https://doi.org/10.53453/ms.2026.5.6
Transgender identity with comorbid obsessive–compulsive
disorder: a clinical case analysis
Gabija Remeikaitė
1
, Goda Valantiejienė
1
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Introduction.
The mental health of transgender individuals has received increasing scientific attention in recent years, as this
population shows higher rates of depression, anxiety, and other psychiatric disorders compared to the general
population. Psychological distress is often associated with social stressors such as stigma, discrimination, and lack
of social support. In some cases, obsessive–compulsive disorder (OCD) symptoms may also be present,
complicating diagnostic assessment and treatment planning.
Clinical case presentation. We present the case of a 17-year-old adolescent diagnosed with gender dysphoria
and comorbid obsessive–compulsive disorder. The patient identifies as male, experiences marked gender
dysphoria and reports significant family-related social stress. Additionally, symptoms of OCD, moderate
depressive symptoms, and elevated anxiety levels were identified. The patient is currently treated with sertraline
and is engaged in psychotherapy.
Conclusions. This case highlights the complex interaction between gender dysphoria and OCD, as well as
associated diagnostic challenges. A multidisciplinary approach is essential in the mental health assessment of
transgender individuals, considering both social stressors and individual psychopathological factors. Careful
differentiation between OCD symptomatology and gender identity-related experiences is crucial to ensure
accurate diagnosis and appropriate treatment.
Keywords: transgender individuals, gender dysphoria, obsessive–compulsive disorder, differential diagnosis
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (3), p. 49-54, https://doi.org/10.53453/ms.2026.5.6
49
Translytiškumas su gretutiniu obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu:
klinikinio atvejo analizė
Gabija Remeikaitė
1
, Goda Valantiejienė
1
1
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Translyčių asmenų psichikos sveikata pastaraisiais metais sulaukia vis didesnio mokslinio dėmesio, nes
ši populiacija dažniau patiria depresijos, nerimo ir kitų psichikos sutrikimų simptomus. Psichologiniai sunkumai
dažnai siejami su socialiniais stresoriais, tokiais kaip stigma, diskriminacija ir socialinės paramos stoka. Kai
kuriais atvejais gali pasireikšti ir obsesinio–kompulsinio sutrikimo (OKS) simptomai, kurie apsunkina diagnostiką
ir gydymo planavimą.
Klinikinio atvejo pristatymas. Pristatomas 17 metų paauglės klinikinis atvejis, kuomet yra nustatyta lyties
disforija ir kartu pasireiškiantis obsesinio–kompulsinio sutrikimas. Pacientė save identifikuoja kaip vyrą, patiria
ryškią lyties disforiją ir socialinį stresą šeimos kontekste. Taip pat nustatyti OKS simptomai, vidutinio sunkumo
depresijos bei padidėjusio nerimo simptomatika. Pacientė gydoma sertralinu ir lanko psichoterapiją.
Išvados. Klinikinis atvejis parodo sudėtingą lyties disforijos ir OKS sąveiką bei diagnostinius iššūkius. Translyčių
asmenų psichikos sveikatos vertinime būtinas multidisciplininis požiūris, atsižvelgiant į socialinius stresorius ir
individualius psichopatologinius veiksnius. Svarbu diferencijuoti OKS simptomatiką nuo su lytine tapatybe
susijusių patirčių, siekiant užtikrinti tikslų diagnostinį įvertinimą ir tinkamą gydymą.
Raktažodžiai: translyčiai asmenys, lyties disforija, obsesinis–kompulsinis sutrikimas, diferencinė diagnostika.
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
50
1. Įvadas
Translytis (angl. transgender) yra bendrinis
terminas, apibūdinantis asmenis, kurių lytinė
tapatybė nesutampa su gimimo metu priskirta lytimi.
Remiantis DSM-5 (Diagnostic and Statistical
Manual of Mental Disorders, 5th Edition), paauglių
ir suaugusiųjų lyties disforija apibrėžiama kaip
ryškus neatitikimas tarp asmens lytinės tapatybės ir
gimimo metu priskirtos lyties, lydimas kliniškai
reikšmingos psichologinės kančios arba sutrikusios
kasdienės veiklos (1,2).
Pastaraisiais dešimtmečiais didėjantis dėmesys
translyčių ir lyties disforiją patiriančių asmenų
psichikos sveikatai atskleidė, kad ši populiacija
dažniau patiria depresiją, nerimą, suicidines mintis
bei kitus psichikos sveikatos sutrikimus, palyginti su
bendra populiacija (3,4). Epidemiologiniai tyrimai
rodo, kad translyčių asmenų paplitimas suaugusiųjų
tarpe siekia apie 0,3–0,6 %, tuo tarpu vaikų ir
paauglių grupėje šie rodikliai yra didesni (1,2–2,7
%). Verta paminėti, kad dėl metodologinių
skirtumų, galimo informacijos neatskleidimo ir
stigmos realus paplitimas gali būti didesnis (4,5).
Pastaraisiais metais daugelyje šalių stebimas
didėjantis asmenų, ypač jaunų žmonių,
besikreipiančių dėl lytinės tapatybės klausimų,
skaičius, kas siejama su didėjančiu visuomenės
informuotumu ir mažėjančia stigma (5). Literatūroje
taip pat pabrėžiamas translytiškumo ir kitų psichikos
sutrikimų gretutinumas. Translyčiai asmenys
dažniau patiria emocinių sunkumų, kurie gali būti
susiję tiek su individualiais psichologiniais
veiksniais, tiek su socialiniais stresoriais, tokiais
kaip stigma, diskriminacija, netinkamas lyties
įvardijimas ar socialinės bei artimųjų paramos stoka
(6,7).
Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir obsesinio–
kompulsinio sutrikimo (OKS) simptomai, kurie gali
apsunkinti diagnostinį vertinimą bei gydymo
planavimą. Šių simptomų atskyrimas nuo su lytine
tapatybe susijusių patirčių yra kliniškai svarbus,
siekiant užtikrinti tinkamą įvertinimą ir gydymą (8).
Šio darbo tikslas – pristatyti klinikinį atvejį, kuriame
lytinės tapatybės neatitikimas pasireiškia kartu su
obsesiniu–kompulsiniu sutrikimu, bei aptarti šių
būklių diagnostinius iššūkius ir galimas sąveikas
klinikinėje praktikoje.
2. Klinikinio atvejo pristatymas
Pristatomas 17 metų paauglės klinikinis atvejis.
Pacientė pagal biologinę lytį buvo moteris, tačiau
save identifikavo kaip vyrą ir pageidavo būti
vadinama pasirinktu vardu Erikas. Išvaizda ir savęs
pateikimas atitiko vyrišką lytį.
Vertinimo metu pacientė buvo orientuota vietoje,
laike ir savyje, jos mąstymas buvo logiškas,
nuoseklus ir atitiko amžiaus normą. Stebėtas
padidėjęs nerimastingumas ir įtampa, kalba buvo
monotoniška. Nepaisant to, pacientė išliko
bendradarbiaujanti, motyvuota ir pakankamai atvirai
dalijosi savo patirtimis. Nuotaika kiek pažeminta,
emocijos išraiškingos.
Pacientė nurodė, kad nuo 13 metų patyrė ryškią
lyties disforiją, teigė nesijaučianti moterimi ir
norinti būti vyru. Biologinę lytį apibūdina kaip
trukdį jaustis pilnaverčiu žmogumi, išreiškė norą
pakeisti savo lytinę tapatybę.
Psichosocialiniame kontekste nustatyta ribota
šeimos parama - tėvai priešinosi bet kokiai
informacijai apie asmens lytinę tapatybę. Santykiai
šeimoje buvo įtempti, tačiau emocinį palaikymą
pacientė gavo iš vyresnių brolių.
Vertinimo metu taip pat nustatyti obsesinio–
kompulsinio sutrikimo simptomai, pasireiškę
įkyriomis mintimis ir kompulsiniais veiksmais,
daugiausia susijusiais su rankų plovimu ir bakterijų
baime. Simptomai prasidėjo apie 13 gyvenimo
metus, tikėtina išprovokuoti lytinės brandos.
Psichodiagnostinis vertinimas atskleidė vidutinio
sunkumo depresijos simptomus, padidėjusį
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
51
nerimastingumą ir aukštą streso lygį. Taip pat
nustatyti socialiniai ir emociniai sunkumai bei
sumažėjusi savivertė, ryškūs savikritikos bruožai.
Anamnezėje kitų psichikos ar raidos sutrikimų
nenustatyta. Klinikinėje eigoje pirmiausia pasireiškė
lyties disforija, o vėliau obsesinio–kompulsinio
sutrikimo simptomai.
Pacientė nuo 2024 m. vartojo sertraliną (150 mg) ir
lankė psichodinaminės krypties psichoterapiją. Yra
stebimas dalinis atsakas į gydymą, OKS
simptomatika dinamikoje mažėjo. Vertinimo metu
pacientė buvo priėmusi sprendimą pradėti lytį
patvirtinantį gydymą hormonų terapija.
3. Diskusija
Translyčių asmenų psichikos sveikata pastaraisiais
metais sulaukia vis didesnio mokslinio dėmesio.
Tyrimai rodo, kad, palyginti su bendra populiacija,
translyčiai asmenys dažniau patiria depresijos,
nerimo bei kitų emocinių sutrikimų simptomus
(9,10). Šie skirtumai aiškinami tiek individualiais
psichologiniais, tiek socialiniais veiksniais.
Sisteminių apžvalgų duomenimis, psichologiniai
sunkumai dažnai siejami su socialiniais stresoriais.
Vienas plačiausiai taikomų teorinių paaiškinimų yra
mažumos streso modelis (angl. minority stress
model), teigiantis, kad nuolatinė diskriminacija,
stigmatizacija ir socialinės paramos stoka gali lemti
ilgalaikį neigiamą poveikį psichikos sveikatai
(10,11). Translyčių asmenų populiacijoje vienas
dažnų socialinių stresorių yra neteisingas lyties
įvardijimas (angl. misgendering), t. y. situacijos, kai
asmuo yra laikomas ar įvardijamas kitos lyties nei jo
lytinė tapatybė. Dažnas tokių patirčių pasitaikymas
siejamas su didesniu psichologiniu stresu (6).
Šiame klinikiniame atvejyje reikšmingą vaidmenį
turėjo ir socialinis kontekstas. Pacientė nurodė
ribotą šeimos palaikymą, pasak jos, tėvai atsisako
priimti bet kokią informaciją susijusią su asmens
lytine tapatybe, tuo tarpu emocinį palaikymą ji
gauna iš brolių. Literatūros duomenimis, šeimos
palaikymas yra vienas svarbiausių apsauginių
veiksnių, mažinančių psichologinį stresą translyčių
asmenų tarpe (4), o jo stoka siejama su padidėjusia
depresijos, nerimo ir suicidinių minčių rizika (12).
Epidemiologiniai duomenys rodo, kad translyčiai
asmenys turi didesnę psichikos sveikatos sutrikimų
naštą, palyginti su bendra populiacija. Bränström ir
Pachankis nustatė, kad asmenys, kuriems
diagnozuota lyties disforija, 6 kartus dažniau
kreipiasi dėl nuotaikos ir nerimo sutrikimų bei
dažniau patiria hospitalizaciją po bandymo
nusižudyti. Tyrimo rezultatai taip pat rodo galimą
ryšį tarp lytį patvirtinančio gydymo ir geresnių
psichikos sveikatos rodiklių, įskaitant mažesnį
gydymo poreikį (13).
Svarbus klinikinis aspektas šiame atvejyje yra
diferencinė diagnostika tarp lyties disforijos ir
obsesinio–kompulsinio sutrikimo. OKS sutrikimas
pasižymi įkyriomis mintimis ir kompulsiniais
veiksmais, kurie atliekami siekiant sumažinti nerimą
(8). Literatūros duomenimis, ankstyva diagnostika ir
intervencija gali reikšmingai pagerinti ligos eigą bei
funkcionavimo lygį (14). Todėl klinikinėje
praktikoje svarbu įvertinti, ar tam tikros mintys ar
elgesiai yra susiję su OKS simptomatika, ar su
lytinės tapatybės patirtimis.
Aptariamu klinikiniu atveju obsesinio–kompulsinio
sutrikimo simptomai nebuvo susiję su lytinės
tapatybės tematika. Pacientės obsesijos daugiausia
buvo susijusios su bakterijų baime ir ritualiniais
elgesio modeliais, kas atitinka klasikinius OKS
požymius (15).
Šioje klinikinėje situacijoje ypač svarbus
multidisciplininis požiūris, apimantis psichiatrinį,
psichologinį ir socialinį vertinimą. Tinkamam
gydymo planavimui būtina atskirti, ar paciento
simptomai yra susiję su OKS, ar su lyties disforija,
nes šių būklių gydymo strategijos skiriasi. OKS
atveju taikoma farmakoterapija ir įrodymais pagrįsta
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
52
psichoterapija, dažniausiai kognityvinė elgesio
terapija. Tuo tarpu lyties disforijos atveju taikoma
psichologinė parama, lytį patvirtinanti hormonų
terapija ir, kai kuriais atvejais, chirurginis gydymas
(16,17).
4. Išvados
Šis klinikinis atvejis iliustruoja sudėtingą lytinės
tapatybės neatitikimo ir obsesinio–kompulsinio
sutrikimo sąveiką klinikinėje praktikoje. Translyčių
asmenų psichologiniai sunkumai dažnai yra susiję
ne tik su individualiais veiksniais, bet ir su
socialiniais stresoriais, tokiais kaip stigmatizacija,
diskriminacija bei netinkamas lyties įvardijimas.
Atvejis parodo, kad translyčių pacientų psichikos
sveikatos vertinime būtinas multidisciplininis
požiūris, apimantis psichiatrinį, psichologinį ir
socialinį kontekstą. Svarbu atskirti lyties disforijos
simptomatiką nuo kitų psichikos sutrikimų, ypač
obsesinio–kompulsinio sutrikimo, kad būtų
užtikrintas tikslus diagnostinis įvertinimas ir
tinkamai parinktas gydymas.
Galiausiai, tinkamas klinikinis valdymas turėtų būti
individualizuotas, orientuotas į pacientą ir pagrįstas
įrodymais, įtraukiant tiek psichoterapines, tiek
medicinines intervencijas.
Literatūros šaltiniai:
1. Cooper K, Russell A, Mandy W, Butler C. The
phenomenology of gender dysphoria in adults: A
systematic review and meta-synthesis. Clin Psychol
Rev. 2020 Aug;80:101875.
doi:10.1016/j.cpr.2020.101875 PubMed PMID:
32629301; PubMed Central PMCID: PMC7441311.
2. Vahia VN. Diagnostic and statistical manual of
mental disorders 5: A quick glance. Indian J
Psychiatry. 2013;55(3):220–3. doi:10.4103/0019-
5545.117131 PubMed PMID: 24082241; PubMed
Central PMCID: PMC3777342.
3. Bränström R, Pachankis JE. Reduction in Mental
Health Treatment Utilization Among Transgender
Individuals After Gender-Affirming Surgeries: A
Total Population Study. Am J Psychiatry. 2020 Aug
1;177(8):727–34.
doi:10.1176/appi.ajp.2019.19010080 PubMed
PMID: 31581798.
4. Rafferty J. Ensuring Comprehensive Care and
Support for Transgender and Gender- Diverse
Children and Adolescents.
5. Zhang Q, Goodman M, Adams N, Corneil T,
Hashemi L, Kreukels B, et al. Epidemiological
considerations in transgender health: A systematic
review with focus on higher quality data.
International Journal of Transgender Health. 2020
Apr 2;21(2):125–37.
doi:10.1080/26895269.2020.1753136
6. Cooper K, Russell A, Mandy W, Butler C. The
phenomenology of gender dysphoria in adults: A
systematic review and meta-synthesis. Clinical
Psychology Review. 2020 Aug;80:101875.
doi:10.1016/j.cpr.2020.101875
7. Klein A, Golub SA. Family Rejection as a
Predictor of Suicide Attempts and Substance Misuse
Among Transgender and Gender Nonconforming
Adults. LGBT Health. 2016 Jun;3(3):193–9.
doi:10.1089/lgbt.2015.0111 PubMed PMID:
27046450.
8. Williams MT, Farris SG. Sexual orientation
obsessions in obsessive–compulsive disorder:
Prevalence and correlates. Psychiatry Research.
2011 May;187(1–2):156–9.
doi:10.1016/j.psychres.2010.10.019
9. Safer DL, Bullock KD, Safer JD. Obsessive-
Compulsive Disorder Presenting as Gender
Dysphoria/Gender Incongruence: A Case Report
and Literature Review. AACE Clinical Case
Reports. 2016 Jun 1;2(3):e268–71.
doi:10.4158/EP161223.CR
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
53
10. Russell ST, Fish JN. Mental Health in Lesbian,
Gay, Bisexual, and Transgender (LGBT) Youth.
Annu Rev Clin Psychol. 2016 Mar 28;12(1):465–87.
doi:10.1146/annurev-clinpsy-021815-093153
11. Reisner SL, Poteat T, Keatley J, Cabral M,
Mothopeng T, Dunham E, et al. Global health
burden and needs of transgender populations: a
review. The Lancet. 2016 Jul 23;388(10042):412–
36. doi:10.1016/S0140-6736(16)00684-X PubMed
PMID: 27323919.
12. Sevelius JM. Gender Affirmation: A Framework
for Conceptualizing Risk Behavior Among
Transgender Women of Color. Sex Roles. 2013 Jun
1;68(11):675–89. doi:10.1007/s11199-012-0216-5
13. Bränström R, Pachankis JE. Reduction in Mental
Health Treatment Utilization Among Transgender
Individuals After Gender-Affirming Surgeries: A
Total Population Study. AJP. 2020 Aug
1;177(8):727–34.
doi:10.1176/appi.ajp.2019.19010080
14. Fineberg NA, Dell’Osso B, Albert U, Maina G,
Geller D, Carmi L, et al. Early intervention for
obsessive compulsive disorder: An expert consensus
statement. European Neuropsychopharmacology.
2019 Apr;29(4):549–65.
doi:10.1016/j.euroneuro.2019.02.002
15. Stein DJ, Costa DLC, Lochner C, Miguel EC,
Reddy YCJ, Shavitt RG, et al. Obsessive–
compulsive disorder. Nat Rev Dis Primers. 2019
Aug 1;5(1):52. doi:10.1038/s41572-019-0102-3
16. Coleman E, Radix AE, Bouman WP, Brown GR,
De Vries ALC, Deutsch MB, et al. Standards of Care
for the Health of Transgender and Gender Diverse
People, Version 8. International Journal of
Transgender Health. 2022 Aug 19;23(sup1):S1–
259. doi:10.1080/26895269.2022.2100644
17. Safer DL, Bullock KD, Safer JD. Obsessive-
Compulsive Disorder Presenting as Gender
Dysphoria/Gender Incongruence: A Case Report
and Literature Review. AACE Clinical Case
Reports. 2016;2(3):e268–71.
doi:10.4158/EP161223.CR
Journal of Medical Sciences. 25 May, 2026 - Volume 14 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
54