https://doi.org/10.53453/ms.2026.3.11
Risk of anaphylactic reactions with intravenous iron
administration and strategies for safe clinical use
Eivydė Dagiliūtė
1
, Gerda Ražauskienė
1
, Aistė Česnulevičienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics, Department of Family Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Introduction. Intravenous iron is used to treat iron deficiency anemia when oral therapy is ineffective or poorly
tolerated. It offers higher bioavailability, precise dosing, and faster clinical response. However, rare but potentially
life-threatening hypersensitivity reactions may occur. Most reactions are not IgE-mediated but are pseudoallergic,
associated with complement activation, underscoring the importance of understanding their mechanisms, risk
factors, and prevention strategies.
Aim. To analyze scientific literature on the risk of anaphylactic and pseudoallergic reactions associated with
different intravenous iron preparations and to identify evidence-based strategies for safe administration.
Material and methods. A literature review was conducted in the PubMed, Google Scholar, and ScienceDirect
databases. Publications from the last 10 years, written in English, available in full text, and matching the keywords:
“intravenous iron,” “intravenous iron and risk of anaphylaxis,” and “safety of intravenous iron preparations.”
Results. Literature analysis of 8 studies from different countries demostrated that severe hypersensitivity reactions
to modern intravenous iron formulations are very rare, while most adverse events are mild of allergies. Ongoing
patient observation during iron infusion and adequate patient education were emphasized as critical measures to
ensure safe administration.
Conclusion. The risk of adverse reactions to intravenous iron can be reduced by patient assessment, appropriate
choice of preparation, slow initiation of infusion, continuous monitoring, and readiness to respond. Patient
education decreases anxiety and ensures early recognition of reactions, thereby enhancing treatment safety.
Keywords: intravenous iron, anemia, iron deficiency anemia, anaphylactic reaction.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (1), p. 105-113, https://doi.org/10.53453/ms.2026.3.11
105
Anafilaksinių reakcijų rizika skiriant intraveninę geležį ir saugaus
vartojimo strategijos
Eivydė Dagiliūtė
1
, Gerda Ražauskienė
1
, Aistė Česnulevičienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikos, Šeimos medicinos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Intraveninis geležies skyrimas taikomas gydant geležies stokos anemiją, kai geriamoji geležis yra
neveiksminga arba netoleruojama. Šis gydymo metodas pasižymi didesniu biologiniu prieinamumu, tikslesniu
dozavimu ir greitesniu klinikiniu poveikiu. Tačiau galimos retos, bet potencialiai gyvybei pavojingos padidėjusio
jautrumo reakcijos. Dauguma jų nėra IgE sukeltos, bet pseudoalerginės, susijusios su komplemento aktyvacija,
todėl svarbu geriau suprasti jų mechanizmus, rizikos veiksnius ir prevencijos strategijas.
Tikslas. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie anafilaksinių ir „pseudoalerginių” reakcijų riziką, susijusią su
skirtingais intraveniniais geležies preparatais, bei nustatyti įrodymais pagrįstas saugaus jų skyrimo strategijas.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalga atlikta naudojant „PubMed“, „Google Scholar“ ir
„ScienceDirect“ duomenų bazes. Įtraukti per pastaruosius 10 metų publikuoti, anglų kalba parašyti, viso teksto
straipsniai, atitinkantys raktažodžius: „intraveninė geležis”, „intraveninė geležis ir anafilaksijos rizika”,
„intraveninių geležies preparatų saugumas”.
Rezultatai. Aštuonių skirtingose šalyse atliktų tyrimų analizė parodė, kad sunkios padidėjusio jautrumo reakcijos,
vartojant šiuolaikinius intraveninius geležies preparatus, yra labai retos, o dauguma nepageidaujamų reakcijų yra
lengvos ir trumpalaikės. Nuolatinis paciento stebėjimas infuzijos metu ir tinkamas paciento informavimas buvo
laikomi kaip esminės saugaus gydymo priemonės.
Išvados. Nepageidaujamų reakcijų riziką į intraveninę geležį mažina paciento įvertinimas, tinkamas preparato
pasirinkimas, lėta infuzijos pradžia, nuolatinė stebėsena ir pasirengimas reaguoti. Pacientų informavimas
sumažina nerimą ir užtikrina ankstyvą reakcijų atpažinimą didinant gydymo saugumą.
Raktažodžiai: intraveninė geležis, anemija, geležies stokos anemija, anafilaksinė reakcija.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
106
1. Įvadas
Anemija serga daugiau nei 30 proc. pasaulio
gyventojų, o 50 proc. atvejų lemia geležies trūkumas
[1]. Jei geriamieji geležies preparatai yra
netoleruojami, neveiksmingi arba reikalinga greita
geležies atsargų korekcija, pagrindiniu gydymo
būdu tampa intraveninė geležis [2]. Per pastaruosius
dešimtmečius sukurti naujos kartos intraveninės
geležies preparatai reikšmingai pagerino gydymo
saugumą ir sumažino sunkių nepageidaujamų
reakcijų dažnį [3]. Vis dėlto, nepaisant reikšmingos
pažangos, anafilaksinės ir „pseudoalerginės“
reakcijos išlieka kliniškai svarbiu ir pavojingu
reiškiniu [4]. Šių reakcijų dažnis yra mažas, tačiau
jų klinikinė reikšmė nemažėja, nes jos gali
išsivystyti itin greitai, dažnai per pirmąsias minutes
nuo infuzijos pradžios, ir progresuoti iki gyvybei
pavojingų būklių, jei nėra laiku atpažįstamos ir
tinkamai valdomos [5]. Be to, tam tikros pacientų
grupės, įskaitant lėtinėmis ligomis sergančius, gali
turėti didesnę riziką. Todėl išlieka poreikis nuolat
atnaujinti žinias apie šių reakcijų patogenezę, rizikos
veiksnius ir saugaus intraveninės geležies skyrimo
strategijas, siekiant užtikrinti optimalų pacientų
saugumą klinikinėje praktikoje.
2. Tyrimo metodai
Mokslinės literatūros paieška atlikta „PubMed“,
„Google Scholar“ ir „ScienceDirect“ duomenų
bazėse. Paieškai naudoti raktažodžiai ir jų deriniai:
„intraveninė geležis”, „intraveninė geležis ir
anafilaksijos rizika”, „intraveninių geležies
preparatų saugumas”. Taikant įtraukimo ir atmetimo
kriterijus, atrinktos 8 publikacijos.
Literatūros apžvalgai skirtų straipsnių įtraukimo
kriterijai:
• Publikacijos, paskelbtos 2015 – 2025
metais,
• parašytos anglų kalba,
• atitinkančios reikšminius žodžius,
• prieinamas visas straipsnio tekstas.
Atmetimo kriterijai:
• straipsniai, neatitinkantys nustatyto
publikavimo laikotarpio,
• parašytos ne anglų kalba;
• neprieinamas visas straipsnis.
Publikacijos, kurios neatitiko įtraukimo kriterijų
atmestos. Įtrauktų publikacijų sąrašas pateiktas 1
lentelėje.
3. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
3.1 Anafilaksinių reakcijų rizika ir dažnis
skiriant intraveninę geležį
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (angl. World
Health Organisation), anafilaksija yra ūminė
alerginė reakcija, pažeidžianti daugelį organų
sistemų ir galinti pasireikšti kaip gyvybei pavojinga
reakcija arba greitai progresuoti iki tokios [6]. Ji gali
pasireikšti po sąlyčio su įvairiais alergenais,
įskaitant maistą, vabzdžių nuodus, vaistus [7].
Šiuolaikiniai vaistai, tokie kaip geležies sacharozė,
ferumoksitolis ar geležies karboksimaltozė,
pasižymi geru saugumo profiliu, o jų sukeliamų
sunkių alerginių reakcijų dažnis yra mažesnis nei 1
atvejis iš 10 000 infuzijų [8]. Naujausias Dave C. V.
ir bendraautorių (2022) tyrimas nustatė, kad
anafilaksijos rizika, visgi, skiriasi tarp preparatų:
geležies karboksimaltozė turi mažiausią riziką (apie
0,8/10 000 infuzijų), o mažos molekulinės masės
geležies dekstranas – didžiausią (iki 9,8/10 000) [9].
Dauguma reakcijų pasireiškia pirmąją valandą, todėl
būtina atidi paciento stebėsena infuzijos pradžioje
[10]. Taip pat, padidėjusi rizika nustatoma
pacientams, turintiems alergijų ir sergantiems astma
[8, 9]. Šie duomenys pabrėžia, kad renkantis
intraveninės geležies preparatą, svarbu atsižvelgti į
jo saugumo profilį ir individualius paciento rizikos
veiksnius [9].
Intraveninės geležies infuzijos sunkių
nepageidaujamų reiškinių dažnis apskaičiuojamas
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
107
kaip mažesnis nei 1 atvejis 250 000 infuzijų [11].
Šiuolaikinių preparatų reakcijos dažniausiai yra
komplemento aktyvacija sukeliama
„pseudoalergija“, kurią sukelia geležies nanodalelės
[12]. Anafilatoksinai (C3a, C5a) aktyvuoja
putliąsias ląsteles ir bazofilus, sukeldami
bronchospazmą ir laringospazmą, kraujospūdžio
pokyčius, tachikardiją ir hipoksiją [13]. Sunkių
atvejų metu gali pasireikšti šokas ar staigus širdies
sustojimas [14]. Skirtingų preparatų fizikinės
savybės gali daryti įtaką „pseudoalergijų“ dažniui,
tačiau klinikiniai tyrimai neparodo didelių skirtumų
tarp jų [15]. Fijn R. ir bendraautorių (2025)
paskelbtame retrospektyviniame tyrime, įvertintas
intraveninės geležies derisomaltozės veiksmin-
gumas ir saugumas 2 468 pacientų grupėje [16].
Tyrime nepageidaujamų reiškinių dažnis buvo
žemas visiems pacientams (3,1 proc.), „pseudo-
alergijų“ reakcijos pasireiškė 12 pacientų (<
0,5 proc.), o sunki alerginė reakcija tik vienam
pacientui (< 0,05 proc.) [16]. Nepaisant nedidelės
rizikos, tinkamai paruošus pacientą ir laikantis
atsargumo priemonių, intraveninės geležies nauda
nusveria galimą pavojų [17].
3.2 Saugios intraveninės geležies skyrimo
strategijos
Užtikrinant saugų intraveninės geležies skyrimą,
pirmiausia būtina surinkti kuo išsamesnę paciento
anamnezę [18]. Reikia įvertinti, ar anksčiau nebuvo
reakcijų į intraveninę geležį, ar pacientas nėra
alergiškas keliems vaistams, ar turi sunkų atopinį
dermatitą, astmą, sisteminę uždegiminę ligą, vartoja
beta blokatorius ar AKF inhibitorius [18]. Sunkus
atopinis dermatitas (pasireiškia dideliu odos plotu
pažeidimu, intensyviu niežuliu ir dažnai žymiai
sutrikdo miegą bei kasdienę veiklą) susijęs su odos
barjero pažeidimu ir padidėjusiu imuniniu jautrumu,
todėl šie pacientai dažniau reaguoja į alergenus ir
vaistus [18]. Taip pat, astma didina anafilaksijos ir
sunkių alerginių reakcijų riziką, nes kvėpavimo takų
uždegimas gali sustiprinti organizmo sisteminę
reakciją į alergenus [8]. Sisteminės uždegiminės
ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, gali
sutrikdyti imunoreguliaciją ir padidinti organizmo
jautrumą vaistams [18]. Visgi, būtina atkreipti
dėmesį į vartojamus vaistus: beta blokatorius, kurie
gali slopinti adrenaliną veikiančią reakciją šokui
gydyti, todėl alerginė reakcija gali būti sunkesnė, o
AKF inhibitoriai gali sustiprinti odos ir kvėpavimo
takų reakcijas, didindami angioedemą ar hipoten-
zijos riziką [18]. Jei pacientė nėščioji, reiktų įvertini,
koks nėštumo trimestras, nes pirmame nėštumo
laikotarpyje intraveninė geležis neskiriama dėl
nepakankamų saugumo duomenų [19]. Jeigu
nustatomas bent vienas rizikos veiksnys, infuziją
būtina pradėti itin lėtai – apie 10 proc. įprasto greičio
pirmąsias 15 minučių [20]. Jei rizikos veiksnių nėra,
infuziją galima pradėti kiek lėčiau nei įprasta –
maždaug 50 proc. rekomenduojamo greičio
pirmąsias 15 min. ir vengti premedikacijos [18].
Rekomenduojama pacientą stebėti kas 15 min. ir
papildomai 30 min. po infuzijos pabaigos [1, 18,
20].
Svarbu atkreipti dėmesį, kad I kartos
antihistamininių vaistų (difenhidramino,
klemastino) premedikacija nerekomenduojama,
kadangi šie vaistai gali sukelti sedaciją, hipotenziją
ar tachikardiją ir taip imituoti ar slopinti tikrąjį
nepageidaujamo poveikio pasireiškimą [21]. Ypač
rekomenduojama, kad pacientas prieš procedūrą
būtų pakankamai išgėręs skysčių, nes tai padeda
palaikyti stabilų kraujospūdį ir skysčių pusiausvyrą,
pagerina infuzijos toleravimą bei gali sumažinti
diskomforto (galvos svaigimo) ar hipotenzijos riziką
procedūros metu [22]. Nors tiesioginių duomenų,
kad hidratacija sumažina alerginių reakcijų dažnį,
nėra, klinikinėje praktikoje stabili hemodinamika ir
geras skysčių balansas laikomas svarbiu bendros
infuzijos toleravimo veiksniu [22]. Papildomai
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
108
siekiant saugiai atlikti intraveninės geležies
skyrimą, reikėtų infuziją atlikti ten, kur visada būtų
pasiekiamas apmokytas personalas, pasirengęs laiku
atpažinti, įvertinti ir suvaldyti anafilaksines
reakcijas [23]. Privaloma, kad gaivinimo priemonės,
įskaitant 1:1000 adrenalino injekcinis tirpalas, būtų
paruošti ir greitai prieinami ūmių anafilaksinių ar
pseudoanafilaksinių reakcijų atvejais [23].
3.3 Sunkių anafilaksinių reakcijų valdymas
Sunki anafilaksija po intraveninių geležies preparatų
skyrimo reikalauja skubios medicininės pagalbos ir
tinkamo gydymo režimo [9]. Pirmasis gydymo
žingsnis yra nedelsiant nutraukti infuziją, siekiant
išvengti tolesnio sąlyčio su alergenu [9].
Anafilaksijos atveju sutrinka kvėpavimas ir (arba)
širdies ir kraujagyslių funkcija, todėl reikia stebėti
kvėpavimo takų ir kraujotakos būklę [9].
Anafilaksijos atveju skiriamas adrenalinas, kurio
pradinė maksimali dozė yra 0,5 mg suaugusiems, o
vaikams – 0,3 mg [9, 24]. Tolimesnis gydymas turi
būti skiriamas pagal Pasaulio alergijos organizacijos
(angl. World Allergy Organization) rekomen-
dacijas: esant dusuliui ar švokštimui – 5 mg
salbutamolio per nebulizatorių ir intraveniniai
gliukokortikosteroidai [25, 26].
Prevencijos pagrindas – racionalus geležies
preparato parinkimas pagal kiekvieno produkto
saugumo profilį [27]. Mulder M. B. (2019) ir Wang
C. ir bendraautorių (2015) klinikiniai tyrimai
nustatė, kad geležies sacharozė ir geležies
karboksimaltozė pasižymi palankesniu saugumo
profiliu ir daug rečiau sukelia sunkias padidėjusio
jautrumo reakcijas nei kiti geležies preparatai [26,
28]. Manoma, kad dėl didesnio molekulinio
stabilumo ir mažesnio imunologinio aktyvumo [10,
27]. Geležies karboksimaltozė ir sacharozė sukelia
mažiau reakcijų infuzijos metu, todėl jos laikomos
pirmo pasirinkimo gydymu pacientams, kuriems yra
didelė alerginė rizika, arba tiems, kuriems geležies
turi būti skiriama intraveniškai ambulatorijoje [9].
Visgi, didelės molekulinės masės geležies
dekstranas siejamas su didžiausiu anafilaksijos
dažniu tarp intraveninių geležies preparatų [9].
Manoma, kad dekstrano polisacharidinė struktūra
nulemia anafilaksines reakcijas, todėl didelės
molekulinės masės geležies dekstranas turi didesnį
imunogeniškumo potencialą [17]. Šiuo metu, šis
preparatas nėra prieinamas dėl sukeltų sunkių ir
potencialiai mirtinų reakcijų [17]. Ši preparato
forma buvo pašalinta iš rinkos jau 2009 m. [29].
Įvedus naują preparatą – mažos molekulinės masės
geležies dekstraną – atlikta daugybė tyrimų,
vertinusių jo galimą alerginę riziką [2, 29]. Surinkti
duomenys rodo, kad sukurto naujo preparato, mažos
molekulinės masės geležies dekstrano rizika
nesiskiria nuo kitų geležies preparatų [2, 29].
3.4 Pacientų edukacijos svarba mažinant
alerginių reakcijų baimę
Pacientų švietimas yra svarbi saugaus intraveninės
geležies vartojimo dalis, ypač dėl retų, bet pavojingų
padidėjusio jautrumo reakcijų [25]. Kaip dalis
edukacijos proceso prieš infuziją, pacientas turėtų
būti supažindintas su galimų infuzijos reakcijų
rizika [18]. Tačiau ši informacija turi būti pateikta
atsargiai, kad nesukeltų nereikalingo nerimo [18].
Psichologinis krūvis, pavyzdžiui, paciento nerimas,
buvo siejamas su didesne sunkių reakcijų į
intravenines infuzijas rizika [18, 30]. Pacientui
užtikrinus, kad jis bus nuolat stebimas, ir pabrėžus
slaugytojo kompetenciją bei pasitikėjimą valdant bet
kokias reakcijas, galima sumažinti paciento nerimą
[18]. Todėl, gerai informuotas pacientas greičiau
atpažįsta skubios pagalbos reikalaujančius simpto-
mus, kas gali užtikrinti ankstyvesnę diagnostiką ir
sumažinti nepageidaujamų reiškinių riziką [31].
Žinojimas apie intraveninės geležies preparatų sau-
gumą bei prieinamą pagalbą infuzijos metu padeda
pacientams realiai įvertinti riziką ir didina pasi-
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
109
tikėjimą gydymu [32]. Taip pat, rašytinė ir
elektroninė medžiaga gerina informacijos įsiminimą
ir skatina paciento aktyvumą sveikatos priežiūroje
[33].
4. Išvados
Intraveninė geležies terapija yra saugus ir
veiksmingas būdas gydyti geležies stokos anemiją,
o anafilaksijų dažnis yra retas. Vis dėlto pacientai,
turintys alerginę anamnezę arba patyrę alergines
reakcijas į ankstesnes geležies dozes, priskiriami
dideslės rizikos grupei. Saugaus gydymo pagrindas
– kruopštus paciento įvertinimas ir tinkamo
preparato pasirinkimas. Lėta infuzijos pradžia,
nuolatinė stebėsena bei pasirengimas reaguoti į
galimą anafilaksiją ženkliai mažina sunkių
komplikacijų riziką. Pacientų mokymas, taip pat, yra
svarbi saugumo dalis: aiškiai informavus procedūros
eigą, galimus simptomus ir taikomas pagalbos
priemones, pacientai jaučiasi ramiau, labiau pasitiki
personalu ir gali greičiau atpažinti nepageidaujamas
reakcijas.
Literatūros šaltiniai
1. Van Doren L, Steinheiser M, Boykin K,
Taylor KJ, Menendez M, Auerbach M. Expert
consensus guidelines: Intravenous iron uses,
formulations, administration, and management of
reactions. Am J Hematol [Internet]. 2024 Jul 1 [cited
2026 Jan 16];99(7):1338–48. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38282557/
2. Tomer A, Amir B, Alon G, Hefziba G,
Leonard L, Anat GG. The safety of intravenous iron
preparations: Systematic review and meta-analysis.
Mayo Clin Proc [Internet]. 2015 Jan 1 [cited 2026
Jan 16];90(1):12–23. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25572192/
3. Kennedy NA, Achebe MM, Biggar P,
Pöhlmann J, Pollock RF. A systematic literature
review and meta-analysis of the incidence of serious
or severe hypersensitivity reactions after
administration of ferric derisomaltose or ferric
carboxymaltose. Int J Clin Pharm [Internet]. 2023
Jun 1 [cited 2026 Jan 16];45(3):604–12. Available
from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37010731/
4. Zhang B, Li Q, Shi C, Zhang X. Drug-
Induced Pseudoallergy: A Review of the Causes and
Mechanisms. Pharmacology [Internet]. 2018 Dec 1
[cited 2026 Jan 16];101(1–2):104–10. Available
from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29136631/
5. Aung T, Thein H, Aung ST, Soe BTA,
Ohnmar E. Intravenous Iron Therapy: Re-
administration after Prior Adverse Reaction. Korean
J Fam Med [Internet]. 2023 Aug 18 [cited 2026 Jan
16];44(6):350–4. Available from:
https://europepmc.org/articles/PMC10667078
6. Rr R, Ta F, Wt S, Wt K, Jm B. Brief
overview of anaphylaxis as an Adverse Event
Following Immunization ( AEFI ) and practical
guidance on its identification , case management and
response in a primary care setting What is
anaphylaxis ? 2021;25(April):1–10.
7. McLendon K, Sternard BT. Anaphylaxis.
StatPearls [Internet]. 2023 Jan 26 [cited 2026 Jan
16]; Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK482124/
8. Caimmi S, Crisafulli G, Franceschini F,
Liotti L, Bianchi A, Bottau P, et al. Hypersensitivity
to Intravenous Iron Preparations. Children (Basel)
[Internet]. 2022 Oct 1 [cited 2026 Jan 16];9(10).
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36291409/
9. Dave C V., Brittenham GM, Carson JL,
Setoguchi S. Risks for Anaphylaxis With
Intravenous Iron Formulations : A Retrospective
Cohort Study. Ann Intern Med [Internet]. 2022 May
1 [cited 2026 Jan 16];175(5):656–64. Available
from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35344378/
10. Barroso A, Estevinho F, Hespanhol V,
Teixeira E, Ramalho-Carvalho J, Araújo A.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
110
Management of infusion-related reactions in cancer
therapy: strategies and challenges. ESMO Open
[Internet]. 2024 Mar 1 [cited 2026 Jan 16];9(3).
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38452439/
11. Arastu AH, Elstrott BK, Martens KL,
Cohen JL, Oakes MH, Rub ZT, et al. Analysis of
Adverse Events and Intravenous Iron Infusion
Formulations in Adults With and Without Prior
Infusion Reactions. JAMA Netw Open [Internet].
2022 Mar 30 [cited 2026 Jan 16];5(3). Available
from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/35353168/
12. Szebeni J, Fishbane S, Hedenus M,
Howaldt S, Locatelli F, Patni S, et al.
Hypersensitivity to intravenous iron: classification,
terminology, mechanisms and management. Br J
Pharmacol [Internet]. 2015 Nov 1 [cited 2026 Jan
16];172(21):5025–36. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26265306/
13. Ali H. Regulation of human mast cell and
basophil function by anaphylatoxins C3a and C5a.
Immunol Lett [Internet]. 2010 Jan 18 [cited 2026 Jan
16];128(1):36–45. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19895849/
14. Ghebrehiwet B, Joseph K, Kaplan AP. The
bradykinin-forming cascade in anaphylaxis and
ACE-inhibitor induced angioedema/airway
obstruction. Frontiers in allergy [Internet]. 2024
[cited 2026 Jan 16];5. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38332896/
15. Achebe M, DeLoughery TG. Clinical data
for intravenous iron - debunking the hype around
hypersensitivity. Transfusion (Paris) [Internet].
2020 Jun 1 [cited 2026 Jan 16];60(6):1154–9.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32479668/
16. Fijn R, Ablij HC, Knoester PD, Witte
AMC. Real-world evaluation of an intravenous iron
service for the treatment of iron deficiency with or
without anemia. Sci Rep [Internet]. 2025 Dec 1
[cited 2026 Jan 16];15(1). Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/40204729/
17. Gómez-Ramírez S, Shander A, Spahn DR,
Auerbach M, Liumbruno GM, Vaglio S, et al.
Prevention and management of acute reactions to
intravenous iron in surgical patients. Blood Transfus
[Internet]. 2019 Mar 1 [cited 2026 Jan
16];17(2):137–45. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30418128/
18. Lim W, Afif W, Knowles S, Lim G, Lin Y,
Mothersill C, et al. Canadian expert consensus:
management of hypersensitivity reactions to
intravenous iron in adults. Vox Sang [Internet]. 2019
May 1 [cited 2026 Jan 16];114(4):363–73. Available
from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30937914/
19. Ubom AE, Begum F, Ramasauskaite D,
Nieto-Calvache AJ, Oguttu M, Nunes I, et al. FIGO
good practice recommendations on anemia in
pregnancy, to reduce the incidence and impact of
postpartum hemorrhage (PPH). International
Journal of Gynecology and Obstetrics [Internet].
2025 Dec 1 [cited 2026 Jan 16];171(3):993–1007.
Available from:
https://pure.amsterdamumc.nl/en/publications/figo-
good-practice-recommendations-on-anemia-in-
pregnancy-to-redu/
20. Rampton D, Folkersen J, Fishbane S,
Hedenus M, Howaldt S, Locatelli F, et al.
Hypersensitivity reactions to intravenous iron:
guidance for risk minimization and management.
Haematologica [Internet]. 2014 Nov 1 [cited 2026
Jan 16];99(11):1671–6. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25420283/
21. Deloughery TG. Risk of Anaphylaxis With
Intravenous Iron Products. JAMA [Internet]. 2016
May 24 [cited 2026 Jan 16];315(20):2232. Available
from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27218635/
22. Richards T, Breymann C, Brookes MJ,
Lindgren S, Macdougall IC, McMahon LP, et al.
Questions and answers on iron deficiency treatment
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
111
selection and the use of intravenous iron in routine
clinical practice. Ann Med [Internet]. 2021 [cited
2026 Jan 16];53(1):274–85. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33426933/
23. VVKT - VP peržiūra [Internet]. [cited 2026
Jan 16]. Available from: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-
web/public/medications/view/1
24. Dodd A, Hughes A, Sargant N, Whyte AF,
Soar J, Turner PJ. Evidence update for the treatment
of anaphylaxis. Resuscitation [Internet]. 2021 Jun 1
[cited 2026 Jan 16];163:86–96. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/33895231/
25. Muñoz M, Gómez-Ramírez S, Bhandari S.
The safety of available treatment options for iron-
deficiency anemia. Expert Opin Drug Saf [Internet].
2018 Feb 1 [cited 2026 Jan 16];17(2):149–59.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29103332/
26. Wang C, Graham DJ, Kane RC, Xie D,
Wernecke M, Levenson M, et al. Comparative Risk
of Anaphylactic Reactions Associated With
Intravenous Iron Products. JAMA [Internet]. 2015
Nov 17 [cited 2026 Jan 16];314(19):2062–8.
Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26575062/
27. Kalra PA, Bhandari S. Safety of
intravenous iron use in chronic kidney disease. Curr
Opin Nephrol Hypertens [Internet]. 2016 Nov 1
[cited 2026 Jan 16];25(6):529–35. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27557350/
28. Mulder MB, van den Hoek HL, Birnie E,
van Tilburg AJP, Westerman EM. Comparison of
hypersensitivity reactions of intravenous iron: iron
isomaltoside-1000 (Monofer® ) versus ferric
carboxy-maltose (Ferinject® ). A single center,
cohort study. Br J Clin Pharmacol [Internet]. 2019
Feb 1 [cited 2026 Jan 16];85(2):385–92. Available
from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30393904/
29. Deloughery TG, Auerbach M. Is low-
molecular weight iron dextran really the most risky
iron?--Unconvincing data from an unconvincing
study. Am J Hematol [Internet]. 2016 May 1 [cited
2026 Jan 16];91(5):451–2. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26873795/
30. Worm M, Francuzik W, Renaudin JM, Bilo
MB, Cardona V, Scherer Hofmeier K, et al. Factors
increasing the risk for a severe reaction in
anaphylaxis: An analysis of data from The European
Anaphylaxis Registry. Allergy [Internet]. 2018 Jun
1 [cited 2026 Jan 16];73(6):1322–30. Available
from: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29318637/
31. Schoeben LS, Mohr N, Bubak C,
Schmieder A, Schaarschmidt ML. Effects of a 90-
min educational intervention for patients with insect
venom allergy: a prospective controlled pilot study.
Allergy Asthma Clin Immunol [Internet]. 2021 Feb
25 [cited 2026 Jan 16];17(1):22–22. Available from:
https://europepmc.org/articles/PMC7905619
32. Rivera RF, Guido D, Del Vecchio L,
Corghi E, D’Amico M, Camerini C, et al. Impact of
European medicines agency recommendations for
hypersensitivity reactions on intravenous iron
prescription in haemodialysis centres of the
Lombardy region. J Nephrol [Internet]. 2016 Oct 1
[cited 2026 Jan 16];29(5):673–81. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26715394/
33. Broome SB, Williams KW, Hendrix KH.
App providing psychosocial and educational
supports benefits caregivers of children with newly
diagnosed food allergies. Journal of food allergy
[Internet]. 2022 Jan 11 [cited 2026 Jan
16];4(3):163–71. Available from:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/39036772/
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
112
1 lentelė. Aprašomoji straipsnių charakteristikų analizė
Autoriai ir
publikavimo
metai
Tyrimo
atlikimo
vieta
Tyrimo
pobūdis
Tiriamųjų
skaičius
Statistiškai reikšmingi tyrimo
rezultatai
Kennedy NA,
Achebe MM,
Biggar P,
Pöhlmann J,
Pollock RF.
(2023)
Jungtinė
Karalystė
Sisteminė
literatūros
apžvalga ir
metaanalizė
10 467
Skiriant geležies karboksimaltozę,
pacientams buvo stebėtos sudėtingos
padidėjusio jautrumo reakcijos, kurios
pasireiškė 29 iš 2683 pacientams (1.08
proc.), o skiriant geležies derisomaltozę
- 5 iš 3474.
Aung T, Thein
H, Aung ST,
Soe BTA,
Ohnmar E.
(2023)
Australija
Sisteminė
literatūros
apžvalga
1 006
Didžioji dalis (80 proc.) pacientų
nepatyrė alerginių reakcijų, skiriant
intraveninę geležį antrą kartą.
Dave C V.,
Brittenham
GM, Carson JL,
Setoguchi S.
(2022)
Jungtinės
Amerikos
Valstijos
Retrospektyvinis
tyrimas
10 000
Didžiausia anafilaksijos rizika buvo
vartojant geležies dekstraną (9,8/10 000)
ir ferumoksitolį (4,0/10 000), o
hospitalizacijos dėl reakcijų pasitaikė tik
šių preparatų vartotojams.
Fijn R, Ablij
HC, Knoester
PD, Witte
AMC.
(2025)
Nyderlandai
Retrospektyvinis
tyrimas
360
Mažiau nei 1 proc. pacientų (n =
12/2 468) patyrė alerginę reakciją
gydant intravenine geležimi. Vienam
pacientui pasireiškė sunki alerginė
reakcija, kuri buvo gydyta adrenalinu.
Wang C,
Graham DJ,
Kane RC, Xie
D, Wernecke
M, Levenson
M, et al.
(2015)
Jungtinės
Amerikos
Valstijos
Retrospektyvinis
tyrimas
688 183
Anafilaksijos rizika buvo didžiausia
vartojant geležies dekstraną
(68/100 000) ir mažesnė visiems ne
dekstrano preparatams kartu
(24/100 000) palyginus su geležies
sacharoze. Per 12 savaičių didžiausia
anafilaksijos rizika buvo vartojant
geležies dekstraną (82 iš 100 000), o
mažiausia – vartojant geležies sacharozę
(21 iš 100 000).
Tomer A, Amir
B, Alon G,
Hefziba G,
Leonard L,
Anat GG.
(2015)
Izraelis
Sisteminė
literatūros
apžvalga ir
metaanalizė
10 390
Nustatyta, kad intraveninė geležis
nesusijusi su padidėjusia sunkių
nepageidaujamų reakcijų rizika.
Worm M,
Francuzik W,
Renaudin JM,
Bilo MB,
Cardona V,
Scherer
Hofmeier K, et
al.
(2018)
Vokietija
Retrospektyvinis
tyrimas
10 212
Nustatyta, kad pacientai, kurie yra
vyresnis ir sergantys sistemine
uždegimine liga yra svarbiausi veiksniai,
didinantys sunkių anafilaksijų riziką.
Intensyvus fizinis krūvis, vyrų lytis,
psichologinis krūvis, adrenoblokatorių ir
AKF inhibitorių vartojimas, taip pat,
dažniau buvo susiję su sunkesnėmis
reakcijomis.
Schoeben LS,
Mohr N, Bubak
C, Schmieder
A,
Schaarschmidt
ML.
(2021)
Vokietija
Prospektyvinis
tyrimas
55
Pacientai suskirstyti į 2 grupes:
intervencijos grupė (n = 25) ir kontrolinė
grupė (n = 30). Po mokymų abiejose
grupėse padidėjo pasitikėjimas skubios
pagalbos vaistų naudojimu ir gebėjimu
tvarkytis su ūmiomis vabzdžių įgėlimo
reakcijomis.
Journal of Medical Sciences. 13 Mar, 2026 - Volume 14 | Issue 1. Electronic - ISSN: 2345-0592
113