https://doi.org/10.53453/ms.2024.9.6
The biological treatment for chronic spontaneous urticaria
Silvija Daugėlaitė
1
1
Radviliškis Hospital, Emergency Department, Lithuania
Abstract
Background. Chronic spontaneous urticaria (CSU) is a chronic skin condition characterized by pruritus and/or
angioneurotic edema for more than 6 weeks without a specific causative agent. This is a significant burden on
patients, including impact on quality of life, development of psychosocial disorders and various co-morbidities.
CSU affects approximately 1% of the population.
Aim. To examine and review the treatment of chronic spontaneous urticaria with biological therapy based on the
data presented in the latest scientific literature.
Methods. A literature review was performed in the PubMed database using combinations of the following
keywords: Chronic spontaneous urticaria, treatment, biological therapy, monoclonal antibodies, Bruton's tyrosine
kinase (BTK) inhibitors.
Results. Currently available treatment methods for CSU are antihistamines, biological therapy and
immunosuppressants. First-line treatment of symptomatic CSU relies mainly on 2nd-generation H1
antihistamines, but standard-dose antihistamines are ineffective in about 40% of patients. Omalizumab is currently
the only biologic agent approved and recommended for the treatment of CSU in adults and children over 12 years
of age.
Conclusion. Considering the high impact of CSU on the quality of life, the chronic manifestation of the disease
and the lack of effective treatments, the development of new CSU therapies is encouraged.
Keywords: Chronic spontaneous urticaria, treatment, biological therapy, monoclonal antibodies, Bruton's
tyrosine kinase inhibitors.
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (4), p. 47-55, https://doi.org/10.53453/ms.2024.9.6
47
Lėtinės spontaninės dilgėlinės gydymas biologine terapija
Silvija Daugėlaitė
1
1
Radviliškio ligoninė, Priėmimo – skubios pagalbos skyrius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Lėtinė spontaninė dilgėlinė (angl. Chronic spontaneous urticaria, CSU), yra lėtinis odos susirgimas,
kuriam būdingas niežulys ir (arba) angioneurozinė edema be specifinio sukėlėjo, trunkanti ilgiau nei 6 savaites.
Tai yra didelė problema pacientams, sukelianti įvairių gretutinių ligų ir psichosocialinių sutrikimų vystymąsi bei
turinti neigiamą poveikį gyvenimo kokybei. CSU serga maždaug 1% gyventojų.
Tikslas. Remiantis naujausioje mokslinėje literatūroje pateiktais duomenimis, pristatyti lėtinės spontaninės
dilgėlinės gydymą biologine terapija.
Metodika. Literatūros paieška buvo vykdoma PubMed duomenų bazėje naudojant šių raktažodžių junginius:
lėtinė spontaninė dilgėlinė, gydymas, biologinė terapija, monokloniniai antikūnai, Brutono tirozino kinazės (BTK)
inhibitoriai.
Rezultatai. Šiuo metu prieinami CSU gydymo metodai - antihistamininiai vaistai, biologiniai vaistai ir
imunosupresantai. Pirmos eilės simptominės CSU gydymas daugiausia priklauso nuo 2-osios kartos H1
antihistamininių vaistų, tačiau standartinės jų dozės neveiksmingos apie 40% pacientų. Omalizumabas tai
vienintelis biologinis preparatas, patvirtintas ir rekomenduojamas suaugusiems ir vyresniems nei 12 metų
vaikams, sergantiems CSU, gydyti.
Išvados. Atsižvelgiant į efektyvių gydymo priemonių trūkumą, lėtinę ligos eigą ir neigiamą CSU poveikį
gyvenimo kokybei, skatinamas naujų CSU terapijų kūrimas.
Raktažodžiai: lėtinė spontaninė dilgėlinė, gydymas, biologinė terapija, monokloniniai antikūnai, Brutono
tirozino kinazės inhibitoriai.
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
48
1. Įvadas
Lėtinė spontaninė dilgėlinė (angl. Chronic
spontaneous urticaria, CSU), taip pat žinoma kaip
lėtinė idiopatinė dilgėlinė (angl. Chronic idiopathic
urticaria, CIU), yra dažna odos liga, kuriai būdingi
spontaniškai atsirandantis niežėjimas arba/ir angio-
neurozinė edema bet kurioje kūno vietoje ilgiau nei
šešias savaites (1).
Ši liga yra paplitusi visame pasaulyje ir sergamumas
per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 2 iki 10 kartų
(2). CSU serga maždaug 1% pasaulio gyventojų (3).
Sergant CSU padidėja rizika sirgti gretutinėmis
autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip autoimuninė
skydliaukės ligos, 1 tipo cukrinis diabetas,
reumatoidinis artritas (4). Dažnai pasikartojantys
simptomai – niežulys, dilgėlinė ir angioneurozinė
edema – labai paveikia pacientų gyvenimo kokybę.
Skirtingai nuo ūminės dilgėlinės, kurią dažniausiai
sukelia identifikuojami veiksniai, CSU priežastis ir
patogenezė yra sudėtingi ir iš esmės neaiški, todėl
individualizuotam ir efektyviam gydymui labai
svarbu nustatyti CSU patogenezę ir atpažinti
pagrindinius biomarkerius (5).
2. Metodika
Literatūros apžvalga atlikta medicininėje duomenų
bazėje „PubMed“. Paieškai naudoti raktažodžiai:
lėtinė spontaninė dilgėlinė, gydymas, biologinė
terapija, monokloniniai antikūnai, Brutono tirozino
kinazės inhibitoriai. Atrinktos temą atitinaknčios
publikacijos, parašytos anglų kalba ir publikuotos
2013-2024 m.
3. Rezultatai
3.1 Patogenezė
CSU patofiziologinis mechanizmas yra histamino ir
kitų uždegiminių mediatorių išsiskyrimas iš putliųjų
ląstelių ir bazofilų dėl jų netinkamo prisitaikymo
(6). Neimunologinė putliųjų ląstelių aktyvacija gali
vykti skirtingais mechanizmais: I tipo auto-
imunitetas, dar vadinamas autoalergija, kurią sukelia
imunoglobulino E (IgE) susijungimas su
autoalergenais (pvz. tiroperoksidaze, tiroglobulinu,
audinių faktoriumi, interleukinu - 24, dvigrande
DNR) ir IIb tipo autoimuninis atsakas, kai IgG ir
galbūt IgM antikūnai prieš didelio afiniteto
receptorių (FcεRI) arba IgE susieja atitinkamai su
FcεRI arba FcεRI surištą IgE. IIb tipo CSU yra
rečiau paplitęs endotipas, tačiau jam būdingas
didelis ligos aktyvumas, blogas atsakas į standartinį
gydymą ir gretutinės autoimuninės ligos (7). Abu
mechanizmai gali pasireikšti tam pačiam pacientui.
IgE prisijungus prie didelio afiniteto IgE receptorių,
suaktyvėja putliųjų ląstelių tarpląstelinės
signalizacijos kaskada. Aktyvuota putlioji ląstelė
išskiria proteazes, histaminą ir citokinus
generuodama trombocitus aktyvinančius media-
torius ir kitus arachidono rūgšties metabolitus
(leukotrienus C4, D4 ir E4 bei prostaglandinus
D2). Šie citokinai padidina kraujagyslių išsiplėtimą
ir pralaidumą, todėl atsiranda intersticinė edema,
stimuliuojami juntamieji nervai ir sukeliamas
niežėjimas, paraudimas ir patinimas (8,9). Kai
kuriems pacientams, sergantiems CSU, gali
pasireikšti krešėjimo / fibrinolizinės sistemos
suakty-vėjimo požymiai, pvz., reikšmingas serumo
faktorių, tokių kaip D-dimerai, padidėjimas (10,11).
3.2
3.3 3.2 Gydymas
Šiuo metu pirmos eilės CSU gydymas yra antrosios
kartos H1 antihistamininiai preparatai, kurie
nepasižymi seduojamuoju poveikiu. Standartinėmis
dozėmis šiais preparatais ligos simptomai
suvaldomi mažiau nei pusei pacientų (12). Jei reikia,
jų standartinė dozė padidinama iki 4 kartų (1).
Antros eilės gydymas - anti-IgE monokloninių
antikūnų preparatas omalizumabas, kartu su H1
antihistamininiais vaistais (1). Taikant šį gydymo
metodą beveik trečdaliui pacientų išlieka CSU
simptomai (13), o poodinis omalizumabo vartojimo
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
49
būdas sudaro papildomą naštą sveikatos priežiūros
infrastruktūrai ir pacientams. Atsižvelgiant į lėtinį
ligos pasireiškimą, didelį simptomų poveikį
pacientų gyvenimo kokybei bei veiksmingų gydymo
būdų trūkumą, aktyviai vykdomas naujų CSU
terapijų kūrimas (14).
3.2.1 Monokloniniai antikūnai
3.2.1.1 Omalizumabas
Omalizumabas tai vienintelis biologinis preparatas,
patvirtintas ir rekomenduojamas suaugusiems ir
vyresniems nei 12 metų vaikams, sergantiems CSU,
gydyti (1). Omalizumabas yra rekombinantinis
DNR technologijos būdu gautas žmogui pritaikytas
monokloninis anti-IgE antikūnas, veiksmingas ir
gerai toleruojamas CSU gydymo būdas ir pirmasis
vaistas, patvirtintas vartoti pacientams, sergantiems
CSU, kuriems simptomai išlieka nepaisant gydymo
H1 antihistamininiais vaistais. Įrodyta, kad
omalizumabas yra saugus ir veiksmingas atsitiktinių
imčių placebu kontroliuojamuose tyrimuose (15-
17).
Omalizumabas jungiasi su IgE ir greitai sumažina
laisvojo IgE kiekį. Todėl sumažėja bazofilų ir
putliųjų ląstelių odoje FcεRI (didelio afiniteto IgE)
receptorių ir alerginę kaskadą galinčio sukelti
laisvojo IgE kiekis. Skiriant omalizumabo slopinami
nuo IgE priklausantys uždegiminiai procesai, o tai
įrodo sumažėjęs eozinofilų kiekis kraujyje ir
audiniuose bei sumažėjęs įgimtų ar įgytų imuninių ir
neimuninių ląstelių išskiriamų uždegimo
mediatorių, įskaitant interleukino-4 (IL-4), IL-5 ir
IL-13, kiekis (18).
Gydymo omalizumabu veiksmingumas pagrįstas
trimis III fazės studijomis. Visi tyrimai patvirtino
omalizumabo veiksmingumą palyginti su placebu
12–75 metų pacientams, sergantiems H1
antihistamininiams preparatams atsparia vidutinio
sunkumo ir sunkia CSU (15,16,19). Vidutinis laikas
iki visiško atsako buvo 8–10 savaičių (vartojant 300
mg omalizumabo) (20). Maždaug 50 % pacientų,
sergančių CSU, pasireiškia ilgalaikė (> 4 metų)
remisija po vieno ar dviejų omalizumabo kursų (21),
tačiau nutraukus gydymą gali pasireikšti atkrytis,
ypač pacientams, su išreikšta dilgėline arba lėtu
atsaku į gydymą (22). Dažniausi nepageidaujami
reiškiniai - galvos skausmas, artralgija, injekcijos
vietos reakcijos (19).
3.2.1.2 Ligelizumabas
Ligelizumabas yra veiksmingesnis anti-IgE
preparatas, lėčiau disociacijuojantis nuo IgE,
palyginti su omalizumabu, humanizuotas IgG1
izotipo monokloninis antikūnas, kuris didesniu
afinitetu jungiasi su IgE Cε3 domenu, blokuoja
laisvo IgE sąveiką su didelio ir mažo afiniteto IgE
receptoriais (23). IIb fazės dozės nustatymo
tyrimuose, kuriuose dalyvavo pacientai, sergantys
CSU, užfiksuota, kad ligelizumabas yra pranašesnis
už omalizumabą. Pacientai kuriems nebuvo arba
buvo dalinis atsakas į omalizumabą, po 12 savaičių
gydymo ligelizumabu, visiško atsako dažnis
padidėjo > 40% (24). Gydymas ligelizumabu
užtikrino didesnį ir ilgesnį laisvojo IgE, bazofilų
FcεRI ir bazofilų paviršiaus IgE slopinimą nei
gydant omalizumabu. Nutraukus gydymą, vidutinis
gerai kontroliuojamos ligos laikas buvo 28,0
savaitės (25). Ligelizumabas parodė didesnį
veiksmingumą, palyginti su omalizumabu IIb
tyrimų fazės metu ( 26), bet ne III fazės tyrimuose.
Po 12 savaičių gydymo ligelizumabu pavyko
sumažinti CSU simptomus, tačiau jis neveikė geriau
nei patvirtintas gydymas omalizumabu (27).
Šalutiniai reiškiniai - nazofaringitas, viršutinių
kvėpavimo takų infekcijos ir galvos skausmas, kurių
dažnis ligelizumabo grupėje nebuvo didesnis,
palyginti su placebu. Tarp dažniausiai pasitaikančių
su gydymu susijusių nepageidaujamų reiškinių buvo
reakcijos injekcijos vietoje (28).
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
50
3.2.1.3 Lirentelimabas
Lirentelimabas yra tiriamasis vaistas, pirmasis savo
klasėje humanizuotas, nefukozilintas IgG1
monokloninis antikūnas prieš sialo rūgštį, surišantis
į imunoglobuliną panašus lektinas (Siglec)-8.
Ikiklinikiniai tyrimai parodė, kad lirentelimabas yra
labai selektyvus Siglec-8, kuris slopina putliųjų
ląstelių aktyvumą ir sukelia eozinofilų apoptozę
(29,30). Atsižvelgiant į platų putliųjų ląstelių
aktyvumo slopinimą, lirentelimabas gali turėti
gydomąjį poveikį visiems pacientams, sergantiems
CSU, įskaitant tuos, kurie yra atsparūs įprastam
CSU gydymui.
2022 m. IIa fazės atliktame tyrime su 47 pacientais
nustatyta, jog 6 dozės intraveninio lirentelimabo
reikšmingai sumažino CSU simptomų sunkumą.
Dažniausiai stebėti nepageidaujami reiškiniai buvo
su infuzija susijusios reakcijos (paraudimas, šilumos
pojūtis, galvos skausmas, pykinimas ar galvos
svaigimas) ir nazofaringitas. Sunkių su vaistu
susijusių nepageidaujamų reiškinių nebuvo (31).
Reikalinga atlikti daugiau klinikinių tyrimų, norint
patikslinti lirentelimabo charakteristikas.
3.2.1.4 Dupilumabas
Dupilumabas yra po oda injekuojamas
rekombinantinis žmogaus IgG4 monokloninis
antikūnas, kuris slopina IL-4 ir IL-13 signalų
perdavimą. IL-4 ir IL-13 yra pagrindiniai citokinai,
dalyvaujantys 2 tipo uždegimo sukeltose ligose.
Dupilumabas užblokuoja IL-4/IL-13 susidarymo
kelią, todėl sumažėja 2 tipo uždegimo mediatorių
(32). 2 tipo uždegiminiai citokinai gali turėti įtakos
CSU patogenezei, įskaitant tiesioginį ir netiesioginį
putliųjų ląstelių, bazofilų ir eozinofilų aktyvavimą,
sureguliuotą FcεRI ekspresiją ir citokinų gamybą
(33).
2023 m. atlikto LIBERTY-CSU CUPID dvigubai
aklo, atsitiktinių imčių, placebo kontroliuojamo,
daugiacentrio III fazės tyrimo metu nustatyta, jog
dupilumabas reikšmingai sumažino ligos aktyvumą
anksčiau omalizumabu negydytiems pacientams,
sergantiems antihistamininiams vaistams atsparia
CSU. Tačiau dupilumabo poveikis pacientams,
kurie netoleravo omalizumabo arba atsakas į
gydymą omalizumabu buvo nepakankamas, buvo
nedidelis ir statistiškai nereikšmingas (34).
3.2.2 Brutono tirozino kinazės (BTK)
inhibitoriai
Brutono tirozino kinazė (BTK) yra citoplazminė
kinazė, ekspresuojama B limfocituose ir
makrofaguose, taip pat putliosiose ląstelėse ir
bazofiluose (35). BTK inhibitoriai gali būti
veiksmingi abiejų endotipų CSU, nes slopina BTK
sukeltą putliųjų ląstelių degranuliaciją ir
autoantikūnų gamybą B limfocituose (7). BTK
inhibitoriai gali padėti įveikti kai kuriuos
monokloninių antikūnų gydymo trūkumus imuninės
sistemos sukeliamoms dermatologinėms ligoms,
tokioms kaip CSU, pemfigus (pūslinė) ir sisteminė
raudonoji vilkligė. Remibrutinibas ir fenebrutinibas
yra BKT inhibitoriai, kurių naudojimas CSU
gydymui patvirtintas baigtais II fazės klinikiniais
tyrimais (36).
3.2.2.1 Remibrutinibas
Remibrutinibas yra geriamasis, kovalentinis, labai
specifinis ir stiprus BTK inhibitorius, gali būti
skiriamas pacientams, sergantiems CSU, kurių
požymiai ir simptomai nėra tinkamai kontroliuojami
H1 antihistamininiais vaistais. Remibrutinibas
jungiasi prie BTK neaktyvia forma, slopina
autoantikūnų gamybą B limfocituose ir BTK
sukeltą putliųjų ląstelių degranuliaciją, neleidžia
išsiskirti histaminui, kuris sukelia niežulį, dilgėlinę
ir edemą (37). Atsitiktinių imčių kontroliuojamas
tyrimas parodė, kad remibrutinibas yra veiksmingas
ir saugus gydant lėtinę spontaninę dilgėlinę. Tyrimų
metu gydymas remibrutinibu lėmė greitą, ryškų ir
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
51
ilgalaikį CSU požymių ir simptomų sumažėjimą, o
didelė dalis pacientų pasiekė visišką remisiją.
Dažniausi nepageidaujami reiškiniai buvo galvos
skausmas, nazofaringitas, pykinimas, viršutinių
kvėpavimo takų infekcija, viduriavimas ir
karščiavimas (38).
3.2.2.2 Fenebrutinibas
Fenebrutinibas yra labai selektyvus, grįžtamasis,
nekovalentinis geriamasis BTK inhibitorius (39).
2021 m. atliktame dvigubai aklame, placebo
kontroliuojamame tyrime, kuriame dalyvavo 93
suaugusieji, sergantys CSU, atspariu
antihistamininiams vaistams, fenebrutinibas buvo
susijęs su reikšmingu ligos pagerėjimu, vartojant
150 mg per parą ir 200 mg du kartus per parą.
Pacientai, sergantys IIb endotipo CSU, labiau
reagavo į mažesnes fenebrutinibo dozes, o
fenebrutinibas žymiai sumažino IgG-anti-FcεRI,
palyginti su pradiniu. Šiame tyrime pastebėtas
asimptomatinis grįžtamas kepenų transaminazių
padidėjimas keturiems fenebrutinibu gydomiems
pacientams. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai -
dilgėlinė, nazofaringitas ir galvos skausmas (40).
4. Išvada
Lėtinė spontaninė dilgėlinė yra sekinanti liga, kuri
gali neigiamai paveikti pacientų gyvenimo kokybę.
Šiuo metu prieinami CSU gydymo metodai -
antihistamininiai vaistai, biologiniai vaistai ir
imunosupresantai. Pirmos eilės simptominės CSU
gydymas daugiausia priklauso nuo 2-osios kartos
H1 antihistamininių vaistų, tačiau standartinės dozės
antihistamininiai vaistai yra neveiksmingi apie 40%
pacientų. Omalizumabas - vienintelis biologinis
preparatas, patvirtintas ir rekomenduojamas
suaugusiems ir vyresniems nei 12 metų vaikams,
sergantiems CSU, gydyti. Atsižvelgiant į didelį CSU
poveikį gyvenimo kokybei, lėtinį ligos pasireiškimą
bei veiksmingų gydymo būdų trūkumą, skatinamas
naujų CSU terapijų kūrimas. Tiriami nauji gydymo
metodai, kurių klinikinių tyrimų rezultatai yra daug
žadantys.
Literatūros šaltiniai
1.T. Zuberbier, A.H. Abdul Latiff, M. Abuzakouk,
S. Aquilina, R. Asero, D. Baker, et al. The
international
EAACI/GA2LEN/EuroGuiDerm/APAAACI
guideline for the definition, classification, diagnosis,
and management of urticaria. Allergy, 77 (2022), pp.
734-766.
2. Fricke J, Ávila G, Keller T, et al. Prevalence of
chronic urticaria in children and adults across the
globe: systematic review with meta‐
analysis. Allergy. 2020;75(2):423‐432.
3. Gonçalo M, Gimenéz‐Arnau A, Al‐Ahmad M, et
al. The global burden of chronic urticaria for the
patient and society. Br J Dermatol.
2021;184(2):226‐236.
4. Kolkhir P, Altrichter S, Asero R, Daschner A,
Ferrer M, Giménez-Arnau A, Hawro T, Jakob T,
Kinaciyan T, Kromminga A, et al. Autoimmune
Diseases Are Linked to Type IIb Autoimmune
Chronic Spontaneous Urticaria. Allergy Asthma
Immunol Res. 2021 Jul;13(4):545-559.
5. Zuberbier T, Aberer W, Asero R, Abdul Latiff
AH, Baker D, Ballmer-Weber B, Bernstein JA,
Bindslev-Jensen C, Brzoza Z, Buense Bedrikow R,
et al. The EAACI/GA²LEN/EDF/WAO guideline
for the definition, classification, diagnosis and
management of urticaria. Allergy. 2018
Jul;73(7):1393-1414.
6. Giménez-Arnau AM, DeMontojoye L, Asero R,
Cugno M, Kulthanan K, Yanase Y, et al. The
Pathogenesis of Chronic Spontaneous Urticaria: The
Role of Infiltrating Cells. J Allergy Clin Immunol
Pract (2021) 9(6):2195–208.
7. Schoepke N, Asero R, Ellrich A, et al. Biomarkers
and clinical characteristics of autoimmune chronic
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
52
spontaneous urticaria: results of the PURIST study.
Allergy. 2019; 74(12): 2427-2436.
8. Maurer M, Eyerich K, Eyerich S, Ferrer M,
Gutermuth J, Hartmann K, et al. Urticaria:
Collegium Internationale Allergologicum (CIA)
Update 2020. Int Arch Allergy
Immunol (2020) 181(5):321–33.
9. He L, Yi W, Huang X, Long H, Lu Q. Chronic
Urticaria: Advances in Understanding of the Disease
and Clinical Management. Clin Rev Allergy
Immunol (2021) 61(3):424–48.
10. Asero R. Severe CSU and Activation of the
Coagulation/Fibrinolysis System: Clinical
Aspects. Eur Ann Allergy Clin
Immunol (2019) 52:15–7.
11. Puxeddu L, Panza F, Pratesi F, Bartaloni D,
Casigliani R, Rocchi V, et al. CCL5/RANTES,
sVCAM-1, and sICAM-1 in Chronic Spontaneous
Urticaria. Int Arch Allergy
Immunol (2013) 162(4):330–4.
12. S. Guillen-Aguinaga, I. Jauregui Presa, E.
Aguinaga-Ontoso, F. Guillen-Grima, M. Ferrer.
Updosing nonsedating antihistamines in patients
with chronic spontaneous urticaria: a systematic
review and meta-analysis. Br J Dermatol, 175
(2016), pp. 1153-1165.
13. M. Maurer, A.M. Gimenez-Arnau, G. Sussman,
M. Metz, D.R. Baker, A. Bauer, et al. Ligelizumab
for chronic spontaneous urticaria. N Engl J Med,
381 (2019), pp. 1321-1332.
14. P.G. van der Valk, G. Moret, L.A. Kiemeney.
The natural history of chronic urticaria and
angioedema in patients visiting a tertiary referral
centre. Br J Dermatol, 146 (2002), pp. 110-113.
15. Kaplan A, Ledford D, Ashby M, Canvin J,
Zazzali JL, Conner E, Veith J, Kamath N, Staubach
P, Jakob T, et al. Omalizumab in patients with
symptomatic chronic idiopathic/spontaneous
urticaria despite standard combination therapy. J
Allergy Clin Immunol. 2013;132(1):101–109.
16. Maurer M, Rosen K, Hsieh HJ, et al.
Omalizumab for the treatment of chronic idiopathic
or spontaneous urticaria. N Engl J Med.
2013;368(10):924–935.
17. Saini SS, Bindslev-Jensen C, Maurer M, Grob
JJ, Bülbül Baskan E, Bradley MS, Canvin J,
Rahmaoui A, Georgiou P, Alpan O, et al. Efficacy
and safety of omalizumab in patients with chronic
idiopathic/spontaneous urticaria who remain
symptomatic on h1 antihistamines: a randomized,
placebo-controlled study. J Invest Dermatol.
2015;135(1):67–75.
18. Xolair. Preparato charakteristikų santrauka.
2023.
19. Saini SS, Bindslev-Jensen C, Maurer M, et al.
Efficacy and safety of omalizumab in patients with
chronic idiopathic/spontaneous urticaria who
remain symptomatic on H1 antihistamines: a
randomized, placebo-controlled study. J Invest
Dermatol. 2015;135(3):925.
20. Kaplan A, Ferrer M, Bernstein JA, et al. Timing
and duration of omalizumab response in patients
with chronic idiopathic/spontaneous urticaria. J
Allergy Clin Immunol. 2016;137(2):474–481.
21. Di Bona D, Nettis E, Bilancia M, et al. Duration
of chronic spontaneous urticaria remission after
omalizumab discontinuation: a long-term
observational study. J Allergy Clin Immunol Pract.
2021;9(6):2482–2485.
22. Ferrer M, Gimenez-Arnau A, Saldana D, et al.
Predicting chronic spontaneous urticaria symptom
return after omalizumab treatment discontinuation:
exploratory analysis. J Allergy Clin Immunol Pract.
2018;6(4):1191–1197.
23. Gasser P., Tarchevskaya S.S., Guntern P.,
Brigger D., Ruppli R., Zbären N., Kleinboelting S.,
Heusser C., Jardetzky T.S., Eggel A. The
mechanistic and functional profile of the therapeutic
anti-IgE antibody ligelizumab differs from
omalizumab. Nat. Commun. 2020;11:165.
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
53
24. Wedi B., Traidl S. Anti-IgE for the Treatment of
Chronic Urticaria. Immunotargets Ther.
2021;10:27–45.
25. Maurer M., Giménez-Arnau A.M., Soong W.,
Bernstein J.A., Sussman G., Metz M., Janocha R.,
Lanier B., Hide M., Sitz K., et al. Treatment with
ligelizumab achieves over forty percent higher
complete response rate in chronic spontaneous
urticaria patients originally treated with
omalizumab. Allergy. 2020;75:86.
26. Maurer M, et al. Ligelizumab for chronic
spontaneous urticaria. N Engl J. Med.
2019;381(14):1321–1332.
27. NIH. ClinicalTrials.gov. A Phase III study of
efficacy and safety of ligelizumab in the treatment
of CSU in adolescents and adults inadequately
controlled with H1-antihistamines.
28. Maurer M, Giménez-Arnau A, Bernstein JA,
Chu CY, Danilycheva I, Hide M, Makris M, Metz
M, Savic S, Sitz K, et al. Sustained safety and
efficacy of ligelizumab in patients with chronic
spontaneous urticaria: A one-year extension study.
Allergy. 2022 Jul;77(7):2175-2184.
29. B.A. Youngblood, E.C. Brock, J. Leung, R.
Falahati, B.S. Bochner, H.S. Rasmussen, et al.
Siglec-8 antibody reduces eosinophils and mast cells
in a transgenic mouse model of eosinophilic
gastroenteritis. JCI Insight, 4 (2019), Article
e126219.
30. B.A. Youngblood, E.C. Brock, J. Leung, R.
Falahati, P.J. Bryce, J. Bright, et al. AK002, a
humanized sialic acid-binding immunoglobulin-like
lectin-8 antibody that induces antibody-dependent
cell-mediated cytotoxicity against human
eosinophils and inhibits mast cell-mediated
anaphylaxis in mice. Int Arch Allergy Immunol, 180
(2019), pp. 91-102.
31. Altrichter S, Staubach P, Pasha M, Singh B,
Chang AT, Bernstein JA, Rasmussen HS,
Siebenhaar F, Maurer M. An open-label, proof-of-
concept study of lirentelimab for antihistamine-
resistant chronic spontaneous and inducible
urticaria. J Allergy Clin Immunol. 2022
May;149(5):1683-1690.e7.
32. Dupixent. Preparato charakteristikų santrauka.
2023.
33. Church MK, Kolkhir P, Metz M, Maurer M. The
role and relevance of mast cells in urticaria.
Immunol Rev 2018;282:232-47.
34. Maurer M, Casale TB, Saini SS, Ben-Shoshan
M, Giménez-Arnau AM, Bernstein JA, Yagami A,
Stjepanovic A, Radin A, Staudinger HW, et al.
Dupilumab in patients with chronic spontaneous
urticaria (LIBERTY-CSU CUPID): two
randomized, double-blind, placebo-controlled,
phase 3 trials. J Allergy Clin Immunol. 2024 Feb 29:
S0091-6749(24)00196-9.
35. McDonald C, Xanthopoulos C, Kostareli E. The
role of Bruton’s tyrosine kinase in the immune
system and disease. Immunology. 2021;164(4):722‐
736. 10.1111/imm.13416.
36. Mendes-Bastos P, Brasileiro A, Kolkhir P,
Frischbutter S, Scheffel J, Moñino-Romero S,
Maurer M. Bruton's tyrosine kinase inhibition-An
emerging therapeutic strategy in immune-mediated
dermatological conditions. Allergy. 2022
Aug;77(8):2355-2366.
37.
D. Angst, F. Gessier, P. Janser, A. Vulpetti, R. Wal
chli, C. Beerli, et al. Discovery of LOU064
(remibrutinib), a potent and highly selective
covalent inhibitor of Bruton’s tyrosine kinase. J Med
Chem, 63 (2020), pp. 5102-5118.
38. Maurer M, Berger W, Giménez-Arnau
A, et al. Remibrutinib, a novel BTK inhibitor,
demonstrates promising efficacy and safety in
chronic spontaneous urticaria. J Allergy Clin
Immunol 2022; 150:1498–
506. 10.1016/j.jaci.2022.08.027.
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
54
39. Crawford JJ, Johnson AR, Misner DL, et al.
Discovery of GDC‐0853: a potent, selective, and
noncovalent Bruton's tyrosine kinase inhibitor in
early clinical development. J Med Chem.
2018;61(6):2227‐2245.
40. Metz M, Sussman G, Gagnon R, Staubach P,
Tanus T, Yang WH, Lim JJ, Clarke HJ, Galanter J,
Chinn LW, et al. Fenebrutinib in H1 antihistamine-
refractory chronic spontaneous urticaria: a
randomized phase 2 trial. Nat Med. 2021
Nov;27(11):1961-1969.
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
55