Rytis Trojanas1
1Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Disseminated intravascular coagulation is a condition in which systemic coagulation is activated, resulting in large amounts of fibrin in the lumen of small and midsize blood vessels. Thrombi made out of fibrin can disrupt blood flow to internal organs, causing multiple organ dysfunction syndrome. Gradual depletion of platelets and coagulation factors can result in bleeding and hemorrhagic necrosis, which can become the predominant sign of the disseminated intravascular coagulation.
Aim: to review the newest literature and articles about disseminated intravascular coagulation, its pathophysiology, diagnostics and treatment options.
Methods. The research of literature was conducted using PubMed, Wiley Online Library, Elsevier international databases. Keywords and their combinations were used during research: disseminated intravascular coagulation, coagulopathy, fibrinolysis, platelets, thrombocytopenia. 30 publications were analyzed and included.
Conclusions. Disseminated intravascular coagulation is not a disease in itself, rather it occurs as a complication of systemic inflammation in sepsis, major trauma, malignant tumors or obstetric calamities. During systemic inflammation, large amount of tissue factor is exposed, consequently coagulation system is activated. Due to prolonged activation of coagulation, physiological anticoagulation and endogenous fibrinolysis are disturbed, also the activation of platelets is triggered. These processes result in generation of huge amounts of thrombin and fibrin. At the same time the risk of bleeding increase because of usage of platelets and coagulation factors. Disseminated intravascular coagulation diagnosis is based on international diagnostic criteria, which include platelet count, prothrombin time or international normalization ratio and the concentration of fibrin degradation products, like D-dimers. The keystone of treatment in disseminated intravascular coagulation is to treat the disease, which caused the syndrome at the first place.
Keywords: disseminated intravascular coagulation, coagulopathy, fibrinolysis, platelets, thrombocytopenia.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
76
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (7), p. 76-84, https://doi.org/10.53453/ms.2021.11.10
Pathogenesis and diagnosis of disseminated intravascular
coagulation
Rytis Trojanas
1
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Disseminated intravascular coagulation is a condition in which systemic coagulation is activated,
resulting in large amounts of fibrin in the lumen of small and midsize blood vessels. Thrombi made out of
fibrin can disrupt blood flow to internal organs, causing multiple organ dysfunction syndrome. Gradual
depletion of platelets and coagulation factors can result in bleeding and hemorrhagic necrosis, which can
become the predominant sign of the disseminated intravascular coagulation.
Aim: to review the newest literature and articles about disseminated intravascular coagulation, its
pathophysiology, diagnostics and treatment options.
Methods. The research of literature was conducted using PubMed, Wiley Online Library, Elsevier
international databases. Keywords and their combinations were used during research: disseminated
intravascular coagulation, coagulopathy, fibrinolysis, platelets, thrombocytopenia. 30 publications were
analyzed and included.
Conclusions. Disseminated intravascular coagulation is not a disease in itself, rather it occurs as a complication
of systemic inflammation in sepsis, major trauma, malignant tumors or obstetric calamities. During systemic
inflammation, large amount of tissue factor is exposed, consequently coagulation system is activated. Due to
prolonged activation of coagulation, physiological anticoagulation and endogenous fibrinolysis are disturbed,
also the activation of platelets is triggered. These processes result in generation of huge amounts of thrombin
and fibrin. At the same time the risk of bleeding increase because of usage of platelets and coagulation factors.
Disseminated intravascular coagulation diagnosis is based on international diagnostic criteria, which include
platelet count, prothrombin time or international normalization ratio and the concentration of fibrin degradation
products, like D-dimers. The keystone of treatment in disseminated intravascular coagulation is to treat the
disease, which caused the syndrome at the first place.
Keywords: disseminated intravascular coagulation, coagulopathy, fibrinolysis, platelets, thrombocytopenia.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
77
Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos patogenezė ir
diagnostika
Rytis Trojanas
1
1
Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Diseminuota intravaskulinė koaguliacija yra būklė, kuomet aktyvuojama sisteminė koaguliacija, todėl
smulkiose ir vidutinėse žmogaus organizmo kraujagyslėse susidaro didelis kiekis fibrino. Iš fibrino sudaryti
trombai gali sutrikdyti kraujotaką į vidaus organus, taip sukeldami dauginės organų disfunkcijos sindromą.
Palaipsniui išeikvojant krešėjimo sistemos faktorius bei trombocitus, vyraujantys diseminuotos intravaskulinės
koaguliacijos simptomai gali būti kraujavimas bei hemoraginės nekrozės.
Tikslas: išanalizuoti naujausią literatūrą bei publikuotus straipsnius, kuriuose aprašoma diseminuota
intravaskulinė koaguliacija, jos patofiziologija, diagnostikos bei gydymo metodai.
Metodai: literatūros paieška atlikta pasitelkiant tarptautines duomenų bazes PubMed, Wiley Online Library,
Elsevier. Paieškos metu naudoti raktiniai žodžiai ir jų deriniai: diseminuota intravaskulinė koaguliacija,
koagulopatija, fibrinolizė, trombocitai, trombocitopenija. Paieškos metu atrinkta 30 straipsnių.
Išvados. Diseminuota intravaskulinė koaguliacija pati iš savęs nėra liga, tačiau pasitaiko kaip komplikacija dėl
sisteminio uždegimo sepsio, didelės traumos, piktybinių navikų ar skubių akušerinių būklių metu. Sisteminio
uždegimo metu atidengiamas didelis audinių faktoriaus kiekis, todėl aktyvuojama krešėjimo sistema. Dėl
ilgalaikės krešėjimo aktyvacijos sutrinka fiziologiniai antikoaguliaciniai procesai, endogeninė fibrinolizė bei
aktyvuojami trombocitai. Visi šie procesai lemia didelio kiekio trombino susidarymą ir fibrino nusėdimą. Tuo
pačiu metu didėja kraujavimo rizika, nes trombocitai ir krešėjimo faktoriai yra išnaudojami dėl sisteminės
koaguliacijos. Diseminuota intravaskulinė koaguliacija diagnozuojama remiantis tarptautiniais diagnostikos
kriterijais, kuriuos sudaro trombocitų koncentracija, protrombino laikas ar tarptautinis normalizuotas santykis
bei fibrino degradacijos produktų, pavyzdžiui D-dimerų, koncentracija. Esminis šio sindromo gydymo aspektas
yra būklės, sukėlusios DIK sindromą, korekcija.
Raktažodžiai: diseminuota intravaskulinė koaguliacija, koagulopatija, fibrinolizė, trombocitai,
trombocitopenija.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
78
1. Įvadas
Daug klinikinių būklių, įskaitant sunkias
infekcijas, piktybinius navikus ar ligas, susijusias
su dideliu audinių sužalojimu (trauma, ūminis
pankreatitas ir sisteminis uždegimas) gali sukelti
krešėjimo sistemos aktyvaciją (1). Ši aktyvacija
dažnu atveju būna subklinikinė ir nenustatoma
paprastų kraujo tyrimų metu, tačiau gali būti
pastebėta didelio jautrumo hemostazės aktyvacijai
tyrimais, pavyzdžiui peptidų, išskiriamų iš
krešėjimo faktorių ar aktyvuotų krešėjimo
fermentų kompleksų bei jų inhibitorių
koncentracijos nustatymais. Žymaus hemostazės
aktyvavimo metu krešėjimo fermentų bei
trombocitų kiekis gali sumažėti tiek, kad būtų
pastebėtas rutininių krešėjimo tyrimų metu,
pavyzdžiui kaip pailgėjęs protrombino laikas (PL)
ar aktyvuoto dalinio tromboplastino laikas
(ADTL) bei sumažėjusi trombocitų koncentracija
(2). Dar žymesnė hemostazės aktyvacija gali
pasireikšti kaip diseminuota intravaskulinė
koaguliacija (DIK). DIK sindromas paprastai
pasireiškia sinchronišku krešulių susiformavimu
kraujagyslių spindyje bei padidėjusiu polinkiu į
kraujavimą (3). Taip pat, intravaskulinė
koaguliacija gali sutrikdyti organų aprūpinimą
krauju ir kartu su hemodinamikos ir metaboliniais
sutrikimais prisidėti prie dauginio organų
nepakankamumo išsivystymo. Tuo pačiu metu
trombocitų bei krešėjimo baltymų panaudojimas
krešėjimui ir tolesnis jų išeikvojimas gali sukelti
stiprų kraujavimą. Kraujavimas gali būti
dominuojantis simptomas pacientui su
diseminuota intravaskuline koaguliacija ir taip
apsunkinti jo gydymą (4). Šiame straipsnyje
apžvelgiama diseminuotos intravaskulinės
koaguliacijos patofiziologija, klinikiniai požymiai
bei diagnostikos galimybės.
2. Apibrėžimas
Diseminuota intravaskulinė koaguliacija yra įgytas
sindromas, kuriam būdinga plati ir
nekontroliuojama kraujo krešėjimo aktyvacija,
lemianti intravaskulinio fibrino susidarymą.
Svarbiausias DIK sindromo bruožas yra lokalios
krešėjimo sistemos aktyvacijos sisteminis
išplitimas bei fiziologinių koaguliacijos
inhibitorių, slopinančių trombino sintezę, stoka
(5). Remiantis Tarptautinės trombozės ir
hemostazės draugijos apibrėžimu, DIK yra įgytas
sindromas, pasireiškiantis nelokalizuotu
intravaskuliniu krešėjimo aktyvavimu,
atsirandančiu dėl įvairių priežasčių. Sindromas
kyla kraujagyslėse, kurioms gali sukelti pažeidimą,
lemiantį tolimesnę žalą vidaus organams (6).
3. Priežastys
Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos
klinikinis ir laboratorinis spektras gali svyruoti nuo
ūmios, sunkios faktorių išeikvojimo
koagulopatijos iki poūmės ar net lėtinės
koagulopatijos (7). Šis būklės įvairumas gali būti
painus, ypač dėl to, kad kartais vadinamasis DIK
sindromas nėra diseminuotas, intravaskulinis ar
susijęs su sutrikusiu krešėjimu. Ūmiam, sunkiam
DIK sindromui būdingas difuzinis daugelio organų
kraujavimas, hemoraginės nekrozės, mikrotrombai
smulkiosiose kraujagyslėse ir trombai vidutinio ir
plataus spindžio kraujagyslėse (8). Ši būklė gali
pasireikšti sepsio, didelės traumos, skubių
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
79
akušerinių būklių ir ūmių imunologinių reakcijų
metu. Skirtingai nuo ūmiu, sunkiu DIK sindromu
sergančio paciento, kiti pacientai gali turėti
lengvus, ilgai besitęsiančius simptomus ar net
subklinikinį ligos nustatymą laboratoriniais
tyrimais (9). Šiuo atveju, pasireiškia lėtinė
hiperkoaguliacija, kurią gali sukelti piktybiniai
navikai, ypač mucinus sintetinančios
adenokarcinomos ar ūmi promielocitinė
leukemija. Diseminuota intravaskulinė
koaguliacija savaime nėra liga, veikiau išsivysto
kaip komplikacija pagrindinės būklės, dėl kurios
aktyvuojama krešėjimo sistema (10).
4. Patofiziologija
Įvairūs patogenezės mechanizmai prisideda prie
krešėjimo sistemos sutrikimo išsivystymo
diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos metu.
Krešėjimo iniciacija ir propagavimas kartu su
fiziologinių antikoaguliacinių procesų sutrikimu
bei endogeninės fibrinolizės deficitu, atsirandantys
dėl sisteminio uždegimo aktyvavimo, sukelia
trombocitų aktyvaciją ir fibrino nusėdimą (11).
Svarbūs uždegimo mediatoriai, valdantys šiuos
procesus, yra tumoro nekrozės faktorius (TNF)-ɑ,
interleukinas (IL)-1 ir IL-6. Be to, naujausi tyrimai
rodo, kad intravaskuliniai tinkleliai, sudaryti iš
denatūruotos suardytų ląstelių DNR, įstrigusių
neutrofilų, trombocitų, fibrino bei katijoninių
baltymų, pvz. histonų, taip pat prisideda prie
trombo susidarymo kraujagyslės spindyje (12).
Trombino sintezė DIK sindromo metu prasideda
dėl audinių faktoriaus ir VII faktoriaus aktyvacijos,
kurie vėliau sukelia Xa bei IXa faktorių gamybą.
Aktyvuotos mononuklearų ląstelės, endotelis ar
piktybinės ląstelės sukelia audinių faktoriaus
ekspoziciją. DIK sindromo metu visi
antikoaguliaciniai procesai yra nepakankami.
Stebimas reikšmingas audinių faktoriaus kelio
inhibitoriaus funkcijos disbalansas, palyginus su
padidėjusia nuo audinių faktoriaus priklausomo
krešėjimo kaskados kelio aktyvacija (13). Be to,
išsivysto žymus baltymo C sistemos
nepakankamumas, kas lemia dar didesnį trombino
sintezės slopinimo sutrikdymą. Baltymo C
sistemos pažeidimą lemia trombomodulino
ekspresijos ant endotelio ląstelių sumažėjimas
kartu su sumažėjusia pačio baltymo C sinteze bei
spartesne jo degradacija (14). Taip pat, DIK
sindromo metu reikšmingai sumažėja
antitrombino, pagrindinio trombino inhibitoriaus,
koncentracija kraujo plazmoje dėl jo išeikvojimo,
sutrikusios sintezės ir greitesnės degradacijos
veikiant aktyvuotų neutrofilų išskiriamai elastazei.
Papildomai, endogeninė fibrinolizė iš esmės tampa
neaktyvi dėl ilgalaikio plazminogeno
aktyvatoriaus inhibitoriaus-1 (PAI-1), svarbiausio
plazminogeno aktyvacijos ir sintezės
reguliatoriaus, koncentracijos kraujo plazmoje
padidėjimo (15).
5. Klinika
Ūmus DIK sindromas yra koagulopatinė būklė,
kada pagaminamas didelis trombino perteklius,
nusveriantis fiziologinius antikoaguliacinius
procesus kraujo plazmoje. Ūminį DIK dažnai
sukelia gausus audinių faktoriaus kiekis,
išskiriamas į intravaskulinį tarpą. To pasekoje
fibrino trombai nusėda mikrovaskulinėse
struktūrose ir gali sukelti daugelio organų
disfunkcijos sindromą (DODS) (16). DODS
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
80
pradžioje dažniausiai pažeidžia plaučius bei
inkstus, o vėliau seka smegenų, širdies, kepenų,
blužnies, antinksčių, kasos ir virškinamojo trakto
pažeidimas (17). Trombinas atlieka šias
prokoaguliacines funkcijas (18):
• Verčia fibrinogeną į fibriną.
• Aktyvuoja faktorius V, VIII ir XI, taip
skatindamas tolimesnę trombino sintezę.
• Aktyvuoja faktorių XIII, kuris skatina fibrino
polimerizaciją.
• Sukelia trombocitų agregaciją, kuri skatina
dar didesnę trombino sintezę.
Šios trombino funkcijos lemia tolimesnį krešėjimo
faktorių aktyvavimą, todėl susidaro daugiau
trombino ir daugiau fibrininių krešulių. Tai
galiausiai užveda fibrinolizę, kurios metu fibrino
trombai yra skaidomi veikiant plazminui. Taip
susidaro fibrino degradacijos produktai. Šie
produktai, esantys kraujagyslių spindyje, slopina
fibrino polimerizaciją bei trombocitų agregaciją
per GPIIbIIIa fibrinogeno receptorius. Kartu su
trombocitopenija, fibrinogeno bei krešėjimo
faktorių išeikvojimu šie produktai prisideda prie
dažniausiai nustatomo DIK sindromo klinikinio
požymio: kraujavimo (19). Odoje kraujavimai gali
pasireiškti įvairiai: petechijomis, purpura,
čiuopiama purpura, hemoraginėmis pūslėmis,
poodinėmis disekuojančiomis hematomomis bei
kraujavimais iš žaizdos ar intraveninio kateterio
vietos (20).
6. Diagnostika
Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos
diagnozė visada nustatoma kitos ligos, sukėlusios
DIK, fone. Dažnu atveju pacientų, sergančių DIK
sindromu, būklė sparčiai blogėja, todėl
diagnostiniai tyrimai turi būti atliekami greitai ir
tiksliai (21). DIK sindromo diagnozė remiasi
rutininių laboratorinių krešėjimo tyrimų
rezultatais. Vertinamas protrombino laikas (PL)
arba aktyvuoto dalinio tromboplastino laikas
(ADTL), kurie rodo vidinį krešėjimo kaskados
kelią, trombocitų skaičius, kuris gali ženkliai
nukristi DIK metu, taip pat, fibrinogeno
koncentracija kraujo plazmoje bei fibrinolizės
markerių, pavyzdžiui D-dimerų koncentracija
kraujo plazmoje. Nei vienas iš šių tyrimų atskirai
negali patvirtinti diseminuotos intravaskulinės
koaguliacijos diagnozės, tačiau, kartu apjungti į
vertinimo sistemą, gali padėti nustatyti DIK
sindromą (22).
Tarptautinės trombozės ir hemostazės draugijos
diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos
diagnostikos kriterijai yra:
1. Pacientui, sergančiam liga, kuri gali sukelti
DIK, rekomenduojama paimti krešėjimo
sistemą atspindinčius laboratorinius kraujo
tyrimus – protrombino laiką (PL), aktyvuoto
dalinio tromboplastino laiką (ADTL),
trombocitų, fibrinogeno bei D-dimerų
koncentraciją kraujo plazmoje (23).
2. Tyrimų rezultatus įvertinti balais:
• Trombocitų skaičius (> 100 *10
9
/l = 0 balų; <
100 *10
9
/l = 1 balas; < 50 *10
9
/l = 2 balai)
(24).
• D-dimerų koncentracija (normos ribose = 0 b.;
vidutiniškai padidėjusi = 2 b.; stipriai
padidėjusi (> 4000 µg/l) = 3 b.) (25).
• Prailgėjęs protrombino laikas (< 3 s = 0 b.; 3-
6 s = 1 b.; > 6 s = 2 b.) (26).
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
81
• Fibrinogeno koncentracija (> 1 g/l = 0 b.; <
1 g/l = 1 b.) (27).
3. Susumavus balus, jeigu gaunama virš 5 balų,
galima diagnozuoti diseminuotą
intravaskulinę koaguliaciją (23-27).
Rotacinė tromboelastografija (ROTEM) tampa vis
dažniau naudojama klinikinėje praktikoje, ypač
kritinės būklės pacientams, įskaitant DIK
sindromu sergančius pacientus.
Tromboelastografijos pranašumas, lyginant su
tradiciniais laboratoriniais tyrimais, yra gebėjimas
įvertinti trombocitų funkciją ir trombų tirpdymo
efektyvumą (28). Atsiranda vis daugiau įrodymų,
patvirtinančių koreliaciją tarp kliniškai reikšmingo
organų nepakankamumo bei pacientų
išgyvenamumo bei tromboelastografija nustatytos
prokoaguliacinės ar antikoaguliacinės būsenos.
Nors įrodymų, kad DIK sindromą galima
diagnozuoti tromboelastografijos būdu vis dar
trūksta, šis metodas tampa vis plačiau naudojamas
vertintant krešėjimo sistemos funkciją klinikinėje
praktikoje (29).
7. Gydymas
Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos
gydymo pagrindas yra būklės, sukėlusios DIK
sindromą, gydymas. Tačiau tam tikrais atvejais,
rekomenduojama (30):
• Trombocitų transfuzija pacientams, kuriems
yra nustatytas aktyvus kraujavimas bei
trombocitų koncentracija < 50 *10
9
/l arba
pacientams, kurių rizika kraujavimo
išsivystymui yra didelė, o trombocitų
koncentracija < 20 *10
9
/l.
• Šviežiai šaldytos plazmos transfuzija
rekomenduojama pacientams, kuriems
nustatytas aktyvus kraujavimas kartu su bent
1,5 karto prailgėjusiu protrombino laiku (PL)
ar aktyvuotu daliniu tromboplastino laiku
(ADTL) arba sumažėjusia fibrinogeno
koncentracija žemiau 1,5 g/dL.
• Fibrinogeno koncentrato ar krioprecipitato
skyrimas gali būti skiriamas aktyviai
kraujuojantiems pacientams, kuriems išlieka
sunki hipofibrinogenemija (mažiau 1,5 g/dL)
po šviežiai šaldytos plazmos transfuzijos.
• Protrombino komplekso koncentratas gali būti
skiriamas pacientams su aktyviu kraujavimu,
jeigu šviežiai šaldytos plazmos transfuzija
nėra įmanoma.
• Pacientams, kuriems dominuoja trombozė,
galima skirti mažos molekulinės masės
heparino terapines dozes. Kritiškai sunkiems
pacientams be kraujavimo požymių, galima
skirti mažos molekulinės masės hepariną
giliųjų venų trombozės profilaktikai.
8. Išvados
Diseminuota intravaskulinė koaguliacija yra
būklė, pasireiškianti sistemine krešėjimo
aktyvacija, galinčia sukelti trombinę smulkių bei
vidutinių kraujagyslių obstrukciją ir kartu
besivystančiu trombocitų bei krešėjimo faktorių
išeikvojimu, dėl kurio vystosi hemoraginės
komplikacijos. DIK sindromas praktiškai visada
yra antrinis ir gali būti sukeltas sepsio, piktybinių
navikų, sunkios traumos ar skubių akušerinių
būklių. Tiksli DIK sindromo diagnozė remiasi
paprasta diagnostine sistema, kuri remiasi
rutininiais laboratoriniais kraujo tyrimais.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
82
Tarptautinė DIK diagnostikos sistema apjungia
trombocitų koncentraciją, protrombino laiką ar
INR bei fibrino degradacijos produktų, pavyzdžiui
D-dimerų koncentraciją. Šioje sistemoje surinkus
virš 5 balų galima diagnozuoti diseminuotą
intravaskulinę koaguliaciją. DIK sindromas neturi
specifinio gydymo, tačiau esminis gydymo
momentas yra būklės, sukėlusios diseminuotą
intravaskulinę koaguliaciją, gydymas.
9. Literatūros sąrašas
1. Chang, Jae C. “Disseminated Intravascular
Coagulation: Is It Fact or Fancy?” Blood
Coagulation & Fibrinolysis: An International
Journal in Haemostasis and Thrombosis 29,
no. 3 (April 2018): 330–37.
2. Thachil, Jecko. “Disseminated Intravascular
Coagulation - New Pathophysiological
Concepts and Impact on Management.”
Expert Review of Hematology 9, no. 8 (August
2016): 803–14.
3. Levi, Marcel, and Suthesh Sivapalaratnam.
“Disseminated Intravascular Coagulation: An
Update on Pathogenesis and Diagnosis.”
Expert Review of Hematology 11, no. 8
(August 3, 2018): 663–72.
4. Levi, M., and H. Ten Cate. “Disseminated
Intravascular Coagulation.” The New England
Journal of Medicine 341, no. 8 (August 19,
1999): 586–92.
5. Papageorgiou, Chrysoula, Georges Jourdi,
Eusebe Adjambri, Amanda Walborn, Priya
Patel, Jawed Fareed, Ismail Elalamy, Debra
Hoppensteadt, and Grigoris T. Gerotziafas.
“Disseminated Intravascular Coagulation: An
Update on Pathogenesis, Diagnosis, and
Therapeutic Strategies.” Clinical and Applied
Thrombosis/Hemostasis: Official Journal of
the International Academy of Clinical and
Applied Thrombosis/Hemostasis 24, no.
9_suppl (December 2018): 8S-28S.
6. Iba, Toshiaki, Jerrold H. Levy, Theodore E.
Warkentin, Jecko Thachil, Tom van der Poll,
Marcel Levi, and Scientific and
Standardization Committee on DIC, and the
Scientific and Standardization Committee on
Perioperative and Critical Care of the
International Society on Thrombosis and
Haemostasis. “Diagnosis and Management of
Sepsis-Induced Coagulopathy and
Disseminated Intravascular Coagulation.”
Journal of Thrombosis and Haemostasis: JTH
17, no. 11 (November 2019): 1989–94.
7. Levi, Marcel. “Disseminated Intravascular
Coagulation: A Disease-Specific Approach.”
Seminars in Thrombosis and Hemostasis 36,
no. 4 (June 2010): 363–65.
8. Kalpatthi, Ram, and Joseph E. Kiss.
“Thrombotic Thrombocytopenic Purpura,
Heparin-Induced Thrombocytopenia, and
Disseminated Intravascular Coagulation.”
Critical Care Clinics 36, no. 2 (April 2020):
357–77.
9. Levi, Marcel, and Tom van der Poll.
“Disseminated Intravascular Coagulation: A
Review for the Internist.” Internal and
Emergency Medicine 8, no. 1 (February
2013): 23–32.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
83
10. Levi, Marcel. “Disseminated Intravascular
Coagulation in Cancer: An Update.” Seminars
in Thrombosis and Hemostasis 45, no. 4 (June
2019): 342–47.
11. Levi, Marcel, and Tom van der Poll.
“Coagulation and Sepsis.” Thrombosis
Research 149 (January 2017): 38–44.
12. McDonald, Braedon, Rachelle P. Davis, Seok-
Joo Kim, Mandy Tse, Charles T. Esmon,
Elzbieta Kolaczkowska, and Craig N. Jenne.
“Platelets and Neutrophil Extracellular Traps
Collaborate to Promote Intravascular
Coagulation during Sepsis in Mice.” Blood
129, no. 10 (March 9, 2017): 1357–67.
13. Østerud, B., and E. Bjørklid. “The Tissue
Factor Pathway in Disseminated Intravascular
Coagulation.” Seminars in Thrombosis and
Hemostasis 27, no. 6 (December 2001): 605–
17.
14. Gando, Satoshi, and Takeshi Wada.
“Disseminated Intravascular Coagulation in
Cardiac Arrest and Resuscitation.” Journal of
Thrombosis and Haemostasis: JTH 17, no. 8
(August 2019): 1205–16.
15. Levi, M. “Pathogenesis and Diagnosis of
Disseminated Intravascular Coagulation.”
International Journal of Laboratory
Hematology 40 Suppl 1 (May 2018): 15–20.
16. Gando, Satoshi, Atsushi Shiraishi, Kazuma
Yamakawa, Hiroshi Ogura, Daizoh Saitoh,
Seitaro Fujishima, Toshihiko Mayumi, et al.
“Role of Disseminated Intravascular
Coagulation in Severe Sepsis.” Thrombosis
Research 178 (June 2019): 182–88.
17. Gando, Satoshi. “Microvascular Thrombosis
and Multiple Organ Dysfunction Syndrome.”
Critical Care Medicine 38, no. 2 Suppl
(February 2010): S35-42.
18. Crawley, J. T. B., S. Zanardelli, C. K. N. K.
Chion, and D. A. Lane. “The Central Role of
Thrombin in Hemostasis.” Journal of
Thrombosis and Haemostasis: JTH 5 Suppl 1
(July 2007): 95–101.
19. Boral, Benjamin M., Dennis J. Williams, and
Leonard I. Boral. “Disseminated Intravascular
Coagulation.” American Journal of Clinical
Pathology 146, no. 6 (December 1, 2016):
670–80.
20. Singh, Parmvir, and Robert A. Schwartz.
“Disseminated Intravascular Coagulation: A
Devastating Systemic Disorder of Special
Concern with COVID-19.” Dermatologic
Therapy 33, no. 6 (November 2020): e14053.
21. Levi, Marcel, and Marie Scully. “How I Treat
Disseminated Intravascular Coagulation.”
Blood 131, no. 8 (February 22, 2018): 845–54.
22. Gando, Satoshi, Marcel Levi, and Cheng-
Hock Toh. “Disseminated Intravascular
Coagulation.” Nature Reviews. Disease
Primers 2 (June 2, 2016): 16037.
23. Wada, Hideo. “Disseminated Intravascular
Coagulation.” Clinica Chimica Acta;
International Journal of Clinical Chemistry
344, no. 1–2 (June 2004): 13–21.
24. Laursen, Mathies Appel, Julie Brogaard
Larsen, and Anne-Mette Hvas. “Platelet
Function in Disseminated Intravascular
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
84
Coagulation: A Systematic Review.” Platelets
29, no. 3 (May 2018): 238–48.
25. Toh, Cheng Hock, Yasir Alhamdi, and Simon
T. Abrams. “Current Pathological and
Laboratory Considerations in the Diagnosis of
Disseminated Intravascular Coagulation.”
Annals of Laboratory Medicine 36, no. 6
(November 2016): 505–12.
26. Iba, Toshiaki, Marcel Levi, and Jerrold H.
Levy. “Sepsis-Induced Coagulopathy and
Disseminated Intravascular Coagulation.”
Seminars in Thrombosis and Hemostasis 46,
no. 1 (February 2020): 89–95.
27. “Disseminated Intravascular Coagulopathy.”
Transfusion Medicine and Hemostasis,
January 1, 2019, 749–55.
28. Brenner, T., K. Schmidt, M. Delang, A.
Mehrabi, T. Bruckner, C. Lichtenstern, E.
Martin, M. A. Weigand, and S. Hofer.
“Viscoelastic and Aggregometric Point-of-
Care Testing in Patients with Septic Shock -
Cross-Links between Inflammation and
Haemostasis.” Acta Anaesthesiologica
Scandinavica 56, no. 10 (November 2012):
1277–90.
29. Levi, M. “Diagnosis and Treatment of
Disseminated Intravascular Coagulation.”
International Journal of Laboratory
Hematology 36, no. 3 (June 2014): 228–36.
30. Wada, H., J. Thachil, M. Di Nisio, P. Mathew,
S. Kurosawa, S. Gando, H. k Kim, et al.
“Guidance for Diagnosis and Treatment of
Disseminated Intravascular Coagulation from
Harmonization of the Recommendations from
Three Guidelines.” Journal of Thrombosis and
Haemostasis 11, no. 4 (2013): 761–67.