Pregnancy and delivery in a woman with paranoid schizophrenia and

mild intellectual disability: a clinical case report

Ana Gorbunova

1

, Danilas Pavilionis

1

, Paulius Ješkevičius

2

1

Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania

2

Clinical case presentation. We present the case of a 32-year-old woman at 37 weeks of gestation diagnosed with

paranoid schizophrenia (F20.0) and mild intellectual disability (F70.1), admitted to a psychiatric unit due to acute

suicidal ideation, psychomotor agitation, and behavioral disturbances. The patient had significant social risk factors,

including intimate partner violence, poor insight, and inconsistent adherence to outpatient treatment. Her pregnancy

was complicated by intrahepatic cholestasis of pregnancy and chronic hepatitis B. Management included intensive

psychiatric monitoring, treatment with lorazepam and haloperidol at the lowest effective doses, and short-term

physical restraint due to imminent risk to herself and others. Continuous fetal monitoring and obstetric care were

provided concurrently. After psychiatric stabilization, the patient was transferred to the obstetrics department. Labor

was induced at 38 weeks of gestation because of progressive cholestasis, resulting in an uncomplicated vaginal

delivery of a healthy male newborn with Apgar scores of 10–10. The postpartum course was stable, with no recurrence

Keywords: paranoid schizophrenia, pregnancy, suicidal ideation, intrahepatic cholestasis of pregnancy, psychosis,

multidisciplinary care, maternal mental health, antipsychotics during pregnancy.

Paranoidinė šizofrenija ir lengvas protinis atsilikimas nėštumo bei

gimdymo laikotarpiu: klinikinis atvejis

Ana Gorbunova

1

, Danilas Pavilionis

1

, Paulius Ješkevičius

2

suicidinio elgesio, prasto gydymo laikymosi, akušerinių komplikacijų ir socialinio pažeidžiamumo rizika. Šias rizikas

dar labiau padidina gretutinis protinis atsilikimas ir su nėštumu susijusios somatinės būklės, todėl būtinas atidus

daugiadisciplinis gydymas.

Klinikinio atvejo pristatymas. Pristatomas 32 metų moters, esančios 37 nėštumo savaitę, klinikinis atvejis. Pacientei

diagnozuota paranoidinė šizofrenija (F20.0) ir lengvas protinis atsilikimas (F70.1). Ji buvo hospitalizuota psichiatrijos

skyriuje dėl ūmių suicidinių minčių, psichomotorinio sujaudinimo ir elgesio sutrikimų. Pacientei nustatyti reikšmingi

socialiniai rizikos veiksniai, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prastą ligos įžvalgumą ir nenuoseklų ambulatorinio

gydymo laikymąsi. Nėštumą komplikavo intrahepatinė nėščiųjų cholestazė ir lėtinis hepatitas B. Gydymas apėmė

intensyvų psichiatrinį stebėjimą, lorazepamo ir haloperidolio skyrimą mažiausiomis veiksmingomis dozėmis bei

trumpalaikį fizinį suvaržymą dėl neišvengiamos grėsmės pacientei ir aplinkiniams. Lygiagrečiai buvo užtikrintas

nuolatinis rizikos vertinimas ir atidi akušerinė stebėsena gali užtikrinti palankias baigtis tiek motinai, tiek naujagimiui.

Raktažodžiai: paranoidinė šizofrenija, nėštumas, suicidinės mintys, nėščiųjų cholestazė, psichozė, tarpdisciplininė

priežiūra, motinos psichikos sveikata, antipsichotikai nėštumo metu.

1. Įvadas

Psichikos sutrikimai nėštumo ir pogimdyminiu

laikotarpiu yra reikšminga visuomenės sveikatos

problema: pagal PSO duomenis, visame pasaulyje jais

padidėjusia nepalankių motinos ir vaisiaus baigčių

rizika [1]. Pastaraisiais dešimtmečiais motinystės

rizika [2]. Šizofrenija nėštumo metu dažnai lemia

mažesnį gydymo laikymąsi, silpnesnę socialinę

paramą, finansinių ir gyvenamosios aplinkos išteklių

stoką, kognityvinius ir socialinio funkcionavimo

sunkumus [3]. Moterims šioje grupėje dažniau

būdingas smurtas artimoje aplinkoje,Место для ввода

текста. žemesnis išsilavinimas, nedarbas, žalingi

įpročiai ir gretutiniai somatiniai susirgimai, kas gali

riboti galimybes laiku gauti sveikatos priežiūrą bei

didina hospitalizacijų tikimybę [4, 5].

kad negydoma psichozė kelia didesnę grėsmę motinos

ir vaisiaus sveikatai nei daugumos antipsichotikų

vartojimas, ypač esant suicidinio elgesio rizikai ar

pavojui aplinkai [7]. Atsižvelgiant į šiuos aspektus,

nėščiosioms, sergančioms šizofrenija, būtina

tarpdisciplininė priežiūra, užtikrinanti somatinių,

pacientė vartojo kvetiapiną, kurio dozė buvo

koreguojama.

Pirminio ištyrimo metu pacientė buvo sąmoninga ir

orientuota, tačiau ryškiai psichomotoriškai sujaudinta,

kliedesinio pobūdžio interpretacijos, aktyviai

reiškiamos suicidinės mintys ir ketinimai.

Atsižvelgiant į didelę savižudybės riziką, trečiąjį

nėštumo trimestrą ir galimą psichozinę simptomatiką,

buvo taikytas sustiprintas stebėjimas, trumpalaikė

anksiolizinė terapija lorazepamu bei antipsichotinis

gydymas haloperidoliu, palaipsniui pereinant prie

palaikomosios mažiausios veiksmingos dozės. Dėl

išliekančio pavojingo elgesio trumpą laiką buvo

taikytas fizinis suvaržymas. Per pirmąsias

hospitalizacijos dienas psichomotorinis sujaudinimas

palaipsniui mažėjo, tačiau epizodiškai stebėti

Hospitalizacijos metu lygiagrečiai buvo vykdoma

intensyvi akušerinė priežiūra dėl nėščiųjų cholestazės

ir lėtinio hepatito B. Kartotiniai vaisiaus būklės

vertinimai rodė normalius augimo ir kraujotakos

rodiklius. Laboratoriniai tyrimai atskleidė

padidėjusius kepenų fermentus, todėl skirtas gydymas

ursodeoksicholio rūgštimi, stebėta palanki dinamika.

kad šioms pacientėms dažniau pasitaiko

nepakankamas prenatalinis stebėjimas, prastesnė

gydymo adherencija, socialinės rizikos veiksniai,

padidėjusi savižudybės rizika, smurtas artimoje

nustatyti visi pagrindiniai rizikos veiksniai: psichozės

anamnezė, sutrikusi ligos įžvalga, neadekvatus

Farmakoterapijos parinkimas nėštumo metu išlieka

vienu svarbiausių klinikinių sprendimų. Haloperidolis

laikomas vienu saugesnių tipinių antipsichotikų

nėštumo metu – jis nėra susijęs su teratogeniniu

poveikiu, o pagrindinė rizika yra laikini naujagimio

adaptacijos sutrikimo simptomai, kurie šiame atvejyje

nepasireiškė [11]. Lorazepamo vartojimas nėštumo

metu rekomenduojamas atsargiai, tačiau trumpalaikis

skyrimas mažomis dozėmis ūmiai būklei stabilizuoti

laikomas priimtinu, kai nauda motinai viršija galimą

[7,12].

Esminis vaidmuo šiame atvejyje teko fizinio

suvaržymo taikymui. Tai leidžiama taikyti tik esant

realiai žalai sau ar kitiems ir tik trumpam, nuolat

vertinant būklę. Atvejis atitinka teisės aktų

reikalavimus – bandyta verbalinė deeskalacija,

fiksacija buvo trumpalaikė, su reguliariu galūnių

metu — motinos psichikos būklė liko stabili, o

naujagimis gimė sveikas. Šis atvejis ir mūsų pacientės

klinikinė eiga rodo — kruopščiai planuojant gydymą,

nuosekliai tęsiant antipsichotikų terapiją ir užtikrinant

vaisiaus ir naujagimio saugumu [16]. Panašiai

Mpourazanis ir bendraautoriai aprašė antrajame

galima pasiekti gerų rezultatų.

4. Išvados

Šis klinikinis atvejis parodo, kad nėštumas sergant

šizofrenija ir esant gretutinėms akušerinėms bei

socialinėms rizikoms reikalauja itin glaudaus

tarpdisciplininio bendradarbiavimo, nuolatinės

psichikos ir vaisiaus būklės stebėsenos bei savalaikių

terapinių sprendimų. Tinkamai įvertinus suicidinę

riziką, laiku pradėtas antipsichotinis gydymas, griežtas

sveikatos ir akušerinė priežiūra gali sumažinti

komplikuotos klinikinės eigos padarinius ir lemti gerą

motinos bei naujagimio sveikatos prognozę.

Literatūros šaltiniai

1. Mental Health, Brain Health and Substance

Use [Internet]. Available from:

7. Antipsychotics in pregnancy and the risk of

adverse pregnancy outcomes - a nationwide study |

HMA-EMA Catalogues of real-world data sources and

studies [Internet].

greater health priority in the global health agenda:

results from a large-scale meta-analysis of 43,611

delivery and neonatal complications in women with

schizophrenia: a national population-based cohort

study. The Lancet Regional Health - Europe [Internet].

2021 Nov 1;10:100209. Available from:

https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC8589714/

10. Gelabert E, Plaza A, Roca-Lecumberri A,

Bramante A, Brenna V, Garcia-Esteve L, et al. Suicide

Attempts during Pregnancy and Postpartum: A

Systematic Review and Meta-Analysis. Matern Child

Health J [Internet]. 2024 Sep 1;28(9):1443–53.

neonatal adaptation. Ceska Gynekol [Internet].

2023;88(3):221–30. Available from:

https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37344189/

12. Moore Simas TA, Hoffman MC, Miller ES,

Metz T, Byatt N, Roussos-Ross K. Screening and

Diagnosis of Mental Health Conditions during

Pregnancy and Postpartum: ACOG Clinical Practice