Iveta Idzelytė1, Iveta Lasickaitė1
1Lithuania University of Health Sciences, Faculty of Medicine
Abstract
Acoustic neuroma, or vestibular schwannoma, is one of the types of intracranial tumors that arises from the Schwann cells covering the nerve and affects cranial nerve VIII. The function of this nerve is the transmission of auditory and equilibrium sensory impulses, and as the tumor develops and the lesion progresses, the person begins to complain of hearing loss in one ear, tinnitus, rumbling, as well as disturbed balance. Various diagnostic techniques are available to determine the cause of hearing loss, but visual confirmation of the head area – MRI – is the most appropriate way to confirm or refute the diagnosis of acoustic neurinoma. The hyperintensive cerebrospinal fluid seen in the T2-weighted MRI scan confirms the diagnosis of acoustic neurinoma. The best way to treat this tumor, if possible, is to remove it. This is done during the surgical intervention, and if surgery is contraindicated, radiation therapy can be used. However, far more important than any modern diagnostic method or treatment is prophylaxis and the avoidance of risk factors that cause the disease. Noise, the use of mobile phones and ionizing radiation are the most important risk factors for vestibular schwannoma. Living in this modern world is not easy to avoid noise and undoubtedly mobile phones have become a part of our lifestyle. However, scientific research into these factors has, to date, provided mixed results, some are confirming while others are denying their influence on neurinoma development. This article reviews sources of literature that investigate the risk factors of acoustic neurinoma.
Keywords: acoustic neuroma, vestibular schwannoma, ionizing radiation, mobile phones, noise
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
89
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (13), p. 89-95
Risk factors of acoustic neurinoma: a literature review
Iveta Idzelytė
1
, Iveta Lasickaitė
1
1
Lithuania University of Health Sciences, Faculty of Medicine
Abstract
Acoustic neuroma, or vestibular schwannoma, is one of the types of intracranial tumors that arises
from the Schwann cells covering the nerve and affects cranial nerve VIII. The function of this nerve
is the transmission of auditory and equilibrium sensory impulses, and as the tumor develops and the
lesion progresses, the person begins to complain of hearing loss in one ear, tinnitus, rumbling, as
well as disturbed balance. Various diagnostic techniques are available to determine the cause of
hearing loss, but visual confirmation of the head area – MRI – is the most appropriate way to
confirm or refute the diagnosis of acoustic neurinoma. The hyperintensive cerebrospinal fluid seen
in the T2-weighted MRI scan confirms the diagnosis of acoustic neurinoma. The best way to treat
this tumor, if possible, is to remove it. This is done during the surgical intervention, and if surgery
is contraindicated, radiation therapy can be used. However, far more important than any modern
diagnostic method or treatment is prophylaxis and the avoidance of risk factors that cause the
disease. Noise, the use of mobile phones and ionizing radiation are the most important risk factors
for vestibular schwannoma. Living in this modern world is not easy to avoid noise and undoubtedly
mobile phones have become a part of our lifestyle. However, scientific research into these factors
has, to date, provided mixed results, some are confirming while others are denying their influence
on neurinoma development. This article reviews sources of literature that investigate the risk factors
of acoustic neurinoma.
Keywords: acoustic neuroma, vestibular schwannoma, ionizing radiation, mobile phones, noise
e-ISSN: 2345-0592 Medical Sciences
Online issue
Indexed in Index Copernicus Official website:
www.medicsciences.com
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
90
Akustinės neurinomos rizikos veiksniai: literatūros apžvalga
Iveta Idzelytė
1
, Iveta Lasickaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos fakultetas
SANTRAUKA
Akustinė neuroma, arba švanoma, yra vienas iš intrakranijinių navikų tipų, susiformuojantis iš
nervą gaubiančių Švano ląstelių ir pažeidžiantis VIII galvinį nervą. Šio nervo funkcijos – klausos ir
pusiausvyros jutiminių impulsų perdavimas, tad vystatntis navikui ir progresuojant pažeidimui
žmogus ima skųstis prastėjančia klausa viena ausimi, spengimu, ūžimu, taip pat trinkančia
pusiausvyra. Galima griebtis įvairių diagnostinių metodų, siekiant nustatyti klausos sutrikimo
priežastis, tačiau norint patvirtinti arba paneigti akustinės neurinomos diagnozę, tikslingiausia yra
atlikti vaizdinį galvos srities tyrimą - MRT. MRT T2 režime matomas hyperintensinis smegenų
skystis, supantis naviką, patvirtina akustinės neurinomos diagnozę. Geriausias naviko gydymo
būdas, esant galimybei, yra jo pašalinimas. Tai atliekama chirurginės intervencijos metu, o jeigu
chirurgija kontraindikuotina, galima taikyti spindulinę terapiją. Vis dėlto kur kas svarbiau už bet
kokią modernią diagnostiką ar gydymą yra profilaktika ir rizikos veiksnių, sukeliančių ligą,
vengimas. Kaip pagrindiniai akustinės švanomos rizikos veiksniai dažniausiai įvardinami triukšmas,
mobiliųjų telefonų naudojimas bei jonizuojanti spinduliuotė. Gyvenant šiuolaikiniame
civilizuotame pasaulyje nėra paprasta išvengti triukšmo, o mobilieji telefonai jau tapę neatsiejama
gyvenimo dalimi. Tačiau moksliniai tyrimai, nagrinėjantys šiuos rizikos veiksnius, iki šiol
pateikdavo nevienareikšmius rezultatus, vieni patvirtindami, o kiti paneigdami jų įtaką neurinomos
išsivystymui. Šiame straipsnyje apžvelgiami literatūros šaltiniai, nagrinėjantys rizikos veiksnius
akustinės neurinomos pasireiškimui.
Raktiniai žodžiai: akustinė neuroma, vestibulinė švanoma, jonizuojani spinduliuotė, mobilieji
telefonai, triukšmas
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
91
Įvadas
Akustinė neuroma, dar kitaip vadinama
vestibuline švanoma, akustine švanoma ar akustine
neurinoma, yra navikas, susiformuojantis iš aštuntąjį
galvinį nervą supančių Švano ląstelių [1]. Šį nervą sudaro
dvi dalys: sraiginė bei prieanginė. Jomis sklinda nerviniai
juntamieji impulsai iš ausyje esančių klausos bei
pusiausvyros organų. Tad nesunku suprasti, kad pradėjus
vystytis šiam navikui ir ilgainiui progresuojant nervo
pažeidimui, atsiranda klausos bei pusiausvyros sutrikimų,
neigiamai paveikiančių sergančiojo gyvenimo kokybę ir
priverčiančių ieškoti sveikatos priežiūros specialistų
pagalbos. Remiantis literatūra, abipusė akustinė neuroma
yra viena iš 2 tipo neurofibromatozės klinikinio
pasireiškimo formų [2]. Tačiau neuromos išsivystymas
gali būti ir nesusijęs su šia liga. Atliekami įvairūs
tyrinėjimai, kurių tikslas nustatyti, kokie veiksniai daro
įtaką šios ligos pasireiškimui. Ypatingas dėmesys
kreipiamas į mobiliųjų telefonų naudojimą, triukšmo
poveikį, tačiau pateikiami tyrimų rezultatai dažnai būna
prieštaringi. Šiame straipsnyje apžvelgiami naujausios
literatūros duomenys, nagrinėjantys akustinės neurinomos
ypatumus bei išsivystymo rizikos veiksnius.
Epidemiologija
Remiantis literatūra, apie 6% visų
kliniškai pasireiškiančių intrakranijinių navikų yra
akustinės neurinomos [3]. Dažniausiai navikas vystosi ir
pažeidžia tik vienos pusės VIII galvinį nervą, o jo
atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Tuo tarpu
abipusė neurinoma siejama su 2 tipo neurofibromatoze ir
yra genetinės kilmės liga. Dažniausiai šis navikas
nustatomas vidutinio amžiaus asmenims, sulaukusiems 40-
60 metų, išskyrus tuos atvejus, kai diagnozuota 2 tipo
neurofibromatozė – šiems ligoniams liga pasireiškia
anksčiau, o didžiausias sergamumas stebimas įkopus į
trečiąjį gyvenimo dešimtmetį [2]. Labai retai akustinė
neuroma nustatoma vaikams.
Simptomai, diagnostika, gydymas
Vieni pirmųjų simptomų, pasireiškiančių
sergant akustine neurinoma - tai klausos prastėjimas ir
spengimas, ūžimas ausyse (tinnitus) [4,5]. Paprastai
klausos sutrikimas nustatomas tik viena ausimi, išskyrus
tuos atvejus, kai neurinoma abipusė. Be to, simptomai
pamažu progresuoja ir ilgainiui pacientas gali visiškai
apkursti. Be šių skundų, taip pat dar gali būti galvos
svaigimas, pusiausvyros sutrikimų, jeigu paveikiamas
vidinėje ausyje esantis pusiausvyros organas, bei jutimo
sutrikimų veide (lentelė 1) [4].
Simptomai
n
%
Klausos praradimas
752
80
- progresuojantis klausos praradimas
680
72
- staigus klausos praradimas
72
8
Ūžimas ausyse (tinnitus)
60
6
Ataksija
36
4
Vertigo
32
3
Asimptominis
20
2
Galvos skausmas
19
2
Veido tirpimas
17
2
Ausies skausmas
2
<1
Veido skausmas
1
<1
Traukuliai
1
<1
Sinkopės
1
<1
Lentelė 1. Akustinės neurinomos simptomai [21]
Siekiant diagnozuoti akustinę neuromą gali būti pasitelkiama keletas diagnostinių metodų:
audiometrija, įvairūs testai, padedantys įvertinti spengimą ausyse bei galvos svaigimą, veidinio nervo ištyrimas,
rentgenografija, tačiau bene svarbiausias tyrimas, leidžiantis patvirtinti švanomos diagnozę, šiuo metu yra magnetinio
rezonanso tomografija (MRT) [6]. Matomas hyperintensinis smegenų skystis, supantis naviką, aiškiai patvirtina
vestibulinės švanomos ribas MRT T2 režime (pav. 1). Nesant galimybės taikyti vaizdinių daignostikos priemonių, šiuo
atveju MRT, yra didelė tikimybė nustatyti neteisingą diagnozę, pavyzdžiui, triukšmo sukeltą ar senatvinį kurtumą,
Menjero ligą ar kitą.
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
92
Pav. 1 MRT T2 režime matomas hyperintensinis smegenų skystis, supantis akustinę neurinomą [20]
Nedidelės akustinės neurinomos,
nesukeliančios itin varginančių simptomų, įprastai tik
stebimos. Tačiau jeigu navikas didėja arba atsiranda
simptomų, neigiamai veikiančių asmens kasdienį
gyvenimą, nerinoma gali būti gydoma taikant spindulinę
terapiją arba pašalinama chirurginiu būdu [6,7].
Rizikos veiksniai
1. Triukšmas
Triukšmas kaip rizikos veiksnys akustinės
neurinomos atsiradimui vertinamas gan kontraversiškai.
Moksliniuose tyrimuose randami tiek šio naviko
atsiradimą patvirtinantys, tiek paneigiantys rezultatai.
Viename iš tyrimų buvo nagrinėjamas
triukšmas skirtingose vietose - darbe, laisvalaikiu,
gyvenamojoje aplinkoje bei triukšmo pasireiškimo dažnis -
nuolatinis, protarpinis bei sprogstamasis. Rezultatai
parodė, kad tiek triukšmas darbe nedėvint apsauginių
priemonių, tiek laisvalaikiu patiriamas yra ženkliai susijęs
su akustinės neurinomos pasireiškimu. Visgi, garsios
muzikos poveikis yra išskiriamas kaip didesnę riziką
turintis. Tačiau šis tyrimas parodo, kad net ilgiau nei
dešimt metų gyvenant triukšmingoje aplinkoje akustinės
neurinomos pasireiškimas nestebimas. Lyginant rezultatus
pagal tai kaip dažnai tenka susidurti su triukšmu, dideli
nuokrypiai nestebimi. Ilgiau nei šešis metus nuolat
laisvalaikiu tenkantis nedidelis triukšmas bei sprogstamieji
garsai nepriklausomai nuo pasireiškimo trukmės yra
ženkliai susiję su akustinės neurinomos pasireiškimu
ateityje. Vigi, rezultatai parodė, kad triukšmas darbe,
nepriklausomai nuo savaitinės triukšmo dozės, nėra susijęs
su akustinės neurinomos pasireiškimu. Išskiriama - jei toks
triukšmas žmogų veiktų ilgiau nei aštuonioliką metų,
rizika išsivystyti akustinei neurinomai didėtų [8]. Kitame
moksliniame tyrime stebimi kiek kitokie rezultatai.
Pastebima, kad profesinėje aplinkoje tvyrantis triukšmas
nepriklausomai nuo garso lygio bei naudojamų ar
nenaudojamų apsaugos priemonių nėra statistiškai
reikšmingai susijęs su akustinės švanomos atsiradimo
rizika.Štai laisvalaikiu patiriamas triukšmas – lankantis
koncertuose, klubuose, sporto renginiuose, grojant
muzikos instrumentu ir nenaudojant apsaugos priemonių –
yra susijęs su akustinės neurinomos atsiradimu.
Išskiriamos motorinių transporto priemonių lenktynės
naudojant apsaugines priemones kaip turinčios riziką šio
naviko atsiradimui [9].
„Residential traffic noise exposure and
vestibular schwannoma – a Danish case-control study“
tyrime buvo atrinkti pacientai, sergantys akustine švanoma
bei gyvenantys šalia intensyvaus transporto eismo mazgų –
t.y. netoli kelių, kuriais pravažiuoja daugiau nei tūkstantis
tranporto priemonių per dieną, bei geležinkelių. Būtina
paminėti, kad šiose vietovėse triukšmą sulaikančių barjerų,
pavyzdžiui sienelių, nebuvo. Tyrime buvo pastebėta, kad
gyvenamosiose zonose tvyrantis transporto priemonių
skleidžiamas triukšmas neturi jokios įtakos vestibulinės
švanomos atsiradimui. Nepriklausomai nuo naviko potipio,
plitimo ar dydžio eismo triukšmas neturi įtakos netoliese
gyvenantiems žmonėms [10].
2. Jonizuojanti spinduliuotė
Literatūroje, nagrinėjančioje akustinės
neurinomos išsivystymo rizikos veiksnius, galima rasti
nemažai tyrimų apie galimą jonizuojančios spinduliuotės
įtaką šios ligos pasireiškimui. Pagrindiniai jonizuojančios
spinduliuotės šaltiniai medicinoje – rentgenografija,
kompiuterinė tomografija (KT) bei spindulinė terapija
onkologinėms ligoms gydyti. Ypatingas dėmesys turėtų
būti kreipiamas, jeigu spinduliuotės šaltinis nukreipiamas į
galvos sritį. Vis dėlto, duomenys apie jonizuojančios
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
93
spinduliuotės keliamą riziką dažniausiai būna
nevienareikšmiai. Žurnale Otology and Neurotology
2012m. buvo išspausdintas straipsnis, kuriame aprašyto
tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, jog atlikus daugiau
nei vieną galvos srities rentgenogramą, akustinės
neurinomos išsivystymo rizika išauga [11]. Be to, to paties
tyrimo metu pastebėta, jog reikšmės turi ir amžius,
kuriame pirmą kartą asmuo yra paveikiamas rentgeno
spinduliais. Kuo jaunesniame amžiuje gaunama apšvita,
tuo rizika susirgti akustine neurinoma didesnė.
Jonizuojančios spinduliuotės sukeliamą žalą
patvirtina ir dar viena grupė mokslininkų, daugelį metų
stebėję pacientus, kuriems vaikystėje buvo taikyta
spindulinė terapija dėl gerybinių darinių kaklo ir galvos
srityje. Paaiškėjo, kad šių asmenų grupėje dažniau nei
įprastinėje populiacijoje pasitaikė akustinės neurinomos
atvejų sulaukus 4-5 gyvenimo dešimtmečio [12].
Įdomu tai, kad viename tyrime buvo pastebėta, jog
netgi dažnai atliekamos apžvalginės dantų rentgeno
nuotraukos taip pat gali didinti akustinės neurinomos
riziką [13].
Taigi skirtingi literatūros šaltiniai patvirtina
jonizuojančiosios spinduliuotės įtaką akustinės neurinomos
išsivystymui ir pasireiškimui, tačiau didesnę riziką ji
sukelia tais atvejais, kai apšvita taikyta vaikystės
laikotarpiu, pagrindinis spinduliuotės srautas nukreipiamas
į galvos bei kaklo sritis bei esant dažnoms ar didelių dozių
apšvitoms.
3. Mobiliųjų telefonų naudojimas
Nuo tada, kai buvo sukurti pirmieji
mobilieji telefonai, jų naudojimo mastai sparčiai augo ir
šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja nė dienos be šio
prietaiso. Tačiau populiarėjant telefonams, imta labiau
domėtis ir neigiamais jų naudojimo padariniais. Yra
žinoma, kad aplink veikiančius elektros prietaisus susidaro
tam tikras elektromagnetinis laukas ir telefonai – taip pat
ne išimtis. Tačiau nėra visai aišku, kokį poveikį telefono
skleidžiama spinduliuotė gali daryti žmogaus sveikatai.
Siekiant tai išsiaiškinti, atlikta nemažai tyrimų, iš kurių
dalis nagrinėja būtent akustinės neurinomos išsivystymo
riziką, priklausomai nuo mobiliųjų telefonų naudojimo.
Pietų Korėjoje 2013m. buvo atliktas
tyrimas, kurio metu pacientams, kuriems buvo atlikta
akustinės neurinomos pašalinimo operacija, pateikti
klausimynai apie mobiliųjų telefonų naudojimo įpročius,
pavyzdžiui, kokia naudojimosi telefonais trukmė, kiek
valandų per dieną kalbama ir pan [14]. Be to, pasitelkiant
MRT tyrimą, buvo vertinama ir tai, kokio dydžio ir kurios
pusės navikas susiformavęs bei ieškota, ar tai susiję su tuo,
prie kurios ausies asmuo linkęs laikyti telefoną juo
kalbėdamas. Šio tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė, kad
navikas išaugo reikšmingai didesnis asmenimis, reguliariai
ir dažnai kalbantiems mobiliuoju telefonu, be to, pastebėta,
kad navikas dažniau formuojasi toje galvos pusėje, prie
kurios ausies daugiau glaudžiamas telefonas. Tokie
rezultatai leidžia daryti išvadą, kad dažnai naudojami
mobilieji telefonai gali paspartinti akustinės neurinomos
augimą.
Tais pačiais metais žurnale International
Journal of Oncology buvo išspausdintas straipsnis apie
Švedijoje atliktą panašų tyrimą [15]. Keletą metų buvo
renkami duomenys apie asmenis, sirgusius akustine
neurinoma bei vertinami jų užpildyti klausimynai apie
mobiliųjų telefonų naudojimą, o surinkti duomenys lyginti
su sveikų žmonių kontroline grupe. Tyrimo rezultatai
patvirtino, kad belaidžių telefonų naudojimas didina
neurinomos atsiradimo tikimybę, o rizika didėja su
kiekvienu 100 valandų, praleistų kalbant telefonu.
Dar vienas tyrimas buvo atliktas 2014m. ir
publikuotas žurnale The Laryngoscope [16]. Šio tyrimo
tikslas buvo nustatyti, kaip telefono skleidžiamas
elektromagnetinis laukas veikia klausos nervą. Buvo
aptikta, kad skambučio metu susidarantis
elektromagnetinis laukas veikia prieangio ir sraigės nervą
blogindamas sukeltojo klausos veikimo potencialo
sklidimą. Taip pat pastebėta, kad toks neigiamas poveikis
mažėja, jei telefonas laikomas didesniu atstumu nuo ausies
ir visai nebeturi įtakos sraigės nervo veikimo potencialams
jeigu atstumas yra bent 50 centimetrų.
Štai viename tyrime buvo nagrinėjama,
kokią įtaką akustinės neurinomos pareiškimui turi ilgą
laikotarpį naudojami mobilieji telefonai. Gauti rezultatai
parodė, kad didžiausia rizika yra reguliariai telefonus
naudojant penkerius – devynerius metus, tačiau naudojant
ilgiau nei nurodytą laikotarpį rizika ženkliai nekinta.
Nebuvo rasta žymesnių skirtumų tarp moterų ir vyrų bei
skirtingose amžiaus grupėse [17].
Visgi, nuomonė dėl mobiliųjų telefonų
naudojimo įtakos akustinės švanomos atsiradimui nėra
vienpusiška. Neseniai publikuotame straipsnyje buvo
nagrinėjami temporalinės skilties ir kiti galvos smegenų
navikai bei ieškoma asociacijų tarp jų atsiradimo ir
mobiliųjų tefonų naudojimo. Gauti rezultatai, jog mobilieji
telefonai nėra rizikos veiksnys akustinės neurinomos
atsiradimui [18]. Panašūs rezultatai gauti ir dar viename
straipsnyje, publikuotame 2019 m. žurnale Annual Review
of Public Health [19]. Nurodama, kad nepriklausomai nuo
mobilaus telefono naudojimo laikotarpio, tai neturi įtakos
akustinės neurinomos atsiradimui.
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
94
Diskusija
Literatūroje galima rasti įvairiausių rizikos
veiksnių akustinės švanomos pasireiškimui. Visgi,
duomenys literatūros šaltiniuose pateikiami prieštaringi,
todėl sunku tai objektyviai įvertinti. Tai gali būti susiję su
per maža pacientų imtimi, per trumpu tiriamuoju
laikotarpiu, nes sergamumas šia liga populiacijoje nėra
didelis. Taip pat kasdieniame gyvenime žmonės susiduria
su daugybe potencialių rizikos veiksnių, todėl sunku
įvertinti kuris iš jų, o galbūt net keli, galėjo turėti įtakos.
Siekiant patikimiau nustatyti rizikos veiksnių įtaką
akustinei neurinomai reikėtų tyrimus tęsti ne vienerius
metus, įtraukti daugiau tiriamųjų bei kontrolinių grupių.
Išvados
Akustinė neurinoma gali būti ne tik kaip
viena iš 2 tipo neurofibromatozės klinikinio pasireiškimo
formų, jos atsiradimas gali būti lemiamas įvairių rizikos
veiksnių. Kaip pagrindiniai rizikos veiksniai išskiriami trys
– triukšmas, jonizuojanti spinduliuotė bei mobiliųjų
telefonų naudojimas. Didžiausią įtaką neurinomos
atsiradimui turi laisvalaikiu patiriamas triukšmas
nenaudojant apsaugos priemonių, patirta apšvita dažnomis
ar didelėmis dozėmis galvos ir kaklo srityse vaikystės
laikotarpiu bei mobiliųjų telefonų naudojimas ilgą laiką,
laikant telefoną arti ausies (mažiau nei 50 centimentrų
atstumu), be to dažniausiai neurinoma formuojasi toje
pusėje prie kurios glaudžiamas telefonas.
Literatūros sąrašas
1. Takeshi F, Kazuya S, Nobuo K, Mitsuo S, Toru S,
Katsumi D. The prevalence of vestibular schwannoma
among patients treated as sudden sensorineural hearing
loss. Auris Nasus Larynx, Volume 46, Issue 1, 2019,
ISSN 0385-8146. Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S038
5814618305042?via%3Dihub
2. Greene J, Al-Dhahir MA. Acoustic Neuroma
(Vestibular Schwannoma) [Updated 2018 Nov 25]. In:
StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls
Publishing. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK470177/
3. Chen, M., Fan, Z., Zheng, X., Cao, F., & Wang, L.
(2016). Risk Factors of Acoustic Neuroma: Systematic
Review and Meta-Analysis. Yonsei medical
journal, 57(3), 776–783.
doi:10.3349/ymj.2016.57.3.776. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC48003
71/
4. Foley RW, Shirazi S, Maweni RM, et al. Signs and
Symptoms of Acoustic Neuroma at Initial Presentation:
An Exploratory Analysis. Cureus. 2017;9(11):e1846.
doi:10.7759/cureus.1846. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC57683
19/
5. Stephen J Broomfield & Gerard M O’Donoghue. Self-
reported symptoms and patient experience: A British
Acoustic Neuroma Association survey, British Journal
of Neurosurgery. 2016. 30:3, 294-
301, DOI: 10.3109/02688697.2015.1071323.
6. Sung Ho Lee, Seok Keun Choi, Young Jin Lim, Hee
Yong Chung, Joon Hyung Yeo, Se Young Na, Sang
Hoon Kim & Seung Geun Yeo. Otologic
manifestations of acoustic neuroma, Acta Oto-
Laryngologica, 2015. 135:2, 140-
146, DOI: 10.3109/00016489.2014.952334.
7. Bell, J. R., Anderson-Kim, S. J., Low, C., & Leonetti,
J. P. The Persistence of Tinnitus after Acoustic
Neuroma Surgery. Otolaryngology–Head and Neck
Surgery, 2016. 155(2), 317–323. Available from:
https://journals.sagepub.com/doi/full/10.1177/0194599
816642427?url_ver=Z39.88-
2003&rfr_id=ori%3Arid%3Acrossref.org&rfr_dat=cr_
pub%3Dpubmed#articleCitationDownloadContainer
8. Hours M, Bernard M, Arslan M, et al. Can loud noise
cause acoustic neuroma? Analysis of the
INTERPHONE study in France. Occupational and
Environmental Medicine 2009;66:480-486. Available
from: https://www-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pubmed/28609173
9. James L. Fisher, David Pettersson, Sadie Palmisano,
Judith A. Schwartzbaum, Colin G. Edwards, Tiit
Mathiesen, Michaela Prochazka, Tommy Bergenheim,
Rut Florentzson, Henrik Harder, Gunnar Nyberg, Peter
Siesjö, Maria Feychting, Loud Noise Exposure and
Acoustic Neuroma, American Journal of
Epidemiology, Volume 180, Issue 1, 1 July 2014,
Pages 58–67, https://doi.org/10.1093/aje/kwu081.
10. Nina Roswall, Sven-Eric Stangerup, Per Cayé-
Thomasen, Joachim Schüz, Christoffer Johansen, Steen
Solvang Jensen, Ole Raaschou-Nielsen & Mette
Sørensen (2017) Residential traffic noise exposure and
vestibular schwannoma – a Danish case–control
study, Acta Oncologica, 56:10, 1310-
1316, DOI: 10.1080/0284186X.2017.1337925.
11. Corona A P, Ferrite S, da Silva Lopes M, Rego M A V.
Risk Factors Associated With Vestibular Nerve
Journal of Medical Sciences. March 23, 2020 - Volume 8 | Issue 13. Electronic-ISSN: 2345-0592
95
Schwannomas. Otology & Neurotology. 33(3):459-
465, April 2012. Available from:
https://insights.ovid.com/article/00129492-201204000-
00029
12. Schneider AB, Ron E, Lubin J, et al. Acoustic
neuromas following childhood radiation treatment for
benign conditions of the head and neck. Neuro Oncol.
2008;10(1):73–78. doi:10.1215/15228517-2007-047.
13. Han YY, Berkowitz O, Donovan M, Talbott E.
Abstract 1873: Low-dose radiation exposure and the
risk of developing acoustic neuroma. Cancer Res April
15 2011 (71) (8
Supplement) 1873; DOI: 10.1158/1538-7445.AM2011-
187.
14. Moon IS, Kim BG, Kim J, Lee JD, Lee WS.
Association between vestibular schwannomas and
mobile phone use. Tumour Biol. 2014;35(1):581–587.
doi:10.1007/s13277-013-1081-8.
15. Hardell L, Carlberg M, Söderqvist F, Mild KH. Pooled
analysis of case-control studies on acoustic neuroma
diagnosed 1997-2003 and 2007-2009 and use of
mobile and cordless phones. Int J Oncol.
2013;43(4):1036–1044. doi:10.3892/ijo.2013.2025.
16. Mandala, M., Colletti, V., Sacchetto, L., Manganotti,
P., Ramat, S. and Marcocci, A. Effect of Bluetooth
Headset and Mobile Phone Electromagnetic Fields on
the Human Auditory Nerve. Laryngoscope, 2014. 124,
255-259. Available from: https://onlinelibrary-wiley-
com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/doi/full/10.1002/lary.241
03
17. Pettersson D, Mathiesen T, Prochazka M, et al. Long-
term mobile phone use and acoustic neuroma risk.
Epidemiology 2014;25(2):233-241.
doi:10.1097/EDE.0000000000000058.
18. De Vocht F., Analyses of temporal and spatial patterns
of glioblastoma multiforme and other brain cancer
subtypes in relation to mobile phones using synthetic
counterfactuals. Environmental Research, Volume 168,
2019, Pages 329-335, ISSN 0013-9351. Available
from: https://www-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pubmed/?term=Analyses
+of+temporal+and+spatial+patterns+of+glioblastoma+
multiforme+and+other+brain+cancer+subtypes+in+rel
ation+to+mobile+phones+using+synthetic+counterfact
uals.
19. Röösli M., Lagorio S., Schoemaker M. J., Schüz
J., Feychting M.
Brain and Salivary Gland Tumors and Mobile Phone U
se: Evaluating the Evidence from
Various Epidemiological Study Designs. Annual
Review of Public Health 2019. 40:1, 221-238.
Available from: https://www-ncbi-nlm-nih-
gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pubmed/?term=Brain+an
d+Salivary+Gland+Tumors+and+Mobile+Phone+Use
%3A+Evaluating+the+Evidence+from+Various+Epide
miological+Study+Designs
20. Forgues M, Mehta R, Anderson D, Morel C, Miller L,
Sevy A, Arriaga M. Non-contrast magnetic resonance
imaging for monitoring patients with acoustic
neuroma. The Journal of Laryngology & Otology,
2018, 132(9), 780-785. Doi:
10.1017/S0022215118001342.
21. Foley RW, Shirazi S, Maweni RM, et al. Signs and
Symptoms of Acoustic Neuroma at Initial Presentation:
An Exploratory Analysis. Cureus. 2017;9(11):e1846,
doi:10.7759/cureus.1846.