Rūta Marija Rainytė1, Justina Tamošaitytė1, Agnė Šaltkauskaitė2
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of medicine 2Department of Family medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background: COVID – 19 is an acute respiratory infection caused by the SARS-CoV-2 virus. The most common symptoms of this infection are fever, cough, fatigue, shortness of breath, sore throat and headache. COVID – 19 infection causes the most damage to the respiratory system, however a significant number of survivors complain about psychopathological symptoms such as sleep disorders, anxiety, depression and posttraumatic stress disorder. Although there are still limited information and studies on the effect of COVID – 19 infection on mental health in survivors, a serious problem of psychopathological residual damage can already be seen and prevention measures on survivors should be taken as soon as possible.
Aim: to analyze the connection between COVID – 19 survivors and psychopathological residual damage.
Methods: scientific literature was selected from PubMed and UpToDate database. Literature analysis search was performed using keywords: Covid – 19, survivors, insomnia, depression, posttraumatic stress disorder, residual damage. More than 40 publications have been analyzed about COVID – 19 infection.
Results. After conducting the literature review, we determined that COVID – 19 infection not only causes respiratory system’s damage bur also contributes to the occurrence of CNS pathologies and is associated with acute and long-term psychopathological residual damage in survivors.
Conclusions: 1. The connection between COVID – 19 disease and psychopathological residual damage in survivors could be created through direct CNS infection or indirectly through social factors and mental health. 2. More and more studies describe the connection between the development of symptoms of PTSD, depression, anxiety, and sleep disorders and COVID – 19 survivors. 3. Prevention measures and early diagnostics of psychopathological damage in COVID – 19 survivors would help to prevent the development of severe psychiatric symptoms and conditions.
Keywords: Covid – 19, survivors, insomnia, depression, posttraumatic stress disorder, residual damage.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
48
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (6), p. 48-54, https://doi.org/10.53453/ms.2021.08.7
Psychopathological residual damage of COVID-19 in survivors
Rūta Marija Rainytė
1
, Justina Tamošaitytė
1
, Agnė Šaltkauskaitė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of medicine
2
Department of Family medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas,
Lithuania
Abstract
Background: COVID – 19 is an acute respiratory infection caused by the SARS-CoV-2 virus. The most common
symptoms of this infection are fever, cough, fatigue, shortness of breath, sore throat and headache. COVID – 19
infection causes the most damage to the respiratory system, however a significant number of survivors complain
about psychopathological symptoms such as sleep disorders, anxiety, depression and posttraumatic stress disorder.
Although there are still limited information and studies on the effect of COVID – 19 infection on mental health in
survivors, a serious problem of psychopathological residual damage can already be seen and prevention measures on
survivors should be taken as soon as possible.
Aim: to analyze the connection between COVID – 19 survivors and psychopathological residual damage.
Methods: scientific literature was selected from PubMed and UpToDate database. Literature analysis search was
performed using keywords: Covid – 19, survivors, insomnia, depression, posttraumatic stress disorder, residual
damage. More than 40 publications have been analyzed about COVID – 19 infection.
Results. After conducting the literature review, we determined that COVID – 19 infection not only causes
respiratory system’s damage bur also contributes to the occurrence of CNS pathologies and is associated
with acute and long-term psychopathological residual damage in survivors.
Conclusions: 1. The connection between COVID – 19 disease and psychopathological residual damage in
survivors could be created through direct CNS infection or indirectly through social factors and mental
health. 2. More and more studies describe the connection between the development of symptoms of PTSD,
depression, anxiety, and sleep disorders and COVID – 19 survivors. 3. Prevention measures and early
diagnostics of psychopathological damage in COVID – 19 survivors would help to prevent the development
of severe psychiatric symptoms and conditions.
Keywords: Covid – 19, survivors, insomnia, depression, posttraumatic stress disorder, residual damage.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
49
Psichopatologiniai liekamieji reiškiniai persirgusiems
COVID-19 liga
Rūta Marija Rainytė
1
, Justina Tamošaitytė
1,
Agnė Šaltkauskaitė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of medicine
2
Department of Family medicine, Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas,
Lithuania
Santrauka
Įvadas: COVID – 19 yra ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia SŪRS-CoV-2 virusas. Dažniausi šios
infekcijos simptomai yra karščiavimas, kosulys, nuovargis, dusulys, gerklės ir galvos skausmas. Ir nors
COVID – 19 labiausiai pažeidžia kvėpavimo takų sistemą, tačiau nemaža dalis persirgusiųjų skundžiasi
atsiradusiais psichopatologiniais simptomais, tokiais kaip miego sutrikimai, nerimas, depresija, jaučia
potrauminio sindromo požymius. Nors tyrimų, kaip COVID – 19 infekcija paveikia persirgusiųjų psichinę
sveikatą, yra dar nedaug, tačiau jau dabar galime matyti, kad liekamieji psichopatologiniai reiškiniai bus
ryški problema, kuri apsunkins persirgusiųjų kasdienį gyvenimą, todėl reikėtų kuo greičiau imtis
prevencinių priemonių.
Tikslas: išanalizuoti COVID – 19 išgyvenusiųjų ir psichopatologinių liekamųjų reiškinių ryšį.
Metodai. Literatūra šiai apžvalgai buvo rinkta naudojant „PubMed“ ir „UpToDate“ duomenų bazes.
Literatūros analizės paieška buvo atliekama naudojant raktinius žodžius: Covid – 19, persirgusieji, nemiga,
depresija, potrauminio streso sindromas, liekamieji reiškiniai. Išanalizuota daugiau kaip 40 publikacijų
susijusių su COVID – 19 liga.
Rezultatai. Atlikę literatūros apžvalgą nustatėme, kad COVID – 19 infekcija sukelia ne tik kvėpavimo
sistemos pažeidimus, bet prisideda ir prie CNS patologijų atsiradimo bei yra susijusi su ūmiomis ir
ilgalaikėmis persirgusiųjų psichopatologinėmis pasekmėmis.
Išvados: 1. COVID – 19 liga, veikdama per tiesioginę CNS infekciją arba netiesiogiai per socialinius
veiksnius bei psichinę sveikatą, sukuria ryšį tarp persirgusių ir psichopatologinių liekamųjų reiškinių. 2. Vis
daugiau tyrimų aprašo PTSS, depresijos, nerimo bei miego sutrikimų simptomų atsiradimo ryšį su
persirgusiais COVID – 19. 3. Prevencinės priemonės bei ankstyva psichopatologinių reiškinių
persirgusiems COVID – 19 diagnostika padėtų užkirsti kelią sunkių psichiatrinių simptomų ir būklių
atsiradimui.
Raktiniai žodžiai: Covid – 19, persirgusieji, nemiga, depresija, potrauminio streso sindromas, liekamieji
reiškiniai.
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
50
Įvadas
COVID – 19 infekcija pirmą kartą pastebėta 2019
metų pabaigoje Kinijoje, Wuhan‘o miestelyje, bet
neilgai trukus išplito po pasaulį, ir jau kovo 11 d.
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO, angl.
WHO) pranešė, kad COVID – 19 infekcijos
plitimas yra tarptautinės svarbos ekstremali
situacija bei paskelbė visuotinę pandemiją. COVID
– 19 infekciją sukelia sunkaus ūminio respiracinio
sindromo koronavirusas 2 – SŪRS-CoV-2 (angl.
SARS-CoV-2) [1]. Pagal naujausius PSO
duomenis, šiuo metu pasaulyje patvirtinta daugiau
nei 143 mln. COVID – 19 ligos ir daugiau nei 3
mln. mirties atvejų [2].
Pagrindiniai COVID – 19 simptomai yra:
karščiavimas, kosulys, nuovargis, dusulys, gerklės
ir galvos skausmas [3]. Ši infekcija dažniausiai
sukelia kvėpavimo sistemos pažeidimus, dėl to
vystosi pneumonija ar respiracinio distreso
sindromas (SŪRS), tačiau šis virusas dar yra
svarbus veiksnys, atsakingas už CNS (centrinės
nervų sistemos) patologijas [4,5].
Kvėpavimo takų ligos yra susijusios su
ūmiomis ir ilgalaikėmis persirgusiųjų
psichopatologinėmis pasekmėmis [6]. Taip pat ir
koronaviruso poveikis buvo susijęs su
neuropsichiatrinėmis ligomis SŪRS ir Artimųjų
Rytų respiracinio sindromo (ARRS, angl. MERS)
protrūkių metu ir po jų [7]. SARS persirgę
pacientai pranešė apie psichiatrinius simptomus,
įskaitant ir potrauminio streso sindromą (PTSS,
angl. PTSD), depresiją, panikos sutrikimą bei
obsesinį-kompulsinį sindromą (OKS, angl. OCD)
[6].
Duomenų, kad asmenims, persirgusiems
COVID – 19, išsivysto liekamieji
psichopatologiniai reiškiniai, yra dar visai nedaug
[8]. Tačiau pirminiais duomenimis, galime teigti,
kad pacientams, sergantiems ar persirgusiems
COVID – 19, gali pasireikšti depresija, kliedesiai,
nerimas ar nemiga [7]. Taip pat, beveik nieko nėra
tiksliai žinoma apie SŪRS-CoV-2 infekcijos
poveikį žmogaus nervų sistemai. SŪRS-CoV-2 yra
zoonozinis virusas, o 2005 m. apžvalgoje buvo
teigiama, kad maždaug pusę zoonozinių virusinių
epidemijų sukėlė neurotropiniai virusai, įsibrovę į
CNS [9]. Glaudžiai susiję koronavirusai, atsakingi
už SŪRS epidemiją 2003 m. ir MERS 2012 m., yra
biologiškai neurotropiniai ir kliniškai
neurotoksiški, sukeliantys psichinės sveikatos ir
neurologinius sutrikimus [10, 11, 12]. SŪRS-CoV-
2 turi panašią receptorius surišančio domeno
struktūrą kaip ir SŪRS-CoV, todėl galime manyti,
kad galimai yra ir neurotropinis, ir neurotoksiškas
[13]. Taigi, koronavirusai gali sukelti
psichopatologines pasekmes per tiesiogines
virusines CNS pažaidas arba netiesiogiai per
imuninį atsaką [14]. Be imunologinių
mechanizmų, tokie veiksniai kaip ligos baimė,
ateities neapibrėžtumas, stigma, traumuojantys
sunkios ligos prisiminimai bei socialinė izoliacija,
kurią pacientai patiria COVID – 19 ligos
laikotarpiu, yra reikšmingi psichologiniai
stresoriai, kurie sąveikauja apibrėžiant
psichopatologinį rezultatą [15, 16]. Atsižvelgiant į
tai, kad tyrimų apie COVID – 19 yra atlikta nedaug,
ir į ankstesnius įrodymus apie SŪRS ir ARRS
protrūkius, galima iškelti hipotezę, kad psichikos
sutrikimų, tokių kaip nerimas, nuotaikos
sutrikimai, PTSS bei nemiga, paplitimas tarp
išgyvenusių COVID – 19 infekciją yra reikšmingai
didelis. Taip pat, turimi duomenys rodo, kad
sumišimas ir kliedesiai yra dažnai pasitaikantys
požymiai ūmioje stadijoje, tačiau nėra duomenų
apie šių simptomų išlikimą po ligos [7, 17].
Psichopatologiniai liekamieji reiškiniai
COVID – 19 pandemijos metu daugiausia
dėmesio skiriama bendrinėms medicininėms
komplikacijoms, kai tuo tarpu tik nedaugelyje
tyrimų nagrinėjamas galimas tiesioginis SŪRS-
CoV-2 poveikis psichinei sveikatai [17]. Kartu su
COVID – 19 ligos simptomais sergantieji gali
patirti įvairių stresorių ir traumuojančių įvykių,
tokių kaip – sunkumai patekti į ligoninę, socialinė
ir fizinė izoliacija, kitų pacientų ar šeimos narių
mirtis. Be to, COVID – 19 gydymas gali turėti
neigiamą poveikį psichinei sveikatai bei prisidėti
prie nerimo ir nemigos atsiradimo. SŪRS-CoV-2
taip pat gali infekuoti smegenis ir taip tiesiogiai
neigiamai paveikti smegenų funkciją ir psichinę
sveikatą [18].
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
51
2020 m. Milano San Raffaele ligoninėje
buvo atliktas perspektyvinis kohortinis tyrimas,
kurio metu buvo ištirti 402 pacientai, išgyvenę
COVID – 19, siekiant nustatyti psichiatrinius
liekamuosius reiškinius. Pacientai buvo tiriami po
1 mėn. po hospitalizavimo, o psichinei sveikatai
įvertinti buvo naudojami įvairūs klausimynai ir
skalės (PTSS, depresijos, nerimo, miego ir kt.).
Rezultatai parodė, kad išgyvenusieji pasižymėjo
plačiu psichinių pasekmių paplitimu, tarp ištirtųjų
net 55% pasireiškė bent vienas sutrikimas ir buvo
gauti dideli PTSS, depresijos, nerimo, nemigos bei
OKS simptomų rodikliai [6]. Buvo nustatyta, kad
moterys ir kiti pacientai, kuriems anksčiau buvo
patvirtinta psichiatrinė diagnozė, patyrė daugiau
psichopatologinių reiškinių. Be to, jaunesniems
pacientams labiau pasireiškė depresija ir miego
sutrikimai, lyginant su ankstesniais tyrimais [6,
19]. Galima teigti, kad atsižvelgiant į rezultatus ir į
COVID – 19 poveikį psichinei sveikatai, reikėtų
atidžiai įvertinti išgyvenusiųjų atsirandančius
psichopatologinius reiškinius ir stebėti jų pokyčius
eigoje.
2020 m. kovo mėn. Kinijoje atliktame
tyrime buvo nustatyti psichiatriniai simptomai
pacientams, sergantiems COVID - 19. Iš 714
hospitalizuotų stabilių pacientų, 96,2% pasireiškė
PTSS, kas lyginant su plačiąja visuomenę (7%) yra
aukštas rodiklis. Atsižvelgiant į tokius rezultatus,
buvo prieita prie išvados, kad koronavirusinę ligą
išgyvenusiems pacientams reikėtų skubiai pradėti
tinkamas krizines psichologines intervencijas ir
atlikti tolesnius ilgalaikius vertinimus [20].
Ankstesni tyrimai, atlikti 2006 m. su SŪRS
pacientais, parodė, kad išgyvenusiems PTSS
paplitimas buvo atitinkamai 46,2% ir 38,8%
praėjus 3 mėn. ir 12 mėn. po išrašymo iš stacionaro
[21].
Dar vienas tyrimas buvo atliktas 2020 m.
vasario mėnesį Kinijos mieste Zhongshan. Buvo
tiriami 205 žmonės, įskaitant persirgusius COVID
– 19 infekciją, esančius izoliacijoje bei plačiąją
visuomenę. Tyrimas parodė, kad tarp 57 pacientų,
neseniai atsigavusių po koronaviruso infekcijos,
depresijos paplitimas buvo didesnis (29,2%),
lyginant su esančiais izoliacijoje (9,8%), o nerimo
lygio skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas
[22].
Kitame tyrime dalyvavo 675 pacientai,
kurie buvo persirgę COVID – 19 ir nuo
hospitalizacijos buvo praėję apytiksliai 1 mėnuo.
46,7% imties nurodė bent lengvus depresijos ir
32,3% lengvo nerimo simptomus. Vidutinio
sunkumo ir sunkaus nerimo požymiai pasireiškė
10,4% pacientų, o vidutinio sunkumo ar sunki
depresija buvo nustatyta 19% persirgusiųjų [23].
Pabrėžtina tai, kad šie rodikliai yra ženkliai didesni
už nerimo ir depresijos rodiklius, nustatytus
kituose tyrimuose, kuriuose buvo tiriama plačioji
Kinijos visuomenė (nerimas 0,2%, depresija 2,1%)
[24]. Akivaizdu, kad neigiamos psichinės sveikatos
pasekmės persirgus COVID – 19 nesibaigia
išrašymu iš ligoninės ir daugelis net ir po mėnesio
pažymi vidutinio sunkumo ar net sunkias psichikos
problemas. Visgi, reikšmingi PTSS simptomai,
atsirandantys persirgus COVID – 19, buvo žymiai
rečiau paplitę tarp pacientų nei depresija, tačiau
nepaisant to, praėjus mėnesiui po išrašymo
kliniškai reikšmingus PTSS simptomus vis dar
buvo galima nustatyti vienam iš aštuonių pacientų.
Atsižvelgiant į skirtingus psichinės sveikatos
rezultatus, tyrimo autoriai siekė išsiaiškinti, kas
nulėmė rimtesnius neigiamus rodiklius. Nustatyta,
kad psichinės sveikatos sunkumas buvo tiesiogiai
susijęs su koronavirusinės ligos sunkumu.
Pacientams, išgyvenusiems artimojo netektį, buvo
didesnė nerimo ir PTSS simptomų rizika bei
pasireiškė sunkesni simptomai [23]. Pagal šiuos
rezultatus galima daryti išvadą, kad ypatingas
dėmesys turėtų būti skiriamas persirgusiems sunkia
ligos forma, tokiems pacientams turėtų būti
suteikta psichologinė pagalba iškart po išrašymo iš
ligoninės.
Be anksčiau aprašytų, dažnai
pasitaikančių psichiatrinių sutrikimų pacientams,
sergantiems ar persirgusiems COVID – 19
infekcija, reikėtų paminėti dar vieną – miego
sutrikimus. Kaip ir su kitais sutrikimais, COVID –
19 gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį
sergantiems arba persirgusiems pacientams,
pasireiškia ūminė nemiga – sutrinka miego ir
būdravimo ritmas. Netiesioginis poveikis gali
pasireikšti dėl pasikeitusio gyvenimo ir darbo
ritmo, finansinio nestabilumo, nerimavimo dėl
savo artimųjų sveikatos [22]. Tarptautiniame
COVID – 19 miego tyrime (angl. International
COVID – 19 Sleep Study) buvo dažniausiai
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
52
registruota naujai prasidėjusi nemiga, miego metu
kvėpavimo sutrikimai, naktiniai košmarai,
paradoksinis miego elgesio sutrikimas [25].
Kinijoje atliktas internetinis tyrimas, siekiant
nustatyti miego kokybę bei nerimo ir depresijos
sutrikimus. Iš 7236 žmonių 18,2% skundėsi miego
sutrikimais, sąlygotais COVID – 19 infekcijos ir
nerimo dėl pandemijos [26]. Kitas panašus tyrimas
buvo atliktas Italijoje. Iš 2291 respondentų 57,1%
pranešė apie sutrikusį miego ritmą [27]. Remiantis
abejais tyrimais galima teigti, kad COVID – 19
pandemija yra glaudžiai susijusi su miego
sutrikimais.
Tyrimas, metai
Šalis
Imtis (n)
Simptomai
Pasireiškimo
dažnis
Gennaro Mazza, M
et al. 2020 [6]
Kinija
n=402
PTSS, depresija,
nerimas, miego
sutrikimai, OKS
55% bent vienas iš
požymių
Bo, H.-X et al.
2020 [20]
Kinija
n=714
PTSS
96,2% (plačioji
visuomenė 7%)
Zhang, J. et al.
2020 [22]
Kinija
n=205 (iš kurių 57
persirgę)
Depresija
29,2% (esantiems
izoliacijoje 9,8%)
Nerimas
Statistiškai
nereikšmingas
Liu, D et al. 2020
[23]
Kinija
n=675
Lengva depresija
46,7%
Lengvas nerimas
32,3%
Vidutinio sunkumo
ir sunkus nerimo
sutrikimas
10,4%
Vidutinio sunkumo
ar sunki depresija
19%
Huang, Y. et al.
2020 [26]
Kinija
n=7236
Miego sutrikimai
18,2%
Casagrande, M. et
al. 2020 [27]
Italija
n=2291
Miego sutrikimai
57,1%
Kaip palengvinti požymius?
Atsižvelgiant į tyrimų duomenis, matoma,
kad nemažai daliai žmonių, ne tik sergantiems ar
persirgusiems, bet ir pacientų artimiesiems
pasireiškia nerimas, depresija, miego sutrikimai ar
PTSS. Vieni paprasčiausių būdų, galintys padėti
žmonėms susidoroti su atsiradusiais
psichologiniais simptomais, susijusiais su COVID
– 19 infekcija – transliuojamų naujienų apie
pandemiją apribojimas (rinktis tik moksliškai
pagrįstą bei patikimų šaltinių), struktūrizuota
veikla, tokia kaip mankšta, malonūs bei
atpalaiduojantys užsiėmimai, ryšio palaikymas su
šeima ir draugais nuotoliniu būdu [28, 29].
Asmenys, kuriems pasireiškia sunkesni simptomai,
turėtų kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros
specialistą arba psichiatrą. Taip pat, labai svarbu
laikytis miego higienos, kadangi kokybiškas
miegas padeda stiprinti organizmo imuninę
sistemą. Reikėtų laikytis normalaus dienos ir
nakties ritmo, pirmoje dienos pusėje stengtis gauti
kuo daugiau natūralios šviesos, nes būtent ji yra
pagrindinis miego ir būdravimo reguliatorius [30].
Ir be abejo, fizinis aktyvumas, kaip minėta
aukščiau, yra bene vienas svarbiausių veiksnių link
geresnės psichinės būklės.
Apibendrinimas
COVID – 19 yra susijęs ne tik su
kvėpavimo sistemos pažeidimu, bet ir su ūmiomis
bei ilgalaikėmis persirgusiųjų psichopatologinėmis
pasekmėmis. Koronavirusai gali sukelti
psichopatologinius liekamuosius reiškinius
veikdami tiesiogiai per CNS virusinę infekciją arba
netiesiogiai per tokius veiksnius, kaip baimė
užsikrėsti, traumuojantys ligos prisiminimai,
izoliacija ir kt.. Nors tyrimų apie COVID – 19
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
53
infekcijos poveikį psichinei sveikatai kol kas dar
yra nedaug, tačiau jau esamuose atsiranda įrodymų,
kad persirgus koronavirusinė infekcija padidėja
PTSS, depresijos, nerimo bei miego sutrikimų
rizika, o šių sutrikimų dažnis svyruoja nuo 10,4%
iki 96,2% skirtingose studijose. Tokie tyrimai,
vertinantys tiesioginius ir netiesioginius
psichopatologinius liekamuosius reiškinius, yra
ypač reikalingi norint pagerinti gydymą, psichinės
sveikatos priežiūros planavimą bei imtis
prevencinių priemonių dabartinės ir galimų
vėlesnių pandemijų metu.
Išvados
1. COVID – 19 liga, veikdama per tiesioginę
CNS infekciją arba netiesiogiai per socialinius
veiksnius bei psichinę sveikatą, sukuria ryšį
tarp persirgusių ir psichopatologinių
liekamųjų reiškinių.
2. Vis daugiau tyrimų aprašo PTSS, depresijos,
nerimo bei miego sutrikimų simptomų
atsiradimo ryšį su persirgusiais COVID – 19.
3. Prevencinės priemonės bei ankstyva
psichopatologinių reiškinių persirgusiems
COVID – 19 diagnostika padėtų užkirsti kelią
sunkių psichiatrinių simptomų ir būklių
atsiradimui.
Literatūros šaltiniai
1. Zhou P, Yang X, Wang X, Hu B, Zhang L, Zhang
W et al. A pneumonia outbreak associated with a
new coronavirus of probable bat origin. Nature.
2020;579(7798):270-273.
2. WHO Coronavirus Disease (COVID-19)
Dashboard [Internet]. Who.int. 2021. Available
from: https://covid19.who.int/.
3. Habas, K., Nganwuchu, C., Shahzad, F., Gopalan,
R., Haque, M., Rahman, S., … Nasim, T. (2020).
Resolution of coronavirus disease 2019 (COVID-
19). Expert Review of Anti-Infective Therapy, 1–
11.
4. Coronavirusdisease(COVID-19). Situation
Report–107 [Internet]. Who.int. 2020. Available
from:
https://www.who.int/docs/defaultsource/coronavir
use/situationreports/20200506covid-19-
sitrep107.pdf?sfvrsn=159c3dc_2.
5. Bohmwald, K., Gálvez, N. M. S., Ríos, M., &
Kalergis, A. M. (2018). Neurologic Alterations
Due to Respiratory Virus Infections. Frontiers in
Cellular Neuroscience, 12.
6. Gennaro Mazza, M., De Lorenzo, R., Conte, C.,
Poletti, S., Vai, B., Bollettini, I., … Benedetti, F.
(2020). Anxiety and depression in COVID-19
survivors: role of inflammatory and clinical
predictors. Brain, Behavior, and Immunity.
7. Rogers J.P., Chesney E., Oliver D. Psychiatric and
neuropsychiatric presentations associated with
severe coronavirus infections: a systematic review
and meta-analysis with comparison to the COVID-
19 pandemic. Lancet Psychiatry. 2020.
8. Troyer E.A., Kohn J.N., Hong S. Are we facing a
crashing wave of neuropsychiatric sequelae of
COVID-19? Neuropsychiatric symptoms and
potential immunologic mechanisms. Brain Behav.
Immun. 2020
9. Olival KJ, Daszak P. The ecology of emerging
neurotropic viruses. J Neurovirol. 2005;11:441–
446.
10. Li YC, Bai WZ, Hirano N, Hayashida T,
Hashikawa T. Coronavirus infection of rat dorsal
root ganglia: ultrastructural characterization of
viral replication, transfer, and the early response of
satellite cells. Virus Res. 2012;163:628–635.
11. Xu J, Zhong S, Liu J. Detection of severe acute
respiratory syndrome coronavirus in the brain:
potential role of the chemokine mig in
pathogenesis. Clin Infect Dis. 2005;41:1089–1096
12. Li K, Wohlford-Lenane C, Perlman S. Middle East
respiratory syndrome coronavirus causes multiple
organ damage and lethal disease in mice transgenic
for human dipeptidyl peptidase 4. J Infect
Dis. 2016;213:712–722
13. Lu R, Zhao X, Li J. Genomic characterisation and
epidemiology of 2019 novel coronavirus:
implications for virus origins and receptor
binding. Lancet. 2020;395:565–574
14. Wu Y., Xu X., Chen Z. Nervous system
involvement after infection with COVID-19 and
other coronaviruses. Brain Behav. Immun. 2020.
15. Brooks S.K., Webster R.K., Smith L.E. The
psychological impact of quarantine and how to
reduce it: rapid review of the
evidence. Lancet. 2020; 395:912–920.
16. Carvalho P.M.M., Moreira M.M., de Oliveira
M.N.A. The psychiatric impact of the novel
coronavirus outbreak. Psychiatry Res. 2020;286
17. Vindegaard N., Eriksen Benros M. COVID-19
pandemic and mental health consequences:
Journal of Medical Sciences. Aug 30, 2021 - Volume 9 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
54
systematic review of the current evidence. Brain
Behav. Immun. 2020.
18. Holmes, E. A., O’Connor, R. C., Perry, V. H.,
Tracey, I., Wessely, S., Arseneault, L., …
Bullmore, E. (2020). Multidisciplinary research
priorities for the COVID-19 pandemic: a call for
action for mental health science. The Lancet
Psychiatry.
19. Wang C., Pan R., Wan X. A longitudinal study on
the mental health of general population during the
COVID-19 epidemic in China. Brain Behav.
Immun. 2020.
20. Bo, H.-X., Li, W., Yang, Y., Wang, Y., Zhang, Q.,
Cheung, T., … Xiang, Y.-T. (2020). Posttraumatic
stress symptoms and attitude toward crisis mental
health services among clinically stable patients
with COVID-19 in China. Psychological Medicine,
1–7.
21. Gao, H. & Hui, W. & Lan, X.. (2006). A follow-up
study of post-traumatic stress disorder of SARS
patients after discharge. 21. 1003-1004+1026.
22. Zhang, J., Lu, H., Zeng, H., Zhang, S., Du, Q.,
Jiang, T., & Du, B. (2020). The differential
psychological distress of populations affected by
the COVID-19 pandemic. Brain, Behavior, and
Immunity.
23. Liu, D., Baumeister, R. F., Veilleux, J. C., Chen,
C., Liu, W., Yue, Y., & Zhang, S. (2020). Risk
Factors Associated with Mental Illness in Hospital
Discharged Patients Infected with COVID-19 in
Wuhan, China. Psychiatry Research, 113297.
24. Huang Y., Wang Y., Wang H., Liu Z., Yu X., Yan
J., Yu Y., Kou C., Xu X., Lu J., Wang Z.
Prevalence of mental disorders in China: a cross-
sectional epidemiological study. Lancet
Psychiatry. 2019;6(3):211–224.
25. Partinen, M., Bjorvatn, B., Holzinger, B., Chung,
F., Penzel, T., … Espie, C. A. (2020). Sleep and
circadian problems during the coronavirus disease
2019 (COVID‐19) pandemic: the International
COVID‐19 Sleep Study (ICOSS). Journal of Sleep
Research.
26. Huang, Y., & Zhao, N. (2020). Generalized anxiety
disorder, depressive symptoms and sleep quality
during COVID-19 outbreak in China: a web-based
cross-sectional survey. Psychiatry Research,
112954.
27. Casagrande, M., Favieri, F., Tambelli, R., & Forte,
G. (2020). The enemy who sealed the world:
Effects quarantine due to the COVID-19 on sleep
quality, anxiety, and psychological distress in the
Italian population. Sleep Medicine.
28. Razai MS, Oakeshott P, Kankam H, Galea S, Stok
es-Lampard H. Mitigating the psychological
effects of social isolation during the covid-19
pandemic BMJ 2020;
29. World Health Organization. Mental health and
psychosocial considerations during the COVID-19
outbreak. March 18, 2020.
https://www.who.int/publications/i/item/mental-
health-and-psychosocial-considerations-during-
the-covid-19-outbreak (Accessed on April 05,
2021)
30. Irish, L. A., Kline, C. E., Gunn, H. E., Buysse, D.
J., & Hall, M. H. (2015). The role of sleep hygiene
in promoting public health: A review of empirical
evidence. Sleep Medicine Reviews, 22, 23–36.