
Journal of Medical Sciences. April 15, 2021 - Volume 9 | Issue 3. Electronic - ISSN: 2345-0592
distalinės slankstelinės arterijos, baziliarinės
arterijos, vidurinės smegenų arterijos kamieno ir
arterinio rato arterijų. Šių arterijų trombozės
dažniausiai išsivysto dėl lipohialinozės (dėl
hipertenzijos lipidinis hialino kaupimasis distaliai) ir
fibrinoidinės degeneracijas arba ateromų
susidarymo. Dažniausia mažesnių arterijų ir
arteriolių, prasiskverbiančių stačiu kampu,
obstrukcijos priežastis yra lipohialinozė. Insultas dėl
šių kraujagyslių obstrukcijos vadinamas
lakunariniu. Lipohialinozė dažniausiai yra susijusi
su hipertenzija, tačiau senėjimo procesas taip pat yra
svarbus (1).
Išeminis insultas, kurį salygoja embolija gali būti
skirstomas į keturias grupes pagal embolų šaltinį:
embolas atkeliavo iš širdies, iš širdies ar aortos
remiantis transtorakaliniais ir/arba transezofaginiais
echokardiografiniais duomenis, iš arterijos arba iš
nežinomo kilmės. Simptomai priklauso nuo
smegenų išemijos regiono (6). Embolija staiga
blokuoja kraujagyslę, todėl simptomai pasireiškia
greitai ir dažniausiai pačioje pradžioje būna išreikšti.
Skirtingai nuo trombozės, embolo gali būti
paveiktos kelios kraujagyslės, kai šaltinis yra širdis
arba aorta. Kardioemboliniai insultai dažniausiai
įvyksta staiga, tačiau dažnai pasireiškia
praeinančiais, svyruojančiais simptomais.
Simptomai gali visiškai išnykti, nes embolas gali
migruoti ir lizuoti. Tokiais atvejais, paprastai
įvyksta ir smegenų infarktas, tačiau jis yra
besimptomis; infarkto plotas yra mažesnis nei
išemijos plotas, sukėlęs simptomus. Šis procesas dėl
embolijos dažnai vadinamas PSIP (praeinantys
smegenų išemijos priepuolis), nors teisingiau jį būtų
vadinti emboliniu infarktu ar insultu, kurio
simptomai išnyksta per 24 valandas.
Kardioembolinius insultus galima suskirstyti į tuos,
kurių šaltinis yra žinomas, ir tuos, kurių širdies ar
kylančios aortos šaltinis yra galimas, remiantis
transtorakaliniais ir (arba) transezofaginiais
echokardiografiniais duomenimis (7). Egzistuoja
tam tikri širdies sutrikimai, didinantys embolų
susidarybo riziką: prieširdžių virpėjimas ir
paroksizminis prieširdžių virpėjimas, reumatinė
mitralinė ar aortos vožtuvo liga, bioproteziniai ir
mechaniniai širdies vožtuvai, prieširdžių ar skilvelių
trombas, sinusinio mazgo disfunkcija, nuolatinis
prieširdžių plazdėjimas, naujas miokardo infarktas
(per mėnesį), lėtinis miokardo infarktas kartu su
išstūmimo dalimi <28 proc., simptominis stazinis
širdies nepakankamumas, kai išstūmimo frakcija yra
<30 proc., išsiplėtusi kardiomiopatija, infekcinis
endokarditas ir kt. (7,8).
Sisteminė hipoperfuzija priešingai negu prieš tai
analizuotos išeminio insulto priežastys neturi įtakos
izoliuotiems smegenų regionams. Sumažėjusi
perfuzija gali būti dėl širdies siurblio
nepakankamumo, kurį sukelia širdies sustojimas ar
aritmija, arba sumažėjusio širdies išmetimo kiekio,
susijusio su ūmine miokardo išemija, plaučių
embolija, perikardo efuzija ar kraujavimu.
Hipoksemija gali mažinti deguonies kiekį, patekusį
į smegenis. Smegenų disfunkcijos simptomai
paprastai yra difuziniai ir nespecifiniai. Dauguma
sergančių pacientų turi kitų kraujotakos sutrikimų ir
hipotenzinių pakitimų, tokių kaip blyškumas,
prakaitavimas, tachikardija ar sunki bradikardija ir
žemas kraujospūdis. Neurologiniai požymiai
paprastai yra abipusiai, nors jie gali būti asimetriški,
kai jau egzistuoja asimetriška kraniocerebrinių
kraujagyslių okliuzinė liga. Sunkiausia išemija gali
regionuose tarp pagrindinių smegenų arterijų, nes
šios vietos yra labiausiai pažeidžiamos sisteminės
hipoperfuzijos metu. Simptomai, kurie gali
pasireikšti tokio infarkto metu yra žievinis aklumas
arba suprastėjęs regėjimas; stuporas; pečių ir šlaunų
silpnumas.
TOAST klasifikacija
TOAST (angl. Trial of Org 10172 in Acute Stroke
Treatment) klasifikacijos schema yra plačiai