https://doi.org/10.53453/ms.2024.9.7
Non-pharmacological approaches to epilepsy management:
dietary interventions
Gabija Tamulionytė
1
, Jūratė Laurynaitienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of medicine, Kaunas, Lithuania
2
Neurology Department, Lithuanian University of Health Sciences and Hospital of Lithuanian University of
Health Sciences Kauno klinikos, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Epilepsy is a chronic neurological disease characterized by seizures frequently presenting in drug-
resistant forms, complicating treatment. Given the challenges posed by drug-resistant forms and the adverse
effects associated with medications, there is a growing focus on non-pharmacological approaches including
dietary interventions, such as the ketogenic, modified Atkins, and low-glycaemic diets.
Aim. To review the latest information on the clinical application of nutritional modifications for various age
groups, their effects, and possible adverse events.
Materials and methods. A literature review was conducted in the PubMed database. The search was performed
using keywords or their combinations: ketogenic diet, modified Atkins diet, low glycaemic index diet, drug-
resistant epilepsy, epilepsy treatment. Publications relevant to the topic were selected based on their publication
within the last 5 years.
Results. The ketogenic diet relies on high fat intake to induce ketosis and alter neuronal metabolism. The modified
Atkins diet is a strict alternative to the ketogenic diet, where ketosis is achieved by restricting carbohydrates. A
low-glycaemic index diet is a newer method that uses products with a low glycaemic index and maintains a stable
blood glucose level. While the ketogenic and modified Atkins diets have been studied in both children and adults,
there is a lack of data on the low-glycaemic index diet. Choice of diet depends on individual factors such as age,
seizure type, and response to treatment.
Conclusions. Dietary modifications such as the ketogenic, the modified Atkins, and the low glycaemic index diets
are effective in patients with drug-resistant epilepsy. Combination with drug therapy can improve treatment
results.
Keywords: ketogenic diet, modified Atkins diet, low glycaemic index diet, drug-resistant epilepsy.
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (4), p. 56-61, https://doi.org/10.53453/ms.2024.9.7
56
Nefarmakologiniai epilepsijos valdymo metodai: mitybos
modifikacijos
Gabija Tamulionytė
1
, Jūratė Laurynaitienė
2
1
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos Akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Neurologijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Epilepsija tai lėtinė neurologinė liga, kuriai būdingi traukulių priepuoliai. Neretai pasitaiko vaistams
atsparių ligos formų, pacientai taip pat patiria nepageidaujamus medikamentų poveikius. Todėl vis labiau
akcentuojama nemedikamentinių gydymo metodų, tokių kaip mitybos modifikacijos, svarba. Daugėja įrodymų
apie įvairių dietų, įskaitant ketogeninę, modifikuotą Atkinso ir žemo glikeminio indekso, efektyvumą.
Tikslas. Apžvelgti į naujausią informaciją apie mitybos modifikacijų klinikinį pritaikymą įvairioms amžiaus
grupėms, jų poveikį bei galimus nepageidaujamus reiškinius.
Tyrimo metodika. Literatūros apžvalga atlikta duomenų bazėje „PubMed“. Paieška atlikta naudojant raktinius
žodžius ar jų kombinacijas: ketogeninė dieta, modifikuota Atkinso dieta, žemo glikeminio indekso dieta, vaistams
atspari epilepsija, epilepsijos gydymas. Atrinktos temą atitinkančios publikacijos, publikuotos per paskutinius 5
metus.
Rezultatai. Ketogeninei dietai būdingas didelis riebalų suvartojimas taip sukeliant ketozę ir keičiant neuronų
metabolizmą. Modifikuota Atkinso dieta yra geriau toleruojama ketogeninės dietos alternatyva, kai ketozė
pasiekiama ribojant angliavandenius. Žemo glikeminio indekso dieta yra naujesnis metodas, vartojami žemą
glikemijos indeksą turintys produktai bei palaikomas stabilus gliukozės kiekis kraujyje. Ketogeninė ir
modifikuota Atkinso dietos plačiau ištirtos tiek vaikams, tiek suaugusiems, trūksta duomenų apie žemo glikeminio
indekso dietą. Dietos pasirinkimas priklauso nuo individualių veiksnių, tokių kaip amžius, priepuolių tipas ir
atsakas į gydymą, todėl reikia atlikti tolesnius tyrimus siekiant įvertinti ilgalaikį veiksmingumą ir visapusiškai
stebėti nepageidaujamą poveikį.
Išvados. Pacientams, sergantiems vaistams atsparia epilepsija, efektyvios mitybos modifikacijos, tokios kaip
ketogeninė dieta, modifikuota Atkinso dieta ir žemo glikemijos indekso dieta. Derinimas su medikamentine
terapija gali pagerinti gydymo rezultatus.
Raktažodžiai: ketogeninė dieta, modifikuota Atkinso dieta, žemo glikemijos indekso dieta, vaistams atspari
epilepsija.
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
57
1. Įvadas
Epilepsija tai lėtinė neurologinė liga, kuriai būdingi
pasikartojantys traukulių priepuoliai. Traukulių
priepuolis yra laikinas, grįžtamas sąmonės,
motorikos, jutimo, emocijų ar suvokimo sutrikimas
atsirandantis dėl per didelės galvos smegenų žievės
neuronų iškrovos [1]. Liga paveikia apie 50 milijonų
žmonių visame pasaulyje [2]. Vienas iš pagrindinių
iššūkių gydant epilepsija sergančius pacientus yra
vaistams atsparios formos, kai priepuoliai išlieka,
nepaisant gydymo keliais vaistais nuo epilepsijos
[3]. Tyrimai rodo, jog maždaug trečdalis epilepsija
sergančių asmenų gali sirgti vaistams atsparia
epilepsija, tai pabrėžia farmakoterapijos pritaikymo
ribojimus [4]. Taip pat neretai net ir efektyviai
veikiant medikamentiniam gydymui pacientai
patiria nepageidaujamus poveikius, kurie turi įtakos
jų gyvenimo kokybei. Vieni dažniausių
nepageidaujamų reiškinių yra mieguistumas, galvos
svaigimas, pažinimo ir nuotaikos sutrikimai [2].
Todėl vis daugiau mokslinių ir klinikinių tyrimų
pripažįsta galimą nemedikamentinių gydymo
metodų naudą [5]. Daugėja duomenų apie mitybos
modifikacijas, įskaitant ketogeninę, modifikuotą
Atkinso bei žemo glikeminio indekso dietą [6,7].
Šiuo straipsniu siekiama įsigilinti į naujausią
informaciją apie mitybos modifikacijų klinikinį
pritaikymą ir galimus nepageidaujamus poveikius.
2. Tyrimo metodika
Literatūros apžvalga atlikta duomenų bazėje
„PubMed“. Paieška atlikta naudojant raktinius
žodžius ar jų kombinacijas: ketogeninė dieta (angl.
ketogenic diet), modifikuota Atkinso dieta (angl.
modifiet Atkinson), žemo glikeminio indekso dieta
(angl. low glycemic index diet), vaistams atspari
epilepsija (angl. drug resistant epilepsy), epilepsijos
gydymas (angl. treatment of epilepsy). Atrinktos
temą atitinkančios publikacijos, parašytos anglų
kalba ir publikuotos 2019-2024 metais. Atsižvelgus
į visus kriterijus, šioje literatūros apžvalgoje remtasi
20 mokslinių straipsnių.
3. Rezultatai
3.1 Ketogeninė dieta (KD)
Ketogeninė dieta (KD) epilepsijos gydymui
naudojama jau apie šimtą metų [8]. KD būdingas
didelis riebalų, mažas angliavandenių ir baltymų
suvartojimas (riebalų, baltymų ir angliavandenių
santykis yra 4:1) [9]. Ši dieta dažnai taikoma
vaikams ir rečiau suaugusiems sergantiems vaistams
atsparia epilepsija. Įrodyta, jog vartojant daug
riebalų, inicijuota ketozės būsena pakeičia neuronų
metabolizmą ir neurotransmiterių aktyvumą, dėl to
gali sumažėti traukulių priepuolių dažnis ir
sunkumas [10,11]. Taip pat daugėja duomenų, jog
KD paskyrus gydymo pradžioje gali pagerėti
pacientų, ypatingai vaikų, sergančių vaistams
atsparia epilepsija, raida ir elgesio sutrikimai [12].
Daugybė tyrimų parodė KD veiksmingumą
mažinant priepuolių dažnį vaikams, sergantiems
sunkia, atsparia epilepsija [9]. Įrodyta, jog net 15–
30 % pacientų taikant ketogeninę dietą būklė gali
pagerėti, įskaitant visišką priepuolių nebuvimą ar
reikšmingą dažnio sumažėjimą [13]. Nors nėra daug
tyrimų KD taikant suaugusiems, metaanalizė
nagrinėjusi 338 pacientus (16-86 metų amžiaus),
tęsiant prieš dietą vartotus vaistus nuo epilepsijos
įprastomis dozėmis, parodė teigiamus rezultatus
priepuolių dažnio mažinimu. 13 % tiriamųjų po
taikytos KD nepatyrė priepuolių, o 53 % turėjo
>50 % priepuolių dažnio sumažėjimą. Gydymas
buvo gerai toleruojamas, tačiau pasireiškė ir
nepageidaujami reiškiniai: trumpalaikiai virškinimo
trakto sutrikimai, tokie kaip vidurių užkietėjimas,
vėmimas ir viduriavimas [9]. Literatūroje aprašomi
ir ilgalaikiai nepageidaujami reiškiniai: inkstų
sistemos sutrikimai, kraujo lipidų kiekio pokyčiai,
maistinių medžiagų trūkumas ir slopinamasis
poveikis augimui [8–10].
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
58
3.2 Modifikuota Atkinso dieta (MAD)
Dėl neretai pasireiškiančių nepageidaujamų
reiškinių, prastesnio toleravimo ir kai kuriems
pacientams sunkiai pritaikomo mitybos ribojimo
taikant KD prieš maždaug 20 metų atsirado
modifikuota Atkinso dieta (MAD) [14]. MAD
panaši į ketogeninę dietą, tačiau yra mažiau ribojanti
(riebalų, baltymų ir angliavandenių santykis 1:1)
[9]. Ši dieta dažniau skiriama suaugusiems ar tiems,
kuriems nepavyksta laikytis KD [15]. MAD kaip ir
KD atveju siekiama sukelti ir palaikyti ketozę,
sumažinančią neuronų jaudrumą, tačiau tai
pasiekiama ribojant angliavandenius ir nebūtinai
vartojant daug riebalų [16]. Tyrimai rodo, kad MAD
gali turėti reikšmingą poveikį mažinant traukulių
dažnį, sergantiems vaistams atsparia epilepsija
[13,16]. Vienas tokių pavyzdžių A. Mutarelli ir kitų
autorių atlikta metaanalizė į kurią įtraukti 575
tiriamieji. Tyrimas apėmė vaikus ir suaugusius
sergančius vaistams rezistentiška epilepsija. Tyrimo
metu tęstas vaistų nuo epilepsijos vartojimas;
nagrinėtas MAD efektyvumas ir toleravimas,
palyginus su įprasta dieta. Rezultatų duomenimis,
pacientams, kuriems taikyta MAD priepuolių dažnis
sumažėjo >50 % (palyginti su įprasta dieta).
Amžiaus pogrupių analizė parodė, jog MAD
veiksminga tiek vaikams, tiek suaugusiems be
statistiškai reikšmingo skirtumo (p=0,98). Buvo
pranešta ir apie nepageidaujamus reiškinius,
įskaitant vidurių užkietėjimą 17%, mieguistumą
11 % ir anoreksiją 12 % pacientų [17], tačiau
literatūroje minima ir daugiau nepageidaujamų
poveikių: mikroelementų trūkumas, pykinimas bei
silpnumas [15].
3.3 Žemo glikeminio indekso dieta (LGID)
Pirmą kartą vaistams rezistentiškos epilepsijos
gydymui žemo glikeminio indekso dieta (LGID)
panaudota 2005 metais. Tai mažiau ribojanti dieta,
kurioje yra daug riebalų (60 %), baltymų kiekis
didesnis nei kitose dietose (20-30 %) ir mažai
angliavandenių (10 %) [9]. Laikantis šios dietos,
galima valgyti maistą, kurio glikemijos indeksas
mažesnis nei 50, pavyzdžiui, mėsą, pieno produktus,
kai kuriuos vaisius, nesmulkintus grūdus ir duoną.
Riebalų ir angliavandenių santykis yra 1:0,6 [6].
Laikantis LGID svarbiausia gliukozės kiekio
kraujyje kontrolė. Skirtingai nuo KD ir MAD, kurių
pagrindinis tikslas yra sukelti ketozę, LGID palaiko
optimalią gliukozės koncentraciją kraujyje, taip
užtikrinamas optimalus neuronų funkcionalumas ir
pastovus energijos tiekimas smegenims [11].
Trūksta tyrimų apie LGID efektyvumą suaugusiems,
tačiau daugėja tyrimų apie pritaikymą vaikams. P.
Rohani ir kitų autorių atliktoje metaanalizėje LGID
veiksmingai sumažino epilepsija sergančių vaikų
priepuolius. Į tyrimus iš viso įtraukti 324 pacientai;
<50 % priepuolių dažnis sumažintas 39% pacientų,
≥50 % – 34 % ir >90 % – 19 %. Taip pat pastebėta,
jog dietos laikymosi trukmė turėjo įtakos gydymo
veiksmingumui. Pacientams, kurie laikėsi LGI
dietos ilgiau nei 12 savaičių, veiksmingumas buvo
mažesnis, palyginti su tais, kurie dietos laikėsi
trumpiau. Nepageidaujamų poveikių dažnis tyrime
nevertintas, tačiau aprašyta, jog kaip ir kitoms
dietoms, labiausiai būdingi virškinimo sutrikimai.
[18].
4. Diskusija
Nors yra įvairių nuomonių, tyrimai rodo, jog visos
trys dietos: KD, MAD ir LGID, yra veiksmingos
gydant epilepsijos priepuolius. Mitybos
modifikacijos lygintos N. Devi ir kitų autorių
atliktoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje. Į
tyrimą įtraukti 676 vaikai, sergantys vaistams
atsparia epilepsija. Tiriamieji atsitiktinai priskirti
mitybos modifikacijoms: KD, MAD, LGID ir
įprasta dieta. Visos pritaikytos dietos reikšmingai
sumažino priepuolių dažnį 50% ar daugiau,
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
59
palyginti su įprasta mityba. Šio tyrimo duomenimis
skirtumo tarp KD, MAD ir LGID nebuvo [19].
Tačiau yra duomenų, rodančių galimus KD
pranašumus prieš MAD ir LGID vaikams [9,20]. Šis
skirtumas gali atsirasti ir dėl atliktų tyrimų kiekių
skirtumo: daugiausiai duomenų yra apie KD, mažiau
apie MAD ir mažiausiai apie LGID [10]. Dietos
parinkimas yra individualus ir priklauso nuo
pacientų būklės sunkumo, vaikams neretai ir nuo
tėvų nuomonės. Literatūros duomenimis,
rekomenduojama kūdikiams ir vaikams iki dvejų
metų skirti KD, o vaikams, paaugliams ar
suaugusiems rinktis MAD arba LGID [6]. Atsakas
gali skirtis priklausomai nuo priepuolių tipo,
epilepsijos sindromų, amžiaus ir dietos laikymosi
taisyklingumo [10].
5. Išvados
Va is t am s at sp ar i e pi le ps ij a y ra s ud ė ti n ga b ūk lė , k ur i
paveikia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius ir kelia
daug gydymo iššūkių. Mitybos modifikacijų
derinimas su farmakologiniais gydymo metodais
gali pagerinti pacientų išeitis. Ketogeninė dieta ir
modifikuota Atkinso dieta yra veiksmingos gydant
priepuolius, tačiau trūksta tyrimų apie žemo
glikeminio indekso dietos veiksmingumą
suaugusiems. Būtina atsižvelgti į tai, jog kiekviena
dieta turi savo privalumų ir trūkumų, todėl
pasirinkimas yra individualus, atsižvelgiant į
paciento poreikius. Taip pat svarbu įvertinti galimus
nepageidaujamus dietų poveikius ir nuolat stebėti
pacientus. Būtų tikslinga atlikti daugiau didesnės
apimties tyrimų taikant skirtingas dietas įvairioms
amžiaus grupėms, palyginti dietų veiksmingumą
vertinant ne tik trumpalaikį, bet ir ilgalaikį
efektyvumą.
Literatūros šaltiniai
1. Specchio N, Wirrell EC, Scheffer IE,
Nabbout R, Riney K, Samia P, et al. International
League Against Epilepsy classification and
definition of epilepsy syndromes with onset in
childhood: Position paper by the ILAE Task Force
on Nosology and Definitions. Epilepsia 2022;
63(6):1398–442.
2. Thijs RD, Surges R, O’Brien TJ, Sander
JW. Epilepsy in adults. The Lancet 2019;
393(10172):689–701.
3. Mesraoua B, Brigo F, Lattanzi S, Abou-
Khalil B, Al Hail H, Asadi-Pooya AA. Drug-
resistant epilepsy: Definition, pathophysiology, and
management. J Neurol Sci 2023; 452:120766.
4. Patel M. Treatment of drug-resistant
epilepsy: diet or pill? Lancet 2023; 22(12):1088–9.
5. Kaul N, Nicolo JP, O’Brien TJ, Kwan P.
Practical considerations of dietary therapies for
epilepsy in adults. Acta Epileptologica 2021; 3(1):1–
7.
6. Sondhi V, Sharma S. Non-Pharmacological
and Non-Surgical Treatment of Refractory
Childhood Epilepsy. Indian J Pediatr 2020;
87(12):1062–9.
7. Armeno M, Calligaris S, Gagiulo D, Cresta
A, Vaccarezza MM, Diez CG, et al. Use of ketogenic
dietary therapy for drug-resistant epilepsy in early
infancy. Epilepsia Open 2024; 9(1):138–49.
8. Zarnowska IM. Therapeutic Use of the
Ketogenic Diet in Refractory Epilepsy: What We
Know and What Still Needs to Be Learned.
Nutrients 2020; 12(9):2616.
9. Ve rr o tt i A , Ia pa dr e G, Di F ra nc es co L ,
Zagaroli L, Farello G. Diet in the Treatment of
Epilepsy: What We Know So Far. Nutrients 2020;
12(9):2645.
10. Martin-McGill KJ, Bresnahan R, Levy RG,
Cooper PN. Ketogenic diets for drug‐resistant
epilepsy. Cochrane Database Syst Rev. 2020;
2020(6).
11. Mishra P, Singh SC, Ramadass B. Drug
resistant epilepsy and ketogenic diet: A narrative
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
60
review of mechanisms of action. World Neurosurg
X. 2024; 22:100328.
12. Ruan Y, Chen L, She D, Chung Y, Ge L,
Han L. Ketogenic diet for epilepsy: an overview of
systematic review and meta-analysis. European
Journal of Clinical Nutrition 2022; 76(9):1234–44.
13. Sondhi V, Agarwala A, Pandey RM,
Chakrabarty B, Jauhari P, Lodha R, et al. Efficacy of
Ketogenic Diet, Modified Atkins Diet, and Low
Glycemic Index Therapy Diet Among Children With
Drug-Resistant Epilepsy: A Randomized Clinical
Trial. JAMA Pediatr 2020; 174(10):944–51.
14. Alanis Guevara MI, Garc•a de Alba Garc•a
JE, López Alanis AL, González Ojeda A, Fuentes
Orozco C. Prospective study of the modified Atkins
diet in adult drug-resistant epilepsy: Effectiveness,
tolerability, and adherence. Neurologia. 2022;
15. Kossoff EH. The Modified Atkins Diet for
Epilepsy: Two Decades of an “Alternative”
Ketogenic Diet Therapy. Pediatr Neurol. 2023;
147:82–7.
16. Quiroga-Padilla PJ, Briceño C, Mayor LC.
Effect of the modified Atkins diet in adults with
drug-resistant epilepsy: A controlled study. Epilepsy
& Behavior. 2022; 136:108936.
17. Mutarelli A, Nogueira A, Felix N, Godoi A,
Dagostin CS, Castro LHM, et al. Modified Atkins
diet for drug-resistant epilepsy: A systematic review
and meta-analysis of randomized controlled trials.
Seizure: European Journal of Epilepsy. 2023;
112:77–83.
18. Rohani P, Shervin Badv R, Sohouli MH,
Guimarães NS. The efficacy of low glycemic index
diet on seizure frequency in pediatric patients with
epilepsy: A systematic review and meta-analysis.
Seizure: European Journal of Epilepsy. 2024;
117:150–8.
19. Devi N, Madaan P, Kandoth N, Bansal D,
Sahu JK. Efficacy and Safety of Dietary Therapies
for Childhood Drug-Resistant Epilepsy: A
Systematic Review and Network Meta-analysis.
JAMA Pediatr. 2023; 177(3):258–66.
20. Mhanna A, Mhanna M, Beran A, Al-
Chalabi M, Aladamat N, Mahfooz N. Modified
Atkins diet versus ketogenic diet in children with
drug-resistant epilepsy: A meta-analysis of
comparative studies. Clin Nutr ESPEN. 2022;
51:112–9.
Journal of Medical Sciences. 24 Sep, 2024 - Volume 12 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
61