Greta Gujytė1, Laura Norkutė1
1 Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Heart failure (HF) is a chronic progressive multietiology syndrome, affecting approximately 2 % of Western adult population and is more common in the elderly age group (up to 5-9 %) for people over the age of 65 and the numbers are still increasing. This multifactorial syndrome is associated with many activations of neurohormonal compensatory mechanisms that have not been fully elucidated yet. HF has different phenotypes, which in recent years are associated with systemic proinflammatory state induced by comorbidities. Also, in the last few years, more and more research is emerging to support the theory of chronic systemic inflammation and the occurrence of inflammatory conditions in different groups of HF as the cause of structural and functional myocardial changes at the molecular and cellular level.
Aim: to analyze scientific literature and provide a review of literature related to new aspects of heart failure pathogenesis.
Methods: literature review and data collection sources were selected from ClinicalKey, ScienceDirect, SpringerLink, Wiley Online Library, PubMed and Cochrane Library scientific databases, following dates from 2016 to 2021, using original language keywords: “heart failure pathophysiology”, “inflammation in heart failure”, “heart failure phenotypes”, “heart failure with preserved ejection fraction pathogenesis”, “gender-related differences in heart failure”. Exclusion criteria: young adults, active infections, chronic conditions directly related to inflammation, acute heart failure and other acute pathologies of target organs, congenital heart disease, clinical trials of drugs in heart failure patients.
Conclusion: the etiological and pathogenic factors of heart failure with preserved ejection fraction are not fully known. The etiology of both preserved and reduced ejection fraction in HF groups is inflammation-related, but due to its difference in targets, myocardial remodel in different ways.
Keywords: chronic heart failure pathophysiology, inflammation in heart failure, heart failure phenotypes, preserved ejection fraction pathogenesis, gender-related differences in heart failure.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
212
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (7), p. 212-223, https://doi.org/10.53453/ms.2021.11.25
Literature review of a novel heart failure paradigm: differences
between heart failure with preserved ejection fraction and heart
failure with a reduced ejection fraction
Greta Gujytė
1
, Laura Norkutė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
Abstract
Heart failure (HF) is a chronic progressive multietiology syndrome, affecting approximately 2 % of Western adult
population and is more common in the elderly age group (up to 5-9 %) for people over the age of 65 and the numbers
are still increasing. This multifactorial syndrome is associated with many activations of neurohormonal compensatory
mechanisms that have not been fully elucidated yet. HF has different phenotypes, which in recent years are associated
with systemic proinflammatory state induced by comorbidities. Also, in the last few years, more and more research is
emerging to support the theory of chronic systemic inflammation and the occurrence of inflammatory conditions in
different groups of HF as the cause of structural and functional myocardial changes at the molecular and cellular level.
Aim: to analyze scientific literature and provide a review of literature related to new aspects of heart failure
pathogenesis.
Methods: literature review and data collection sources were selected from ClinicalKey, ScienceDirect, SpringerLink,
Wiley Online Library, PubMed and Cochrane Library scientific databases, following dates from 2016 to 2021, using
original language keywords: "heart failure pathophysiology", "inflammation in heart failure", "heart failure
phenotypes", "heart failure with preserved ejection fraction pathogenesis", "gender-related differences in heart
failure". Exclusion criteria: young adults, active infections, chronic conditions directly related to inflammation, acute
heart failure and other acute pathologies of target organs, congenital heart disease, clinical trials of drugs in heart
failure patients.
Conclusion: the etiological and pathogenic factors of heart failure with preserved ejection fraction are not fully
known. The etiology of both preserved and reduced ejection fraction in HF groups is inflammation-related, but due to
its difference in targets, myocardial remodel in different ways.
Keywords: chronic heart failure pathophysiology, inflammation in heart failure, heart failure phenotypes, preserved
ejection fraction pathogenesis, gender-related differences in heart failure.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
213
Naujos širdies nepakankamumo paradigmos literatūros apžvalga:
skirtumai tarp širdies nepakankamumo, kai išstūmio frakcija yra
išlikusi ir širdies nepakankamumo, kai išstūmio frakcija yra
sumažėjusi
Greta Gujytė
1
, Laura Norkutė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Širdies nepakankamumas (ŠN) yra lėtinis progresuojantis įvairios kilmės etiologijos sindromas, paveikiantis apie 2
proc. Vakarų šalių suaugusiųjų populiacijos bei dažniau pasireiškiantis vyresnių žmonių amžiaus grupėje – iki 5–9
proc. vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms ir skaičiai vis didėjantys. Šis daugiaetiologis sindromas yra susijęs
su daugybe neurohormoninių kompensacinių mechanizmų aktyvinimų, kurie dar nėra visiškai išaiškinti. Skirtingi ŠN
fenotipai paskutiniaisiais metais yra siejami su lėtinių ligų sukelta sistemine uždegimine būkle. Taip pat, pastaraisiais
metais atsiranda vis daugiau tyrimų, palaikančių lėtinio sisteminio uždegimo teoriją ir uždegiminės būklės
pasireiškimą skirtingose ŠN grupėse kaip pagrindinę struktūrinę ir funkcinę miokardo pažaidos priežastį
molekuliniame ir ląsteliniame lygyje.
Tikslas: naujojo ŠN patogenezės požiūrio pristatymas remiantis literatūros šaltinių analize.
Metodika: literatūros apžvalga atlikta remiantis ClinicalKey, ScienceDirect, SpringerLink, Wiley Online Library,
PubMed and Cochrane Library mokslinėmis duomenų bazėmis. Publikacijos rinktos nuo 2016 iki 2021 metų,
naudojant originalo kalbos raktažodžius: „širdies nepakankamumo patofiziologija“, „uždegimas sergantiems širdies
nepakankamumu“, „širdies nepakankamumo fenotipai“, „išlikusios išstūmio frakcijos patogenezė“, „širdies
nepakankamumo lyčių skirtumai“. Neįtraukimo kriterijai: jaunas pacientų amžius, aktyvios infekcinės ligos, lėtinės
ligos, kurių patogenezė yra tiesiogiai siejama su uždegimu, ūmus širdies nepakankamumas ir kitos ūmios organų –
taikinių patologijos, įgimtos širdies ligos, klinikiniai vaistų tyrimai sergantiems širdies nepakankamumu.
Išvados: ŠN fenotipo, kai išstūmio frakcija yra išlikusi, etiologiniai ir patogenetiniai veiksniai nėra iki galo žinomi.
Tiek išlikusios, tiek sumažėjusios išstūmio frakcijos ŠN grupių etiologija pradėta sieti su uždegimu, tačiau dėl
skirtingų jo taikinių miokardo remodeliacija vyksta nevienodai.
Raktažodžiai: lėtinio širdies nepakankamumo patofiziologija, uždegimas sergantiems širdies nepakankamumu,
širdies nepakankamumo fenotipai, išlikusios išstūmio frakcijos patogenezė, širdies nepakankamumo lyčių skirtumai.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
214
Įvadas
ŠN apibūdinamas kaip širdies funkcijos
sutrikimas, dėl kurio nėra pilnai patenkinamas
organizmo deguonies ir medžiagų apykaitos poreikis
[1]. Tai heterogeniškas sindromas, apimantis
padidėjusią simpatinę aktyvaciją bei kraujotakos
persiskirstymą dėl padidėjusios perkrovos tūriu [2].
Dėl skirtingos etiologijos, klasifikacijos,
patofiziologinių mechanizmų bei nevienodo ligos
progresavimo ŠN tampa vis didesniu iššūkiu sveikatos
sistemai: įprastai taikomas optimalus medikamentinis
(ar intervencinis / operacinis) gydymas ne visada
leidžia tinkamai suvaldyti ligą, tačiau gairių,
padedančių sveikatos priežiūros specialistui parinkti
individualizuotą gydymą (angl. patient-centered
treatment) – nėra [2–5]. Dėl to blogėja pacientų
gyvenimo kokybė, prognozė, didėja mirštamumas
[6,7].
Yra išskiriamos 4 pagrindinės ŠN
priežastys, neatsižvelgiant į vyraujantį ŠN fenotipą
[8]:
1. širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai
(išeminė širdies liga (IŠL), hipertenzija,
metabolinis sindromas (cukrinis diabetas
(CD), centrinio tipo nutukimas,
dislipidemija);
2. genetinės patologijos sąlygotos
kardiomiopatijos (KMP);
3. mechaninis pažeidimas dėl vožtuvinės
patologijos;
4. autoimuninės ir infekcinės ligos.
Dažniausiai naudojama širdies
nepakankamumo (ŠN) klasifikacija yra paremta
kairiojo skilvelio išstūmio frakcija (KS IF): ŠN, kai IF
sumažėjusi (KS IF < 40 proc.) (ŠNsIF), ŠN, kai IF
vidutiniškai sumažėjusi (KS IF 40 - 49 proc.) (ŠNvsIF)
bei ŠN, kai IF išlikusi (KS IF > 40 proc.) (ŠNiIF). 2016
metais Europos kardiologų draugijos gairėse išskirta
nauja grupė ŠNvsIF, dar vadinama „pilkąja zona“, vis
dar neretai moksliniuose tyrimuose yra prisikiriama
ŠNiIF grupei [4].
Dėl senėjančios populiacijos, pagerėjusios
širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių suvaldymo bei
ligų gydymo, ankstyvo miokardo infarkto (MI)
atpažinimo, daugiau nei 50 proc. visų ŠN sergančių
pacientų kairiojo skilvelio išstūmio frakcija (KS IF)
yra išlikusi [9]. Tačiau pastarųjų metų tyrimai leidžia
teigti, jog ŠN gali būti laikomas ne išskirtinai širdine
patologija, o sistemine liga ir anksčiau minėti
veiksniai gali būti nepriežastiniai [10,11].
ŠNiIF ir ŠNsIF patofiziologiniai skirtumai
Palyginus su ŠNsIF, hospitalizacijų ir
mirčių priežastys ŠNiIF pacientams, labiau tikėtina,
yra nesusijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos
patologija [12]. Dėl šios priežasties yra tyrinėjama
lėtinio ŠN patogenezė, nulemianti skirtingus
vystymosi mechanizmus. Daugelis pacientų,
sergančių ŠNiIF, turi ilgametę arterinės hipertenzijos
(AH) anamnezę [13,14]. Tradiciniame
patofiziologiniame modelyje perkrova tūriu lemia
koncentrinę KS hipertrofiją, fibrozę ir diastolinę
disfunkciją [15]. Galiausiai, KS diastolinė disfunkcija
nulemia pakitimus kairiajame prieširdyje (KP) – dėl
spaudimo vyksta remodeliacija, vystosi plaučių veninė
hipertenzija ir dėl to stebime dešiniųjų širdies dalių
remodeliaciją ir funkcijos sutrikimą [16]. Prieširdžių
virpėjimas (PV) dažna lėtinio padidėjusio spaudimo
KP priežastis, ilgainiui sukelianti struktūrinius širdies
pokyčius, turinčius įtakos elektrinei širdies veiklai
[17]. Naujajame ŠN patofiziologiniame modelyje,
sisteminį uždegimą sąlygojančios būklės (pvz., AH,
nutukimas, CD, metabolinis sindromas, plaučių ligos,
rūkymas, geležies trūkumas) nulemia sisteminį
mikrokraujagyslių endotelio uždegimą, širdies ir
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
215
skeleto raumenų uždegimą, o ilgai persistuojantis
uždegimas – fibrozę [18]. Šios sąlygos taip pat didina
oksidacinį stresą, skatinama kardiomiocitų hipertrofija
ir širdies raumens skaidulų standumas (angl. stiffness).
Galiausiai uždegimas vainikinėse arterijose (VA)
lemia jų funkcijos sutrikimą, mažėja VA tėkmės
rezervas. Panašūs pokyčiai įvyksta griaučių ir
raumenų kraujagyslėse sumažėjus deguonies (O
2
)
tiekimui ir pasisavinimui – patofiziologiniai modeliai
schematiškai pavaizduoti 1 pav. [9,19,20].
1 pav. ŠN patogenezės teorijų skirtumai. Margaret M. Redfield. Heart Failure with Preserved Ejection
Fraction. The New England Journal of Medicine, 2016 [19]
Kairysis skilvelis
Kairysis prieširdis
Dešinysis skilvelis
Dešinysis prieširdis
A Tradicinis modelis
Sisteminė hipertenzija
Kraujagyslinė disfunkcija
Koncentrinė hipertrofija
Fibrozė
Diastolinė disfunkcija
Remodeliacija
Diastolinė disfunkcija
Sistolinė disfunkcija
Remodeliacija
Diastolinė disfunkcija
Sistolinė disfunkcija
Remodeliacija
Diastolinė disfunkcija
Sistolinė disfunkcija
Kairiojo prieširdžio hipertenzija
Plautinė hipertenzija
Prieširdžių virpėjimas
Dešiniojo prieširdžio hipertenzija
Uždegimą sąlygojančios
būklės
Sisteminis mikrokraujagyslių
endotelio uždegimas
Padidėja oksidacinis
stresas
Raumens uždegimas
Mikrokraujagyslinė
disfunkcija
Širdies remodeliacija ir funkcijos sutrikimas
Sumažėjęs vainikinių kraujagyslių tėkmės rezervas
Sutrikusi deguonies pernaša, pasisavinimas ir panaudojimas
Miofibrilių
standumas
Kardiomiocitų
hipertrofija
Fibrozė
B Naujasis modelis
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
216
ŠNiIF ir ŠNsIF etiologiniai skirtumai
ŠNiIF išsivystymo rizikos faktoriai
(nutukimas, metabolinis sindromas, nejudra) yra
mažiau susiję su ŠNsIF, tačiau šiam sumažėjusios
frakcijos fenotipui būdingesni lengviau
modifikuojami rizikos veiksniai (rūkymas,
dislipidemija) [21–23]. Šie rizikos veiksniai yra
esminiai ŠNsIF patogenezės elementai, kadangi VA
aterosklerozė, miokardo išemija ar infarktas ir dėl to
atsirandantis perkutaninės vainikinių arterijų
intervencijos (PVAI) ar aortos ir VA jungčių
suformavimo operacijų (AVAJSO) poreikis nulemia
sumažėjusią KS sistolinę ir diastolinę funkciją [24].
ŠNiIF yra laikomas heterogeniniu klinikiniu
sindromu, kurio išsivystymo mechanizmas yra
paremtas gretutinių ligų sukelta nedidelio
intensyvumo uždegimine būkle (angl. low-grade
proinflammatory state) [18,25–28].
Nepaisant fakto, jog ŠNiIF ir ŠNsIF dalijasi
daugeliu vienodų rizikos veiksnių, kai kurios
gretutinės ligos skiriasi [29]. ŠNiIF patogenezėje
svarbi lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), miego
apnėja, cukrinis diabetas, anemija, kepenų ligos,
podagra, vėžiniai susirgimai t.y., neširdinės lėtinį
uždegimą lemiančios būklės [30,31]. Tuo tarpu,
sergantiems ŠNsIF dažnesnis miokarditas, MI,
padidėjusio kraujo tūrio būklės [4]. Tarp šių fenotipų,
nepriklausomai nuo KS IF, nustatyta panaši
mirštamumo rizika [32–34]. Įdomu tai, jog dėl
gretutinių ligų, ŠNiIF sergančių pacientų
hospitalizacijų dažnis yra didesnis, palyginus su
ŠNsIF (1 lentelė) [35].
Uždegimo vaidmuo sergant ŠNiIF ir ŠNsIF
Uždegimas yra laikomas pagrindiniu ŠN
patogenezės substratu, skiriasi tik uždegimo kilmė ir
tolimesnė jo eiga. Yra išskiriami 3 uždegimo tipai
[9,36]:
– sterilus;
– nesterilus (virusinis, bakterinis);
– metabolinės kilmės.
Sterilaus ir nesterilaus uždegimo mediacija būdinga
ŠNsIF, metabolinio – ŠNiIF fenotipui [36,37].
Sterilus uždegimas atsiranda dėl
poišeminės ar toksinės nekrozės, masyvios traumos,
hemoragijos ar po gaivinimo, dažniausias pavyzdys –
išsivystęs ŠNsIF po MI [1,34,38]. Sterilus endogeninis
atsakas skatina uždegimą šiais būdais: 1) aktyvuoja
patogeno atpažinimo receptoriaus (angl. pathogen
recognition receptor (PRR) kelią, stimuliuojamo ne su
mikroorganizmais susijusio audinių pažeidimo; 2)
išskiriami intraląsteliniai citokinai (tumoro nekrozės
faktoriaus α (TNF - α), interleukinas (IL) – 1, IL – 6),
taip pat aktyvinantys PRR; 3) aktyvinami receptoriai,
kurie įprastai nėra susiję su mikroorganizmų
atpažinimu, pavyzdžiui, 36 ląstelės diferenciacijos
klasteris (CD36). Šiais keliais skatinamas tolimesnis
uždegiminių baltymų (NFκB, MAPK, IFN)
aktyvinimas. Šių uždegiminių procesų kaskada skatina
granulopoezę, neutrofilai yra išskiriami į kraujotaką ir
tuoj pat nukreipiami į širdį, kur fagocituoja pažeistas
miokardo ląsteles. Be neutrofilų, hemopoetinės
kamieninės ląstelės skatina ir monocitų išsiskyrimą.
Per 24 valandas po MI, monocitai infiltruoja miokardo
ląsteles ir produkuoja IL – 10, transformuojantį
augimo faktorių β (TGFβ), taip bandydami
netiesiogiai slopinti uždegimą [29,39,40]. Monocitai
skatina naujų kraujagyslių ir randinio audinio
formavimąsi per miofibroblastų aktyvaciją.
Naujausiais duomenimis, serumo neutrofilų –
limfocitų santykis (NLS) yra laikomas kaip pigus ir
greitas mirštamumo rodiklis pacientams su ūmiu ST
segmento pakilimo MI (ŪMISSTP) [41].
Dažniausias nesterilaus uždegimo
pavyzdys – virusinis miokarditas [42]. Jo pradinė ūmi
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
217
fazė apibūdinama padidėjusiu neutrofilų ir monocitų
išsiskyrimu, tuo tarpu vėlesnėse fazėse aptinkama
citotoksinių T ląstelių ir B ląstelių. Šių ląstelių
produkcija lemia randinio audinio formavimąsi ir dėl
to sumažėjusią kontraktilinę funkciją [1,29].
Ilgalaikėje perspektyvoje, virusinis miokarditas gali
sukelti tiek sistolinį, tiek diastolinį funkcijos
sutrikimą. Trumpai tariant, nepriklausomai nuo ŠNsIF
sukėlusios priežasties, dėl uždegimo vystosi širdies
remodeliacija, kurią lemia kardiomiocitų žūtis
(autofagija, apoptozė, nekrozė) [43,44].
Priešingai, metaboliniai rizikos veiksniai,
lemiantys ŠNiIF, sąlygoja lėtinį persistuojantį
sisteminį uždegimą, dėl kurio padidėja endotelio
ląstelių adhezijos molekulių (VCAM) ekspresija ir
sukeliamas vietinis širdies pažeidimas. Minėtas
nedidelio intensyvumo lėtinis uždegimas stimuliuoja
pagrindinių citokinų – TNF - α, IL – 1, IL – 6 –
sekreciją [45]. Vainikinių mikrokraujagyslių endotelio
ląstelės ekspresuoja reaktyviąsias deguonies formas
(ROS), vystosi endotelio pažeidimas, formuojasi
aktyvūs metabolitai bei inicijuojama kardiomiocitų
hipertrofija. VCAM ir E-selektino ekspresija endotelio
ląstelėse sudaro sąlygas monocitų migracijai į
poendotelinį sluoksnį, kuriame jie atpalaiduoja TGF-β
- fibroblastai verčiami į mioblastus, stimuliuojama
kolageno gamyba, inicijuojamas jo kaupimasis
intersticiume [36,46,47].
ŠNiIF fenotipo svarba
Uždegiminio komponento atsiradimas ŠN
patogenezėje atveria daugiau tyrinėjimo galimybių,
tačiau lieka dar daugiau neatsakytų klausimų, susijusių
su naujaisiais biožymenimis ir vaizdinių tyrimų
metodais, reikalingais skirtingų fenotipų diagnozių
patvirtinimui [9]. Žinoma, jog pagrindinis šių naujųjų
tyrimų tikslas – lėtinio sisteminio uždegimo vaidmuo
ŠNiIF [48]. ŠNiIF diagnostika kasdieninėje
klinikinėje praktikoje yra sudėtinga, nėra vieno
diagnostinio testo, patvirtinančio ŠNiIF diagnozę
ankstyvosiose ligos stadijose [9]. Mayo klinika [49]
siūlo šio fenotipo vertinimą remiantis klinikiniais
(vyresnis amžius (> 65 metai), moteriškoji lytis,
padidėjęs kūno masės indeksas, AH, PV anamnezė) ir
echokardiografiniais kriterijais (E/e' > 14, tėkmės
greitis pro triburį vožtuvą > 2,8 m/s, sistolinis
spaudimas plaučių arterijoje (SSPA) ≥ 40 mmHg,
sumažėjusi KS bendroji išilginė įtampa < 16; krūvio
echokardiografija: padidėjęs E/e', padidėjęs SSPA)
[49,50]. Klinikinė praktika rodo, jog net ir apibrėžus
kriterijus ligai nustatyti, tai negarantuoja sėkmės ją
gydant [5,31,51,52]. Taip pat kyla diskusijų, ar dėl
savo kompleksiškumo ŠNiIF galima išskirti kaip
atskirą vienetą skirtingų gretutinių ligų fone, kadangi
nuo to priklauso ateities diagnostikos ir gydymo
perspektyvos [53].
Išvados
Apie 50 proc. visų ŠN sergančių pacientų
turi išlikusią IF, tačiau šiai pacientų grupei išlieka
neaiškūs etiologiniai ir patogeneziniai veiksniai.
Pastaraisiais metais šio fenotipo fenomenas yra
aiškinamas lėtinių ligų nulemtu sisteminiu uždegimu.
ŠNsIF būdingas sterilus ir nesterilus uždegimas, kurio
metu vyrauja tiesioginė kardiomiocitų pažaida ir
širdies audinio randėjimas, ŠNiIF - metabolinės
kilmės uždegimas, kuriam būdingesnis endotelio
pažeidimas ir miocitų hipertrofija. Dėl tokio ligos
heterogeniškumo, siekiant sumažinti ŠN sergančių
pacientų mirštamumą bei pagerinti gyvenimo kokybę,
turi būti taikomas personalizuotas gydymas.
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
218
1 lentelė. Apibendrinamoji ŠNiIF ir ŠNsIF skirtumų lentelė
ŠNsIF
ŠNiIF
Bendrieji požymiai
Amžius
< 65 metai
≥ 65 metai
Lytis
vyrai > moterys
moterys > vyrai
Gretutiniai susirgimai
IŠL, PKI/AVAJSO,
hiperlipidemija, PAL
IŠL, AH, PV, CD, nutukimas,
metabolinis sindromas, LOPL, LIL,
anemija
Patofiziologija
Miokardo kontraktiliškumas
↑↑↑
↓
KS GDS
↑
↑
KS relaksacija
sutrikusi
sutrikusi
Miokardo standumas
normalus - padidėjęs
ženkliai padidėjęs
KS dydis
↑
N
KS hipertrofijos tipas
ekcentrinė
koncentrinė
KS masė
↑
↑
Kardiomiocitų dydis
↑ ilgis
↑ diametras
Užląstelinis matriksas
↓ intersticinė fibrozė
↑ intersticinė fibrozė
NT-proBNP
↑↑↑
↑
KP sistolinė ir diastolinė
disfunkcija
retesnė
dažnesnė
Chronotropinio poveikio
nepakankamumas
retesnis
dažnesnis
Echokardiografija
KS IF
< 40 proc.
> 50 proc.
KS diastolinė disfunkcija
Antrinė dėl KS sistolinės
disfunkcijos
Patognominis požymis
KS dydis
↑
N
KS sienos storis
įvairus
↑↑↑
Atsakas į taikomą gydymą
Fizinis krūvis
+
+
Svorio netekimas
+
+
Gretutinių ligų kontrolė
+
+
ŠNiIF – širdies nepakankamumas, kai išstūmio frakcija išlikusi, ŠNsIF - širdies nepakankamumas, kai išstūmio
frakcija sumažėjusi, IŠL – išeminė širdies liga, PKI – perkutaninė koronarinė intervencija, AVAJSO – aortos ir
vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacija, PAL – periferinių arterijų liga, AH – arterinė hipertenzija, PV –
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
219
prieširdžių virpėjimas, CD – cukrinis diabetas, LOPL – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, LIL – lėtinė inkstų liga, KS
GDS – kairiojo skilvelio galinis diastolinis spaudimas, NT-proBNP - N-terminalinio B tipo natriuretinio peptido
koncentracija, KS IF – kairiojo skilvelio išstūmio frakcija.
Literatūra
1. Brahmbhatt DH, Cowie MR. Heart failure:
classification and pathophysiology. Medicine
(Baltimore) [Internet]. 2018;46(10):587–93.
Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article
/pii/S1357303918301828
2. Snipelisky D, Chaudhry S-P, Stewart GC. The
Many Faces of Heart Failure. Card
Electrophysiol Clin. 2019 Mar;11(1):11–20.
3. Dharmarajan K, Rich MW. Epidemiology,
Pathophysiology, and Prognosis of Heart
Failure in Older Adults. Heart Fail Clin. 2017
Jul;13(3):417–26.
4. Ponikowski P, Voors AA, Anker SD, Bueno
H, Cleland JGF, Coats AJS, et al. 2016 ESC
Guidelines for the diagnosis and treatment of
acute and chronic heart failure. Eur Heart J.
2016;37(27):2129-2200m.
5. Ahmad T, Miller PE, McCullough M, Desai
NR, Riello R, Psotka M, et al. Why has
positive inotropy failed in chronic heart
failure? Lessons from prior inotrope trials.
Eur J Heart Fail. 2019 Sep;21(9):1064–78.
6. Vergaro G, Ghionzoli N, Innocenti L, Taddei
C, Giannoni A, Valleggi A, et al. Noncardiac
Versus Cardiac Mortality in Heart Failure
With Preserved, Midrange, and Reduced
Ejection Fraction. J Am Heart Assoc. 2019
Oct;8(20):e013441.
7. Silverdal J, Sjöland H, Bollano E, Pivodic A,
Dahlström U, Fu M. Prognostic impact over
time of ischaemic heart disease vs. non-
ischaemic heart disease in heart failure. ESC
Hear Fail. 2020 Feb;7(1):264–73.
8. Dick SA, Epelman S. Chronic heart failure
and inflammation. Circ Res.
2016;119(1):159–76.
9. Palazzuoli A, Caravita S, Paolillo S, Ghio S,
Tocchetti CG, Ruocco G, et al. Current gaps
in HFpEF trials: Time to reconsider patients’
selection and to target phenotypes. Prog
Cardiovasc Dis [Internet]. 2021; Available
from:
https://www.sciencedirect.com/science/article
/pii/S0033062021000359
10. Triposkiadis F, Xanthopoulos A, Butler J.
Cardiovascular Aging and Heart Failure:
JACC Review Topic of the Week. J Am Coll
Cardiol. 2019 Aug;74(6):804–13.
11. Singh RB, Hristova K, Fedacko J, El-Kilany
G, Cornelissen G. Chronic heart failure: a
disease of the brain. Heart Fail Rev. 2019
Mar;24(2):301–7.
12. Hannah Bensimhon, Sueta CA. Management
of Chronic Heart Failure. In: Netter’s
Cardiology [Internet]. 3rd ed. Elsevier; 2019.
p. 190–6. Available from: https://www-
clinicalkey-
com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/#!/content/boo
k/3-s2.0-
B9780323547260000297?scrollTo=%233-
s2.0-B9780323547260000297-f029-003-
9780323547260
13. Slivnick J, Lampert BC. Hypertension and
Heart Failure. Heart Fail Clin [Internet].
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
220
2019;15(4):531–41. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.hfc.2019.06.007
14. Di Palo KE, Barone NJ. Hypertension and
Heart Failure: Prevention, Targets, and
Treatment. Heart Fail Clin [Internet].
2020;16(1):99–106. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.hfc.2019.09.001
15. Sorrentino MJ. The Evolution from
Hypertension to Heart Failure. Heart Fail Clin.
2019;15(4):447–53.
16. Rosenkranz S, Gibbs JSR, Wachter R, De
Marco T, Vonk-Noordegraaf A, Vachiéry J-L.
Left ventricular heart failure and pulmonary
hypertension†. Eur Heart J [Internet]. 2016
Mar 21;37(12):942–54. Available from:
https://doi.org/10.1093/eurheartj/ehv512
17. Denham NC, Pearman CM, Caldwell JL,
Madders GWP, Eisner DA, Trafford AW, et
al. Calcium in the Pathophysiology of Atrial
Fibrillation and Heart Failure. Front Physiol
[Internet]. 2018;9:1380. Available from:
https://www.frontiersin.org/article/10.3389/fp
hys.2018.01380
18. Schiattarella GG, Rodolico D, Hill JA.
Metabolic inflammation in heart failure with
preserved ejection fraction. Cardiovasc Res
[Internet]. 2020;117(2):423–34. Available
from: https://doi.org/10.1093/cvr/cvaa217
19. Redfield MM. Heart Failure with Preserved
Ejection Fraction. N Engl J Med [Internet].
2016;375(19):1868–77. Available from:
https://doi.org/10.1056/NEJMcp1511175
20. Primessnig U, Schönleitner P, Höll A, Pfeiffer
S, Bracic T, Rau T, et al. Novel
pathomechanisms of cardiomyocyte
dysfunction in a model of heart failure with
preserved ejection fraction. Eur J Heart Fail
[Internet]. 2016 Aug 1;18(8):987–97.
Available from:
https://doi.org/10.1002/ejhf.524
21. Schwarzl M, Ojeda F, Zeller T, Seiffert M,
Becher PM, Munzel T, et al. Risk factors for
heart failure are associated with alterations of
the LV end-diastolic pressure–volume
relationship in non-heart failure individuals:
data from a large-scale, population-based
cohort. Eur Heart J [Internet]. 2016 Jun
14;37(23):1807–14. Available from:
https://doi.org/10.1093/eurheartj/ehw120
22. Pandey A, Khan H, Newman AB, Lakatta EG,
Forman DE, Butler J, et al. Arterial Stiffness
and Risk of Overall Heart Failure, Heart
Failure With Preserved Ejection Fraction, and
Heart Failure With Reduced Ejection
Fraction. Hypertension. 2017;69(2):267–74.
23. Tsujimoto T, Kajio H. Abdominal Obesity Is
Associated
With\&\#xa0;an\&\#xa0;Increased Risk of
All-Cause Mortality in Patients With HFpEF.
J Am Coll Cardiol. 2017;70(22):2739–49.
24. Pagel PS, Tawil JN, Boettcher BT, Izquierdo
DA, Lazicki TJ, Crystal GJ, et al. Heart
Failure With Preserved Ejection Fraction: A
Comprehensive Review and Update of
Diagnosis, Pathophysiology, Treatment, and
Perioperative Implications. J Cardiothorac
Vasc Anesth [Internet]. 2020; Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article
/pii/S1053077020306467
25. Silvestre-Roig C, Braster Q, Ortega-Gomez
A, Soehnlein O. Neutrophils as regulators of
cardiovascular inflammation. Nat Rev Cardiol
[Internet]. 2020;17(6):327–40. Available
from: http://dx.doi.org/10.1038/s41569-019-
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
221
0326-7
26. Delcea C, Buzea A, Dima A, Tocitu A, Andrus
A, Breha A, et al. THE LYMPHOCYTE-TO-
MONOCYTE RATIO - A NOVEL
INDEPENDENT PREDICTOR OF ALL-
CAUSE MORTALITY IN PATIENTS WITH
HEART FAILURE. J Hypertens [Internet].
2018;36. Available from:
https://journals.lww.com/jhypertension/Fullte
xt/2018/06001/THE_LYMPHOCYTE_TO_
MONOCYTE_RATIO___A_NOVEL.775.as
px
27. Nakagomi A, Seino Y, Endoh Y, Kusama Y,
Atarashi H, Mizuno K. Upregulation of
Monocyte Proinflammatory Cytokine
Production by C-Reactive Protein is
Significantly Related to Ongoing Myocardial
Damage and Future Cardiac Events in Patients
With Chronic Heart Failure. J Card Fail
[Internet]. 2010;16(7):562–71. Available
from:
https://www.sciencedirect.com/science/article
/pii/S1071916410000515
28. Trtica Majnarić L, Guljaš S, Bosnić Z, Šerić
V, Wittlinger T. Neutrophil-to-Lymphocyte
Ratio as a Cardiovascular Risk Marker May
Be Less Efficient in Women Than in Men.
Vol. 11, Biomolecules. 2021.
29. Simmonds SJ, Cuijpers I, Heymans S. Cellular
and Molecular Di ff erences between HFpEF
and HFrEF : A Step Ahead in an Improved.
Cells. 2020;9(242):1–22.
30. Franssen C, Chen S, Hamdani N, Paulus WJ.
From comorbidities to heart failure with
preserved ejection fraction: a story of
oxidative stress. Heart [Internet]. 2016 Feb
15;102(4):320 LP – 330. Available from:
http://heart.bmj.com/content/102/4/320.abstra
ct
31. Streng KW, Nauta JF, Hillege HL, Anker SD,
Cleland JG, Dickstein K, et al. Non-cardiac
comorbidities in heart failure with reduced,
mid-range and preserved ejection fraction. Int
J Cardiol [Internet]. 2018;271:132–9.
Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article
/pii/S016752731736744X
32. Voors AA, Ouwerkerk W, Zannad F, van
Veldhuisen DJ, Samani NJ, Ponikowski P, et
al. Development and validation of
multivariable models to predict mortality and
hospitalization in patients with heart failure.
Eur J Heart Fail [Internet]. 2017;19(5):627–
34. Available from:
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.10
02/ejhf.785
33. Riedel O, Ohlmeier C, Enders D, Elsässer A,
Vizcaya D, Michel A, et al. The contribution
of comorbidities to mortality in hospitalized
patients with heart failure. Clin Res Cardiol
[Internet]. 2018;107(6):487–97. Available
from: https://doi.org/10.1007/s00392-018-
1210-x
34. Hage C, Svedlund S, Saraste A, Faxén UL,
Benson L, Fermer ML, et al. Association of
Coronary Microvascular Dysfunction With
Heart Failure Hospitalizations and Mortality
in Heart Failure With Preserved Ejection
Fraction: A Follow-up in the PROMIS-
HFpEF Study. J Card Fail [Internet].
2020;26(11):1016–21. Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article
/pii/S1071916420309167
35. Prasada S, Rivera A, Nishtala A, Pawlowski
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
222
AE, Sinha A, Bundy JD, et al. Differential
Associations of Chronic Inflammatory
Diseases With Incident Heart Failure. JACC
Hear Fail. 2020;8(6):489–98.
36. Simmonds SJ, Cuijpers I, Heymans S, Jones
EAV. Cellular and Molecular Differences
between HFpEF and HFrEF: A Step Ahead in
an Improved Pathological Understanding.
Cells. 2020;9(1):1–22.
37. Schiattarella GG, Sequeira V, Ameri P.
Distinctive patterns of inflammation across
the heart failure syndrome. Heart Fail Rev
[Internet]. 2020; Available from:
https://doi.org/10.1007/s10741-020-09949-5
38. Patrycja S. Matusik, Amira Bryll, Paweł T.
Matusik TJP. Ischemic and non-ischemic
patterns of late gadolinium enhancement in
heart failure with reduced ejection fraction.
Cardiol J [Internet]. 2020;28(1):67–76.
Available from:
https://journals.viamedica.pl/cardiology_jour
nal/article/view/64734
39. DeBerge M, Shah SJ, Wilsbacher L, Thorp
EB. Macrophages in Heart Failure with
Reduced versus Preserved Ejection Fraction.
Trends Mol Med [Internet]. 2019;25(4):328–
40. Available from:
https://www.sciencedirect.com/science/article
/pii/S1471491419300048
40. Adamo L, Rocha-Resende C, Prabhu SD,
Mann DL. Reappraising the role of
inflammation in heart failure. Nat Rev Cardiol
[Internet]. 2020;17(5):269–85. Available
from: https://doi.org/10.1038/s41569-019-
0315-x
41. Delcea C, Buzea CA, Dan GA. The neutrophil
to lymphocyte ratio in heart failure: a
comprehensive review. Rom J Intern Med
[Internet]. 2019;57(4):296–314. Available
from:
http://europepmc.org/abstract/MED/3130168
0
42. Imanaka-Yoshida K. Inflammation in
myocardial disease: From myocarditis to
dilated cardiomyopathy. Pathol Int [Internet].
2020 Jan 1;70(1):1–11. Available from:
https://doi.org/10.1111/pin.12868
43. Bansal SS, Ismahil MA, Goel M, Patel B,
Hamid T, Rokosh G, et al. Activated T
Lymphocytes are Essential Drivers of
Pathological Remodeling in Ischemic Heart
Failure. Circ Hear Fail [Internet]. 2017 Mar
1;10(3):e003688. Available from:
https://doi.org/10.1161/CIRCHEARTFAILU
RE.116.003688
44. Van Linthout S, Tschöpe C. Inflammation –
Cause or Consequence of Heart Failure or
Both? Curr Heart Fail Rep [Internet].
2017;14(4):251–65. Available from:
https://doi.org/10.1007/s11897-017-0337-9
45. Michels da Silva D, Langer H, Graf T.
Inflammatory and Molecular Pathways in
Heart Failure—Ischemia, HFpEF and
Transthyretin Cardiac Amyloidosis. Vol. 20,
International Journal of Molecular Sciences .
2019.
46. Samson LD, Boots AMH, Ferreira JA, Picavet
HSJ, de Rond LGH, de Zeeuw-Brouwer M, et
al. In-depth immune cellular profiling reveals
sex-specific associations with frailty. Immun
Ageing [Internet]. 2020;17(1):20. Available
from: https://doi.org/10.1186/s12979-020-
00191-z
47. Timmers L, Van Keulen JK, Hoefer IE, Meijs
Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592
223
MFL, Van Middelaar B, Den Ouden K, et al.
Targeted deletion of nuclear factor κB p50
enhances cardiac remodeling and dysfunction
following myocardial infarction. Circ Res.
2009;104(5):699–706.
48. Paulus WJ, Zile MR. From Systemic
Inflammation to Myocardial Fibrosis. Circ
Res [Internet]. 2021 May 14;128(10):1451–
67. Available from:
https://doi.org/10.1161/CIRCRESAHA.121.3
18159
49. Reddy YNV, Carter RE, Obokata M, Redfield
MM, Borlaug BA. A simple, evidence-based
approach to help guide diagnosis of heart
failure with preserved ejection fraction.
Circulation. 2018;138(9):861–70.
50. Lang RM, Badano LP, Mor-Avi V, Afilalo J,
Armstrong A, Ernande L, et al.
Recommendations for cardiac chamber
quantification by echocardiography in adults:
An update from the American society of
echocardiography and the European
association of cardiovascular imaging. Eur
Heart J Cardiovasc Imaging. 2015;16(3):233–
71.
51. Anker SD, von Haehling S. Inflammatory
mediators in chronic heart failure: an
overview. Heart [Internet]. 2004
Apr;90(4):464 LP-- 470. Available from:
http://heart.bmj.com/content/90/4/464.abstrac
t
52. Chiurchiu V, Leuti A, Saracini S, Fontana D,
Finamore P, Giua R, et al. Resolution of
inflammation is altered in chronic heart failure
and entails a dysfunctional responsiveness of
T lymphocytes. FASEB J. 2019;33(1):909–
16.
53. Clark H, Rana R, Gow J, Pearson M, van der
Touw T, Smart N. Hospitalisation costs
associated with heart failure with preserved
ejection fraction (HFpEF): a systematic
review. Heart Fail Rev [Internet]. 2021;
Available from:
https://doi.org/10.1007/s10741-021-10097-7