https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.18
Febrile Seizures: A Literature Review
Silvija Petuchauskaitė
1
1
Vilnius university, Faculty of medicine, Vilnius Lithuania
Abstract
Background and aim. Febrile seizures (FS) are the most common neurological disorder in children. FS are
divided into simple and complex seizures. Up to 80% of children develop simple FS, which are self-limiting and
do not require treatment. When febrile seizures occur, it is important to evaluate the patient to rule out other serious
causes for the seizures. The disease usually does not cause long-term complications and has a good prognosis.
Materials and methods. Relevant articles found through medical databases (PubMed, Cohrane Library, Wiley
Online Library) were selected for the literature search. Only english-language articles were selected for the search.
30 scientific articles were analysed in the literature review.
Results. Febrile convulsions occur in children younger than 5 years of age. Their frequency in the child population
is 2-5 %. The development of the disease is determined by several factors, especially the environment and genetic
predisposition. Seizures are usually brief, generalized, and self-limiting. Clinical examination,
electroencephalogram, and lumbar puncture are important in diagnosing FS, if meningitis is suspected. A
prolonged seizure may require medical treatment. The long-term outlook of the disease is good, and the disease
is not often associated with long-term sequelae.
Conclusions. Despite the high frequency of FS disease, it is usually self-limiting, requires no special treatment,
and has a good outcome.
Keywords: febrile seizures etiopathogenesis, febrile seizures, simple febrile seizures, febrile status epilepticus,.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (5), p. 149-155, https://doi.org/10.53453/ms.2023.6.18
149
Febriliniai traukuliai: literatūros apžvalga
Silvija Petuchauskaitė
1
1
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas ir tikslas. Febriliniai traukuliai (FT) yra dažniausiai pasireiškiantis vaikų neurologinis susirgimas. FT
skirstomi į paprastuosius ir kompleksinius priepuolius. Iki 80 % vaikų pasireiškia paprastieji FT, kurie praeina
savaime ir nereikalauja jokio gydymo. Įvykus karštiniams traukuliams, svarbu ištirti pacientą, siekiant atmesti
kitas rimtas traukulių priepuolių priežastis. Liga dažniausiai nesukelia ilgalaikių komplikacijų ir pasižymi gera
prognoze.
Metodika. Literatūros apžvalgai aktualūs straipsniai buvo atrinkti, atrinki naudojantis medicinos duomenų
bazėmis (PubMed, Cohrane Library, Wiley Online Library). Paieškai buvo atrinkti tik anglų kalba pateikti
straipsniai. Literatūros apžvalgoje išanalizuoti 30 mokslinių straipsnių.
Rezultatai. Febriliniai traukuliai pasireiškia vaikams iki 5 m. amžiaus, jų dažnis vaikų populiacijos siekia 2–5 %.
Ligos išsivystymą lemia keli veiksniai, ypač aplinka ir genetinis polinkis. Dažniausiai traukulių priepuoliai būna
trumpi, generalizuoti ir savaime praeinanttys. FT diagnostikojeyra svarbus klinikinis ištyrimas,
elektroencefalograma ir liumbalinė punkcija, įtarus meningitą. Užsitęsųs traukulių priepuoliui gali prireikti
medicininio gydymo. Ilgalaikė ligos perspektyva yra gera, susirgimas nėra plačiai siejamas su ilgalaikėmis
pasekmėmis.
Išvados. Nepaisant didelio FT ligos susirgimo dažnio, liga dažniausiai praeina savaime, nereikalauja specifinio
gydymo ir pasižymi gera išeitimi.
Raktažodžiai: febrilinių traukulio etiopatogenezė, febriliniai traukuliai, febrilinės epilepsinė būklė, paprastieji
febriliniai traukuliai.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
150
1. Įvadas
Febriliniai traukuliai (FT) yra dažnas vaikystės
susirgimas, kuris paveikia 2 - 5 % vaikų
pasaulyje (1). Tai traukulių priepuoliai, susiję su
pakilusia kūno temperatūra (> 38°C), vaikams
nuo 3 mėnesių iki 5 metų amžiaus, kai nėra kitos
rimtos priežasties, galinčios sukelti priepuolį
(galvos traumos, smegenų infekcijos,
intoksikacijos ar epilepsijos) (2–4). Susirgimą
gali lemti daugybė veiksnių – vaiko ir šeimos
polinkiu sirgti neurologinėmis ligomis, smegenų
išsivystymo lygiu, egzogeniniais faktoriais,
tokiais kaip infekcija, ir kt. (1). Febriliniai
traukuliai yra skirstomi į dvi grupes –
paprastuosius (generalizuoti, trumpi
priepuoliai), kurie stebimi dažniau, ir
kompleksinius (židininiai, ilgesnės trukmės)
(3,5). Atliekant klinikinį ligonio ištyrimą, svarbu
atmesti kitas rimtas galimas priepuolių
priežastis (6). Karštiniai traukuliai dažniausiai
yra savaime praeinantis susirgimas su gera ligos
prognoze, tačiau gali turėti įtakos epilepsijos ir
psichiatrinių susirgimų išsivystymo rizikai
ateityje (3,7,8).
2. Metodika
Medicinos duomenų bazėse (PubMed, Cohrane
Library, Wiley Online Library) atlikus paiešką
buvo atrinkti 30 tinkamų mokslinės literatūros
straipsnių, analizuojant febrilinių traukulių temą.
Literatūros apžvalgoje yra aprašoma ligos
epidemiologija ir etiopatogenezė, pateikiama
febrilinių traukulių klasifikacija, pristatomos
karštinių traukulių diagnostikos ir gydymo
galimybes bei ligos prognozė.
3. Rezultatai
3.1. Epidemiologija ir etiopatogenezė
Febriliniai traukuliai yra dažniausias
neurologinis susirgimas mažų vaikų tarpe. Pagal
ligos apibrėžimą, karštiniai traukuliai gali būti
diagnozuojami 3 - 60 mėn. (5 m.). vaikų amžiaus
grupėje Tiriant FT epidemiologiją Europoje ir
Jungtinėse Amerikos Valstijose, nustatyta, kad
didžiausias sergamumas stebimas 12 - 18 mėn.
vaikams (4,9,10). Kai kuriose studijose
aprašomas didesnis ligos atvejų skaičius Azijos
šalių populiacijoje (sergamumas 8–10 %) (3,10).
Maždaug 50 % ligos atvejų karštiniai traukuliai
pasireiškia iki 30 mėn. amžiaus, ir tik 6 – 15 % -
pirmas ligos epizodas įvyksta vaikams virš 4 m.
amžiaus (4). Įprastai (70 – 80 % vaikų)
pasireiškia paprastieji karštiniai traukuliai (11–
13).
Nėra žinoma tikslios traukulių etiopatogenezės,
diskutuojamos kelios galimos teorijos. Yra
nustatyta, kad kai kurie virusai yra siejami su
karštiniai traukuliais. Rudens ir žiemos sezonais
sergant gripo A, B tipo virusu, respiracinis
sincitijaus virusu, adenovirusu, žmogaus
metapneumovirusu, rinovirusu ar enterovirusu,
yra didesnė FT išsivystymo rizika (6,14,15).
Nėra nustatyta tikslios ligos patogenezės, bet
manoma, kad sergamumas priklauso nuo
aplinkos ir genetinių faktorių. Svarstoma, jog
kylanti kūno temperatūra skatina sinchroninį
neuronų aktyvumą. Karščiuojant, imuninė
sistema išskiria citokinus (interleukiną-1,
tumoro nekrozės faktorių alfa, interferoną), dėl
to organizmas sekretuoja antiuždegiminius
citokinus (pvz.: interleukiną-10), kurių
padidėjimas yra siejamas su febriliniais
traukuliai (6,16). Tiriant genetinį polinkį sirgti
karštiniais traukuliais, identifikuoti genai, kurie
siejami su FT pasireiškimu – FEB1 (angl. febrile
convulsion 1), FEB2 (angl. febrile convulsion 2),
FEB3 (angl. febrile convulsion 3) (4,17). Yra
daug kitų faktorių, kurie taip pat gali padidinti
susirgimo riziką.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
151
3.2. Rizikos faktoriai
• Šeiminė anamanzė (šeimos nariams buvę
FT/diagnozuota epilepsija) - rizika didėja
25–40 %) (6).
• Prenataliniai veiksniai: mažesnis vaisiaus
skersinis smegenėlių diametras antro
nėštumo trimestro metu, vaisiaus augimo
sulėtėjimas trečio nėštumo trimestro
metu(trumpesnis šlaunikaulio ilgis,
mažesnė pilvo apimtis, mažesnis svoris),
motinos rūkymas (18).
• Medžiagų apykaitos sutrikimai (geležies
stokos anemija, respiratorinė alkalozė) (19)
• Vitamino D ir cinko stoka (4).
• Neurologinės būklės (cerebrinis paralyžius,
psichomotorinės raidos atsilikimas) (20).
Daug faktorių lemia šio susirgimo pasireiškimą,
tačiau iki galo nėra išsiaiškinta, kodėl kai kurie
vaikai susiduria su karštiniais traukuliai.
3.3. Febrilinių traukulių klasifikacija
FT yra klasifikuoja pagal priepuolių trukmę ir
kūno trūkčiojimų tipą (21). Karščiuojantiems
vaikams dažniausiai stebimi paprasti febriliniai
traukuliai, kurie yra trumpi ir jiems būdingi
generalizuoti priepuoliai (3,4). Rečiau vaikų
tarpe pasitaiko kompleksiniai FT – ilgesnės
trukmės židininiai priepuoliai (žiūrėti 1-ąją
lentelę) (3,4).
Mokslinėje literatūroje yra išskiriama trečia
karštinių traukulių grupė - febrilinė epilepsinė
būklė (angl. febrile status epilepticus - FSE),
kuri pasižymi ilga priepuolių trukme (> 30 min)
(6). FSE įprastai pasireiškia vaikams, turintiems
kitokių neurologinių susirgimų (22). FSE yra
dažniausia epilepsinės būklės priežastis vaikų
tarpe. Pasireiškus epilepsinei būklei, karštinių
traukulių pasikartojimo rizika gali siekti iki
41 %, tačiau mirštamumas pasireiškus febrilinei
epilepsinei būklei yra mažas (23).
3.4. Klinikinis paciento ištyrimas ir FT
diagnostika
Traukulių priepuoliai gali įvykti dėl daugelio
priežasčių, todėl reikėtų pacientą ištirti, norint
nustatyti tikslią priežastį. Klinikinis ištyrimas
turėtų prasidėti anamnezės surinkimu, siekiant
sužinoti galimą karščiavimo priežastį (10).
Įvykus paprastiems FT, nereikia atlikti
papildomų testų, jei nepasireiškė kiti simptomai,
su FT nesusiję simptomai.. Gliukozės
koncentracija kraujyje turėtų būti patikrinta
visiems vaikams, kuriems pasireiškė traukulių
priepuolis. Diagnozuojant kompleksinius
karštinius traukulius, reikia atmesti kitas galimas
ligas, todėl svarbu atlikti kai kuriuos tyrimus.
1 lentelė. Paprastųjų ir kompleksinių febrilinių traukulių diferencijacija (4).
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
152
Nereikia atlikti bendro kraujo tyrimo, serumo
elektrolitų, kalcio, magnio ir fosforo
koncentracijos kraujyje nebent yra stebimas
ligonio mieguistumas ar įtariama bakterinė
infekcija (3,23). Mažiems vaikams FT ištinka
sergant meningitu, todėl jei yra įtariama galvos
smegenų infekcija, pasireiškia meningitui
būdingi simptomai ar traukuliai pasireiškė 6–
12 mėn. amžiaus kūdikiui, neskiepytam nuo
pneumokokines infekcijos B tipo Haemophilus
influenzae infekcijos vakcina, reikėtų apsvarstyti
liumbalinės punkcijos poreikį (6,23).
Elektroencefalogramą (EEG) yra plačiai
rekomenduojama atlikti vaikams, kuriems
pasireiškė karštiniai traukuliai (24). EEG
pokyčiai registruojami 34 % pacientų, kuriems
pasireiškė FSE, tačiau elektrinių pikų nebuvo
elektroencefalogramoje neleidžia ekskliuduoti
traukulių priepuolio (23,24). Vaizdiniai galvos
smegenų tyrimai (kompiuterinė tomografija,
magnetinio rezonanso tomografija) yra
indikuojami, tik įtariant struktūrinius smegenų
pakitimus ar sunkią galvos trauma (3). Galvos
smegenų kompiuterinė tomografija ar
magnetinio rezonanso tomografijos
instrumentiniai tyrimai nėra vertingi,
diagnozuojant FT ar vertinant ilgalaikes
karštinių traukulių komplikacijas.
3.5. Febrilinių traukulių gydymas ir
prognozė
Daugumoje atvejų karštiniai traukuliai praeina
savaime (10). Įvykus priepuoliui,
rekomenduojama, kad kūno temperatūra
nepakiltų virš 37,5°C, siekiant išvengti
pakartotino priepuolio (10). Tarptautiniu
susitarimu laikoma, jog bet kokie toniniai-
kloniniai priepuoliai, savaime nepraeinantys per
5 min, turėtų būti gydomi benzodiazepinais (3).
Pirmo pasirinkimo vaistai yra lorazepamas
(0,1 mg/kg intraveniškai; iki 4 g vienkartinė
dozė) arba diazepamas (0,2 mg/kg intraveniškai,
iki 10 mg vienkartinė dozė). Jei nėra
intraveninės prieigos, rekomenduojama skirti
midazolamą per žandą (0,3–0,5 mg/kg) (25,26).
FSE gydymas yra toks pat kaip ir epilepsinės
būklė (10,26). FSE retai praeina savaime ir
dažniausiai prireikia daugiau negu 1 vaisto
būklei sustabdyti (27).
Įvykus FT, pacientų tėvai yra susirūpinę, ar
vaikui nepasireikš ilgalaikės ligos
komplikacijos, ar neišsivystys epilepsija. Yra
priimti laikyti, kad paprasti trumpi karštiniai
traukuliai, nėra asocijuoti su didesniu
neurologinių ar kognityvinių sutrikimų
sergamumu, visgi yra maža rizika ne karštinių
traukulių priepuolių išsivystymui (28). Apie
33 % vaikų febriliniai traukuliai gali kartotis, jei
kūno temperatūra pakyla virš 38°C, tačiau
mažiau nei 10 % priepuoliai kartosis 3 ir daugiau
kartų (3,29). Praėjus 2 m. nuo febrilinės
epilepsinės būklės , kurie pasireiškė febriliniai
traukuliai, turi padidintą riziką psichiatrinių ligų
išsivystymą gyvenimo bėgyje (emocijų ir
psichoziniams sutrikimams, panikų atakoms)
(8). Didžiajai daliai vaikų, patyrusių paprastus
FT, stebima normali psichomotorinė raida (30).
4. Išvados
Karštiniai traukuliai yra dažna patologija,
stebima vaikų tarpe. Ligos atsiradimą gali lemti
įvairios priežastys – didžiausią įtaką turi
aplinkos ir genetiniai veiksniai. Įvykus
karštiniams traukuliams svarbiausia atmesti kitą
gyvybei pavojingą būklę, galėjusią sukelti
priepuolius. Dažniausiai pasireiškia paprastieji,
generalizuoti tonininiai-kloniniai priepuoliai,
kurie praeina savaime ir nereikalauja gydymo.
Užsitęsus traukulių priepuoliui ar febrilinei
epilepsinei būklei, reikia nedelsiant skirti
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
153
benzodiazepinus. Febriliniai karštiniai traukuliai
pasižymi maža priepuolių pasikartojimo rizika,
gera ligos prognoze ir retomis komplikacijomis.
Literatūros šaltiniai
1. Christensen KJ, Dreier JW, Skotte L,
Feenstra B, Grove J, Børglum A, ir kt. Birth
characteristics and risk of febrile seizures. Acta
Neurol Scand. 2021;144(1):51–7.
2. Vestergaard M, Obel C, Henriksen TB,
Christensen J, Madsen KM, Østergaard JR, ir kt.
The Danish National Hospital Register is a
valuable study base for epidemiologic research
in febrile seizures. J Clin Epidemiol.
2006;59(1):61–6.
3. Leung AK, Hon KL, Leung TN. Febrile
seizures: an overview. Drugs Context.
2018;7:212536.
4. Tiwari A, Meshram RJ, Kumar Singh R.
Febrile Seizures in Children: A Review. Cureus.
14(11):e31509.
5. Mewasingh LD. Febrile seizures. BMJ Clin
Evid. 2014;2014:0324.
6. Sawires R, Buttery J, Fahey M. A Review of
Febrile Seizures: Recent Advances in
Understanding of Febrile Seizure
Pathophysiology and Commonly Implicated
Viral Triggers. Front Pediatr
https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fpe
d.2021.801321
7. Vestergaard M, Pedersen CB, Sidenius P, Olsen
J, Christensen J. The Long-Term Risk of Epilepsy
after Febrile Seizures in Susceptible Subgroups.
Am J Epidemiol. 2007;165(8):911–8.
8. Dreier JW, Pedersen CB, Cotsapas C,
Christensen J. Childhood seizures and risk of
psychiatric disorders in adolescence and early
adulthood. A Danish nation-wide cohort study.
Lancet Child Adolesc Health. 2019 m.
vasario;3(2):99–108.
9. Managing Fever in Children: A National
Survey of Parents’ Knowledge and Practices in
France | PLOS ONE
https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1
371/journal.pone.0083469
10. Eilbert W, Chan C. Febrile seizures: A
review. J Am Coll Emerg Physicians Open.
2022.;3(4):e12769.
11. Shinnar S, Glauser TA. Febrile Seizures. J
Child Neurol. 2002;17(1_suppl):S44–52.
12. Risk Factors for a First Febrile Seizure: A
Matched Case‐Control Study - Berg - 1995 -
Epilepsia - Wiley Online Library
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.15
28-1157.1995.tb01006.x
13. Francis JR, Richmond P, Robins C, Lindsay
K, Levy A, Effler PV, ir kt. An observational
study of febrile seizures: the importance of viral
infection and immunization. BMC Pediatr.
2016;16(1):202.
14. Mikkonen K, Uhari M, Pokka T, Rantala H.
Diurnal and Seasonal Occurrence of Febrile
Seizures. Pediatr Neurol. 2015;52(4):424–7.
15. Full article: Viral etiological causes of febrile
seizures for respiratory pathogens (EFES Study)
https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/2
1645515.2018.1526588
16. Kawada J ichi, Kimura H, Ito Y, Hara S,
Iriyama M, Yoshikawa T, ir kt. Systemic
Cytokine Responses in Patients with Influenza-
Associated Encephalopathy. J Infect Dis.
2003;188(5):690–8.
17. Baulac S, Gourfinkel-An I, Nabbout R,
Huberfeld G, Serratosa J, Leguern E, ir kt. Fever,
genes, and epilepsy. Lancet Neurol.
2004;3(7):421–30.
18. Visser AM, Jaddoe VWV, Hofman A, Moll
HA, Steegers EAP, Tiemeier H, ir kt. Fetal
Growth Retardation and Risk of Febrile
Seizures. Pediatrics. 2010;126(4):e919–25.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
154
19. Respiratory alkalosis in children with febrile
seizures - Schuchmann - 2011 - Epilepsia - Wiley
Online
Libraryhttps://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.11
11/j.1528-1167.2011.03259.x
20. Febrile Seizures: Risks, Evaluation, and
Prognosis | AAFP [Prieiga per internetą]
https://www.aafp.org/pubs/afp/issues/2019/040
1/p445.html
21. Mosili P, Maikoo S, Mabandla M Vuyisile,
Qulu L. The Pathogenesis of Fever-Induced
Febrile Seizures and Its Current State. Neurosci
Insights. 2020;15:2633105520956973.
22. Gillberg C, Lundström S, Fernell E, Nilsson
G, Neville B. Febrile Seizures and Epilepsy:
Association With Autism and Other
Neurodevelopmental Disorders in the Child and
Adolescent Twin Study in Sweden. Pediatr
Neurol. 2017;74:80-86.e2.
23. Subcommittee on Febrile Seizures. Febrile
Seizures: Guideline for the Neurodiagnostic
Evaluation of the Child With a Simple Febrile
Seizure. Pediatrics. 2011;127(2):389–94.
24. Shah PB, James S, Elayaraja S. EEG for
children with complex febrile seizures.
Cochrane Database Syst Re.
https://www.cochranelibrary.com/cdsr/doi/10.1
002/14651858.CD009196.pub5/full
25. Gupta A. Febrile Seizures. Contin Lifelong
Learn Neurol. 2016;22(1):51.
26. McTague A, Martland T, Appleton R. Drug
management for acute tonic-clonic convulsions
including convulsive status epilepticus in
children. Cochrane Database Syst Rev.
2018;1(1):CD001905.
27. Lawton B, Davis T, Goldstein H, Tagg A. An
update in the initial management of paediatric
status epilepticus. Curr Opin Pediatr.
2018;30(3):359–63.
28. Mewasingh LD, Chin RFM, Scott RC.
Current understanding of febrile seizures and
their long-term outcomes. Dev Med Child
Neurol. 2020;62(11):1245–9.
29. Baumer J. Evidence based guideline for post-
seizure management in children presenting
acutely to secondary care. Arch Dis Child.
2004;89(3):278–80.
30. Syndi Seinfeld DO, Pellock JM. Recent
Research on Febrile Seizures: A Review. J
Neurol Neurophysiol. 2013.;4(165):19519.
Journal of Medical Sciences. 26 Jun, 2023 - Volume 11 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592
155