Urtė Lukauskaitė1, Deimantė Užkuraitytė1 , Birutė Gumauskienė2
1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy. Faculty of Medicine
2Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Department of Cardiology
Abstract
The aim of the article is to review well – known and less – known ocular lesions caused by arterial hypertension.
Methods. A systematic review of the literature was written by analysing scientific publications of the last 5 years, selected by keywords from the database PubMed.
Results. Arterial hypertension is one of the most important risk factors for various eye diseases that impair vision. High blood pressure usually causes small retinal vessels damage, which is also called hypertensive retinopathy. Other diseases such as retinal artery or retinal vein occlusion, retinal arteriole embolism, macroaneurysms, ischemic optic neuropathy, and age-related macular degeneration are also associated with hypertension. Furthermore, the risk factor for cataracts is high blood pressure which also affects the progression of diabetic retinopathy.
Conclusions. Arterial hypertension not only increases the risk of eye vascular lesions but also leads to the onset and progression of many ocular diseases.
Keywords: arterial hypertension, ocular disorders.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
339
Medical Sciences 2021 Vol. 9 (3), p. 339-346
Impact of arterial hypertension on eye diseases
Urtė Lukauskaitė
1
, Deimantė Užkuraitytė
1
, Birutė Gumauskienė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy. Faculty of Medicine
2
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Department of Cardiology
Abstract
The aim of the article is to review well - known and less - known ocular lesions caused by arterial
hypertension.
Methods. A systematic review of the literature was written by analysing scientific publications of the last 5
years, selected by keywords from the database PubMed.
Results. Arterial hypertension is one of the most important risk factors for various eye diseases that impair
vision. High blood pressure usually causes small retinal vessels damage, which is also called hypertensive
retinopathy. Other diseases such as retinal artery or retinal vein occlusion, retinal arteriole embolism,
macroaneurysms, ischemic optic neuropathy, and age-related macular degeneration are also associated with
hypertension. Furthermore, the risk factor for cataracts is high blood pressure which also affects the progression
of diabetic retinopathy.
Conclusions. Arterial hypertension not only increases the risk of eye vascular lesions but also leads to the
onset and progression of many ocular diseases.
Keywords: arterial hypertension, ocular disorders.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
340
Arterinės hipertenzijos įtaka akių ligoms
Urtė Lukauskaitė
1
, Deimantė Užkuraitytė
1
, Birutė Gumauskienė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Kardiologijos klinika
Santrauka
Apžvalgos tikslas. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti gerai žinomus ir mažiau žinomus akių pažeidimus,
kuriuos sukelia arterinė hipertenzija.
Metodika. Sisteminė literatūros apžvalga rašyta analizuojant pastarųjų 5 metų mokslo publikacijas, atrinktas
pagal raktinius žodžius iš elektroninės duomenų bazės PubMed.
Rezultatai. Arterinė hipertenzija yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, lemiančių tam tikras akių ligas,
bloginančias regėjimą. Dažniausiai dėl padidėjusio kraujospūdžio atsiranda tinklainės smulkiųjų kraujagyslių
pažaida, dar vadinama hipertenzine retinopatija. Kitos ligos pvz., tinklainės kraujagyslių okliuzija (arterijų ir
venų okliuzija), tinklainės arteriolių embolija, makroaneurizmos, išeminė optinė neuropatija ir su amžiumi
susijusi geltonosios dėmės degeneracija, taip pat susijusios su hipertenzija. Kataraktos rizikos veiksnys taip pat
yra padidėjęs kraujospūdis, kuris turi įtakos ir diabetinės retinopatijos progresavimui.
Išvados. Arterinė hipertenzija didina ne tik akių kraujagyslių pažeidimų riziką, bet ir lemia daugelio akių
ligų atsiradimą ir progresavimą.
Raktažodžiai: arterinė hipertenzija, akių pažaidos.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
341
Įvadas
Arterinė hipertenzija (AH) yra apibrėžiama kaip
sistolinio kraujospūdžio padidėjimas ≥ 140 mm Hg
ir (arba) diastolinio kraujospūdžio padidėjimas ≥ 90
mm Hg (1). Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją
AH serga apie trečdalis pasaulio gyventojų (2).
Esant padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui
(AKS), stambiosios arterijos standėja, o
smulkiosios susiaurėja (3). Blogai kontroliuojant
kraujospūdį pažeidžiami organai taikiniai – širdis,
smegenys, inkstai ir akys.
AH gali lemti daugelio regėjimui pavojingų
būklių atsiradimą (4-7). Padidėjusio kraujospūdžio
lemiami akių mikrokraujagyslių pokyčiai lemia
retinopatijos, choroidopatijos ir regos nervo
neuropatijos atsiradimą. Stambesnėse akių
kraujagyslėse AH gali lemti akių kraujagyslių
anomalijų susidarymą (tinklainės arteriolių
makroaneurizmas, arterinę ir veninę okliuzinę ligą).
Hipertenzija taip pat didina diabetinės retinopatijos,
glaukomos ir su amžiumi susijusios geltonosios
dėmės degeneracijos vystymosi ir progresavimo
riziką.
Akys yra vienintelis organas, kurio
kraujagyslių pokyčius galima stebėti neinvaziniais
ir nesudėtingais tyrimais. Tinklainės dugno vaizdų
vertinamas gali būti labai informatyvus tiek
ankstyviesiems mikrocirkuliacijos pokyčiams, tiek
komplikacijoms, nulemtoms AH, diagnozuoti (8, 9)
.
Metodika
Duomenų bazėje „PubMed“ buvo ieškoma
mokslo publikacijų, ne senesnių nei 5 metų,
vartojant raktinius žodžius: „hipertenzija“, „akių
pažaidos“, „akių ligos“.
Rezultatai
Hipertenzinė retinopatija
Hipertenzinė retinopatija – tai padidėjusio
kraujospūdžio sukeltas tinklainės kraujagyslių
pažeidimas (6). Retinopatijos sunkumas vertinamas
akių dugne matomais požymiais. Reaguodamos į
padidėjusį kraujospūdį tinklainės kraujagyslės
susitraukia – tokie pokyčiai rodo ankstyvą ligos
fazę. Dėl ilgalaikio kraujospūdžio padidėjimo
pradeda storėti kraujagyslių raumeninis sluoksnis,
atsiranda endotelio pažeidimai, prasideda hialininio
sluoksnio degeneracija, gali formuotis
mikroaneurizmos (6, 10). Esant didelei
hipertenzijai, gali prasidėti regos disko arba
geltonosios dėmės edema (10). Dažniausiai
retinopatija nepasireiškia klinikiniais požymiais,
tačiau dėl užsitęsusios regos disko edemos ar dėl
tinklainės atšokos, galimas regėjimo praradimas
(6). Mokslininkai įrodė, kad tinklainės kraujagyslių
siaurėjimui tikrai turi įtakos AH (11), o tinklainės
kraujagyslių pokyčiai gali atspindėti ir kitų
organizmo kraujagyslių pažaidą. Tinklainės akių
dugno vertinimas gali parodyti širdies ir
kraujagyslių ligų progresavimą (12). Nustatyta, kad
didesnė retinopatijos pažaida atspindi IŠL sunkumą
(13). Sergant retinopatija didėja insulto, vainikinių
arterijų ligos, stazinio širdies nepakankamumo
rizika (4). Taigi akių dugno vertinimas gali
diagnozuoti ne tik AH sukeltą tinklainės
kraujagyslių pažaidą, bet ir atspindėti kitų
kraujagyslių pažeidimą.
Hipertenzinė choroidopatija
Hipertenzinė choroidopatija dažnai pasireiškia
kartu su retinopatija, todėl gali būti vadinama
hipertenzine chorioretinopatija. Ši būklė dažniau
nustatoma jauniems pacientams, esant staigiam
AKS padidėjimui (esant piktybinei hipertenzijai,
preeklampsijai, eklampsijai, inkstų arterijos
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
342
stenozei ir kt.) (10, 14). Dėl ypatingos gyslainės
kraujagyslių struktūros didelė kraujo srovė
perduodama tiesiogiai gyslainės kapiliarams, todėl
pastarosios susitraukia (10). Nustatyta, kad
hipertenzija sergančių pacientų gyslainės storis
buvo daug mažesnis nei sveikų asmenų, galbūt dėl
arteriolių sklerozės ir kraujagyslių susitraukimo
(15). Dėl per mažos gyslainės kapiliarų perfuzijos
pažeidžiamas kraujagyslės–tinklainės barjeras, gali
atsirasti tinklainės pigmentinio epitelio išeminė
nekrozė ir atšoka (10, 15). Gyslainės pažaida būna
rečiau, tačiau ji dažniausiai ūminė, o kartais – ir
gyvybei pavojingų arba antrinių kraujospūdžio
padidėjimo priežasčių padarinys.
Išeminė regos nervo neuropatija
Regos nervo smulkiųjų kraujagyslių
kraujotakos sutrikimas lemia išeminę regos nervo
neuropatiją (16). Tiksli patogenezė nėra iki galo
aiški, bet manoma, kad regos nervo hipoperfuziją
ir išemiją gali sukelti naktinė hipotenzija,
vazospazmas, trombozė ir venų okliuzija (17).
Tačiau didžiausią įtaką priekinei išeminei regos
nervo neuropatijai atsirasti turi arterinė hipertenzija
ir kitos kraujagysles pažeidžiančios būklės, pvz.,
cukrinis diabetas, rūkymas, hipercholesterolemija
(17, 18). Didžiajai daliai pacientų, kuriems
diagnozuota išeminė regos nervo neuropatija,
nustatyta AH (apie 80 proc.), apie 70 proc. gydėsi
hipercholesterolemiją, o apie 40 proc. sirgo
cukriniu diabetu (19). Taigi ne tik AH gydymas,
bet ir kitų rizikos veiksnių koregavimas gali
sumažinti išeminės regos nervo neuropatijos
atsiradimą ir progresavimą.
Tinklainės arteriolių makroaneurizmos
Tinklainės arteriolių makroaneurizmos – tai
tinklainės kraujagyslių anomalijos, kai
segmentiškai išsiplečia tinklainės arteriolės (20). Ši
patologija gana reta, nustatoma vienam iš 4500
žmonių, ir retai (apie 10 proc. atvejų) pokyčiai yra
abipusiai. Tinklainės arterijų izoliuotos aneurizmos
nustatomos dviem trečdaliams pacientų, o vienam
trečdaliui – kartu su tinklainės venų obstrukcija
(20). Tinklainės arterijų aneurizmos yra
klasifikuojamos į hemoragines ir eksudacines.
Eksudacinės yra susijusios su tinklainės venų
obstrukcija, o hemoragines lemia sisteminė arterinė
hipertenzija (21). Amžius ir hipertenzija lemia
kolageno kaupimąsi arteriolių sienelėse, todėl
arterijos tampa standžios, o padidėjęs slėgis sukelia
arterijų išsiplėtimą. Pagrindinis veiksnys, lemiantis
šių arteriolių pažeidimų atsiradimą, yra arterinė
hipertenzija. Tačiau amžius, moteriškoji lytis ir
dislipidemija yra ne mažiau svarbūs rizikos
veiksniai (22). Todėl, norinti išvengti tokių
tinklainės arterijų anomalijų, tikslinga tinkama šių
rizikos veiksnių kontrolė.
Tinklainės arterijų ir venų okliuzija
Centrinės tinklainės arterijos nepraeinamumas –
staigus kraujotakos sumažėjimas centrinėje
tinklainės arterijoje, dar vadinamas tinklainės
insultu (23). Dažniausios nepraeinamumo
priežastys – pažeistos arterijos embolija ar
trombozė, nulemta hiperkoaguliacinės būklės (24).
Tinklainės arterijų okliuzija dažnai nustatoma AH
sergantiems pacientams (5). Ištyrus centrinės
tinklainės arterijos okliuzija sirgusius pacientus,
net 73 proc. nustatyta arterinė hipertenzija (24).
Autoimuniniai vaskulitai, arterinės hipertenzijos
bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių,
pvz., rūkymas, diabetas, nulemti ateroskleroziniai
pokyčiai, taip pat turi įtakos arterijų okliuzijai
atsirasti (23).
Tinklainės venų šakų okliuzija dažnesnė
vyresniems nei 65 metų pacientams, tačiau gali būti
ir jaunesniems pacientams. Vyresniems pacientams
okliuzijos patogenezė siejama su hipertenzija,
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
343
ateroskleroze, cukriniu diabetu, o kokios priežastys
sukelia šią ligą jauniems pacientams, kol kas nėra
visiškai aišku. Manoma, kad tai susiję su
retesnėmis patologijomis, tokiomis kaip sisteminės
jungiamojo audinio ligos, trombofilija,
antifosfolipidinis sindromas. Tačiau tyrinėjant
jaunesnius pacientus nustatyta, kad net ir jiems
aterosklerozinė liga yra pagrindinis rizikos
veiksnys tinklainės venų šakų okliuzijai atsirasti
(25).
Glaukoma
Glaukoma – lėtinė ir progresuojanti regos nervo
neuropatija, dažnai prasidedanti vidutinio amžiaus
pacientams (26). Pagrindinis glaukomos atsiradimo
veiksnys yra didėjantis akispūdis, tačiau ne mažiau
svarbus veiksnys yra AH (27). Kraujospūdis lemia
net tik kraujagyslių anatominius pokyčius,
akispūdį, bet ir perfuzijos slėgį (26, 27). Tačiau
mokslininkų analizuotos kraujospūdžio ir
glaukomos sąsajos yra sudėtingos ir prieštaringos.
Dalis tyrimų įrodinėja, kad AH didina glaukomos
riziką (28-30), tačiau kiti tyrimai rodo, kad arterinė
hipotenzija, sukelta tinklainės ir regos nervo
hipoperfuzijos, gali turėti didesnę įtaką nei
hipertenzija (30-32). Klinikiniai tyrimai parodė,
kad antihipertenzinių vaistų sukelta hipotenzija,
ypač nakties metu, susijusi su glaukomos
progresavimu (28). Tiek didelio, tiek mažo AKS
nulemti perfuzijos sutrikimai gali trikdyti akių
kraujotaką, deguonies tiekimą ir sukelti oksidacinį
stresą, kuris yra svarbus glaukomos patogenezei
(29). Nėra bendros nuomonės apie AKS įtaką
glaukomos patogenezei, vis tiek reikėtų siekti
normotenzijos, parinkti tinkamus antihipertenzinius
vaistus, kad būtų sumažinta glaukomos atsiradimo
ir progresavimo rizika.
Katarakta
Katarakta yra pagrindinė aklumo priežastis
visame pasaulyje (7). Pastebėta, kad katarakta
dažniau diagnozuojama AH sergantiems
pacientams nei sveikiems asmenims (atitinkamai
87,3 ir 70,8 proc.) (33). Padidėjęs kraujospūdis
daro įtaką skirtingų kataraktos rūšių progresavimui
(7). Manoma, kad patofiziologiniai hipertenzijos ir
kataraktos atsiradimo mechanizmai susiję su
oksidaciniu stresu, interleukinu-6, naviko nekrozės
faktoriumi α (TNF-α) bei padidėjusiu C
reaktyviuoju baltymu (33). Esant daugiau rizikos
veiksnių, kataraktos atsiradimo rizika labai didėja.
Įrodyta, kad metabolinis sindromas, hiperglikemija
ir AH susiję su katarakta, o AH ir cukrinio diabeto
derinys didina kataraktos atsiradimo riziką net
keturis kartus (7). Tačiau naujausi tyrimai pabrėžia,
kad AH yra svarbiausias kataraktos progresavimo
rizikos veiksnys (7). Tačiau siekiant išvengti
kataraktos ir sulėtinti jos progresavimą, reikalingas
ne tik kraujospūdžio gydymas, bet ir tinkama
širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolė.
Geltonosios dėmės degeneracija
Su amžiumi susijusi geltonosios dėmės
degeneracija yra pagrindinė vyresnių nei 50 metų
suaugusiųjų negrįžtamo apakimo priežastis (34).
Ilgalaikė ir nevaldoma AH gali lemti su amžiumi
susijusios geltonosios dėmės degeneracijos
atsiradimą (35). Degeneracijos procesą AH skatina
tiek pažeisdama tinklainės kraujagysles, tiek
sukeldama kraujagyslių disfunkciją (36). Net ir
gydant antihipertenziniais vaistais geltonosios
dėmės degeneracijos rizika išlieka padidėjusi, ypač
jei AH nėra gerai koreguojama. Nustatyta, kad AH
gydant tik diuretikais, rizika padidėja 45 proc.,
palyginti su kitais monoterapijai vartojamais
antihipertenziniais vaistais (35). Taigi siekiant
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
344
lėtinti degeneracijos procesą ypač svarbus tinkamas
arterinės hipertenzijos gydymas.
Arterinė hipertenzija ir diabetinė retinopatija
Diabetinė retinopatija yra dažniausia cukrinio
diabeto sukelta smulkiųjų kraujagyslių
komplikacija (37). Tinklainės kapiliarų pažeidimo
sunkumas susijęs ne tik su diabeto trukme,
glikemijų svyravimais, bet ir arterine hipertenzija
(38). Neseniai atliktas tyrimas patvirtino, kad
padidėjęs sistolinis AKS ir pulsinis spaudimas turi
įtakos diabetinei retinopatijai atsirasti (37).
Diabetinė retinopatija prasideda nuo lengvos
neproliferacinės stadijos, bet gali progresuoti iki
sunkios, vadinamos proliferacinės stadijos su
besiformuojančiomis naujomis nenormaliomis
kraujagyslėmis, galinčiomis sukelti dar sunkesnes
komplikacijas (39). Kokią įtaką hipertenzija turi
diabetinei retinopatijai, nėra visiškai aišku.
Manoma, kad lėtinė hiperglikemija sukelia
endotelio ląstelių pažeidimą, tinklainės barjero
suirimą – tai lemia tinklainės perfuzijos
reguliavimo sutrikimą, todėl diabetinę retinopatiją
turinčios akys tampa jautresnės hipertenzijai (37).
Taigi ne tik griežta cukriniu diabetu sergančių
asmenų glikemijos, bet ir kraujospūdžio kontrolė
galėtų užkirsti kelią diabetinei retinopatijai atsirasti
ir progresuoti.
Išvados
Hipertenzija didina riziką regėjimą
sutrikdančioms ligoms atsirasti. Laiku diagnozuota
ir tinkamai koreguojama AH gali padėti išvengti
arba sulėtinti akių ligų progresavimą.
Oftalmoskopijos metu nustatyti pažeidimai gali
suteikti informacijos apie organų taikinių pažaidą ir
įspėti apie gyvybei pavojingų būklių riziką.
Literatūra
1. Williams B, Mancia G, Spiering W, Agabiti
Rosei E, Azizi M, Burnier M, et al. 2018 ESC/ESH
Guidelines for the management of arterial
hypertension. European heart journal.
2018;39(33):3021-104.
2. Mills KT, Bundy JD, Kelly TN, Reed JE,
Kearney PM, Reynolds K, et al. Global Disparities
of Hypertension Prevalence and Control: A
Systematic Analysis of Population-Based Studies
From 90 Countries. Circulation. 2016;134(6):441-
50.
3. Kario K, Kanegae H, Oikawa T, Suzuki K.
Hypertension Is Predicted by Both Large and Small
Artery Disease. Hypertension. 2019;73(1):75-83.
4. Konstantinidis L, Guex-Crosier Y.
Hypertension and the eye. Current opinion in
ophthalmology. 2016;27(6):514-21.
5. Fraser-Bell S, Symes R, Vaze A. Hypertensive
eye disease: a review. Clinical & experimental
ophthalmology. 2017;45(1):45-53.
6. Modi P, Arsiwalla T. Hypertensive
Retinopathy. StatPearls. Treasure Island (FL)2021.
7. Mylona I, Dermenoudi M, Ziakas N,
Tsinopoulos I. Hypertension is the Prominent Risk
Factor in Cataract Patients. Medicina. 2019;55(8).
8. Robertson G, Fleming A, Williams MC, Trucco
E, Quinn N, Hogg R, et al. Association between
hypertension and retinal vascular features in ultra-
widefield fundus imaging. Open heart.
2020;7(1):e001124.
9. Zhang L, Yuan M, An Z, Zhao X, Wu H, Li H,
et al. Prediction of hypertension, hyperglycemia
and dyslipidemia from retinal fundus photographs
via deep learning: A cross-sectional study of
chronic diseases in central China. PloS one.
2020;15(5):e0233166.
10. Tsukikawa M, Stacey AW. A Review of
Hypertensive Retinopathy and Chorioretinopathy.
Clinical optometry. 2020;12:67-73.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
345
11. Wang S, Mitchell P, Plant A, Chiha J, Phan K,
Liew G, et al. Hypertension is associated with
narrower retinal arteriolar calibre in persons with
and without coronary artery disease. Journal of
human hypertension. 2016;30(12):761-5.
12. Poplin R, Varadarajan AV, Blumer K, Liu Y,
McConnell MV, Corrado GS, et al. Prediction of
cardiovascular risk factors from retinal fundus
photographs via deep learning. Nature biomedical
engineering. 2018;2(3):158-64.
13. Habib SA, Jibran MS, Khan SB, Gul AM.
Association Of Hypertensive Retinopathy With
Angiographic Severity Of Coronary Artery Disease
Determined By Syntax Score. Journal of Ayub
Medical College, Abbottabad : JAMC.
2019;31(2):189-91.
14. Rezkallah A, Kodjikian L, Abukhashabah A,
Denis P, Mathis T. Hypertensive choroidopathy:
Multimodal imaging and the contribution of wide-
field swept-source oct-angiography. American
journal of ophthalmology case reports.
2019;13:131-5.
15. Akay F, Gundogan FC, Yolcu U, Toyran S,
Uzun S. Choroidal thickness in systemic arterial
hypertension. European journal of ophthalmology.
2016;26(2):152-7.
16. Kim DH, Shin GR, Choi YJ. Risk Factors for
Non-arteritic Anterior Ischaemic Optic Neuropathy
in a Korean Population. Neuro-ophthalmology.
2017;41(2):68-75.
17. Berry S, Lin WV, Sadaka A, Lee AG.
Nonarteritic anterior ischemic optic neuropathy:
cause, effect, and management. Eye and brain.
2017;9:23-8.
18. Cestari DM, Gaier ED, Bouzika P, Blachley
TS, De Lott LB, Rizzo JF, et al. Demographic,
Systemic, and Ocular Factors Associated with
Nonarteritic Anterior Ischemic Optic Neuropathy.
Ophthalmology. 2016;123(12):2446-55.
19. Kalabova S, Maresova K, Karhanova M. Non-
arteritic anterior ischaemic optic neuropathy:
treatment and risk factors. Ceska a slovenska
oftalmologie : casopis Ceske oftalmologicke
spolecnosti a Slovenske oftalmologicke
spolecnosti. 2020;76(2):78-87.
20. Hughes EL, Dooley IJ, Kennelly KP, Doyle F,
Siah WF, Connell P. Angiographic features and
disease outcomes of symptomatic retinal arterial
macroaneurysms. Graefe's archive for clinical and
experimental ophthalmology = Albrecht von
Graefes Archiv fur klinische und experimentelle
Ophthalmologie. 2016;254(11):2203-7.
21. Hanazaki H, Yokota H, Aso H, Yamagami S,
Nagaoka T. Evaluation of ocular blood flow over
time in a treated retinal arterial macroaneurysm
using laser speckle flowgraphy. American journal
of ophthalmology case reports. 2021;21:101022.
22. Cho W-H, Chiang W-Y, Chen C-H, Kuo H-K.
To treat or not to treat: a clinical series of retinal
arterial macroaneurysms: A single-center
retrospective study. Medicine. 2020;99(5).
23. Tobalem S, Schutz JS, Chronopoulos A.
Central retinal artery occlusion - rethinking retinal
survival time. BMC ophthalmology.
2018;18(1):101.
24. Dattilo M, Biousse V, Newman NJ. Update on
the Management of Central Retinal Artery
Occlusion. Neurologic clinics. 2017;35(1):83-100.
25. Sinawat S, Bunyavee C, Ratanapakorn T,
Sinawat S, Laovirojjanakul W, Yospaiboon Y.
Systemic abnormalities associated with retinal vein
occlusion in young patients. Clinical
ophthalmology. 2017;11:441-7.
26. Leeman M, Kestelyn P. Glaucoma and Blood
Pressure. Hypertension. 2019;73(5):944-50.
27. Skrzypecki J, Ufnal M, Szaflik JP, Filipiak KJ.
Blood pressure and glaucoma: At the crossroads
between cardiology and ophthalmology.
Cardiology journal. 2019;26(1):8-12.
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
346
28. Shukla AG, Razeghinejad R, Myers JS.
Balancing treatments for patients with systemic
hypertension and glaucoma. Expert opinion on
pharmacotherapy. 2020;21(18):2225-30.
29. van Koeverden AK, He Z, Nguyen CT, Vingrys
AJ, Bui BV. Systemic hypertension is not
protective against chronic intraocular pressure
elevation in a rodent model. Scientific reports.
2018;8(1):1-12.
30. Levine RM, Yang A, Brahma V, Martone JF.
Management of Blood Pressure in Patients with
Glaucoma. Current cardiology reports.
2017;19(11):109.
31. Anton-Lopez A, Moreno-Montanes J, Duch-
Tuesta S, Corsino Fernandez-Vila P, Garcia-Feijoo
J, Milla-Grino E, et al. Lifestyles guide and
glaucoma (II). Diet, supplements, drugs, sleep,
pregnancy, and systemic hypertension. Archivos de
la Sociedad Espanola de Oftalmologia.
2018;93(2):76-86.
32. Skrzypecki J, Ufnal M, Szaflik JP, Filipiak KJ.
Blood pressure and glaucoma: At the crossroads
between cardiology and ophthalmology.
Cardiology journal. 2019;26(1):8-12.
33. Mehta R, Patil M, Page S. Comparative study
of cataract in hypertensive patients and non-
hypertensive patients. Indian Journal of Clinical
and Experimental Ophthalmology. 2016;2(2):153.
34. Pennington KL, DeAngelis MM. Epidemiology
of age-related macular degeneration (AMD):
associations with cardiovascular disease
phenotypes and lipid factors. Eye and vision.
2016;3:34.
35. Xu X, Ritz B, Coleman A, Liew Z, Deapen D,
Lee E, et al. Hypertension, antihypertensive
medications use and risk of age-related macular
degeneration in California Teachers Cohort.
Journal of human hypertension. 2020;34(8):568-76.
36. Yun C, Ahn J, Kim M, Hwang SY, Kim SW,
Oh J. Ocular Perfusion Pressure and Choroidal
Thickness in Early Age-Related Macular
Degeneration Patients With Reticular
Pseudodrusen. Investigative ophthalmology &
visual science. 2016;57(15):6604-9.
37. Liu L, Quang ND, Banu R, Kumar H, Tham
YC, Cheng CY, et al. Hypertension, blood pressure
control and diabetic retinopathy in a large
population-based study. PloS one.
2020;15(3):e0229665.
38. Wong TY, Cheung CM, Larsen M, Sharma S,
Simo R. Diabetic retinopathy. Nature reviews
Disease primers. 2016;2:16012.
39. Wang W, Lo ACY. Diabetic Retinopathy:
Pathophysiology and Treatments. International
journal of molecular sciences. 2018;19(6).