Family composition and functioning of children and adolescents with eating disorders

Full article

https://doi.org/10.53453/ms.2025.11.6

Family composition and functioning of children and adolescents

with eating disorders

Ignas Bukauskas

, Enrika Davydovaitė

, Dalius Klimavičius

Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Kaunas, Lithuania

Lithuanian University of Health Sciences, Department of Psychiatry, Kaunas, Lithuania

Abstract

Background. Eating disorders like anorexia nervosa and bulimia often begin in adolescence, with prevalence

rising in recent decades. They negatively affect physical, emotional, and social well-being, and may be influenced

by family dynamics and parenting styles. While often linked to individual vulnerability, family influence is also

significant. This review summarizes literature on family structure and functioning among children and adolescents

with eating disorders.

Aim. To analyze and systematize the influence of family composition and functioning patterns on eating disorders

in children and adolescents described in the literature.

Research material and methods. Peer-reviewed articles were searched using the terms “eating disorders,”

“adolescence,” “family relationships,” and “family functioning.” The search covered 2014–2024. Selection was

conducted in three stages. Articles not meeting language, age, or topic criteria were excluded; studies providing

qualitative or quantitative data on family models and functioning were included.

Results. Twelve studies from the United States, Australia, and other countries were included. Key topics were

parental personality traits, family functioning, and sibling relationships. Maternal impulsivity, anxiety, and

parental emotional detachment were associated with eating disorder psychopathology. Such families often

exhibited lower flexibility and greater chaos. Most siblings reported no change in relationships but showed an

increased risk of depression.

Conclusion. Parental traits, family emotional dynamics, and composition substantially influence eating disorders

and mental health in children. Family involvement in treatment improves emotional well-being, reduces relapse

risk, and supports recovery. These findings emphasize the crucial role of family in effective treatment.

Keywords: eating disorders, adolescence, family relationships, family functioning.

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

Medical Sciences 2025 Vol. 13 (5), p. 62-74, https://doi.org/10.53453/ms.2025.11.6

Valgymo sutrikimų turinčių vaikų ir paauglių šeimos sudėtis ir

funkcionavimo modeliai

Ignas Bukauskas

, Enrika Davydovaitė

, Dalius Klimavičius

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas, Psichiatrijos klinika, Kaunas, Lietuva

Santrauka

Įvadas. Valgymo sutrikimai, tokie kaip nervinė anoreksija ir bulimija, dažnai prasideda paauglystėje, o jų

paplitimas pastaraisiais dešimtmečiais išaugo. Šie sutrikimai neigiamai veikia fizinę, emocinę, socialinę gerovę,

o jų atsiradimą gali lemti šeimos dinamika ir tėvų bendravimo stilius. Nors jie dažnai siejami su individualiu

pažeidžiamumu, šeimos įtaka taip pat reikšminga. Ši sisteminė apžvalga apibendrina literatūrą apie šeimos

struktūrą ir funkcionavimo modelius tarp vaikų ir paauglių, sergančių valgymo sutrikimais.

Tikslas. Išanalizuoti ir susisteminti mokslinėje literatūroje aprašomą šeimos sudėties ir funkcionavimo modelių

įtaką vaikų ir paauglių valgymo sutrikimams.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Ieškota recenzuotų mokslinių straipsnių naudojant paieškos terminus „valgymo

sutrikimai“, „paauglystė“, „šeimos santykiai“ ir „šeimos funkcionavimas“. Paieška apėmė 2014–2024 m. Atranka

vykdyta trimis etapais. Atmesti straipsniai, neatitikę kalbos, amžiaus, tyrimo temos kriterijų, atrinkti tie, kurie

pateikė kokybinius arba kiekybinius rezultatus apie šeimos modelius ir funkcionavimą.

Rezultatai. Atrinkta 12 mokslinių tyrimų, atliktų įvairiose šalyse, įskaitant JAV, Australiją ir kitas. Dažniausiai

nagrinėtos temos apėmė tėvų asmenybės bruožų ir šeimos funkcionavimo poveikį valgymo sutrikimais

sergantiems jaunuoliams bei brolių ir seserų santykius su sergančiais giminaičiais. Nustatyta, kad motinų

impulsyvumas, nerimastingumas ir tėvų emocinis atsiribojimas siejasi su valgymo sutrikimų psichopatologija.

Tokios šeimos dažniau pasižymi mažesniu lankstumu ir didesniu chaotiškumu. Dauguma brolių ir seserų santykių

pokyčių nejautė, tačiau pastebėta didesnė depresijos rizika.

Išvados. Tėvų asmenybės bruožai, šeimos emocinė dinamika, sudėtis daro didelę įtaką vaikų valgymo

sutrikimams ir psichikos sveikatai. Šeimos įsitraukimas į gydymo procesą gerina emocinę savijautą, mažina

atkryčių riziką, skatina sveikimą. Rezultatai pabrėžia šeimos vaidmens svarbą gydyme.

Raktažodžiai: valgymo sutrikimai, paauglystė, šeimos santykiai, šeimos funkcionavimas.

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

1. Įvadas

Valgymo sutrikimai, tokie kaip nervinė anoreksija,

bulimija ir persivalgymo sutrikimas, dažnai

prasideda vaikystėje arba paauglystėje [1]. Šių

sutrikimų paplitimas tarp vaikų ir paauglių pasta-

raisiais dešimtmečiais išaugo, ypač išsivysčiusiose

šalyse [2]. Tyrimai rodo, kad apie 2 % paauglių

kenčia nuo nervinės anoreksijos, o nervinė bulimija

pasireiškia apie 3 % jaunuolių [3]. Valgymo sutri-

kimai ne tik turi didelį poveikį fizinei sveikatai

(svorio netekimas, mitybos nepakankamumas,

hormonų disbalansas), bet ir daro neigiamą įtaką

emocinei bei socialinei gerovei. Jie gali sukelti

ilgalaikius psichikos sutrikimus, tokius kaip depre-

sija, nerimas, ženkliai didėja savižudybės rizika [4].

Valgymo sutrikimų išsivystymo mechanizmai yra

sudėtingi ir apima biologinius, psichologinius bei

socialinius veiksnius [5]. Dėl šių ypatybių paauglystė

laikoma rizikingu laikotarpiu valgymo sutrikimams

vystytis [6]. Tai reikšmingas vystymosi etapas, kai

vyksta dideli socialiniai, elgesio ir emociniai

pokyčiai. Kadangi dauguma paauglių vis dar gyvena

su tėvais, būtina įvertinti šeimos funkcionavimą bei

tėvų ir vaikų santykius kaip svarbius veiksnius

paauglių adaptacinių gebėjimų vystymuisi. Tyrimai

rodo, kad bendravimo stilius šeimoje, tėvų elgesys

bei šeimos sudėtis gali daryti didelę įtaką valgymo

sutrikimų atsiradimui ir eigai [7]. Šeimos, kuriose

vyrauja aukšti lūkesčiai, griežta kontrolė ir mažas

emocinis palaikymas, dažniau sukuria terpę, kurioje

gali vystytis valgymo sutrikimai. Pavyzdžiui, tėvai,

kurie patys turi problemišką santykį su maistu ar

kūno įvaizdžiu, gali perduoti šiuos požiūrius vaikams

[8]. Be to, šeimos, kuriose vyrauja perfekcionizmas,

gali skatinti vaikų norą būti tobulais visose srityse,

taip pat ir kontroliuojant kūno svorį [9]. Kita vertus,

šeimos, kuriose vyrauja supratimas ir palaikymas,

gali apsaugoti vaikus nuo valgymo sutrikimų arba

prisidėti prie jų gydymo.

Kalbant apie šeimos sudėtį, tyrimai parodė, kad

valgymo sutrikimai dažniau pasireiškia šeimose,

kuriuose egzistuoja struktūriniai pokyčiai, pavyz-

džiui, skyrybos, vieno iš tėvų mirtis, pakartotinė tėvų

santuoka, naujo šeimos nariu atsiradimas [10]. Taip

pat pastebėta, kad šeimos sudėtis, įskaitant brolių ir

seserų skaičių bei buvimas dvyniu, gali turėti įtakos

šių sutrikimų išsivystymui [11]. Nors tikslaus brolių

ir seserų skaičiaus koreliacija su valgymo sutrikimais

nėra plačiai dokumentuota, yra keletas įžvalgų,

susijusių su šeimos dinamika ir genetiniais ryšiais

[12,13]. Tyrimuose minima, kad vienturčiai vaikai

gali turėti didesnę riziką išsivystyti valymo

sutrikimams dėl didesnio tėvų dėmesio ir aukštų

lūkesčių [12], nors didesnių šeimų vaikai gali

konkuruoti dėl tėvų dėmesio ir emocinės paramos

taip didinant riziką susirgti valgymo sutrikimu [13].

Pasaulyje atliekami tyrimai įtraukiant dvynius leidžia

analizuoti tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius

susijusius su valymo sutrikimais. Tyrimai rodo, kad

valymo sutrikimai turi stiprų genetinį pagrindą, o

tyrimai įtraukiant dvynius padeda įvertinti valgymo

sutrikimų paveldimumą. Tyrimų duomenimis,

monozigotiniai dvyniai turi didesnę riziką sirgti

valgymo sutrikimu nei dizigotiniai dvyniai ar

paprasti broliai ir seserys [14,15]. Tokio tipo tyrimų

Lietuvos populiacijoje nebuvo atlikta.

2. Tyrimo metodai

2.1 Mokslinių straipsnių duomenų paieška

Siekiant atlikti sisteminę apžvalgą ieškota recenzuotų

viso teksto mokslinių straipsnių, kuriuose skelbiami

empiriniai kiekybiniai ir kokybiniai atliktų tyrimų

rezultatai. Publikacijų paieška buvo atlikta trijose

elektroninėse duomenų bazėse. Buvo taikomi ir

derinami šie paieškos terminai: „valgymo

sutrikimai“, „paauglystė“, „šeimos santykiai“ ir

„šeimos funkcionavimas“. Siekiant išanalizuoti

naujausią informaciją apie valgymo sutrikimais

sergančiųjų jaunuolių šeimas literatūros paieškos

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

laikotarpis buvo nustatytas nuo 2014 iki 2024 m.

Ieškota publikacijų parašytų anglų kalba. Paieškos

metu pasirinktas ir amžiaus kriterijus: nuo gimimo iki

18 metų.

2.2 Mokslinių straipsnių atranka

Pagal naudotus raktinius žodžius, nustatytą laikotarpį

ir pasirinktą kalbą buvo identifikuoti 1036

straipsniai. Mokslinės publikacijos nagrinėtos

paeiliui trimis etapais: 1) straipsnio pavadinimo

peržiūra; 2) publikacijos santraukos peržiūra; 3) viso

teksto peržiūra. Literatūros atrankos etapai

pateikiami 1 pav.

1 paveikslas. Publikacijų atrankos etapai

Pirmajame atrankos etape atmesti straipsniai, kurie

buvo publikuoti ne anglų kalba, taip pat

neatitinkantys nustatyto vaikų-paauglių amžiaus

cenzo. Tyrimai, kurie nagrinėjo sutrikusio valgymo

patologiją, kuri nėra psichiatrinės srities taip pat

įtraukti nebuvo. Antrajame etape atmesti tie

straipsniai, kurių santraukose pristatomi rezultatai

neapėmė kliniškai diagnozuotų valgymo sutrikimų

atvejų (nervinės anoreksijos, nervinės bulimijos ir

persivalgymo sutrikimo), taip pat nebuvo

nagrinėjama šių sutrikimų turinčių asmenų šeimos

psichopatologija. Paskutiniame etape atmesti pagal

turinį netinkami straipsniai, įtraukti tyrimai pateikę

kokybinius arba kiekybinius rezultatus apie valgymo

sutrikimais sergančiųjų šeimos modelius ir

funkcionavimą. Šio etapo metu atmestos atvejų

publikacijos, knygų skyriai, konferencijų pranešimai,

neužbaigti tyrimai, sisteminės analizės.

3. Rezultatai

Pagal pasirinktus atrankos kriterijus į sisteminę

apžvalgą įtraukta 12 tyrimų. Aprašomoji analizė

pateikta 1 lentelėje. Į sisteminę analizę įtraukti

tyrimai iš įvairių šalių. Daugiausia pasirinktos

tematikos tyrimų atlikta Italijoje [8,9,18], du tyrimai

iš JAV [16,23], ir po vieną publikaciją iš Jungtinės

Karalystės, Australijos, Izraelio, Danijos, Švedijos,

Vokietijos ir Ispanijos. Lietuvoje panašių tyrimų

nerasta. Didžioji dauguma tyrimų buvo kiekybiniai

skerspjūvio [8,9,17,20,21,23,25]. Taip pat į sisteminę

analizę įtraukti prospektyvinio [16], retrospektyvinio

[18], kokybinio skerspjūvio [19], kiekybinio išilginio

[22] ir kohortinio [24] pobūdžio tyrimai. Tiriamųjų

skaičius įvairus: mažiausia imtis – 20 [19], didžiausia

– 2,3 mln. [22]. Dauguma tiriamųjų buvo asmenys iki

18 metų ir pilnametystės sulaukę jų biologiniai tėvai,

seserys ir broliai nepriklausomai nuo amžiaus. Nauji

valgymo sutrikimų atvejai buvo diagnozuoti ir jų

sunkumas vertintas remiantis DSM-V bei TLK-10

diagnostiniais kriterijais. Be to, autoriai dažnai

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

naudojo šias vertinimo priemones: Valgymo

sutrikimų inventorių-2 (angl. eating disorder

inventory-2) [8,17] ir Simptomų kontrolinį sąrašą-90

(angl. symptom checklist 90) [8,9]. Tiriamųjų tėvų

vertinimui taikytas Temperamento ir charakterio

inventorius (TCI) [8], o šeimos funkcionavimas

analizuotas naudojant Šeimos prisitaikymo ir

sanglaudos vertinimo skalę (FACES) [9,16].

Paauglių mitybos įpročiai vertinti Vaikų maitinimo

klausimynu paaugliams (CFQ-A) [17], o depresijos

lygis – Becko depresijos inventoriumi (BDI) [16].

Izraelyje atliktame tyrime buvo naudojami įvairūs

savęs vertinimo klausimynai [20], o Vokietijoje –

Bendras šeimos klausimynas (angl. general family

questionnaire) [24]. Be to, autoriai neretai kūrė savo

specifines anketas tyrimams [19,21,23,25].

Nagrinėjant 2 lentelėje pateikiamus rezultatus galima

išskirti dvi literatūroje dažniausiai nagrinėjamas

valgymo sutrikimais sergančiųjų jaunuolių šeimos

funkcionavimo temas: 1) Tėvų asmenybės bruožų ir

šeimos psichopatologijos įtaka valgymo sutrikimais

sergantiesiems asmenims; 2) Brolių ir seserų

tarpasmeniniai santykiai su valgymo sutrikimais

sergančiuoju šeimos nariu, brolių ir seserų

psichologinė sveikata. Į literatūros apžvalgą

dažniausiai įtraukti tyrimai nagrinėjantys tėvų

asmenybės bruožų, šeimos funkcionavimo ypatumų

ir valgymo sutrikimais sergančių asmenų sąsajas [8-

9,16,18,21,23,25]. Jungtinėse Amerikos Valstijose

atliktame tyrime [16] nagrinėta, kaip valgymo

sutrikimais sergantys jaunuoliai vertino savo šeimą,

o mokslininkų iš Italijos tyrime analizuotas sergančių

ir sveikų seserų obsesinių-kompulsinių bruožų

pasireiškimas [18]. Taip pat pirmajai grupei galima

priskirti 2017 m. tyrimą apie šeimos narių

dalyvavimo gydymo procese įtaką sergantiesiems

valgymo sutrikimais [23]. Antroje grupėje tyrimai,

nagrinėję tarpasmeninius brolių ir seserų santykius su

valgymo sutrikimais sergančiuoju šeimos nariu,

brolių ir seserų psichologinė sveikata turint valgymo

sutrikimu sergantį nepilnametį šeimos narį [19-20,

22]. Be minėtų tyrimų į literatūros analizę įtraukti

Italijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkų darbai.

Emma Haycrat ir Huw Goodwin [17] nagrinėjo

sąsajas tarp paauglių mitybos sutrikimų ir jų

suvokimo apie tėvų/globėjų naudojamas maitinimosi

praktikas. Tėvų ir valgymo sutrikimais sergančių

vaikų amžiaus skirtumo reikšmę tyrė Emma Michel

ir Günter Reich [24]. Literatūros analizėje aprašytų

tyrimų rezultatus galima suskirstyti į tris

abstraktesnius teiginius: 1) Motinų impulsyvesnis ir

nerimastingesnis charakteris bei tėvų rigidiškumas

buvo dažniau susiję su tiriamųjų valgymo sutrikimų

psichopatologija; 2) Valgymo sutrikimais

sergančiųjų šeimoms būdingi aukšti chaotiškumo ir

rigidiškumo įverčiai, šeimose dažni gretutiniai

psichikos susirgimai; 3) Anksčiau buvę stabilūs

brolių, seserų santykiai su valgymo sutrikimais

sergančiuoju artimuoju nepasikeisdavo, tačiau

didėdavo rizika broliui ar seseriai susirgti psichikos

liga.

Pirmosios grupės rezultatai apėmė motinų ir tėvų

charakterio savybes [8,25]. Valgymo sutrikimais

sergančių tiriamųjų motinoms būdingas nerimastin-

gumas, impulsyvumas, o tėvai dažniau būdavo

emociškai atsiriboję. 2024 m. mokslinio darbo rezul-

tatai parodė, kad motinos ir vaiko amžiaus skirtumas

buvo reikšmingai didesnis tarp anoreksija sergan-

čiųjų nei tarp bulimija sergančių tiriamųjų [24].

Antros grupės rezultatai apėmė šeimos tarpusavio

santykius [9,21,23]. Valgymo sutrikimais

sergančiųjų šeimoms būdingi žemesni lankstumo,

aukštesni rigidiškumo, chaotiškumo skalės įverčiai.

Reikšmingai skyrėsi šeimos, kurių paaugliai serga

nervine anoreksija- dažniau pranešta apie

tarpasmeninių ribų problemas, prastą konfliktų

toleranciją, tačiau siekiant geresnių gydymo rezultatų

šeimos dalyvavimas gydymo procese buvo svarbus

daugeliui tiriamųjų.

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

1 lentelė. Aprašomoji straipsnių charakteristikų analizė

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

2 lentelė. Tyrimuose pristatomi valgymo sutrikimų turinčių vaikų ir paauglių šeimos funkcionavimo veiksniai

ir rezultatai

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

Trečios grupės rezultatai nagrinėjo brolių ir seserų

tarpasmeninius santykius su valgymo sutrikimais

sergančiaisiais, bei brolių ir seserų emocinę būklę

artimųjų ligos metu [18-20,22]. Didžioji dauguma

artimųjų nurodė, kad santykiai su sergančiuoju

nepasikeitė, kartais net tapdavo artimesni, tačiau

daugiau brolių ir seserų nurodydavo naujai

pasireiškiančią depresinę simptomatiką, kitas

gretutines psichikos ligas ar net savižalos ketinimus.

Anksčiau minėto Jungtinėse Amerikos Valstijose

atlikto tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dauguma

valgymo sutrikimų turinčių pacientų ir jų tėvų

nurodė, kad jų šeimos stilius yra sveikas. Tačiau

daugelis pacientų ir tėvų, ypač sergančių depresija,

išreiškė nepasitenkinimą savo šeima. [16]. Emma

Haycrat ir Huw Goodwin tyrimo rezultatai rodo, kad

didesnis abiejų tėvų spaudimas paaugliams valgyti ir

mitybos proceso kontrolė susijusi su labiau išreikšta

valgymo sutrikimų psichopatologija. [17].

Literatūros apžvalgoje pateikiami statistiškai

reikšmingi su šeimos funkcionavimu susiję veiksniai

ir gauti tyrimų rezultatai.

4. Diskusija

Mokslinėje literatūroje trūksta tyrimų apie šeimų,

auginančių valgymo sutrikimais sergantį vaiką

sudėtį. Kita vertus, nemažai tyrimų atlikta

nagrinėjant šeimos psichopatologijos modelius,

auklėjimo ypatumus, požiūrį į šeimos

funkcionavimą. Vienareikšmių rezultatų stoka, plati

asmenybės psichopatologija, sudėtingi šeimos

funkcionavimo ypatumai apsunkina konkrečių

rizikos veiksnių nustatymą ir klinikinių gairių

formavimą. Šia sistemine literatūrine apžvalga siekta

integruoti ir susisteminti naujausių mokslinių tyrimų

rezultatus apie valgymo sutrikimais sergančiųjų

šeimas.

4.1 Tėvų asmenybės bruožų ir šeimos

psichopatologijos įtaka valymo sutrikimais

sergantiems vaikams

Senesni moksliniais tyrimai rodo, kad tėvai, ypač

mamos, turinčios polinkį į perfekcionizmą, nerimą ar

obsesinį-kompulsinį elgesį, dažnai perduoda šiuos

bruožus savo vaikams per šeimos taisykles, lūkesčius

ir įtaką. Tokie tėvai kartais kelia itin aukštus

standartus, o tai skatina vaiko siekį būti tobulam,

ypač kūno įvaizdžio srityje, kas gali sąlygoti didesnį

pažeidžiamumą valgymo sutrikimams [26] . Be to,

tyrimai rodo, kad šeimos, kuriose yra

psichopatologijos požymių, pvz., depresija, nerimas

ar priklausomybės, dažniau susiduria su prasta

emocine komunikacija ir nesugebėjimu konstruk-

tyviai spręsti konfliktų, o tai gali paveikti vaikų

psichologinę sveikatą ir paskatinti valgymo

sutrikimų vystymąsi [27,28]. Dažnas kritinis tėvų

požiūris į vaiko išvaizdą ar svorį taip pat yra susijęs

su didesne valgymo sutrikimų rizika vaikams

[29,30]. Šie psichosocialiniai veiksniai formuoja

aplinką, kurioje vaikai tampa labiau akcentuoti kūno

įvaizdžio ir svorio tematika, tai gali paskatinti

valgymo sutrikimų išsivystymą. Mūsų apžvalgos

duomenimis, tėvų asmenybės bruožai, šeimos

emocinė disfunkcija bei ydingi santykiai šeimoje taip

pat reikšmingai prisidėjo prie valgymo sutrikimų

dinamikos. Daugelyje tyrimų, atliktų Italijoje ir

Jungtinėse Amerikos Valstijose [8,9,21,23,25]

pastebėta, kad motinų impulsyvumas bei

nerimastingumas dažnai siejasi su vaikų valgymo

sutrikimais. Šie bruožai patvirtinti ir kitų autorių

tyrimuose, tokiuose kaip Haycraft ir Goodwin (2018)

[17], kurie atkreipė dėmesį, kad stipriai

kontroliuojantys tėvai labiau paveikia vaikų valgymo

psichopatologiją.

4.2 Tėvų ir vaikų santykiai ir jų reikšmė valgymo

sutrikimų eigai

Šeimos emocinė dinamika, ypač tėvų ir vaikų ryšys,

gali būti reikšmingas apsaugantis arba riziką

didinantis veiksnys. Šeimos, kuriose yra daug

konfliktų, prasta emocinė komunikacija ir emocinio

atliepimo trūkumas, dažnai susiduria su sunkesnėmis

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

valgymo sutrikimų formomis ir prastesnėmis

sveikimo prognozėmis [27]. Tyrime, atliktame

Rudolf H. Moos (2002) [30] nustatyta, kad tėvų

emocinio atsitraukimo bei šeimos struktūros

griežtumo elementai stipriai susiję su padidėjusia

valgymo sutrikimų rizika. Šeimose, kuriose tėvai

atitolo nuo vaikų dėl profesinių, ekonominių ar

asmeninių priežasčių vyravo didesnis psichologinis

pažeidžiamumas. Šeimos terapija yra rekomen-

duojama kaip veiksminga gydymo dalis, nes ji gali

padėti pagerinti šeimos komunikaciją, sukurti

sveikesnius emocinius ryšius ir sumažinti konfliktus,

taip stiprinant valgymo sutrikimų gydymo rezultatus

[31]. Mūsų atliktoje analizėje šeimos dinamika

aptariama keliuose tyrimuose [9,21,23]. Jungtinėse

Amerikos Valstijose atlikti tyrimai atskleidė, kad

nors šeimos, kuriose yra valgymo sutrikimų turinčių

jaunuolių, subjektyviai save vertino gana teigiamai,

didelė dalis tėvų ir pačių vaikų nurodė mažą

pasitenkinimą šeima [16]. Šis neatitikimas tarp

objektyvaus šeimos funkcionavimo ir subjektyvaus

vertinimo gali būti reikšmingas, nes valgymo

sutrikimų turintys asmenys dažnai turi vidinį

konfliktą dėl asmeninio ir šeimos gyvenimo. Šeimos,

kurioms būdingi chaotiškumo ir rigidiškumo

elementai [9], taip pat pasižymėjo aukštesniu

psichopatologijos lygiu.

4.3 Šeimos sudėties, struktūros įtaka valgymo

sutrikimų pasireiškimui tarp šeimos narių

Tyrimai rodo, kad šeimos sudėtis – įskaitant narių

skaičių ir specifines šeimos dinamikos savybes, kaip

dvynių buvimas šeimoje – gali turėti reikšmingą įtaką

valgymo sutrikimų atsiradimo rizikai ir eigai. Dvynių

studijose, tokiose kaip tyrimai, atlikti Skandinavijoje

ir Jungtinėse Amerikos Valstijose [32-35], nustatyta,

kad vienas iš dvynių, turintis valgymo sutrikimų,

žymiai padidina kito dvynio riziką taip pat patirti šią

problemą. Tyrimai rodo, kad identiški dvyniai turi

aukštesnį valgymo sutrikimų sutapimo koeficientą

nei dizigotiniai (neidentiški) dvyniai, kas rodo

genetinių veiksnių reikšmę [36]. Be to, šeimose su

daugiau vaikų valgymo sutrikimų rizika gali

pasiskirstyti skirtingai, atsižvelgiant į šeimos narių

dinamiką ir kiekvieno individo atsakomybę bei

vaidmenį šeimoje. Kai kuriuose mūsų analizėje

nagrinėtuose tyrimuose (pvz., Michel ir Reich, 2024

[24]) nustatyta, kad didesnis amžiaus skirtumas tarp

motinų ir anoreksija sergančių vaikų taip pat turėjo

reikšmingos įtakos vaikų psichologinei sveikatai. Į

mūsų sisteminę analizę šeimos struktūros, sudėties

pobūdžio tyrimų rezultatų įtraukta nebuvo. Laisvai

prieinamų, dešimties metų laikotarpiu mokslinių

darbų šia tema nebuvo rasta.

4.4 Brolių ir seserų tarpusavio santykiai ir jų

psichologinė sveikata

Broliai ir seserys, augantys kartu su valgymo

sutrikimų turinčiu šeimos nariu, dažnai patiria didelę

psichologinę įtampą, kuri turi reikšmingą poveikį jų

pačių emocinei būsenai ir psichologinei sveikatai. Le

Grange ir kolegų [37] atlikti tyrimai rodo, kad

jaunesni broliai ir seserys, kurių vyresni šeimos nariai

serga valgymo sutrikimais, dažnai susiduria su

padidėjusiu stresu ir nesaugumu, nes šie sutrikimai

neretai atneša ir kitų sunkumų, tokių kaip įtampa

šeimos santykiuose ir emocinė distancija. Tokiose

šeimose jaunesni nariai dažnai prisiima „saugotojų“

ar „ramintojų“ vaidmenis, kas gali lemti jų pačių

psichologinius sunkumus, pavyzdžiui, didesnį

nerimo ir depresijos lygį [38]. Be to, mokslininkai

nurodo, kad stabilūs ir artimi brolių bei seserų

santykiai kartais gali atlikti apsauginę funkciją,

padedančią susidoroti su patiriamu stresu, tačiau

didėjantis psichologinis artimųjų pažeidžiamumas

gali didinti ir valgymo sutrikimų riziką tarp brolių ir

seserų [39]. Tyrime, kuriame analizuotas valgymo

sutrikimų paplitimas šeimose, kuriose vyrauja stiprūs

emociniai ryšiai, nustatyta, kad tokios aplinkos

broliai ir seserys rečiau patiria depresijos simptomų

ar kitų gretutinių psichikos sutrikimų, nes emociškai

palaikantys santykiai suteikia jiems atsparumo ir

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

stabilumo [7]. Visgi šeimose, kuriose ryšiai yra silpni

ar dominuoja įtempta emocinė aplinka, rizika susirgti

psichikos sutrikimais ir kitiems šeimos nariams

žymiai padidėja [37]. Brolių ir seserų tarpusavio

santykiai ir jų psichologinė sveikata, turint valgymo

sutrikimų sergantį artimąjį, buvo reikšmingas

veiksnys taip pat analizuojamas šioje sisteminėje

apžvalgoje. Pastebėta, kad nors dauguma brolių ir

seserų teigė, kad jų santykiai su sergančiu šeimos

nariu nepasikeitė arba net tapo artimesni, dalis jų

patyrė depresinius simptomus, padidėjusią riziką

psichikos ligoms ir net savižalos ketinimus. Tai

atitinka kitų tyrimų rezultatus, atskleidusius, kad

jaunuoliai dažnai patiria didelį psichologinį stresą,

kai jų šeimoje yra sergančiųjų valgymo sutrikimais.

4.5 Šeimos funkcionavimo įtaka gydymo

rezultatams

Moksliniai tyrimai rodo, kad šeimos įsitraukimas į

gydymo procesą turi itin reikšmingą poveikį valgymo

sutrikimų gydymo rezultatams, ypač tarp paauglių ir

jaunų suaugusiųjų. Tyrime, atliktame Lock ir kolegų

[37], šeimos dalyvavimo terapijoje metodas, žinomas

kaip „Maudsley“ arba šeima grindžiamas terapijos

metodas (angl. Family-Based Treatment, FBT), buvo

efektyviausias gydant nervinę anoreksiją, lyginant su

kitais terapiniais metodais. Šio metodo

veiksmingumas grindžiamas šeimos narių aktyviu

dalyvavimu kiekviename gydymo etape, kur jie

skatinami palaikyti sergantįjį, stebėti jo mitybą bei

atkurti sveikus valgymo įpročius [40]. Tolesni

tyrimai patvirtina, kad šeimos pagrindu grindžiamas

gydymas padeda mažinti recidyvo riziką, stiprina

šeimos narių tarpusavio ryšius ir padeda geriau

suvokti valgymo sutrikimų sudėtingumą bei

psichologines priežastis [41]. Be to, šeimos

įsitraukimas į gydymą gali sumažinti sergančiojo

socialinę izoliaciją, nes šeimos nariai tampa

emocinės paramos šaltiniu, kas ypatingai svarbu

ilgalaikiam sveikimui [42]. Le Grange ir Eisler [43]

nustatė, kad šeimos terapija ne tik didina gydymo

efektyvumą, bet ir mažina stresą visai šeimai, ypač

kai terapijos metu naudojami metodai, skatinantys

šeimos narius dalyvauti ne tik kaip pagalbininkus, bet

ir kaip aktyvius, empatiškus partnerius gydymo

procese. Tokiose šeimose pastebimai mažesnė rizika

atkryčiui, nes šeimos nariai tampa labiau įsitraukę į

sergančiojo psichologinę bei emocinę būklę. Tyrimai

taip pat rodo, kad šeimos įsitraukimas padeda

sumažinti vaikų ir tėvų konfliktus, gerina šeimos

tarpusavio komunikaciją bei skatina geresnį emocijų

valdymą, o tai yra itin svarbu sveikimo kelyje [44].

Apžvelgtų seniau atliktų tyrimų rezultatai sutampa su

naujausiais duomenimis [23]. Tyrimai patvirtina, kad

artimųjų įsitraukimas gali būti reikšmingas veiksnys

šeimos nario pasveikimui.

5. Išvados

Ši sisteminė literatūrinė apžvalga atskleidė svarbias

įžvalgas apie šeimų, auginančių valgymo sutrikimais

sergančius vaikus, dinamiką ir psichologinius

veiksnius, darančius įtaką tiek vaikų, tiek

suaugusiųjų psichikos sveikatai. Tėvų asmenybės

bruožai, ypač nerimas ir impulsyvumas, gali būti

perduodami vaikams, formuodami aplinką, kurioje

kyla didesnė rizika išsivystyti valgymo sutrikimams.

Be to, šeimos emocinė dinamika, tėvų ir vaikų

santykiai, šeimos struktūra ir sudėtis taip pat turi

reikšmingą poveikį gydymo rezultatams ir vaikų

psichologinei sveikatai. Tyrimų rezultatai rodo, kad

šeimos įsitraukimas į gydymo procesą yra esminis

veiksnys, padedantis ne tik mažinti recidyvo riziką,

bet ir gerinti šeimos narių tarpusavio santykius bei

bendrą emocinę gerovę. Šios išvados pabrėžia

būtinybę toliau tirti įvairių faktorių, susijusių su

šeima, vaidmenį ir plėtoti intervencijas, orientuotas į

šeimą, siekiant užtikrinti veiksmingesnį valgymo

sutrikimų gydymą ir ilgalaikį vaikų bei paauglių

sveikimą.

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

Literatūros šaltiniai

1. Treasure J, Stein D, Maguire S. Has the time

come for a staging model to map the course of

eating disorders from high risk to severe

enduring illness? An examination of the

evidence. Early Interv Psychiatry [Internet].

2015 Jun 1

2. Pastore M, Indrio F, Bali D, Vural M, Giardino

I, Pettoello-Mantovani M. Alarming Increase of

Eating Disorders in Children and Adolescents. J

Pediatr [Internet]. 2023 Dec 1

3. Tan JSK, Tan LES, Davis C, Chew CSE. Eating

disorders in children and adolescents. Singapore

Med J [Internet]. 2022 Jun 1

4. Peebles R, Sieke EH. Medical Complications of

Eating Disorders in Youth. Child Adolesc

Psychiatr Clin N Am [Internet]. 2019 Oct 1

5. Ram JR, Shelke SB. Understanding Eating

Disorders in Children and Adolescent

Population.

https://doi.org/101177/09731342231179267

[Internet]. 2023 Aug 7

6. Gander M, Sevecke K, Buchheim A. 6. Eating

disorders in adolescence: Attachment issues

from a developmental perspective. Front Psychol

[Internet]. 2015 Aug 10

7. Erriu M, Cimino S, Cerniglia L. The Role of

Family Relationships in Eating Disorders in

Adolescents: A Narrative Review. Behav Sci

(Basel) [Internet]. 2020 Apr 2

8. Amianto F, Ercole R, Marzola E, Abbate Daga

G, Fassino S. Parents’ personality clusters and

eating disordered daughters’ personality and

psychopathology. Psychiatry Res [Internet].

2015 Nov 30

9. Cerniglia L, Cimino S, Tafà M, Marzilli E,

Ballarotto G, Bracaglia F. Family profiles in

eating disorders: family functioning and

psychopathology. Psychol Res Behav Manag

[Internet]. 2017 Oct 3

10. Öztürk A, Limnili G, Kartal M. 10. Association

Between Eating Disorder Risk and Family

Structure and Social Appearance Anxiety

Among College Freshman. Alpha Psychiatry

[Internet]. 2022 Jan 1

11. Maon I, Horesh D, Gvion Y. 11. Siblings of

individuals with eating disorders: A review of

the literature. Front Psychiatry [Internet]. 2020

Jun 30

12. Bulik, C. M., Sullivan, P. F., & Kendler, K. S.

(2000). Heritability of eating disorders: A meta-

analysis of twin and family studies.

Psychological Medicine, 30(5), 1171–1182.

13. Berge, J.M.; Wall, M.; Larson, N.; Eisenberg,

M.E.; Loth, K.A.; Neumark-Sztainer, D. The

unique and additive associations of family

functioning and parenting practices with

disordered eating behaviors in diverse

adolescents. J. Behav. Med. 2014, 37, 205–217.

14. Klump KL, Suisman JL, Burt SA, McGue M,

Iacono WG. Genetic and environmental

influences on disordered eating: An adoption

study. J Abnorm Psychol. 2009 Nov;118(4):797-

805. doi: 10.1037/a0017204. PMID: 19899849;

PMCID: PMC2805262.

15. Bulik CM, Sullivan PF, Wade TD, Kendler KS.

Twin studies of eating disorders: a review. Int J

Eat Disord. 2000 Jan;27(1):1-20. doi:

10.1002/(sici)1098-108x(200001)27:1<1::aid-

eat1>3.0.co;2-q. PMID: 10590444.

16. Fisher M, Bushlow M. Perceptions of family

styles by adolescents with eating disorders and

their parents. Int J Adolesc Med Health

[Internet]. 2015 Nov 1.

17. Haycraft E, Goodwin H, Meyer C. Adolescents’

level of eating psychopathology is related to

perceptions of their parents’ current feeding

practices. J Adolesc Health [Internet]. 2014 Feb

18. Degortes D, Zanetti T, Tenconi E, Santonastaso

P, Favaro A. Childhood obsessive-compulsive

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

traits in anorexia nervosa patients, their

unaffected sisters and healthy controls: a

retrospective study. Eur Eat Disord Rev

[Internet]. 2014

19. Withers A, Mullan B, Madden S, Kohn M,

Clarke S, Thornton C, et al. Anorexia nervosa in

the family: a sibling’s perspective. Adv Eat

Disord Theory, Res Pract [Internet]. 2014 Jan 2

20. Latzer Y, Katz R, Berger K. Psychological

Distress Among Sisters of Young Females With

Eating Disorders.

http://dx.doi.org/101177/0192513X13487672

[Internet]. 2013 May 21.

21. Steinhausen HC, Jakobsen H, Helenius D,

Munk-Jørgensen P, Strober M. A nation-wide

study of the family aggregation and risk factors

in anorexia nervosa over three generations. Int J

Eat Disord [Internet]. 2015 Jan 1.

22. Yao S, Kuja-Halkola R, Thornton LM, Runfola

CD, D’Onofrio BM, Almqvist C, et al. Familial

Liability for Eating Disorders and Suicide

Attempts: Evidence From a Population Registry

in Sweden. JAMA psychiatry [Internet]. 2016

Mar 1.

23. Hughes EK, Burton C, Le Grange D, Sawyer

SM. The Participation of Mothers, Fathers, and

Siblings in Family-Based Treatment for

Adolescent Anorexia Nervosa. J Clin Child

Adolesc Psychol [Internet]. 2018 Dec 21.

24. Michel EJ, Reich G, Meyer T. Parent-child age

gaps in patients with anorexia and bulimia

nervosa and their associations with family

dysfunction. Neuropsychiatr [Internet]. 2024

Mar 1.

25. Anastasiadou D, Sepulveda AR, Parks M,

Cuellar-Flores I, Graell M. The relationship

between dysfunctional family patterns and

symptom severity among adolescent patients

with eating disorders: A gender-specific

approach. Women Health [Internet]. 2016 Aug

17.

26. Fitzsimmons-Craft EE. Eating disorder-related

social comparison in college women’s everyday

lives. Int J Eat Disord [Internet]. 2017 Aug 1.

27. Canetti L, Bachar E, Berry EM. Food and

emotion. Behav Processes [Internet]. 2002 Nov.

28. Golan M, Crow S. Parents are key players in the

prevention and treatment of weight-related

problems. Nutr Rev [Internet]. 2004.

29. Latzer Y, Stein D. A review of the psychological

and familial perspectives of childhood obesity. J

Eat Disord [Internet]. 2013 Feb 25.

30. Moos RH. Life stressors, social resources, and

coping skills in youth: Applications to

adolescents with chronic disorders. J Adolesc

Heal [Internet]. 2002.

31. Keel PK, Forney KJ. Psychosocial risk factors

for eating disorders. Int J Eat Disord [Internet].

2013 Jul.

32. Kendler KS, MacLean C, Neale M, Kessler R,

Heath A, Eaves L. The genetic epidemiology of

bulimia nervosa. Am J Psychiatry. 1991 Dec.

33. Solomon JG. Twins and eating disorders. Am J

Psychiatry. 1992 Aug;

34. Kaprio J, Pulkkinen L, Rose RJ. Genetic and

environmental factors in health-related

behaviors: studies on Finnish twins and twin

families. Twin Res. 2002 Oct.

35. Harris JR, Magnus P, Tambs K. The Norwegian

Institute of Public Health Twin Panel: a

description of the sample and program of

research. Twin Res. 2002 Oct.

36. Bulik CM, Sullivan PF, Tozzi F, Furberg H,

Lichtenstein P, Pedersen NL. Prevalence,

heritability, and prospective risk factors for

anorexia nervosa. Arch Gen Psychiatry. 2006

Mar.

37. Lock J, le Grange D. Family-based treatment of

eating disorders. Int J Eat Disord. 2005.

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

38. Lemmon CR, Josephson AM. Family therapy for

eating disorders. Child Adolesc Psychiatr Clin N

Am. 2001 Jul 10.

39. Treasure J, Schmidt U. The cognitive-

interpersonal maintenance model of anorexia

nervosa revisited: a summary of the evidence for

cognitive, socio-emotional and interpersonal

predisposing and perpetuating factors. J Eat

Disord. 2013 Apr 15

40. Eisler I, Dare C, Russell GF, Szmukler G, le

Grange D, Dodge E. Family and individual

therapy in anorexia nervosa. A 5-year follow-up.

Arch Gen Psychiatry. 1997 Nov.

41. Nadeau PO, Leichner P. Treating Bulimia in

Adolescents: A Family-Based Approach. J Can

Acad Child Adolesc Psychiatry. 2009 Feb.

42. Treasure J, Schmidt U. Anorexia Nervosa. In:

Brewerton TD, editor. Clinical Handbook of

Eating Disorders: An Integrated Approach. New

York: Marcel Dekker; 2004. p. 245-259.

43. le Grange D, Eisler I. Family interventions in

adolescent anorexia nervosa. Child Adolesc

Psychiatr Clin N Am. 2009 Jan.

44. Lock J, Le Grange D, Agras WS, Moye A,

Bryson SW, Jo B. Randomized clinical trial

comparing family-based treatment with

adolescent-focused individual therapy for

adolescents with anorexia nervosa. Arch Gen

Psychiatry. 2010 Oct

Journal of Medical Sciences. 8 Nov, 2025 - Volume 13 | Issue 5. Electronic - ISSN: 2345-0592

Journal of MEDICAL SCIENCES

"Medicinos mokslai". ISSN: 2345-0592. Email: info@medicsciences.com.

Family composition and functioning of children and adolescents with eating disorders