Dovydas Melamed1, Edvardas Jukna2
1Vilnius City Clinical Hospital
2Joniškis Hospital
Abstract
Introduction. Usually, cases of acute respiratory failure due to COVID-19 require prolonged ventilation, an increase of reintubation cases, physicians often choose to use a tracheostomy for prolonged mechanical ventilation of a severely ill patients. This method reduces airway resistance and also improves control of airway secretion. Percutaneous and surgical tracheostomies can reduce complications that occur with a long duration of endotracheal intubation, causing laryngeal paralysis, stenosis, infections.
Aim. The aim of this article is to review the role of tracheostomy in a COVID-19 pandemic and to compare the advantages and disadvantages of percutaneous and surgical tracheostomies.
Method. This article examines 30 sources compiled from the PubMed database.
Overview. The most common reason to use a tracheostomy is prolonged mechanical ventilation of the patient. 14 to 21 days after intubation is the most commonly considered period for performing a tracheostomy. There are currently no general guidelines when it is appropriate to perform a tracheostomy, and most European countries follow the 14-day rule. The University of Pennsylvania conducted a study in several hospitals involving 53 patients with COVID-19. Intubation of the deceased before tracheostomy lasted an average of 22.7 days, and the median time from tracheostomy and death was 15.7 days. This study revealed the appropriateness of performing an early tracheostomy within a 21-day intubation period. Nowadays, percutaneous tracheostomy is the most commonly chosen procedure. However, certain patient-related factors such as goiter, obesity, subcutaneous emphysema, specific neck anatomy force doctors to choose surgical tracheostomy technique. Studies at the Tertiary Center in Reggio Emilia, Italy, and at the Adult Critical Care Network in South London have shown that there are no significant differences between percutaneous and surgical tracheostomy use.
Conclusions. Tracheostomy is often an unavoidable method to use in long-ventilated patients. Nowadays, percutaneous tracheostomy, as a newer and more advanced technique, is usually the method of first choice, but often the patient’s condition and anatomical features force the use of a more open, surgical tracheostomy. The results showed that the frequencies of the various complications were approximately the same, so there are no significant difference which method could be better to apply.
Keywords: tracheostomy, Covid-19, pandemic.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
145
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (4), p. 145-153
The role of tracheostomy in Covid-19 pandemic. Percutaneous and
surgical tracheostomy comparison
Dovydas Melamed
1
, Edvardas Jukna
2
1
Vilnius City Clinical Hospital
2
Joniškis Hospital
Abstract
Introduction. Usually, cases of acute respiratory failure due to COVID-19 require prolonged ventilation, an increase
of reintubation cases, physicians often choose to use a tracheostomy for prolonged mechanical ventilation of a severely
ill patients. This method reduces airway resistance and also improves control of airway secretion. Percutaneous and
surgical tracheostomies can reduce complications that occur with a long duration of endotracheal intubation, causing
laryngeal paralysis, stenosis, infections.
Aim. The aim of this article is to review the role of tracheostomy in a COVID-19 pandemic and to compare the
advantages and disadvantages of percutaneous and surgical tracheostomies.
Method. This article examines 30 sources compiled from the PubMed database.
Overview. The most common reason to use a tracheostomy is prolonged mechanical ventilation of the patient. 14 to
21 days after intubation is the most commonly considered period for performing a tracheostomy. There are currently
no general guidelines when it is appropriate to perform a tracheostomy, and most European countries follow the 14-
day rule. The University of Pennsylvania conducted a study in several hospitals involving 53 patients with COVID-
19. Intubation of the deceased before tracheostomy lasted an average of 22.7 days, and the median time from
tracheostomy and death was 15.7 days. This study revealed the appropriateness of performing an early tracheostomy
within a 21-day intubation period. Nowadays, percutaneous tracheostomy is the most commonly chosen procedure.
However, certain patient-related factors such as goiter, obesity, subcutaneous emphysema, specific neck anatomy
force doctors to choose surgical tracheostomy technique. Studies at the Tertiary Center in Reggio Emilia, Italy, and at
the Adult Critical Care Network in South London have shown that there are no significant differences between
percutaneous and surgical tracheostomy use.
Conclusions. Tracheostomy is often an unavoidable method to use in long-ventilated patients. Nowadays,
percutaneous tracheostomy, as a newer and more advanced technique, is usually the method of first choice, but often
the patient’s condition and anatomical features force the use of a more open, surgical tracheostomy. The results showed
that the frequencies of the various complications were approximately the same, so there are no significant difference
which method could be better to apply.
Keywords: tracheostomy, Covid-19, pandemic.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
146
Tracheostomijos vaidmuo COVID-19 pandemijos metu.
Perkutaninės ir chirurginės tracheostomijos palyginimas: apžvalga.
Dovydas Melamed
1
, Edvardas Jukna
2
1
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
2
Joniškio ligoninė
Sąntrauka
Įvadas. Dažnai su COVID-19 sukeltu ūminiu kvėpavimo nepakankamumu susiję atvejai reikalauja ilgalaikės
ventiliacijos, padaugėja reintubacijos atvejų, todėl ilgą laiką mechaniškai ventiliuojat sunkiai sergantį pacientą,
gydytojai dažnai nusprendžia taikyti tracheostomiją. Naudojant šį metodą sumažinamas kvėpavimo takų
pasipriešinimas, taip pat pagerėja kvėpavimo takų sekrecijos kontrolė. Perkutaninė ir chirurginė tracheostomos gali
sumažinti komplikacijas (gerklų paralyžių, stenozę, infekcijas), kurios atsiranda ilgėjant ventiliacijos per
endotrachėjinį vamzdelį trukmei.
Tikslas. Šio straipsnio tikslas apžvelgti tracheostomijos reikšmę COVID-19 pandemijos metu ir palyginti
perkutaninės ir chirurginės tracheostomijų pranašumus bei trūkumus.
Metodika. Šiame straipsnyje nagrinėta 30 šaltinių, surinktų iš PubMed duomenų bazės.
Apžvalga. Dažniausia priežastis naudoti tracheostomą yra ilga paciento mechaninė ventiliacija. Nuo 14 iki 21 dienos
po intubacijos yra dažniausiai svarstytinas laikotarpis dėl tracheostomijos atlikimo. Šiuo metu nėra bendrų gairių dėl
termino, kada tikslinga atlikti tracheostomiją. Dauguma Europos šalių vadovaujasi 14 dienų taisykle. Pensilvanijos
universitetas keliose ligoninėse atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 53 COVID-19 liga sergantys pacientai. Pacientų iki
mirties mechaninė ventiliacija per endotrachėjinį vamzdelį prieš tracheostomiją truko vidutiniškai 22,7 dienos, o
vidutinis laikotarpis nuo tracheostomijos atlikimo ir mirties truko 15,7 dienos. Šiame tyrime atskleista ankstyvos
tracheostomijos atlikimo tikslingumas, neperžengiant 21 dienos intubacijos laikotarpio. Šiais laikais, kaip pirmo
pasirinkimo procedūra, dažniausiai pasirenkama perkutaninė tracheostomija. Tačiau tam tikri su pacientais susiję
faktoriai kaip struma, nutukimas, poodinė emfizema, specifiška kaklo anatomija, priverčia gydytojus rinktis
chirurginės tracheostomijos techniką. Reggio Emilia (Italija) miesto tretinio lygio centre ir Pietų Londono suaugusiųjų
kritinės priežiūros tinklo ligoninėse tyrimų metu įrodyta, jog reikšmingų skirtumų tarp perkutaninės ir chirurginės
tracheostomijų naudojimo nėra.
Išvados. Tracheostomija yra dažnai neišvengiamas metodas, kurį reikia taikyti ilgai ventiliuojamiems pacientams.
Šiais laikais perkutaninė tracheostomija kaip naujesnė ir progresyvesnė technika dažnai yra pirmo pasirinkimo
metodas, tačiau neretai paciento būklė ir anatominės savybės priverčia pasitelkti ir labiau atvirą- chirurginę
tracheostomiją. Rezultatai parodė, jog reikšmingo skirtumo, kuri metodą galima taikyti, nerasta, įvairių komplikacijų
dažniai maždaug vienodi.
Raktažodžiai: trachėjostomija, Covid-19, pandemija.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
147
Įvadas
Pacientai, sergantys ūminiu kvėpavimo
nepakankamumu, COVID-19 pandemijos akivaizdoje
sukrėtė visą pasaulį. Nepaisant tarptautinių pastangų
suvaldyti šį virusą, pasauliui tenka nelengva užduotis
gydyti sunkiai sergančius pacientus [1]. Kai kuriais
duomenimis, 5% COVID-19 virusu užsikrėtusių
pacientų išsivysto ūminis kvėpavimo
nepakankamumas, kuris reikalauja gydymo
intensyvios terapijos skyriuje [2,3]. Mirtingumas, kurį
sukelia ūminis kvėpavimo nepakankamumas arba
kitos su kvėpavimo takais susijusios komplikacijos,
tarp visų COVID-19 sergančių pacientų siekia 3,4%
[4,5]. Viename atliktame tyrime, kuriame dalyvavo
1099 COVID-19 užsikrėtę pacientai, iš kurių 2,3%
turėjo mechaninės ventiliacijos poreikį [6], daliai jų
teko suformuoti tracheostomą. Pasaulyje šiuo metu
nėra tikslių duomenų apie sunkiai sergančius COVID-
19 pacientus, ilga mechaninės ventiliacijos trukmė
priverčia susimąstyti apie bendrų rekomendacijų dėl
tracheostomijos atlikimo COVID-19 pacientams
suformavimą [7,8]. Dažnai su COVID-19 sukeltu
ūminiu kvėpavimo nepakankamumu susiję atvejai
reikalauja ilgalaikės ventiliacijos, padaugėja
reintubacijos atvejų, todėl ilgą laiką mechaniškai
ventiliuojat sunkiai sergantį pacientą gydytojai dažnai
nusprendžia taikyti tracheostomiją [9]. Naudojant šį
metodą, sumažinamas kvėpavimo takų
pasipriešinimas, taip pat pagerėja kvėpavimo takų
sekrecijos kontrolė [10]. Perkutaninė ir chirurginė
tracheostomos gali sumažinti dažnį komplikacijų
(gerklų paralyžiaus, stenozės, infekcijų), kurios
atsiranda ilgėjant ventiliacijos per endotrachėjinį
vamzdelį trukmei. Istoriškai dokumentuojant nuo
senovės Egipto, chirurginė tracheostoma plačiai
naudojama šiuolaikinėje istorijoje nuo XX amžiaus
pradžios. 1955 metais Sheldon ir kiti sukūrė
perkutaninės tracheostomos techniką, kurios buvo
atsisakyta dėl rimtų komplikacijų: miego arterijos ir
stemplės pažeidimų [11]. Ši technika buvo
modifikuota derinant su ultragarsu ir bronchoskopija
XX amžiaus devintajame dešimtmetyje. Dėl šio
patobulinimo perkutaninė tracheostoma tapo plačiai
naudojama visame pasaulyje [12,13].
Tracheostomos naudojimo indikacijos/gairės
pacientams sergantiems COVID-19 liga
Dažniausia priežastis naudoti tracheostomą yra ilga
paciento mechaninė ventiliacija. Nuo 14 iki 21 dienos
po intubacijos yra dažniausiai svarstytinas laikotarpis
dėl tracheostomijos atlikimo [15]. Iš esmės nuspręsti,
kada reikia taikyti tracheostomiją, reikia iš anksto.
Amerikos Otolaringologijos, Galvos ir Kaklo
chirurgijos akademija (American Academy of
Otolaryngology-Head and Neck surgery)
rekomenduoja neatlikti tracheostomijos iki 14 dienų
nuo intubacijos taikymo pacientui [14]. Esant
poreikiui koreguoti paciento ventiliacijos
intensyvumą, dėl tracheostomos sprendžiama
individualiai [15]. Nuspręsti dėl tracheostomos
naudojimo sunkiai sergančiam pacientui gali
daugiadisciplininė komanda, sudaryta iš chirurgo
anesteziologo-reanimatologo ir/arba pulmonologo
[16]. Šiuo metu nėra bendrų gairių dėl termino, kada
tikslinga atlikti tracheostomiją, dauguma Europos
šalių vadovaujasi 14 dienų taisykle. Iš esmės nėra
rekomenduojama taikyti tracheostomiją aktyviai
sergantiems pacientams dėl patogeninių aerozolių
rizikos aktyviai su pacientais dirbančiam
medicininiam personalui. Tai turėtų būti svarstytina
tik tuo atveju jei endotrachėjinė intubacija
nebeefektyvi [17,18].
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
148
Lentelė 1. Tracheostomijos atlikimo kriterijai COVID-19 sergantiems pacientams [16].
Tracheostomos taikymas pacientams 14-tą ar vėlesnę endotrachėjinės intubacijos dieną, kai mechaninės
ventiliacijos poreikis yra ilgalaikis.
Kiekvieną atvejį individualiai turi apsvarstyti bent du intensyvios terapijos specialistai.
Operacijos technika ir vieta turi būti suderinta intensyvios terapijos ir chirurgų komandų.
Siekiant atlikti procedūrą saugiai, turi būti atitinkami paciento ventiliacijos reikalavimai: siūlomi Fi02 ≤ 50%,
PEEP ≤ 10.
Pacientams, kurių išgyvenamumo prognozė yra neaiški ir kurie yra vyresni nei 70 metų ir/arba turi dauginį organų
nepakankamumą, sprendimas dėl tracheostomijos taikymo turėtų būti atidėtas.
Jei yra kontraindikacijų dėl intervencijos taikymo (pvz., koaguliopatija), sprendimas turėtų būti atidėtas ilgesniam
nei 14 dienų laikotarpiui.
Aktyviai testuoti COVID-19 pacientus dėl viruso aktyvumo.
Bendros tracheostomijos išeitys COVID-19
pandemijos metu
Pensilvanijos universitetas keliose ligoninėse atliko
tyrimą, kuriame dalyvavo 53 COVID-19 liga
sergantys pacientai. 16 pacientų (30,2%) liko gyvi ir
sėkmingai išrašyti iš ligoninės. Vidutinė jų
ventiliacijos trukmė prieš tracheostomija buvo 17,4
dienos, o vidutinė hospitalizacijos trukmė 37,2 dienos.
Dviems pacientams stebėtos smulkios komplikacijos:
celiulitas ir kraujavimas. 6 pacientai (11,3%) mirė po
tracheostomijos. Mirusiųjų ventiliacija prieš
tracheostomiją truko vidutiniškai 22,7 dienos, o
vidutinis laikotarpis nuo tracheostomijos atlikimo ir
mirties truko 15,7 dienos. Šiame tyrime atskleista
ankstyvos tracheostomijos atlikimo tikslingumas,
neperžengiant 21 dienos mechaninės ventiliacijos
laikotarpio [20].
2020 metais Kinijoje Hubei mieste iš 23 ligoninių 80
COVID-19 sergančių pacientų, kurių amžiaus vidurkis
63,9 metų, buvo įtraukti į tyrimą. 30 pacientų (37,5%)
taikytos ankstyvosios tracheostomijos per 14 dienų.
Pacientams, kuriems buvo atlikta ankstyva
tracheostomija turėjo prastesnius įvertinimus pagal
SOFA ir APACHE skales nei tie pacientai, kuriems
taikyta tracheostomija po 21 mechaninės ventiliacijos
per endotrachėjinį vamzdelį dienos (SOFA 5 prieš 6, p
= 0,014 ir APACHE II balai 11 prieš 15 p = 0,034).
Dažniausia tracheostomijos komplikacija buvo
kraujavimas, pasireiškęs 14 (17,5%) pacientų. Kitos
stebėtos komplikacijos buvo: poodinė emfizema
(2,5%), tracheostomos infekcija (1,2%) ir tarpuplaučio
emfizema (1,2%). Iš 80 tiriamų pacientų per 60 dienų
mirė 43 (53,8%) pacientai. Didesnis mirštamumas
buvo stebėtas tarp pacientų, kuriems taikyta ankstyva
tracheostomija (22 prieš 21). Praėjus 60 dienų 31
(38,8%) pacientas buvo sėkmingai atjungtas nuo
ventiliavimo sistemos, o 17 (21,2%) pacientų buvo
išrašyti iš intensyvios terapijos skyriaus. Šis tyrimas
parodė, jog taikant ankstyvą tracheostomiją didėja
pacientų mirtingumas, tačiau vis dar trūksta duomenų
pagrįsti šiuos teiginius pasauliniu mastu [21].
Perkutaninė tracheostomija
Tai uždaras tracheostomijos atlikimo metodas.
Tracheostomijos atlikimo orientyras yra du pirštai virš
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
149
krūtinkaulio. Nuskausminus odą, toje pačioje vietoje
padaroma incizija, pirštais preparuojami paviršiniai
audiniai ir palpuojama trachėjos vieta. Tuo tarpu
paciento trachėjoje įvestas endotrachėjinis vamzdelis,
kuris leidžia tiksliai užčiuopti trachėjos lokalizaciją.
Lokalizacijos tikslinimui endotrachėjinis vamzdelis
gali būti stumdomas pirmyn-atgal, kaip dar vienas
pagalbinis orientyras vietai nusistatyti. Nusistačius
vietą punkcijai, endotrachėjinis vamzdelis
patraukiamas, tada punktuojama trachėja pripildytu
fiziologiniu skysčiu švirkštu su adata. Palengva
duriant adatą, švirkštu aspiruojant orą, patvirtinama,
jog adata yra trachėjoje. Tada specialiu vienpakopiu
išplėtėju ir obturatoriumi įstatomas tracheostominis
vamzdelis. Pritvirtinus vamzdelį pajungiama dirbtinė
ventiliacija per tracheostomą ir monitoruojama
paciento kvėpavimo veikla [19]. Šiais laikais dažnai
taip pat naudojamas bronchoskopas, kurio pagalba
galima vizualizuoti adatą trachėjoje, teisingą jos
padėtį. Vis dėlto bronchoskopo naudojimo trūkumas
COVID-19 pandemijos metu yra padidėjęs
patogeninių aerozolių išsiskyrimas, kas yra pavojinga
tiesiogiai su pacientu dirbančiam personalui [22].
1 pav. Perkutaninės tracheostomijos technika [24].
Chirurginė/atvira tracheostomija
Paruošus pacientą, 2 cm nuo krūtinkaulio viršutinio
krašto, nuskausminus atliekamas 4 cm pjūvis,
Metzenbaumo žirklėmis prapjaunamas poodinis
raumuo, pjūvio kraštai atitraukiami Weitlaner
retraktoriumi. Vidurio linijoje fascijos ir gilesni
raumenys atitraukiami Farabeuf retraktoriais, pasirodo
skydliaukės sąsmauka. Skydliaukės sąsmauka
patraukiama į šoną ir suspaudžiama keliais
spaustukais, pasirodo trachėja. Greta trachėjos antrojo
žiedo įkerpamas mažas segmentas, kuris
pritvirtinamas prie apatinio odos krašto netirpia siūle.
Tuo metu trachėjoje buvęs endotrachėjinis vamzdelis
atitraukiamas ir į trachėjos ertmę įdedamas
tracheostomos vamzdelis. Kraujavimui mažinti dažnai
naudojama aplink tracheostomos vamzdelio esanti
hemostatinė kempinė. Elektrokauterizacijos vengiama
pacientams, sergantiems COVID-19 liga, dėl
generuojamų aerozolių kauterizacijos metu [23].
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
150
2 pav. Atviros tracheostomijos technika [25].
Perkutaninės ir chirurginės tracheostomijų
palyginimas COVID-19 pandemijos metu
Chirurginė tracheostomija yra daug įgūdžių ir laiko
kainuojanti procedūra, kas dažniausiai sąlygoja
didesnes komplikacijas nei perkutaninė
tracheostomija. Tačiau tam tikri su pacientais susiję
faktoriai (pvz., struma, nutukimas, poodinė emfizema,
specifiška kaklo anatomija) priverčia gydytojus rinktis
chirurginės tracheostomijos techniką [26]. Šiais
laikais kaip pirmo pasirinkimo procedūra dažniausiai
pasirenkama perkutaninė tracheostomija [27].
Chirurginė tracheostomija dažniausiai trunka ilgiau
dėl sudėtingesnės procedūros, tačiau taikant
perkutaninę tracheostomiją dėl nuolatinio stomos
plėtimo ir manipuliacijos bronchoskopu didėja
patogeninių aerozolių išplitimo galimybė [28]. Vis
dėlto perkutaninė tracheostomija yra ekonomiškai
efektyvesnis būdas, nes suteikia galimybę atlikti
procedūrą prie paciento lovos, nei chirurginė
tracheostomija, kuri dažniausiai atliekama operacinėje
[29].
2020 metais Reggio Emilia (Italija) miesto tretinio
lygio centre atliktas tyrimas su 47 pacientais,
sergančiais COVID-19 liga. Pacientai buvo padalinti į
A ir B grupes. A grupėje atrinkta 17 pacientų, kuriems
taikyta perkutaninė tracheostomija, B grupėje – 30
pacientų, kuriems taikyta chirurginė tracheostomija.
Tyrimo metu vidutiniškai per 22 dienas (diapazonas
8–63) mirė 14 pacientų (29,8%) (3 pacientai [17,6%]
A grupėje ir 11 pacientai [36,7%] B grupėje) dėl
ūminio kvėpavimo nepakankamumo sukeltų
komplikacijų. Komplikacijos (vietinė infekcija,
kraujavimas, poodinė emfizema) pasireiškė 9
pacientams (52,9%) iš A grupės ir 18 pacientų (60,0%)
iš B grupės. Šio tyrimo metu atskleista, jog skirtumai
tarp sukeltų komplikacijų nebuvo reikšmingi.
Gydytojas tracheotomijos techniką turėtų pasirinkti
spręsdamas kiekvienu atveju individualiai [30].
Tais pačiais metais taip pat tyrinėti
panašumai/skirtumai tarp chirurginės ir perkutaninės
tracheostomijų. 201 pacientui sergant sunkia COVID-
19 forma prireikė tracheostomijos. 124 pacientams
(62%) atlikta perkutaninė tracheostomija, 77
pacientams (38%) – chirurginė tracheostomija.
Tyrimo metu, nepaisant tracheostomijos metodo
taikymo, be reikšmingų skirtumų, mirė 29 pacientai
(14,4%). Iš 172 gyvų, 163 pacientams buvo pašalintos
tracheostomos ir jie buvo sėkmingai išrašyti iš
ligoninės. Šiuo tyrimu taip pat buvo įrodyta, jog
reikšmingų skirtumų tarp perkutaninės ir chirurginės
tracheostomijų naudojimo nėra [31].
Kahramanmaras Sutcu Imam universiteto
klinikiniame tyrime nustatyta, jog naudojant lankstų
pravedėją, taikant perkutaninę tracheostomiją
ultragarso kontrolėje galima išvengti kraujavimo ir
infekcijų rizikos [32].
Išvados
Tracheostomija yra dažnai neišvengiamas metodas,
kurį reikia taikyti ilgai ventiliuojamiems pacientams.
COVID – 19 pandemijos metu nemaža dalis pacientų
išsivysčius ūminiam kvėpavimo nepakankamumui turi
mechaninės ventiliacijos poreikį. Pacientų
ventiliavimo laikas išlieka aktualus invazyvios
ventiliacijos taikymui. Nustatyta, jog nuo 14 iki 21
paciento ventiliavimo dienos yra optimaliausias laikas
tracheostomijos taikymui, taip sumažinant mirtinų
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
151
komplikacijų dažnį. Pasaulio medikams dažnai tenka
apmąstyti keletą tracheostomijos metodų, kurie
skiriasi savo technika ir ypatybėmis. Šiais laikais
perkutaninė tracheostomija, kaip naujesnė ir
progresyvesnė technika, dažnai yra pirmo pasirinkimo
metodas, tačiau neretai paciento būklė ir anatominės
savybės priverčia pasitelkti ir labiau atvirą, chirurginę
tracheostomiją. Pasaulyje atlikta klinikinių tyrimų,
siekiančių palyginti šių dviejų metodų pranašumus ir
trūkumus vienas kito atžvilgiu. Rezultatai parodė, jog
reikšmingo skirtumo, kuri metodą galima taikyti,
nerasta, įvairių komplikacijų dažniai maždaug
vienodi. Vis dėlto perkutaninė tracheostomija išlieka
lankstesnis metodas, kuri galima taikyti čia pat,
neperkeliant paciento į procedūrines patalpas.
Literatūra
1.Balakrishnan K, Schechtman S, Hogikyan ND, et al.
COVID-
19 pandemic: what every otolaryngologist–head and
neck surgeon
needs to know for safe airway management.
Otolaryngol
Head Neck Surg. 2020;162:804-808.
2. Guan WJ, Ni ZY, Hu Y, et al. Clinical
characteristics of coronavirus
disease 2019 in China. N Engl J Med. 2020;382:1708-
1720.
10 Otolaryngology–Head and Neck Surgery
3. Wu Z, McGoogan JM. Characteristics of and
important lessons
from the coronavirus disease 2019 (COVID-19)
outbreak in China:
summary of a report of 72314 cases from the Chinese
Center for
Disease Control and Prevention. JAMA.
2020;323(13):1239-1242.
4. World Health Organization. WHO-AUDIO
Emergencies Coronavirus Press Conference
03 March 2020. [online] Accessed 29 March 2020.
Available at: https://
www.who.int/docs/default-
source/coronaviruse/transcripts/who-audio-emerg
encies-coronavirus-press-conference-full-
03mar2020-final.pdf.
5. Yang X, Yu Y, Xu J, et al. Clinical course and
outcomes of critically ill
patients with SARS-CoV-2 pneumonia in Wuhan,
China: a single-centered,
retrospective, observational study. Lancet Respir Med
2020; 8(5):
465-481.
6. Guan W-J, Ni Z-Y, Hu Y, et al. Clinical
characteristics of coronavirus disease
2019 in China. N Engl J Med 2020;382:1708–1720.
7. Parker N, Schiff BA, Fritz MA, et al. Tracheotomy
recommendations during
the COVID-19 Pandemic: Airway and Swallowing
Committe of the American
Academy of Otolaryngology-Head and Neck Surgery;
Alexandria, VA:
American Academy of Otolaryngology-Head and
Neck Surgery; 2020.
Accessed 27 March 2020.
8. Harrison L, Ramsden J. Guidance for Surgical
Tracheostomy and Tracheostomy
Tube Change during the COVID-19 Pandemic.
London, UK: ENTUK;
2020. Accessed 27 March 2020.
9. Meng L, Qiu H, Wan L et al (2020) Intubation and
ventilation
amid the COVID-19 outbreak: Wuhan’s experience.
Anesthesiology.
10. Vergano M, Bertolini G, Giannini A, et al. (2020)
Clinical ethics
recommendations for the allocation of intensive care
treatments,
in exceptional, resource-limited circumstances. Italian
Society
of Anesthesia, Analgesia, Resuscitation, and Intensive
Care
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
152
(SIAARTI). Accessed 16 Mar 2020.
11. Sheldon CH, Pudenz RH, Freshwater DB, Crue
BL. A new method fortracheostomy. J Neurosurg
1955; 12: 428–431.
12. Sarıtas¸ A, Kurnaz MM. Comparison of
bronchoscopy-guided and real-time ultrasound-guided
percutaneous dilatational tracheostomy: safety,
complications, and effectiveness in critically ill
patients. Intensive Care Med2019;34(3):191–196.
13. Klotz R, Probst P, Deininger M et al. Percutaneous
versus surgical strat-egy for tracheostomy: a
systematic review and meta-analysis of perioper-ative
and postoperative complications. Langenbecks Arch
Surg 2018; 403:137–149.
14. American Academy of Otolaryngology and Head
and Neck Surgery (2020) AAO position statement:
tracheotomy recommendations during the COVID-19
pandemic. https://www.entnet.org/content/aao-
position-statement-tracheotomy-recommendations-
during-covid-19-pandemic
15. David AP, Russell MD, El‐Sayed IH, Russell MS.
Tracheostomy guidelines developed at a large
academic medical center during the COVID‐19
pandemic. Head & Neck. 2020;42(6):1291–6.
16. Takhar A, Walker A, Tricklebank S, Wyncoll D,
Hart N, Jacob T, et al. Recommendation of a practical
guideline for safe tracheostomy during the COVID-19
pandemic. Eur Arch Otorhinolaryngol.
2020;277(8):2173–2184.
17. CSO-HNS Executive Committee (2020) Guidance
for health care workers performing aerosol generating
medical procedures during the COVID-19 pandemic
[PMC free article] [PubMed]
18. Canadian Society of Otolaryngology-Head and
Neck Surgery (2020) Recommendations from the
CSO-HNS taskforce on performance of tracheotomy
during the COVID-19 pandemic.
https://www.entcanada.org/wp-
content/uploads/COVID-19-Guidelines-CSOHNS-
Task-Force-Mar-23-2020.pdf
19. David AP, Russell MD, El‐Sayed IH, Russell MS.
Tracheostomy guidelines developed at a large
academic medical center during the COVID
‐19 pandemic. Head & Neck. 2020;42(6):1291–
6.
20. Chao TN, Harbison SP, Braslow BM, Hutchinson
CT, Rajasekaran K, Go BC, Paul EA, Lambe LD,
Kearney JJ, Chalian AA, Cereda MF, Martin ND,
Haas AR, Atkins JH, Rassekh CH. Outcomes After
Tracheostomy in COVID-19 Patients. Ann Surg. 2020
Sep 1;272(3):e181-e186.
21. Tang Y, Wu Y, Zhu F, Yang X, Huang C, Hou G,
Xu W, Hu M, Zhang L, Cheng A, Xu Z, Liu B, Hu S,
Zhu G, Fan X, Zhang X, Yang Y, Feng H, Yu L, Wang
B, Li Z, Peng Y, Shen Z, Fu S, Ouyang Y, Xu J, Zou
X, Fang M, Yu Z, Hu B, Shang Y. Tracheostomy in
80 COVID-19 Patients: A Multicenter, Retrospective,
Observational Study. Front Med (Lausanne). 2020
Dec 17;7:615845.
22. Rashid AO, Islam S. Percutaneous tracheostomy:
a comprehensive review. J Thorac Dis 2017; 9(Suppl
10): S1128e38.
23. Zuazua-Gonzalez A, Collazo-Lorduy T, Coello-
Casariego G, Collazo-Lorduy A, Leon-Soriano E,
Torralba-Moron A, Onrubia-Parra T, Gomez-Martin-
Zarco JM, Echarri-SanMartin R, Ripolles-Melchor J,
Martinez-De-la-Gandara A, Domingo-Carrasco C.
Surgical Tracheostomies in COVID-19 Patients:
Indications, Technique, and Results in a Second-Level
Spanish Hospital. OTO Open. 2020 Sep
15;4(3):2473974X20957636.
24. Sangwan YS, Chasse R. A modified technique for
percutaneous dilatational tracheostomy: A
retrospective review of 60 cases. J Crit Care. 2016
Feb;31(1):144-9.
25. Tracheotomy [Internet]. Encyclopedia of Surgery.
[cited 2021Mar31]. Available from:
https://www.surgeryencyclopedia.com/St-
Wr/Tracheotomy.html
26. Ramakrishnan N, Singh JK, Gupta SK, et al.
Tracheostomy: open surgical or percutaneous? An
effort to solve the continued dilemma. Indian J
Otolaryngol Head Neck Surg. 2019;71:320–326.
27. Raimondi N, Vial MR, Calleja J, et al; FEPIMCTI
and LACCTIN. Evidence-based guidelines for the use
of tracheostomy in critically ill patients. J Crit Care.
2017;38:304–318.
28. Tay JK, Khoo ML, Loh WS. Surgical
considerations for tracheostomy during the COVID-19
pandemic: lessons learned from the severe acute
respiratory syndrome outbreak. JAMA Otolaryngol
Head Neck Surg. 2020.
Journal of Medical Sciences. May 3, 2021 - Volume 9 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
153
29. Liao DZ, Mehta V, Kinkhabwala CM, Li D, Palsen
S, Schiff BA. The safety and efficacy of open bedside
tracheotomy: a retrospective analysis of 1000 patients.
Laryngoscope. 2020;130:1263–1269.
30. Botti C, Lusetti F, Neri T, Peroni S, Castellucci A,
Salsi P, Ghidini A. Comparison of percutaneous
dilatational tracheotomy versus open surgical
technique in severe COVID-19: Complication rates,
relative risks and benefits. Auris Nasus Larynx. 2020
Oct 28:S0385-8146(20)30296-0.
31. Rovira A, Tricklebank S, Surda P, Whebell S,
Zhang J, Takhar A, Yeung E, Fan K, Ahmed I,
Hopkins P, Dawson D, Ball J, Kumar R, Khaliq W,
Simo R, Arora A. Open versus percutaneous
tracheostomy in COVID-19: a multicentre comparison
and recommendation for future resource utilisation.
Eur Arch Otorhinolaryngol. 2021 Jan 9:1–8.
32. Boran ÖF, Bilal B, Bilal N, Öksüz H, Boran M,
Yazar FM. Comparison of the efficacy of surgical
tracheostomy and percutaneous dilatational
tracheostomy with flexible lightwand and
ultrasonography in geriatric intensive care patients.
Geriatr Gerontol Int. 2020 Mar;20(3):201-20
5.