Egle Janusonyte1
1Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background and aim. Stevens-Johnson syndrome and toxic epidermal necrolysis are rare life-threatening conditions caused by a delayed hypersensitivity skin reaction manifesting through large body surface area epidermal detachment. This condition can occur at any stage of life. In up to 80 % of cases, it develops due to medication such as antibiotics and antiepileptic drugs use, however, it can also be induced by infections. It is crucial to urgently provide supportive care to the patient and to consider possible immunomodulatory therapy measures currently debated on in clinical communities, as well as to transfer the patient to burns treatment unit, if possible. The aim of this literature review is to provide an overview of most recent data in terms of treatment and care as well as possible complications and prognosis in patients with Stevens-Johnson syndrome and toxic epidermal necrolysis.
Materials and methods. The literature review was conducted through the PubMed search system with combination of the terms ‘Stevens-Johnson syndrome’, ‘toxic epidermal necrolysis’, ‘supportive treatment’, and ‘immunomodulatory therapy’. In total, 38 publications were overviewed, the majority of the publications analysed were published over past 10 years with additionally reviewed first historical descriptions of these conditions as well as international classification that is still used.
Results. Following extensive literature review, the aetiology, diagnostics, supportive and immunomodulatory treatment recommendations are introduced, most common complications and prognosis are described.
Keywords. Stevens-Johnson syndrome; toxic epidermal necrolysis; supportive treatment; immunomodulatory therapy.
https://doi.org/10.53453/ms.2021.06.15
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
151
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (5), p. 151-162, https://doi.org/10.53453/ms.2021.06.15
Stevens-Johnson syndrome and toxic epidermal necrolysis:
literature review
Egle Janusonyte
1
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background and aim. Stevens-Johnson syndrome and toxic epidermal necrolysis are rare life-threatening
conditions caused by a delayed hypersensitivity skin reaction manifesting through large body surface area
epidermal detachment. This condition can occur at any stage of life. In up to 80 % of cases, it develops due
to medication such as antibiotics and antiepileptic drugs use, however, it can also be induced by infections.
It is crucial to urgently provide supportive care to the patient and to consider possible immunomodulatory
therapy measures currently debated on in clinical communities, as well as to transfer the patient to burns
treatment unit, if possible. The aim of this literature review is to provide an overview of most recent data
in terms of treatment and care as well as possible complications and prognosis in patients with Stevens-
Johnson syndrome and toxic epidermal necrolysis.
Materials and methods. The literature review was conducted through the PubMed search system with
combination of the terms ‘Stevens-Johnson syndrome’, ‘toxic epidermal necrolysis’, ‘supportive
treatment’, and ‘immunomodulatory therapy’. In total, 38 publications were overviewed, the majority of
the publications analysed were published over past 10 years with additionally reviewed first historical
descriptions of these conditions as well as international classification that is still used.
Results. Following extensive literature review, the aetiology, diagnostics, supportive and
immunomodulatory treatment recommendations are introduced, most common complications and
prognosis are described.
Keywords. Stevens-Johnson syndrome; toxic epidermal necrolysis; supportive treatment;
immunomodulatory therapy.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
152
Stevens-Johnson sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė:
literatūros apžvalga
Eglė Janušonytė
1
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka ir tikslas. Stevens-Johnson sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė – tai retos, gyvybei
pavojingos būklės, kurias sukelia uždelsta odos hiperjautrumo reakcija, pasireiškianti didelį kūno
paviršiaus plotą apimančiu epidermio atsiskyrimu. Ši liga gali pasireikšti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje.
Iki 80 % atvejų būklė išsivysto po vaistų, tokių kaip antibiotikai ir prieštraukuliniai preparatai, vartojimo,
tačiau ją taip pat gali išprovokuoti infekcijos. Pacientams būtina suteikti skubų palaikomąjį gydymą bei
apsvarstyti imunomoduliuojančio gydymo galimybes, dėl kurių šiuo metu diskutuojama tarp gydytojų, taip
pat esant galimybei perkelti pacientą gydymui nudegimų skyriuje. Šios literatūros apžvalgos tikslas yra
apžvelgti naujausius straipsnius, aptariančius šios būklės gydymą, taip pat pateikti informaciją apie galimas
komplikacijas bei prognozę Stevens-Johnson sindromo bei toksinės epidermio nekrolizės paveiktiems
pacientams.
Metodai. Ši literatūros apžvalga buvo parengta naudojant „PubMed“ informacinę sistemą su šių paieškos
žodžių kombinacijomis: „Stevens-Johnson syndrome“, „toxic epidermal necrolysis“, „supportive
treatment“, „immunomodulatory therapy“. Iš viso apžvelgtos 38 publikacijos, daugiausiai analizuoti
pastaraisiais 10 metų publikuoti straipsniai su papildomai apžvelgtais istoriniais pirmaisiais būklės aprašais
bei iki šiol naudojama tarptautine klasifikacija.
Išvados. Atlikus išsamią literatūros analizę, pristatoma ligos etiologija, diagnostika bei palaikomojo
gydymo ir imunomoduliuojančios terapijos rekomendacijos, aprašomos dažniausios komplikacijos bei
ligos prognozė.
Raktiniai žodžiai: Stevens-Johnson sindromas; toksinė epidermio nekrolizė; palaikomasis gydymas;
imunomoduliuojanti terapija.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
153
1. Įvadas
Stevens-Johnson sindromas (SJS) ir toksinė
epidermio nekrolizė (TEN) – tai retos, gyvybei
pavojų keliančios uždelstos padidėjusio jautrumo
odos reakcijos, pasireiškiančios didelį kūno
paviršiaus plotą apimančiu epidermio
atsiskyrimu. SJS ir TEN dažniausiai
išprovokuoja vaistų, ypač tam tikrų antibiotikų
bei prieštraukulinių preparatų vartojimas, taip pat
įvairios infekcijos. Pacientams skubiai turi būti
taikomas palaikomasis gydymas, esant
galimybei pacientus reikia perkelti į nudegimų
skyrių.
2. Apibrėžimas ir klasifikacija
Stevens-Johnson sindromas (SJS) ir toksinė
epidermio nekrolizė (TEN) – tai retos, gyvybei
pavojinga odos reakcijos, sukeliančios epidermio
atsiskyrimą ir siejamos su dideliu mirštamumu.
Laikoma, jog SJS ir TEN yra iš principo ta pati
būklė, kurią sukelia tokios pačios priežastys bei
mechanizmai, tačiau stebimas skirtingo sunkumo
klinikinis pasireiškimas (1). Liga klasifikuojama
priklausomai nuo pažeisto odos ploto,
apskaičiuojamo pagal atsiskiriantį epidermį,
vertinant teigiamą Nikolskio simptomą. Jei
paveikta mažiau nei 10 % odos ploto, nustatoma
Stevens-Johnson sindromo diagnozė, jei paveikta
nuo 10 iki 30 % odos ploto, nustatoma
persidengiantis SJS bei TEN pasireiškimas, jei
paveikta daugiau nei 30 % odos ploto,
diagnozuojama toksinė epidermio nekrolizė (2).
SJS pirmą kartą buvo aprašytas 1922 metais kaip
dviem vaikams pasireiškęs gleivinių ir odos
sindromas su purpurinėmis dėmėmis ir gleivinės
nekroze (3). TEN pirmą kartą aprašė Lyell 1956
metais, apibūdindamas ligą kaip bėrimą,
primenantį nuplikytą odą tiek išvaizda, tiek
paciento apibūdinamais pojūčiais (4).
3. Epidemiologija ir etiologija
Skirtingų autorių pateikiamais duomenimis,
kiekvienais metais pasireiškia nuo 1 iki 7 SJS ir
TEN atvejų 1000 000 pacientų visame pasaulyje
(5). SJS yra maždaug 3 kartus dažnesnis nei
TEN, be to, ši būklė dažniau pasireiškia
moterims negu vyrams (5). SJS ir TEN gali
išsivystyti bet kuriame amžiaus tarpsnyje ir
pasireiškia tiek vaikams, tiek suaugusiems.
SJS ir TEN dažniausiai išprovokuoja tam tikrų
vaistų vartojimas arba infekcijos. Šių būklių
pasireiškimo rizika yra didžiausia 8 savaites po
vaisto vartojimo pradžios, o pirmieji simptomai
dažniausiai pasireiškia 4 savaitę po pirminės
ekspozicijos (6). Jei SJS ir TEN nepasireiškia per
pirmus kelis vaisto vartojimo mėnesius, tikimybė
ligai išsivystyti vėliau labai maža. Dažniausiai
sindromą išprovokuoja vaistai - tam tikros
antibiotikų grupės, pvz., sulfonamidai,
sulfasalazinas, taip pat aprašoma šio sindromo
sąsaja su kortikosteroidais, antiretrovirusiniais
vaistais (pvz., nevirapinu), prieštraukuliniais
preparatais (fenitoinu, fenobarbitaliu, valpro
rūgštimi ir t.t.). Kiti mokslinėje literatūroje
nurodomi preparatai, sietini su būklės
išsivystymu: alopurinolis, lamotriginas,
sertralinas bei oksikamų grupės nesteroidiniai
priešuždegiminiai vaistai (pvz., meloksikamas,
piroksikamas) (7,8). Vidutinės rizikos grupei
priskiriami šie vaistai: cefalosporinai,
chilononai, makrolidai bei fenolacetinės rūgšies
nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (pvz.,
diklofenakas) (7). Naujesni tyrimai taip pat
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
154
aprašo ir kitų vaistų, tokių kaip epidermio
augimo veiksnio receptoriaus inhibitorių,
išprovokuotą šios būklės pasireiškimą (9). Iš viso
vaistų sukeltam sindromui priskiriami apie 80 %
visų SJS ir TEN atvejų (10).
Stevens-Johnson sindromas gali vystytis kaip
atsakas infekcijai, ypač vaikams. Literatūroje
aprašomos sąsajos su mycoplasma pneumonia,
citomegaloviruso, herpes infekcijomis (11–13).
Nors retais atvejais sindromo kilmė kai kurių
autorių anksčiau buvo siejama su
vakcinacijomis, 2020 metais atlikta sisteminė
apžvalga nerado jokio statistiškai reikšmingo
ryšio tarp vakcinacijų bei SJS pasireiškimo (14).
Taip pat ši būklė gali išsivystyti kaip reta
komplikacija po alogeninės kamieninių
kraujodaros ląstelių transplantacijos (15).
Literatūroje aprašomi ir idiopatiniai būklės
atvejai, kai priežastis lieka nenustatyta (16).
Svarbūs rizikos faktoriai - tam tikri žmogaus
leukocitų antigeno fenotipai (17–19) bei CYP
aktyvumas (20).
Šios ligos patogenezė dar nėra pilnai išaiškinta,
tačiau manoma, jog ji pasireiškia per uždelstą IV
tipo padidėjusio jautrumo reakciją (21).
Suaktyvėjus citotoksinėms T ląstelėms,
sekretuojamas citolitinis baltymas granulizinas –
pagrindinė medžiaga SJS ir TEN patogenezėje
(22), dėl to pažeidžiami keratinocitai, vyksta
apoptozė, stebimas epidermio atsiskyrimas (21).
4. Klinika
SJS/TEN metu prodromo metu pacientai gali
karščiuoti, kosėti, sloguoti, kartais išsivysto
difuzinė eritema (5). Vėliau atsiranda
skausmingos eriteminės arba purpurinės
dėmelės, gali būti stebimi „taikinio“ formos odos
pažeidimai, pūslės bei gleivinių opos. Paprastai
stebimas teigiamas Nikolskio simptomas –
švelniai patrynus odą lengvai atsiskiria epidermis
(23), nors šis simptomas ir nėra specifiškas
SJS/TEN. Matoma platų kūno paviršiaus plotą
apimanti epidermio nekrozė bei atsiskyrimas,
primenantis paviršinius nudegimus. Odos
pažeidimai iš pradžių atsiranda ant krūtinės bei
veido, vėliau simetriškai plinta į kitas kūno dalis
(23). Kalbant apie gleivinių pažeidimą,
dažniausiai pasireiškia stomatitas bei
konjunktyvitas (24), tačiau būklei būdingi ir
kraujuojančios opos ryklės, trachėjos, bronchų,
lytinių organų ir kitose gleivinėse (25).
5. Diagnostika
Stevens-Johnson sindromo diagnostika remiasi
klinika bei surinkta anamneze apie paciento
vartotus vaistus bei persirgtas infekcijas, taip pat
daroma odos biopsija (23), atliekami papildomi
laboratoriniai tyrimai. Ištyrus odos biopsijos
mėginį, histopatologiniame preparate matoma
keratinocitų apoptozė su epidermio nekroze,
subepiderminis atsiskyrimas (25), taip pat bus
matoma minimali limfocitų infiltracija (6).
Kalbant apie diferencinę SJS ir TEN diagnostiką,
vertinamos odos būklės, pasireiškiančios panašia
klinika, tokios kaip daugiaformė eritema,
stafilokokinis nuplikytos odos sindromas,
autoimuninės pūslinės ligos (pvz., linijinė IgA
dermatozė), kitos autoimuninės ligos (pvz.,
vilkligė) ir t.t. (6). Šioje apžvalgoje aptariama 2
aktualiausių būklių, daugiaformės eritemos ir
stafilokokinio nuplikytos odos sindromo,
diferencinė diagnostika lyginant su SJS ir TEN.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
155
Daugiaformė eritema – tai ūmi ketvirto tipo
padidėjusio jautrumo reakcija, siejama su tam
tikromis infekcijomis ir vaistų vartojimu,
skirstoma į mažąją ir didžiąją formas. Mažoji
daugiaformė eritema nepažeidžia gleivinių arba
gleivinė pažeidžiama tik 1 kūno vietoje, tuo tarpu
didžioji daugiaformė eriterma pažeidžia
gleivines 2 arba daugiau kūno vietų. SJS
nebūdingas gleivinių pažeidimo nebuvimas arba
tik 1 pažeista gleivinė, tokie radiniai būtų
netipiški. Be to, daugiaformės eritemos
histologinis preparatas rodytų tankų limfocitų bei
histiocitų infiltratą, matoma satelitinių ląstelių
nekrozė. Taip pat daugiaformės eritermos metu
atskiria mažiau nei 10 % kūno paviršiaus ploto.
Galiausiai, daugiaformė eritema dažnai siejama
su Herpes simplex virus, kas yra galima, tačiau
labai reta SJS ir TEN priežastis (6).
Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas
(SNOS) – S. aureus sukelta pūslėmis
pasireiškianti liga su odos atsiskyrimu. SNOS
dažniausiai nepažeidžia gleivinių (26). Ši liga
dažniau pasireiškia vaikams, o diagnozę gali
lengvai patvirtinti odos biopsija, kuri parodys
intraepiderminį odos atsiskyrimą (SJS ir TEN
atveju šis atsiskyrimas būtų subepiderminis) (6).
Be to, SNOS paprastai nesiejamas su vaistų
vartojimu (6).
6. Gydymas
SJS ir TEN yra skubios dermatologinės būklės,
reikalaujančios kuo greitesnio palaikomojo
gydymo taikymo. Turi būti kuo greičiau
nutraukiamas įtariamo vaisto vartojimas,
padidinama palatos temperatūra dėl pažeisto
odos barjero, skiriama infuzinė terapija siekiant
kompensuoti skysčių praradimą, o pacientas
aktyviai stebimas dėl infekcijos. Tuo atveju, jei
galima įtarti infekciją, reikia pradėti empirinį
gydymą iki pasėlio rezultatų gavimo (25), tačiau
profilaktiškai antibiotikai neskiriami (23). Jei
įtariama virusinė ligos kilmė
(citalomegalovirusas ar herpes), reikia taikyti
profilaktinį antivirusinį gydymą (23). Būtina
išlaikyti paciento hemodinamiką bei išvengti
gyvybei pavojų keliančių komplikacijų (27).
Rekomenduojama tokius pacientus skubiai
perkelti į nudegimų skyrių tolimesniam gydymui
(23,28). Svarbu užtikrinti šių pacientų mitybos
poreikius, paprastai skiriamas maitinimas per
skrandžio zondą, taip pat priklausomai nuo ligos
sunkumo užtikrinama sedacija bei
nuskausminimas (25). Pacientą kuo greičiau turi
apžiūrėti ne tik gydytojas dermatovenerologas,
bet ir oftalmologas bei urologas (dėl dažno akių
bei urogenitalinės sistemos pažeidimo), siekiant
išvengti tolimesnių komplikacijų (28).
SJS ir TEN sukeltos odos pūslės yra trapios, jų
rekomenduojama mechaniškai nešalinti tam, jog
būtų išlaikomas barjeras tarp odos ir aplinkos
mažinant infekcijos tikimybę. Opoms galima
naudoti chlorheksidino tirpalą arba kitus tirpalus
bei jas uždengti nelipniu tinkliniu tvarsčiu. Kai
kurie nudegimų specialistai rekomenduoja
negyvo odos sluoksnio šalinimą su bendra
anestezija uždedant alogeninį transplantą, tačiau
ši agresyvi taktika ne visada yra geras
pasirinkimas pacientams ir gali padidinti
randėjimo tikimybę (25). Nepaisant to,
pasirinkimas tarp šių dviejų taktikų vis dar
diskutuojamas, klinikinio sutarimo nėra (28). Kai
kuriais atvejais gali būti naudingas emolientų
tepimas norint sudrėkinti odą ir paskatinti
epitelio atsinaujinimą. Svarbi tinkama burnos
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
156
priežiūra siekiant sumažinti skausmą bei neleisti
atsirasti infekcijai (23).
Kadangi būklės pasireiškimas siejamas su
imuninės sistemos reguliuojamu atsako
mechanizmu, siekiant sustabdyti odos nekrozę
kai kurie specialistai rekomenduoja skirti
sisteminį imunomoduliuojantį gydymą. 2017
metais atliktos sisteminės apžvalgos ir
metaanalizė, apžvelgusios 96 publikuotus
tyrimus, analizavo gliukokortikoidų,
intraveninių imunoglobulinų, ciklosporino bei
keleto kitų vaistų skyrimą SJS ir TEN metu.
Apžvalgos duomenimis, gliukokortikoidų
skyrimas galimai turi teigiamą poveikį, tačiau
dalis analizių nepateikia statistinių duomenų, tad
šie radiniai atspindi klinikinės bendruomenės
diskusiją dėl šių vaistų veiksmingumo. Taip pat
minima, jog teigiamas gliukokortikoidų poveikis
gali pasireikšti taikant gydymą specifiniu
metodu, pvz., naudojant pulsinę terapiją,
gliukokortikoidus skiriant pačioje gydymo
pradžioje arba tik tam tikroms pacientų grupėms
(29). Nors intraveniniai imunoglobulinai slopina
keratinocitų apoptozę (28), tyrimo autoriai
nerekomenduoja skirti šių vaistinių preparatų,
kadangi duomenys, vertinantys mirtingumą,
neleidžia pasiekti sutarimo dėl teigiamo ar
neigiamo šių vaistų efekto (29), tačiau
naujausioje literatūroje yra sėkmingo gydymo
intraveniniais imunoglobulinais taikymo kartu su
etanerceptu pavyzdžių (30). 2017 metų
apžvalgos duomenimis, kitas vaistas –
ciklosporinas – taip pat galimai mažina
mirtingumą (29), literatūroje aprašomas
teigiamas šio vaisto poveikis stabdant ligos
progresavimą ir didinant išgyvenimo tikimybę
(31), be to, šalutinis poveikis pasireikšdavo retai
(32). Kita 2020 metais atlikta sisteminė apžvalga
taip pat rekomenduoja imunomoduliuojantį
gydymą TNF-alfa inhibitoriais dėl sulaukiamo
gero atsako ir retai pasireiškiančių šalutinių
reiškinių bei komplikacijų (33).
7. Komplikacijos
Transderminis vandens netekimas gali sukelti
hipovolemiją bei elektrolitų koncentracijos
pokyčius, taip pat dėl pūslių gali suintensyvėti
katabolinis metabolizmas. Dažniausia TEN
pacientų mirties priežastis – septicemija;
hipovolemija ir septicemija didina šoko riziką
(25).
SJS ir TEN liekamieji reiškiniai yra plataus
spektro ir gali pasireikšti skirtingose organų
sistemose. Pacientų oda paprastai sėkmingai
sugyja be randėjimo, tačiau gali būti stebima
odos hiperpigmentacija arba hipopigmentacija
(dažniau pasireiškiančios vaikams), kurios su
laiku mažėja, tačiau gali išlikti visam gyvenimui
(34). Kai kuriems pacientams lieka hipetrofiniai
bei keloidiniai randai, taip pat pasireiškia
niežulys, alopecija, anonichija ir t.t. (34).
Būdingos oftalmologinės komplikacijos, tokios
kaip akių sausumas, keratokonjuktyvitas,
trichiazė ir netgi aklumas (35). Be to, gali
vystytis intersticinė plaučių liga, bronchiolitis
obliterans, kitos kvėpavimo sistemos ligos
(34,35). Taip pat moterims kartais pasireiškia
lytinių organų sistemos komplikacijos, tokios
kaip makšties stenozė, bei dispareunija dėl
makšties sąaugų (34).
8. Prognozė
Mirtingumas glaudžiai siejasi su procentine
pažeisto odos ploto dalimi, paprastai SJS
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
157
mirtingumas svyruoja nuo 1 iki 5 % , o TEN –
nuo 25 iki 35%, tačiau jis gali būti didesnis
vyresnio amžiaus pacientams bei pacientams su
didesniu pažeistu kūno paviršiaus plotu (36,37).
Pacientų prognozę galima vertinti naudojant
ligos sunkumą vertinančią skalę SCORTEN, kuri
vertina 7 kriterijus – amžių (> 40 metų), serumo
gliukozę, bikarbonatus BUN, odos atsiskyrimą
(>10 % kūno paviršiaus ploto), širdies
susitraukimų dažnį bei gretutines navikines ligas.
Kuo daugiau rizikos faktorių, tuo aukštesnis
SCORTEN balas ir didesnis mirtingumas – pvz.,
surinkus nuo 0 iki 1 balo, mirtingumo dažnis tik
3,2 %, surinkus 5 arba daugiau balo – virš 90 %
(38). Virš 50 % TEN išgyvenusių pacientų
pasireiškia liekamieji reiškiniai bei
komplikacijos (37).
9. Išvados
Stevens-Johnson sindromas ir toksinė epidermio
nekrolizė – tai retos, gyvybei pavojingos būklės,
pasižyminčios didelį kūno paviršiaus plotą
apimančiu epidermio atsiskyrimu. Pacientams
būtina suteikti palaikomąjį gydymą, esant
galimybei perkelti juos į nudegimų skyrių bei
apsvarstyti imunomoduliuojančio gydymo
galimybes siekiant geresnių ligos išeičių, taip pat
nepamiršti multidisciplininių konsultacijų norint
išvengti komplikacijų ateityje.
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
158
Literatūra
1. Auquier-Dunant A, Mockenhaupt M,
Naldi L, Correia O, Schröder W,
Roujeau JC. Correlations between
clinical patterns and causes of erythema
multiforme majus, Stevens-Johnson
syndrome, and toxic epidermal
necrolysis: Results of an international
prospective study. Arch Dermatol
[Internet]. 2002 [cited 2021 Apr
18];138(8):1019–24. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/12164
739/
2. Clinical classification of cases of toxic
epidermal necrolysis, Stevens-Johnson
syndrome, and erythema multiforme -
PubMed [Internet]. [cited 2021 Apr 18].
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/84204
97/
3. STEVENS AM. A NEW ERUPTIVE
FEVER ASSOCIATED WITH
STOMATITIS AND OPHTHALMIA.
Am J Dis Child [Internet]. 1922 Dec 1
[cited 2021 Apr 18];24(6):526. Available
from:
https://jamanetwork.com/journals/jamap
ediatrics/fullarticle/1173827
4. LYELL A. TOXIC EPIDERMAL
NECROLYSIS: AN ERUPTION
RESEMBLING SCALDING OF THE
SKIN. Br J Dermatol [Internet]. 1956
[cited 2021 Apr 18];68(11):355–61.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/13374
196/
5. Woolum JA, Bailey AM, Baum RA,
Metts EL. A Review of the Management
of Stevens-Johnson Syndrome and Toxic
Epidermal Necrolysis [Internet]. Vol. 41,
Advanced Emergency Nursing Journal.
Lippincott Williams and Wilkins; 2019
[cited 2021 Apr 19]. p. 56–64. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30702
535/
6. Lerch M, Mainetti C, Terziroli Beretta-
Piccoli B, Harr T. Current Perspectives
on Stevens-Johnson Syndrome and
Toxic Epidermal Necrolysis [Internet].
Vol. 54, Clinical Reviews in Allergy and
Immunology. Humana Press Inc.; 2018
[cited 2021 Apr 18]. p. 147–76.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29188
475/
7. Mockenhaupt M, Viboud C, Dunant A,
Naldi L, Halevy S, Bavinck JNB, et al.
Stevens-Johnson syndrome and toxic
epidermal necrolysis: Assessment of
medication risks with emphasis on
recently marketed drugs. The
EuroSCAR-study. J Invest Dermatol
[Internet]. 2008 [cited 2021 Apr
18];128(1):35–44. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17805
350/
8. Zhang AJ, Nygaard RM, Endorf FW,
Hylwa SA. Stevens-Johnson syndrome
and toxic epidermal necrolysis:
retrospective review of 10-year
experience. Int J Dermatol [Internet].
2019 [cited 2021 Apr 19];58(9):1069–
77. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30825
193/
9. Chen CB, Wu MY, Ng CY, Lu CW, Wu
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
159
J, Kao PH, et al. Severe cutaneous
adverse reactions induced by targeted
anticancer therapies and
immunotherapies [Internet]. Vol. 10,
Cancer Management and Research.
Dove Medical Press Ltd; 2018 [cited
2021 Apr 19]. p. 1259–73. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29844
705/
10. Stevens Johnson Syndrome - PubMed
[Internet]. [cited 2021 Apr 19]. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29083
827/
11. Ferrandiz-Pulido C, Garcia-Patos V. A
review of causes of Stevens-Johnson
syndrome and toxic epidermal necrolysis
in children [Internet]. Vol. 98, Archives
of Disease in Childhood. Arch Dis Child;
2013 [cited 2021 Apr 19]. p. 998–1003.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23873
883/
12. Cruz MJ, Mota A, Baudrier T, Gil-da-
Costa MJ, Azevedo F. Stevens-Jonhson
syndrome associated with
cytomegalovirus infection in a child with
ependymoma. J Dermatol Case Rep
[Internet]. 2010 [cited 2021 Apr
19];4(1):11–4. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21886
739/
13. Roselli J, Innocenti T, Lynch EN, Parisio
L, Apolito P, Mello T, et al. Stevens–
Johnson Syndrome and Herpes Simplex
Type 1 Infection during Adalimumab
Therapy for Crohn’s Disease. Case Rep
Gastrointest Med [Internet]. 2020 Apr 15
[cited 2021 Apr 19];2020:1–3. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32351
742/
14. Grazina I, Mannocci A, Meggiolaro A,
La Torre G. Is there an association
between Stevens-Johnson Syndrome and
vaccination? A systematic review. Ann
di Ig [Internet]. 2020 [cited 2021 Apr
19];32(1):81–96. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31713
580/
15. Macedo FIB, Faris J, Lum LG, Gabali A,
Uberti JP, Ratanatharathorn V, et al.
Extensive toxic epidermal necrolysis
versus acute graft versus host disease
after allogenic hematopoietic stem-cell
transplantation: Challenges in diagnosis
and management. J Burn Care Res
[Internet]. 2014 [cited 2021 Apr
19];35(6):e431–5. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24476
990/
16. Chaby G, Ingen-Housz-Oro S, De Prost
N, Wolkenstein P, Chosidow O, Fardet
L. Idiopathic Stevens-Johnson syndrome
and toxic epidermal necrolysis:
Prevalence and patients’ characteristics.
J Am Acad Dermatol [Internet]. 2019
May 1 [cited 2021 Apr 19];80(5):1453–
5. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30395
917/
17. Tassaneeyakul W, Jantararoungtong T,
Chen P, Lin PY, Tiamkao S,
Khunarkornsiri U, et al. Strong
association between HLA-B*5801 and
allopurinol-induced Stevens-Johnson
syndrome and toxic epidermal necrolysis
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
160
in a Thai population. Pharmacogenet
Genomics [Internet]. 2009 Sep [cited
2021 Apr 18];19(9):704–9. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19696
695/
18. Fan WL, Shiao MS, Hui RCY, Su SC,
Wang CW, Chang YC, et al. HLA
Association with Drug-Induced Adverse
Reactions [Internet]. Vol. 2017, Journal
of Immunology Research. Hindawi
Limited; 2017 [cited 2021 Apr 18].
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29333
460/
19. Mullan KA, Anderson A, Illing PT,
Kwan P, Purcell AW, Mifsud NA. HLA-
associated antiepileptic drug-induced
cutaneous adverse reactions [Internet].
Vol. 93, HLA. Blackwell Publishing Ltd;
2019 [cited 2021 Apr 18]. p. 417–35.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30895
730/
20. Burkhart KK, Abernethy D, Jackson D.
Data Mining FAERS to Analyze
Molecular Targets of Drugs Highly
Associated with Stevens-Johnson
Syndrome. J Med Toxicol [Internet].
2015 Jun 19 [cited 2021 Apr
19];11(2):265–73. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25876
064/
21. Hoetzenecker W, Nägeli M, Mehra ET,
Jensen AN, Saulite I, Schmid-
Grendelmeier P, et al. Adverse cutaneous
drug eruptions: current understanding
[Internet]. Vol. 38, Seminars in
Immunopathology. Springer Verlag;
2016 [cited 2021 Apr 19]. p. 75–86.
Available from:
https://link.springer.com/article/10.1007
/s00281-015-0540-2
22. Chung WH, Hung SI, Yang JY, Su SC,
Huang SP, Wei CY, et al. Granulysin is
a key mediator for disseminated
keratinocyte death in Stevens-Johnson
syndrome and toxic epidermal
necrolysis. Nat Med [Internet]. 2008 Dec
[cited 2021 Apr 20];14(12):1343–50.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19029
983/
23. Eginli A, Shah K, Watkins C,
Krishnaswamy G. Stevens-Johnson
syndrome and toxic epidermal
necrolysis. Ann Allergy, Asthma
Immunol [Internet]. 2017 Feb 1 [cited
2021 Apr 19];118(2):143–7. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28153
080/
24. Letko E, Papaliodis DN, Papaliodis GN,
Daoud YJ, Ahmed AR, Foster CS.
Stevens-Johnson syndrome and toxic
epidermal necrolysis: A review of the
literature [Internet]. Vol. 94, Annals of
Allergy, Asthma and Immunology.
American College of Allergy, Asthma
and Immunology; 2005 [cited 2021 Apr
19]. p. 419–36. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15875
523/
25. Mockenhaupt M. Stevens-Johnson
syndrome and toxic epidermal
necrolysis: Clinical patterns, diagnostic
considerations, etiology, and therapeutic
management. Semin Cutan Med Surg
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
161
[Internet]. 2014 [cited 2021 Apr
19];33(1):10–6. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25037
254/
26. Leung AKC, Barankin B, Leong KF.
Staphylococcal-scalded skin syndrome:
evaluation, diagnosis, and management
[Internet]. Vol. 14, World Journal of
Pediatrics. Institute of Pediatrics of
Zhejiang University; 2018 [cited 2021
Apr 20]. p. 116–20. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29508
362/
27. Struck MF, Hilbert P, Mockenhaupt M,
Reichelt B, Steen M. Severe cutaneous
adverse reactions: Emergency approach
to non-burn epidermolytic syndromes
[Internet]. Vol. 36, Intensive Care
Medicine. Intensive Care Med; 2010
[cited 2021 Apr 19]. p. 22–32. Available
from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19787
334/
28. Schneider JA, Cohen PR. Stevens-
Johnson Syndrome and Toxic Epidermal
Necrolysis: A Concise Review with a
Comprehensive Summary of
Therapeutic Interventions Emphasizing
Supportive Measures [Internet]. Vol. 34,
Advances in Therapy. Springer
Healthcare; 2017 [cited 2021 Apr 19]. p.
1235–44. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28439
852/
29. Zimmermann S, Sekula P, Venhoff M,
Motschall E, Knaus J, Schumacher M, et
al. Systemic immunomodulating
therapies for Stevens-Johnson syndrome
and toxic epidermal necrolysis: A
systematic review and meta-analysis.
JAMA Dermatology [Internet]. 2017 Jun
1 [cited 2021 Apr 19];153(6):514–22.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28329
382/
30. Wang R, Zhong S, Tu P, Li R, Wang M.
Rapid remission of Stevens–Johnson
syndrome by combination therapy using
etanercept and intravenous
immunoglobulin and a review of the
literature. Dermatol Ther [Internet].
2019 [cited 2021 Apr 20];32(4).
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30659
711/
31. Reese D, Henning JS, Rockers K, Ladd
D, Gilson R. Cyclosporine for SJS/TEN:
A case series and review of the literature.
Cutis [Internet]. 2011 Jan [cited 2021
Apr 20];87(1):24–9. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21323
097/
32. Gilbert M, Scherrer LA. Efficacy and
safety of cyclosporine in Stevens–
Johnson syndrome and toxic epidermal
necrolysis [Internet]. Vol. 32,
Dermatologic Therapy. Blackwell
Publishing Inc.; 2019 [cited 2021 Apr
20]. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30285
308/
33. Zhang S, Tang S, Li S, Pan Y, Ding Y.
Biologic TNF-alpha inhibitors in the
treatment of Stevens-Johnson syndrome
and toxic epidermal necrolysis: a
systemic review [Internet]. Vol. 31,
Journal of Dermatological Treatment.
Taylor and Francis Ltd; 2020 [cited 2021
Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
162
Apr 20]. p. 66–73. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30702
955/
34. Lee HY, Walsh SA, Creamer D. Long-
term complications of Stevens–Johnson
syndrome/toxic epidermal necrolysis
(SJS/TEN): the spectrum of chronic
problems in patients who survive an
episode of SJS/TEN necessitates
multidisciplinary follow-up [Internet].
Vol. 177, British Journal of
Dermatology. Blackwell Publishing Ltd;
2017 [cited 2021 Apr 19]. p. 924–35.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28144
971/
35. Yang CW, Cho YT, Chen KL, Chen YC,
Song HL, Chu CY. Long-term sequelae
of stevens-johnson syndrome/toxic
epidermal necrolysis. Acta Derm
Venereol [Internet]. 2016 [cited 2021
Apr 19];96(4):525–9. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26582
440/
36. Dodiuk-Gad RP, Chung WH, Valeyrie-
Allanore L, Shear NH. Stevens–Johnson
Syndrome and Toxic Epidermal
Necrolysis: An Update [Internet]. Vol.
16, American Journal of Clinical
Dermatology. Springer International
Publishing; 2015 [cited 2021 Apr 20]. p.
475–93. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26481
651/
37. Harr T, French LE. Toxic epidermal
necrolysis and Stevens-Johnson
syndrome [Internet]. Vol. 5, Orphanet
Journal of Rare Diseases. Orphanet J
Rare Dis; 2010 [cited 2021 Apr 20].
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21162
721/
38. Bastuji-Garin S, Fouchard N, Bertocchi
M, Roujeau JC, Revuz J, Wolkenstein P.
Scorten: A severity-of-illness score for
toxic epidermal necrolysis. J Invest
Dermatol [Internet]. 2000 [cited 2021
Apr 20];115(2):149–53. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/10951
229/