Dovilė Barakauskaitė1
1Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
With the rapid advancement of modern medical technology, diagnostic radiology is becoming more accessible and high quality. However, in some cases its capabilities may be limited by patient-related factors. Obesity can be a significant factor in the quality of medical imaging. It is a complex disease that affects not only a person’s appearance but also causes serious health consequences. It is associated with increased risk of developing cardiovascular diseases, diabetes and tumors in certain localizations, such as colon, breast or cervix. It is a disease that is diagnosed when the body mass index (BMI) is above 30 kg/m2. Although lately there has been much debate about this unit of measurement, as it does not reflect the distribution of fat in the human body, it remains a quick and cheap tool for doctors to assess whether a patient is obese. Both patient weight and body mass index are important factors that need to be evaluated before a radiological examination. Excessive patient weight and constitutional characteristics compromise not only the quality of image. It also points out the problem of not adapted technology or untrained staff. Computed or magnetic resonance tomography and fluoroscopy examinations may not be performed due to the exceeded table weight limit as they are used in these examinations. Even though medical imaging that requires advanced and expensive technology has become frequently used and available in recent decades, however it has encountered another problem – the inability to adapt to the individual human body. Global trends indicate that the number of obese people is going to rise and conditions that need urgent and high-quality screening are requiring solutions. Technology is improving and new protocols are being installed to achieve the best imaging quality. This article reviews the challenges that are posed by obesity in different radiological studies such as ultrasound, radiography, fluoroscopy, computed and magnetic resonance tomography and discusses their possible solutions.
Keywords: obesity; body mass index; radiology; medical imaging; ultrasound; radiography; fluoroscopy; computed tomography; magnetic resonance tomography
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar ch (23,(2020(-(Volume(8(|(Issue(13.((Electronic-ISSN:(2345-0592(
!
!
136!
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (13), p. 136-144
!
!
!
The impact of obesity on the quality of medical imaging
Dovilė Barakauskaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
With the rapid advancement of modern medical technology, diagnostic radiology is becoming more
accessible and high quality. However, in some cases its capabilities may be limited by patient-related
factors. Obesity can be a significant factor in the quality of medical imaging. It is a complex disease that
affects not only a person's appearance but also causes serious health consequences. It is associated with
increased risk of developing cardiovascular diseases, diabetes and tumors in certain localizations, such as
colon, breast or cervix. It is a disease that is diagnosed when the body mass index (BMI) is above 30
kg/m
2
. Although lately there has been much debate about this unit of measurement, as it does not reflect
the distribution of fat in the human body, it remains a quick and cheap tool for doctors to assess whether a
patient is obese. Both patient weight and body mass index are important factors that need to be evaluated
before a radiological examination. Excessive patient weight and constitutional characteristics compromise
not only the quality of image. It also points out the problem of not adapted technology or untrained staff.
Computed or magnetic resonance tomography and fluoroscopy examinations may not be performed due
to the exceeded table weight limit as they are used in these examinations. Even though medical imaging
that requires advanced and expensive technology has become frequently used and available in recent
decades, however it has encountered another problem - the inability to adapt to the individual human
body. Global trends indicate that the number of obese people is going to rise and conditions that need
urgent and high-quality screening are requiring solutions. Technology is improving and new protocols are
being installed to achieve the best imaging quality. This article reviews the challenges that are posed by
obesity in different radiological studies such as ultrasound, radiography, fluoroscopy, computed and
magnetic resonance tomography and discusses their possible solutions.
Keywords: obesity; body mass index; radiology; medical imaging; ultrasound; radiography; fluoroscopy;
computed tomography; magnetic resonance tomography
e-ISSN: 2345-0592 Medical Sciences
Online issue
Indexed in Index Copernicus Official website:
www.medicsciences.com
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar ch (23,(2020(-(Volume(8(|(Issue(13.((Electronic-ISSN:(2345-0592(
!
!
137!
Nutukimo įtaka radiologinių tyrimų kokybei
Dovilė Barakauskaitė
1
1
Medicinos akademija, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Šiuolaikinėms medicinos technologijoms sparčiai tobulėjant, radiologinė diagnostika tampa vis lengviau
prieinama ir kokybiška, tačiau tam tikrais atvejais jos galimybes gali apriboti su pacientu susiję faktoriai.
Nutukimas gali būti reikšmingas veiksnys, lemiantis radiologinių tyrimų kokybę. Tai kompleksinė liga,
turinti įtakos ne tik žmogaus išvaizdai, bet ir sukelianti rimtas pasekmes sveikatai. Ji siejama su
padidėjusia rizika susirgti ne tik širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu, bet ir su tam tikrais
navikais, tokiais kaip storosios žarnos, krūtų ar gimdos kaklelio. Nutukimas nustatomas tada, kai kūno
masės indeksas (KMI) viršija 30 kg/m
2
. Nors pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl šio matavimo
vieneto, kadangi jis neatspindi riebalų pasiskirstymo žmogaus kūne, tačiau gydytojų tarpe jis vis dar
išlieka greitu ir pigiu įrankiu norint įvertinti ar pacientas yra nutukęs. Tiek paciento svoris, tiek kūno
masės indeksas tampa svarbiu faktoriumi, kurį yra būtina įvertinti prieš planuojamą atlikti radiologinį
tyrimą. Dėl per didelės paciento masės ir konstitucinių ypatybių gali nukentėti ne tik vaizdų kokybė, bet ir
susiduriama su nepritaikytų technologijų ar neapmokyto personalo problema. Kompiuterinės
tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos ar rentgenoskopinis tyrimas gali neįvykti paprasčiausiai
dėl to, jog paciento svoris viršija minėtųjų tyrimų metu naudojamų stalų leistiną svorį, todėl paskutiniais
dešimtmečiais išpopuliarėję ir lengvai prieinami tapę sudėtingos, brangios technikos reikalaujantys
radiologiniai tyrimai susidūrė su kita problema – nepritaikymu prie įvairaus žmonių kūno sudėjimo.
Tačiau pasaulinės tendencijos rodo, jog nutukusių asmenų skaičius didėja, o būklės, reikalaujančios
skubaus ir kokybiško ištyrimo, verčia kuo greičiau ieškoti sprendimų. Siekiant gauti kuo geresnę vaizdų
kokybę tobulinamos ne tik technologijos, bet ir diegiami nauji protokolai. Šiame straipsnyje apžvelgiami
nutukimo keliami iššūkiai tokiose radiologijos srityse kaip ultragarsinis tyrimas, rentgenografija,
rentgenoskopija, kompiuterinė ir magnetinio rezonanso tomografija bei aptariami galimi jų sprendimai.
Raktiniai žodžiai: nutukimas; kūno masės indeksas; radiologija; radiologinė diagnostika; ultragarinis
tyrimas; rentgenografija; rentgenoskopija; kompiuterinė tomografija; magnetinio rezonanso tomografija
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar ch (23,(2020(-(Volume(8(|(Issue(13.((Electronic-ISSN:(2345-0592(
!
!
138!
Įvadas
Nutukimas – tai per didelio riebalų kiekio
suaugusio žmogaus organizme sukelta liga, kuri
nustatoma, kai kūno masės indeksas (KMI)
viršija 30 kg/m
2
. Kūno masės indeksas yra
svorio ir ūgio kvadratu santykis, kuris plačiai
naudojamas norint objektyviai įvertinti žmogaus
mitybos būklę bei nustatyti nutukimo laipsnį.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)
pasiūlyta klasifikacija pagal kūno masės indeksą
(KMI) pateikta 1 lentelėje. Nuo 1975 metų
nutukusių žmonių skaičius pasaulyje
patrigubėjo, todėl šią ligą galima laikyti viena iš
pagrindinių šių dienų sveikatos problemų [1].
Nutukimas susijęs su trumpesne gyvenimo
trukme, rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu,
arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių
ligomis bei daugeliu kitų ligų, turinčių pasekmių
gyvenimo kokybei [2, 3, 4, 5, 6]. Ši būklė kelia
iššūkius ir sveikatos priežiūros sistemai.
Nutukimo problema paliečia visas medicinos
sritis, tarp kurių yra ir radiologija, atliekanti
ypač svarbų vaidmenį diagnostikoje. Dėl per
didelės paciento masės ir konstitucinių ypatybių
nukenčia ne tik vaizdų kokybė, bet ir
susiduriama su nepritaikytų technologijų ar
neapmokyto personalo problema. Siekiant
kokybiškai atlikti radiologinius tyrimus didelės
masės pacientams, yra svarbu išvengti ir
nepageidaujamų reiškinių, susijusių su tyrimais.
Įrodyta, jog stambesnės kūno sandaros pacientai
gauna didesnę apšvitos dozę, nei plonesni
pacientai [21]. Taip pat aprašomi atvejai, kai
magnetinio rezonanso tomografijos metu
įvyksta galūnių nudegimai, kurie yra tiesiogiai
susiję su paciento kūno sudėjimu [22, 23]. Šio
straipsnio tikslas - apžvelgti nutukimo keliamus
iššūkius skirtinguose radiologiniuose tyrimuose
bei aptarti galimus sprendimus.
Lentelė 1. PSO kūno masės indekso klasifikacija [33]
Kūno masės indeksas (KMI, kg/m
2
)
Mitybos būklės įvertinimas
< 18.5
Per mažas svoris
18.5 – 24.9
Normalus svoris
25.0 – 29.9
Antsvoris
30.0 – 34.9
I laipsnio nutukimas
35.0 – 39.9
II laipsnio nutukimas
≥ 40.0
III laipsnio nutukimas
Iššūkiai medicininei technikai bei vaizdų
kokybei
Šiuolaikinėms medicinos technologijoms
sparčiai tobulėjant, radiologinė diagnostika
tampa vis lengviau prieinama ir kokybiška,
tačiau tam tikrais atvejais jos galimybes gali
apriboti paciento savybės. Nutukimas gali būti
įvardijamas kaip viena iš jų. Dėl išreikšto
paciento riebalinio sluoksnio storio nukenčia
skirtingų radiologinių tyrimų kokybė, o dėl per
didelių jo apimčių ar masės radiologinis tyrimas
gali būti ir neatliekamas.
Ultragarsinis tyrimas
Ultragarsinis tyrimas yra greitas ir efektyvus
pasirinkimas norint atlikti ne tik planinį, bet ir
skubų daugelio kūno sričių radiologinį ištyrimą
[28]. Jis itin dažnai naudojamas siekiant įvertinti
pilvo organų, tokių kaip kasos, kepenų, blužnies
ar inkstų, būklę. Tačiau lyginant su kitais
radiologiniais tyrimais, būtent ultragarsinio
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar ch (23,(2020(-(Volume(8(|(Issue(13.((Electronic-ISSN:(2345-0592(
!
!
139!
tyrimo kokybė labiausiai nukenčia dėl nutukimo
[26]. Ultragarsinių bangų galimybė pasiekti
gilius audinius priklauso ne tik nuo naudojamų
sekų dažnio, tačiau taip pat ir nuo pilvo srityje
esančio riebalinio sluoksnio storio [29]. Jo
savybė silpninti ultragarsinių bangų sklidimą
kelia rimtus iššūkius šioje srityje [7]. Nustatyta,
jog esant 8 cm storio poodiniam riebalų
sluoksniui, net 94% ultragarsinių bangų
nepasiekia pilvo ertmės [29]. Tai patvirtina ne
tik mokslininkų atlikti tyrimai, tačiau ir
gydytojų klinikinė praktika. Deborah D. Brahee
ir kt. atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog
didžioji dalis ultragarsinės diagnostikos
specialistų pažymi, kad būtent nutukimas gali
būti vienas iš pagrindinių veiksnių, apribojančių
kokybiškos pilvo srities ultragarsinės
diagnostikos galimybes [8]. Dėl šios ligos
prasčiau matomi tulžies pūslės akmenys,
kiaušidžių cistos, yra sunkiau vertinti
nealkoholinės kepenų steatozės bei lėtinės
inkstų ligos dinamiką [8]. Ultragarsinis tyrimas
atlieka svarbų vaidmenį ir nėščiųjų priežiūros
programoje, tačiau motinos nutukimas gali
turėti didelę įtaką šio tyrimo kokybei [9]. Esant
per dideliam motinos svoriui labiausiai nukenčia
vaisiaus širdies, virkštelės ir jos struktūrų bei
stuburo vizualizacija [10]. Dėl tokios nėščios
pacientės būklės atsiranda didelė rizika
nenustatyti įgimtų vaisiaus anomalijų, o tai
neabejotinai gali sukelti rimtų pasekmių tiek
tėvams, tiek gydytojams [7].
Rentgenografija ir kompiuterinė tomografija
Rentgenografija ir kompiuterinė tomografija -
tai tyrimai, kurie yra itin dažnai naudojami
skubios pagalbos skyriuose, tačiau jų galimybes
taip pat gali apriboti paciento nutukimas [12].
Didėjant paciento storiui, eksponentiškai didėja
rentgeno spinduliuotės srauto silpninimas ir tai
atsiliepia rentgenogramų bei kompiuterinės
tomografijos vaizdų kokybei [11].
Rentgenogramose stebima sumažėjusi vaizdo
skiriamoji geba [12]. Taip pat gali būti stebimi
judesio artefaktai, kadangi tokiam pacientui
atliekant rentgeno nuotrauką yra naudojama
ilgesnė ekspozicijos trukmė, nes rentgeno
spinduliai per riebalinį sluoksnį turi nukeliauti
ilgesnį kelią [13]. Būtent šis artefaktas dažnai
yra įvardijamas kaip viena pagrindinių
nutukimo sukeltų problemų rentgenografijoje
[31]. Dėl nepakankamos rentgeno spindulių
penetracijos per riebalinį sluoksnį
kompiuterinės tomografijos tyrimo metu
atsiranda padidėjęs triukšmas ir artefaktai [13].
Vienas iš ryškiausių - vadinamas ‘fotono
trūkumo’ (angl. photon starvation) artefaktas,
kuris atsiranda dėl nepakankamo fotonų
perdavimo į detektorius, todėl vaizdai gali būti
neryškūs [12].
Dėl per didelių paciento matmenų atsiranda
tikimybė, jog kompiuterinės tomografijos
tyrimo metu dalis skenuojamos srities gali
atsidurti už regėjimo lauko (angl. field of view,
FOV) ribos. Tokios sąlygos taip pat leidžia
atsirasti artefaktams [12]. Šio tyrimo metu
naudojami rekonstrukciniai algoritmai gali
padaryti išvadą, jog audiniai, esantys už
skenavimo zonos ribų, taip pat priklauso
skenavimo zonai, todėl gautuose vaizduose yra
matomi neįprastai ryškūs kraštai [12].
Tačiau viena iš svarbiausių problemų, kuri
iškyla taikant rentgeno spinduliuotę
naudojančius tyrimus, yra apšvitos dozė, nes
nutukęs pacientas ją gauną žymiai didesnę, nei
normalios kūno masės tiriamasis [29, 32].
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar ch (23,(2020(-(Volume(8(|(Issue(13.((Electronic-ISSN:(2345-0592(
!
!
140!
Magnetinio rezonanso tomografija
Kaip ir kompiuterinės tomografijos atveju, taip
ir šiame tyrime problemas sukelia per dideli
paciento matmenys. Atliekant magnetinio
rezonanso tomografijos tyrimą, paciento kūnas
gali atsidurti už regėjimo lauko (angl. field of
view, FOV) ribos. To pasekmė – vadinamasis
persidengimo (angl. ‘wrap-around’) artefaktas
[13]. Jis galimas tada, kai paciento kūnas taip
pat yra už regėjimo lauko. Gautame vaizde
matoma, jog už šio lauko ribų buvusi kūno dalis
yra projektuojama kitoje ekrano pusėje, todėl
gaunamas vaizdas yra netinkamas vertinti.
Magnetinio rezonanso tomografijoje stambi
kūno sandara sukelia triukšmą ir artefaktus,
kurie sumažina vaizdų kokybę, t.y. kontrasto ir
triukšmo santykį [13]. Dėl riebalinio sluoksnio
padidėja atstumas tarp organų ir tai taip pat turi
įtakos gautų vaizdų kokybei, nes sumažina
garso ir triukšmo santykį [13]. Atliekant
magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą tokio
sudėjimo pacientams pasitaiko ir komplikacijų.
Viena iš jų – terminiai nudegimai [23].
Dažniausia jų priežastis būna metaliniai
svetimkūniai tiriamojo kūne, tačiau nutukimo
atveju juos gali sukelti paciento odos
susiglaudimas (angl. ‘skin-to-skin’ contact) [24,
25].
Medicininės įrangos nepritaikymas ir
sunkumai personalui
Prastesnė vaizdų kokybė ir artefaktai nėra
vienintelės problemos, susijusios su nutukusių
asmenų radiologine diagnostika. Pacientui
pasiekus tam tikras kūno masės ar matmenų
ribas, kompiuterinės tomografijos, magnetinio
rezonanso ar rentgenoskopinis tyrimas gali būti
neatliktas dėl ribotų medicininės įrangos
galimybių. Standartinių KT stalų leistino svorio
riba yra iki 205 kg, MRT ir rentgenoskopinio
tyrimo – 158 kg. [13, 26]. Jas viršijus galima
sugadinti minėtųjų tyrimų metu naudojamą
tiriamąjį stalą ar jo kėlimo mechanizmą. Svarbu
atsižvelgti ir į naudojamos aparatūros gentrio
angos diametrą. Maksimalus kompiuterinio
tomografo gentrio angos diametras standartiškai
siekia 70 cm, o magnetinio rezonanso
tomografo - 60 cm [13, 26]. Esant per siauroms
minėtųjų aparatų gentrių angoms, pacientas gali
netilpti ir dėl to tyrimas taip pat nebus atliktas.
Didelė paciento masė ir matmenys sukelia
problemas ne tik pritaikant diagnostinę įrangą,
tačiau komplikuoja ir medicininio personalo
darbą. Daugelis įstaigų dar nėra spėję
prisitaikyti prie įvairių pacientų, todėl tokie
išskirtiniai atvejai gali sukelti sunkumų atvežant
pacientą į diagnostikos skyrių, taip pat
perkeliant jį ant tiriamojo stalo [13]. Tokios
situacijos pareikalauja ne tik laiko, bet ir kitų
pacientų kantrybės.
Sprendimai
Pasaulinės tendencijos rodo, kad nutukusių
asmenų skaičius tik didėja, o būklės,
reikalaujančios skubaus ir kokybiško ištyrimo,
verčia ieškoti sprendimų jau šiandien.
Nenustatyta diagnozė, neįvykęs ištyrimas dėl
nepritaikytos technikos ar nepatogios situacijos
tarp paciento ir medicininio personalo – tai
problemos, kurių galima išvengti [27]. Tai
įmanoma padaryti ieškant būdų kaip įveikti
riebalinį sluoksnį bei išvengti jo sukeliamų
artefaktų, atsižvelgti į paciento matmenų
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar ch (23,(2020(-(Volume(8(|(Issue(13.((Electronic-ISSN:(2345-0592(
!
!
141!
keliamus iššūkius ir tam pritaikyti medicininę
techniką.
Ultragarsinis tyrimas
Norint tai padaryti ultragarsinio tyrimo metu,
pirmiausia yra rekomenduojama naudoti
mažesnio dažnio sekas, nes tokiu atveju daugiau
ultragarso bangų gali prasiskverbti pro riebalinį
sluoksnį į gilesnius audinius, organus bei
kraujagysles [9, 12]. Taip pat yra siūloma
naudoti harmoninio audinių vaizdo metodą ir
specialius filtrus (pvz., ‘speckle reduction’
filtrą), kurie leidžia net tik pasiekti gilesnius
audinius, tačiau ir pagerinti gautų vaizdų
kokybę [9, 12]. Lateralinė gulima pozicija taip
pat gali sumažinti riebalinį sluoksnį ir taip
pagerinti ultragarsinių spindulių skvarbą į pilvo
organus [30]. Šiuos metodus galima taikyti ir
nėščiųjų ultragarsinės diagnostikos metu [7].
Esant galimybei yra rekomenduojama peržiūrėti
jau atliktų radiologinių tyrimų vaizdus
(kompiuterinės tomografijos ar magnetinio
rezonanso tomografijos) ir įvertinti esamo
riebalinio sluoksnio storį, kad būtų galima
pasirinkti tinkamus ultragarsinio aparato
parametrus bei tinkamai interpretuoti matomus
vaizdus [13].
Rentgenografija ir kompiuterinė tomografija
Siekiant gauti geresnės kokybės vaizdus
tokiuose tyrimuose kaip rentgenografija ar
kompiuterinė tomografija, yra reikalinga
didesnė apšvitos dozė [14]. Tačiau būtent tai ir
kelia problemas, nes visada turi būti
atsižvelgiama į pagrindinius optimalaus
jonizuojančios spinduliuotės naudojimo
aspektus, kuriuos nurodo Tarptautinis
radiologinės saugos komitetas (ICRP) [15].
Taigi, pagrindinis siekis, kurį nutukimas kelia
jonizuojančią spinduliuotę sukeliančiuose
tyrimuose, yra išgauti kokybišką vaizdą
nedidinant apšvitos dozės. Rentgenologinio
tyrimo metu tai galima padaryti taikant rentgeno
spinduliuotės pluošto sutelkimą į dominančią
sritį arba naudojant tinklelius [14, 16]. Taip pat
galima pozicionuoti pacientą taip, kad arčiausiai
vaizdo priimtuvo esanti kūno dalis turėtų
ploniausią riebalinį sluoksnį [17]. Norint
išvengti didesnės apšvitos kompiuterinės
tomografijos tyrimo metu, yra rekomenduojama
naudoti naujai pritaikytus rekonstrukcinius
algoritmus, kurie padeda pagerinti vaizdų
kokybę nenaudojant didesnės apšvitos [17].
Kompiuterinės ir magnetinio rezonanso
tomografijos įrangos pritaikymas
Imtasi spręsti ir problemas, susijusias su per
didele pacientų mase. Diagnostinės įrangos
rinkoje atsirado kompiuterinės tomografijos
aparatūros stalai, kurių leistinas maksimalus
paciento svoris, kurį aparatas gali pakelti, jau
siekia 308 kg [18]. Taip pat tobulinami
magnetinio rezonanso ir rentgenoskopijos stalai,
kurių maksimalus svorio limitas jau yra net 249
kg [17]. Problemą dėl per didelių pacientų
matmenų pradėta spręsti gaminant platesnes
gentrio angas turinčius kompiuterinės
tomografijos ir magnetinio rezonanso
tomografijos aparatus. Kompiuterinių
tomografų angos jau siekia 80 cm, o magnetinio
rezonanso tomografų – 70 cm [17]. Siekiant
išvengti nesklandumų, susijusių su per dideliais
paciento matmenimis, naudojami ir atviro tipo
magnetinio rezonanso tomografai. Šie aparatai
ne visiškai apsupa pacientą, todėl yra tinkami ne
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar ch (23,(2020(-(Volume(8(|(Issue(13.((Electronic-ISSN:(2345-0592(
!
!
142!
tik didelės kūno masės pacientams, bet ir
vaikams arba asmenims, turintiems
klaustrofobiją [19]. Naudojant šio tipo aparatus,
gauti vaizdai pasižymi žemesne, tačiau
pakankama kokybe. [19]
Per dideli paciento matmenys kelia iššūkius ir
dėl to, jog kompiuterinės tomografijos ir
magnetinio rezonanso tyrimo metu kūnas išeina
už regėjimo lauko ribų, todėl norint to išvengti,
yra rekomenduojama teisingai pozicionuoti
pacientą, kad kūnas ar visa dominanti sritis
patektų į skenavimo zoną, o esant galimybėms
taip pat galima taikyti ir algoritmus, kurie
leidžia atlikti platesnių ribų rekonstrukcijas
[12]. Deja, net ir naudojant naujos kartos
tomografus, leidžiančius atlikti tyrimus su
didesniu regėjimo lauku, galimi judesio
artefaktai, kadangi tyrimas užtrunka ilgiau [20].
Apibendrinimas
Nors yra žinoma, jog padidėjusią kūno masę
gali lemti genetinis polinkis ar tam tikros ligos,
tačiau be šiuolaikinio gyvenimo būdo bei
mitybos pokyčių tokia problema kaip nutukimas
nebūtų atsiradusi. Prevencijos užtikrinimas šioje
srityje yra būtinas, tačiau teigiami rezultatai
reikalauja laiko, o būti pasiruošus suteikti
medicininę pagalbą bei kokybišką diagnostiką
nutukusiems pacientams reikia jau šiandien. Tai
yra būklė, kuri kelia nemažus iššūkius
radiologinėje diagnostikoje, todėl sveikatos
priežiūros įstaigos turi būti aprūpintos reikalinga
technika, o specialistai – paruošti darbui su
tokiais pacientais, nes turi būti garantuojama ne
tik vaizdų kokybė, bet ir pacientų saugumas.
Taip būtų užtikrinamas kokybiškų sveikatos
priežiūros paslaugų prieinamumas ir šia liga
sergantiems asmenims.
Literatūros sąrašas
1. World Health Organization. Obesity and
overweight. 2006. Available at:
www.who.int/mediacentre/factsheets/fs311/
en/index.html. Accessed September 8, 2019
2. Peeters A, Barendregt JJ, Willekens F,
Mackenbach JP, Mamun AA, Bonneux L,
et al. Obesity in Adulthood and Its
Consequences for Life Expectancy: A Life-
Table Analysis. Ann Intern Med.
2003;138:24–32.
3. Frank B. Hu, M.D., JoAnn E. Manson,
M.D., Meir J. Stampfer, M.D., Graham
Colditz, M.D., Simin Liu, M.D., Caren G.
Solomon, M.D., and Walter C. Willett,
M.D. Diet, Lifestyle, and the Risk of Type
2 Diabetes Mellitus in Women. N Engl J
Med 2001; 345:790-797.
4. June M Chan, Eric B Rimm, Graham A
Colditz, Meir J Stampfer, Walter C Willett.
Obesity, Fat Distribution, and Weight Gain
as Risk Factors for Clinical Diabetes in
Men. Diabetes Care Sep 1994, 17 (9) 961-
969.
5. Huang Z, Willett WC, Manson JE, Rosner
B, Stampfer MJ, Speizer FE, et al. Body
Weight, Weight Change, and Risk for
Hypertension in Women. Ann Intern Med.
1998;128:81–88.
6. Wilson PWF, D'Agostino RB, Sullivan L,
Parise H, Kannel WB. Overweight and
Obesity as Determinants of Cardiovascular
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar ch (23,(2020(-(Volume(8(|(Issue(13.((Electronic-ISSN:(2345-0592(
!
!
143!
Risk: The Framingham Experience. Arch
Intern Med. 2002;162(16):1867–1872.
7. Paladini, D. (2009), Sonography in obese
and overweight pregnant women: clinical,
medicolegal and technical issues.
Ultrasound Obstet Gynecol, 33: 720-729.
8. Brahee, Deborah D., Chinwe Ogedegbe,
Cynthia Hassler, Themba Nyirenda, Vikki
Hazelwood, Herman Morchel, Rita S. Patel,
and Joseph Feldman. “Body Mass Index
and Abdominal Ultrasound Image Quality:
A Pilot Survey of Sonographers.” Journal
of Diagnostic Medical Sonography 29, no.
2 (March 2013): 66–72.
9. Paladini, D. (2009), Sonography in obese
and overweight pregnant women: clinical,
medicolegal and technical issues.
Ultrasound Obstet Gynecol, 33: 720-729.
10. Wolfe HM, Sokol RJ, Martier SM, Zador
IE. Maternal obesity: a potential source of
error in sonographic prenatal diagnosis.
Obstet Gynecol 1990;76:339–42.
11. McKetty, M.H. The AAPM/RSNA physics
tutorial for residents. X-ray attenuation.
Radiographics. 1998;18:151–163
12. Michael J. Modica, Kalpana M. Kanal, and
Martin L. Gunn. The Obese Emergency
Patient: Imaging Challenges and Solutions.
RadioGraphics 2011 31:3, 811-823
13. Raul N. Uppot, Dushyant V. Sahani, Peter
F. Hahn, Debra Gervais, and Peter R.
Mueller. Impact of Obesity on Medical
Imaging and Image-Guided Intervention.
American Journal of Roentgenology 2007
188:2, 433-440
14. Robert A. Parry, Sharon A. Glaze, and
Benjamin R. Archer. The AAPM/RSNA
Physics Tutorial for Residents.
RadioGraphics 1999 19:5, 1289-1302
15. International Commission on Radiological
Protection. The 2007 recommendations of
the International Commission on
Radiological Protection. ICRP Publication
103. Ann ICRP. 2007; 37: 1–332
16. G T Barnes. Contrast and scatter in x-ray
imaging. RadioGraphics 1991 11:2, 307-
323
17. Janet Cochrane Miller., Raul N. Uppot.
Imaging Obese Patients.Radiology Rounds.
August 2011 – Volume 9, Issue 8
18. Dzmitry M. Fursevich, Gary M. LiMarzi,
Matthew C. O’Dell, Manuel A. Hernandez,
and William F. Sensakovic. Bariatric CT
Imaging: Challenges and Solutions.
RadioGraphics 2016 36:4, 1076-1086
19. Bucourt, M., Streitparth, F., Wonneberger,
U. et al. Obese patients in an open MRI at
1.0 Tesla: image quality, diagnostic impact
and feasibility. European Radiology (2011)
21: 1004.
20. H. Michael Gach, Stacie L. Mackey, Sarah
E. Hausman, Danielle R. Jackson, Tammie
L. Benzinger, Lauren Henke, Lindsay A.
Murphy, Jamie L. Fluchel, Bin Cai,
Journal(of(Medical(Scie n ce s.(M ar ch (23,(2020(-(Volume(8(|(Issue(13.((Electronic-ISSN:(2345-0592(
!
!
144!
Jacqueline E. Zoberi, Jose Garcia-Ramirez,
Sasa Mutic, Julie K. Schwarz. MRI safety
risks in the obese: The case of the
disposable lighter stored in the pannus.
Radiology Case Reports, Volume 14, Issue
5, 2019, Pages 634-638, ISSN 1930-0433
21. Sebastian T. Schindera, Rendon C. Nelson,
Thomas L. Toth, Giao T. Nguyen, Greta I.
Toncheva, David M. DeLong, and Terry T.
Yoshizumi. Effect of Patient Size on
Radiation Dose for Abdominal MDCT with
Automatic Tube Current Modulation:
Phantom Study. American Journal of
Roentgenology 2008 190:2, W100-W105
22. Jonathan S. Friedstat, Molly E. Moore,
Jeremy Goverman, Shawn P. Fagan, An
Unusual Burn During Routine Magnetic
Resonance Imaging, Journal of Burn Care
& Research, Volume 34, Issue 2, March-
April 2013, Pages e110–e111
23. Nicole S. Mandel, MD Jeremy L. Ramdial,
MD Erin N. Marcus, MD. A second-degree
burn after MRI. Cleveland Clinic Journal of
Medicine. 2017 May;84(5):348-349
24. Dempsey MF, Condon B. Thermal injuries
associated with MRI. Clin Radiol 2001;
56:457–465.
25. Friedstat J, Moore ME, Goverman J, Fagan
SP. An unusual burn during routine
magnetic resonance imaging. J Burn Care
Res 2013; 34: e110–e111.
26. Raul N. Uppot. Impact of Obesity on
Medical Imaging. HealthManagement,
Volume 14 – Issue 3,2014
27. Buckley O, Ward E, Ryan A, Colin W,
Snow A, Torreggiani WC. European
obesity and the radiology department. What
can we do to help? Eur Radiol. 2009;
19(2):298-309
28. Lingawi SS, Buckley AR. Focused
abdominal US in patients with trauma.
Radiology2000;217(2):426–429
29. Bushberg JT. The essential physics of
medical imaging. Philadelphia, Pa:
Lippincott Williams & Wilkins, 2002
30. Benacerraf BR. A technical tip on scanning
obese gravidae. Ultrasound Obstet
Gynecol2010;35(5):615–616
31. Rill LN, Brateman L, Arreola M.
Evaluating radiographic parameters for
mobile chest computed radiography:
phantoms, image quality and effective dose.
Med Phys2003;30(10):2727–2735
32. McKetty MH. X-ray attenuation.
RadioGraphics 1998;18(1):151–163
33. ‘BMI classification’. World Health
Organization. Accessed 8
th
October, 2019