatinei hipotenzijai gydyti
nefarmakologiniai gydymo metodai yra pirmo
pasirinkimo [31]. Į šiuos gydymo metodus įeina
didesnis skysčių, druskos suvartojimas, lovos
galvūgalio pakėlimas ir kompresinės kojinės [36].
Tačiau esant farmakologinio gydymo poreikiui,
galima skirti midodriną ar fludrokortizoną [30].
Kaip minėta anksčiau, ligą modifikuojančio gydymo
nėra. Tačiau šiuo metu atliekami tyrimai su
preparatais, kurie galėtų sulėtinti
neurodegeneracijos procesą sinukleopatijų metu
[37]. Šiuo metu potencialūs medikamentai yra alfa-
1 selektyvus adrenerginiai blokatoriai. Šiuo metu
tiriamas preparatas terazosinas, su kuriuo atliekama
klinikinių tyrimų 1 - 2 fazės [38]. Taip pat tiriama ir
keletas tirozino kinazės inhibitorių (nilotinibas,
bosutinibas), tačiau kol kas gauti nedaug žadantys
rezultatai [39]. Klenbuterolis, beta 2 adrenerginis
agonistas, taip pat tiriamas dėl ligą modifikuojančio
poveikio [40]. Ikiklinikinių tyrimų duomenys
parodė galimą šio medikamento poveikį ligos eigai,
slopinant sinukleino gamybą [41]. Tačiau, nors ir
aktyviai vyksta klinikiniai tyrimai, efektyvaus ligos
progresavimą stabdančio gydymo kol kas nėra.
Apibendrinimas
Šiuo metu DLK diagnozė pagrindžiama tik
klinikiniais simptomais. Nors intensyviai atliekami
tyrimai, ieškant tiek laboratorinių, tiek
instrumentinių tyrimų DLK ligai nustatyti, tačiau
kol kas nerandama pakankamai jautraus ir
specifiško tyrimų metodo. DLK gydymas yra
nukreiptas į pagrindines simptomų grupes:
parkinsonizmą, kognityvinių funkcijų sutrikimą ir
psichikos sutrikimus. Šiuo metu atliekama daug
tyrimų, ieškant ligos progresavimą sulėtinančio
gydymo, tačiau efektyvaus gydymo kol kas nerasta.
Literatūra
1. Outeiro TF, Koss DJ, Erskine D, Walker L,
Kurzawa-Akanbi M, Burn D, et al. Dementia with
Lewy bodies: An update and outlook. Mol
Neurodegener. Molecular Neurodegeneration;
2019;14:1–18.
2. Chin KS, Teodorczuk A, Watson R. Dementia
with Lewy bodies: Challenges in the diagnosis and
management. Aust N Z J Psychiatry. 2019;53:291–
303.
3. Geser F, Wenning GK, Poewe W, McKeith I.
How to diagnose dementia with Lewy bodies: State
of the art. Mov Disord. 2005;20.
4. Mueller C, Ballard C, Corbett A, Aarsland D. The
prognosis of dementia with Lewy bodies. Lancet
Neurol. 2017;16:390–8.
5. Mayo MC, Bordelon Y. Dementia with Lewy
Bodies. Seminars in Neurology. 2014; 34(02): 182-
188
DOI: 10.1055/s-0034-1381741
6. Jellinger KA. A critical reappraisal of current
staging of Lewy-related pathology in human brain.
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
42
Acta Neuropathologica. 2008 Jul;116(1):1-16. doi:
10.1007/s00401-008-0406-y. Epub 2008 Jul 1.
7. Collerton D, Burn D, McKeith I, O' Brien J:
Systematic review and meta-analysis show dementia
with Lewy bodies is a visual perceptual and
attentional-executive dementia. Dement Geriat Cog
Disord 2003, 16:229–237.
8. Molano JR V. Dementia with Lewy Bodies.
Seminars in Neurology. 2013 Sep;33(4):330-5. doi:
10.1055/s-0033-1359315. Epub 2013 Nov 14.;
9. Neurochemistry JOF. Clinical aspects
Neuropathological considerations. 2019;467–74.
10. Gomperts SN. Lewy Body Dementias :
Dementia With Lewy Bodies and Parkinson Disease
Dementia. 2016;435–63.
11. Aarsland D, Ballard CG, Larsen JP, McKeith IG:
A comparative study of psychiatric symptoms in
dementia with Lewy bodies and Parkinson's disease
with and without dementia.
Int J Geriatr Psychiatry 2001, 16:528–536.
12. Fujishiro H, Nakamura S, Sato K, Iseki E.
Prodromal dementia with Lewy bodies. Geriatr
Gerontol Int. 2015 Jul;15(7):817-26. doi:
10.1111/ggi.12466. Epub 2015 Feb 17.
13. Louis EKS. Sleep Behavior Disorder in
Parkinson ’ s Disease and Other Synucleinopathies.
2017;32:17–23.
14. McKeith IG, Boeve BF, Dickson DW, et al.
Diagnosis and management of dementia with Lewy
bodies: fourth consensus report of the DLB
Consortium. Neurology 2017; 89: 88–100
15. Mosimann UP, Mckeith IG. Dementia with
Lewy bodies – diagnosis and treatment. 2003 Mar
8;133(9-10):131-42.
16. Walker Z, Possin KL, Boeve BF, Aarsland D,
Essex N, Francisco S, et al. Non-Alzheimer’s
dementia 2. HHS Public Access. 2018;386:1683–
97.
17. Morra LF, Donovick PJ. Clinical presentation
and differential diagnosis of dementia with Lewy
bodies : a review. Int J Geriatr Psychiatry. 2014
Jun;29(6):569-76. doi: 10.1002/gps.4039.
18. Scamarcia PG, Agosta F, Caso F, et al. Update
on neuroimaging in non-Alzheimer’s disease
dementia: a focus on the Lewy body disease
spectrum. Curr Opin Neurol 2021; 34: 532–538.
19. Kantarci K, Lowe VJ, Chen Q, et al.
Betaamyloid PET and neuropathology in dementia
with Lewy bodies. Neurology 2020; 94: e282–e291.
20. Ferreira D, Przybelski SA, Lesnick TG, et al.
Beta-amyloid and tau biomarkers and clinical
phenotype in dementia with Lewy bodies.
Neurology 2020; 95: e3257–e3268.
21. Bongianni M, Ladogana A, Capaldi S, et al.
Alpha-synuclein RT-QuIC assay in cerebrospinal
fluid of patients with dementia with Lewy bodies.
Ann Clin Transl Neurol 2019; 6: 2120–2126.
22. Green AJE. RT-QuIC: a new test for sporadic
CJD. Pract Neurol 2019;19:49–55.
doi:10.1136/practneurol-2018-001935.
22. Bargar C, Wang W, Gunzler SA, et al.
Streamlined alpha-synuclein RT-QuIC assay for
various biospecimens in Parkinson’s disease and
dementia with Lewy bodies. Acta Neuropathol
Commun 2021; 9: 62.
23. Laske C, Fallgatter AJ, Stransky E, et al.
Decreased alpha-synuclein serum levels in patients
with Lewy body dementia compared to Alzheimer’s
disease patients and control subjects. Dement
Geriatr Cogn Disord 2011; 31: 413–416.
24. Senanarong V, Wachirutmangur L,
Rattanabunnakit C, et al. Plasma alpha synuclein (a-
syn) as a potential biomarker of diseases with
synucleinopathy. Alzheimers Dement 2020; 16:
e044409.
25. Donadio V, Incensi A, Rizzo G, et al. A new
potential biomarker for dementia with Lewy bodies:
skin nerve alpha-synuclein deposits. Neurology
2017; 89: 318–326.
26. Manne S, Kondru N, Jin H, et al. Blinded RT-
Journal of Medical Sciences. July 25, 2022 - Volume 10 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
43
QuIC analysis of alpha-synuclein biomarker in skin
tissue from Parkinson’s disease patients. Mov
Disord 2020; 35: 2230–2239.
27. Wang Z, Becker K, Donadio V, et al. Skin
alphasynuclein aggregation seeding activity as a
novel biomarker for Parkinson disease. JAMA
Neurol 2021; 78: 30–40.
28. Law ZK, Todd C, Mehraram R, et al. The role of
EEG in the diagnosis, prognosis and clinical
correlations of dementia with Lewy bodies – a
systematic review. Diagnostics 2020; 10: 616.
29. Fernandez HH, Wu C, Ott BR. Pharmacotherapy
of dementia with Lewy bodies. Expert Opin
Pharmacother. 2003 Nov;4(11):2027-37.
30. Hershey LA, Coleman R. Pharmacological
Management of Dementia with Lewy Bodies. Drugs
Aging [Internet]. Springer International Publishing;
2019;36:309–19. Available from:
https://doi.org/10.1007/s40266-018-00636-7
31. Taylor JP, McKeith IG, Burn DJ, et al. New
evidence on the management of Lewy body
dementia. Lancet Neurol 2020; 19: 157–169.
32. Swanberg MM, Cummings JL. Benefit-Risk
Considerations in the Treatment of Dementia with
Lewy Bodies. Drug Saf. 2002;25(7):511-23. doi:
10.2165/00002018-200225070-00005.
33. Lee PE, Gill SS, Rochon P. Atypical
antipsychotics to treat the neuropsychiatric
symptoms of dementia. Neuropsychiatr Dis Treat.
2006 Dec; 2(4): 521–529. doi:
10.2147/nedt.2006.2.4.521
34. Magierski R, Sobow T, Schwertner E, Religa D.
Pharmacotherapy of Behavioral and Psychological
Symptoms of Dementia : State of the Art and Future
Progress. 2020;11:1–15.
35. Murata M, Odawara T, Hasegawa K, et al. Effect
of zonisamide on parkinsonism in patients with
dementia with Lewy bodies: a phase 3 randomized
clinical trial. Parkinsonism Relat Disord 2020; 76:
91–97.
36. Seppi K, Ray Chaudhuri K, Coelho M, et al.
Update on treatments for nonmotor symptoms of
Parkinson’s disease-an evidence-based medicine
review. Mov Disord 2019; 34: 180–198.
37. Lang AE and Espay AJ. Disease modification in
Parkinson’s disease: current approaches, challenges,
and future considerations. Mov Disord 2018; 33:
660–677.
38. Simmering JE, Welsh MJ, Liu L, et al.
Association of glycolysis-enhancing alpha-1
blockers with risk of developing Parkinson disease.
JAMA Neurol 2021; 78: 407–413.
39. Pagan FL, Hebron ML, Wilmarth B, et al.
Nilotinib effects on safety, tolerability, and potential
biomarkers in Parkinson disease: a phase 2
randomized clinical trial. JAMA Neurol 2020; 77:
309–317.
40. Simuni T, Fiske B, Merchant K, et al. Efficacy
of nilotinib in patients with moderately advanced
Parkinson disease: a randomized clinical trial.
JAMA Neurol 2021; 78: 312–320.
41. Mittal S, Bjørnevik K, Im DS, et al. Beta2-
adrenoreceptor is a regulator of the alphasynuclein
gene driving risk of Parkinson’s disease. Science
2017; 357: 891–898.