Vaida Vaitiekūnaitė1, Giedrius Putriūnas1, Ligita Bespalovaitė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Ulcerative colitis is a chronic inflammatory disease that affects the mucosa of the large intestine. In patients with ulcerative colitis mucosal inflammation is starting in the rectum that can extend continuously to proximal segments of the colon. In the classic case, the disease begins to manifest in youth, but is sometimes diagnosed in older people as well. Ulcerative colitis usually presents with bloody diarrhoea but symptoms depends on the expansion of disease in the colon. Approximately 15% of patients can initially present with severe disease, which is characterized by systemic symptoms: weight loss, fever, general weakness. Ulcerative colitis characterized by extraintestinal lesions that are found in a third of patients, and a quarter of them have extraintestinal symptoms before presentation of typical ulcerative colitis symptoms. There is no single test method to confirm the diagnosis of this pathology. It is determined based on clinical data, colonoscopy, and histological examination. Laboratory tests are only additional in the diagnosis of ulcerative colitis. Radiological examination is also of little significance in confirming the diagnosis. For mild and moderate ulcerative proctitis topical mesalasine form in enemas or suppositories are recommended as first-line medications. For mild and moderate left colitis or pancolitis combination therapy 5 – ASA>3grams per day with topical mesalasine enemas or suppositories 1 time per day is recommended. Azathioprine is the first-line treatment for severe ulcerative colitis. When conservative treatment is ineffective according to literature golden standard surgical method for patients with ulcerative colitis restorative proctectomy by forming ileum as reservoir.
The aim of this article is to review the clinical manifestations of current colitis, modern diagnostic possibilities, the latest treatment recommendations of the disease based on the latest scientific literature. The object of the research is the topic of ulcerative colitis in publications published in scientific databases. The literature search was conducted in 2020. December 2021 January scientific databases: PubMed, UpToDate, and Clinical Key. Recent scientific articles were analyzed by keywords: ulcerative colitis, inflammatory bowel disease, toxic colonic enlargement. Consistent methods of publication analysis were applied based on a systematic literature review and a meta-analysis checklist.
Keywords: ulcerative colitis, inflammatory bowel disease, toxic megacolon.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
155
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (2), p. 155-163
Ulcerative colitis: clinic, modern diagnostic and treatment options
Vaida Vaitiekūnaitė
1
, Giedrius Putriūnas
1
, Ligita Bespalovaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Ulcerative colitis is a chronic inflammatory disease that affects the mucosa of the large intestine. In patients with
ulcerative colitis mucosal inflammation is starting in the rectum that can extend continuously to proximal segments of the
colon. In the classic case, the disease begins to manifest in youth, but is sometimes diagnosed in older people as well.
Ulcerative colitis usually presents with bloody diarrhoea but symptoms depends on the expansion of disease in the colon.
Approximately 15% of patients can initially present with severe disease, which is characterized by systemic symptoms:
weight loss, fever, general weakness. Ulcerative colitis characterized by extraintestinal lesions that are found in a third of
patients, and a quarter of them have extraintestinal symptoms before presentation of typical ulcerative colitis symptoms.
There is no single test method to confirm the diagnosis of this pathology. It is determined based on clinical data,
colonoscopy, and histological examination. Laboratory tests are only additional in the diagnosis of ulcerative colitis.
Radiological examination is also of little significance in confirming the diagnosis. For mild and moderate ulcerative
proctitis topical mesalasine form in enemas or suppositories are recommended as first-line medications. For mild and
moderate left colitis or pancolitis combination therapy 5 – ASA>3grams per day with topical mesalasine enemas or
suppositories 1 time per day is recommended. Azathioprine is the first-line treatment for severe ulcerative colitis. When
conservative treatment is ineffective according to literature golden standard surgical method for patients with ulcerative
colitis restorative proctectomy by forming ileum as reservoir.
The aim of this article is to review the clinical manifestations of current colitis, modern diagnostic possibilities, the latest
treatment recommendations of the disease based on the latest scientific literature. The object of the research is the topic
of ulcerative colitis in publications published in scientific databases. The literature search was conducted in 2020.
December 2021 January scientific databases: PubMed, UpToDate, and Clinical Key. Recent scientific articles were
analyzed by keywords: ulcerative colitis, inflammatory bowel disease, toxic colonic enlargement. Consistent methods of
publication analysis were applied based on a systematic literature review and a meta-analysis checklist.
Keywords: ulcerative colitis, inflammatory bowel disease, toxic megacolon.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
156
Opinis kolitas: klinika, šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo galimybės
Vaida Vaitiekūnaitė
1
, Giedrius Putriūnas
1
, Ligita Bespalovaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Opinis kolitas (OK)- tai lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti storosios žarnos gleivinę. Pacientams, sergantiems opiniu
kolitu, uždegiminis procesas įprastai prasideda nuo tiesiosios žarnos, vėliau plinta proksimaliai link aklosios žarnos,
kartais gali paveikti visą storąją žarną. Klasikiniu atveju, OK pirmieji simptomai pasireiškia jaunystėje, tačiau kartais
nustatomas ir vyresniems žmonėms. Pagrindinis sergančiųjų opiniu kolitu skundas- nuolatinis tuštinimasis su krauju,
tačiau priklausomai nuo kolito išplitimo storojoje žarnoje, skiriasi klinikinė išraiška išraiška. Maždaug 15% visų pacientų
pasireiškia sunkia ligos forma, kuriai yra būdingi sisteminiai simptomai: svorio mažėjimas, karščiavimas, bendras
silpnumas). Opiniam kolitui būdingi ekstraintestinaliai (ne žarnyno) pažeidimai, kurie aptinkami trečdaliui pacientų, o
ketvirtadaliui iš jų ekstraintestinaliniai simptomai atsiranda anksčiau nei diagnozuojamas kolitas. Nėra vieno tikslaus
tyrimo metodo, kuris leistų patvirtinti opinio kolito diagnozę. Patologija nustatoma remiantis klinikiniais duomenimis,
kolonoskopija ir histologiniu tyrimu. Laboratoriniai tyrimai yra tik pagalbinės priemonės opinio kolito diagnostikoje.
Radiologinis ištyrimas taip pat mažai reikšmingas diagnozės patvirtinimui. Lengvos ir vidutinio sunkumo eigos opiniam
proktitui kaip pirmo pasirinkimo gydymui siūlomos vietiškai naudojamamos melsalazino aplikacijos klizmų arba
žvakučių pavidalu. Lengvo ir vidutinio sunkumo kairiąjam arba išplitusiam kolitui rekomenduojama kombinuota terapija:
5-ASA medikamentus skirti >3 g/d. su vietiškais naudojamomis melsalazino klizmoms ar žvakutėmis 1 k/d. 8 savaites.
Sunkiam OK gydyti kaip pirmo pasirinkimo medikamentas rekomenduojamas azatioprinas. Skiriant palaikomąjį gydymą
svarbu tinkamą medikamentą pasirinkti pagal tai, kurių vaistų poveikiui esant buvo pasiekta remisja. Kai neveiksmingas
konservatyvus gydymas, literatūroje kaip pirmo pasirinkimo operacinis metodas pacientams sergantiems OK -
atkuriamoji proktoektomija suforuojant klubinės žarnos rezervuarą.
Šio straipsnio tikslas- remiantis naujausia moksline literatūra apžvelgti opinio kolito klinikinę išraišką, šiuolaikinės
diagnostikos galimybes, naujausias gydymo. Atlikto tyrimo objektas – nagrinėjama opinio kolito tema mokslinėse
duomenų bazėse paskelbtose publikacijose. Literatūros paieška buvo atliekama 2020m. gruodžio- 2021m. sausio
mėnesiais mokslinėse duomenų bazėse: PubMed, UpToDate, ir Clinical Key. Analizuoti naujausi moksliniai straipsniai
pagal raktinius žodžius: opinis kolitas, uždegiminės žarnyno ligos, toksinis storosios žarnos išsiplėtimas. Taikyti
nuoseklūs publikacijų analizės metodai, remiantis sisteminės literatūros apžvalgos ir metaanalizės kontroliniu sąrašu.
Raktažodžiai: opinis kolitas, uždegiminės žarnyno ligos, toksinis storosios žarnos išsiplėtimas.
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
157
Klinikinė ligos išraiška
Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog pirmieji opinio
kolito simptomai įprastai pasireškia jauno amžiaus
žmonėms, tačiau liga gali būti diagnozuota bet kuriame
amžiuje. Vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys.
Klasikiniu atveju, pacientai skundžiasi tuštinimusi su
kraujo priemaiša, staiga atsiradusiu skubiu noru
tuštintis, tuštinimusi nakties metu ir tenezmais. Iki 15%
[8] atvejų pasireiškia sunkia forma, kuriai būdingi
sisteminiai simptomai (karščiavimas, kūno svorio
mažėjimas, bendras silpnumas). Opinis kolitas
prasideda palaipsniui, progresuoja per kelias savaites ar
mėnesius [1, 2, 3]. Priklausomai nuo pažeidimo
išplitimo storojoje žarnoje, skiriasi klinikinė ligos
forma. Pavyzdžiui, proktitui būdingas skubus noras
tuštintis ir tenezmai. Esant pankolitui vyrauja
viduriavimas su krauju ir pilvo skausmas. Iki 10%
žmonių, sergančių proktitu ar kairiuoju kolitu, gali
kamuoti paradoksalus vidurių užkietėjimas. Dėl
viduriavimo sukelto odos dirginimo, gali atsirasti
išangės įtrūkimai ar aplinkinės odos eritema, tačiau
perianalinės fistulės turėtų sukelti Krono ligos įtarimą.
Clostridium difficile infekcija siejama su padidėjusia
operacijos ir mirtingumo rizika, todėl esant
viduriavimui ir opinio kolito įtarimui, pacientai turi būti
ištirti dėl Clostridium difficile infekcijos [8, 9, 12].
Remiantis moksliniais tyrimais, nustatyta, kad
ekstraintestinalinis pažeidimai būdingi trečdaliui OK
sergančių, o ketvirtadaliui šie pažeidimai pasireiškia
anksčiau, nei diagnozuojamas opinis kolitas [8]. Liga
susijusi su daugybe ekstraintestinalinų manifestacijų,
kurios paveikia odą, sąnarius, akis, kepenis rečiau -
kitas organų sistemas [2,3,4]. Mazginė eritema,
gangreninė pyoderma - tai dažniausiai pasitaikantys
imunologiniai odos pažeidimai [4 ,5]. Artritas yra
labiausiai paplitęs ne virškinimo trakto sutrikimas,
susijęs su OK, ir gali būti periferinis arba ašinis.
Periferines artropatijas galima suskirstyti I ir II tipo. I
tipas yra ūminio tipo, pauciartikuliarinis (pažeisti <6
sąnariai). II tipas - lėtinis ir apima daugiau nei 6 sąnarius
(dažniausiai metakarpofalangealinius). Taip pat gali
pasireikšti spondiloartritas bei sakroileitas (būdingas
sustingimas ir skausmas, kuris palengvėja
mankštinantis). Sergant opiniu kolitu didėja
osteoporozės rizika, ypač vartojant sisteminius GKS [4,
5, 6]. Opinis kolitas taip pat glaudžiai sietinas su
autoimuniniu hepatitu ir pirminiu sklerozuojančiu
cholangitu (PSC). Ši patologija yra dažniau aptinkama
vyriškos lyties pacientams, kuriems diagnozuojamas
išplitęs OK. PSC simptomai (niežulys, gelta, bendras
silpnumas), gali pasireikšti vėlai, todėl svarbu, kad būtų
atliekamas profilaktinis kepenų fermentų tyrimas.
Sergantys opiniu kolitu ir pirminiu sklerozuojančiu
cholangitu turi didesnę riziką susirgti storosios žarnos
vėžiu ir cholangiokarcinoma, nei sveika populiacijos
dalis, todėl pacientai būti tiriami dėl šių susirgimų,
periodiškai atliekant profilaktines kolonoskopijas. Su
OK siejamos ir akių patologijos: uveitas, skleritas, regos
nervo uždegimas [4, 6, 7]. Venų tromboembolijos rizika
sergantiems uždegimine žarnyno liga, padidėja tris-
keturis kartus ir yra dar didesnė, jeigu pacientas
gydomas kortikosteroidais, todėl svarbu taikyti
tromboembolijų profilaktiką [9, 10, 11].
Diagnostika
Nėra vieno tyrimo metodo, kuris patvirtintų opinio
kolito diagnozę. Visiems pacientams, kuriems įtariamas
opinis kolitas, reikia atlikti išmatų tyrimus dėl
Clostridium difficile infekcijos. Pacientams gali būti
nustatyta geležies stokos anemija, leukocitozė ar
trombocitozė. Hipoalbuminemija išsivysto esant sunkiai
ligos formai ir yra rizikos veiksnys kolektomijai ir
prastam atsakui į biologinę terapiją. Uždegimo
žymenys, tokie kaip ENG ir CRB, gali būti padidėję
(sunkus) arba normalūs (lengvas ar vidutinio sunkumo
opinis kolitas) [14, 15, 18]. Neinvaziniai išmatų
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
158
biologiniai žymenys yra labai specifiški žarnyno
uždegimui nustatyti [12]. Kalprotektinas, baltymas,
aptinkamas išmatose, kuris gerai korealiuoja su
neutrofilų kiekiu storajame žarnyne, ir gerai tinka
uždegiminėms žarnyno ligoms diferencijuoti nuo
funkcinių sutrikimų (jei nėra nustatomas kalprotektino
kiekio padidėjimas išmatose, tikimybė, kad pacientas
sirgs uždegimine žarnyno liga-mažesnė nei 1%) bei
padeda įvertinti opiniu kolitu sergančiųjų atsaką į
gydymą ar atkrytį [12, 13, 14].
Opinis kolitas diagnozuojamas esant viduriavimui
ilgiau nei keturias savaites, endoskopijos metu nustatyto
aktyvaus uždegimo bei biopsijos pokyčių įrodymais.
Endoskopijos metu randama: kraujagyslių piešinio
išnykimas, eritema, petechijos, edema, erozijos ar
kraujavimas. Ankstesnių uždegiminių procesų vietose
gali būti aptinkama pseudopolipų. Tyrimo rezultatai
vertinami pritaikant įvairias sistemas: viena dažniausiai
naudojamų Mayo skalė ( 1 lentelė). Kolonoskopijos
metu randami požymiai nėra specifiniai, todėl žarnyno
gleivinės biopsija yra būtina norint patvirtinti arba
atmesti diagnozę. Histologiškai nustatoma netaisyklinga
kriptų architektūra, kriptų sutrumpėjimas, kriptų
abscesai, pagausėjęs limfocitų ir plazminių membranų
skaičius pamatinėje membranoje, mucino sumažėjimas,
ar paneto ląstelių metaplazija [14, 15, 16]. Europos
Krono ligos ir opinio kolito organizacijos [14]
praktinėse gairėse rekomenduojama paimti mažiausiai
dvi biopsijas iš šešių skirtingų sričių (galinės žarnos,
kylančios, skersinės, nusileidžiančios, sigmoidinės
storosios žarnos ir tiesiosios žarnos), įskaitant normaliai
atrodančias sritis, nes tik mikroskopijos metu gali būti
nustatyti uždegiminiai pokyčiai.
Radiologiniai tyrimai diagnozuojant OK yra mažai
reikšmingi. Ūminiu sunkiu opiniu kolitu sergantiems
pacientams labai svarbu atlikta apžvalginę pilvo
rentgenograma dėl toksinio storosios žarnos išsiplėtimo.
MRT, KT yra mažai jautrūs ir nespecifiški opiniam
kolitui [17].
1 lentelė. Opinio kolito endoskopinio aktyvumo Mayo skalė [18].
0
Remisija
Normali gleivinė
1
Mažas aktyvumas
Edema, difuzinė eritema, išnykęs pogleivio kraujagyslių tinklas
2
Vidutinis aktyvumas
Gleivinės granuliacijos, erozijos, kontaktinis kraujavimas
3
Didelis aktyvumas
Opos, spontaninis kraujavimas
Ligos sunkumo įvertinimas
OK būdingas pažeidimo plitimas nuo tiesiosios link
aklosios žarnos. Norint paskirti tinkamiausią gydymą,
svarbu įvertinti OK sunkumą ir išplitimą. Uždegimo
išplitimas yra vertinamas remiantis Monrealio
klasifikacija (2 lentelė). Remiantis 2012m. F. Magro ir
kitų bendraautorių atliktais demografiniais-klinikiniais
tyrimais [20], 30-60% opiniu kolitu sergančių pacientų
diagnozuojamas proktitas, 16-45%- kairysis kolitas ir
14-35% išplitęs opinis kolitas.
2 lentelė. Opinio kolito išplitimas pagal
Monrealio klasifikaciją [9].
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
159
Terminas
Išplitimas
Apibūdinimas
E1
Proktitas
Uždegimas tik tiesiojoje žarnoje, iki
rektosigminės jungties.
E2
Kairysis kolitas (distalinis)
Uždegimas išplitęs iki blužnies linkio.
E3
Išplitęs kolitas (pankolitas)
Uždegimas išplitęs už blužnies linkio arba
visoje storojoje žarnoje.
Opinio kolito aktyvumo sunkumą galima objektyviai
įvertinti naudojant klinikinę ligos aktyvumo skalę.
Klinikinėje praktikoje patologijos sunkumui nustatyti
dažniausiai naudojama Monrealio klasifikacija
(3lentelė) . OK sunkumas yra skirstomas: lengvas opinis
kolitas, vidutinio aktyvumo, sunkus opinis kolitas ir
remisija, atsižvelgiant į viduriavimo dažnį ir sunkumą,
sisteminių simptomų, laboratorinių ir instrumentinių
tyrimų rezultatus [9, 8, 19, 20].
(3 lentelė) Opinio kolito aktyvumo Monrealio klasifikacija [20].
Terminas
Aktyvumas
Eiga
S0
Remisija
Besimptomė
S1
Lengvas
Tuštinimasis ≤ 4 k/d. (su ar be kraujo), nėra sisteminių intoksikacijos požymių,
normalūs uždegimo žymenys (ENG);
S2
Vidutinis
Tuštinimasis ≥ 4 k/d. su krauju, minimalūs arba nėra sisteminės intoksikacijos
požymių;
S3
Sunkus
Tuštinimasis ≥ 6k/d. su krauju, pulsas >90 k./min arba T° > 37,5°C, arba, HGB <
105 g/l, arba ENG > 30 mm/h.
Gydymas
Remisijos indukcija. Gydymo tikslas yra simptomų -
viduriavimo, kraujavimo ir storojo žarnyno gleivinės
normalizavimas. Gydymo veiksmingumas yra
vertinamas remiantis simptomais, laboratoriniais
tyrimais, endoskopiniu storosios žarnos tyrimu bei
histologiniu storosios žarnos ištyrimu [21-25].
Remiantis tarptautinėmis gastroenterologų
rekomendacijomis, lengvos ir vidutinio sunkumo eigos
opiniam proktitui, kaip pirmo pasirinkimo vaistai,
siūlomi vietiškai naudojamami melsalazino aplikacijos
klizmos, žvakučių pavidalu [21,22,26]. Esant
vidutiniam ir lengvam proktitui rekomenduojama
pradinė melsalazino dozė 1 g/d., nepasiekus remisijos 2
k/d. keturias savaites, jeigu gydymas veiksmingas dozė
mažinama iki 1 g/d. [27]. Remisijos indukcija,
literatūros duomenimis, tęsiama 4-6 savaites [21 - 24 ].
Pacientams, kurie netoleruoja melsalazino, vietoj jo gali
būti skiriamas hidrokortizonas, tačiau gliukokortikoudai
turėtų būti vartojami ne ilgiau kaip 8 savaites, dėl
sukeliamo šalutinio poveikio [29]. Pacientui atsisakius
vietiškai vartojamo melsalazino, galima skirti tabletinę
melsalazino formą >3 g/d. arba sulfalazino 4 g/d. Jeigu
gydymas neveiksmingas siūloma prie pradinės vietiškos
melsalazino dozės pridėti gliukokortikoidus ar tabletinę
melsalazino formą [21,22].
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
160
Gydymo gairėse lengvo ir vidutinio sunkumo kairiąjam
arba išplitusiam kolitui rekomenduojama kombinuotą
terapiją 5 – ASA, medikamentus skiriant >3 g/d. su
vietiškais naudojamomis melsalazino klizmomis 1 k/d.
8 savaites [21,22]. Meta analizėje, kurioje buvo įtraukti
321 pacientai su kairės pusės ir išplitusiu kolitu,
kombinuota terapija peroraliniu ir vietiškai skiriamu 5 –
ASA medikamentiniu gydymu lyginant su vienguba
terapija buvo veiksmingesnė, remisijos indukcija siekė
iki 95 proc. atvejų [23]. Alternatyvų gydymą
pacientams, kuriems nepavyko pasiekti remisijos per 2
– 4 savaites, siūloma pakeisti vietiškai naudojamą
melsalaziną į gliukokortikoidus, tačiau tęsti 5 – ASA
vartojimą. Beje, nesant altternatyvaus gydymo efekto
gali būti pridedamas budenozidas. Rekomenduojama
budenozido dozė 9 mg/d. 8 savaites [28]. Atlikti
klinikiniai tyrimai rodo, jog pacientams, kuriems
remisijos indukcija buvo nesėkminga vartojant
budenozidą, tikslingiausia pereiti prie peroralinių
gliukokortikoidų [29]. Praktinėse gairėse siūloma
pradinė prednizolono dozė pirmą savaitę 40mg, po to
dozė mažinama kas saveitę iki minimalios dozės
[21,22,29].
Sunkiam opiniam kolitui gydyti, kaip pirmo pasirinkimo
medikamentas, rekomenduojamas azatioprinas.
Remiantis literatūros duomenimis, pacientams, kurie
netoleruoja azatioprino, kaip alternatyva gali būti
skiriamas metotreksatas. Vartojant metotreksatą svarbu
pridėti 1mg/d. folio rūgšties, virškinamojo trakto
protekcijai [34]. Kito pasirinkimo vaistas infliksimabas,
remiantis literatūros duomenimis, vartojant azatiopriną
su infliksimabu remisijos indukcija buvo geresnė
lyginant su monoterapija infliksimabu [24]. Alternatvus
medikamentinis gydymas nepavykus pasiekti remisijo
yra tofazitinibas, kurį siūloma vartoti esant
neveiksmingam gydymui infliksimabu [35]. Esant
sunkiam opiniam kolitui peroralinia gliukokortikoidai
taip pat pasižymi efektyvumu norint greitai pasiekti
remisiją. Iš 445 pacientų meta analizės duomenimis 95
proc. gliukokortikoidus vartojančių pacientių pasiekė
remisiją [25]. Kito pasirinkimo medikamentai-
intraveniniai gliukokortikoidai esant refrakteriniam
opiniam kolitui arba nefektingam gydymui preoraliniais
gliukokortikoidus [33].
Remisijos palaikymas. Pagrindinis tikslas apsaugoti nuo
OK atkričių. Skiriant palaikomąjį gydymą svarbu
tinkamą medikamentą pasirinkti pagal tai, kurių vaistų
poveikiui esant buvo pasiekta remisja [21,22].
Remiantis literatūros duomenimis, palaikomoji terapija
rekomenduojama, kai pasireiškia >1 ligos paūmėjimo
epizodas per metus, o esant kairiąjam ar išplitusiam
opiniam kolitui, remisijos palaikymo terapija
rekomenduojama neatsižvelgiant į paūmėjimų dažnį
[31,36]. Dažniausiai naudojami medikamentai 5 – ASA,
esant opiniam proktitui taip pat gali būti naudojamos
vietiškos melsalazino formos [29]. Sunkiam OK pirmo
pasirinkimo medikamentus rinktis stipresnius
imunosupresantus, literatūroje rekomenduojamas
azatrioprimas. Kai gydymas neefektyvus alternatyviam
gydymui gali būti pasirinktas infliksimabas arba
intraveniniai gliukokortikoidai. Paskutinis
konservatyvaus gydymo variantas intraveninis
ciklosporino, kuriam esant neefektyviam siūloma
svarstyti chirurgines intervencijas [31,33].
Chirurginis gydymas. Tarp indikacijų opinio kolito
chirurginiam gydymui yra storosio žarnos perforacija,
gyvybei pavojingas masyvus kraujavimas bei toksinis
žarnos išsiplėtimas [30, 31]. Taip pat esant nuolatiniams
OK simptomams, kai neefktyvus konservatyvus
gydymas ar pacientams, kurie serga OK ≥ 10 metų, jog
išvengtume gaubtinės žarnos vežio rekomenduojamas
chirurginis gydymas [31]. Mokslinėse apžvalgose, kaip
pirmo pasirinkimo operacinis metodas pacientams,
sergantiems OK - atkuriamoji proktoektomija
suforuojant klubinės žarnos rezervuarą (ileo – pouch
analinė – anastomozė (IPAA)). Dažniausiai ši operacija
atliekama dviem etapais, tačiau praktinėse
rekomendacijose nurodoma, jog galima ir trijų etapų
operacija operuojant skubos tvarka. Skiriami 3 klubinės
žarnos rezervuaro suformavimo tipai – „J“, „S“ arba
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
161
„W“, iš kurių dažniausiai naudojama „J“ [30,32].
Remiantis klinikinės medicinos šaltinių duomenis, antro
pasirinkimo chirurginis metodas - totali kolektomija su
ileorektaline anastomoze, kurios metu pašalinama visa
storoji žarna, o distalinis plonųjų žarnų galas
sujungiamas su tiesiąja žarna. Totali proktokolektomija
suformuojant nuolatinę ileostomą atliekama
pacientams, kurie neprieštarauja nuolatinės stomos
buvimui [31-33].
Išvados
1. Pagrindinis opinio kolito simptomas yra pastovus
viduriavimas su krauju. Daliai pacientų liga pasireiškia
sunkia forma, kuriai būdingi sisteminiai simptomai.
2. Nėra vieno tyrimo metodo, kuris leistų patvirtinti opinį
kolitą. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais
duomenimis, kolonoskopija ir histologiniu tyrimu.
3. Veiksmingai lenvo ir vidutinio sunkumo OK sukelto
proktito gydymas pasiekiams vietiškomis melsazalino
formomis.
4. Skiriant tinkamą gydymą remisijos palaikymui svarbu
atsižvelgit į remisijos indukcijai naudotus vaistus.
5. Dažniausiai opinio kolito chirurginis gydymo metodas
pasirenkas esant opinio kolito komplikacijoms šio metu
kaip auksinis standartas naudojama atkuriamoji
proktoektomija.
Šaltiniai
[1] Danese S, Fiocchi C. Ulcerative colitis. N Engl J
Med. 2011 Nov 3;365(18):1713-25. doi:
10.1056/NEJMra1102942. PMID: 22047562.
[2] Ford AC, Moayyedi P, Hanauer SB. Ulcerative
colitis. BMJ. 2013; 346:f432.
[3] Danese S, Fiocchi C. Ulcerative Colitis. N Engl J
Med. 2011; 365(18):1713-1725.
[4] Ott C, Schölmerich J. Extraintestinal Manifestations
and Complications in Ibd. Nature Rev Gastroenterol
Hepatol. 2013; 10(10):585-595.
[5] Peeters M, Joossens S, Vermeire S, Vlietinck R,
Bossuyt X, Rutgeerts P. Diagnostic value of anti-
Saccharomyces cerevisiae and antineutrophil
cytoplasmic autoantibodies in inflammatory bowel
disease. Am J Gastroenterol. 2001;96(3):730-734.
[6] Williams H, Walker D, Orchard TR. Extraintestinal
manifestations of inflammatory bowel disease. Curr
Gastroenterol Rep. 2008;10(6):597-605.
[7] Stephan R. Vavricka, MD, Alain Schoepfer, MD,
Michael Scharl, MD, Peter L. Lakatos, MD, Alexander
Navarini, MD, Gerhard Rogler, MD, Extraintestinal
Manifestations of Inflammatory Bowel Disease,
Inflammatory Bowel Diseases, Volume 21, Issue 8, 1
August 2015,
[8] Ungaro R, Mehandru S, Allen PB, Peyrin-Biroulet
L, Colombel JF. Ulcerative colitis. Lancet. 2017 Apr
29;389(10080):1756-1770. doi: 10.1016/S0140-
6736(16)32126-2. Epub 2016 Dec 1. PMID: 27914657;
PMCID: PMC6487890.
[9] Satsangi J, Silverberg MS, Vermeire S, Colombel JF.
The Montreal classification of inflammatory bowel
disease: controversies, consensus, and implications. Gut
2006; 55:749.
[10] Harbord M, Annese V, Vavricka SR, et al. The first
European evidence-based consensus on extra-intestinal
manifestations in inflammatory bowel disease. J Crohns
Colitis. 2016; 10:239–54.
[11] Ananthakrishnan AN, Cagan A, Gainer VS, et al.
Thromboprophylaxis is associated with reduced post-
hospitalization venous thromboembolic events in
patients with inflammatory bowel diseases. Clin
Gastroenterol Hepatol. 2014; 12:1905–1
[12] Sands BE. Biomarkers of inflammation in
inflammatory bowel disease. Gastroenterology. 2015;
149:1275–85.e2
[13] Menees SB, Powell C, Kurlander J, Goel A, Chey
WD. A meta-analysis of the utility of C-reactive protein,
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
162
erythrocyte sedimentation rate, fecal calprotectin, and
fecal lactoferrin to exclude inflammatory bowel disease
in adults with IBS. Am J Gastroenterol. 2015
[14] Vito Annese, Marco Daperno, Matthew D. Rutter,
Aurelien Amiot, Peter Bossuyt, James East, Marc
Ferrante, Martin Götz, Konstantinos H. Katsanos, Ralf
Kießlich, Ingrid Ordás, Alessandro Repici, Bruno Rosa,
Shaji Sebastian, Torsten Kucharzik, Rami Eliakim, on
behalf of ECCO, European evidence based consensus
for endoscopy in inflammatory bowel disease, Journal
of Crohn's and Colitis, Volume 7, Issue 12, December
2013, Pages 982–1018,
[15] Kornbluth A, Sachar DB, Practice Parameters
Committee of the American College of
Gastroenterology. Ulcerative colitis practice guidelines
in adults: American College Of Gastroenterology,
Practice Parameters Committee. Am J Gastroenterol.
2010; 105:501–23;
[16] Annese V, Daperno M, Rutter MD, et al. European
evidence based consensus for endoscopy in
inflammatory bowel disease. J Crohns Colitis. 2013;
7:982–10
[17] Panes J, Bouhnik Y, Reinisch W, et al. Imaging
techniques for assessment of inflammatory bowel
disease: joint ECCO and ESGAR evidence-based
consensus guidelines. J Crohns Colitis. 2013; 7:556–85
[18] Dignass A, Eliakim R, Magro F, et al. Second
European evidence-based consensus on the diagnosis
and management of ulcerative colitis part 1: definitions
and diagnosis. J Crohns Colitis. 2012; 6:965–90
[19] Satsangi J, Silverberg MS, Vermeire S, Colombel
JF. The Montreal classification of inflammatory bowel
disease: controversies, consensus, and implications. Gut
2006;
[20] Satsangi J, Silverberg MS, Vermeire S, Colombel
JF. The Montreal classification of inflammatory bowel
disease: controversies, consensus, and implications.
Gut. 2006;55(6):749-753. doi:10.1136/gut.2005.082909
[21] Rubin DT, Ananthakrishnan AN, Siegel CA, Sauer
BG, Long MD. ACG Clinical Guideline: Ulcerative
Colitis in Adults. Am J Gastroenterol. 2019
Mar;114(3):384-413. doi:
10.14309/ajg.0000000000000152. PMID: 30840605.
[22] Ko CW, Singh S, Feuerstein JD, Falck-Ytter C,
Falck-Ytter Y, Cross RK; American Gastroenterological
Association Institute Clinical Guidelines Committee.
AGA Clinical Practice Guidelines on the Management
of Mild-to-Moderate Ulcerative Colitis.
Gastroenterology. 2019 Feb;156(3):748-764. doi:
10.1053/j.gastro.2018.12.009. Epub 2018 Dec 18.
PMID: 30576644; PMCID: PMC6858922.
[23] Singh S, Feuerstein JD, Binion DG, Tremaine WJ.
AGA Technical Review on the Management of Mild-to-
Moderate Ulcerative Colitis. Gastroenterology. 2019
Feb;156(3):769-808.e29. doi:
10.1053/j.gastro.2018.12.008. Epub 2018 Dec 18.
Erratum in: Gastroenterology. 2019 Sep;157(3):903.
PMID: 30576642; PMCID: PMC6858923.
[24] Panaccione R, Ghosh S, Middleton S, Márquez JR,
Scott BB, Flint L, van Hoogstraten HJ, Chen AC, Zheng
H, Danese S, Rutgeerts P. Combination therapy with
infliximab and azathioprine is superior to monotherapy
with either agent in ulcerative colitis. Gastroenterology.
2014 Feb;146(2):392-400.e3. doi:
10.1053/j.gastro.2013.10.052. PMID: 24512909.
[25] Ford AC, Bernstein CN, Khan KJ, Abreu MT,
Marshall JK, Talley NJ, Moayyedi P.
Glucocorticosteroid therapy in inflammatory bowel
disease: systematic review and meta-analysis. Am J
Gastroenterol. 2011 Apr;106(4):590-9; quiz 600. doi:
10.1038/ajg.2011.70. Epub 2011 Mar 15. PMID:
21407179.
[26] Malchow H, Gertz B; CLAFOAM Study group. A
new mesalazine foam enema (Claversal Foam)
Journal of Medical Sciences. Mar 30, 2021 - Volume 9 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
163
compared with a standard liquid enema in patients with
active distal ulcerative colitis. Aliment Pharmacol Ther.
2002 Mar;16(3):415-23. doi: 10.1046/j.1365-
2036.2002.01199.x. PMID: 11876694.
[27] Andus T, Kocjan A, Müser M, Baranovsky A,
Mikhailova TL, Zvyagintseva TD, Dorofeyev AE,
Lozynskyy YS, Cascorbi I, Stolte M, Vieth M, Dilger K,
Mohrbacher R, Greinwald R; International Salofalk
Suppository OD Study Group. Clinical trial: a novel
high-dose 1 g mesalamine suppository (Salofalk) once
daily is as efficacious as a 500-mg suppository thrice
daily in active ulcerative proctitis. Inflamm Bowel Dis.
2010 Nov;16(11):1947-56. doi: 10.1002/ibd.21258.
PMID: 20310020.
[28] Sandborn WJ, Travis S, Moro L, Jones R, Gautille
T, Bagin R, Huang M, Yeung P, Ballard ED 2nd. Once-
daily budesonide MMX® extended-release tablets
induce remission in patients with mild to moderate
ulcerative colitis: results from the CORE I study.
Gastroenterology. 2012 Nov;143(5):1218-1226.e2. doi:
10.1053/j.gastro.2012.08.003. Epub 2012 Aug 11.
PMID: 22892337.
[29] Bressler B, Marshall JK, Bernstein CN, Bitton A,
Jones J, Leontiadis GI, Panaccione R, Steinhart AH, Tse
F, Feagan B; Toronto Ulcerative Colitis Consensus
Group. Clinical practice guidelines for the medical
management of nonhospitalized ulcerative colitis: the
Toronto consensus. Gastroenterology. 2015
May;148(5):1035-1058.e3. doi:
10.1053/j.gastro.2015.03.001. Epub 2015 Mar 4. PMID:
25747596.
[30] Fazio VW, Kiran RP, Remzi FH, Coffey JC,
Heneghan HM, Kirat HT, et al. Ileal pouch anal
anastomosis: Analysis of outcome and quality of life in
3707 patients. Ann Surg. 2013;257(4):679– 85.
[31] Bohl JL, Sobba K. Indications and Options for
Surgery in Ulcerative Colitis. Surg Clin North Am.
2015;95(6):1211–32.
[32] Ordás I, Eckmann L, Talamini M, Baumgart DC,
Sandborn WJ. Ulcerative colitis. Lancet. 2012 Nov
3;380(9853):1606-19. doi: 10.1016/S0140-
6736(12)60150-0. Epub 2012 Aug 20. PMID:
22914296.
[33] Adams SM, Bornemann PH. Ulcerative colitis. Am
Fam Physician. 2013 May 15;87(10):699-705. PMID:
23939448. (prie gydymo sunkų kolitą.)
[34] Jani M, Barton A, Warren RB, Griffiths CE,
Chinoy H. The role of DMARDs in reducing the
immunogenicity of TNF inhibitors in chronic
inflammatory diseases. Rheumatology (Oxford). 2014
Feb;53(2):213-22. doi: 10.1093/rheumatology/ket260.
Epub 2013 Aug 14. PMID: 23946436; PMCID:
PMC3894670.
[35] Sandborn WJ, Su C, Sands BE, D'Haens GR,
Vermeire S, Schreiber S, Danese S, Feagan BG,
Reinisch W, Niezychowski W, Friedman G, Lawendy
N, Yu D, Woodworth D, Mukherjee A, Zhang H, Healey
P, Panés J; OCTAVE Induction 1, OCTAVE Induction
2, and OCTAVE Sustain Investigators. Tofacitinib as
Induction and Maintenance Therapy for Ulcerative
Colitis. N Engl J Med. 2017 May 4;376(18):1723-1736.
doi: 10.1056/NEJMoa1606910. PMID: 28467869.