Tick-borne encephalitis – case report | Journal of MEDICAL SCIENCES

Full article

https://doi.org/10.53453/ms.2025.5.4

Tick-borne encephalitis: case report

Ugnė Sakalauskienė

Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania

Abstract

Introduction. Tick-borne encephalitis (TBE) is one of the most important viral vector-borne central nervous

system (CNS) infections in Europe and parts of Asia. Tick-borne encephalitis virus is transmitted during tick

bites, less often by consuming unpasteurized milk. In European countries, viral tick-borne encephalitis occurs in

severe forms in about 50% of patients, meningoencephalitic form in 40%, and meningoencephalomyelitis in 10%

of patients. The severity of tick-borne encephalitis increases with age. The long-term prognosis of the disease is

unfavorable, about 40-50% of patients with tick-borne encephalitis feel the consequences of the disease for months

or years, usually paresis, ataxia and other gait or balance disorders. In the absence of specific treatment for tick-

borne encephalitis, the only effective way to prevent the disease is vaccination. Modern vaccines are safe and

effective, with an effectiveness of 95-99%.

Case report. A 19-year-old patient came to the Emergency Department with the referral of a family doctor. He

complained of fever up to 38.6*C, headache, dizziness, nausea, vomiting, general weakness, difficulty in walking

and weakness of the right arm. Fell ill 3 days ago. From the epidemiological anamnesis is known, the patients was

bitten by tick 2 weeks ago. Vaccination against tick-borne encephalitis has not been performed. A lumbar puncture

and serological tests were performed and diagnosis of tick-born encephalitis was made. As the clinical condition

worsened, with the progression of the meningoencephalomyelitis clinic, the patient was transferred to the

Intensive care unit. After the condition improved, rehabilitation treatment was provided. Despite intensive

treatment and rehabilitation treatment, the patient left the hospital with persistent balance disorders and hand

paresis.

Conclusion. Viral tick-borne encephalitis is an important tick-borne infection of the central nervous system in

Europe and Asia. Due to the relatively severe clinical course and lack of specific treatment, the high proportion

of patients who do not fully recover from the acute illness, and the increasing morbidity, it is a growing public

health problem that could be significantly reduced by vaccination.

Keywords: tick-borne encephalitis, meningoencephalomyelitis, immunization.

Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

Medical Sciences 2025 Vol. 13 (3), p. 40-48, https://doi.org/10.53453/ms.2025.5.4

Erkinis encefalitas: klinikinis atvejis

Ugnė Sakalauskienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva

Santrauka

Įvadas. Erkinis encefalitas (EE) yra dažniausia ir viena iš sunkiausių virusinių centrinės nervų sistemos (CNS)

infekcijų Lietuvoje bei viena iš svarbiausių virusinių transmisiniu būdu perduodamų infekcijų Europoje ir dalyje

Azijos. Erkinio encefalito virusą perduoda erkės įsisegimo metu, rečiau vartojant nepasterizuotą pieną. Europos

šalyse virusinis erkinis encefalitas apie 50 % pacientų pasireiškia sunkiomis formomis, 40 % -

meningoencefalitine forma, o 10% pacientų - meningoencefalomielitine forma. Erkiniu encefalitu dažniau ir

sunkiau serga vyresnio amžiaus žmonės. Ilgalaikė ligos prognozė yra nepalanki, nes apie 40-50% pacientų

persirgusių erkiniu encefalitu jaučia ligos pasekmes mėnesiais ar metais, dažniausiai tai parezės, ataksija ir kiti

eisenos ar lygsvaros sutrikimai. Specifinio gydymo nėra, todėl vienintelis efektyvus būdas apsisaugoti nuo ligos

yra vakcinacija. Šiuolaikinės vakcinos yra saugios, efektyvumas siekia 95-99 %.

Klinikinis atvejis. 19-os metų amžiaus pacientas atvyko į Skubiosios pagalbos skyrių šeimos gydytojo siuntimu.

Skundėsi karščiavimu iki 38.6°C, galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, vėmimu, bendru silpnumu, sunkumu

einant bei dešinės rankos nusilpimu. Susirgo ūmiai prieš 3 dienas. Iš epidemiologinės anamnezės žinoma, kad

prieš 2 savaites buvo įsisegusi erkė. Vakcinacija nuo erkinio encefalito neatlikta. Atlikus liumbalinę punkciją ir

serologinius tyrimus patvirtintas virusinis erkinis encefalitas. Būklei blogėjant, progresuojant

meningoencefalomielito klinikai, pacientas perkeltas tolimesniam gydymui į Intensyvios terapijos skyrių. Būklei

pagerėjus, taikytas reabilitacinis gydymas. Nepaisant intensyvaus simptominio bei reabilitacinio gydymo,

pacientas iš ligoninės išvyko išliekant pusiausvyros sutrikimams, rankų parezei.

Apibendrinimas. Virusinis erkinis encefalitas - svarbi erkių platinama centrinės nervų sistemos infekcija

Europoje ir Azijoje. Dėl gana sunkios klinikinės eigos, specifinio gydymo nebuvimo, didėjančio sergamumo, bei

didelei pacientų daliai pasireiškiant liekamiesiems reiškiniams, tai yra auganti visuomenės sveikatos problema,

kurią būtų galima žymiai sumažinti skiepijant.

Raktažodžiai: erkinis encefalitas, meningoencefalomielitas, vakcinacija.

Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

1. Įvadas

Erkinis encefalitas (EE) yra virusinė infekcinė

liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą ir

galinti sukelti ilgalaikius neurologinius

simptomus ir net mirtį. Erkinio encefalito virusas

(EEV) priklauso Flavivirus genčiai, Flaviviridae

šeimai. Pagrindiniai viruso šeimininkai ir

rezervuarai yra smulkūs graužikai. EEV

daugiausia platina Ixodes ricinus rūšies erkės,

nors Rytų Europoje ir Rusijoje pagrindinis

vektorius yra Ixodes persulcatus rūšies erkės.

Pagrindinis kelias, kuriuo EEV patenka į kūną,

yra erkės įkandimas. Iš pradžių virusas dauginasi

įsisegimo vietoje, daugiausia Langerhanso

ląstelėse (dendritinėse odos ląstelėse),

limfagyslėmis virusas nunešamas į regioninius

limfmazgius, iš jų virusas patenka į kraują.

Kraujo keliu virusas pasiekia ir infekuoja

įvairius periferinius organus bei audinius,

kuriuose vyksta tolesnė viruso replikacija ir kyla

antrinė viremija, kurios metu virusas pasiekia

CNS. Gerokai rečiau EEV užsikrečiama

vartojant užkrėstą, termiškai neapdorotą ožkų

rečiau karvių, avių pieną ar jo produktus. Erkinio

encefalito dažnio padidėjimą ir endeminių sričių

išplitimą į naujus regionus lemia klimato

pokyčiai bei aktyvesnė laisvalaikio veikla

gamtoje. Per pastaruosius 30 metų žmonių

erkinio encefalito atvejų skaičius visuose

endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik

400 %, rizikos zonos išplito, tai pat buvo atrasti

nauji infekcijos židiniai. Skiriami šie erkinio

encefalito viruso potipiai:

• Europos potipis, platinamas I. ricinus

erkių, endeminis Vidurio, Rytų ir Šiaurės

Europos kaimo ir miškingose vietovėse;

• Tolimųjų Rytų potipis, daugiausia

platinamas I. persulcatus, endeminis Tolimųjų

Rytų Rusijoje ir miškinguose Kinijos bei

Japonijos regionuose;

• Sibiro potipis, platinamas I.

persulcatus, endeminis Uralo regione, Sibire ir

Tolimųjų Rytų Rusijoje, taip pat kai kuriose

šiaurės rytų Europos srityse.

EE inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 2 –

28 d. (vidutiniškai – 8 d.). Per maistą plintančios

infekcijos inkubacinis periodas paprastai yra

trumpesnis, maždaug 4 dienos. Vokietijoje

atliktas erkiniu encefalitų sergančių pacientų

tyrimas parodė, kad vidutiniškai inkubacinis

laikotarpis nuo erkės įkandimo iki ligos pradžios

buvo 11 dienų (nuo 4 iki 28 dienų). Šis tyrimas

parodė, kad 74 proc. pacientų būdinga dvibangė

ligos eiga. Maždaug trečdalis pacientų,

sergančių erkiniu encefalitu, neigia erkės

įsisiurbimą. Europos potipis siejamas su

lengvesne liga, mirštamumas siekia 0,5–2 proc.,

o sunkios neurologinės pasekmės būdingos apie

10 proc. pacientų. Vaikams EE dažniausiai

pasireiškia meningitu, vyresniems nei 40 metų

amžiaus žmonėms didesnė rizika susirgti

encefalitine forma, o vyresniems nei 60 metų

žmonėms būdingas didesnis mirštamumas ir

ilgalaikės pasekmės. Tolimųjų Rytų potipis yra

susijęs su sunkesne ligos eiga: būdinga

vienbangis karščiavimas, ryškesnė neurologinė

klinika, dažnesnė sunkių neurologinių

komplikacijų rizika, mirtingumas siekia iki 5

proc. Sibiro potipis pasižymi lengvesne ligos

eiga, kuri gali pereiti į lėtinę ar užsitęsusią

infekciją, mirtingumas siekia 1–3 proc. EE vyrai

serga du kartus dažniau nei moterys. Pirmosios

karščiavimo bangos metu stebimas trumpas

karščiavimo laikotarpis, lydimas nuovargio,

galvos, kaklo, pečių juostos, apatinės nugaros

dalies skausmo. Nustojus karščiuoti būdingas

besimptomis laikotarpis, trunkantis 2– 10 dienų.

Antroji karščiavimo banga yra lydima

neurologinių simptomų. Pagal smegenų dangalų,

parenchimos, nugaros smegenų ir šaknelių bei

Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

nugarinių nervų pažeidimo požymius EE klinika

gali būti meningitinė, meningoencefalitinė,

meningoencefalomielitinė/radikuloneuritinė.

Simptomai varijuoja nuo lengvo meningito iki

sunkaus meningoencefalomielito, kuriam kartu

su smegenų dangalų ir parenchimos pažeidimo

požymiais būdingos vangios proksimalinio tipo

rankų ir (arba) pečių juostos parezės, kurios

paprastai išsivysto po 5–10 dienų karščiavimo.

Sunkiausia, meningoencefalomielitine EE forma

suserga apie 10 proc. pacientų. Apie 35–58 proc.

pacientų persirgusių EE nustatomas

poencefalitinis neurokognityvinių funkcijų

sutrikimo sindromas, sukeliantis ilgalaikį

sergamumą, turintį įtakos paciento gyvenimo

kokybei, o kartais priverčiantis keisti gyvenimo

būdą.

Erkinio encefalito klinikiniai požymiai

nespecifiniai, diagnozė patvirtinama laborato-

riniais tyrimais. Pirmosios karščiavimo bangos

metu stebima neutropenija ir trombocitopenija,

saikiai padidėję kepenų fermentai stebimi tik

10–20 proc. pacientų. Virusas gali būti išskirtas

iš kraujo pirmosios karščiavimo bangos metu

polimerazinės grandininės reakcijos (PGR)

metodu.

Antrosios karščiavimo bangos metu bendrame

kraujo tyrime (BKT) nustatomas padidėjęs

leukocitų skaičius (apie 75 proc. pacientų),

padidėjęs C reaktyviojo baltymo kiekis (daugiau

nei 80 proc. pacientų) bei padidėjęs eritrocitų

nusėdimo (ENG) greitis (daugiau nei 90 proc.

pacientų). Atlikus liumbalinę punkciją, likvore

stebimi uždegiminiai pakitimai, būdinga

vidutinio laispnio pleocitozė (100–300 ląstelių/l)

su galimu segmentuotų granulocitų (60–70

proc.) vyravimu limfocitų atžvilgiu (30–40

proc.), būna saikiai padidėjęs baltymo kiekis,

normali gliukozės ir laktato koncentracija.

Mirtimi pasibaigusiais atvejais, virusą galima

atpažinti CNS elektroniniu mikroskopu arba

atlikus PGR tyrimą. Diagnozė pagrindžiama

radus specifinius antikūnus kraujo serume, kurie

dažniausiai aptinkami antrosios karščiavimo

bangos pradžioje. Erkinio encefalito etiologija

patvirtinama nustačius EEV IgM ir IgG antikūnų

kraujyje arba EEV IgM smegenų skystyje, arba

EEV IgG serokonversiją, arba poriniuose

serumuose ≥ 4 k. padidėjusį IgG antikūnų titrą.

Labai retu atveju, kai pirmame serume aptinkami

tik IgM antikūnai, diagnozė turi būti patvirtinta

kartojant serologinius tyrimus, nes vien tik

teigiami IgM antikūnai diagnozės nepatvirtina.

IgM antikūnai serume aptinkami keletą mėnesių

po užsikrėtimo, tuo tarpu IgG antikūnai išlieka

visą gyvenimą, sukelia ilgalaikį imunitetą, kuris

apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo. Magne-

tinio rezonanso tomografija (MRT) ir regioninės

smegenų kraujo tėkmės tyrimai, naudojant

apskaičiuotą vieno fotono emisiją tomografijos

(SPECT), yra ribotos vertės.

Retais atvejais (pvz. imunosupresantus

vartojantys asmenys) susirgti erkiniu encefalitu

gali ir skiepyti asmenys, tuomet serologinė

diagnostika būna sudėtinga. Tokiais atvejais

kartais pirmiausia aptinkami EE IgG antikūnai,

kurių greitai daugėja, o tik vėliau pradeda

formuotis EE IgM antikūnai. Todėl, jei

skiepytam pacientui kliniškai įtariamas erkinis

encefalitas, turint aukštus specifinių IgG

antikūnų titrus pirmame kraujo serumo

mėginyje, antrą mėginį reikia ištirti maždaug po

10 dienų dėl IgM antikūnų atsiradimo, taip

patvirtinant erkinio encefalito diagnozę ir

vakcinacijos neefektyvumą. Tai pat diagnozę

galima patvirtinti nustačius intratekalinius

antikūnus, arba atlikti erkinio encefalito IgG

avidiškumo tyrimą. Persirgus erkiniu encefalitu,

taip pat kaip ir po pirmųjų dviejų skiepų, erkinio

encefalito IgM antikūnus galima aptikti keletą

Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

mėnesių. Tai gali lemti klaidingą serologinio

tyrimo interpretaciją esant kitos CNS ligos ar

infekcijos (vasaros mėnesiais, pvz.,

enterovirusinės infekcijos). Tuomet ligai

patvirtinti ar paneigti atliekami intratekaliniai

antikūnai ir EE IgG avidiškumo tyrimas.

Povakcininiam imunitetui ar imunitetui įvertinti

po persirgtos infekcijos naudojamas EE IgG

nustatymas ELISA metodu. Naudojant šį

metodą, erkinio encefalito virusas surišamas,

aptinkami antikūnai, tačiau jie nebūtinai

koreliuoja su apsauginiais, virusą neutralizuo-

jančiais antikūnais. EE virusas, kaip Flavivirus

genties narys, turi bendras antigenines sistemas

savo E baltyme su keliais kitais flavivirusais,

reaguojančiais kryžmiškai, tačiau neturinčiais

neutralizuojančių antikūnų. IgG antikūnų lygio

nustatymas ELISA metodu yra geras žymuo,

leidžiantis nuspėti neutralizuojančių antikūnų

buvimą prieš EE virusą, bet tik žmonėms,

nevakcinuotiems dėl kitų flavivirusinių infekcijų

(Geltonojo drugio, japoniškojo encefalito), ar

nepersirgusiems jomis (Dengės karštligė ar

Vakarų Nilo encefalitas). Esant kontaktui su

flavivirusu, imunitetui įvertinti būtina atlikti

neutralizacijos tyrimą (NT). NT reikalingas

norint patvirtinti teigiamus ELISA rezultatus,

gautus serologinio tyrimo metu, atliktus

vietovėse, kuriose anksčiau nebuvo įrodyta, kad

erkinio encefalito virusas yra endeminis.

Specifinio erkinio encefalito gydymo nėra.

Skiriamas simptominis gydymas: analgetikai,

antipiretikai, intraveniniai kristaloidų tirpalai,

antiemetikai, prireikus - prieštraukuliniai

vaistai, osmodiuretikai. Esant stabiliai ligonio

būklei, taikomas reabilitacinis gydymas.

Vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė -

vakcinacija. Pasaulio sveikatos organizacija

(PSO) rekomenduoja skiepytis nuo erkinio

encefalito visoms amžiaus grupėms endeminėse

vietovėse. Vaikus galima skiepyti nuo 1 metų

amžiaus. Vakcinacijos schemos yra dvi –

įprastinė ir pagreitintoji (taikoma prieš pat ar jau

prasidėjus erkių aktyvumo sezonu). Pagal

įprastinę skiepijimo schemą vakcina yra

skiepijama išlaikant 1-3 mėnesių tarpą tarp

pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro

imunitetas visiškai apsaugantis žmogų nuo šios

ligos išsivystymo vienerius metus. Skiepai

garantuoja apsaugą praėjus dviem savaitėms po

antrosios dozės suleidimo. Trečia vakcinos dozė

skiriama po 5 – 12 mėn. Pirmoji revakcinacija

atliekama po 3 metų, o vėliau, priklausomai nuo

žmogaus amžiaus – trejų arba penkerių metų.

Šiltuoju metų sezonu, kai erkės jau aktyvios,

galima vakcinuoti pagreitinta schema – tarp

pirmosios ir antrosios vakcinos dozių yra

išlaikomas dviejų savaičių intervalas. Trečia

vakcinos dozė skiriama praėjus 5 – 12 sav. po

antrosios dozės. Vėliau, kas 3 – 5 metus

vakcinuojama viena doze. Vakcinų efektyvumas

FSME-IMMUN duomenimis Austrijoje

svyruoja tarp 96 – 99 proc. reguliariai

skiepijamiems asmenims, o nereguliariai

skiepijamiems efektyvumas mažesnis.

2. Klinikinis atvejis.

19-os metų amžiaus pacientas atvyko į

Skubiosios pagalbos skyrių šeimos gydytojo

siuntimu. Skundėsi karščiavimu iki 38.6°C,

galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, vėmimu,

bendru silpnumu, sunkumu einant bei dešinės

rankos nusilpimu. Susirgo ūmiai prieš 3 dienas.

Iš epidemiologinės anamnezės žinoma, jog prieš

2 savaites buvo įsisegusi erkė. Nuo erkinio

encefalito neskiepytas. Skubiosios pagalbos

skyriuje atlikus laboratorinius bei

instrumentinius tyrimus žr. 1 lentelė, įtariant

virusinį erkinį encefalitą pacientas hospita-

lizuotas tolimesniam ištyrimu bei gydymui.

Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

Apžiūrint skyriuje: pacientas sąmoningas,

kontaktiškas, orientuotas. Meninginiai simpto-

mai neigiami, nistagmas -. Veidas simetriškas,

jutimo sutrikimų nėra. Stebima dešinės rankos

parezė. Dešinės rankos proksimalių raumenų

jėga 3 b., gali įveikti gravitacijos jėgą, bet ne

pasipriešinimą, distalių raumenų jėga – 5 b.

Apatinėse galūnėse raumenų jėga, sausgysliniai

refleksai norma. Rankų tremoras. Piršto-nosies

mėginį atlieka su ataksija. Koordinacija

sutrikusi. Svyruoja Rombergo pozoje.

1 lentelė. Paciento tyrimų duomenys

Tyrimai

Rezultatas

Tyrimų normos

Bendras kraujo tyrimas

Leukocitai - 15,16 x 10

Neutrofilai -13,58 x 10

Hemoglobinas – 147 g/l

Trombocitai - 149 x 10

3,6 – 10.5 x 10

1,5 – 7,7 x 10

135 – 172 g/l

150 – 370 x 10

CRB

8,1 mg/l

0-5 mg/l

Elektrolitai

K – 3,8 mmol/l

Na – 142 mm/l

Cl – 104 mmol/l

3,8 – 5,3 mmol/l

134 – 145 mmol/l

98 – 107 mmol/l

Gliukozė

5,86 mm/l

4,2 – 6,1 mmol/l

Koagulograma

SPA – 63 %

INR – 1,21

ADTL – 36,2 sek.

70 – 130 %

0,90 – 1,19

28 – 40 sek.

Erkinio encefalito IgM,

IgG

Erkinio encefalito IgM – 129,7 U/ml

Erkinio encefalito IgG – 204,8 U/ml

Neig < 10 U/ml, ribinis 10-15 U/ml,

teigiamas > 15 U/ml

Neig < 100 U/ml, ribinis 100-150

U/ml, teigiamas > 150 U/ml

Liumbalinė (juosmeninė)

punkcija (LP)

Bendras likvoro tyrimas:

Leukocitai – 223 X 10

Mononuklearai – 23,6 %

Polimorfonuklearai – 76,5 %

Eritrocitai – 0 µl

Baltymas likvore 0,970 g/l

Gliukozė likvore 3,43 mmol/

0 – 5 x 10

0 – 0,1 x 10

0,15 – 0,45 g/l

2,78 – 3,89 mmol/l

Galvos smegenų

kompiuterinė tomografija

Galvos smegenyse ūmių patologinių

židinių pakitimų, edemos nematyti.

Progresuojant meningoencefalomielito klinikai

(dizartrijai, atsirado horizontalus nistagmas į

kairę, tetraperezei), pacientas tolimesniam

gydymui perkeltas į Intensyvios terapijos skyrių

(ITS). ITS toliau progresuojant raumenų

silpnumui, pacientas intubuotas, taikyta dirbtinė

plaučių ventiliacija (DPV), būklė komplikavosi

hospitaline pneumonija. ITS pacientas gydytas

24 paras. Būklei pagerėjus, ekstubuotas ir

tolimesniam gydymui perkeltas į Infekcinių ligų

skyrių. Skyriuje išlieka susilpnėjusi abiejų rankų

raumenų jėga (daugiau kairėje), atsisėdus tiesiai

nenulaiko galvos, galva svyra į kairę pusę.

Atlikus elektromiografiją (EMG), nustatyta

nervus n axillaris dex., n. medianus dex., n.

ulnaris dex.,n. accessories dex. motorinių

skaidulų aksonopatija, ūminės denervacijos ir

poūmės reinervacijos požymiai bulbarinės

grupės ir kaklinio segmento raumenyse,

pakitimai atitinka poūmį motorinių branduolių

Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

pažeidimą. Tęsta kineziterapija. Išliekant

bendram silpnumui, apsitarnavimo, mobilumo

funkcijų sutrikimui (Barthel indeksas – 30 balų),

pacientas nukreiptas tolimesniam stacionariniam

reabilitaciniam gydymui (56 lovadieniai).

Išrašant (Barthel indeksas 85 balai)

rekomenduota tęsti kineziterapiją, ergoterapiją,

masažus.

3. Diskusija.

Erkinis encefalitas yra viena svarbiausių CNS

infekcijų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos

bei Azijos šalyse. Kasmet erkinio encefalito

atvejų daugėja. Europoje 2015 – 2020 m.

virusinio erkinio encefalito atvejų padvigubėjo.

Virusinis erkinis encefalitas sunki centrinės

nervų sistemos liga, apie 50 proc. pacientų

persirgusių erkiniu encefalitu jaučia ligos

padarinius: parezes, lygsvaros sutrikimus,

atminties sutrikimus, galvos skausmus ir kt. EE

ligos sunkumas tiesiogiai proporcingas paciento

amžiui. Vaikai paprastai serga gana lengvomis

meningintinėmis formomis. Mūsų aprašytas

klinikinis atvejis parodė, jog nepaisant jauno

paciento amžiaus, jis persirgo pačia sunkiausia

EE forma – meningoencefalomielitu. Net ir

praėjus trims mėnesiams po ūmios ligos,

reabilitacinio gydymo, pacientas jautė

liekamuosius reiškinius (greitesnis nuovargis,

sumažėjusi ištvermė, rankų parezė, lygsvaros

sutrikimas, reikalinga nedidelė pagalba

apsirengiant, valgant kietesnį maistą). EEV

žmogui perduoda erkės, rečiau galima užsikrėsti

vartojant termiškai neapdorotą ožkų, karvės,

avių pieną bei jų produktus. Erkinis encefalitas

diagnozuojamas remiantis klinikiniais

požymiais, epidemiologine anamneze, atlikus

liumbalinę punkciją (likvoro tyrimą) bei

etiologiją patvirtinus serologiniais tyrimais.

Vakcinacija yra efektyvus būdas apsisaugoti nuo

erkinio encefalito endeminėse zonose, skiepytis

rekomenduoja visiems nuo 1 metų amžiaus.

Vakcinos veiksmingumas siekia iki 95-99proc.

Aptarto klinikinio atvejo metu laiku atlikta

vakcinacija galėjo pacientą apsaugoti nuo

sunkios erkinio encefalito formos bei būtų

išvengta ligos pasekmių. Erkinis encefalitas

gydomas simptomiškai, skiriama lašinė skysčių

infuzija, užtikrinamas pakankamas kalorijų

gavimas su maistu, analgetikai, antipiretikai,

esant smegenų edemos klinikai skiriamas

manitolis. Gali būti skiriama kortikosteroidai,

tačiau nėra duomenų, kad tai pagerintų išeičių ar

liekamųjų reiškinių dažnį. Šiuo aptartu klininiu

atveju pacientas matė įsisegusią erkę, ligos eiga

buvo tipinė (dvibangis karščiavimas). Šeimos

gydytoja laiku įtarė erkinio encefalito diagnozę

ir nukreipė pacientą stacionariniam gydymui į

specializuotą skyrių. Pacientui buvo skirtas

simptominis gydymas: lašinė skysčių infuzija,

antipiretikai, analgetikai pagal reikalą, mažos

molekulinės masės heparinas (MMHM)

trombozių profilaktikai, esant smegenų edemos

klinikai manitolis. Tačiau nepaisant skirto

intensyvaus simptominio gydymo, paciento

būklė blogėjo, progresavo meningoencefalo-

mielito klinika, atsirado bulbariniai reiškiniai,

pacientas perkeltas į ITS. Praėjus ūmiam ligos

periodui pacientui, 56 dienas buvo taikytas

reabilitacinis gydymas. Persirgus sunkia erkinio

encefalito forma (meningoencefalomielitu)

pacientai ilgai būna nedarbingi, reikalinga ilga

reabilitacija, neretai parezės pilnai ir neatsistato.

Persirgus erkiniu encefalitu įgyjamas ilgalaikis

imunitetas apsaugantis nuo pakartotinių

užsikrėtimų. Nuo 2024 m rugsėjo 1-osios

Lietuvoje erkinio encefalito vakcina nemokamai

skiepijami 50-55 metų amžiaus asmenys.

4. Išvados

Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

Erkinis encefalitas (EE) yra dažniausia ir viena

sunkiausių virusinių centrinės nervų sistemos

(CNS) infekcijų Europoje ir dalyje Azijos. Tai

gamtinė židininė liga, perduodama transmisiniu

būdu (erkės įsisegimas), rečiau vartojant

nepasterizuotus pieno produktus. Endeminėse

zonose liga įtariama, atsižvelgiant į

epidemiologinę anamnezę (ar buvo erkės

įsisegimas), paciento vakcinacijos statusą,

klinikinius simptomus bei esant įtarimui

atliekami tyrimai dėl EE. Apie 50% pacientų

persirgusių EE erkės įsisegimo nepastebi.

Nesant specifinio gydymo, keičiančio ligos eigą,

ligos prognozė išlieka nepalanki, ypač persirgus

sunkiomis ligos formomis. Dažni liekamieji

reiškiniai, tokie kaip greitas nuovargis, galvos

skausmai, atminties sutrikimai, parezės, ataksija

ir kiti eisenos ar lygsvaros sutrikimai.

Keičiantis klimatui EE tampa vis didesniu

visuomenės sveikatos iššūkiu Europoje ir kitose

pasaulio dalyse. Per pastaruosius 30 metų EE

atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos

regionuose padidėjo beveik 400 %, aptikta naujų

infekcijos židinių. Endeminėse zonose

vakcinacijos apimtys išlieka nepakankamos,

sergamumas EE toliau auga, nežiūrint į tai, kad

vakcina saugi ir efektyvi. Endeminėse zonose

vakcinacija nuo erkinio encefalito

rekomenduojama visiems gyventojams nuo 1

metų amžiaus. Vakcina yra saugi, nesukelianti

pašalinių reakcijų (nebent lengvas, tokias kaip

paraudimas injekcijos vietoje, galvos, raumenų,

sąnarių skausmai, nuovargis).

Vakcinosefektyvumas siekia iki 95-99 proc.

Literatūros šaltiniai

1. Heidemarie Holzmann. Diagnosis of tick-

borne encephalitis. Vaccine 21 (2003) S1/36–

S1/40

www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/

S0264410X02008198.

2. K. L. Mansfield, N. Johnson, L. P. Phipps, J.

R. Stephenson, A. R. Fooks and T.

Solomon.Tick-borne encephalitis virus – a

review of an emerging zoonosisJournal of

General Virology (2009), 90, 1781–1794.

3. Reinhard Kaiser MD. Tick-Borne

Encephalitis. Infectious Disease Clinics or North

America. Volume 22, Issue 3, September 2008,

pages 561-575.

www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/

S0891552008000275

4.Agata Czarnowska, Katarzyna KapicaTopcze

wska, Adam Garkowski, Monika Chorąży, Joan

na Tarasiuk, Jan Kochanowicz, Alina Kułakows

ka, Joanna Zajkowska. Severe tick-borne

encephalitis in a patient recovered from COVID

19. Ticks ant Tick-borne Diseases. Volume 13,

Issue 4, July 2022, 101940.

www.sciencedirect.com/science/article/pii/S187

7959X22000450

5. Heidemarie Holzmann. Diagnosis of tick-

borne encephalitis. Vaccine 21 (2003) S1/36–

S1/40 www.elsevier.com/locate/vaccine.

6. Andreas Pilz, Wilhelm Erber, Heinz-Josef

Schmitt. Vaccine uptake in 20 countries in

Europe 2020: Focus on tick-borne encephalitis

(TBE). www.elsevier.com/locate/ttbdis.

7. https://www.ecdc.europa.eu/en/tick-borne-

encephalitis/facts/factsheet.

8. Dumpis U, Crook D, Oksi J. Tick-borne

encephalitis. Clin Infect Dis 1999;28:882-90

9. Julien Beauté, Gianfranco Spiteri, Eva

Warns-Petit, Hervé Zeller. Tick-borne

encephalitis in Europe, 2012 to 2016.

Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

https://www.eurosurveillance.org/content/10.28

07/1560

7917.ES.2018.23.45.1800201?emailalert=true.

10.Jana Elsterova, Martin Palus, Jana Sirmarov

a, Jan Kopecky, Hans

Helmut Niller, Daniel Ruzek. Tick-borne

encephalitis virus neutralization by high dose

intravenous immunoglobulin.

https://www.sciencedirect.com/science/article/a

bs/pii/S1877959X16302151.

11. Maya Holding, Stuart D. Dowall, Jolyon M.

Medlock, Daniel P. Carter, Steven T. Pullan,

James Lewis, Richard Vipond, Mara S. Rocchi,

Matthew Baylis, Roger Hewson. Tick-Borne

Encephalitis Virus, United Kingdom. Emerging

Infectious Diseases • www.cdc.gov/eid • Vol.

26, No. 1, January 2020.

12. T. S. Gritsun, T. V. Frolova, A. I. Zhankov,

M. Armesto, S. L. Turner, M. P. Frolova

Characterization of a Siberian Virus Isolated

from a Patient with Progressive Chronic Tick-

Borne Encephalitis..

V. V. Pogodina, V. A. Lashkevich, and E. A.

Gould1* JOURNAL OF VIROLOGY, Jan.

2003, p. 25–36.

13. Dominic Adam Worku. Tick-Borne

Encephalitis (TBE): From Tick to Pathology.

Journal of Clinical Medicine.

https://www.mdpi.com/journal/jcm.

14. Anna Michelitsch, Kerstin Wernike,

Christine Klaus , Gerhard Dobler and Martin

Beer. Exploring the Reservoir Hosts of Tick-

Borne Encephalitis Virus. Viruses 2019, 11, 669;

doi:10.3390/v11070669

www.mdpi.com/journal/viruses.

Journal of Medical Sciences. 29 May, 2025 - Volume 13 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592