Nida Skamarakaitė1, Lina Mickienė2
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2Lithuaninan University of Health Sciences, Biological Research and Genetics Institute, Kaunas, Lithuania
Abstract
Toxocariasis is a worldwide zoonosis caused by Toxocara species roundworms. In the USA alone, around 10 million people are infected, while Europe also records high levels of environmental contamination with Toxocara. Children make up the largest part of the infected ones. This infectious disease is transmitted to humans by ingesting Toxocara eggs, which can be found in the soil. They are also transmitted and spread by the final worm hosts – dogs (Toxocara canis) and cats (Toxocara cati). Very often infected individuals may not express any specific symptoms of the disease, but at least 4 serious clinical syndromes caused by toxocariasis are known. The main one – visceral toxocariasis, which causes severe damage to internal organs (liver, lungs), local inflammatory response and high eosinophilia. Equally important are 3 other syndromes: ocular toxocariasis, which results in retinal damage and leads to permanent visions loss, covert toxocariasis and neurotoxocariasis, which causes brain and spinal cord injuries (meningitis, meningoencephalitis, seizures). All of these clinical manifestations are the most common in young children and teenagers. Soil contact and poor hand hygiene habits (especially before meals) significantly increase the possibility of egg ingestion. Therefore, the most sensitive and high risk group are children. In this publication we will review the dangers of toxocariasis for children health and possible preventive measures.
Keywords: toxocariasis, Toxocara, children, risk, prevention.
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
145
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (13), p. 145-149
Toxocariasis – challenge for children‘s health
Nida Skamarakaitė
1
, Lina Mickienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas,
Lithuania
2
Lithuaninan University of Health Sciences, Biological Research and Genetics Institute,
Kaunas, Lithuania
Abstract
Toxocariasis is a worldwide zoonosis caused by Toxocara species roundworms. In the USA alone, around
10 million people are infected, while Europe also records high levels of environmental contamination
with Toxocara. Children make up the largest part of the infected ones. This infectious disease is
transmitted to humans by ingesting Toxocara eggs, which can be found in the soil. They are also
transmitted and spread by the final worm hosts – dogs (Toxocara canis) and cats (Toxocara cati). Very
often infected individuals may not express any specific symptoms of the disease, but at least 4 serious
clinical syndromes caused by toxocariasis are known. The main one – visceral toxocariasis, which causes
severe damage to internal organs (liver, lungs), local inflammatory response and high eosinophilia.
Equally important are 3 other syndromes: ocular toxocariasis, which results in retinal damage and leads to
permanent visions loss, covert toxocariasis and neurotoxocariasis, which causes brain and spinal cord
injuries (meningitis, meningoencephalitis, seizures). All of these clinical manifestations are the most
common in young children and teenagers. Soil contact and poor hand hygiene habits (especially before
meals) significantly increase the possibility of egg ingestion. Therefore, the most sensitive and high risk
group are children. In this publication we will review the dangers of toxocariasis for children health and
possible preventive measures.
Keywords: toxocariasis, Toxocara, children, risk, prevention.
e-ISSN: 2345-0592 Medical Sciences
Online issue
Indexed in Index Copernicus Official website:
www.medicsciences.com
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
146
Toksokariozė - iššūkis vaikų sveikatai
Nida Skamarakaitė
1
, Lina Mickienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Biologinių tyrimų ir genetikos institutas, Kaunas
Santrauka
Toksokariazė – visame pasaulyje paplitusi Toxocara rūšies apvaliųjų kirmėlių sukelta zoonozė. Vien JAV
šia liga yra užsikrėtę apie 10 milijonų žmonių, Europoje taip pat fiksuojamas aukštas aplinkos
užterštumas toksokaromis. Didžiausią užsikrėtusiųjų dalį sudaro vaikai. Šia liga žmonės užsikrečia
prarijus Toxocara kiaušinėlių, kurių galima rasti dirvožemyje. Juos taip pat perneša ir platina galutiniai
kirmėlių šeimininkai – šunys (Toxocara canis) ir katės (Toxocara cati). Dažnai užsikrėtusieji gali
neišsakyti jokių specifinių ligos simptomų, tačiau yra žinomi bent 4 sunkūs klinikiniai sindromai, kuriuos
sukelia toksokariazė. Pagrindinis jų – visceralinė toksokariazė, sukelianti sunkią vidaus organų (kepenų,
plaučių) pažaidą, vietinį uždegiminį atsaką bei didelę eozinofiliją. Ne mažiau svarbūs ir kiti 3 sindromai:
akių toksokariazė, kuri pasireiškia tinklainės pažaida ir veda į negrįžtamą regėjimo praradimą, slaptoji
toksokariazė ir neurotoksokariazė, sukelianti galvos ir nugaros smegenų pažeidimus (meningitą,
meningoencefalitą, traukulius). Visos šios klinikinės išraiškos dažniausiai pasireiškia mažiems vaikams ir
paaugliams. Sąlytis su dirvožemiu ir prasti rankų higienos įpročiai (ypač prieš valgį), labai padidina
tikimybę patekti žemėms su kiaušinėliais peroraliai. Todėl vaikai yra pati jautriausia ir didžiausia rizikos
grupė. Šioje publikacijoje apžvelgsime toksokariazės keliamus pavojus vaikų sveikatai bei galimas
profilaktikos priemones.
Raktiniai žodžiai: toksokariazė, Toxocara, vaikai, rizika, profilaktika.
Įvadas
Toksokariazė yra helmintinė
zoonozė, kurią sukelia Toxocara rūšies apvaliosios
kirmėlės (1–3). Tai viena labiausiai paplitusių
zoonozių pasaulyje. Yra apskaičiuota, jog vien JAV
toksokariaze yra užsikrėtę daugiau nei 10 milijonų
žmonių (2). Europoje taip pat užfiksuotas aukštas
aplinkos užterštumas Toxocara spp.: Ispanijoje apie
16.4%, Čekijoje 5 - 45%, Lenkijoje 10.7 - 81.8%
(4). Visame pasaulyje ypač aukštas užsikrėtimų
skaičius fiksuotas vaikų tarpe (3–6).
Galutiniai šių kirmėlių šeimininkai
yra šunys bei katės, kuriuose atitinkamai
parazituoja Toxocara canis (T. canis) ir Toxocara
cati (T.cati) (1). Nors žmonės ir negali būti
galutiniais Toxocara šeimininkais, jie gali užsikrėsti
netyčia prarijus kiaušinėlius, kurie virsta lervomis,
galinčiomis migruoti visame kūne ir ilgą laiką
išgyventi – mėnesius ar net metus (4,7).
Prarijus kiaušinėlius gali neatsirasti jokių simptomų
arba tai gali sukelti nespecifinius klinikinius
simptomus, tokius kaip galvos ir pilvo skausmas
(vadinamoji slaptoji toksokariazė). Tačiau taip pat
aprašomos ir konkretesnės klinikinės toksokariazės
išraiškos, ypač jaunesnio amžiaus vaikams (3,5,7).
Toxocara lervos sukelia keletą sunkių sindromų.
Pagrindiniai jų: visceralinė toksokariazė (VT),
pasireiškianti audinių, pavyzdžiui kepenų ir plaučių
pažaida, vietiniu uždegiminiu atsaku ir didele
eozinofilija, akių toksokariazė (OT), pasireiškianti
tinklainės pažaida, vedančia į regėjimo praradimą ir
pasireiškiančios žymiai rečiau – slaptoji
toksokariazė (CT) bei neurotoksokariazė (NT)
(1,3,4,6,7). Yra ištirta, jog vaikams ši infekcija taip
pat sukelia ūminį perikarditą ir panuveitą (4). Be to,
vis daugėja įrodymų, kad Toxocara infekcija
skatina astmos ir alerginių reakcijų vystymąsi, nors
šis ryšys dar nėra iki galo ištirtas (7,8).
Diagnozė ir tolimesnis gydymas
grindžiami klinikiniais, epidemiologiniais ir
laboratoriniais duomenimis, įskaitant vaizdinius,
kraujo tyrimus, eozinofiliją, bendrą IgE dydį ir
serologinius tyrimus (1,2).
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
147
Pirmą kartą toksokariazė buvo diagnozuota prieš
daugiau nei 60 metų, kuomet vaikui įtarus
retinoblastomą, akyse buvo rasta Toxocara lervų
(8,9). Kadangi būtent vaikai yra pati jautriausia ir
didžiausia rizikos grupė, šioje publikacijoje
apžvelgsime toksokariazės keliamus pavojus vaikų
sveikatai bei galimas profilaktikos priemones (10).
Kaip užsikrečiama toksokariaze?
Žmonės toksokariaze dažniausia
užsikrečia prarydami subrendusiais (embrionuotais)
kiaušinėliais užterštą dirvožemį. (1,3,7,8,12.)
Toxocara spp. kiaušinėliais užkrėstų šunų, kačių ir
lapių išmatos yra vienas pagrindinių infekcijos
šaltinių (6). JAV daugiau nei 77 milijonai šunų ir
93 milijonai kačių platina toksokariazę, išskirdami
išmatas su kiaušinėliais į sodus, parkus, žaidimų
aikšteles ir smėlio dėžes, taip sukeldami didelį
pavojų visuomenės sveikatai (8,13). Europoje T.
canis infekuotų šunų iš įvairios aplinkos (naminių
gyvūnėlių, gyvūnų prieglaudų ar benamių šunų)
dažnis svyruoja nuo 3.5% iki 34%, o T. cati
infekuotų kačių - nuo 8% iki 76% (10). Dar vienas
rizikos faktorius yra žmogaus kontaktas su šunimi
ar kate, pavyzdžiui, glostant, ant kurių plaukų gali
būti prilipusių kiaušinėlių (8,13). Tačiau naujausios
studijos patvirtino, jog ant tinkamai prižiūrėtų
augintinių kailio tikimybė jų rasti yra labai maža
(8). Tarp šunų šeimininkų toksokariazės paplitimas
svyruoja nuo 5.5% iki 64.7%, tarp kačių
šeimininkų 4.7 – 55.2% ir 16.3 – 79.8%
auginantiems lapes. Šie rodikliai visuomet didesni
tarp jaunų žmonių bei vaikų (6).
Užsikrėsti galima ir suvalgius
lervomis užkrėstų parateninių šeimininkų mėsos,
pavyzdžiui, valgant per mažai termiškai apdorotą
paukštieną, triušieną ar kitus žinduolius, valgant
neplautas daržoves ar geriant užterštą vandenį
(1,3,7,8,12.).
Nors pagrindiniu užsikrėtimo keliu
laikomas užterštas dirvožemis, trūksta žinių apie
patį užkrečiamosios medžiagos (dirvožemio)
perdavimo mechanizmą suaugusiesiems. Vaikų
užsikrėtimas Toxocara kiaušinėliais gali būti
paaiškintas jų glaudesniu sąlyčiu su dirvožemiu,
netinkamais higienos įgūdžiais, geofagija (3,5).
Skaudžios ligos pasekmės
Žmogaus toksokariazės klinikinius
simptomus sukelia Toxocara spp. migracija
hematogeniniu keliu į vidaus organus, įskaitant
raumenis, kepenis, smegenis ir akis (14). Tokia
migracija gali būti besimptomė arba sukelti įvairius
klinikinius simptomus, priklausomai nuo organų, į
kuriuos vyksta invazija, migracijos trukmės,
infekcijos intensyvumo, amžiaus ir imuninių
organizmo atsakomųjų reakcijų (14,15).
Toksokariazė retai būna mirtina, tačiau uždegiminis
atsakas į migruojančias lervas dažniausiai
pasireiškia generalizuota limfadenopatija,
granulomatoziniu hepatitu, endomiokarditu,
endoftalmitu, astma ir leukocitoze, įskaitant ir
didelę eozinofiliją (> 30% arba 2 * 10
9
/ L) (14–16).
Daugelis pacientų turi IgG/ IgE hipergama –
globulinemiją, odos pažeidimus ir retais atvejais –
meningoencefalitą. Paprastai simptomai išnyksta
savaime, kai lervos inkapsuliuojamos raumenyse ir
kepenyse (14). Yra 4 klinikinės toksokariazės
formos: visceralinė toksokariazė (VT), akių
toksokariazė (OT), slaptoji (CT) ir
neurotoksokariazė (NT) (15).
Pagrindinis sindromas, kurį sukelia
Toxocara infekcija yra visceralinė toksokariazė
(VT). Ji sukeliama prarijus labai didelį kiekį
Toxocara spp. embrionuotų kiaušinėlių ir
dažniausiai yra aptinkama mažiems vaikams,
gyvenantiems prastose socioekonominėse sąlygose
ir yra susijusi su geofagija. Šis sindromas retai
aptinkamas mažiau išsivysčiusiose šalyse (10,11).
Klinikinis vaizdas apima bendrą organizmo būklės
pablogėjimą (svorio kritimas, karščiavimas), pilvo
skausmus (galimai dėl hepatomegalijos), taip pat
astminį kosulį, švokštimą, bronchų spazmą (galimai
dėl parazitinės pneumonijos ar bronchito),
generalizuotą limfadenopatiją bei įvairius
neurologinius sutrikimus (9–12). VT taip pat
siejama ir su dermatologiniais pokyčiais: bėrimais,
niežuliu, egzema, panikulitu, dilgėline ir vaskulitu
(10). Radiologiniuose tyrimuose (krūtinės ląstos
rentgenogramoje) dažnai randami Löffler’s
infiltratai (10–12).
Kitas toksokariazės sukeliamas
sindromas, turintis aiškią klinikinę išraišką, yra akių
toksokariazės sindromas (OT) (11). Dažniausiai šis
sindromas būna vienpusis, kadangi simptomai
priklauso nuo to, į kurią akį migruos lerva, ir kaip
organizmo imuninė sistema į tai reaguos (11,14). Ši
ligos forma dažniausiai nustatoma mažiems
vaikams (5 – 10 metų amžiaus) ar paaugliams
(9,11). Asmenims, sergantiems akių toksokariaze,
kraujyje nustatoma eozinofilija (14). Lervų sukeltas
uždegimas dažnai sukelia negrįžtamus
oftalmologinius sužalojimus, tokius kaip
heterotopija, tinklainės atšoka, subretinalinės
granulominės masės ar rando susiformavimas.
Lervų sukeltas uždegimas taip pat gali sukelti
difuzinį endoftalmitą ar papilitą (9,14). Užsitęsęs
užsikrėtimas gali privesti prie choroidinės
neovaskulinės membranos formavimosi,
sukeliančios chorioretinitą. Tačiau sunkiausia
komplikacija, kuri vystosi daugeliui šia forma
sergančiųjų, yra vienapusis negrįžtamas regos
praradimas (14,15).
Dar vienas sindromas, sukeliamas
užsikrėtimo Toxocara spp., yra slaptoji
toksokariazė (CT) (14,16). Atlikus
seroepidemiologines apklausas, buvo nustatyta, jog
serologiniuose tyrimuose yra dažnai randami aukšti
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
148
anti-Toxocara antikūnų titrai, bet pacientai
simptomų neišsako arba juos jaučia lengvus,
nespecifiškus (14,15). Šie atradimai paskatino
termino „slaptoji“ arba „įprasta“ toksokariazė
sukūrimą (14). Ji būdinga tiek vaikams, tiek
suaugusiems žmonėms (9). Vaikams ji gali
pasireikšti karščiavimu, anoreksija, galvos ar pilvo
skausmu, pykinimu, vėmimu, letargija, miego ir
elgesio sutrikimais, plaučių pažeidimo simptomais,
galūnių skausmais, gimdos kaklelio limfadenitu,
hepatomegalija. Suaugusieji dažniausiai skundžiasi
silpnumu, bėrimais, odos niežuliu, plaučių
pažeidimo simptomais (kvėpavimo pasunkėjimu) ar
pilvo skausmais (9,14).
Rečiausias Toxocara spp. lervų
sukeltas sindromas – centrinės nervų sistemos
(CNS) infekcija – neurotoksokariazė (11).
Neurotoksokariazės metu migruodamos lervos
pažeidžia galvos ir nugaros smegenis. Šis
sindromas yra būdingas tiek vaikams, tiek
suagusiesiems ir dažniausiai pasireiškia meningitu,
meningoencefalitu, mielitu, cerebriniu vaskulitu ar
traukuliais (9,11,14).
Jautriausia grupė - vaikai
Sąlytis su dirvožemiu ir prasti
rankų higienos įpročiai (ypač prieš valgį), labai
padidina tikimybę patekti žemėms su kiaušinėliais
peroraliai. Todėl didžiausią užsikrėtimo
toksokariaze riziką turi vaikai (13). JAV atliktuose
tyrimuose išsiaiškinta, jog didžiausias sergamumas
yra tarp vaikų. Serologinis paplitimas buvo apie 2 –
3 kartus didesnis tarp juodaodžių vaikų, lyginant su
baltaodžiais vaikais. Taip pat išsiaiškintos amžiaus
grupės, kurioms būdingiausios atitinkamos
toksokariazės formos: visceralinė toksokariazė
(VT) – 2 – 7 metų vaikams, akių toksokariazė (OT)
– 8 – 16 metų vaikams (15). Apžvelgus įvairių
pasaulio šalių visceralinės (VT) ir akių
toksokariazės (OT) atvejus nustatyta, kad daugiau
nei pusė sergančiųjų buvo vaikai, jaunesni nei 3
metų amžiaus. 60 % buvo vyriškos lyties (16). Kiti
rizikos faktoriai, tokie kaip geofagija ir naminių
gyvūnėlių auginimas, taip pat yra labiau siejami su
vaikais ir koreliuojantys su didesne užsikrėtimo
Toxocara rizika (14,15). Šią padidėjusią riziką
vaikų tarpe galima paaiškinti jų elgesiu. Maži
vaikai dažniau žaidžia kieme, smėlio dėžėse,
kuriose yra užteršto smėlio. Turėję kontaktą su
dirva, vaikai dažnai kiša pirštus į burną, kartais
valgo purvą ar net sliekus (14,16).
Kaip apsisaugoti?
Sparčiai didėjantis šunų ir kačių
skaičius, ypač nekontroliuojamas laukinių ar
benamių gyvūnų dauginimasis ir glaudus ryšys su
žmonėmis, didina užsikrėtimo Toxocara rizika.
Kadangi nėra veiksmingo metodo, galinčio
sunaikinti Toxocara kiaušinėlius, iš aplinkos šio
parazito išnaikinti neįmanoma. Todėl labai svarbios
prevencijos priemonės, galinčios užkirsti kelią
pradiniam užsikrėtimui iš aplinkos (9).
Galimi įvairūs būdai, kaip nutraukti
kiaušinėlių perdavimą iš gyvūnų žmonėms.
Pavyzdžiui, reguliariai skirti naminiams gyvūnams
antihelmintinius vaistus (9,17). Naminiai šunys,
katės, ypač šuniukai ir kačiukai, jaunesni nei 12
savaičių amžiaus, ir, jei yra galimybių, benamiai
gyvūnai, turėtų būti nukirminami (8). Svarbu ir tai,
jog šeimininkai saugiai rinktų ir higieniškai šalintų
augintinių išmatas. Taip pat kelią užsikrėtimui
galima užkirsti laikantis asmens rankų higienos:
plaunant rankas po kiekvieno sąlyčio su dirvožemiu
(pavyzdžiui, po darbo sode, darže) ar žaidimo su
naminiais gyvūnėliais (9).
Tėvai turėtų mokyti vaikus
pagrindinių asmens higienos taisyklių, tokių kaip
dažnas rankų plovimas ir papasakoti apie pavojus,
sukeliamus purvo ir žemių valgymo. Vaikų žaidimų
aikštelės turėtų būti reguliariai valomos ir
augintiniai vedžiojami atokiau jų. Taip pat vertėtų
aptverti žaidimų aikšteles, aptverti ar uždengti
smėlio dėžes, norint išvengti užkrato plitimo (9,17).
Vertėtų nepamiršti ir tinkamo
maisto apdorojimo – reikia vengti žalios ar
nepakankamai termiškai apdorotos mėsos ir jos
subproduktų (pavyzdžiui, kepenų) (8).
Didelis dėmesys turėtų būti
skiriamas visuomenei, ypač naminių gyvūnėlių
savininkams, informuojant juos apie galimus
užsikrėtimo toksokariaze kelius, jos plitimo kelius,
supažindinti juos su ligos simptomais ir prevencijos
priemonėmis (17,15). Veterinarijos gydytojai taip
pat turėtų šviesti gyvūnų šeimininkus apie tai, kaip
užkirsti kelią užsikrėtimui šiais parazitais: kuo yra
svarbus augintinių nukirminimas, kaip tinkamai
tvarkyti augintinio išmatas (8,15).
Kadangi toksokariazei nėra
skiriama pakankamai dėmesio, dažnai sveikatos
priežiūros specialistai nepagalvoja, kad juos
neraminančius simptomus gali sukelti šis
susirgimas. Todėl labai svarbu, jog jie vertintų
toksokariazę kaip galimą diferencinę diagnozę (17).
Be to, nors besimptomės šios ligos formos
dažniausiai praeina savaime, svarbu gydyti
toksokariazę, norint išvengti lervų patekimo į
smegenis ir akis (8).
Mūsų suvokimas ir informuotumas
apie šią sunkias pasekmes turinčią, tačiau
išvengiamą ligą kartu su tinkama ligos kontrole yra
galinga priemonė ankstyvai toksokariazės
diagnostikai ir prevencijai (15,17).
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
149
Apibendrinimas
Toksokariazė yra labai pavojinga
liga, sukelianti daug sunkių komplikacijų, tačiau ji
yra išvengiama. Kadangi didžiausia ir jautriausia
rizikos grupė yra vaikai, reikėtų nepamiršti
prevencijos priemonių, galinčių užkirsti kelią ligos
plitimui ir apsaugoti vaikus bei aplinkinius. Svarbu
suprasti, kad antihelmintinių vaistų skyrimas
naminiams gyvūnėliams, tinkamas vaikų mokymas
apie asmens higieną, žaidimų aikštelių aptvėrimas,
smėlio dėžių uždengimas, tinkamas maisto
apdorojimas ir visuomenės bei medikų švietimas
apie toksokariazę gali visiškai sustabdyti galimą
užsikrėtimą šia liga ir išvengti skaudžių jos
pasekmių.
Literatūros šaltiniai
1. Zibaei M, Uga S. Modified method to
enhanced recovery of Toxocara cati larvae for the
purposes of diagnostic and therapeutic. Exp
Parasitol [Internet]. 2016;169:107–10. Available
from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.exppara.2016.07.007
2. Poulsen CS, Skov S, Yoshida A, Skallerup
P, Maruyama H, Thamsborg SM, et al. Differential
serodiagnostics of toxocara canis and toxocara cati
- is it possible? Parasite Immunol. 2015;37(4):204–
7.
3. Paller VG V., Besana CM, Valdez IKM. Dot
enzyme-linked immunosorbent assay (ELISA) for
the detection of Toxocara infection using a rat
model. J Parasit Dis. 2017;41(4):933–9.
4. Otero D, Alho AM, Nijsse R, Roelfsema J,
Overgaauw P, Madeira de Carvalho L.
Environmental contamination with Toxocara spp.
eggs in public parks and playground sandpits of
Greater Lisbon, Portugal. J Infect Public Health
[Internet]. 2018;11(1):94–8. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.jiph.2017.05.002
5. Panova OA, Khrustalev A V. Dog walking
brings Toxocara eggs to people’s homes. Vet
Parasitol [Internet]. 2018;262(September):16–9.
Available from:
https://doi.org/10.1016/j.vetpar.2018.09.004
6. Mizgajska-Wiktor H, Jarosz W, Fogt-
Wyrwas R, Drzewiecka A. Distribution and
dynamics of soil contamination with Toxocara
canis and Toxocara cati eggs in Poland and
prevention measures proposed after 20 years of
study. Vet Parasitol [Internet]. 2017;234:1–9.
Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.vetpar.2016.12.011
7. Vanhee M, Dalemans AC, Viaene J,
Depuydt L, Claerebout E. Toxocara in sandpits of
public playgrounds and kindergartens in Flanders
(Belgium). Vet Parasitol Reg Stud Reports
[Internet]. 2015;1–2(2015):51–4. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.vprsr.2016.03.002
8. Ma G, Holland C V., Wang T, Hofmann A,
Fan CK, Maizels RM, et al. Human toxocariasis.
Lancet Infect Dis [Internet]. 2018;18(1):e14–24.
Available from: http://dx.doi.org/10.1016/S1473-
3099(17)30331-6
9. Chen J, Liu Q, Liu GH, Zheng W Bin, Hong
SJ, Sugiyama H, et al. Toxocariasis: A silent threat
with a progressive public health impact. Infect Dis
Poverty. 2018;7(1):1–13.
10. Strube C, Heuer L, Janecek E. Toxocara
spp. infections in paratenic hosts. Vet Parasitol
[Internet]. 2013;193(4):375–89. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.vetpar.2012.12.033
11. Fillaux J, Magnaval JF. Laboratory
diagnosis of human toxocariasis. Vet Parasitol
[Internet]. 2013;193(4):327–36. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.vetpar.2012.12.028
12. Aghaei S, Riahi SM, Rostami A,
Mohammadzadeh I, Javanian M, Tohidi E, et al.
Toxocara spp. infection and risk of childhood
asthma: A systematic review and meta-analysis.
Acta Trop [Internet]. 2018;182(December
2017):298–304. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.actatropica.2018.03.022
13. Cong W, Meng QF, You HL, Zhou N, Dong
XY, Dong W, et al. Seroprevalence and risk factors
of Toxocara infection among children in Shandong
and Jilin provinces, China. Acta Trop [Internet].
2015;152:215–9. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.actatropica.2015.09.008
14. Macpherson CNL. The epidemiology and
public health importance of toxocariasis: A
zoonosis of global importance. Int J Parasitol
[Internet]. 2013;43(12–13):999–1008. Available
from: http://dx.doi.org/10.1016/j.ijpara.2013.07.004
15. Woodhall DM, Eberhard ML, Parise ME.
Neglected parasitic infections in the United States:
Toxocariasis. Am J Trop Med Hyg.
2014;90(5):810–3.
16. Overgaauw PAM, van Knapen F. Veterinary
and public health aspects of Toxocara spp. Vet
Parasitol [Internet]. 2013;193(4):398–403.
Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.vetpar.2012.12.035
17. Maleki B, Khorshidi A, Gorgipour M,
Mirzapour A, Majidiani H, Foroutan M.
Prevalence of Toxocara spp. eggs in soil of public
areas in Iran: A systematic review and meta-
analysis . Alexandria J Med [Internet].
2018;54(2):97–101. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.ajme.2017.06.001