Kraujelytė Agnė¹

¹Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania

Abstract

Background. Pneumothorax – a condition in which there is air in the pleural cavity, it can be spontaneous (primary), secondary and iatrogenic. During invasive procedures, such as lung tissue biopsy (transthoracic or transbronchial), insertion of a central venous catheter, or positive pressure ventilation, iatrogenic pneumothorax is a complication of these procedures. This literature review summarizes the pathophysiological mechanisms of iatrogenic pneumothorax, the symptoms that need to be addressed in various interventions near lung tissue, treatment options, and recommendations to reduce the incidence of iatrogenic pneumothorax and increase the safety of invasive procedures.

Aim: to review the literature on the diagnostics and treatment of iatrogenic pneumothorax.

Methods. Literature analysis was performed using keywords: iatrogenic pneumothorax, pneumothorax treatment, pneumothorax during invasive procedures. The literature review is described in evidence-based medicine, using the PubMed archive of scientific publications, with priority given to content with the highest level of evidence. The Zotero bibliography storage and management program was used to archive and manage literature sources.

Results and conclusions. Using theoretical analysis methods, 65 publications meeting the inclusion criteria were found. 36 publications were excluded because did not meet the inclusion criteria. Iatrogenic pneumothorax usually occurs (32-37% of cases) by lung tissue biopsy, insertion of a central venous catheter, during positive pressure ventilation. The risk of developing a complication is greatly increased when a postoperative central venous catheter is inserted outside of ultrasound control. The primary symptoms of iatrogenic pneumothorax are pleuritic pain, dyspnea, tachypnea, and tachycardia. Confirmation of the diagnosis is based on clinical manifestation and ultrasound examination. In the case of iatrogenic pneumothorax, treatment is preferred to visualization. Treatment options include needle insertion during thoracostomy or surgical interventions.

Keywords: iatrogenic pneumothorax, pneumothorax treatment, pneumothorax during invasive procedures.

Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592

103

Medical Sciences 2021 Vol. 9 (7), p. 103-111, https://doi.org/10.53453/ms.2021.11.13

Iatrogenic pneumothorax that occurred during interventional

procedures: literature review

Kraujelytė Agnė

1

1

Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania

Abstract

Background. Pneumothorax - a condition in which there is air in the pleural cavity, it can be spontaneous (primary),

secondary and iatrogenic. During invasive procedures, such as lung tissue biopsy (transthoracic or transbronchial),

insertion of a central venous catheter, or positive pressure ventilation, iatrogenic pneumothorax is a complication of these

procedures. This literature review summarizes the pathophysiological mechanisms of iatrogenic pneumothorax, the

symptoms that need to be addressed in various interventions near lung tissue, treatment options, and recommendations to

reduce the incidence of iatrogenic pneumothorax and increase the safety of invasive procedures.

Aim: to review the literature on the diagnostics and treatment of iatrogenic pneumothorax.

Methods. Literature analysis was performed using keywords: iatrogenic pneumothorax, pneumothorax treatment,

pneumothorax during invasive procedures. The literature review is described in evidence-based medicine, using the

PubMed archive of scientific publications, with priority given to content with the highest level of evidence. The Zotero

bibliography storage and management program was used to archive and manage literature sources.

Results and conclusions. Using theoretical analysis methods, 65 publications meeting the inclusion criteria were found.

36 publications were excluded because did not meet the inclusion criteria. Iatrogenic pneumothorax usually occurs (32-

37% of cases) by lung tissue biopsy, insertion of a central venous catheter, during positive pressure ventilation. The risk

of developing a complication is greatly increased when a postoperative central venous catheter is inserted outside of

ultrasound control. The primary symptoms of iatrogenic pneumothorax are pleuritic pain, dyspnea, tachypnea, and

tachycardia. Confirmation of the diagnosis is based on clinical manifestation and ultrasound examination. In the case of

iatrogenic pneumothorax, treatment is preferred to visualization. Treatment options include needle insertion during

thoracostomy or surgical interventions.

Keywords: iatrogenic pneumothorax, pneumothorax treatment, pneumothorax during invasive procedures.

Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592

104

Jatrogeninis pneumotoraksas, įvykęs intervencinių procedūrų metu:

literatūros apžvalga

Agnė Kraujelytė

1

1

Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva

Santrauka

Įvadas. Pneumotoraksas – būklė, kai pleuros ertmėje yra oro, gali būti spontaninis (pirminis), antrinis ir jatrogeninis.

Invazinių procedūrų metu, pavyzdžiui, atliekant plaučių audinio biopsiją (transtorakalinę arba transbronchinę), įvedant

centrinį veninį kateterį arba teigiamo slėgio ventiliacijos metu iškyla jatrogeninio pneumotorakso, kaip minėtų procedūrų

komplikacijos, tikimybė. Ši literatūros apžvalga apibendrina jatrogeninio pneumotorakso patofiziologinius mechanizmus,

simptomus, į kuriuos būtina kreipti dėmesį atliekant įvairias intervencijas netoli plaučių audinio, gydymo galimybes bei

rekomendacijas, kurių laikantis siekiama sumažinti jatrogeninio pneumotorakso pasireiškimą bei didinti invazinių

procedūrų saugumą.

Tikslas: atlikti literatūros apžvalgą apie pneumotorakso, sukelto jatrogeninių veiksnių, diagnostiką ir gydymą.

Metodai. Atlikta literatūros analizė, naudojant raktažodžius: jatrogeninis pneumotoraksas, pneumotorakso gydymas,

pneumotoraksas invazinių procedūrų metu. Literatūros apžvalga aprašyta, remiantis įrodymais grįsta medicina, naudojant

mokslinių publikacijų archyvą ,,PubMed“, prioritetu laikant aukščiausių įrodymų lygmenį turintį turinį. Literatūros

šaltiniams archyvuoti bei tvarkyti naudota ,,Zotero“ bibliografijos saugojimo ir tvarkymo programa.

Rezultatai ir išvados. Taikant teorinės analizės metodus, buvo surastos 65 publikacijos, atitinkančios įtraukimo

kriterijus. 36 publikacijos buvo atmestos, nes neatitiko įtraukimo kriterijų. Jatrogeninis pneumotoraksas dažniausiai

įvyksta (32-37% atvejų) imant plaučių audinio biopsiją, įvedant centrinį veninį kateterį, teigiamo slėgio ventiliacijos

metu. Komplikacijos išsivystymo rizika itin padidėja, kai įvedamas poraktikaulinis centrinis veninis kateteris ne

ultragarso kontrolėje. Pirminiai jatrogeninio pneumotorakso simptomai yra pleuritinis skausmas, dispnėja, tachipnėja ir

tachikardija. Diagnozės patvirtinimas remiasi klinikiniu pasireiškimu ir ultragarsiniu tyrimu. Jatrogeninio pneumotorakso

atveju pirmenybė teikiama gydymui, o ne vizualizavimui. Gydymo galimybės apima adatos įvedimą torakostomijos metu

arba chirurgines intervencijas.

Raktažodžiai: jatrogeninis pneumotoraksas, pneumotorakso gydymas, pneumotoraksas invazinių procedūrų metu.

Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592

105

Įvadas

Jatrogeninis pneumotoraksas - būklė, netikėtai

sukelta invazinių procedūrų metu, laikoma kaip tam

tikrų intervencinių manipuliacijų komplikacija.

Jatrogeninio pneumotorakso pasireiškimas yra

tiesiogiai proporcingas atliekamam intervencinių

procedūrų skaičiui (1). Įprastai nustatoma, kad

hemodinamiškai nestabiliems pacientams,

patyrusiems traumą ar tiems, kuriems buvo taikytas

gaivinimas, dažniau atliekamos intervencinės

procedūros, todėl tokiu būdu padidėja ir jatrogeninio

pneumotorakso rizika. Taip pat jatrogeninio

pneumotorakso tikimybė išauga, kai susiduriama su

situacijomis, kai prieiga prie vidinės jungo venos yra

ribota ir norima išvengti manipuliacijos su

šlaunikaulio venomis (2). Intervencinių procedūrų

metu reiktų atkreipti išskirtinį dėmesį į atsiradusius

simptomus: pleuritinį skausmą, dispnėją, tachipnėją,

sumažėjusius ar išnykusius kvėpavimo garsus.

Pastebėta, kad oras pleuros ertmėje atsiranda

dažniau tuomet, kai intervencinės procedūros

atliekamos ne ultragarso kontrolėje bei specialistų su

mažesne klinikine patirtimi, todėl ypatingai svarbu

kalbėti apie jatrogeninio pneumotorakso riziką

teikiant pagalbą ligoniams tiek aukštesnio, tiek

žemesnio lygio ligoninėse.

Ši tema yra aktuali, kadangi turint omenyje galimas

sunkias komplikacijas po jatrogeninio

pneumotorakso išsivystymo, tokias kaip lėtinis

kvėpavimo nepakankamumas, mirtis, svarbu kuo

daugiau nagrinėti šią būklę, šviesti ne tik medicinos

personalo darbuotojus, tiesiogiai susijusius su

intervencijų metu atliekamomis manipuliacijomis,

bet ir kitus ligoninės darbuotojus. Literatūros

apžvalga apibendrina jatrogeninio pneumotorakso

patofiziologinius mechanizmus, simptomus, į

kuriuos būtina kreipti dėmesį atliekant įvairias

intervencijas netoli plaučių audinio, gydymo

galimybes bei rekomendacijas, kurių laikantis

siekiama sumažinti jatrogeninio pneumotorakso

pasireiškimą bei didinti invazinių procedūrų

saugumą.

Tikslas

Atlikti literatūros apžvalgą apie pneumotorakso,

sukelto jatrogeninių veiksnių, diagnostiką ir

gydymą.

Metodika

Publikacijų analizė atlikta naudojant raktažodžius:

jatrogeninis pneumotoraksas, pneumotorakso

gydymas, pneumotoraksas invazinių procedūrų

metu. Išanalizuoti ne senesni kaip 10 metų senumo

straipsniai. Įtraukimo kriterijai: straipsniai lietuvių ir

anglų kalba, straipsniai, kuriuose aprašoma

jatrogeninio pneumotorakso etiologija, simptomai,

gydymas. Senesnės kaip 10 metų publikacijos

atmestos. Literatūros apžvalga aprašyta, remiantis

įrodymais grįsta medicina, naudojant mokslinių

publikacijų archyvą ,,PubMed“, prioritetu laikant

aukščiausių įrodymų lygmenį turintį turinį.

Literatūros šaltiniams archyvuoti bei tvarkyti

naudota ,,Zotero“ bibliografijos saugojimo ir

tvarkymo programa.

Rezultatai ir diskusija

Taikant teorinės analizės metodus, buvo surastos 65

publikacijos, atitinkančios įtraukimo kriterijus. 36

publikacijos buvo atmestos, nes neatitiko įtraukimo

kriterijų (straipsniai buvo ne lietuvių ar anglų kalba

arba senesni nei 10 metų).

Epidemiologija ir patofiziologija

Jatrogeninis pneumotoraksas dažniausiai

nustatomas šiais atvejais: 32-37% atvejų imant

plaučių audinio biopsiją (transtorakaliai ir

transbronchaliai), įvedant centrinį veninį kateterį,

teigiamo slėgio ventiliacijos metu (3). Vis dėlto

jatrogeninis pneumotoraksas gali išsivystyti ne tik

manipuliacijų krūtinės srityje metu, bet ir pilvo (3).

Yra klinikinių atvejų aprašymų apie jatrogeninio

pneumotorakso pasireiškimą abipus, kai buvo

neteisingai įvestas inksto stentas intubuotam

Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592

106

pacientui, kvėpuojančiam spontaniškai (4). Kiti

klinikiniai atvejai apima įvairias būkles, po kurių

įvyko jatrogeninis penumotoraksas, pavyzdžiui, po

poliežuvinio nervo stimuliatoriaus įvedimo ar net

akupunktūros (5,6). Vis dėlto centrinio veninio

kateterio įvedimas į centrinę poraktikaulinę veną

išlieka viena dažniausių invazinių procedūrų, kurių

metu galimas jatrogeninis pneumotoraksas (2, 5).

Kitos atliekamos procedūros, kurių metu įvyksta

pneumotoraksas: torakocentezė (pasireiškimo

dažnis 3-16%), tracheostomija (1%), tarpšonkaulinė

nervų blokada (8,7%) (1-3,6).

Jatrogeninio pneumotorakso išsivystymo rizika itin

padidėja, kai įvedamas poraktikaulinis centrinis

veninis kateteris ne ultragarso kontrolėje, vadinamas

,,aklasis“ būdas, kai pasikliaujama tik vizualiomis

anatominėmis paciento kūno sritimis ir žinomais

punkcijos taškais (3,7). Nustatyti tam tikri techniniai

faktoriai, lemiantys jatrogeninio pneumotorakso

pasireiškimą, kai nėra naudojama ultragarso

kontrolė: neadekvatus anatominių taškų

identifikavimas, neteisinga įvedimo pozicija, adatos

įvedimas į antkaulį, adatos galo nematymas įvedimo

metu, adata per daug nukreipta galvos link,

negebėjimas išlaikyti adatos stabilioje pozicijoje

manipuliacijos su pravedėju metu (7). Nemažiau

svarbu pabrėžti, kad taikant aklą kateterizaciją,

sėkmingos procedūros tikimybė priklauso nuo

specialisto pajėgumo ir patirties atlikti intervenciją,

todėl pastebėta, kad jatrogeninis penumotoraksas

dažniau įvyksta žemesnio lygio ligoninėse arba

įstaigose, kur jaunieji specialistai tobulinasi įgūdžius

(8).

Diagnostika

Įvykęs jatrogeninis pneumotoraksas gali būti tiek

besimptomės, tiek gyvybei gręsiančios apraiškos.

Simptomų pasireiškimas priklauso nuo

pneumotorakso dydžio, plitimo greičio bei pažeisto

plaučio būklės. Intervencinių procedūrų metu reiktų

atkreipti išskirtinį dėmesį į paciento išsakomus

skundus: pleuritinį skausmą (pasireiškia 88,1%

atvejų), dispnėją (92%) (9). Nemažiau svarbu

atsižvelgti į objektyvius požymius: tachipnėją

(98,8%), tachikardiją (97,7%), hipoksiją,

hipotenziją, sumažėjusius ar išnykusius kvėpavimo

garsus. Svarbu paminėti, kad bet koks

pneumotoraksas gali virsti į įtampos pneumotoraksą

(9,10).

Jatrogeninis pneumotoraksas gali būti

diagnozuojamas kliniškai, vertinant anksčiau

minėtus simptomus (3,7). Taip pat galimas

jatrogeninio pneumotorakso diagnozavimas

ultragarsu, kuris yra greitas, paprastas, labai jautrus

ir specifiškas. Naudojant ultragarsą kaip diagnostinę

priemonę bei įtariant jatrogeninį pneumotoraksą,

svarbu kreipti dėmesį į pleuros paslankumo

nebuvimą. Tokiu būdu ieškoma ,,taško ženklo“

(angl. point sign), kai stebima slenkanti pleura greta

neslenkančios pleuros (9). Trūkstant pakankamai

diagnostinių įrodymų apie įvykusį jatrogeninį

pneumotoraksą, kaip alternatyva galima vertikali

krūtinės ląstos rentgenografija, kurios jautrumas

siekia 83% (7, 9). 2,5 cm oro erdvės radiografiniai

radiniai prilygsta 30% pneumotoraksui (11).

Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija yra

jautresnis diagnostinis metodas nei krūtinės

rentgenografija, tačiau jos atlikimas užima daug

laiko, kuris ypač svarbus gelbstint pacientą, patyrusį

jatrogeninį pnemuotoraksą (9).

Nors jatrogeninio pneumotorakso diagnozei

patvirtinti pakanka intervencinės procedūros

atlikimo fakto bei būdingos simptomatikos

pasireiškimo, vis dėlto nepraeinant pleuritiniam

skausmui, jei buvo atliktos pneumotorakso gydymo

metodikos, svarbu pagalvoti apie galimas kitas

būkles, su kuriomis reikėtų diferencijuoti jatrogeninį

pneumotoraksą: miokardo infarktas, miokardo

išemija, plaučių embolija, perikarditas, pleuritas,

pneumonija (3, 11).

Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592

107

Gydymas

Patvirtinus jatrogeninio pneumotorakso diagnozę,

pirmiausiai turi būti nustatyta, ar pacientas yra

stabilus ar nestabilus. Kitas svarbus žingsnis –

užtikrinti adekvatų deguonies tiekimą (12). Jeigu

įvykęs jatrogeninis pneumotoraksas yra labai mažas

arba mažas, pacientui galimai turėtų užtekti tik

stebėjimo, netaikant kitų gydymo metodų, tokių kaip

adatos aspiracija, krūtininis drenažas, krūtinės

chirurginė intervencija vaizdo pagalba (VATS) arba

atvira chirurginė intervencija (13,14). Svarbu

suvokti, kad svarbiau yra gydyti įvykusį

pneumotoraksą, o ne jį vizualizuoti. Jeigu

nustatoma, kad pacientas yra nestabilus, pirmas

gydymo žingsnis turėtų būti aspiracija adata arba

drenažas tam, kad oras pleuroje būtų sumažintas kuo

daugiau. Kaip laikina pagalbos priemonė gali būti

didelio spindžio adatos įvedimas į antrą

tarpšonkaulinį tarpą ties vidurine raktikaulio linija

(15,16).

Dekompresija adata yra pirmas gydymo pasirinkimo

metodas, leidžiantis sunormalizuoti slėgį

plaučiuose, pašalinti orą iš pleuros ertmės ir

pagerinti širdies veiklą. Kolorimetrinė kapnografija,

nustatanti anglies dvideginį, esantį pleuros erdvėje,

dažnai naudojamas bei paprastas testas, siekiant

įvertinti veiksmingą adatos dekompresiją (17,18).

Rekomenduojama naudoti 10 dydžio, 3,25 colių

adatą ar kateterį (19). Krūtininis drenažas kaip

alternatyva aspiracijai adata yra būdas, užtikrinantis

oro pašalinimą iš pleuros ertmės, tokiu būdu

išplečiamas plaučių subliuškęs audinys bei

atkuriamas neigiamas slėgis krūtinės ertmėje.

Stabiliems pacientams rekomenduojama naudoti

mažesnio diametro drenus (<14F), sukeliantys

mažiau skausmo drenažo metu. Nepastebėta didelių

skirtumų tarp dreno diametro, vertinant drenažo

sėkmės dažnį ar trukmę (20). Tam, kad būtų

adekvačiai užtikrinta paciento hemodinamika bei

kvėpavimo funkcija, turi būti kreipiamas didelis

dėmesys dreno, kuris įvedamas į krūtinės ertmę,

naudojimo ir priežiūros galimybėms. Krūtininis

drenažas gali būti atliekamas rutiniškai palatos arba

intensyviosios terapijos skyriaus ribose, tačiau

ypatingai ūmiais atvejais procedūra gali būti

atliekama priėmimo skyriuje (21).

Svarbu pabrėžti, kad pirštais atliekama

torakostomija yra paskutinis jatrogeninio

pneumotorakso gydymo etapas (22). Ne pirštais

atliekama torakostomija yra galutinis jatrogeninio

pneumotorakso gydymo metodas, naudojant

neigiamą slėgį, sukurtą vandens sandarinimo ar

siurbimo būdu tam, kad būtų sumažintas oras

pleuros ertmėje (22, 23). Naudojant šį metodą, į

antrąjį arba trečiąjį tarpšonkaulinį tarpą įvedami

drenažiniai vamzdeliai ties vidurine raktikaulio

linija, vadinama Monaldi pozicija. Alternatyva

Monaldi pozicijai yra Bulau pozicija, kai vamzdelis

įvedamas iš priekinės pusės ties vidurine pažasties

linija į ketvirtąjį ar penktąjį tarpšonkaulinį tarpą

(23). Kaip jau minėta, jatrogeninis pneumotoraksas

gali būti gydomas, taikant chirurgines intervencijas

su vaizdo asistuojama technika arba atviru būdu,

tačiau tokie metodai naudojami esant ypatingai

sunkiems atvejams (24-26).

Prognozė

Iš anksčiau paskelbtų mokslinių publikacijų žinoma,

kad pneumotorakso pasikartojimo rizika per 1-5

metų stebėjimo laikotarpį yra 23-50%, kai didžiausia

pasikartojimo tikimybė yra per pirmąjį mėnesį (27).

Vis dėlto nėra duomenų apie jatrogeninio

penumotorakso pasikartojimo rizikos tendencijas.

Įvedus drenažinį vamzdelį, pacientą svarbu

informuoti, kad vamzdelis bus laikomas tol, kol

plautis grįš į prieš tai buvusį normalų dydį ir funkciją

(28). Nemažiau svarbu pacientui, kuris buvo gydytas

Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592

108

dėl jatrogeninio pneumotorakso, įspėti, kad

pasikartojimo rizika yra maža, tačiau pirmas 72

valandas reikia vengti nardymo ir skraidymo (28,

29). Pati dažniausia komplikacija bet kokios kilmės

pneumotorakso yra įtampos pneumotoraksas (20%

atvejų) (30-32) (23). Kita literatūroje minima

pneumotorakso komplikacija yra nuolatinis oro

trūkumas dėl nevisiško plaučio atsistatymo po

įvykusio pneumotorakso. Esant tokiai būklei

reikalinga chirurginė intervencija (33).

Prevencija

Suvokiant, kad jatrogeninis pneumotoraksas yra

gyvybei pavojinga būklė, yra be galo svarbu vykdyti

kvalifikacijos kėlimo kursus šia tematika ligoninės

personalui. Naujausiose literatūrinėse apžvalgose

pateikiamos rekomendacijos, skatinant atkreipti

dėmesį į procedūras, kurių metu yra didelė

jatrogeninio pneumotorakso rizika, taikyti

simuliacinius metodus personalo mokymams bei

kitaip šviesti ligoninėje dirbančius asmenis (34,35).

Pastebėta, kad vykdant tokius simuliacinius

mokymus apie centrinę veninę kateterizaciją, buvo

pagerinta kateterių įvedimo technika, tokiu būdu

mažinant jatrogeninio pneumotorakso riziką (34-

37). Tokiu būdu mažinama jatrogeninio

penumotorakso rizika žemesnio lygio ligoninėse,

kur trūksta tokio tipo patirties ir įgūdžių ne tik

specialistams, slaugytojams, bet ir besimokantiems

medikams, tiesiogiai susijusiems su intervencinėmis

procedūromis (35,36). Atkreipus didesnį dėmesį bei

susirūpinus jatrogeninio pneumotorakso kaip

mirtinos komplikacijos reiškiniu, aktyviai pradėti

taikyti standartizuoti protokolai, švietimo

priemonės, simuliaciniai mokymai, naujos

ultragarsinės įrangos pirkimas, grįžtamojo ryšio dėl

atliktų intervencijų tarp skirtingų ligoninės skyrių

stiprinimas (2).

Išvados

Jatrogeninis pneumotoraksas dažniausiai įvyksta

imant plaučių audinio biopsiją, įvedant centrinį

veninį kateterį. Jatrogeninio pneumotorakso rizika

itin padidėja, kai įvedamas poraktikaulinis centrinis

veninis kateteris ne ultragarso kontrolėje. Dažniausi

simptomai yra pleuritinis skausmas, dispnėja,

tachipnėja ir tachikardija. Diagnozei patvirtinti

užtenka klinikinio pasireiškimo bei ultragarsinio

tyrimo. Profesionali pagalba turi būti kuo skubesnė,

teikiant pirmenybę gydymui, o ne vizualizavimui.

Taikoma dekompresija įvedant adatą torakostomijos

metu, sunkesniais atvejais galima chirurginė atvira

arba vaizdo pagalba atliekama intervencija.

Literatūra

1. Celik B, Sahin E, Nadir A, Kaptanoglu M.

Iatrogenic pneumothorax: etiology, incidence

and risk factors. Thorac Cardiovasc Surg. 2009

Aug;57(5):286-90.

2. Shieh L, Go M, Gessner D, Chen JH, Hopkins

J, Maggio P. Improving and sustaining a

reduction in iatrogenic pneumothorax through a

multifaceted quality-improvement approach. J

Hosp Med. 2015 Sep;10(9):599-607.

3. Loiselle A, Parish JM, Wilkens JA, Jaroszewski

DE. Managing iatrogenic pneumothorax and

chest tubes. J Hosp Med. 2013 Jul;8(7):402-8.

4. Garg SK, Garg P, Anchan N, Jaiswal A.

Iatrogenic Bilateral Simultaneous

Pneumothorax: Call for Vigilance. Indian J Crit

Care Med. 2017 Sep;21(9):607-609.

5. Arteaga AA, Pitts KD, Lewis AF. Iatrogenic

pneumothorax during hypoglossal nerve

stimulator implantation. Am J Otolaryngol.

2018 Sep-Oct;39(5):636-638.

Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592

109

6. Tagami R, Moriya T, Kinoshita K, Tanjoh K.

Bilateral tension pneumothorax related to

acupuncture. Acupunct Med. 2013

Jun;31(2):242-4.

7. Kilbourne MJ, Bochicchio GV, Scalea T, Xiao

Y. Avoiding common technical errors in

subclavian central venous catheter placement. J

Am Coll Surg. 2009 Jan;208(1):104-9.

8. John J, Seifi A. Incidence of iatrogenic

pneumothorax in the United States in teaching

vs. non-teaching hospitals from 2000 to 2012. J

Crit Care. 2016 Aug;34:66-8.

9. Swierzy M, Helmig M, Ismail M, Rückert J,

Walles T, Neudecker J. Pneumothorax

[Pneumothorax]. Zentralbl Chir. 2014 Sep;139

Suppl 1:S69-86; quiz S87. German.

10. Leigh-Smith S, Harris TTension

pneumothorax—time for a re-think?Emergency

Medicine Journal 2005;22:8-16.

11. McKnight CL, Burns B. Pneumothorax.

[Updated 2020 Nov 16]. In: StatPearls

[Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls

Publishing; 2021 Jan-. Available from:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK441

885/

12. Haynes D, Baumann MH. Management of

pneumothorax. Semin Respir Crit Care Med.

2010 Dec;31(6):769-80.

13. Hefny AF, Kunhivalappil FT, Matev N, Avila

NA, Bashir MO, Abu-Zidan FM. Management

of computed tomography-detected

pneumothorax in patients with blunt trauma:

experience from a community-based hospital.

Singapore Med J. 2018 Mar;59(3):150-154.

14. Tupchong K. Update: Is Needle Aspiration

Better Than Chest Tube Placement for the

Management of Primary Spontaneous

Pneumothorax? Ann Emerg Med. 2018

Jul;72(1):e1-e2.

15. Bruschettini M, Romantsik O, Ramenghi LA,

Zappettini S, O'Donnell CP, Calevo MG.

Needle aspiration versus intercostal tube

drainage for pneumothorax in the newborn.

Cochrane Database Syst Rev. 2016 Jan

11;(1):CD011724.

16. Naik ND, Hernandez MC, Anderson JR, Ross

EK, Zielinski MD, Aho JM. Needle

Decompression of Tension Pneumothorax with

Colorimetric Capnography. Chest. 2017

Nov;152(5):1015-1020.

17. Zietlow J, Hernandez M, Bestland A, Musa J,

Ferrara M, Berns K, Anderson J, Zielinski M,

Aho J. "Decompression of tension

pneumothorax in a trauma patient -first use of a

novel decompression colorimetric capnography

device in human patient". Gen Thorac

Cardiovasc Surg. 2021 Feb;69(2):391-393.

18. Naik ND, Hernandez MC, Anderson JR, Ross

EK, Zielinski MD, Aho JM. Needle

Decompression of Tension Pneumothorax with

Colorimetric Capnography. Chest. 2017

Nov;152(5):1015-1020.

19. Butler FK Jr, Holcomb JB, Shackelford S et al.

Management of Suspected Tension

Pneumothorax in Tactical Combat Casualty

Care: TCCC Guidelines Change 17-02. J Spec

Oper Med. 2018 Summer;18(2):19-35.

20. Hallifax RJ, Psallidas I, Rahman NM. Chest

Drain Size: the Debate Continues. Curr

Pulmonol Rep. 2017;6(1):26-29.

21. Durai R; Hoque H; and Davies T. Managing a

chest tube and drainage system. AORN Journal.

2011; 91(2):275-280

22. Wang C, Lyu M, Zhou J, Liu Y, Ji Y. Chest tube

drainage versus needle aspiration for primary

spontaneous pneumothorax: which is better? J

Thorac Dis. 2017 Oct;9(10):4027-4038.

23. Drinhaus H, Annecke T, Hinkelbein J. Die

Thoraxdekompression in der Notfall- und

Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592

110

Intensivmedizin [Chest decompression in

emergency medicine and intensive care].

Anaesthesist. 2016 Oct;65(10):768-775.

German.

24. Delpy JP, Pagès PB, Mordant P, Falcoz PE,

Thomas P, Le Pimpec-Barthes F, Dahan M,

Bernard A; EPITHOR project (French Society

of Thoracic and Cardiovascular Surgery);

EPITHOR project French Society of Thoracic

and Cardiovascular Surgery. Surgical

management of spontaneous pneumothorax: are

there any prognostic factors influencing

postoperative complications? Eur J

Cardiothorac Surg. 2016 Mar;49(3):862-7.

25. Tsotsolis N, Tsirgogianni K, Kioumis I, Pitsiou

G, Baka S, Papaiwannou A, Karavergou A,

Rapti A, Trakada G, Katsikogiannis N,

Tsakiridis K, Karapantzos I, Karapantzou C,

Barbetakis N, Zissimopoulos A, Kuhajda I,

Andjelkovic D, Zarogoulidis K, Zarogoulidis P.

Pneumothorax as a complication of central

venous catheter insertion. Ann Transl Med.

2015 Mar;3(3):40.

26. Barsuk JH, Cohen ER, Williams MV, Scher J,

Jones SF, Feinglass J, McGaghie WC, O'Hara

K, Wayne DB. Simulation-Based Mastery

Learning for Thoracentesis Skills Improves

Patient Outcomes: A Randomized Trial. Acad

Med. 2018 May;93(5):729-735.

27. Baumann MH, Strange C, Heffner JE, Light R,

Kirby TJ, Klein J, Luketich JD, Panacek EA,

Sahn SA; AACP Pneumothorax Consensus

Group. Management of spontaneous

pneumothorax: an American College of Chest

Physicians Delphi consensus statement. Chest.

2001 Feb;119(2):590-602.

28. Zonies D, Elterman J, Burns C, Paul V, Oh J,

Cannon J. Trauma patients are safe to fly 72

hours after tube thoracostomy removal. J

Trauma Acute Care Surg. 2018 Sep;85(3):491-

494.

29. Imran JB, Eastman AL. Pneumothorax. JAMA.

2017 Sep 12;318(10):974.

30. Sihoe AD, Wong RH, Lee AT, Lau LS, Leung

NY, Law KI, et al. Severe acute respiratory

syndrome complicated by spontaneous

pneumothorax. Chest. 2014 Jun. 125 (6):2345-

51.

31. Roberts DJ, Leigh-Smith S, Faris PD,

Blackmore C, Ball CG, Robertson HL, Dixon E,

James MT, Kirkpatrick AW, Kortbeek JB,

Stelfox HT. Clinical Presentation of Patients

With Tension Pneumothorax: A Systematic

Review. Ann Surg. 2015 Jun;261(6):1068-78.

32. Jalota R, Sayad E. Tension Pneumothorax.

[Updated 2021 Jan 23]. In: StatPearls [Internet].

Treasure Island (FL): StatPearls Publishing;

2021 Jan-. Available from:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK559

090/

33. Slade M. Management of pneumothorax and

prolonged air leak. Semin Respir Crit Care Med.

2014 Dec;35(6):706-14. doi: 10.1055/s-0034-

1395502. Epub 2014 Dec 2.

34. Giacomini M, Iapichino G, Armani S,

Cozzolino M, Brancaccio D, Gallieni M. How

to avoid and manage a pneumothorax. J Vasc

Access. 2006 Jan-Mar;7(1):7-14

35. Soffler MI, Hayes MM, Smith CC. Central

venous catheterization training: current

perspectives on the role of simulation. Adv Med

Educ Pract. 2018 May 25;9:395-403.

36. Ma IW, Brindle ME, Ronksley PE, Lorenzetti

DL, Sauve RS, Ghali WA. Use of simulation-

based education to improve outcomes of central

venous catheterization: a systematic review and

meta-analysis. Acad Med. 2011

Sep;86(9):1137-47.

Journal of Medical Sciences. Nov 30, 2021 - Volume 9 | Issue 7. Electronic - ISSN: 2345-0592

111

37. Sekiguchi H, Tokita JE, Minami T, Eisen LA,

Mayo PH, Narasimhan M. A prerotational,

simulation-based workshop improves the safety

of central venous catheter insertion: results of a

successful internal medicine house staff training

program. Chest. 2011 Sep;140(3):652-658.