Silvija Daugėlaitė¹

¹Radviliškis Hospital, Radviliškis, Lithuania

Abstract

Background. Bowen disease (BD) is a precursor for an intraepidermal malignant tumor. Approximately 3-5 % of BD develops into invasive squamous cell carcinoma. BD mostly occurs in middle aged and older fair skin people, more common in women.

Aim. Review of current literature on etiology, diagnostics and management of Bowen disease.

Methods. Literature sources were selected from PubMed medical database to the following keyword combinations: Bowen disease, squamous cell carcinoma in situ, etiology, diagnosis, treatment.

Results. The risk factors are ultraviolet radiation, human papillomavirus, immunosuppression, carcinogens. Histopathology is the gold standard diagnostic method to confirm the diagnosis. Current possible treatment options: local fluorouracil and imiquimod, excision, Mohs surgery, cryotherapy, curettage (with cautery), lasers, photodynamic therapy, radiotherapy.

Conclusion. Due to the asymptomatic and non-specific manifestations of BD, clinical diagnosis is difficult. Early diagnosis and appropriate treatment are critical to improve the outcome of BD, but reducing UV exposure plays a critical role in reducing the incidence of BD and improving prognosis.

Keywords: Bowen disease, squamous cell carcinoma in situ, etiology, diagnosis, treatment.

Full article

https://doi.org/10.53453/ms.2024.5.11

Overview of Bowen disease risk factors, diagnostic options,

conservative and surgical treatment

Silvija Daugėlaitė¹

1

Radviliškis Hospital, Radviliškis, Lithuania

Abstract

Background. Bowen disease (BD) is a precursor for an intraepidermal malignant tumor.Approximately 3-5%

of BD develops into invasive squamous cell carcinoma. BD mostly occurs in middle aged and older fair skin

people, more common in women.

Aim. Review of current literature on etiology, diagnostics and management of Bowen disease.

Methods. Literature sources were selected from PubMed medical database to the following keyword

combinations: Bowen disease, squamous cell carcinoma in situ, etiology, diagnosis, treatment.

Results. The risk factors are ultraviolet radiation, human papillomavirus, immunosuppression, carcinogens.

Histopathology is the gold standard diagnostic method to confirm the diagnosis.Current possible treatment

options: localfluorouracil and imiquimod, excision, Mohs surgery, cryotherapy, curettage (with cautery), lasers,

photodynamic therapy, radiotherapy.

Conclusion. Due to the asymptomatic and non-specific manifestations of BD, clinical diagnosis is difficult.

Early diagnosis and appropriate treatment are critical to improve the outcome of BD, but reducing UV exposure

plays a critical role in reducing the incidence of BD and improving prognosis.

Keywords: Bowen disease, squamous cell carcinoma in situ, etiology, diagnosis, treatment.

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

Medical Sciences 2024 Vol. 12 (3), p. 98-111, https://doi.org/10.53453/ms.2024.5.11

98

Boveno ligos rizikos veiksnių, diagnostikos galimybių,

konservatyvaus bei chirurginio gydymo apžvalga

Silvija Daugėlaitė¹

¹Radviliškio ligoninė, Radviliškis, Lietuva

Santrauka

Įvadas. Boveno liga (BD) yra intraepiderminis piktybinio naviko pirmtakas. Apie 3–5% Boveno ligos virsta

invaziniu plokščiųjų ląstelių vėžiu. Ši liga dažniausiai pasireiškia vidutinio ir vyresnio amžiaus šviesios odos

žmonėms, dažniau moterims.

Tikslas. Remiantis naujausioje mokslinėje literatūroje pateiktais duomenimis, išnagrinėti ir apžvelgti Boveno

ligos etiologiją, diagnostiką ir gydymo metodus.

Medžiaga ir metodai. Literatūros paieška buvo vykdoma PubMed duomenų bazėje naudojant šių raktažodžių

junginius: Boveno liga, plokščialąstelinė karcinoma in situ, etiologija, diagnostika, gydymas.

Rezultatai. Boveno ligos rizikos veiksniai yra ultravioletinių spindulių poveikis, žmogaus papilomos virusas,

imunosupresija, kancerogenai. Histopatologinis tyrimas yra auksinis standartinis diagnostikos metodas

diagnozei patvirtinti. Galimi gydymo būdai: vietinis fluorouracilas bei imikvimodas, ekscizija, Mohs

mikrografinė chirurgija, krioterapija, kiuretažas, lazerinis gydymas, fotodinaminė terapija ir radioterapija.

Išvados. Dėl besimptomio pobūdžio, nespecifinių ir įvairių Boveno ligos pasireiškimų klinikinė diagnostika yra

sudėtinga. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs siekiant pagerinti BD rezultatus, tačiau

UV poveikio prevencija atlieka lemiamą vaidmenį mažinant BD dažnį ir gerinant prognozę.

Raktažodžiai: Boveno liga, plokščialąstelinė karcinoma in situ, etiologija, diagnostika, gydymas.

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

99

1. Įvadas

Boveno liga (BD) arba plokščiųjų ląstelių

karcinoma (SCC) in situ yra intraepiderminis

piktybinio naviko pirmtakas. Kliniškai ši būklė

apibūdinama kaip besimptomis lėtai didėjantis,

ryškiai atskirtas, pleiskanojantis ir eriteminis

odos pažeidimas. Pažeidimai gali būti įtrūkę,

raukšlėti arba retai pigmentuoti. Boveno ligos

rizikos veiksniai yra ultravioletinių spindulių

poveikis, žmogaus papilomos virusas,

imunosupresija, kancerogenai ir kiti faktoriai

(pvz., paveldimumas, lėtinės traumos, dermato-

zės)(1-3). Dažniausiai pasireiškia vidutinio ir

vyresnio amžiaus šviesios odos žmonėms,

dažniau pasitaiko moterims (2). Pažeidimai

dažniausiai atsiranda ant odos paviršių saulės

paveiktose vietose, tokiose kaip veidas, galva,

kaklas, apatinės galūnės (3).

Boveno liga diagnozuojama pagal tam tikrus

simptomus, išsamią ligos istoriją ir

laboratorinius tyrimus. Ši būklė lengvai

painiojama su kitomis odos ligomis, tokiomis

kaip egzema ir psoriazė. Liga dažniausiai

diagnozuojama atliekant odos biopsiją Boveno

ligai gydyti gydyti yra įvairių metodų, kurie

skiriasi priklausomai nuo individualių paciento

poreikių ir ligos ypatumų. Gydymas

individualizuojamas atsižvelgiant į paciento

poreikius, pažeidimų vietą, dydį, storį ir

klinikinius požymius (4,5). Galimi gydymo

būdai: vietinis fluorouracilas bei imikvimodas,

ekscizija, Mohs mikrografinė chirurgija,

krioterapija, kiuretažas, lazerinis gydymas,

fotodinaminė terapija ir radioterapija (6).

Sergant Boveno liga, visas epidermio storis yra

displazinis su netipiniais keratinocitais, tačiau

bazinė epidermio membrana nepažeista.

Boveno ligos progresavimas į plokščialąstelinę

karcino-mą sudaro apie 3–5%(4).

2. Epidemiologija

Dermatologinės ligos yra vienos iš labiausiai

paplitusių ligų, sutinkamų visame pasaulyje.

Per savo gyvenimą apie 30–70% visų žmonių

susirgs bent viena odos liga (7).Boveno liga

dažniausiai serga vyresni nei 60 metų

asmenys.Ligos paplitimas - 15 atvejų iš

100000 gyventojų per metus Jungtinėje

Karalystėje (5) ir Mineapolyje (9). Tyrimų

duomenimis Kanadoje BD diagnozuojama 22

moterims ir 28 vyrams per metus iš 100000

pacientų (8).Paplitimas Havajuose svyruoja

nuo 115 iki 174 atvejų 100 000 pacientų per

metus (9).BD paprastai yra anksti

diagnozuojama dėl išvystytų diagnostinių

galimybių bei lėto ligos progresavimo.

3. Rizikos veiksniai

Žinomi etiologiniai BD veiksniai yra UV

spinduliuotė, žmogaus papilomos virusas,

imunosupresija, arseno poveikis, spindulinė

terapija (5,8).

3.1 UV spinduliuotė

Pats reikšmingiausias ir svarbiausias rizikos

faktorius, skatinantis Boveno ligos atsiradimą

yra UV šviesos spinduliai.

Pakartotinis per didelis saulės spindulių arba

UV lempų šviesos poveikis sukelia odos

pakitimus. Svarbesnis UV spinduliuotės

intensyvumas, negu spinduliuotės dažnis.

Saulės spinduliuotės spektras (nuo 290 iki 1

mm) apima ultravioletinę spinduliuotę, tiek

UVB (280–320 nm), tiek UVA (320–400 nm),

matomą šviesą (400–700 nm) ir infraraudonąją

spinduliuotę (virš 700 nm).UVB sudaro 5%, o

UVA – 95% saulės UV spindu-liuotės

žemėje.Spinduliuotės prasiskverbimas į odą

priklauso nuo jos bangos ilgio. UVB

spinduliuotė prasiskverbia tik į epidermį, UVA

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

100

– į dermą, o matoma ir infraraudonoji

spinduliuotė gali pasiekti poodinį riebalinį

audinį (10). UVB poveikis gali sukelti

feroptozę žmogaus odos keratinocituose, o tai

lemia jų žūtį (11). UVA spinduliuotė yra

absorbuojama odoje esančio melanino. Per

laisvųjų radikalų poveikį pažeidžiama DNR

struktūra, taip sukeldama mutacijas (12),

slopinami tumoro supresijos genai, dėl ko

formuojasi neoplazija (13).

3.2 Žmogaus papilomos virusas

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukelta odos

infekcija yra vienas iš Boveno ligos vystymosi

rizikos veiksnių (14). ŽPV yra maži virusai be

apvalkalo, turintys ikosaedrinę kapsidę,

priklauso papillomaviridae šeimai.Iki šiol

nustatyta daugiau nei 200 serotipų (15). ŽPV

taikosi į nediferencijuotus keratinocitus epitelio

baziniame sluoksnyje, odoje ir gleivinėse.Nors

visi ŽPV replikuojasi epitelio viduje, serotipai

yra suskirstyti pagal jų gebėjimą užkrėsti odos

ar gleivinės keratinocitus. Su BD buvo siejami

keli serotipai, įskaitant ŽPV-6 ir ŽPV-18

koinfekciją (16), ŽPV-58 porūšį A1 (17), ŽPV-

31 (18), ŽPV-11, 16 ir 18 (19). ŽPV-18, 16, 48

ir 34 gali sukelti BD lytinių organų srityje.

ŽPV-16 yra dažniausiai susijęs su ligos

atsiradimu. ŽPV infekcijos paplitimas

pacientams, sergantiems BD,skirtingų tyrimų

duomenimis, labai skiriasi nuo 4,8% (18) iki

68% (20). Retrospektyvinis tyrimas parodė,

kad ŽPV aptikimo dažnis sergant BD dubens

odos srityje buvo žymiai didesnis, lyginant su

BD kitose kūno vietose(21).

3.3 Imunosupresija

Imuninė sistema yra labai svarbi odos vėžio

prevencijai, vystymuisi ir progresavimui. Odos

vėžinių susirgimų rizika padidėja tiek pirminės

(įgimtos), tiek antrinės imunosupresijos

atveju,įskaitant organų transplantacijos reci-

pientus, sergančius žmogaus imunodeficito

viruso (ŽIV) infekcija, vartojančius

imunosupresinius vaistus bei sergančius

navikinėmis ligomis. Ryšys tarp odos susirgimų

ir imunosupresijos didžiąja dalimi paaiškinamas

imuniteto sutrikimu, padidėja tikimybė susirgti

keliomis daug agresyvesnėmis odos vėžio

formomis ir yra didesnė metastazių rizika

(12,22,33). Asmenims, kurių imunitetas

susilpnėjęs, gresia susirgti BD jaunesniame

amžiuje (23).

3.4 Arseno poveikis

Boveno liga taip pat susijusi su ilgalaikiu

arseno poveikiu (24).Lėtinis didelis arseno

kiekis geriamajame vandenyje sukelia daugybę

neigiamų padarinių žmonių sveikatai, įskaitant

odos pažeidimus (25).Odos ligos laikomos

dažniausiai pasitaikančiu neigiamu ilgalaikiu

arseno poveikiu. Pažeidimai paprastai išsivysto,

kai latentinis laikotarpis apima daugiau nei 20

metų nuo vartojimo pradžios.Arseno sukeltai

BD būdingi daugybiniai ir atsinaujinantys

pažeidimai.Ilgalaikis arseno poveikis sukelia

jautrių asmenų imuniteto susilpnėjimą. Arseno

keratozės dažniausiai atsiranda ant delnų ir

padų bei gali progresuoti iki SCC (26). Tikslus

patofiziologinis veikimo mechanizmas

neaiškus, tačiau kancerogeninis arseno poveikis

susijęs su padidėjusiu oksidaciniu stresu,

chromosomų anomalijomis, nekontroliuojamu

ląstelių au-gimu bei nenormalia imuninės

sistemos veikla(27,28).

3.5 Kiti rizikos veiksniai

Didžiausias sergamumas pastebimas vyresnio

amžiaus, šviesios odos, europidų rasės

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

101

žmonėms, turintiems padidintą jautrumą UV

spinduliuotei (29-31).

Vienas iš veiksnių, lemiančių gerą odos

funkciją, yra tinkamai veikiantis odos

mikrobiomas.Odos disbiozė susijusi su

pakitusiu imuniniu atsaku, lemiančiu odos ligas,

įskaitant ir vėžinius odos susirgimus (32). BD

taip pat sukeliama jonizuojančios spinduliuotės,

terminio odos pažeidimo, uždegiminių

dermatozių (sisteminė raudonoji vilkligė,

paprastoji vilkligė) (9,33).

4. Diagnostika

Ligų diagnozavimas priklauso nuo diagnostinių

požymių, kurie gali labai skirtis dėl ligos

biologijos. Diagnostikos kriterijai gali

prieštarauti vienas kitam, todėl subjektyvus

esamų požymių įvertinimas yra esminis

dermatohistologinės diagnozės elementas.

Odos bioptato histopatologinis ištyrimas yra

auksinis standartinis diagnostikos metodas

diagnozei patvirtinti. Imunohistochemija, der-

matoskopija ir konfokalinė mikroskopija yra

pagalbiniai metodai, naudojami diagnozuojant

BD (34).

4.1 Histopatologija

Oda yra sudėtingas organas, kurio funkcijos yra

glaudžiai susijusios su jos histologine

struktūra.Histopatologinis ištyrimas yra pa-

grindinis standartinis diagnostikos metodas

diagnozei patvirtinti.Nustačius indikacijas odos

biopsijai, sprendžiama dėl biopsijos tipo bei

biopsijos vietos. Atliekant odos biopsiją turėtų

būti žinoma atitinkama informacija - paciento

amžius, odos pažeidimų vieta ir tipas, pasiskirs-

tymas, egzistavimo trukmė ir ankstesnė terapija.

BD mikroskopiškai apibūdinama keratinocitų

atipija, apimančia visą epidermį, nepažeidžiant

dermoepiderminės jungties. Sergant BD

keratinocitai demonstruoja intensyvų mitozinį

aktyvumą, pleomorfizmą ir labai didelius

branduolius (35). Keratinocitai taip pat gali būti

vakuolizuoti bei turėti aiškią ir ryškią

eozinofilinę citoplazmą, primenančią Pageto

ląsteles. Dažni radiniai yra ląstelių

dispoliškumas, subrendusių ląstelių nebuvimas.

Kiti tipiški požymiai yra didesnė ar mažesnė

hiperkeratozė ir parakeratozė, taip pat akantozė

ir visiškas architektūros praradimas.Lėtinis

uždegiminis infiltratas, susidedantis iš

limfocitų, plazminių ląstelių ir histiocitų,

dažniausiai randamas paviršinėje dermoje (19).

4.2 Imunohistochemija

Imunohistochemija yra neatsiejama audinių

diagnostikos ir biomarkerių aptikimo technika,

plačiai naudojama visame pasaulyje. Dažniau-

siai šis metodas taikomas kartu su morfologiniu

vertinimu kaip diagnostikos priemonė, o vėžio

diagnostikos kontekste ji yra patikima ir ekono-

miška priemonė integruotam biožymenų aptiki-

mui (36). Imunohistocheminis dažymas gali

būti naudingas norint patvirtinti skirtingus BD

variantus, tokius kaip proliferuojančios ląstelės

branduolio antigeno (PCNA) blyškus pasiskirs-

tymas tarp keratinocitų, didžiulė citokeratino 10

(CK10) ekspresija daugeliu BD atvejų, mažė-

jantis CD1a+, CK 13, 15, 16 ekspresija skaidrių

ląstelių variante ir CK 14 raiška

progresuojančio tipo BD (37,38). Neseniai

atliktame tyrime buvo įrodyta, kad p16

dažymas yra gerai išreikštas ir išskirtinai

atitinka BD, todėl gali būti naudojamas

nustatant histologinę diagnozę bei siekiant

atskirti BD nuo aktininės ir seborėjinės

keratozės (39). Kita vertus, Murao ir kiti

pranešė, kad esant ŽPV indukuotai BD, p16

ekspresija nėra patognominis žymuo. Kai

kuriais atvejais p53 nebuvimas gali būti su ŽPV

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

102

susijusios BD žymuo. Todėl norint nustatyti

ŽPV tipą, reikalinga in situ hibridizacija ir

polimerazės grandininė reakcija (PGR) (40).

4.3 Dermatoskopija

Tyrimai parodė, kad dermatoskopijos

naudojimas gali padėti tiksliau įvertinti ir

klasifikuoti odos pažeidimus, įskaitant įtariamą

odos vėžį.Dermatoskopija yra vertinimo

priemonė ir neinvazinė technika, skirta vizualiai

įvertinti odos pažeidimus (41).Literatūroje nėra

minimų standartinių dermatoskopinių kriterijų

BD diagnozei nustatyti (42). Zalaudek ir kiti

aprašytos BD dermatoskopinės savybės –

glomerulus primenančios kraujagyslės ir

pleiskanojančios plokštelės (43). Dažniausiai

stebimi bruožai yra žvynuotas paviršius, rudi

taškeliai su dėmėtu pasiskirstymu, vienalytė

pilkai rusva ir tinklinė pigmentacija (42).

Payapvipapong ir Tanaka paskelbė trijų

skirtingų tipų BD klasifikaciją: 1) Klasikinis

BD – netipinis kraujagyslių raštas, balkšvi

žvyneliai ir rausvas tinklas; 2) Pigmentuotas

BD - pigmentacija be struktūros, pigmentuotos

juostelės ir pluta; 3) Iš dalies pigmentuotas BD

– dviejų aukščiau išvardytų derinys (44).

Derma-toskopinės diferencinės diagnozės yra

aktininė keratozė, seborėjinė keratozė, bazinių

ląstelių karcinoma, plokščiosios kerpligės

keratozė, pieno liaukos Pageto liga ir piktybinė

lentigo melanoma (42).

4.4 Konfokalinė mikroskopija

Konfokalinė mikroskopija vertinga neinvazinei

gerybinių ir piktybinių odos navikų

diagnostikai, naudojama kaip pagalbinė

priemonė odos pažeidimams nustatyti. Šis

ištyrimo metodas suteikia galimybę tiesiogiai,

neinvaziniu būdu, nuosekliai ištirti pažeistą odą,

peržiūrint priartintus didelės raiškos vaizdus,

sumažina būtinybę atlikti gerybinių pažeidimų

biopsijas(45,46).

5. Gydymas

Atsižvelgiant į Boveno ligos lokalizaciją bei

išplitimą, gydymo prieinamumą, gydytojo

kompetenciją, paciento amžių, imuninę būklę,

kartu vartojamus vaistus, gretutines ligas,

taikomi įvairūs gydymo būdai. Vietinis

gydymas - 5-fluorouracilo, imikvimodo kremai,

chi-rurginės intervencijos, tokios kaip ekscizija,

Mohs chirurgija, destruktyvios terapijos –

krioterapija, kiuretažas, šviesos terapija -

lazerio, fotodinaminė terapija (PDT),

radioterapija (4). Kadangi BD dažniausiai

pasireiškia pagy-venusiems asmenims ir

pažeidimai dažniausiai būna srityse, kuriose

žaizdos gyja silpnai, pirmenybė teikiama

neinvaziniam gydymui (47). Pagrindinis

gydymo tikslas - sumažinti invazyvios SCC

riziką.

5.1 Vietinis gydymas

Vietinis BD gydymas reikalauja mažiau

patirties ir yra pranašesnis už eksciziją

pagyvenusiems pacientams, esant dideliems ir

daugybiniams pa-žeidimams, anatomiškai

sudėtingose vietose, to-kiose kaip pirštai,

lytiniai organai, nosis ir ausis, kur po operacijos

gali blogai gyti žaizdos (48).

5.1.1 Imikvimodas

Imikvimodas yra chemoterapinis, priešvirusinis

preparatas, priklausantis heterociklinių

imidazochinolino amidų grupei (49).

Imikvimodas yra imuninio atsako modi-

fikatorius, skatina alfa interferono bei kitų

citokinų biosintezę ir pasižymi geru gydomuoju

poveikiu (6,50). Imikvimodo 5% kremo

naudojimas BD gydymui pagrįstas nedidelių

imčių klinikiniais tyrimais (51) bei ekspertų

nuomone, tačiau ne pagal tas indikacijas, kurios

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

103

nurodytos vaisto registracijos charakteristikose

(52). Tai yra alternatyvus gydymas, kurio dėka

galima išvengti chirurginių procedūrų. Tai

paranku pacientams, kuriems chirurginės

intervencijos kontraindikuotinos, pavyzdžiui,

esant poliligotumui ir polifarmacijai

vyresniame amžiuje (53). Po 6 savaičių

pacientų gydymo klinikinis veiksmingumas

svyruoja nuo 57% iki 86% (5,8,38). Dažnas

nepageidaujamas poveikis - uždegiminė

reakcija, eritema ir pigmentacija. Sergant

hiperkeratotine BD imikvimodo poveikis

ribotas (5,8).

5.1.2 5-Fluorouracilas

Fluorouracilas (5-FU) yra sudedamosios

ribonukleino rūgšties dalies uracilo analogas.

Manoma, kad šis vaistinis preparatas veikia

kaip antimetabolitas. Ląstelėje fluorouracilas

virsta aktyviu deoksinukleotidu ir trikdo DNR

sintezę, nes blokuoja timidilo rūgšties

susidarymą iš deoksiuridilo rūgšties, veikiant

ląsteliniam fermentui timidilatosintetazei. Be to,

fluoro-uracilas gali įsiterpti į RNR ir.trikdyti

RNR sintezę. Citotoksinis poveikis stipriausiai

pasi-reiškia sparčiai augančiose ląstelėse ir gali

sukelti ląstelių žūtį (54).

5-FU 5% kremas tepamas vieną ar du kartus per

dieną 3-4 savaites, jei reikia, kartojama

intervalais. Mažesnės koncentracijos yra

mažiau veiksmingos (5,33). Gydymo

efektyvumas skirtingų tyrimų duomenimis po

12 mėn. svyruoja nuo 48 iki 69% (5,55).

Dažniausias nepageidaujamas 5-fluorouracilo

poveikis yra skausmas, eritema, deginimo

pojūtis ir išopėjimas tepimo vietoje (33,38).

5.2 Chirurginės intervencijos

5.2.1 Ekscizija

Pagrindinis BD gydymo tikslas yra visiškai

pašalinti naviką, maksimaliai išsaugant

pažeistos vietos funkciją ir estetinę išvaizdą.

Vienas iš dažniausių Boveno ligos gydymo

būdų yra chirurginė ekscizija. Šis metodas

taikomas pacientams, kai abejojama dėl ligos

invaziškumo, t.y kai karcinoma in situ gali

išsivystyti į invazinį SCC (56). Ekscizija yra

veiksmingiausias BD gydymo metodas, kurio

efektyvumas po 12 mėnesių didesnis nei 95%

(5,57,58).

Rekomenduojamos naviko šalinimo ribos turėtų

būti nustatomos patologiškai atsižvelgiant į

subklinikinio išsiplėtimo ir pasikartojimo riziką

(57,59). Atliktuose tyrimuose buvo pastebėta,

kad navikų, neturinčių invazyvumo rizikos

požymių, ekscizinio krašto rekomenduojamos

ribos yra nuo 4mm iki 6mm (60-63).

Sudėtingesnėse vietose (galvos odoje, ausyse,

akių vokuose, nosyje, lūpose) arba turinčiose

didelės invazyvumo rizikos požymių ekscizinės

ribos ne mažesnės kaip 6-9 mm (64-66).

Ekscizijos trūkumai – randai, prastas

kosmetinis rezultatas, didesni kaštai (67).

5.2.2 Mohs mikrografinė chirurgija

Mohs mikrografinė chirurgija (MMS) šiuo metu

laikoma daugelio tipų odos vėžio veiksmin-

giausiu gydymo metodu.Operacijos metu

šalinamas navikas sveikų audinių ribose labiau

tausojant navikinių pakitimų neturinčius

audinius. Atliekant MMS yra nuolat

histologiškai vertinamos periferinės naviko

ribos. Navikas šalinamas po vieną sluoksnį ir

kiekvienas pašalintas mėginys tiriamas

mikroskopu. Naviko ekscizija užbaigiama, kai

visos ribos yra be neoplazijos(68).

Visapusiškai įvertinus naviko ribas, MMS

užtikrina mažesnį pasikartojimo dažnį. MMS

metodas gali būti skiriamas pirminiams arba

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

104

pasikartojantiems, sergantiems retais odos

navikais, kai gresia piktybinė transformacija,

taip pat sudėtingų anatominių sričių navikams,

kai reikia tausoti sveikus audinius. Dėl mažo

prieinamumo ir didesnių sąnaudų dažniausiai

skiriamas tik pasikartojantiems navikams

gydyti (69,70).

5.3 Destruktyvūs gydymo metodai

5.3.1 Krioterapija

Krioterapija yra vienas iš dažniausiai

naudojamų Boveno ligos gydymo būdų,

pagrįstas destrukciniu šalčio poveikiu. Paprastai

taikoma pacientams, turintiems pavienius

pažeidimus, esančius gerai gyjančiose vietose

(8). Procedūros metu pažeidimas užšaldomas

keliais užšaldymo - atšildymo ciklais. Šio

metodo veiksmingumas priklauso nuo daugelio

veiksnių, įskaitant gydymo trukmę, pažeidimo

vietą ir dydį (8,9). Procedūros metu nepasiekus

naviko centro - mažas gydymo efektyvumas bei

didelis ligos atsinaujinimo dažnis (14).

Šalutinis poveikis yra skausmas, pūslės, blogas

gijimas, hipopigmentiniai randai(71). Nusta-

tyta, kad taikant krioterapiją gyjama greičiau

nei po radioterapijos, bet ne taip gerai kaip po

kiuretažo ar fotodinaminės terapijos (5).

5.3.2 Kiuretažas (su kauteriu)

Tai vienas saugiausių ir veiksmingiausių BD

gydymo metodų - paprastas, pigus, tinkantis

pavieniams, mažiems dariniams (6, 72).

Indikuotinas pacientams, turintiems didelių

hiperkeratozinių pakitimų, netoleruojantiems

krioterapijos ir vietinio gydymo (33). Šio

metodo veiksmingumas priklauso nuo naudo-

jamos įrangos ir operatoriaus įgūdžių. Gydymo

efektyvumas svyruoja nuo 81% kiuretažo ir iki

93 – 98% kiuretažo su kauteriu atveju (5,6).

Nustatyta, jog naudojant kiuretažo su kauteriu

būdą, jaučiamas mažesnis skausmas, greitesnis

gijimas ir mažesnis recidyvo dažnis bei mažiau

komplikacijų, nei taikant krioterapiją (5).

5.4 Šviesos terapija

5.4.1 Anglies dioksido (CO2) lazerio terapija

Lazerinis gydymas pažengė į priekį gydant

įvairius odos pažeidimus ir būkles, naudingas

tiek pacientams, tiek gydytojams.Tarp visų tipų

fotochirurginių lazerių su skirtingu bangos

ilgiu, anglies dioksido (CO

2

) lazeris yra vienas

plačiausiai naudojamų dermatologijoje (73).

CO2 lazerio veikimo principas pagrįstas

impulsiniu infraraudonųjų spindulių poveikiu,

atliekama koaguliacija ir audinių destrukcija

(74). Šis metodas svarstytinas sudėtingesnių

sričių BD gydymui. Vieno retrospektyvinio

tyrimo duomenimis, 44 BD pacientams

nustatytas 86% veiksmingumas po vienos CO2

lazerio gydymo procedūros, recidyvo dažnis

7% (per 8-52 mėnesius) (75).Nedidelei daliai

paci-entų stebimas nepageidaujamas vietinis

poveikis - nežymi hipopigmentacija, atrofiniai

pokyčiai, persistuojanti eritema (76,77).

5.4.2 Metilaminolevulinato fotodinaminė

terapija (MAL FDT)

Fotodinaminė terapija apima vietinį

metilaminolevulinato naudojimą trims

valandoms. MAL kremas naudojamas kaip

fotosensibilizuojanti medžiaga. Po to plotas

apšviečiamas siaurajuosčio šviesos diodo

raudona šviesa. Procedūra kartojama po

savaitės ir, jei reikia, po 3 mėnesių.

Fluorescencijos naudojimas padeda nustatyti

pažeidimo ribas, aptikti recidyvą su 100%

jautrumu ir 85% specifiškumu (5,9,78,79).

FDT yra neinvazinis, tausojantis audinius bei

veiksmingas gydymo būdas (5,6). Šis metodas

naudojamas esant dideliems pažeidimams ( < 3

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

105

cm²) bei apatinių galūnių ar kitų sudėtingų

sričių BD gydymui (5). Tačiau FDT siejama su

gerokai didesne nesėkmingo gydymo rizika nei

taikant chirurginę eksciziją (55).

5.4.3 Radioterapija

Radioterapija (RT) – navikų gydymo metodas,

naudojant rentgeno spindulius, elektronų,

protonų ir kitus radiacijos sukuriamus dalelių

pluoštus, tokius kaip radioizotopiniai α, β ir γ

spinduliai (80). Taikant RT gydymo būdą,

maždaug apie 95% pacientų pasireiškia odos

reakcijos (81). Ūminės reakcijos: eritema,

niežtinti sausa oda, pūslės ir audinių nekrozė

(82). Lėtinės reakcijos: kraujotakos ir

jungiamojo audinio pokyčiai, sukeliantys

teleangiektazijas, odos atrofiją bei hiper-

pigmentaciją (83). Šis gydymo metodas

nerekomenduojamas kojų BD gydymui dėl

prasto gyjimo(5). RT gali būti taikoma kaip

alternatyvus pirminis naviko gydymas

pacientams, kuriems negalima atlikti operacijos

dėl lokaliai išplitusio pažeidimo, estetiniu arba

funkciniu požiūriu jautrioje naviko vietoje

(galvos oda, genitalijos) taip pat senyvo

amžiaus pacientams, kuriems kiti gydymo

metodai yra kontraindikuotini. Šis gydymo

metodas pakankamai ilgas ir daugeliu atvejų

pasireiškia recidyvas, todėl pirmenybė, esant

galimybei, turėtų būti teikiama chirurginiam

gydymui (56).

6. Išvados

Dėl besimptomio pobūdžio, nespecifinių ir

įvairių Boveno ligos pasireiškimų klinikinė

diagnostika yra sudėtinga.Atsižvelgiant į

piktybinės transformacijos riziką, ankstyva

diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai

svarbūs siekiant pagerinti BD rezultatus, tačiau

prevencija atlieka lemiamą vaidmenį mažinant

BD dažnį ir gerinant prognozę.Svarbiausia

prevencijos priemonė yra UV poveikio

mažinimas.

Literatūros šaltiniai

1. Molina-García M, Malvehy J, Granger C,

Garre A, Trullàs C, Puig S.Exposome and

Skin. Part 2. The Influential Role of the

Exposome, Beyond UVR, in Actinic Keratosis,

Bowen's Disease and Squamous Cell

Carcinoma: A Proposal Dermatol Ther.

(2022)12:361–80.

2. Sharma A, Birnie AJ, Bordea C, Cheung ST,

Mann J, Morton CA et al. British Association

of Dermatologists guidelines for the

management of people with cutaneous

squamous cell carcinoma in situ (Bowen

disease) 2022. Br J Dermatol. (2023)188:

186–94.

3. Kim YS, Park GS, Bang CH, Chung

YJ.Genomic landscape of multiple Bowenʼs

disease using whole-exome sequencing.J

Dermatolis. (2023)50:397–00.

4.Mohandas P, Lowden M, Varma S.Bowen's

disease.BMJ. (2020)368:m813.

5. Morton CA, Birnie AJ, Eedy DJ. British

association of dermatologists' guidelines for the

management of squamous cell carcinomain

situ(Bowen's disease) 2014.Br J

Dermatol.2014;170:245–60.

6.Neubert T., Lehmann P. Bowen’s disease - A

review of newer treatment options.Ther. Clin.

Risk Manag.2008;4:1085–1095.

7. Hay RJ,Johns NE,Williams HCetal.The

global burden of skin disease in 2010: an

analysis of the prevalence and impact of skin

conditions.J Invest 2-

Dermatol2014;134:1527–34.

8. Arlette JP, Trotter MJ. Squamous cell

carcinoma in situ of the skin: history,

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

106

presentation, biology and treatment. Australas J

Dermatol, 2004, 45(1):1–11.

9. Bath-Hextall FJ, Matin RN, Wilkinson D,

Leonardi-Bee J. Interventions for cutaneous

Bowen’s disease. Cochrane Database Syst Rev,

2013, (6):CD007281.

10.Holick MF. Biological effects of sunlight,

ultraviolet radiation, visible light, infrared

radiation and vitamin D for health.Anticancer

Res.2016;36:1345–1356.

11. Vats K, Kruglov O, Mizes A, Samovich SN,

Amoscato AA, Tyurin VA, Tyurina YY, Kagan

VE, Bunimovich YL. Keratinocyte death by

ferroptosis initiates skin inflammation after

UVB exposure.Redox Biol.2021;47:102143.

12. Gordon R. Skin Cancer: An Overview of

Epidemiology and Risk Factors. Seminars in

Oncology Nursing 2013; 29(3): 160- 169.

13. Lim J. L, Stern R. S. High Levels of

Ultraviolet B Exposure Increase the Risk of

Non-Melanoma Skin Cancer in Psoralen and

Ultraviolet A-Treated Patients. J Invest

Dermatol. 2005; 124(3): 505-513.

14.Park HE, Park JW, Kim YH, Han JH, Bang

CH, Park YM, et al. Analysis on the

effectiveness and characteristics of treatment

modalities for Bowen's disease: An

observational study.J Clin Med.2022;11:2741.

15.Bravo I.G., Felez-Sanchez M.

Papillomaviruses: Viral evolution, cancer and

evolutionary medicine.Evol. Med. Public

Health.2015;2015:32–51.

16.Eftekhari H, Nejad KG, Azimi SZ, Rafiei R,

Mesbah A. Bowen’s disease associated with

two human papillomavirus types.Acta Med

Iran.2017;55(9):594–596.

17.Kobayashi K, Tanese K, Kubo A, et al.

Identification of a human papillomavirus type

58 lineage in multiple Bowen’s disease on the

fingers: case report and published work

review.J Dermatol.2018;45(10):1195–1198.

18.Hama N, Ohtsuka T, Yamazaki S. Detection

of mucosal human papillomavirus DNA in

Bowenoid papulosis, Bowen’s disease and

squamous cell carcinoma of the skin.J

Dermatol.2006;33(5):331–337.

19.Idriss MH, Misri R, Boer-Auer A.

Orthokeratotic Bowen disease: a

histopathologic immunohistochemical and

molecular study.J Cutan

Pathol.2016;43(1):24–31.

20.Mii S, Amoh Y, Tanabe K, Kitasato H, Sato

Y, Katsuoka K. Nestin. Expression in Bowen’s

disease and Bowen’s carcinoma associated with

human papillomavirus.Eur J

Dermatol.2011;21(4):515–519.

21.Baek YS, Jeon J, Kim A, Song HJ, Kim C.

Human papillomavirus is more frequently

detected in the pelvic than non-pelvic area in

patients with squamous cell carcinoma in situ

(Bowen’s disease)Eur J

Dermatol.2020;30(2):111–118.

22. Angus J. Diagnosis and management of

nonmelanoma skin cancer. Prescriber 2017;

28(5): 33-40.

23.Heppt MV, Schlager G, Berking C.

Epithelial precancerous lesions. In: Kang S,

Amagai M, Bruckner AL, Enk AH, Margolis

DJ, McMichael AJ, et al., editors.Fitzpatrick's

Dermatology in General Medicine.9th ed. New

York: Mcgraw-Hill; 2019. pp. 1857–83.

24. Tseng WP,Chu HM,How SW,Fong

JM,Lin CS,Yeh S.Prevalence of skin cancer

in an endemic area of chronic arsenicism in

Taiwan.J Natl Cancer Inst1968;40(3):453–

463.

25. Gebel T.Confounding variables in the

environmental toxicology of

arsenic.Toxicology2000;144(1–3):155–162.

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

107

26.Gawkrodger DJ. Occupational skin

cancers.Occup Med (Lond)2004;54(7):458–

463.

27. Lee C.H., Yu H.S. Role of mitochondria,

ROS, and DNA damage in arsenic induced

carcinogenesis.Front. Biosci.2016;8:312–320.

28.Huang HW, Lee CH, Yu HS. Arsenic-

Induced Carcinogenesis and Immune

Dysregulation. Int J Environ Res Public Health.

2019 Aug 1;16(15):2746. doi:

10.3390/ijerph16152746. PMID: 31374811;

PMCID: PMC6696092.

29. De Oliveira ECV, da Motta VRV, Pantoja

PC, et al. Actinic keratosis - review for clinical

practice.Int J Dermatol.2019;58(4):400–407.

30. Rossi R, Mori M, Lotti T. Actinic

keratosis.Int J Dermatol.2007;47:895–904.

31. Lomas A, Leonardi-Bee J, Bath-Hextall F.

A systematic review of worldwide incidence of

nonmelanoma skin cancer.Br J

Dermatol.2012;166:1069–1080.

32. Skowron K, Bauza-Kaszewska J,

Kraszewska Z, et al. Human skin microbiome:

impact of intrinsic and extrinsic factors on skin

microbiota. Microorganisms.2021;9(3):543.

33. Gupta G, Madan V, Lear JT. Squamous cell

carcinoma and its precursors. In: Griffiths C,

Barker J, Bleiker T, Chalmer R, Creamer D,

editors.Rook's Textbook of Dermatology.9th

ed. United Kingdom: Wiley Blackwell; 2016.

pp. 3931–53.

34. Nagakeerthana S, Rajesh G, Madhavi S,

Karthikeyan K. Bowen's disease: Two case

reports of a giant and dwarf lesions.J Can Res

Ther.2017;13:371–3.

35. Pai K, Shetty S, Padmapriya J, Pai S, Rao

L. Acantholytic variant of bowen's disease with

micro-invasive squamous cell carcinoma: A

case report of a unique variant.Indian J

Dermatol.2014;59:635.

36. Khoury JD, Wang WL, Prieto VG, et al.

Validation of immunohistochemical assays for

integral biomarkers in the NCI-MATCH

EAY131 clinical trial. Clin Cancer Res.

2018;24:521–3137.Patterson JW.Weedon's

Skin Pathology.4th ed. China: Elsevier; 2016.

38. Neagu TP, Ţigliş M, Botezatu D, Enache V,

Cobilinschi CO, Vâlcea-Precup MS, et al.

Clinical, histological and therapeutic features of

Bowen's disease.Rom J Morphol

Embryol.2017;58:33–40.

39. Ianosi SL, Batani A, Ilie MA, Tampa M,

Georgescu SR, Zurac S, et al. Non-invasive

imaging techniques for thein vivodiagnosis of

Bowen's disease: Three case reports.Oncol

Lett.2019;17:4094–101.

40. Murao K, Yoshioka R, Kubo Y. Human

papillomavirus infection in Bowen disease:

negative p53 expression, not p16(INK4a)

overexpression, is correlated with human

papillomavirus associated Bowen disease. J

Dermatol, 2014, 41(10):878–884.

41. Butler TD, Matin RN, Affleck AG, Fleming

CJ, Bowling JC. Trends in dermoscopy use in

the UK: results from surveys in 2003 and 2012.

Dermatol Pract Concept

[Internet].2015;5(2):2938.

42. Yang Y, Lin J, Fang S, Han S, Song Z.

What's new in dermoscopy of Bowen's disease:

Two new dermoscopic signs and its differential

diagnosis.Int J Dermatol.2017;56:1022–5.

43. Zalaudek I, Argenziano G, Leinweber B,

Citarella L, Hofmann-Wellenhof R, Malvehy J,

et al. Dermoscopy of Bowen's disease.Br J

Dermatol.2004;150:1112–6.

44. Payapvipapong K, Tanaka M. Dermoscopic

classification of Bowen's disease. Australas J

Dermatol. 2015 Feb;56(1):32-5. doi:

10.1111/ajd.12200. Epub 2014 Oct 21.

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

108

45. Fraga - Braghiroli N.A., Stephens A.,

Grossman D., Habinovitz H., Castro R.P.R.,

Scope A. Use of handheld reflectance confocal

microscopy for in vivo diagnosis of solitary

facial papules: a case series.J Eur Acad

Dermatol Venereol.2014;28:933–942.

46. Cinotti E., Perrot J.C., Campolmi N.,

Labeille B., Espinasse M., Grivet D., et al. The

role of in vivo confocal microscopy in the

diagnosis of eyelid margin tumors: 47 cases.J

Am Acad Dermatol.2014;71:912–918.

47.Chang YC, Anolik RB, Cabral H, Bhawan

J. Frequency of squamous cell carcinomain

situ(SCCIS) and SCC in re-excisions of

biopsy-proven cutaneous SCCIS.Br J

Dermatol.2017;177:1747–8.

48. Bargman H,Hochman J.Topical treatment

of Bowen's disease with 5 fluorouracil.J Cutan

Med Surg.2003;7:101-105.

49.Cox N.H., Eedy D.J., Morton C.A.

Guidelines for management of Bowen’s

disease: 2006 update.Br. J.

Dermatol.2007;156:11–21.

50. Ko H.C., Oh C.K., Kim S.J., Kim B.S., Jang

B.S., Kim M.B., Kwon K.S. The effects of 5%

imiquimod cream on Bowen’s disease.Korean

J. Dermatol.2006;44:1410–1416.

51. Patel GK, Goodwin R, Chawla M, Laidler

P, Price PE, Finlay AY, Motley RJ. Imiquimod

5% cream monotherapy for cutaneous

squamous cell carcinoma in situ (Bowen's

disease): a randomized, double-blind, placebo-

controlled trial. J Am Acad Dermatol. 2006

Jun;54(6):1025-32.

52. Aldarapreparato charakteristikų santrauka

2022-11-22.

53. Alessi S. S, Sanches J. A, de Oliveira W. R,

Messina M. C, de Almeida Pimentel E. R, Neto

C. F. Treatment of cutaneous Tumors with

Topical 5% Imiquimod Cream. Clinics (Sao

Paulo) 2009; 64(10): 961-966.

54. D.B.Longey,D.P.Harkin,P.G.Jonson 5-

fluorouracil—mechanisms of action and

clinical strategies Nat. Rev. Cancer,3(2003),

pp.330-338.

55. Salim A, Leman JA, McColl JH, Chapman

R, Morton CA. Randomized comparison of

photodynamic therapy with topical 5-

fluorouracil in Bowen's disease. Br J Dermatol.

2003 Mar;148(3):539-43.

56. European Dermatology Forum.Guideline

on the diagnosis and treatment of invasive

squamous cell carcinoma of the skin.2018.

[Accessed October 26, 2020].

57. M.Overmark,S.Koskenmies,S.Pitkanen.

A retrospective study of treatment of squamous

cell carcinoma in situ Acta Derm

Venereol,96(1)(2016), pp.64-67.

58.M.Jansen,D.Appelen,P.J.Nelemans,V.

Winnepenninckx,N.W.J.Kelleners-Smeets,K.

Mosterd Bowen’s disease: long-term results of

treatment with 5-fluorouracil cream,

photodynamic therapy or surgical excision.

Acta Derm Venereol,98(1)(2018), pp.114-

115.

59.Jambusaria-Pahlajani A., Miller C.J., Quon

H., Smith N., Klein R.Q., Schmults C.D.

Surgical monotherapy versus surgery plus

adjuvant radiotherapy in high-risk cutaneous

squamous cell carcinoma: A systematic review

of outcomes.Dermatol. Surg.2009;35:574–

585.

60.Stratigos A.J., Garbe C., Dessinioti C.,

Lebbe C., Bataille V., Bastholt L., Dreno B.,

Concetta Fargnoli M., Forsea A.M., Frenard C.,

et al. European interdisciplinary guideline on

invasive squamous cell carcinoma of the skin:

Part 2. Treatment.Eur. J. Cancer.2020;128:83–

102.

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

109

61.Motley R., Kersey P., Lawrence C.

Multiprofessional guidelines for the

management of the patient with primary

cutaneous squamous cell carcinoma.Br. J.

Plast. Surg.2003;56:85–91.

62.Bonerandi J.J., Beauvillain C., Caquant L.,

Chassagne J.F., Chaussade V., Clavère P.,

Desouches C., Garnier F., Grolleau J.L.,

Grossin M., et al. Guidelines for the diagnosis

and treatment of cutaneous squamous cell

carcinoma and precursor lesions.J. Eur. Acad.

Dermatol. Venereol.2011;25(Suppl. 5):1–51.

63.Sapijaszko M., Zloty D., Bourcier M.,

Poulin Y., Janiszewski P., Ashkenas J. Non-

melanoma Skin Cancer in Canada Chapter 5:

Management of Squamous Cell Carcinoma.J.

Cutan. Med. Surg.2015;19:249–259.

64.Skulsky S.L., O’Sullivan B., McArdle O.,

Leader M., Roche M., Conlon P.J., O’Neill J.P.

Review of high-risk features of cutaneous

squamous cell carcinoma and discrepancies

between the American Joint Committee on

Cancer and NCCN Clinical Practice Guidelines

In Oncology.Head Neck.2017;39:578–594.

65.Stratigos A.J., Garbe C., Dessinioti C.,

Lebbe C., Bataille V., Bastholt L., Dreno B.,

Fargnoli M.C., Forsea A.M., Frenard C., et al.

European interdisciplinary guideline on

invasive squamous cell carcinoma of the skin:

Part 1. epidemiology, diagnostics and

prevention.Eur. J. Cancer.2020;128:60–82.

66. Stratigos A., Garbe C., Lebbe C., Malvehy

J., Del Marmol V., Pehamberger H., Peris K.,

Becker J.C., Zalaudek I., Saiag P., et al.

Diagnosis and treatment of invasive squamous

cell carcinoma of the skin: European

consensus-based interdisciplinary

guideline.Eur. J. Cancer.2015;51:1989–2007.

67. Shima Ahmady, Patty J. Nelemans, Nicole

W.J. Kelleners-Smeets, Aimee H.M.M. Arits,

Michette J.M. de Rooij, Janneke P.H.M.

Kessels, Brigitte A.B. Essers, Klara Mosterd.

Surgical excision versus topical 5% 5-

fluorouracil and photodynamic therapy in

treatment of Bowen's disease: A multicenter

randomized controlled trial,Journal of the

American Academy of Dermatology,Volume

90, Issue 1,2024,Pages 58-65,ISSN 0190-9622.

68. Arnon O., Rapini R.P., Mamelak A.J.,

Goldberg L.H. Mohs micrographic surgery:

current techniques.IMAJ.2010;12:431–435.

69.Flohil S.C., van Lee C.B., Beisenherz J.,

Mureau M.A.M., Overbeek L.I.H., Nijsten T.,

et al. Mohs micrographic surgery of rare

cutaneous tumours.J Eur Acad Dermatol

Venereol.2017;31:1285–1288.

70.Thomas C.J., Wood G.C., Marks V.J. Mohs

micrographic surgery in the treatment of rare

aggressive cutaneous tumors: the Geisinger

experience.Dermatologic

Surgery.2007;33:333–339.

71. MortonC,HornM,LemanJ et

al.Comparison of topical methyl

aminolevulinate photodynamic therapy with

cryotherapy or fluorouracil for treatment of

squamous cell carcinomain situ: Results of a

multicenter randomized trial.Arch Dermatol

2006;142:729-35.

72. Ramrakha-Jones VS, Herd RM. Treating

Bowen’s disease: A cost minimization study. Br

J Dermatol. 2003;148:1167–72.

73. Omi T,Numano K.The role of the

CO2laser and fractional CO2laser in

dermatology.Laser Ther.2014;23(1):49-60.

74. Hibler B. P, Sierra H, Cordova M, Philips

W, Rajadhyaksha M, Nehal K. S, Rossi A. M.

Carbon Dioxide Laser Ablation of Basal Cell

Carcinoma with Visual Guidance by

Reflectance Confocal Microscopy: A Proof of

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

110

Principle pilot Study. Br J Dermatol. 2016;

174(6): 1359- 1364.

75. Covadonga Martínez-González M, del Pozo

J, Paradela S, Fernández-Jorge B, Fernández-

Torres R, Fonseca E. Bowen's disease treated

by carbon dioxide laser.A series of 44

patients.J Dermatolog Treat.2008;19:293–9.

76. Shimizu I, Cruz A, Chang KH, Dufresne

RG. Treatment of squamous cell carcinoma in

situ: a review.Dermatol Surg.2011;37:1394–

411.

77. Hong SP, Lee HM, Won CH, Lee MW, et

al. A patient with Bowen’s disease successfully

treated using a 1,927-nm thulium fiber

fractional laser.Dermatol Surg.2011;37:1373–

5.

78. Zhong S, Zhang R, Mei X, Wang L.

Efficacy of photodynamic therapy for the

treatment of Bowen's disease: An updated

systematic review and meta-analysis of

randomized controlled trials. Photodiagnosis

Photodyn Ther. 2020;32:102037.

79. Morton CA, Szeimies RM, Basset-Seguin

N, Calzavara-Pinton P, Gilaberte Y, Haedersdal

M, et al. European Dermatology Forum

guidelines on topical photodynamic therapy

2019 Part 1: Treatment delivery and established

indications-Actinic keratoses, Bowen's disease

and basal cell carcinomas. J Eur Acad Dermatol

Venereol. 2019;33:2225–38.

80. Gao L, Zheng H, Cai Q, Wei L. Autophagy

and Tumour Radiotherapy. Adv Exp Med Biol.

2020;1207:375-387.

81.Rosenthal,R.Israilevich,R.Moy.

Management of acute radiation dermatitis: a

review of the literature and proposal for

treatment algorithm. JAm Acad

Dermatol,81(2019), pp.558-567

82. A.K.Rzepecki,H.Cheng,B.N.McLellan.

Cutaneous toxicity as a predictive biomarker

for clinical outcome in patients receiving

anticancer therapy. JAm Acad

Dermatol,79(2018), pp.545-555

83.R.K.Wong,R.J.Bensadoun,C.B.Boers-

Doets,J.Bryce,A.Chan,J.B.Epstein,et al.

Clinical practice guidelines for the prevention

and treatment of acute and late radiation

reactions from the MASCC Skin Toxicity

Study Group. Support Care Canc,21(2013),

pp.2933-2948.

Journal of Medical Sciences. 5 May, 2024 - Volume 12 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592

111