Emilija Paukštytė1, Vytautas Raškauskas2
1Vilnius University Faculty of Medicine Clinic of Internal Diseases and Family Medicine, Vilnius, Lithuania
2Vilnius University Hospital Santaros Clinics, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Depression is a mental health illness that exacerbates a person’s disability and impairs quality of life. An increasing number of cases of mild depression have been diagnosed in primary care, but many of these are treated with antidepressants.
Excessive pharmacological treatment is prescribed when non-pharmacological treatment would be more appropriate or even more effective and less harmful.
Aim: to review the options for medication and non-medical treatment of mild depression in general practice by analysing research.
Materials and methods. The systematic review included articles that looked at treatments for mild depression and their effectiveness. Research studies were analysed using document analysis. The information is presented both in text and in tables.
Results. An examination of treatment options for mild depression in primary care and their effectiveness suggests pharmacological treatments should not be the first choice of treatment for isolated mild depression. Treatments such as psychotherapy, psychological counselling and exercise have more successful and longer-lasting outcomes, less side-effects, compared to pharmacotherapy.
Conclusion. For the treatment of mild depression in primary care, it is recommended that non-medication approaches should be prefered. When prescribing antidepressants for the treatment of mild depression, it is essential to offer the patient non-medication treatments to increase the likelihood of recovery and to prolong the duration of remission.
Keywords: mild depression, treatment, family physician, primary care.
https://doi.org/10.53453/ms.2024.5.15
Treatment options for mild depression in family medicine
practice: systematic review
Emilija Paukštytė
1
, Vytautas Raškauskas
2
1
Vilnius University Faculty of Medicine Clinic of Internal Diseases and Family Medicine, Vilnius, Lithuania
2
Vilnius University Hospital Santaros Clinics, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Depression is a mental health illness that exacerbates a person's disability and impairs quality of
life. An increasing number of cases of mild depression have been diagnosed in primary care, but many of these
are treated with antidepressants.
Excessive pharmacological treatment is prescribed when non-pharmacological treatment would be more
appropriate or even more effective and less harmful.
Aim: to review the options for medication and non-medical treatment of mild depression in general practice by
analysing research.
Materials and methods. The systematic review included articles that looked at treatments for mild depression
and their effectiveness. Research studies were analysed using document analysis. The information is presented
both in text and in tables.
Results. An examination of treatment options for mild depression in primary care and their effectiveness
suggests pharmacological treatments should not be the first choice of treatment for isolated mild depression.
Treatments such as psychotherapy, psychological counselling and exercise have more successful and longer-
lasting outcomes, less side-effects, compared to pharmacotherapy.
Conclusion. For the treatment of mild depression in primary care, it is recommended that non-medication
approaches should be prefered. When prescribing antidepressants for the treatment of mild depression, it is
essential to offer the patient non-medication treatments to increase the likelihood of recovery and to prolong the
duration of remission.
Keywords: mild depression, treatment, family physician, primary care.
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (3), p. 135-149, https://doi.org/10.53453/ms.2024.5.15
135
Lengvo laipsnio depresijos gydymo galimybės šeimos gydytojo
praktikoje - sisteminė apžvalga
Emilija Paukštytė
1
, Vytautas Raškauskas
2
1
Vilniaus universteto medicinos fakulteto vidaus ligų ir šeimos medicinos klinika, Vilnius Lietuva
2
Vilniaus Universiteto Ligoninės Santaros klinikos, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Depresija yra psichinės sveikatos liga, kuri sustiprina žmogaus negalią, pablogina gyvenimo kokybę.
Pastaraisiais dešimtmečiais pirminėje sveikatos grandyje diagnozuojama vis daugiau lengvos depresijos atvejų,
tačiau daugeliui jų gydyti yra skiriami antidepresantai.
Dažnai paskiriamas perteklinis farmakologinis gydymas, kai tuo tarpu ne farmakologinio gydymo pasirinkimas
būtų tinkamesnis ar net efektyvesnis ir turintis mažiau šalutinio poveikio.
Darbo tikslas: apžvelgti lengvo laipsnio depresijos gydymo galimybes šeimos gydytojo praktikoje analizuojant
mokslinius tyrimus.
Tyrimo metodai. Tyrimų paieška atlikta PubMed duomenų bazėje 2023 m. lapkričio – 2024 m. kovo mėnesiais.
Į sisteminę apžvalgą įtraukti straipsniai, kuriuose buvo nagrinėjami lengvo laipsnio depresijos gydymo metodai.
Moksliniai tyrimai nagrinėti dokumentų analizės metodu. Informacija pateikta tekstu bei susisteminta į lenteles.
Visi gauti tyrimų duomenys apibendrinti, suformuluotos išvados.
Rezultatai: išnagrinėjus lengvo laipsnio depresijos gydymo pasirinkimus priminėje sveikatos priežiūroje galima
teigti, jog farmakologinis gydymas neturėtų būti pirmo pasirinkimo gydymu esant izoliuotai lengvo laipsnio
depresijai. Gydymas psichoterapija, fiziniais pratimais turi sėkmingesnes ir ilgiau išliekančias išeitis, išvengiant
šalutinių poveikių.
Išvados. Lengvo laipsnio depresijos gydymui pirminėje sveikatos priežiūros grandyje pirmiausia
rekomenduojama pasitelkti nemedikamentinius gydymo metodus (įvairios psichoterapijos kryptys, fizinio
aktyvumo didinimas, etc). Skiriant lengvo laipsnio depresijos gydymui antidepresantus, būtinai pacientui
pasiūlyti psichologinį konsultavimą, psichoterapiją, ar kitus nemedikamentinio gydymo būdus, kurie padidintų
pasveikimo tikimybę ir pailgintų remisijos trukmę.
Raktažodžiai: lengvo laipsnio depresija, gydymas, šeimos gydytojas, pirminė sveikatos priežiūra.
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
136
1. Įvadas
Depresija yra psichinės sveikatos liga, kuri
sustiprina žmogaus negalią, pablogina gyvenimo
kokybę. Pasaulio sveikatos organizacijos
duomenimis, iki 2030 metų depresija bus
pagrindinė ligų naštos priežastis pasaulyje. (1)
Depresijos paplitimas šiuo metu yra nuo 6,3 proc.
iki 14,3 proc. pirminės sveikatos priežiūros
pacientų. Apskritai depresijos paplitimas
nesumažėjo nepaisant pastaraisiais dešimtmečiais
sumažėjusios stigmatizacijos ir gerokai išaugusio
gydymo. Taigi, esama gydymo kokybės trūkumų,
esamų gydymo būdų pervertinto veiksmingumo ir
ribotų galimybių gerinant ilgalaikius rezultatus.
Dešimtajame dešimtmetyje pirminės sveikatos
priežiūros grandyje plačiai pradėti skirti
antidepresantai. Visai neseniai iš dalies dėl
santykinai nedidelės antidepresantų naudos
pacientams, sergantiems lengva ar vidutinio
sunkumo depresija pacientams buvo
rekomenduojamos nefarmakologinės intervencijos,
tokios kaip aktyvus stebėjimas (angl. watchful
waiting), arba konsultavimas (pvz.: psichologinis,
psichoterapinis). Pacientai, kuriems atliekamas
stebėjimas, yra konsultuojami sveikatos priežiūros
specialisto, sudaromos sąlygos sveikti negydant
šios būklės antidepresantais. Pacientas yra atidžiai
stebimas tolimesnių vizitų metu, yra svarstomos
nemedikamentinės intervencijos, pvz.: problemų
sprendimo metodai, konsultacijos, trumpalaikė ar
kompiuterinė kognityvinė elgesio terapija.
Pagrindinis lengvos depresijos gydymo tikslas yra
palengvinti ligos simptomus (nerimą, somatiniai
simptomai) ir pagerinti žmogaus funkcionavimą,
užkirsti kelia depresijos progresavimui į sunkesnę
ligos formą.
Daugelis šeimos gydytojų susiduria su sunkumais
diagnozuojant depresijos sutrikimą, ypač kai tai yra
lengvo ar vidutinio laipsnio depresija, sunku
nustatyti ribą tarp depresinių sutrikimų sunkumo ir
natūraliai adaptyvaus elgesio atsižvelgiant į
vykstančius pacientų gyvenimo įvykius. Dažnai
paskiriamas perteklinis farmakologinis gydymas,
kai tuo tarpu ne farmakologinio gydymo
pasirinkimas būtų tinkamesnis ar net efektyvesnis ir
darantis mažiau žalos pačiam pacientui. Sunku
nuspręsti, kada skirti vaistus, ir kada jų neskirti.
Kai simptomai yra lengvi, vaistai yra paskiriami
„apsidraudimui“.
Nors daugelis Europos klinikinės praktikos gairių
psichikos ligų gydymui rekomenduoja, kad pirmoji
gydymo strategija būtų psichoterapija, pastaraisiais
dešimtmečiais antidepresantų skyrimas labai
išaugo. Kokybiniai tyrimai, tiriantys šeimos
gydytojų depresijos valdymą pirminės sveikatos
priežiūros grandyje rodo, kad šeimos gydytojai vis
dar mano, jog antidepresantai yra standartinė
depresijos valdymo priemonė (2).
Depresija diagnozuojama tada, jeigu tiriamajam ne
trumpiau kaip dvi savaites pasireiškia ne mažiau
kaip du pagrindiniai ir du papildomi depresijos
sindromo simptomai. (3)
Pagrindiniais depresijos simptomais laikomi:
1) Prislėgta, pablogėjusi nuotaika;
2) Sumažėję interesai ir pasitenkinimas
anksčiau malonia veikla;
3) Jaučiamas energijos trūkumas, sumažėjęs
aktyvumas ir padidėjęs nuovargis;
Papildomi depresijos simptomai:
1) Susilpnėjusi koncentracija;
2) Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas
savimi;
3) Kaltės ir menkavertiškumo jausmas;
4) Niūrus ir pesimistinis ateities
įsivaizdavimas;
5) Polinkis save žaloti, mintys apie
savižudybę ir savižudiški veiksmai;
6) Sutrikęs miegas;
7) Sumažėjęs apetitas.
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
137
Lengvos depresijos epizodas diagnozuojamas, kai
pacientui nustatomi 2 pagrindiniai ir 2 papildomi
depresijos sindromo simptomai. Vidutinio sunkumo
depresijos epizodas diagnozuojamas, kai pacientui
nustatomi 2 pagrindiniai ir 3 ar 4 papildomi
derpesijos sindromo simptomai. (3)
Šios literatūros analizės tikslas yra apžvelgti
lengvos depresijos gydymo galimybes, ir iššūkius
pirminėje sveiaktos priežiūros grandyje – t.y.
šeimos gydytojo darbe.
Įstatymai labai aiškiai nustato, kokios yra
depresijos gydymo medikamentais galimybės
šeimos gydytojo praktikoje. LR įstatyme V-841 (3)
apibrėžiama, jog šeimos medicinos gydytojas gali
skirti serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos
inhibitoriais, pvz.: venlafaksinas, duloksetinas, arba
selektyvius serotonino reabsobcijos inhibitorius,
tokius kaip citalopramas, escitalopramas,
fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas,
sertralinas. Įstatymo 19.2.1 punktas numato, kad jei
per 4 – 8 savaites nepasiekiamas pakankamas
gydymo efektas, gali būti skiriami antraeiliai
vaistai. Tuomet šeimos medicinos gydytojas gali
skirti monoterapiją ir kitu SSRI arba siųsti pacientą
gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių
psichiatro konsultacijai ir tolimesniam gydymui.
LR Įstatyme nėra apibrėžiama, kokie gydymo
būdai, kokiai depresijai yra priskiriami, taip pat
neužsimenama apie alternatyvius gydymo metodus.
2. Darbo metodika
Sisteminės apžvalgos protokolas buvo
suformauotas remiantis PRISMA (angl. Preferred
Reporting Items for Systematic Review and Meta –
Analyses) rekomendacijomis.
1 lentelė. Sisteminės apžvalgos protokolas.
PAVADINIMAS
Lengvo ir vidutinio laipsnio depresijos gydymo
galimybės, aktualijos ir iššūkiai šeimos gydytojo
praktikoje
VADOVAS Dr. V. Raškauskas (VUL SK ŠMC)
DARBO ATLIKIMO LAIKOTARPIS 2023 rugsėjo mėn. – 2024 kovo mėn.
DARBO TIKSLAS
Įvertinti lengvo laipsnio depresijos gydymo
galimybes šeimos medicinos praktikoje.
DARBO KLAUSIMAS
kokios yra lengvo laipsnio depresijos gydymo
galimybės šeimos gydytojo praktikoje?
PAIEŠKOS STRATEGIJA
DUOMENŲ BAZĖS, KURIOSE ATLIKTA
PAIEŠKA
Publikacijų paieška atlikta PubMed, Cohrane,
Clinical Key platformose.
STRAIPSNIŲ ĮTRAUKIMO KRITERIJAI
1. Asmenys vyresni nei 18 metų.
2. Tyrimų straipsnių publikacijų laikotarpis –
2000 – 2023
3. Straipsniai parašyti anglų kalba.
4. Mokslinis tyrimas gali būti atliktas bet
kurioje pasaulio valstybėje.
5. Pateikiami lengvo ir vidutinio laipsnio
depresijos gydymo metodai ir
rekomendacijos.
STRAIPSNIŲ NEĮTRAUKIMO KRITERIJAI
Neatitikimas vienam iš anksčiau išvardintų
kriterijų.
VERTINAMOSIOS BAIGTYS
Pateikiamos rekomendacijos šeimos
gydytojui dėl lengvo ir vidutinio laipsnio
depresijos gydymo.
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
138
Paieškos strategija
Mokslinių tyrimų paieška buvo vykdoma PubMed
duomenų bazėje. Joje pasirinkus išplėstinę paiešką
moksliniams tyrimams ieškoti buvo įvesti raktiniai
žodžiai „mild depression treatment in family
medicine“ (liet.: lengvo laipsnio depresijos
gydymas šeimos meidicinos praktikoje). Duomenų
bazėje buvo rasti 578 rezultatai, susiaurinus
paieškos laikotarpį iki 2000-2023 metų, paieškos
rezultatų sumažėjo iki 538. Nusistačius laikotarpio
filtrą pasirinktas papildomas filtras rodyti tik
straipsnius anglų kalba, ir pagal raktinius žodžius
„mild depression, „treatment“, „family medicine“,
„primary care“ buvo atliekama tolimesnė straipsnių
atranka. Pagal pavadinimą buvo atmesta 475
straipsnis, nagrinėti temą atitikusios 63 straipsnių
santraukos. Liko 28 straipsniai, kurie buvo
vertinami pagal įtraukimo ir neįtraukimo kriterijus.
Atrenkant mokslinius straipsnius buvo remiamasi
straipsnių atranka buvo vykdoma ir pagal įtraukimo
bei neįtraukimo kriterijus (1 lentelė). Mokslinis
tyrimas buvo įtraukiamas į sisteminę apžvalgą,
jeigu jame buvo tiriami pacientai sergantys lengvo
ar vidutinio laipsnio depresija, jiems buvo 18 metų
ir daugiau. Įtraukti moksliniai tyrimai galėjo būti
atlikti bet kurioje pasaulio valstybėje. Tyrime turi
būti pateiktos lengvo laipsnio depresijos gydymo
rekomendacijos. Moksliniai tyrimai, neatitikę
įtraukimo kriterijų į šią sisteminę apžvalgą įtraukti
nebuvo.
1 pav. Mokslinių tyrimų paieškos strategija pagal PRISMA.
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
139
Moksliniai tyrimai, atitikę kriterius nagrinėti
dokumentų analizės metodu. Tyrimai buvo
analizuojami ir aprašyti. Lentelėje buvo nurodyta
kokia yra pasirinkta tiriamųjų imtis, koks pacientų
amžius įtrauktas į tyrimą. Gavus visus duomenis,
rezultatai buvo lyginami aprašymo metodu ir
galiausiai susisteminus lengvo laipsnio depresijos
gydymo šeimos gydytojo praktikoje efektyvumą ir
rekomendacijas, pateiktos išvados.
Galiausiai gauti duomenys buvo susisteminti
lentelėse. Tyrimuose gauti rezultatai buvo laikomi
statistiškai reikšmingi, kai p<0,05, o statistiškai
nereikšmingi, kai p>0,05. 3 lentelėje pateikiama
išnagrinėtų tyrimų trumpa charakteristika. 4
lentelėje tyrimai suskirstyti pagal tai, kokį gydymo
būdą rekomenduoja atliktas tyrimas, kuris gydymo
būdas yra pranašesnis.
2 lentelė. Į sisteminę apžvalgą įtrauktų tyrimų charakteristika.
Nr. Straipsnis Šalis Imtis Amžius (metais)
1. Chilvers et. al. UK 410 18 – 70
2. Prasko et al. Bosnija ir
Hercogovina
508 19-65
3. Brown et. al UK 220 >18
4. Hermens et al. Olandija 181 >18
5. Bosmans et al. Olandija 181 ≥ 18
6. Iglesias – González et al. Ispanija 263 ≥18
7. Dorow et al. Vokietija 647 >18
8. Kendrik et al., UK 220 >18
9. Blumenthal et. al. JAV 202 >40
ĮTRAUKIMAS
TINKAMUMAS
ATRANKA
IDENTIFIKAVI
MAS
Į sisteminę apžvalgą įtraukti 9
straipsniai.
Atmesta 19
straipsnių dėl
įtraukimo
Perskaityti 28 visateksčiai
straipsniai
Atmesti 35
straipsniai dėl
santraukos
Peržiūrėta 63 straipsnių
santrauka
Atmesti 475
straipsnių dėl
pavadinimo
Peržiūrėti 538 straipsnių
pavadinimai
Atmesti 40
straipsnių dėl
laikotarpio
Atlikus paiešką PubMed duomenų
bazėje rasti 578 rezultatai
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
140
3 lentelė. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų pasiskirstymas pagal lengvo laipsnio depresijos
gydymo pasirinkimus.
Psichologinis
konsultavimas,
psichoterapija
Gydymas
antidepresantais
Konsultavimo ir
antidepresantų
derinys
Nei konsultavimas nei
AD neparodė statistiškai
reikšmingo skirtumo
Fizinis
aktyvumas
Dorow et al.,
2018
Prasko et al., 2019 Brown et. al, 2010 Chilvers et. al., 2001 Blumenthal et
al., 2007
Bosmans et al.,
2008
Kendrik et al., 2009 Iglesias-González et al.,
2018 m.
Hermens et al., 2007
Atrinktuose moksliniuose tyrimuose vyravo ta pati
tyrimo tematika, tačiau tyrimo metodai bei imtys
kiek skyrėsi. Skyrėsi tiriamųjų grupių sudarymai,
dalyvių vertinimo metodikos, gydymo
veiksmingumo vertinimo būdai.
Chilvers et. al., 2001 į savo tyrimą įtraukė 18-70
metų asmenis, kurie atitiko lengvo laipsnio
depresijos kriterijus (depresijos diagnostikai buvo
pasirinkta Beck‘o depresijos skalė ir SF – 36
(Gyvenimo kokybės) skalės). Sudarytos dvi
pacientų grupės: vienai grupei gydymas buvo
skiriamas atsitiktine tvarka, kiti pacientai, atsisakę
atsitiktinės atrankos gydymo strategijos, gavo
gydymą, kurį patys pasirinko. Šeimos gydytojams
buvo suteiktos įprastinio depresijos gydymo
vaistais gairės, o pacientams, kurie priklausė
psichologinio konsultavimo grupei, patyrę
konsultantai surengė šešis užsiėmimus, kuriuose
taikė jų manymu tinkamiausią konsultavimo
metodą. Remisija buvo apibrėžiama kaip mažiau
nei 4 balai pagal tyrime naudotos Beck‘o skalės
diagnostinius kriterijus, arba gerėjanti paciento
būklė ir teigiama ligos dinamika. (4)
Prasko et. al, 2019 tyrimas nagrinėja antidepresantų
pasirinkimo ir gydymo jais sėkmingumo aspektą.
Pacientų depresijos vertinimui buvo pasitelkta
Hamiltono Depresijos vertinimo skalė (Hamilton
Depression Rationg Scale – HDRS). Buvo tirti 18 –
78 metų amžiaus pacientai, kuriems buvo skirti
skirtingi antidepresantai (paroksetinas, sertralinas,
fluoksetinas, escitalopramas ir flurazepamas). (5)
Brown et al. 2010, į savo tyrimą įtraukė 18 metų ir
vyresnius pacientus, kuriems pasireiškė lengvo
laipsnio depresijos simptomai ir tęsėsi netrumpiau
kaip 8 savaites bei kuriems praeityje nebuvo skirtas
gydymas antidepresantais. Depresija sergančių
pacientų diagnostika rėmėsi jau anksčiau minėta
HDRS skale (į tyrimą įtraukti lengvai depresijai
būdingą balų skaičių surinkę pacientai). Taip pat
buvo renkami pagrindiniai demografiniai
duomenys, tokie kaip šeimyninė padėtis,
užimtumas ir gyvenamojo būsto tipas, taip pat
neseniai patirto streso anamnezė. Siekiant ištirti
galimą socialinių veiksnių sąveiką su
intervencijomis, buvo naudojamas pusiau
struktūruota gyvenimo įvykių ir sunkumų skalė
(LEDS – angl. Life Events and Difficulties
Schedule). LEDS buvo plačiai naudojamas
atliekant depresijos tyrimus. Visus gydymo būdus
taikė šeimos gydytojai, kurie buvo paprašyti teikti
palaikomąją priežiūrą per konsultacijas praėjus 2,
4, 8 ir 12 savaičių po pradinio įvertinimo. Gydytojų
nebuvo prašoma teikti jokių konkrečių palaikomųjų
intervencijų, o antidepresantų ir palaikomosios
priežiūros grupėje jie turėjo paskirti pasirinktą
SSRI ir tęsti gydymą bent keturis mėnesius po bet
kokios remisijos, laikantis rekomendacijų. Jie
galėjo skirti fluvoksaminą, sertaliną, paroksetiną,
citalopramą ir escitalopramą, taip pat fluoksetiną.
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
141
Kontrolinėje grupėje jie galėjo skirti
antidepresantų, jei simptomai išliktų arba
pablogėtų. (6)
Hermens et al., 2007 m. tyrime dalyvavo pacientai
sergantys lengvo laispnio depresiniu sutrikimu nuo
18 metų ir vyresni. Depresijos vertinimui buvo
pasitelkta MADRS skalė (angl. Montgomery
Asberg Depression Rating Scale). Pacientai buvo
suskirstyti į grupes ir atsitiktine tvarka vieniems
priminėje sveikatos priežiūros grandyje buvo
skiriamas konsultavimas (edukavimas,
informavimas apie ligą, jos prognozę, patarimai,
kaip tvarkytis su ligos simptomais, rekomenduota
koncentruotis į dabartinę situaciją, išlaikyti
socialinį aktyvumą, turėti dienotvarkę, užsiimti
sportu, išsikelti pasiekiamus tikslus, apriboti
alkoholio vartojimą). (7).
Bosmans et al., 2008 m. tyrime buvo siekiama
palyginti, ar įprastas pacientų sergančių lengva
depresija gydymas antidepresantais yra tiek pat
efektyvus ir brangus kaip ir tokių pacientų
depresijos gydymas nefarmakologiniais metodais.
Depresijos sunkumas buvo vertinamas pagal
MADRS skalę, o gydymo pakoreguoti gyvenimo
metai QALY (angl. Quality Adjusted Life Years) -
pagal EuroQol skaičiuoklę. Visuomenės
ekonominių išteklių naudojimas buvo vertinamas
naudojant išlaidų dienoraščius. Ekonominio
efektyvumo duomenims analizuoti naudotas
"Bootstrapping" metodas. Į tyrimą buvo įtraukiami
pacientai vyresni nei 18 metų, kuriems diagnozuota
lengvo laipsnio depresinis sutrikimas. Visiems
pacientams buvo suplanuotos keturios 10-20 min.
trukmės konsultacijos su savo šeimos gydytoju
praėjus 2, 4, 7 ir 11 savaičių po įtraukimo (tyrime
įvardinta kaip „įprastinė priežiūra“). Šių
konsultacijų metu pacientai buvo šviečiami,
informuojami, konsultuojami ir palaikomi
remiantis Nyderlandų bendrosios praktikos
gydytojų kolegijos depresijos gydymo gairėmis
(van Marwijk ir kt., 1994). Pacientai, priskirti
UCAD grupei (angl. Usual care plus
antidepressants), gavo paroksetiną, kurio dozė
buvo 20 mg per parą. Paroksetinas pasirinktas
todėl, kad tyrimo pradžioje Nyderlanduose tai buvo
dažniausiai pirminėje sveikatos priežiūroje
skiriamas antidepresantas (van Marwijk ir kt.,
2001), o kliniškai reikšmingų skirtumų tarp
antidepresantų pirminės sveikatos priežiūros
pacientams nenustatyta (MacGillivray ir kt., 2003).
Pirmuosius 3 mėnesius šeimos gydytojų buvo
prašoma nenukrypti nuo tyrimo protokolo ir
nesikreipti į psichikos sveikatos priežiūros įstaigas,
nebent šeimos gydytojas nuspręstų, kad tai yra
būtina. Po 3 mėnesių gydymas galėjo būti baigtas
arba tęsiamas taip, kaip pageidavo šeimos
gydytojas ir pacientas.(8)
Iglesias-González et al., 2018 m. Tyrimas atliktas
12-oje Barselonos provincijos (Katalonija, Ispanija)
pirminės sveikatos priežiūros centrų, kuriuose 68
šeimos gydytojai atrinkinėjo pacientus. Prieš tyrimą
šeimos gydytojai išklausė trijų valandų trukmės
mokymus apie tyrimo protokolą, depresijos
diagnostikos kriterijus ir nacionalines sergančiųjų
lengvos depresijos gydymo gaires. Kriterijus
atitinkantys pacientai buvo suaugusieji (>=18 metų
amžiaus), kuriems, remiantis šeimos gydytojo
klinikiniu vertinimu, buvo diagnozuotas pirmas
arba pasikartojantis lengvo laipsnio depresijos
epizodas (nauja diagnozė arba atkrytis). Pacientai
buvo atmetami, jei per pastarąsias 60 dienų vartojo
antidepresantus, per pastaruosius šešis mėnesius
vartojo antipsichotikus, ličio preparatus ar
antiepilepsinius vaistus, sirgo psichozėmis ar
bipoliniu sutrikimu, piktnaudžiavo narkotikais, ar
buvo priklausomi nuo jų, turėjo pažinimo
sutrikimų, dėl kurių negalėjo dalyvauti
vertinamajame pokalbyje, arba atsisakė duoti
pasirašytą informuoto asmens sutikimą.
Tiriamiesiems šeimos gydytojai savo nuožiūra ir
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
142
remiantis savo medicinine praktika siūlė lengvos
depresijos gydymo strategiją. Vieniems buvo
taikoma aktyvaus stebėjimo taktika, apsilankant pas
šeimos gydytoją jau po 2 savaičių po diagnozės
nustatymo, po kurio panašiais laiko tarpais dar
buvo nuo šešių iki aštuonių pakartotinių vizitų.
Šiems pacientams taip pat buvo rekomenduojamos
struktūruotos, prižiūrimos vidutinio intensyvumo
mankštos programos. Pagal pakopinės priežiūros
modelį, jei paciento būklė nepagerėja, šeimos
gydytojas gali sustiprinti gydymą ir pradėti taikyti
antidepresantus. Apsilankymų skaičius po šeimos
gydytojo konsultacijos buvo naudojamas aktyvaus
stebėjimo laikymuisi monitoruoti. Kitai pacientų
grupei buvo taikomas farmakologinis gydymas
SSRI (selektyviais serotonino reabsorbcijos
inhibitoriais), ypač citalopramu, sertralinu,
paroksetinu arba fluoksetinu. Antidepresantų
vartojimo laikymasis buvo stebimas pagal vaistinės
įrašus ir pacientų savarankiškai vertinamą
laikymąsi (naudojant 4 punktų skalę, sukurtą
Morisky ir kt.). Iš viso 263 pacientai buvo priskirti
farmakologinei intervencijai (vadinamoji AD
grupė) (n = 145) ir aktyvaus stebėjimo (vadinamoji
WW grupė) (n = 118) grupėms, įvertinti pradžioje
ir įtraukti į analizę. 57 AD grupės pacientai (39 %)
ir 78 WW grupės pacientai (66 %) nesilaikė
intervencijos. Į analizę buvo įtraukti tik 88 ir 40
pacientų atitinkamai AD ir WW grupėje. Pirminis
tyrimo rezultatas buvo kiekvieno gydymo, WW ar
ADs, veiksmingumas, vertinamas pagal depresijos
sunkumą. Tai buvo vertinama naudojant pacientų
sveikatos klausimyno 9 punktų depresijos modulį
(PHQ9). Skalę sudaro devyni punktai, vertinami
balais nuo 0 iki 3, o suminis rezultatas svyruoja nuo
0 (nėra depresijos simptomų) iki 27 (visi depresijos
simptomai kiekvieną dieną): 0-4 reiškia minimalius
simptomus, 5-9 - lengvus depresijos simptomus,
10-14 - vidutinio sunkumo simptomus, 15-19 -
vidutinio sunkumo simptomus ir 20-24 - sunkius
simptomus.(9)
Blumenthal et al., 2007 m. atliko prospektyvinį
dvigubai aklą tyrimą (SMILE tyrimas). Rezultatai
vertinti tretinio lygio universitetinėje ligoninėje. Iš
viso 202 suaugusiesiems (153 moterims; 49
vyrams), kuriems diagnozuota depresija,
atsitiktinės atrankos būdu buvo paskirtas vienas iš
keturių gydymo metodų: prižiūrima mankšta
grupėje; mankšta namuose; antidepresantai
(sertralinas, 50-200`mg per parą); arba placebo
tabletės. Tyrimo laikotarpis truko 16 savaičių.
Pacientams buvo atliktas struktūruotas klinikinis
interviu dėl depresijos ir užpildyta HDRS
(Hamiltono depresijos vertinimo) skalė. Po 4
mėnesių gydymo 41`proc. dalyvių pasiekė remisiją,
t. y. nebeatitiko depresijos kriterijų, o HDRS balas
buvo <`8. Aktyvų gydymą gavusių pacientų
remisijos rodikliai buvo didesni, nei placebo
kontrolinių grupių: mankštos su treneriu = 45`%;
mankštos namuose = 40 %; vaistai = 47`%;
placebas = 31`% (p =`0.057) (10).
Dorow et al., 2018 m. atliktame tyrime buvo
nagrinėjamos pacientų preferencijos renkantis
lengvo laipsnio depresijos gydymą. Tyrimo dalyvių
amžiaus vidurkis buvo 43,9 metai, o į patį tyrimą
įtraukta >18 metų amžiaus asmenys. Pasak šeimos
gydytojo, 43,4`% pacientų sirgo lengva depresija,
likusiems - pacientų grupėms buvo nustatyta
vidutinio sunkumo depresija. Kaip gydymo
metodus, pacientai galėjo rinktis: antidepresantus,
psichoterapiją, kombinuotas gydymą, alternatyvus
gydymą, pokalbiai su draugais ir šeima, fiziniai
pratimai, savipagalbos literatūra ir intervencijos
internetu(11).
Kendrik et al. 2009 m. tyrime, pacientai, kuriems
šeimos gydytojas diagnozavo naują lengvos arba
vidutinio sunkumo depresijos epizodą ir kuriems
reikalingas gydymas, buvo nukreipti į tyrimo
komandą. Tiek pacientai, tiek jų bendrosios
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
143
praktikos gydytojai turėjo sutarti dėl gydymo
antidepresantais poreikio ir būti pasirengę, kad
pacientui atsitiktine tvarka bus paskirtas SSRI.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai: 18 metų ar vyresnis
amžius, simptomai ne trumpiau kaip 8 savaites, per
pastaruosius 12 mėnesių pacientas nebuvo gydytas
antidepresantais, šiuo metu negaudavo konsultacijų
ar psichologinės terapijos, 17 punktų Hamiltono
depresijos vertinimo skalės (HDRS) balų skaičius
buvo nuo 12 iki 19 ir bent vienas fizinis simptomas
pagal Bradfordo somatinį aprašą (BSI).
Neįtraukimo kriterijai buvo šnekamosios ar
rašytinės kalbos įgūdžių, reikalingų dalyvauti
tyrime, stoka, išreikšti ketinimai nusižudyti,
pranešta apie didelį piktnaudžiavimą narkotinėmis
medžiagomis ir Alkoholio vartojimo sutrikimų
nustatymo testo (AUDIT) klausimyno 13 ar
daugiau balų. Iš viso į tyrimo komandą buvo
nukreipti 602 pacientai, iš kurių 220 buvo
atsitiktinės atrankos būdu įtraukti į tyrimą (12).
3. Rezultatai
Kadangi Chilvers et. al., 2001 tyrime vidutinis
Beck’o depresijos skalės skaičius statistiškai
reikšmingai nesiskyrė tarp pacientų, kurie gydymą
gavo atsitiktine tvarka ir pasirinko patys (p=0,49),
abi šios grupės tolesnei statistinei analizei buvo
susumuotos. Tyrime nebuvo rasta statistiškai
reikšmingo skirtumo tarp gydymo antidepresantais
grupėse ir tarp psichologinį konsultavimą turėjusių
grupių (13,2 v 12,8; 95`% PI 2,7 – 3,5).
Antidepresantų skyrimas abiems grupėms buvo
efektyvus vienodai, (Mean difference – 3,1, 95`%,
PI 1,8–7,8), tačiau pacientams, kurie patys rinkosi
psichologinį konsultavimą sekėsi žymiai geriau, nei
tiems, kuriems psichologinis konsultavimas buvo
priskirtas atsitiktine tvarka (MD – 4.6, 95`% PI –
0,0–9,2), turint omenyje, kad psichologiniam
konsultavimui reikalingas paciento bendradarbia-
vimas ir motyvacija. Po 12 mėnesių stebėjimo
psichologinis konsultavimas ir antidepresantai yra
vienodai veiksmingi pacientams, sergantiems
lengva depresija. Šios išvados pagrįstos Beck‘o
depresijos vertinimo skalės balais ir nepriklausomo
psichiatro bendros psichiatrinės būklės vertinimu.
Greitesnis efektas pasiektas antidepresantų grupėje,
tačiau po 12 mėnesių statistiškai reikšmingo
skirtumo tarp abiejų grupių nebuvo (4).
Prasko et. al, 2019 Statistiškai reikšmingo skirtumo
tarp skirtingų antidepresantų pasrinkimo ir gydymo
tyrimo metu nestebėta (p=0,502) (5).
Brown et al. 2010, tyrimas truko 12 savaičių, po
kurio paaiškėjo, kad remisijos tikimybė yra mažiau
tikėtina, jei taikomas vien palaikomasis gydymas
(psichologinės konsultacijos). LEDS indekso ryšys
su remisija abiejose grupėse yra maždaug vienodas:
santykinė rizika vien tik palaikomojo gydymo
atveju yra 2,60, o SSRI ir palaikomojo gydymo
atveju – 2,05. Todėl statistiškai reikšmingo
skirtumo nėra (6).
Hermens et al. 2007 tyrimo metu nebuvo nustatyta
statistiškai reikšmingo skirtumo tarp paroksetino ir
sertralino grupių vertinant depresijos dinamiką.
Pacientams, kuriems buvo skirtas konsultavimas su
farmakoterapija artimoje perspektyvoje (per 13
savaičių) buvo pasiektas geresnis efektas lyginant
su tik konsultavimą gavusia pacientų grupe, tačiau
vėlesniame periode, išeitys statistiškai reikšmingai
nesiskyrė (7).
Bosmans et al. 2008, Tyrimu nepavyko įrodyti
lygiavertiškumo, vertinant MADRS balų
pagerėjimą arba 52 savaičių laikotarpiu gautą
QALY. Vidutinis (95 proc. PI) bendrųjų išlaidų
skirtumas tarp įprastinės priežiūros be
antidepresantų ir įprastinės priežiūros su
antidepresantais buvo – 751 EUR (-3601; 1522).
Tyrimo išvadose minima, jog UCnoAD grupės
išlaidos ir UCAD grupės išlaidos yra nelygiavertės,
tačiau skirtumas buvo palyginus nedidelis. Pateikus
pasikliautinį intervalą kaip 95`%, įrodyta, kad
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
144
UCnoAD yra statistiškai pranašesnė už UCAD,
vertinant depresijos gydymo išeitis, tačiau tai
nereiškia, kad bus sutaupoma finansiškai daugiau
(8).`
Remiantis Iglesias-González et al., 2018 m. tyrimo
rezultatais, kurie atitinka esamos literatūros
duomenis, nėra pakankamai įrodymų,
patvirtinančių aktyvaus stebėjimo (WW grupė) ar
antidepresantų vartojimo (AD grupė) pranašumą
gydant lengvą depresiją pirminėje sveikatos
priežiūroje. Pagrindinis depresijos sunkumo
vertinimo rodiklis parodė statistiškai reikšmingą
sąveiką AD grupės naudai praėjus 6 mėnesiams,
tačiau reikšmingumas neišliko praėjus 12 mėnesių
(p = 0,487) nuo gydymo pradžios. Poveikio dydis
buvo labai mažas tiek po 6, tiek praėjus 12 mėnesių
(<0,04). (9)
Blumenthal et al. 2007 m. tyrimo išvadose visų
skirtingų grupių p reikšmės lyginant tarpusavyje
statistiškai reikšmingai nesiskyrė: visas aktyvus
gydymas, palyginti su placebu, p`=`0,057; visi
pratimai, palyginti su vaistais, p=0,636; prižiūrimi
pratimai, palyginti su pratimais namuose, p =
0,666. Pašalinus ankstyvuosius respondentus,
rezultatai buvo tokie: visas aktyvus gydymas,
palyginti su placebu, p`=`0,022; visi pratimai,
palyginti su vaistais, p`=`0,879; mankštos su
treneriu, palyginti su mankštos namuose, p = 0,519.
Po gydymo visų gydymo grupių HAM-D balai
buvo mažesni; aktyvaus gydymo grupių balai
reikšmingai nesiskyrė nuo placebo grupės balų (p
=0,3). (10)
Dorow et al., 2018`m. tyrimu apibendrinus depre-
sijos gydymo pasirinkimus pacientų tarpe dauguma
pacientų (58 proc.) nurodė, kad jie pirmiausia
svarstytų psichoterapiją kaip depresijos gydymo
būdą. Panašiai 55 ir 51 proc. pacientų tikėtina, kad
svarstytų galimybę pasikalbėti su draugais ir šeima
arba mankštintis, kad įveiktų depresiją. Pirmenybė
labiau teikiama buvo 3,7 (SD = 1,4) psichoterapijai,
3,6 (SD = 1,4) pokalbiams su draugais ir šeima, 3,5
(SD = 1,3) mankštai, 3,1 (SD = 1,4) kombinuotam
gydymui, 3,0 (SD = 1,5) vaistams, 2,9 savipagalbos
literatūrai (SD = 1,4), alternatyviam gydymui (SD
= 1,4) ir internetinėms intervencijoms (SD = 1,5)
(11).
Kendrik et al. 2009`m. tyrimo analizė parodė
statistiškai reikšmingus skirtumus SSRI ir
palaikomojo gydymo grupės naudai, t. y. mažesnius
HDRS balus, aukštesnius SF-36 psichikos
sveikatos skalės balus ir aukštesnius MISS balus,
bet ne žemesnius BDI balus. SF-36 gyvybingumo
įverčio skirtumai buvo ribinio reikšmingumo, o
kitų SF-36 subskalių skirtumai reikšmingai
nesiskyrė. Reikšmingi vidutiniai HDRS balų
skirtumai, pakoreguoti atsižvelgiant į pradinį lygį,
buvo nustatyti abiem stebėjimo laikotarpiais, tačiau
jie buvo palyginti nedideli: 2,3 balo 12 savaičių ir
1,7 balo 26 savaičių laikotarpiu. Remisijai (iki
HDRS <`8) gydyti reikalingi skaičiai (NNT) buvo 6
[95`% pasikliautinasis intervalas (PI) 4-26] 12
savaičių ir 6 (95`% PI 3-31) 26 savaičių laikotarpiu,
o reikšmingam pagerėjimui (HDRS sumažėjimas
≥`50`%) NNT buvo atitinkamai 7 (95`% PI 4-83) ir
5 (95`% PI 3-13). Išlaidos buvo šiek tiek didesnės
SSRI ir palaikomojo gydymo grupėje, tačiau jos
reikšmingai nesiskyrė. Gydymas SSRI ir
palaikomasis gydymas yra veiksmingesnis nei vien
tik palaikomasis gydymas pacientams, sergantiems
lengva ar vidutinio sunkumo depresija pirminės
sveikatos priežiūros įstaigose Jungtinėje
Karalystėje, bent jau tiems, kurių simptomai išlieka
8 savaites ir kurių HDRS balų skaičius yra ≥`12, o
tai atitinka maždaug 12 balų pagal Paciento
sveikatos klausimyno 9 punktų versiją (PHQ-9) ir 9
balus pagal Ligoninės nerimo ir depresijos skalės
depresijos subskalę (HADS-D). Papildoma nauda
yra palyginti nedidelė ir gali būti bent iš dalies
placebo poveikis, tačiau ji tikriausiai yra
ekonomiškai efektyvi tokiu lygiu, kokiu NICE
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
145
naudojasi priimdama sprendimus rekomenduoti
gydymą Nacionalinėje sveikatos tarnyboje (NHS).
(12)
Trumpa visų mokslinių tyrimų analizė susisteminta
4 lentelėje.
4 Lentelė. Tyrimų analizė.
Nr. Tyrimas Tikslas Stebimi kriterijai
Vertinimo
metodai
Rezultatai
1. Chilvers et.
al., 2001
Palyginti antidepresantų ir
bendrųjų konsultacijų
veiksmingumą gydant
lengvą ir vidutinio
sunkumo depresiją
bendrosios praktikos
gydytojui. Nustatyti, ar
pacientų, kuriems
gydymas buvo paskirtas
atsitiktine tvarka, ir
pacientų, išreiškusių
pageidavimą gydytis,
rezultatai buvo panašūs.
Lengvo laipsnio
depresijos
gydymo
rezultatai.
Skirtumas tarp
vidutinio Becko
depresijos balų;
laikas iki
remisijos;
psichiatro
vertinimas.
Becko depresijos skalės
skaičius statistiškai
reikšmingai nesiskyrė tarp
pacientų, kurie gydymą gavo
atsitiktine tvarka ir pasirinko
patys (p=0,49)
Psichologinis konsultavimas
ir antidepresantai yra
vienodai veiksmingi
pacientams, sergantiems
lengva depresija
2. Prasko et al.,
2019
Nustatyti depresijos
epizodų ir pasikartojančių
depresijos sutrikimų
paplitimą, nepaisant
gydymo trukmės ir
antidepresantų rūšies.
Lengvo laipsnio
depresijos
gydymo
veiksmingumas.
Hamiltono
depresijos
vertinimo skalė
(HDRS)
Tarp skirtingų antidepresantų
pasrinkimo ir gydymo tyrimo
metu nestebėta (p=0,502).
3. Brown et al.,
2019
Nustatyti depresijos
gydymo veiksmingumą
lyginant SSRI skyrimą,
psichologines
konsultacijas bei
atsižvelgiant į socialinio
konteksto įtaką ligos eigai
Lengvo laipsnio
depresijos
gydymo
veiksmingumas
HDRS skalė
LEDS (Life
Events and
Difficulties
Schedule) skalė
Nedarbo-
užimtumo
indeksas
Statistiškai reikšmingo
skirtumo tarp grupių, kur
vienai skirtas gydymas SSRI
ir konsultavimu, o kitai – tik
psichologinis konsultavimas,
nestebėta.
Įtakos rezultatams neturėjo ir
socialinis kontekstas.
4. Hermens et
al., 2007
Palyginti įprastinio
pirminės sveikatos
priežiūros gydymo, taikant
antidepresantus arba jų
nenaudojant,
veiksmingumą sergant
lengva ir vidutinio
sunkumo depresija.
Lengvo arba
vidutinio laipsnio
depresijos
gydymo
veiksmingumas
Montgomery
Asberg
depresijos skalė
(MADRS)
Short Form (SF-
36), Client-
Satisfaction
klausimynas
(CSQ)
Nepavyko įrodyti statistiškai
reikšmingo skirtumo tarp
abiejų tiriamųjų grupių.
5. Bosmans et
al., 2008
Įvertinti, ar įprastinė
priežiūra be antidepresantų
yra lygiavertė (t. y. tokia
pat veiksminga ir brangi
kaip) įprastinė priežiūra su
antidepresantais
pacientams, sergantiems
lengva ar vidutinio
sunkumo depresija.
Lengvo arba
vidutinio laipsnio
depresijos
gydymo
veiksmingumas
MADRS,
quality adjusted
life-years
(QALYs)
naudojant
EuroQol
UCnoAD (skirtas tik
psicholginis konsutlavimas)
grupė nebuvo žymiai
pranašesnė ar prastesnė už
UCAD (Konsultavimas +
antidepresantai) grupę
6.
Iglesias-
González et
al., 2018
Įvertinti klinikinį budraus
laukimo (angl. watchful
waiting, WW)
veiksmingumą, palyginti
su antidepresantų (AD)
vartojimu gydant lengvus
ir vidutinio sunkumo
depresijos simptomus
pirminės sveikatos
priežiūros pacientams.
Lengvo arba
vidutinio laipsnio
depresijos
gydymo
veiksmingumas
Paciento
sveiaktos
klausimynas
(PHQ-9)
Pagrindinis depresijos
sunkumo vertinimo rodiklis
parodė statistiškai
reikšmingą sąveiką AD
grupės naudai praėjus 6
mėnesiams, tačiau
reikšmingumas neišliko
praėjus 12 mėnesių (p =
0,487) nuo gydymo pradžios.
7. Dorow et
al., 2018
Išnagrinėti, kokie
depresijos įveikos būdai
labiau priimtini
Lengvo laipsnio
depresijos
gydymo
PHQ-9,
diagnozė pagal
TLK-10,
58 proc. tiriamųjų nurodė,
kad jie pirmiausia svarstytų
psichoterapiją kaip
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
146
pacientams, norintiems
gauti pagalbą priminėje
sveikatos priežiūros
grandyje.
pasirinkimų
galimybės
pacientų akimis.
standartizuotas
klausimynas
depresijos gydymo būdą.
55 proc. pacientų svarstytų
galimybę pasikalbėti su
draugais ir šeima
51 proc. - mankštintis, kad
įveiktų depresiją.
8. Kendrik et
al., 2009
Nustatyti gydymo SSRI ir
palaikomojo gydymo,
palyginti su vien tik
palaikomuoju gydymu,
veiksmingumą ir
ekonominį efektyvumą
gydant lengvą depresiją
PSP pacientams.
Lengvo laipsnio
depresijos
gydymo
veiksmingumas
HDRS, Beck‘o
deperesijos
skalė, SF-36
skalė, MISS
skalė, CSRI
skalė
Gydymas SSRI ir
palaikomasis gydymas yra
veiksmingesnis nei vien tik
palaikomasis gydymas
pacientams, sergantiems
lengva ar vidutinio sunkumo
depresija.
9. Blumenthal
et al., 2007
Įvertinti, ar pacientams,
gaunantiems aerobikos
treniruotes namuose arba
prižiūrimos grupės
sąlygomis, depresija
sumažėja panašiai kaip
vartojant standartinius
antidepresantus (sertraliną)
ir labiau sumažėja
depresija, palyginti su
placebo kontrole.
Lengvo laipsnio
depresijos
gydymo
veiksmingumas
Hamilton
Depression
Rating skalė
Visų gydymo grupių HAM-
D balai buvo mažesni;
aktyvaus gydymo grupių
balai reikšmingai nesiskyrė
nuo placebo grupės balų (p =
0,23).
4. Diskusija
Temos problematikai suprasti vertėtų pažvelgti ir į
pasaulines depresijos gydymo gaires, kurios skiriasi
skirtingose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui Amerikos
psichiatrų asociacijos depresijos gydymo gairėse
nurodoma, kad lengvesnės depresijos atveju
naudinga kombinuoti psichoterapiją kartu su
gydymu antidepresantais, ypač pacientams
turintiems psichosocialinių ar tarpasmeninių
problemų, vidinių konfliktų ar gretutinių sutrikimų.
Tačiau esant izoliuotam lengvo laipsnio depresijos
sutrikimui vertėtų pirmiausia rinktis psichoterapiją
(pvz.: kognityvinę elgesio terapiją, psichodinaminę
psichoterapiją, problemų sprendimo psichoterapija
ar pan.). (13) Asmenims, sergantiems lengva
depresija, pirmiausia rekomenduojamas psicho-
edukacinis, savęs valdymo ir psichologinis
gydymas – tokias rekomendacijas galima rasti
Kanados nuotaikos ir nerimo sutrikimų gydymo
tinklo 2016 metų gairėse (CANMAT). (14) Lengvo
laipsnio depresijai medikamentinio gydymo
antidepresantais nerekomenduoja pradėti ir Britų
psichofarma-kologijos asociacijos 2015 metų
gairės, išskyrus tuos atvejus, jeigu lengvos
depresijos epizodas tęsiasi ilgiau nei dvejus metus,
arba kitos gydymo galimybės (tokios kaip
psichoterapija) išnaudotos ir nedavė efekto. (15)
Taigi, išnagrinėtuose tyrimuose nestebėta didelio
farmakologinio pranašumo ilgalaikėje lengvo
laipsnio depresijos gydymo perspektyvoje.
Pastaraisiais dešimtmečiais antidepresantų
skyrimas lengvo laipsnio depresijai gydyti gerokai
išaugo, tačiau moksliniais tyrimais grįstų įrodymų
tokiam gydymo pasirinkimui kol kas nėra.
Kliniškai yra sunkoka diferencijuoti lengvo ir
vidutinio laipsnio depresiją, todėl farmakologinis
gydymas neretai skiriamas apsidraudimui, jei
depresija pereitų į sunkesnį laipsnį.
5. Išvados
1. Lengvo laipsnio depresijos gydymui
pirminėje sveikatos priežiūros grandyje pirmiausia
rekomenduojama pasitelkti nemedikamentinius
gydymo metodus (įvairios psichoterapijos kryptys,
fizinio aktyvumo didinimas, etc).
2. Skiriant lengvo laipsnio depresijos
gydymui antidepresantus, būtinai pacientui
pasiūlyti psichologinį konsultavimą, psichoterapiją,
ar kitus nemedikamentinio gydymo būdus, kurie
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
147
padidintų pasveikimo tikimybę ir pailgintų
remisijos trukmę.
Literatūros šaltiniai
1. Iglesias-González M, Gil-Girbau M,
Peñarrubia-María MT, Blanco-García E,
Fernández-Vergel R, Serrano-Blanco A, ir kt.
Barriers and opportunities for the treatment of
mild-to-moderate depression with a watchful
waiting approach. Patient Educ Couns. 2021 m.
kovo 1 d.;104(3):611–9.
2. Gunn J, Elliott P, Densley K, Middleton A,
Ambresin G, Dowrick C, ir kt. A trajectory-based
approach to understand the factors associated with
persistent depressive symptoms in primary care. J
Affect Disord. 2013 m. birželio;148(2–3):338–46.
3. V-841 Dėl Depresijos ir nuotaikos (afektinių)
sutrikimų ambulatorinio gydymo
kompensuojamaisiais vaista... Adresas: https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.432486/a
sr
4. Chilvers C, Dewey M, Fielding K, Gretton V,
Miller P, Palmer B, ir kt. Antidepressant drugs and
generic counselling for treatment of major
depression in primary care: randomised trial with
patient preference arms. BMJ. 2001 m. kovo 31
d.;322(7289):772–5.
5. Prasko S, Pranjić N, Gavran L, Alić A, Gledo I,
Ramić E, ir kt. Antidepressant treatment outcomes
in family medicine. Med Glas Off Publ Med Assoc
Zenica-Doboj Cant Bosnia Herzeg. 2019 m.
rugpjūčio 1 d.;16(2).
6. Brown GW, Harris TO, Kendrick T, Chatwin J,
Craig TKJ, Kelly V, ir kt. Antidepressants, social
adversity and outcome of depression in general
practice. J Affect Disord. 2010 m.
kovo;121(3):239–46.
7. Hermens MLM, van Hout HPJ, Terluin B, Adèr
HJ, Penninx BWJH, van Marwijk HWJ, ir kt.
Clinical effectiveness of usual care with or without
antidepressant medication for primary care patients
with minor or mild-major depression: a randomized
equivalence trial. BMC Med. 2007 m. gruodžio 7
d.;5:36.
8. Bosmans JE, Hermens MLM, de Bruijne MC,
van Hout HPJ, Terluin B, Bouter LM, ir kt. Cost-
effectiveness of usual general practitioner care with
or without antidepressant medication for patients
with minor or mild-major depression. J Affect
Disord. 2008 m. lapkričio;111(1):106–12.
9. Iglesias-González M, Aznar-Lou I, Peñarrubia-
María MT, Gil-Girbau M, Fernández-Vergel R,
Alonso J, ir kt. Effectiveness of watchful waiting
versus antidepressants for patients diagnosed of
mild to moderate depression in primary care: A 12-
month pragmatic clinical trial (INFAP study). Eur
Psychiatry. 2018 m. rugsėjo;53:66–73.
10.Blumenthal JA, Babyak MA, Murali
Doraiswamy P, Watkins L, Hoffman BM, Barbour
KA, ir kt. Exercise and Pharmacotherapy in the
Treatment of Major Depressive Disorder.
Psychosom Med. 2007 m.;69(7):587–96.
11.Dorow M, Löbner M, Pabst A, Stein J, Riedel-
Heller SG. Preferences for Depression Treatment
Including Internet-Based Interventions: Results
From a Large Sample of Primary Care Patients.
Front Psychiatry. 2018 m.;9:181.
12.Kendrick T, Chatwin J, Dowrick C, Tylee A,
Morriss R, Peveler R, ir kt. Randomised controlled
trial to determine the clinical effectiveness and
cost-effectiveness of selective serotonin reuptake
inhibitors plus supportive care, versus supportive
care alone, for mild to moderate depression with
somatic symptoms in primary care: the THREAD
(THREshold for AntiDepressant response) study.
Health Technol Assess. 2009 m.
balandžio;13(22):1–159.
13.Gelenberg AJ, Freeman MP, Markowitz JC,
Rosenbaum JF, Thase ME, Trivedi MH, ir kt. Work
Group On Major Depressive Disorder. 2010 m.;
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
148
14.2016 Depression Guidelines | CANMAT
[Prieiga per internetą]. [žiūrėta 2024 m. kovo 19
d.]. Adresas:
https://www.canmat.org/sdm_downloads/2016-
depression-guidelines/
15.The British Association for
Psychopharmacology | BAP Consensus Guidelines
Adresas:
https://www.bap.org.uk/docsbycategory.php?
docCatID=2&page=2
Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
149