Ignas Floreskul¹, Dainius Misevičius¹, Jokūbas Vitkus¹

¹ Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania

Abstract

The long head of the biceps tendon is a common site of anterior shoulder pain. The complex anatomical position often causes ruptures associated with rotator cuff lesions. These ruptures require clinical evaluation and appropriate treatment. When conservative treatment is not possible, two main surgical procedures are chosen: tenotomy and tenodesis. Both of these methods achieve effective clinical results, although in clinical practice there is still a dilemma in choosing one of them. Tenodesis is technically more complex and, even though it requires longer rehabilitation, does not cause cosmetic defects. Tenotomy is simpler, faster, and less invasive.

Aim: evaluation of the advantages of tenodesis and tenotomy by analyzing clinical outcomes.

Methods: the search of literature sources was carried out using these databases: Pubmed, UpToDate, Medline and ScienceDirect. Used keywords: „biceps“, „tenotomy“, „tenodesis“, „rotator cuff“, „long head of the biceps tendon“, „rotator cuff injuries“, „shoulder“. The newest articles, representing the topic were analyzed. The article provides a comprehensive review of the analyzed literature on biceps long tendon treatment by tenodesis and tenotomy methods.

Conclusions:

1. In majority of the literature reviewed, the results of ASES, CMS, and VAS do not differ between both tenotomy and tenodesis.
2. The most important difference is the Popeye deformation, which was statistically more common after tenotomy in all the literature reviewed.
3. The flexion and rotation force of the forearm also did not differ between the outcomes of the two surgical treatments in most of the studies.

Keywords: tenodesis, tenotomy, rotator cuff, biceps.

https://doi.org/10.53453/ms.2021.06.14

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

143

Medical Sciences 2021 Vol. 9 (5), p. 143-150, https://doi.org/10.53453/ms.2021.06.14

Long head of the biceps tendon ruptures treatment:

literature review

Ignas Floreskul

1

, Dainius Misevičius

1

, Jokūbas Vitkus

1

1

Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania

Abstract

The long head of the biceps tendon is a common site of anterior shoulder pain. The complex anatomical

position often causes ruptures associated with rotator cuff lesions. These ruptures require clinical evaluation

and appropriate treatment. When conservative treatment is not possible, two main surgical procedures are

chosen: tenotomy and tenodesis. Both of these methods achieve effective clinical results, although in

clinical practice there is still a dilemma in choosing one of them. Tenodesis is technically more complex

and, even though it requires longer rehabilitation, does not cause cosmetic defects. Tenotomy is simpler,

faster, and less invasive.

Aim: evaluation of the advantages of tenodesis and tenotomy by analyzing clinical outcomes.

Methods: the search of literature sources was carried out using these databases: Pubmed, UpToDate,

Medline and ScienceDirect. Used keywords: „biceps“, „tenotomy“, „tenodesis“, „rotator cuff“, „long head

of the biceps tendon“, „rotator cuff injuries“, „shoulder“. The newest articles, representing the topic were

analyzed. The article provides a comprehensive review of the analyzed literature on biceps long tendon

treatment by tenodesis and tenotomy methods.

Conclusions:

1. In majority of the literature reviewed, the results of ASES, CMS, and VAS do not differ between

both tenotomy and tenodesis.

2. The most important difference is the Popeye deformation, which was statistically more common

after tenotomy in all the literature reviewed.

3. The flexion and rotation force of the forearm also did not differ between the outcomes of the two

surgical treatments in most of the studies.

Keywords: tenodesis, tenotomy, rotator cuff, biceps.

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

144

Dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslės plyšimų

gydymas: literatūros apžvalga

Ignas Floreskul

1

, Dainius Misevičius

1

, Jokūbas Vitkus

1

1

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Kaunas, Lietuva

Santrauka

Dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslė yra dažna priekinės dalies peties skausmo vieta.

Sudėtinga anatominė padėtis dažnai lemia su rotatorių manžetės pažeidimais asocijuotus plyšimus. Šie

pažeidimai reikalauja klinikinio įvertinimo ir adekvataus gydymo. Kai negalimas konservatyvus gydymas,

renkamasi iš dviejų pagrindinių chirurginių: tenotomijos ir tenodezės. Abiem šiais metodais pasiekiami geri

klinikiniai rezultatai, tačiau klinikinėje praktikoje vis dar išlieka dilema renkantis vieną iš jų. Tenodezė yra

techniškai sudėtingesnė, reikalauja ilgesnės reabilitacijos, tačiau nesukelia kosmetinių defektų. Tenotomija

yra paprastesnė, atliekama greičiau ir mažiau invazyvi, bet neretai pasitaiko Popeye deformacija.

Tikslas: įvertinti tenodezės ir tenotomijos metodus, analizuojant klinikinius rezultatus.

Metodai: literatūros šaltinių paieška buvo vykdoma šiose duomenų bazėse: Pubmed, UpToDate, Medline

bei ScienceDirect. Duomenų bazėse patalpintos publikacijos rastos pagal raktinius žodžius: „biceps“,

„tenotomy“, „tenodesis“, „rotator cuff“, „long head of the biceps tendon“, „rotator cuff injuries“,

„shoulder“. Buvo analizuojama naujausia literatūra, atitinkanti temą. Straipsnyje pateikiama išsami

analizuotos literatūros apie bicepso ilgosios sausgyslės gydymo tenodezės ir tenotomijos metodais

apžvalga.

Išvados:

1. Didžiojoje apžvelgtos literatūros dalyje ASES, CMS ir VAS rezultatai nesiskiria tiek atlikus

tenotomiją, tiek atlikus tenodezę.

2. Svarbiausias skirtumas yra Popeye deformacija, kuri visoje nagrinėtoje literatūroje statistiškai

dažniau pasitaikydavo atlikus tenotomiją.

3. Dilbio lenkiamoji ir nugręžimo jėga didžiojoje tyrimų dalyje taip pat nesiskyrė tarp dviejų

chirurginių gydymų rezultatų.

Raktiniai žodžiai: tenodezė, tenotomija, rotatorių manžetė, bicepsas.

1. Įvadas

Dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos

sausgyslė dažnai įvardijama kaip priekinės

peties dalies skausmo generavimo vieta [1–4].

Dėl sudėtingos anatominės padėties pastaroji

yra labai pažeidžiama. Nors izoliuoti dvigalvio

žasto raumens sausgyslės plyšimai yra retas

reiškinys, tačiau yra labai dažnai asocijuoti su

kitų rotatorių manžetės raumenų pažeidimais.

Bicepso ilgosios galvos sausgyslės defektai

reikalauja klinikinio įvertinimo bei tinkamo

gydymo [5]. Šių pažeidimų pagrindiniai

gydymo metodai yra tenotomija ir tenodezė.

Abu metodai yra efektyvūs, siekiant norimo

klinikinio rezultato. Tenotomija dažniau

sukelia kosmetinius defektus ir gali sąlygoti

raumens mėšlungį, tačiau yra paprastesnė ir

mažiau invazyvi. Tenodezė, nors nesukelia

pastarųjų, tačiau yra sudėtingesnė ir prailgina

reabilitacijos laiką. Šie skirtumai klinikinėje

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

145

praktikoje kelia nuolatinę dilemą, pasirenkant

gydymo metodą [5–10]. Straipsnyje bus aptarti

apžvelgtų literatūros šaltinių duomenys apie

gydymo metodus ir klinikines išeitis.

2. Anatomija

Bicepso ilgosios galvos proksimalinė

sausgyslė tvirtinasi prie viršutinio sąnarinio

gumburėlio, tuberculum supraglenoidale.

Pasiekdama tarpgumburėlinę vagą, sulcus

intertubercularis, ši yra peties sąnaryje, toliau,

eidama vaga, kerta sąnario kapsulę ir atsiduria

už sąnario ribų [2,11]. Minkštieji audiniai ir

kaulo struktūros labai svarbūs sausgyslės

judėjimui išlaikant anatominę poziciją. Snapi-

nis žastikaulio raištis, lig. coracohumerale ir

viršutinis lūpinis žastikaulio raištis, lig.

glenohumerale sup., kartu su viršdygliniu, m.

supraspinatus, ir pomentiniu raumeniu, m.

subscapularis, susipina ir apgaubia bicepso

sausgyslę, taip ją fiksuodami anatominėje

pozicijoje (žr. 1 pav.) [6,11]. Ši struktūra,

manoma, yra pagrindinė, neleidžianti

dislokuoti bicepso sausgyslei [1,11]. Bet

kurios iš šių struktūrų pažeidimas gali sukelti

bicepso sausgyslės dislokaciją ir pažeidimą.

Pastarasis dažniausiai pasitaiko esant m.

supraspinatus, rečiau m. subscapularis

defektams [6].

1 pav. Bicepso ilgosios galvos sausgyslės

anatominė padėtis

3. Patologija

Ilgosios bicepso galvos sausgyslės pažeidimai

gali būti skirstomi į uždegimą, nestabilumą ir

traumą [7,12]. Atskirti ir diagnozuoti

pastaruosius pažeidimus gali būti sudėtinga.

Sausgyslės plyšimas, kai pažeista mažiau nei

30 % diametro yra grįžtamas, jam galima

taikyti konservatyvius gydymo metodus,

artroskopiškai pašalinant pažeistus audinius,

laisvus audinių fragmentus sąnario ertmėje

arba stebėjimą ir simptominį gydymą. Kai

pažeidimas apima daugiau nei 30 % bicepso

sausgyslės diametro, konservatyvus gydymas

neveiksmingas ir toliau renkamasis chirurginis

[5,11]. Šie plyšimai dažniausiai diagnozuojami

kartu su kitais rotatorių manžetės pažeidimais

ir izoliuoti pasitaiko labai retai [6,7,11,13].

Bicepso ilgosios galvos sausgyslės pažeidimai,

nepaisant tipo, pasireikš priekinės peties dalies

skausmais, todėl turėtų būti diferencijuojami

su visais kitais pažeidimais, sukeliančiais

peties skausmą [11]. Dažnai įvykęs visiškas

bicepso sausgyslės plyšimas sąlygoja žasto

deformaciją, vadinamąjį Popeye simptomą.

Visiškai plyšus šiai sausgyslei, pacientai

dažnai jaučia skausmo palengvėjimą [6].

4. Diagnostika

Proksimalinės bicepso ilgosios galvos

sausgyslės pažeidimų metu skausmas plinta

palei raumenį, tačiau šis simptomas nėra

specifinis. Nors yra sukurta specialių fizinės

apžiūros testų, deja, nei vienas iš jų nėra

visiškai jautrus ir specifinis. Palpacija taip pat

nėra specifiška diagnostika, tačiau kartais

pavyksta užčiuopti dislokuotą sausgyslę, esant

pilnam plyšimui matomas Popeye simptomas

gali išduoti patologiją [6,14]. Magnetinis

rezonansas, kompiuterinė tomografija ar

ultragarsas dažniausiai naudojami

diagnostikai, tačiau taip pat negali visiškai

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

146

patvirtinti diagnozės. Auksinis diagnostikos

standartas yra artroskopija [6,8,14–16].

5. Gydymo metodai

Konservatyvus

Galimas, kaip jau minėta ankščiau, kai bicepso

sausgyslės plyšimas yra mažesnis nei 30 %

diametro. Šį gydymo metodą apima fizinės

veiklos ribojimas, fizioterapija, kineziterapija,

nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai,

kortikosteroidų injekcijos į peties sąnarį,

popetinę ertmę [5,6,11,15].

Chirurginiai gydymo metodai

Kai negalimas konservatyvus gydymo

metodas, pasirenkamas chirurginis.

Klinikinėje praktikoje naudojami du

pagrindiniai: tenotomija ir tenodezė. Nors šių

dviejų metodų pasiekiami klinikiniai rezultatai

panašūs, tačiau vis dar nepasiekiamas

konsensusas pasirenkant vieną iš jų [17–19].

Tenotomija

Atliekant tenotomiją bicepso ilgosios galvos

proksimalinė sausgyslė rezekuojama peties

sąnario ertmėje. Ši operacija atliekama

artroskopiškai, todėl yra mažiau invazyvi, nei

tenodezė, kur tvirtinant bicepso sausgyslę

dažniausiai daromas atviras pjūvis tarp

deltoidinio ir krūtinės didžiojo raumenų [5].

Nors pastaroji gali būti pritvirtinta ir

artroskopijos metu [18,20]. Tenotomijos

šalininkai motyvuoja pasirinkimą trumpesniu

operacijos laiku, paprastesne atlikimo

technika, greitesne reabilitacija. Nepaisant to

literatūroje dažnai minimi nepageidaujami

operacijos efektai: Popeye deformacija,

susilpnėjusi dilbio lenkimo ir nugręžimo jėga

[5,21–26].

Tenodezė

Ankščiau minėta Popeye deformacija, dilbio

lenkiamosios ir nugręžimo jėgos praradimas

nepasitaiko ar pasitaiko gerokai rečiau

atliekant tenodezę. Operacijos metu bicepso

sausgyslė gali būti pritvirtinta arba

artroskopiškai tarpgumburinėje vagoje, arba

atliekant papildomą pjūvį, dažniausiai tarp

deltoidinio ir didžiojo krūtinės raumens. Dėl

sudėtingesnės atlikimo technikos, operacijos

atlikimo laikas yra ilgesnis, ji yra labiau

invazyvi ir sudėtingesnė. Taip pat reikalinga

ilgiau trunkanti reabilitacija dėl didesnio

invaziškumo [5,21–24].

6. Rezultatai

Lyginant šiuos du gydymo būdus peržvelgtoje

literatūroje, dažniausiai buvo aptarti klinikiniai

rezultatai.

Autorius

Studija

Dalyvių

skaičius

Intervencija

Nagrinėti rezultatai

Oh, et al.

(2016) [27]

Prospektyvi,

palyginamoji

86

Tenodezė: 27

Tenotomija: 25

Kita: 28

Popeye deformacija,

lenkiamoji ir sukamoji

jėga, ASES, VAS

Castricini, et

al. (2018) [24]

Prospektyvi,

palyginamoji

69

Tenodezė: 31

Tenotomija: 24

Kita: 14

Popeye deformacija,

lenkiamoji ir sukamoji

jėga, CMS

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

147

Meraner,

et al. (2016)

[18]

Retrospektyvi

atvejų analizė

53

Tenodezė: 29

Tenotomija: 24

Popeye deformacija,

CMS

Zhang, et al.

(2015) [5]

Prospektyvi

randomizuota

studija

151

Tenodezė: 77

Tenotomija: 74

Popeye deformacija,

VAS, CMS

Kukkonen,

et al. (2013)

[17]

Kohortinė

148

Tenodezė: 30

Tenotomija: 30

Kontroliniai: 85

Popeye deformacija,

CMS

De Carli, et al.

(2012) [28]

Terapinis

tyrimas

65

Tenodezė: 30

Tenotomija: 35

Popeye deformacija,

CMS

Biz, et al.

(2012) [4]

Kohortinė

252

Tenodezė: 50

Tenotomija: 202

Popeye deformacija

Koh, et al.

(2010) [7]

Kohortinė

84

Tenodezė: 43

Tenotomija: 41

Popeye deformacija,

ASES

1 lent. Analizuotų studijų charakteristikos

įvertinant: ASES - American Shoulder and

Elbow Surgeons Score, CMS – Constant –

Murley Score, VAS – vizualinės analogų

skalės rezultatus, Popeye deformaciją, dilbio

lenkimo ir nugręžimo jėgą [5–7,10,20–

24,29].

ASES rezultatas buvo vertintas 2 tyrimuose. Iš

304 atvejų tenodezė buvo atlikta 77 – iems,

tenotomija 227 – iems. Skirtumas tarp ASES

rezultatų vidurkių buvo 0,399, kai P = 0,364. P

> 0,05, todėl skirtumas nėra statistiškai

reikšmingas. Literatūroje pasitaikė ir

kontraversiškų rezultatų. Pavyzdžiui,

statistiškai reikšmingas didesnis ASES

rezultatas buvo stebimas pacientams po

tenodezės, lyginant su tenotomija Yuyan Na Et

al. 2019m. atliktoje metaanalizėje [23].

Panašūs rezultatai buvo stebimi ir Xiliang

Shang Et al. 2017m. publikuotame tyrime

[22].

CMS rezultatai buvo vertinti 5 tyrimuose. Iš

384 tyrimų dalyvių, tenodezė atlikta 197,

tenotomija 187. Skirtumas tarp pastarųjų buvo

-0,754, kai P = 0,236. P > 0,05, todėl skirtumas

nėra statistiškai reikšmingas. Taigi galime

daryti prielaidą, kad CMS rezultatas tarp

tenodezės ir tenotomijos nesiskiria.

VAS vertinome 2 tyrimuose. Iš 203 atvejų, 99

atlikta tenotomija, 104 tenodezė. Skirtumas

tarp rezultatų buvo -0,789, kai P reikšmė

0,287. P > 0,05, todėl jis taip pat nėra

statistiškai reikšmingas. Galima daryti

prielaidą, kad skirtumai tarp dviejų chirurginių

būdų, analizuojant VAS rezultatus, nėra

reikšmingi.

Dilbio lenkiamoji jėga statistiškai

reikšmingai nesiskyrė tarp rezultatų,

išanalizuotų dvejuose tyrimuose. Skirtumas

buvo -0,071, kai P = 0,475 (P>0.05).

Pastaruosiuose aptarti 107 atvejai, iš kurių

tenodezė sudarė 58, tenotomija 49. Kita vertus,

Dominik Meraner Et al. 2015m. atliktame

retrospektyviniame tyrime, analizuojant 53

klinikinius atvejus, buvo gautas statistiškai

patikimas skirtumas tarp dilbio lenkiamosios

jėgos atlikus tenotomiją ir tenodezę. Po

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

148

tenodezės dilbio lenkiamoji jėga buvo didesnė

[18].

Popeye deformacija buvo nustatyta visuose

straipsnyje aptariamuose tyrimuose. Iš 317

atvejų, kai buvo atlikta tenodezė, Popeye

deformacija pasitaikė 19 – oje (5,9%). Tuo

tarpu po atliktos tenotomijos Popeye

deformacija nustatyta 69 – iems pacientams ir

sudarė 15,2% atvejų. Atlikus Stjudento t –

testą, t reikšmė buvo 2,26, kai P = 0,024 (P <

0,05), todėl skirtumas yra statistiškai

reikšmingas. Taigi Popeye deformacija

dažniau pasitaiko atlikus tenotomiją.

7. Išvados

1. ASES, CMS ir VAS rezultatai

Apžvelgtoje literatūroje ASES, CMS ir VAS

rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė

tiek atlikus tenotomiją, tiek tenodezę, nors

viename iš tyrimų ASES rezultatas buvo

geresnis po tenodezės. Šis rezultatas yra

kontraversiškas, nes didžiojoje dalyje tyrimų

statistiškai patikimo skirtumo nebuvo [23].

2. Popeye deformacija

Svarbiausias skirtumas yra Popeye

deformacija, kuri visoje nagrinėtoje

literatūroje statistiškai dažniau pasitaikydavo

atlikus tenotomiją.

3. Dilbio lenkiamoji ir nugręžimo jėga

Jėga nesiskyrė tarp pacientų po tenotomijos ir

tenodezės. Tačiau vieno tyrimo gauti rezultatai

rodo, kad po tenodezės dilbio lenkiamoji jėga

buvo didesnė.

Rekomendacijos

Nors ASES, CMS ir VAS bei dilbio

lenkiamosios ir nugręžimo jėgos rezultatai

didžiojoje dalyje tyrimų statistiškai

reikšmingai nesiskiria, tačiau literatūroje

pasitaiko kontraversiškų rezultatų, todėl

reikalingi tolimesni tyrimai.

Kadangi pagrindinis skirtumas yra kosmetinis

defektas, renkantis gydymo metodą svarbus

gydytojo ir paciento bendradarbiavimas.

8. Literatūra

1. Kang Y, Lee JW, Ahn JM, Lee E, Kang HS.

Instability of the long head of the biceps

tendon in patients with rotator cuff tear:

evaluation on magnetic resonance

arthrography of the shoulder with

arthroscopic correlation. Skeletal Radiol.

2017;

2. Elser F, Braun S, Dewing CB, Giphart JE,

Millett PJ. Anatomy, function, injuries, and

treatment of the long head of the biceps

brachii tendon. Arthrosc - J Arthrosc Relat

Surg. 2011;

3. Gurnani N, van Deurzen DFP, Janmaat VT,

van den Bekerom MPJ. Tenotomy or

tenodesis for pathology of the long head of

the biceps brachii: a systematic review and

meta-analysis. Knee Surgery, Sports

Traumatology, Arthroscopy. 2016.

4. Biz C, Vinanti GB, Rossato A, Arnaldi E,

Aldegheri R. Prospective study of three

surgical procedures for long head biceps

tendinopathy associated with rotator cuff

tears. Muscles Ligaments Tendons J. 2012;

5. Fang J hua, Dai X song, Yu X ning, Luo J

yang, Liu X nan, Zhang M feng, et al.

Lesions of the Long Head of the Biceps

Tendon Concomitant with Rotator Cuff

Tears: Tenotomy or Subpectoral Mini-open

Tenodesis? A Comparative Short to Mid-

term Follow-up Study. Orthop Surg. 2019;

6. Virk MS, Cole BJ. Proximal Biceps Tendon

and Rotator Cuff Tears. Clinics in Sports

Medicine. 2016.

7. Koh KH, Ahn JH, Kim SM, Yoo JC.

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

149

Treatment of biceps tendon lesions in the

setting of rotator cuff tears: Prospective

cohort study of tenotomy versus tenodesis.

Am J Sports Med. 2010;

8. Urita A, Funakoshi T, Amano T, Matsui Y,

Kawamura D, Kameda Y, et al. Predictive

factors of long head of the biceps tendon

disorders-the bicipital groove morphology

and subscapularis tendon tear. J Shoulder

Elb Surg. 2016;

9. Checchia SL, Doneux PS, Miyazaki AN,

Silva LA, Fregoneze M, Ossada A, et al.

Biceps tenodesis associated with

arthroscopic repair of rotator cuff tears. J

Shoulder Elb Surg. 2005;

10. Pozzetti Daou J, Nagaya DY, Matsunaga

FT, Sugawara Tamaoki MJ. Does Biceps

Tenotomy or Tenodesis Have Better Results

After Surgery? A Systematic Review and

Meta-analysis. Clin Orthop Relat Res.

2021;

11. Chen RE, Voloshin I. Long Head of Biceps

Injury: Treatment Options and Decision

Making. Sports Medicine and Arthroscopy

Review. 2018.

12. Lam F, Mok D. Treatment of the painful

biceps tendon-Tenotomy or tenodesis? Curr

Orthop. 2006;

13. Wu PT, Jou IM, Yang CC, Lin CJ, Yang

CY, Su FC, et al. The severity of the long

head biceps tendinopathy in patients with

chronic rotator cuff tears: Macroscopic

versus microscopic results. J Shoulder Elb

Surg. 2014;

14. Hegedus EJ, Goode AP, Cook CE,

Michener L, Myer CA, Myer DM, et al.

Which physical examination tests provide

clinicians with the most value when

examining the shoulder? Update of a

systematic review with meta-analysis of

individual tests. British journal of sports

medicine. 2012.

15. Varacallo M, Mair SD. Biceps Tendon

Dislocation and Instability. StatPearls.

2018.

16. Dubrow S, Shishani Y, Streit J, Gobezie R,

Robbin M. Diagnostic accuracy in detecting

tears in the proximal biceps tendon using

standard nonenhancing shoulder MRI.

Open Access J Sport Med. 2014;

17. Kukkonen J, Rantakokko J, Virolainen P,

Äärimaa V. The Effect of Biceps Procedure

on the Outcome of Rotator Cuff

Reconstruction. ISRN Orthop. 2013;

18. Meraner D, Sternberg C, Vega J, Hahne J,

Kleine M, Leuzinger J. Arthroscopic

tenodesis versus tenotomy of the long head

of biceps tendon in simultaneous rotator

cuff repair. Arch Orthop Trauma Surg.

2016;

19. Şentürk I, Özalay M, Akpinar S, Leblebici

B, Murat çinar B, Tuncay C. Clinical and

isokinetic comparison between tenotomy

and tenodesis in biceps pathologies. Acta

Orthop Traumatol Turc. 2011;

20. Green JM, Getelman MH, Snyder SJ, Burns

JP. All-Arthroscopic Suprapectoral Versus

Open Subpectoral Tenodesis of the Long

Head of the Biceps Brachii Without the Use

of Interference Screws. Arthrosc - J

Arthrosc Relat Surg. 2017;

21. MacDonald P, Verhulst F, McRae S, Old J,

Stranges G, Dubberley J, et al. Biceps

Tenodesis Versus Tenotomy in the

Treatment of Lesions of the Long Head of

the Biceps Tendon in Patients Undergoing

Arthroscopic Shoulder Surgery: A

Prospective Double-Blinded Randomized

Controlled Trial. Am J Sports Med. 2020;

22. Shang X, Chen J, Chen S. A meta-analysis

Journal of Medical Sciences. Jun 30, 2021 - Volume 9 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

150

comparing tenotomy and tenodesis for

treating rotator cuff tears combined with

long head of the biceps tendon lesions.

PLoS One. 2017;

23. Na Y, Zhu Y, Shi Y, Ren Y, Zhang T, Liu

W, et al. A meta-analysis comparing

tenotomy or tenodesis for lesions of the long

head of the biceps tendon with concomitant

reparable rotator cuff tears. Journal of

Orthopaedic Surgery and Research. 2019.

24. Castricini R, Familiari F, De Gori M,

Riccelli DA, De Benedetto M, Orlando N,

et al. Tenodesis is not superior to tenotomy

in the treatment of the long head of biceps

tendon lesions. Knee Surgery, Sport

Traumatol Arthrosc. 2018;

25. Pouliquen L, Berhouet J, Istvan M,

Thomazeau H, Ropars M, Collin P. Popeye

sign: Frequency and functional impact.

Orthop Traumatol Surg Res. 2018;

26. Belay ES, Wittstein JR, Garrigues GE,

Lassiter TE, Scribani M, Goldner RD, et al.

Biceps tenotomy has earlier pain relief

compared to biceps tenodesis: a randomized

prospective study. Knee Surgery, Sport

Traumatol Arthrosc. 2019;

27. Oh JH, Lee YH, Kim SH, Park JS, Seo HJ,

Kim W, et al. Comparison of Treatments for

Superior Labrum-Biceps Complex Lesions

with Concomitant Rotator Cuff Repair: A

Prospective, Randomized, Comparative

Analysis of Debridement, Biceps

Tenotomy, and Biceps Tenodesis. Arthrosc

- J Arthrosc Relat Surg. 2016;

28. de Carli A, Vadalà A, Zanzotto E, Zampar

G, Vetrano M, Iorio R, et al. Reparable

rotator cuff tears with concomitant long-

head biceps lesions: Tenotomy or

tenotomy/tenodesis? Knee Surgery, Sport

Traumatol Arthrosc. 2012;

29. Godenèche A, Kempf JF, Nové-Josserand

L, Michelet A, Saffarini M, Hannink G, et

al. Tenodesis renders better results than

tenotomy in repairs of isolated

supraspinatus tears with pathologic biceps.

J Shoulder Elb Surg. 2018;

30. Zhou P, Liu J, Deng X, Li Z. Biceps

tenotomy versus tenodesis for lesions of the

long head of the biceps tendon: A

systematic review and meta-analysis of

randomized controlled trials. Medicine

(Baltimore). 2021;

31. Hufeland M, Wicke S, Verde PE, Krauspe

R, Patzer T. Biceps tenodesis versus

tenotomy in isolated LHB lesions: a

prospective randomized clinical trial. Arch

Orthop Trauma Surg. 2019;