https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.5
Psychological problems caused by acne and treatment options in
primary health care
Raminta Jovaišaitė
1
, Rugilė Grincevičiūtė
1
, Raminta Oleškevičiūtė
1
, Lukas Olendra
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos, Department of Pediatrics, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Acne is a chronic inflammatory skin disease involving the sebaceous glands of the skin and the
structures surrounding them. It is one of the most common dermatological diseases in the world. Clinical signs
are increased activity of the sebaceous glands of the skin, non-inflammatory and inflammatory skin lesions. The
lesion location matches with the area with the largest distribution of sebaceous skin glands.
Aim. To review the psychological problems caused by acne, treatment methods and treatment with isotretinoin in
primary health care.
Methods. The research method is a literature review. Publications were searched in PubMed and Google Scholar
databases. Used keywords and their combinations: acne; acne vulgaris; psychodermatology; treatment;
isotretinoin; primary health care.
Results. Acne causes emotional damage comparable to systemic diseases such as diabetes or epilepsy. Topical
antibiotics and retinoids are widely used to treat mild acne. Systemic antibiotics are prescribed when topical
treatments are not effective enough or when the disease is severe. Isotretinoin is recommended as a primary
treatment for severe acne, but is increasingly used for milder acne.
Conclusion. Acne leads to psychological problems such as depression, suicidal thoughts and anxiety. Acne can
be treated with topical and systemic medications. When deciding whether to treat with isotretinoin, things that
should be considered: individual patient factors, likelihood of skin scarring and the impact of the disease on the
patient's quality of life. Treatment with isotretinoin could be successfully prescribed and supervised by primary
health care specialists.
Keywords: acne, acne vulgaris, treatment, primary health care.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (5), p. 32-41, https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.5
32
Aknės sukeliamos psichologinės problemos ir gydymo galimybės
pirminėje sveikatos priežiūros grandyje
Raminta Jovaišaitė
1
, Rugilė Grincevičiūtė
1
, Raminta Oleškevičiūtė
1
, Lukas Olendra
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Vaikų ligų klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Aknė yra lėtinė odos uždegiminė liga, apimanti odos riebalų liaukas ir jas supančias struktūras. Tai viena
iš dažniausių dermatologinių ligų pasaulyje. Klinikiniai požymiai pasireiškia padidėjusiu odos riebiųjų liaukų
aktyvumu, neuždegiminiais ir uždegiminiais odos pažeidimais. Pažeidimo vietos sutampa su sritimis, kuriose yra
didžiausias riebalinių odos liaukų pasiskirstymas.
Tikslas. Aptarti aknės sukeliamas psichologines problemas, gydymo būdus bei gydymą izotretinoinu pirminėje
sveikatos grandyje.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metodas – literatūros apžvalga. Publikacijų ieškota PubMed ir Google
Scholar duomenų bazėse. Naudoti raktiniai žodžiai ir jų deriniai: paprastieji spuogai, aknė (angl. acne);
psichodermatologija (angl. psychodermatology); gydymas (angl. treatment); izotretinoinas (angl. isotretinoin);
pirminė sveikatos priežiūra (angl. primary health care).
Rezultatai. Su akne susiduriantis asmuo patiria emocinę žalą, prilygstančią sukeliamai tokių sisteminių ligų kaip
cukrinis diabetas ar epilepsija. Vietiniai antibiotikai bei retinoidai plačiai naudojami lengvos eigos aknės gydymui.
Sisteminiai antibiotikai aknės gydymui skiriami susidūrus su nepakankamu vietinio gydymo efektyvumu arba
sunkia šios ligos forma. Izotretinoinas rekomenduojamas kaip pirminis vaistas sunkios eigos atveju, tačiau vis
dažniau naudojamas lengvesnės aknės gydymui.
Išvados. Aknė lemia psichologines problemas, tokias kaip depresija, suicidinės mintys ir nerimas. Aknės gydymui
gali būti skiriami vietiniai ir sisteminiai vaistai. Priimant sprendimus dėl gydymo izotretinoinu, reikia aptarti
gydymo alternatyvas, įtraukti individualius veiksnius, susijusius su pacientu, išsiaiškinti odos randėjimo tikimybę
ir ligos poveikį paciento gyvenimo kokybei. Gydymas izotretinoinu galėtų būti sėkmingai paskirtas ir prižiūrimas
pirminės sveikatos priežiūros specialistų.
Raktažodžiai: aknė, paprastieji spuogai, gydymas, pirminė sveikatos priežiūra.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
33
1. Įvadas
Aknė (paprastieji spuogai, lot. acne vulgaris) yra
lėtinė odos uždegiminė liga, apimanti odos
riebalų liaukas ir jas supančias struktūras
(plauko folikulą ir stiebą). Tai viena iš
dažniausiai globaliai diagnozuojamų
dermatologinių ligų, paveikianti apie 640
milijonų gyventojų visame pasaulyje (1). Aknė
yra laikoma lėtine liga dėl savo ilgos trukmės,
lėtinės eigos, dažnų paūmėjimų (2). Klinikiniai
aknės požymiai pasireiškia padidėjusiu odos
riebalinių liaukų aktyvumu, neuždegiminiais
(uždarais bei atvirais komedonais) bei
uždegiminiais (pustulėmis bei papulėmis) odos
pažeidimais (1). Pažeidimo vietos sutampa su
tomis sritimis, kuriose yra didžiausias riebalinių
odos liaukų pasiskirstymas: veide, kakle,
viršutinėje krūtinės dalyje, pečių bei nugaros
srityse (2). Aknės vystymosi mechanizmas nėra
galutinai ištirtas, tačiau žinomi veiksniai, kurie
lemia jos atsiradimą. Daugiausiai reikšmės
paprastųjų spuogų formavimuisi turi genetiniai,
hormoniniai, mikrobiologiniai, uždegiminiai bei
aplinkos veiksniai (3).
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Tyrimo metodas – literatūros apžvalga.
Publikacijų ieškota PubMed ir Google Scholar
duomenų bazėse. Naudoti raktiniai žodžiai ir jų
deriniai: paprastieji spuogai, aknė (angl. acne);
psichodermatologija (angl. psychoderma-
tology); gydymas (angl. treatment); izotre-
tinoinas (angl. isotretinoin); pirminė sveikatos
priežiūra (angl. primary health care).
3. Rezultatai
3.1. Psicholognis poveikis akne sergantiems
žmonėms
Acne vulgaris dažnai siejama su reikšmingomis
psichologinėmis problemomis. Retrospek-
tyviniu tyrimu įrodyta, jog su akne susiduriantis
asmuo patiria emocinę žalą, prilygstančią
sukeliamai tokių sisteminių ligų kaip cukrinis
diabetas ar epilepsija (4). Dažniausiai
paveikiama demografinė grupė yra paaugliai.
Paprastųjų spuogų paplitimas bendroje
populiacijoje siekia 9,4 proc., o bent kartą
gyvenime su šia odos liga yra susidūrę nuo 35 iki
100 proc. paauglių, priklausomai nuo šalies ir
amžiaus grupės (5). Neretai klaidingai manoma,
jog acne vulgaris yra tik paauglių amžiuje
sutinkama būklė, o ne lėtinė medicininės
priežiūros reikalaujanti liga. Didėjant amžiui
paprastieji spuogai tampa rečiau sutinkama liga,
tačiau ji vis dar paveikia reikšmingą jaunų
suaugusiųjų populiacijos dalį ir sukelia emocinių
problemų su šia odos būkle susiduriantiems
asmenims (6). Taip pat dažnai manoma, jog aknę
galima išgydyti gerinant odos higieną, laikantis
įvairių dietų, geriant daugiau vandens ar
lankantis pas kosmetologijos specialistus,
atliekančius mechanines ar chemines odos
valymo procedūras, tačiau dažniausiai vien to
nepakanka. Dėl paminėtų mitų su šia būkle
susiduriantys asmenys į gydytojus kreipiasi
releatyviai retai ar tik tokiais atvejais, jei liga
tampa ypač varginanti (7). Aknės paliktų randų
gydymas yra rimtas iššūkis terapeutams
specialistams ir dažnai būna nepakankamai
efektyvus (8). Nors paprastieji spuogai nėra
priskiriami gyvybei pavojingoms ligoms, jų
paplitimą ir susijusias rizikas vertinusių tyrimų
sisteminėje apžvalgoje nustatyta, jog šia liga
sergantys asmenys dažniau susiduria su
depresija, socialinėmis fobijomis, nerimo
sutrikimais, seksualine disfunkcija bei
prastesnėmis karjeros galimybėmis (9). Taip pat
nustatyta koreliacija tarp dažnesnių suicidinių
minčių tarp paauglių, kenčiančių nuo aknės (10).
Dažnai asmenys, susiduriantys su šiais iššūkiais,
bando mechaniškai šalinti spuogus, o tai
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
34
sustiprina uždegiminį procesą, sukelia odos
hiperpigmentaciją ir randų formavimąsi – tai
lemia daugiau psichologinių bei įvaizdžio
problemų (7). Aknės sukeliami randai skirstomi
į kelis tipus. Atrofiniai (duobutės tipo) yra
dažniausiai pasitaikantys ir sudaro tarp 60 proc.
ir 70 proc. visų aknės sutinkamų randų.
Hipertrofiniai randai – rausvos spalvos papulės
ar mazgeliai, iškilę virš odos paviršiaus bei
prasiplėtę toliau nei buvusios traumos zonos
(11). Randėjimo procesas yra pavėluotai ar
tinkamai negydytos ligos rezultatas. Kolageno ir
kitų odos struktūrų pažeidimas, išsivystantis dėl
ilgą laiką besitęsiančio uždegimo, sukelia
negrįžtamus odos pažeidimus ir fibrozę.
Paprastųjų spuogų sukelti randai yra ne tik svarbi
kosmetinė problema, bet ir veiksnys, lemiantis
psichologines problemas, tokias kaip depresija,
suicidinės mintys, nerimas bei įvairūs socialiniai
iššūkiai (8-10).
3.2. Gydymas
3.2.1. Vietiniai aknės gydymo būdai
Vietiniai antibiotikai
Vietiniai antibiotikai plačiai naudojami lengvos
ar vidutinio sunkumo acne vulgaris gydymui. Jų
poveikio mechanizmas apibrėžiamas bakterijos
Cutibacterium acnes (C. acnes, anksčiau vadinta
Propionibacterium acnes) vietiniu slopinimu
odoje (12). C. acnes kolonizacija odoje yra
laikoma vienu iš pagrindinių aknę sukeliančių
faktorių dėl šios bakterijos dalyvavimo odos
uždegiminiame atsake (13). Dažniausiai
naudojami bakterijos baltymų sintezę
inhibuojantys preparatai su tetraciklinu,
eritromicinu ir klindamicinu. Antibiotikams
sumažinus C. acnes kolonizaciją odoje,
sumažėja ir uždegiminė odos reakcija (12).
Pastaraisiais metais didėjant C. acnes
atsparumui, kuris eritromicinui siekia apie 75
proc., o tetraciklinui apie 9,5 proc., gydymas
vietiniais antibiotikais tampa vis mažiau
veiksmingas. Dėl šios priežasties
nerekomenduojama vietiniais antibiotikais
gydyti pacientą ilgiau nei 12 savaičių bei skirti
juos kaip monoterapiją (14). Vietiniai
antibiotikai dažniausiai skiriami kombinuojant
su retinoidų, benzoilo peroksido, salicilo rūgšties
ar cinko turinčiais vaistais (15).
Vietiniai retinoidai
Paprastųjų spuogų gydymui naudojami vietiniai
retinoidinai su adapalenu, tazarotenu, tretinoinu
ir kt. (12). Jų veikimo mechanizmas grindžiamas
odos keratinozės ir uždegimo reguliacija bei
komedonų formavimosi mažinimu (16). Taip
pagreitėja odos regeneracija, sumažinama
použdegiminė hiperpigmentacija bei pagerėja
kitų vaistų įsiskverbimas į odą. Pacientams,
kuriems gydymas retinoidais yra efektyvus, jis
gali būti skiriamas ilgą laiką, kombinuojant
retinoidus su benzoilo peroksidu (12). Taip
mažėja ilgalaikio antibiokų naudojimo poreikis
gydant acne vulgaris (15). Tačiau vietiniai
retinoidai turi ir šalutinį poveikį – padidėjusį
odos jautrumą bei diskomforto jausmą (16).
Kitos vietinio aknės gydymo alternatyvos
Salicilo rūgšties veikimo mechanizmas odoje
(panašiai kaip ir vietinių retinoidų) pasireiškia
keratinozės aktyvinimu. Taip pat salicilo rūgštis
pasižymi nedideliu priešuždegiminiu poveikiu ir
pagerina vietinių antibiotikų įsiskverbimą į odą
(2,12). Cheminiai pilingai su alfa hidroksilo
rūgštimis (glikolio rūgštis, pieno rūgštis) yra
kitas vietinio aknės ir jos paliktų randų gydymo
būdas. Šio gydymo veikimo principas yra
epitelinio odos sluoksnio pašalinimas taip
stimuliuojant odos reepitelizaciją ir
atsinaujinimą (12). Vienas iš dažniausiai
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
35
skiriamų vaistų monoterapijoje bei
kombinacijoje su kitais vietiniais vaistais yra
benzoilo peroksidas. Ši medžiaga veikia
baktericidiškai prieš C. acnes atpalaiduodama
laisvuosius deguonies radikalus, kurie
denatūruoja bakterijos baltymus. Benzoilo
peroksidas taip pat veikia reguliuojant
uždegiminį atsaką odoje (12). Jis naudojamas
lengvos ir vidutinio sunkumo aknės gydymui,
kombinuojant jį su vietiniais antibiotikais bei
retinoidais (siekiant geresnio gydymo
efektyvumo) (17). Šalutinis gydymo poveikis
dažniausiai pasireiškia padidėjusiu odos
jautrumu, sausumu, eritema bei deskvamacija
(2,18). Sonia A. Lamel Berlyne atliktoje
sisteminėje apžvalgoje, kurioje vertintas
benzoilo peroksido efektyvumas, nustatė, jog
naudojant benzoilo peroksidą monoterapijai,
statistiškai reikšmingai aknės pažeistos odos
vietų sumažėjo 41,5 proc. (aktyviojo gydymo
respondentų grupėje) (19). Azelaino rūgštis
veikia panašiai kaip ir anksčiau minėti vietiniai
vaistai. Ji pasižymi antibakteriniu poveikiu,
slopina uždegimą odoje, yra antioksidantas bei
reguliuoja odos keratinozę (12). Svarbu
paminėti, jog C. acnes šiam vaistui neįgauna
atsparumo. Vietiškai naudojama azelaino rūgštis
yra efektyviausia naudojant ją kartu su vietiniais
antibiotikais (12,13).
3.2.2. Sisteminis aknės gydymas
Sisteminiai antibiotikai
Sisteminiai antibiotikai aknės gydymui skiriami
susidūrus su nepakankamu vietinio gydymo
efektyvumu arba sunkia šios ligos forma (20).
Šie antibiotikai slopina C. acnes augimą odos
folikuluose, todėl slopinamas šios bakterijos
sukeltas uždegimas odoje. Gydymo sėkmė
priklauso nuo vaisto tirpumo lipidiniame
sluoksnyje odos folikule, kur kolonizuojasi C.
acnes (21). Dėl šios priežasties aknės gydymui
naudojami gerai riebaluose tirpstantys
tetraciklinų grupės antibiotikai (doksiciklinas,
monociklinas) bei makrolidai (eritromicinas,
klindomicinas). Aknės gydymas makrolidų
klasės antibiotikais yra efektyvus, tačiau dėl ilgo
pasišalinimo pusperiodžio (68 val.) šis vaistas
dažnai asocijuojamas su dideliu atsparių C.
acnes bakterijų atmainų formavimųsi ir turėtų
būti skiriamas tik tais atvejais, kai kiti
antibiotikai negali būti skirti (22,23).
Tetraciklinai yra pigūs ir efektyvūs, todėl ši
antibiotikų grupė yra viena populiariausių ir
dažniausiai naudojamų aknės gydyme. Jie
pasižymi ne tik bakterijas slopinančiu poveikiu,
bet ir slopina uždegimą. Taip pat tetraciklinų
grupės antibiotikams pastebėtas mažesnis C.
acnes bakterijų atsparumas nei makrolidams
(12). Tačiau ilgalaikis sisteminis gydymas
antibiotikais turi ir šalutinių reiškinių. Ilgą laiką
naudojant tetraciklinus galimi tokie
gastrointestinaliniai šalutiniai poveikiai kaip
dispepsija, pykinimas, vėmimas, moterims gali
pasireikšti makšties kandidozė, taip pat galimas
teratogeninis poveikis vaisiui (vartojant šiuos
antibiotikus nėštumo metu) (24). 2015 metais
Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo
duomenimis, gydant sunkios eigos aknę 12 metų
ir vyresniems pacientams, skiriant mažas
(40 mg) arba standartines (100 mg) doksiciklino
dozes 1 kartą per parą, statistiškai reikšminga
dalis pacientų, vartojusių antibiotikus, lyginant
su placebo grupe, pajuto aknės simptomų
palengvėjimą (25). Sisteminis sulfa-
metoksazolas ir trimetoprimas yra dar vienas
kontroversiškas aknės gydymo būdas. Dėl
žinomų šių antibiotikų toksiškų savybių
virškinimo traktui, gydymas turėtų būti
skiriamas tik pacientams su sunkia uždegiminės
eigos akne bei pacientams, alergiškiems
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
36
tetraciklinų grupės antibiotikams arba turintiems
atsparią šios ligos formą, kai kitas gydymas
antibiotikoterapija yra neefektyvus (22).
Remiantis 2019 metais JAV „Clinical and
Aesthetic dermatology“ žurnale spausdinto
tyrimo duomenimis, 77 proc. apklaustų
respondentų, kurie dėl aknės buvo gydyti
sisteminiais antibiotikais, teigė, jog esant
galimybei rinktųsi kitus vaistus, o 32 proc.
apklaustųjų nežinojo, kad yra alternatyvus
gydymas (26). Dėl tokių anksčiau minėtų
sisteminių antibiotikų vartojimo rizikos
veiksnių, tokių kaip natūralios žarnyno floros
sutrikdymas, antibiotikams atsparių bakterijų
formavimosi rizikos ir kt., sisteminių antibiotikų
skyrimo mažinimas acne vulgaris gydyme
sveikatos priežūros specialistams turėtų tapti
prioritetu (22,26).
Sisteminis aknės gydymas hormoniniais
preparatais
Hormonai turi didelę reikšme aknės
formavimosi patogenezei. Androgenai veikia
kaip riebalų liauką stimuliuojanti medžiaga, taip
atsiranda palankesnės sąlygos formuotis
paprastiesiems spuogams. Dėl šios priežasties į
tam tikrus hormoninius mechanizmus nukreipti
vaistai yra dar viena gydymo alternatyva.
Kontraceptiniai medikamentai estrogeno
pagrindu yra tokio gydymo pavyzdys. Jų
veikimo mechanizmas apibrėžiamas biologiškai
aktyvaus testosterono sumažinimu moters
organizme, dėl ko sumažėja riebalinių liaukų
aktyvumas. Šis gydymas ypač naudingas
moterims, kurios anksčiau gydytos sisteminiais
antibiotikais, patiriančioms aknės paūmėjimus
prieš menstruacijas arba turinčioms
endokrininės sistemos disbalansą. Toks
gydymas turėtų būti taikomas ne trumpiau nei 12
mėnesių dėl lėtai besikoreguojančių androgenų
reguliacijos procesų ir ilgo laikotarpio iki
matomo terapinio poveikio. Ši aknės gydymo
alternatyva tinkama tik moterims ir ne visais
atvejais yra pakankamai veiksminga (12,22).
3.2.3. Izotretinoinas
Sisteminis retinoidas, vitamino A analogas –
izotretinoinas (13-cis-retinoininė rūgštis)
patvirtintas acne vulgaris gydymui 1982 metais
(27). Net dabar izotretinoinas išlieka auksiniu
standartu gydant vidutinės bei sunkios eigos
aknę (22). Keletas kontroliuojamų mokslinių
tyrimų izotretinoiną patvirtino efektyvesne
priemone už placebą, sisteminius antibiotikus ar
kitas priemones aptartas ankstesniuose skyriuose
(23). Naujausi tyrimai patvirtina, jog ilgalaikis
izotretinoino poveikis turi didžiausią teigiamą
efektą gyvenimo kokybės pagerėjimui lyginant
su kitais vaistais nuo acne vulgaris (28).
Izotretinoino veikimo mechanizmas aknės
gydyme paaiškinamas riebalinių odos liaukų
aktyvumo mažinimu, keratinizacijos proceso ir
uždegimo reguliacija, nepalankios aplinkos C.
acnes augimui sudarymu odoje (22). JAV atlikto
tyrimo duomenimis, kuriame oda tirta
ultrastruktūriniame lygmenyje imant biopsijas
prieš gydymą izotretinoinu bei gydymo eigoje,
nustatyta, jog lyginant su pradiniu lygmeniu, po
8 savaičių gydymo standartizuota doze pagal
pacientų svorį, odos riebalų liaukų dydis
sumažėjo statistiškai reikšmingai, vidutiniškai
76 proc. (p = 0,009) (30). Sumažėjęs C. acnes
augimas siejamas su mažesniu sebumo kiekiu
odoje. Nustatyta, jog izotretinoinas ne tik mažina
odos riebalinių liaukų aktyvumą ir dydį, bet ir
dalyvauja odos genų ekspresijoje (29).
Izotretinoinas sumažina uždegiminį atsaką
reguliuodamas monocitų Toll-like receptoriaus 2
(TLR2) geno ekspresiją ir slopindamas
uždegiminių citokinų reakciją į C. acnes
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
37
bakteriją bei mažindamas metalo proteinazių
kiekį sebume (30). Šis vaistas taip pat sure-
guliuoja genų ekspresiją, atsakingą už įvairių
baltymų bei kolageno persitvarkymą odoje (29).
Tyrimo duomenimis, baigus gydymą, jau po 2
mėnesių odos riebalinių liaukų funkcija bei genų
ekspresija sugrįžta į tokį patį lygį, kuriame buvo
prieš gydymą. Tačiau dėl neištirtų priežasčių, po
gydymo didžioji dalis pacientų pasiekia ilgalaikę
ligos remisiją (30).
Izotretinoino indikacijos
Indikacijos pacientą gydyti izotretinoinu
įvairiose šalyse skiriasi, tačiau dažniausia
priežastis yra sunkios ar vidutinio sunkumo,
kitoms gydymo alternatyvoms atsparios formos
aknė, kuri sukelia fizinį odos randėjimą bei
gyvenimo kokybės blogėjimą. Izotretinoinas
dažniausiai rekomenduojamas kaip pirminis
vaistas sunkios eigos cistinės aknės atveju.
Tačiau vis dažniau pastebimas šio vaisto naudo-
jimas gydyti ir lengvesnės eigos aknę. Visgi,
gydymas izotretinoinu turėtų būti pradėtas
pasvėrus visus privalumus bei trūkumus, aptarus
kitas gydymo alternatyvas, įtraukus indivi-
dualius veiksnius, susijusius su pacientu bei
išsiaiškinus odos randėjimo tikimybę ir ligos
poveikį paciento gyvenimo kokybei (23).
Izotretinoino šalutinis poveikis ir pacientų
priežiūra
Apie 90 proc. pacientų, gydomų izotretinoinu,
pasireiškia odos ir gleivinių sausumas dėl
sumažėjusios sebumo produkcijos. Kiti
dažniausi mukokutaniniai šalutiniai poveikiai
yra cheilitas (90-100 proc. pacientų), kserozė,
eritema, pruritas, deskvamacija, intranazalinės
gleivinės sausumas, pablogėjęs ar naujai
atsiradęs atopinis dermatitas, sausos akys bei
vokų uždegimas (31). Visos nepageidaujamos
reakcijos į vaistą susijusios su vartojama izotre-
tinoino doze ir yra pilnai grįžtamos nutraukus
vaisto vartojimą (32). Kiti šalutiniai poveikiai,
galintys pasitaikyti gydymo eigoje, yra galvos
skausmas, kraujavimas iš nosies, alopecija,
artralgija, nemiga, pablogėjęs matymas naktį bei
konjuktyvitas susijęs su atsiradusiu akių
sausumu (31,32). Laboratoriniai kraujo pokyčiai
yra dar viena nepageidaujama reakcija į vaistą,
todėl būtina kas 4-6 savaites kartoti kraujo
tyrimus (32). Izotretinoino sukelti pokyčiai
kraujyje gali būti išreikšti trigliceridų, mažo
tankio lipoproteinų ir bendrojo cholesterolio
koncentracijų padidėjimu, dėl hepatotoksinio
poveikio galimas transaminazių kiekio
didėjimas. Pastebėjus nedidelį šių analičių
nuokrypį, tikslinga mažinti izotretinoino dozę, o
jei stebimas rodiklių padidėjimas keliais kartais,
būtina iš karto nutraukti gydymą (33).
Teratogeninis izotre-tinoino poveikis yra vienas
iš pavojingiausių šalutinių poveikių. Vartojant
izotretinoiną pastebėtas proapoptozinio baltymo
(p53) geno transkripcijos faktoriaus ekspresijos
padi-dėjimas, todėl galima suaktyvėjusi kai
kurių embriono ląstelių apoptozė (32). Dėl šios
priežasties moteriai nėštumo metu vartojant
izotretinoiną galimas spontaninis abortas (10,9–
20 proc. atvejų) bei kraniofacialiniai, kardio-
vaskuliniai ar vaisiaus skydliaukės defektai,
pasireiškiantys 18-28 proc. atvejų (34). Dėl šio
šalutinio poveikio moterims būtina atlikti
nėštumo testą mėnesį prieš pradedant gydymą
izotretinoinu bei po jo, taip pat rekomenduojama
vartoti 2 kontraceptines priemones. Svarbu
paminėti, kad dėl praeityje naudoto izotretinoino
vėlesniems nėštumams rizika nekyla (32,34).
3.3. Aknės gydymas izotretinoinu pirminėje
sveikatos priežiūros grandyje
Dėl šalutinių izotretinoino poveikių susidaro
įspūdis, jog šį vaistą skirti ir pacientą gydymo
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
38
eigoje prižiūrėti turėtų gydytojas dermato-
venerologas. Tačiau šia tema atlikti moksliniai
tyrimai skelbia priešingas išvadas. Įprastai šis
sisteminis retinoidas būdavo skiriamas antrinės
grandies specialistų sunkios eigos ar kitiems
vaistams atsparios aknės gydymui (34). Siekiant
ištirti gydymo izotretinoinu saugumą ir naudą
pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, 2004-
2012 metais Korko universiteto mokslininkai
D.Buckley ir S.Yoganathan (35) Airijoje atliko
retrospektyvinį kohortinį tyrimą, kurio metu
buvo stebimi šeimos gydytojų prižiūrimi
pacientai, gydomi 0,5–1 mg/kg/d (standartine)
izotretinoino doze. Visi tyrime dalyvavę šeimos
gydytojai turėjo patirties skiriant sisteminius
retinoidus. Tyrimo duomenimis, 72 proc.
pacientų pasiekė visišką ligos remisiją, 28 proc.
pacientų prireikė pakartotinio sisteminio
gydymo. 94 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog
rekomenduotų izotretinoiną sunkia aknės forma
sergančiam šeimos nariui ar draugui, 96 proc.
nurodė likę patenkinti priežiūra, kurią gavo
pirminėje sveikatos priežiūros grandyje viso
gydymo laikotarpiu. 4 proc. tyrime
dalyvavusiųjų nurodė, jog liko nepatenkinti
gydymo rezultatais, o ilgalaikį šalutinį poveikį
po gydymo patyrė 10 proc. pacientų (35). Vis
dėlto tik nedidelė pirminės sveikatos priežiūros
grandies specialistų dalis ryžtasi skirti šį vaistą
dėl didelės atsakomybės gydymo laikotarpiu ir
pavojingų nepageidaujamų reakcijų į vaistą
rizikos (35). Airijoje atliktame moksliniame
tyrime šeimos gydytojų buvo teirautąsi ar jie yra
skyrę izotretinoiną savo pacientams. Iš 302 į
apklausą atsakiusių šeimos gydytojų 17 proc.
nurodė, jog yra skyrę izotretinoiną. Pagrindinės
šio vaisto skyrimo priežastys buvo
nepakankamas sisteminių antibiotikų poveikis
(79 proc.), aknės sukeltas randėjimas (71 proc.),
sunkios ar vidutinės eigos aknė (54 proc.) bei
paciento prašymas paskirti šį vaistą (13 proc.).
Taip pat nustatyta, jog didžioji dalis (92 proc.)
šeimos gydytojų atliko būtinus kraujo tyrimus
prieš pradėdami gydymą izotretinoinu, o
gydymo eigoje nepakankamai dažnai tiriami
buvo 13 proc. pacientų. Gydymą naudingu
įvertino 88 proc. dalyvavusių apklausoje
gydytojų (36). Remiantis šiame skyriuje
paminėtų tyrimų duomenimis galime daryti
išvadą, jog gydymas izotretinoinu gali būti
sėkmingai paskirtas ir prižiūrimas pirminės
sveikatos priežiūros specialistų.
4. Išvados
Paprastųjų spuogų sukelti randai yra ne tik svarbi
kosmetinė problema, bet ir veiksnys, lemiantis
psichologines problemas, tokias kaip depresija,
suicidinės mintys, nerimas bei įvairūs socialiniai
iššūkiai. Aknės gydymui gali būti skiriami
vietiniai ir sisteminiai vaistai, priklausomai nuo
ligos sunkumo. Priimant sprendimus dėl aknės
gydymo izotretinoinu, reikia įvertinti visus
privalumus ir trūkumus, aptarus kitas gydymo
alternatyvas, įtraukus individualius veiksnius,
susijusius su pacientu bei išsiaiškinus odos
randėjimo tikimybę ir ligos poveikį paciento
gyvenimo kokybei. Gydymas izotretinoinu gali
būti sėkmingai paskirtas ir prižiūrimas pirminės
sveikatos priežiūros specialistų.
Literatūros šaltiniai
1. Dagnelie MA, Poinas A, Dréno B. What is
new in adult acne for the last 2 years: focus on
acne pathophysiology and treatments.
International journal of dermatology 2022;
61(10): 1205–1212.
2. Cooper J.A, Harris VR. Modern management
of acne. The Medical journal of Australia 2017;
1(206): 41–45.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
39
3. Baldwin H, Tan J. Effects of Diet on Acne and
Its Response to Treatment. Am J Clin Dermatol
2021; 22(1): 55–65.
4. Uhlenhake E, Yentzer BA, Feldman SR. Acne
vulgaris and depression: a retrospective
examination. J Cosmet Dermatol 2010; 9(1): 59–
63.
5. Heng AHS, Chew FT. Systematic review of
the epidemiology of acne vulgaris. Sci Rep
2020; 10(1): 5754.
6. Knutsen-Larson S, Dawson AL, Dunnick CA,
Dellavalle RP. Acne vulgaris: pathogenesis,
treatment, and needs assessment. Dermatol Clin
2012; 30(1): 99–106.
7. Stamu-O'Brien C, Jafferany M, Carniciu S,
Abdelmaksoud A. Psychodermatology of acne:
Psychological aspects and effects of acne
vulgaris. J Cosmet Dermatol 2021; 20(4): 1080–
1083.
8. Bhargava S, Cunha PR, Lee J, Kroumpouzos
G. Acne Scarring Management: Systematic
Review and Evaluation of the Evidence. Am J
Clin Dermatol 2018; 19(4): 459–477.
9. Sereflican B, Tuman TC, Tuman BA, Parlak
AH. Type D personality, anxiety sensitivity,
social anxiety, and disability in patients with
acne: a cross-sectional controlled study. Postepy
Dermatol Alergol 2019; 36(1): 51–57.
10. Xu S, Zhu Y, Hu H, Liu X, Li L, Yang B,
Wu W, Liang Z, Deng D. The analysis of acne
increasing suicide risk. Medicine (Baltimore)
2021; 100(24): e26035.
11. Fabbrocini G, Annunziata MC, D'Arco V, De
Vita V, Lodi G, Mauriello MC, Pastore F,
Monfrecola G. Acne scars: pathogenesis,
classification and treatment. Dermatol Res Pract
2010; 2010: 893080.
12. Fox L, Csongradi C, Aucamp M, du Plessis
J, Gerber M. Treatment Modalities for Acne.
Molecules 2016; 21(8): 1063.
13. Dréno B, Pécastaings S, Corvec S, Veraldi S,
Khammari A, Roques C. Cutibacterium acnes
(Propionibacterium acnes) and acne vulgaris: a
brief look at the latest updates. J Eur Acad
Dermatol Venereol 2018; 32 (2): 5–14.
14. Dessinioti C, Katsambas A.
Propionibacterium acnes and antimicrobial
resistance in acne. Clin Dermatol 2017; 35(2):
163–167.
15. Lavers, Isabel. Diagnosis and management
of acne vulgaris. Nurse Prescribing 2014; 12:
330–336.
16. Kolli SS, Pecone D, Pona A, Cline A,
Feldman SR. Topical Retinoids in Acne
Vulgaris: A Systematic Review. Am J Clin
Dermatol 2019; 20(3): 345–365.
17. Eichenfield DZ, Sprague J, Eichenfield LF.
Management of Acne Vulgaris: A Review.
JAMA 2021; 326(20): 2055–2067.
18. Otlewska A, Baran W, Batycka-Baran A.
Adverse events related to topical drug treatments
for acne vulgaris. Expert Opin Drug Saf 2020;
19(4): 513–521.
19. Lamel SA, Sivamani RK, Rahvar M,
Maibach HI. Evaluating clinical trial design:
systematic review of randomized vehicle-
controlled trials for determining efficacy of
benzoyl peroxide topical therapy for acne. Arch
Dermatol Res 2015; 307(9): 757–766.
20. Barbieri J.S, Spaccarelli N, Margolis D,
James W.D. Approaches to limit systemic
antibiotic use in acne: Systemic alternatives,
emerging topical therapies, dietary modification,
and laser and light-based treatments. Journal of
the American Academy of Dermatology 2019;
80(2): 538-549.
21. Margolis DJ, Fanelli M, Kupperman E,
Papadopoulos M, Metlay JP, Xie SX, DiRienzo
J, Edelstein PH. Association of pharyngitis with
oral antibiotic use for the treatment of acne: a
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
40
cross-sectional and prospective cohort study.
Arch Dermatol 2012; 148(3): 326–332.
22. Patel DJ, Bhatia N. Oral Antibiotics for
Acne. Am J Clin Dermatol 2021; 22(2): 193–
204.
23. Zaenglein AL, Pathy AL, Schlosser BJ,
Alikhan A, Baldwin HE, Berson DS, Bowe WP,
Graber EM, Harper JC, Kang S, et al. Guidelines
of care for the management of acne vulgaris. J
Am Acad Dermatol 2016; 74(5): 945–973.
24. Alikhan A, Kurek L, Feldman SR. The role
of tetracyclines in rosacea. Am J Clin Dermatol
2010; 11(2): 79–87.
25. Moore A, Ling M, Bucko A, Manna V,
Rueda MJ. Efficacy and Safety of
Subantimicrobial Dose, Modified-Release
Doxycycline 40 mg Versus Doxycycline 100 mg
Versus Placebo for the treatment of
Inflammatory Lesions in Moderate and Severe
Acne: A Randomized, Double-Blinded,
Controlled Study. J Drugs Dermatol 2015; 14(6):
581–586.
26. Del Rosso JQ, Rosen T, Palceski D, Rueda
MJ. Patient Awareness of Antimicrobial
Resistance and Antibiotic Use in Acne Vulgaris.
J Clin Aesthet Dermatol 2019; 12(6): 30–41.
27. Vallerand IA, Lewinson RT, Farris MS,
Sibley CD, Ramien ML, Bulloch AGM, Patten
SB. Efficacy and adverse events of oral
isotretinoin for acne: a systematic review. Br J
Dermatol 2018; 178(1): 76–85.
28. Chernyshov PV, Tomas-Aragones L,
Manolache L, Svensson A, Marron SE, Evers
AWM, Bettoli V, Jemec GB, Szepietowski JC.
Which acne treatment has the best influence on
health-related quality of life? Literature review
by the European Academy of Dermatology and
Venereology Task Force on Quality of Life and
Patient Oriented Outcomes. J Eur Acad
Dermatol Venereol 2018; 32(9): 1410–1419.
29. Thielitz A, Krautheim A, Gollnick H. Update
in retinoid therapy of acne. Dermatol Ther 2006;
19(5): 272–279.
30. Nelson AM, Zhao W, Gilliland KL,
Zaenglein AL, Liu W, Thiboutot DM. Temporal
changes in gene expression in the skin of patients
treated with isotretinoin provide insight into its
mechanism of action. Dermatoendocrinol 2009;
1(3): 177–187.
31. Fouladgar N, Khabazkhoob M, Hanifnia AR,
Yekta A, Mirzajani A. Evaluation of the effects
of isotretinoin for treatment of acne on corneal
sensitivity. J Curr Ophthalmol 2018; 30(4): 326–
329.
32. Bagatin E, Costa CS. The use of isotretinoin
for acne - an update on optimal dosing,
surveillance, and adverse effects. Expert Rev
Clin Pharmacol 2020; 13(8): 885–897.
33. Pona A, Cardenas-de la Garza JA, Haidari
W, Cline A, Feldman SR, Taylor SL. Abnormal
liver function tests in acne patients receiving
isotretinoin. J Dermatolog Treat 2021; 32(4):
469–472.
34. Shin J, Cheetham TC, Wong L, Niu F, Kass
E, Yoshinaga MA, Sorel M, McCombs JS,
Sidney S. The impact of the iPLEDGE program
on isotretinoin fetal exposure in an integrated
health care system. J Am Acad Dermatol 2011;
65(6): 1117–1125.
35. Buckley D, Yoganathan S. Can oral
isotretinoin be safely initiated and monitored in
primary care? A case series. Ir J Med Sci 2017;
186(2): 315–319.
36. Carmody K, Rouse M, Nolan D, Quinlan D.
GPs' practice and attitudes to initiating
isotretinoin for acne vulgaris in Ireland: a cross-
sectional questionnaire survey in primary care.
Br J Gen Pract 2020; 70(698): 651–656.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
41