Epidemiology and Diagnostics of Helicobacter pylori Infection

Ieva Zailskaitė1, Milda Gylytė1,  Aistė Čemerkaitė1

1Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine

Abstract

Helicobacter pylori is a gram – negative bacterium, that infects approximately 4,4 billion individuals, which is up to 50% of the world‘s population. During 2005 – 2006 older than 55 years old patients in Lithuania were endoscopically investigated for the dyspeptic symptoms, 69,7 % of them were infected by H. pylori. This bacterium colonizes the human stomach and is responsible for peptic ulcers, adenocarcinoma, stomach cancer and MALT lymphoma.          The diagnostic methods in case of H. pylori infection are divided into two types: invasive, including endoscopic examination with the cultivation of bacteria on a medium, rapid urease test, histopathological examination or molecular diagnostics, and non-invasive methods, including breath tests, examination of stool for the presence of antigens, serologic biomarkers. Urea breath test is suitable for detecting H. pylori infection of dyspeptic patients who have comorbidities that increase their risk for endoscopy. Stool antigen test is a non-invasive test used to detect active H. pylori infection and is best suited for children. Serological tests are essential for the primary selection of H. pylori infection. Invasive tests are first choice diagnostic methods, when other upper endoscopy indications are present for the patient. The rapid urease test from gastric biopsies is the first choice test for H. pylori diagnostics. This test is fast, inexpensive, reliable, and simple. It provides the results in a few hours. Histology is considered as the gold standard in the direct diagnosis of H. pylori. This method allows for evaluation of H. pylori infection complications – inflammation, metaplasia, malignancy, but this method is quite expensive and requires for trained personnel for sample processing and interpretation. Culturing of gastric biopsy samples is not a routine method for detecting H. pylori. Bacterial culture is carried out mainly for scientific research and when the prior antibiotic-therapy has failed to detect an appropriate bacterium, this method allows determine antibiotic susceptibility.

Keywords: Helicobacter pylori, epidemiology, diagnostics, invasive, noninvasive

Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
11
Medical Sciences 2020 Vol. 8 (18), p. 11-19
Epidemiology and diagnostics of Helicobacter pylori infection
Ieva Zailskaitė
1
, Milda Gylytė
1
, Aistė Čemerkaitė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Medicine
Abstract
Helicobacter pylori is a gram negative bacterium, that infects approximately 4,4 billion individuals,
which is up to 50% of the world‘s population. During 2005 2006 older than 55 years old patients in
Lithuania were endoscopically investigated for the dyspeptic symptoms, 69,7 % of them were infected by
H. pylori. This bacterium colonizes the human stomach and is responsible for peptic ulcers,
adenocarcinoma, stomach cancer and MALT lymphoma. The diagnostic methods in case of H.
pylori infection are divided into two types: invasive, including endoscopic examination with the
cultivation of bacteria on a medium, rapid urease test, histopathological examination or molecular
diagnostics, and non-invasive methods, including breath tests, examination of stool for the presence of
antigens, serologic biomarkers. Urea breath test is suitable for detecting H. pylori infection of dyspeptic
patients who have comorbidities that increase their risk for endoscopy. Stool antigen test is a non-invasive
test used to detect active H. pylori infection and is best suited for children. Serological tests are essential
for the primary selection of H. pylori infection. Invasive tests are first choice diagnostic methods, when
other upper endoscopy indications are present for the patient. The rapid urease test from gastric biopsies
is the first choice test for H. pylori diagnostics. This test is fast, inexpensive, reliable, and simple. It
provides the results in a few hours. Histology is considered as the gold standard in the direct diagnosis of
H. pylori. This method allows for evaluation of H. pylori infection complications - inflammation,
metaplasia, malignancy, but this method is quite expensive and requires for trained personnel for sample
processing and interpretation. Culturing of gastric biopsy samples is not a routine method for detecting H.
pylori. Bacterial culture is carried out mainly for scientific research and when the prior antibiotic-therapy
has failed to detect an appropriate bacterium, this method allows determine antibiotic susceptibility.
Keywords: Helicobacter pylori, epidemiology, diagnostics, invasive, noninvasive.
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
12
Helicobacter pylori infekcijos epidemiologija ir diagnostika
Ieva Zailskaitė
1
, Milda Gylytė
1
, Aistė Čemerkaitė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos fakultetas
Santrauka
Helicobacter pylori yra gram neigiama bakterija, kuria yra užsikrėtę apie 4,4 milijardai žmonių visame
pasaulyje, tai yra iki 50 proc. pasaulio populiacijos. 2005 2006 m. Lietuvoje dėl dispepsijos simptomų
endoskopiškai buvo tiriami vyresni nei 55 m. pacientai, 69,7 proc. iš jų buvo infekuoti H. pylori. H. pylori
kolonizuoja žmogaus skrandį ir turi įtakos peptinių opų skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje,
adenokarcinomos ir skrandžio vėžio bei MALT limfomos išsivystymu. H. pylori diagnostika yra dviejų
tipų: neinvazinė, kuriai priklauso šlapalo kvėpavimo testas, H. pylori antigenų nustatymas išmatose bei
serologiniai tyrimai, ir invazinė, kuriai priklauso endoskopiškai paimtos biopsinės medžiagos histologinis
tyrimas, bakteriologinis pasėlis, greitasis ureazės testas bei molekuliniai tyrimai (PGR). Šlapalo
kvėpavimo testas tinkamas norint nustatyti H. pylori infekciją pacientams, sergantiems dispepsija bei
turintiems gretutinių ligų, dėl kurių skrandžio endoskopinis tyrimas yra rizikingas. Išmatų testas yra
neinvazinis tyrimas, leidžiantis aptikti aktyvią H. pylori infekciją ir yra ypač tinkamas vaikams. Pirminiai
H. pylori infekuotumo atrankai dažniausiai naudojami serologiniai tyrimai. Invazinė H. pylori diagnostika
yra pirmo pasirinkimo tais atvejais, kai pacientui indikuotina endoskopija. Ureazės testas yra pirmo
pasirinkimo tyrimas H. pylori diagnostikai. Šis testas yra greitas, nebrangus, patikimas ir nesudėtingai
atliekamas. Testo rezultatas paaiškėja po kelių valandų. Histologinis tyrimas laikomas auksiniu H. pylori
diagnostikos standartu. Šio tyrimo metu galima diagnozuoti ir H. pylori sąlygotas komplikacijas
gleivinės uždegimą, metaplaziją, vėžinius pakitimus, bet tyrimas yra pakankamai brangus, reikalauja
daugiau kvalifikuoto personalo paruošti ir vertinti mėginiui. Bakteriologinis tyrimas nėra rutiniškai
atliekamas. Dažniausiai šis tyrimas atliekamas moksliniais tikslais arba jeigu antibiotikoterapija buvo
neveiksminga, atliekant šį tyrimą nustatomas bakterijų jautrumas antibiotikams.
Raktažodžiai: Helicobacter pylori, epidemiologija, diagnostika, invazinė, neinvazinė.
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
13
Įvadas
Helicobacter pylori yra gram neigiama bakterija,
kurios infekuotumas siekia iki 50 proc. visos
pasaulio populiacijos. (1) H. pylori kolonizuoja
žmogaus skrandį ir turi įtakos peptinių opų
skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje,
adenokarcinomos, skrandžio vėžio (1) bei MALT
limfomos išsivystymui. Kelių dešimtmečių
laikotarpiu buvo publikuota nemažai straipsnių apie
galimą H. pylori dalyvavimą įvairiuose
biologiniuose procesuose bei jos gali poveikį ne
tik virškinamojo trakto, bet ir hematologinių,
metabolinių, kardiovaskulinių, neurodegeneracinių
bei alerginių ligų išsivystymui. (2) Žmonėms
infekuotiems H. pylori tikimybė išsivystyti
peptinėms opoms siekia nuo 10 proc. iki 20 proc.
rizika išsivystyti skrandžio vėžiui siekia nuo 1 proc.
iki 2 proc. (3) H. pylori diagnostika yra dviejų tipų:
neinvazinė, kuriai priklauso šlapalo kvėpavimo
testas, H. pylori antigenų nustatymas išmatose bei
serologiniai tyrimai, ir invazinė, kuriai priklauso
histologinis biopsinės medžiagos tyrimas,
bakteriologinis pasėlis, greitasis ureazės testas bei
molekuliniai tyrimai (PGR). (4) Diagnostikos būdo
pasirinkimas priklauso nuo tokių veiksnių kaip
kaina, laboratorijos infrastruktūra, paciento
vartojami vaistai, tokie kaip protonų siurblio
inhibitoriai (PSI) ar antibiotikai, kurie gali turėti
įtakos tyrimų rezultatams. (5)
Epidemiologija
H. pylori yra gram neigiama bakterija, ja yra
užsikrėtę apie 4,4 milijardai žmonių visame
pasaulyje (1), tai yra iki 50 proc. pasaulio
populiacijos. (6) Įvairių studijų duomenimis H.
pylori paplitimui įtakos gali daryti įvairūs faktoriai,
tokie kaip amžius, geografinė sritis, gyvenimo
sąlygos ir socioekonomė padėtis. (1)
Besivystančiose šalyse šia infekcija dažnai
pradedama sirgti dar vaikystėje, o išsivysčiusiuose
šalyse infekcijos atvejai vaikų tarpe reti, dažniausiai
serga suaugę žmonės. Studijų duomenimis H. pylori
turi apie 30 proc. jaunesnių nei 30 metų žmonių ir
apie 63 proc. 55 65 metų žmonių. (3) 2017 m.
publikuotoje metaanalizėje ir sisteminėje
apžvalgoje buvo analizuojamos 62 pasaulio šalys,
didžiausias H. pylori paplitimas nustatytas Afrikoje
70,1 proc., Pietų Amerikoje 69,4 proc. ir
Vakarų Azijos regionuose 66,6 proc., mažiausias
Okeanijos - 24,4 proc., Vakarų Europos 34,3
proc. bei Šiaurės Amerikos 37,1 proc. regionuose.
(7) 2005 2006 m. Lietuvoje dėl dispepsijos
simptomų endoskopiškai buvo tiriami vyresni nei
55 m. pacientai, 69,7 proc. iš buvo infekuoti H.
pylori. (8) Daugiau didesnių epidemiologinių H.
pylori tyrimų Lietuvoje nėra atlikta.
Patogenezė
H. pylori yra spiralinė, mikroaerofilinė, gram
neigiama bakterija su žiuželiais, turinti ureazinį,
katalizinį ir oksidacinį aktyvumą. (3) Nustatyti keli
H. pylori plitimo keliai: oralinis oralinis, fekalinis
oralinis. (6) Oralinis oralinis kelias yra
pagrindinis H. pylori plitimo kelias. (1) Tai
paaiškina, kodėl dažnai ši infekcija yra paplitusi
tarp tos pačios šeimos narių pvz. tėvų ir vaikų. (3)
Fekalinis oralinis plitimo būdas yra susijęs su į
virškinamąjį traktą patekusiu užterštu bakterijomis
vandeniu, esant blogoms sanitarinėms sąlygoms.
Todėl socioekonominių ir gyvenimo sąlygų
pagerinimas gali užtikrinti H. pylori infekcijos
tinkamą prevenciją. (1)
H. pylori yra gerai prisitaikiusi judėti įvairiose
terpėse. Flagelėmis ji juda skrandžio turinyje, kol
pasiekia skrandžio gleivinės sluoksnį. (9) Taip pat
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
14
bakterijos judėjimas priklauso nuo chemotaksinio
atsako į skirtingas molekules, tokias kaip mucino,
natrio bikarbonato, karbamido, natrio chlorido ir kai
kurių aminorūgščių. Pereinamieji metalai yra
svarbūs bakterijų išgyvenamumui bei infekciniams
procesams. Nikelis yra būtinas H. pylori, nes jis yra
ureazės ir hidrogenazės kofaktorius, šie fermentai
yra svarbūs infekciniam procesui. (1)
H. pylori geba išgyventi žmogaus skrandyje, nors
daugeliui bakterijų tai yra nepalanki gyvenamoji
terpė. (9) H. pylori produkuoja platų spektrą
virulentiškų faktorių, kurie padidina bakterijos
patogeniškumą. (1) Ši bakterija sekretuoja su
citotoksinu susijusio antigeno A baltymus ( angl.
CagA), ureazę, gama gliutamintransferazę (GGT),
vakuolizuojantį citotoksiną (angl. VacA),
dvylikapirštės žarnos opas skatinantį baltymą (angl.
DupA). (9) Ureazė karbamidą verčia amoniaku,
kuris neutralizuoja skrandžio rūgštį bei skatina
bakterijos baltymų sintezę. (3) Taip pat H. pylori
paveikia skrandžio epitelines ląsteles per savo
išorinius membranos baltymus ( angl. OMPs), nes
išorinė H. pylori membrana yra svarbi bakterijos
prisitvirtinimui prie skrandžio ląstelių ir šių
bakterijų kolonizavimui. (9)
Po prisitvirtinimo H. pylori sąlygoja uždegimines
reakcijas, skatina intensyvų fagocitinių ląstelių
išsiskyrimą. Tačiau katalizinės H. pylori savybės
apsaugo nuo oksidacinio streso, tuo tarpu
gleivinės uždegiminės reakcijos metu yra
pažeidžiamos skrandžio gleivinės epitelinės
ląstelės. Kuomet suardomas epitelio barjeras,
infekcija gali plisti toliau. (3) Uždegiminiai
skrandžio gleivinės pokyčiai dėl H. pylori
infekcijos gali sąlygoti ląstelių metaplaziją. (9)
Diagnostika
Neinvaziniai tyrimai
Šlapalo kvėpavimo testas. Tai neinvazinis, saugus
ir nesudėtingas tyrimo metodas, tinkamas H. pylori
nustatymui skrandyje. (4) Jis ypač tinkamas
pacientams, sergantiems dispepsija bei turintiems
gretutinių ligų, dėl kurių skrandžio endoskopinis
tyrimas yra rizikingas. Taip pat naudingas tiems
pacientams, kurie netoleruoja skrandžio
endoskopinio tyrimo arba tikimasi, kad skrandis
yra atrofiškas. (5) Šio tyrimo metu gali būti
vartojamas neradioaktyvaus
13
C ar radioaktyvaus
14
C izotopais žymėtas šlapalas. Lyginant šiuos
izotopus, pirmenybė teikiama
13
C, kadangi
paciento neveikia jokia radiacija, tačiau
14
C yra
naudojamas dažniau, nes yra pigesnis, o jo
sukeliamas radiacijos poveikis nėra didelis.
Naudojant abi medžiagas tyrimo tikslumas yra toks
pats. (10) Šis tyrimas yra pagrįstas tuo, kad išgėrus
13
C ar
14
C žymėto šlapalo, pastarasis skrandyje yra
skaidomas H. pylori išskiriamo fermento ureazės,
susidaro žymėtas CO
2
, kurio kiekis yra
išmatuojamas iškvepiamame ore. Teigiamas
atsakymas rodo, kad yra aktyvi H. pylori infekcija.
(11) Remiantis Mazen Ferwana ir bendraautorių
atliktos metaanalizės duomenimis, šlapalo
kvėpavimo testo jautrumas siekia 96 proc., o
specifiškumas 93 proc. (5) Tam, kad būtų vengta
klaidingai neigiamo atsakymo, prieš tiriant dėl H.
pylori infekuotumo, pacientai 2 savaites negali
vartoti PSI ir 4 savaites antibiotikų. (10) Šis tyrimas
turėtų būti pakartotas praėjus 4 8 savaitėms po H.
pylori eradikacijos. (12)
Išmatų testas (angl. stool antigen test). Tai dar
vienas neinvazinis tyrimas, kurio metu yra
nustatomas H. pylori antigenas paciento išmatų
mėginyje. Tyrimas yra lengvai atliekamas, pigus,
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
15
jam nereikia specialios įrangos. (13) Šis H. pylori
identifikavimo būdas ypač tinkamas vaikams,
kuriems gali būti sudėtinga atlikti šlapalo
kvėpavimo testą ar paimti kraujo. (14) H. pylori
antigenas išmatose gali būti nustatomas dviem
būdais: imunofermentiniu arba
imunochromatografiniu metodu. Remiantis
literatūros duomenis, imunofermentinės analizės
metu gaunami rezultatai yra tikslesni nei tiriant
imunochromatografiniu metodu (15) Taip pat
atliekant išmatų testą yra naudojami polikloniniai
arba monokloniniai antikūnai, tačiau pastarųjų
pagrindu atlikti tyrimai yra tikslesni. Šio tyrimo
jautrumas 94 proc., o specifiškumas 97 proc. (10)
Klaidingai neigiamas atsakymas gali būti dėl labai
mažo H. pylori kiekio, PSI, bismuto preparatų ar
antibiotikų vartojimo. (16,17) Tyrimo tikslumas
priklauso ir nuo išmatų konsistencijos.
Nesuformuotose ir vandeningose išmatose
specifiniai H. pylori antigenai yra praskiesti, todėl
gaunami rezultatai yra mažiau tikslūs. (12) Išmatų
testas taip pat yra tinkamas vertinti H. pylori
eradikacijos efektyvumą ir turėtų būti atliekamas
praėjus ne mažiau kaip 4 savaitėms po gydymo.
(10)
Serologiniai tyrimai. Šie tyrimai yra naudojami H.
pylori IgG antikūnų titrui paciento kraujyje
nustatyti. (17) Tai nebrangus bei plačiai prieinamas
H. pylori nustatymo būdas, todėl dažnai
naudojamas kaip pirminės atrankos tyrimas arba
atliekant epidemiologinius tyrimus. (18) Šis testas
gali būti atliekamas dviem būdais:
imunochromatografiniu arba ELISE, kurių
pastarasis yra tikslesnis. (12) Antikūnai kraujyje
išlieka ilgai, todėl serologiniai tyrimai nepadeda
atskirti, ar tai yra aktyvi infekcija ar buvusi
anksčiau, dėl to H. pylori reikia identifikuoti ir
kitais metodais. Dėl tos pačios priežasties
serologiniai tyrimai nėra tinkami H. pylori
eradikacijos efektyvumui vertinti. (16) Šio tyrimo
specifiškumas yra mažesnis nei 80 proc. (13) Kita
vertus, teigiama serologinių tyrimų pusė yra ta, kad
rezultatams, atvirkščiai nei kitiems
neinvaziniams tyrimams, įtakos neturi skrandžio
atrofija, PSI, antibiotikų ar bismuto preparatų
vartojimas, todėl šie veiksniai nesukelia klaidingai
neigiamų atsakymų. (18)
Invaziniai tyrimai
Invaziniai H. pylori diagnostikos testai atliekami
endoskopijos metu paėmus skrandžio gleivinės
biopsiją ir tiriant biopsinę medžiagą. Gali būti
atliekamas histologinis biopsinės medžiagos
tyrimas, bakteriologinis pasėlis, greitasis ureazės
testas ir molekuliniai tyrimai (PGR). Biopsija
imama skrandžio kūno didžiosios ir mažosios
kreivės, ir prievarčio gleivinės. (10) Invazinė H.
pylori diagnostika yra pirmo pasirinkimo tais
atvejais, kai pacientui indikuotina endoskopija (yra
klinikinių simptomų, susijusių su viršutiniu
virškinimo traktu ir įtariamos kitos ligos,
vyresniems nei 50 m., kuriems anksčiau buvo
diagnozuota H.pylori infekcija). (19) Norint, kad H.
pylori diagnostika būtų tikslesnė, pacientas turėtų 4
savaites prieš endoskopiją nevartoti antibiotikų, 2
savaites PSI, ir keletą die H2 antagonis ir
bismuto junginių. (20)
Greitasis ureazės testas. Atlikus endoskopiją ir
skrandžio gleivinės biopsiją, ureazės testas yra
pirmo pasirinkimo tyrimas H. pylori diagnostikai.
(21) Testas yra pagrįstas H. pylori bakterijos
produkuojamo fermento ureazės radimu
skrandžio gleivinėje. (22) Atlikus biopsiją,
mėginys dedamas į tirpalą, kuriame yra šlapalas ir
pH indikatorius. Jei H. pylori bakterijų mėginyje
yra, tuomet ureazė skaido šlapalą į amoniaką ir
CO
2
, dėl to didėja pH ir pasikeičia pH indikatoriaus
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
16
spalva. (21) Ureazės testas yra greitas, nebrangus,
patikimas ir nesudėtingai atliekamas. Testo
rezultatas paaiškėja po kelių valandų. (23)
Dažniausiai teigiamas testas paaiškėja per 120
180 min. Tačiau norint įsitikinti, ar testas tikrai
neigiamas, reikia jo rezultatą tikrinti po 24 h po
tyrimo. Per kiek laiko testas tampa teigiamas,
priklauso nuo H. pylori koncentracijos ir
temperatūros. Vertinant testo rezultatą vėliau nei po
24 h, jis gali tapti klaidingai teigiamas. (22)
Vartojant PSI galimas klaidingai neigiamas testo
rezultatas, skrandyje ar burnos ertmėje esančios
bakterijos K. pneumoniae, S. aureus, P. mirabilis,
E. cloacae, C. freundii gali sąlygoti klaidingai
teigiamą testo rezultatą, nes irgi gamina ureazę.
(21) 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, ureazės
testo jautrumas siekia 82 proc, specifiškumas 90
proc., eksliudavus tiriamuosius, vartojančius PSI,
jautrumas padidėja iki 86 proc, specifiškumas iki 91
proc. (24) Moon S.W. ir kitų 2012 m. atliktame
tyrime buvo tiriamas ureazės testo jautrumas tiriant
biopsinę medžiagą imtą prievarčio ir skrandžio
kūno. Tiriant mėginius, imtus tik vienos srities
(kūno arba prievarčio) testas buvo teigiamas 64
proc. tiriamųjų, o tiriant mėginius kartu (imtus
abiejų sričių) testas buvo teigiamas 69 proc.
pačių tiriamųjų. Taip pat atskirų sričių testų
vidutinis laikas iki rezultato buvo 3,58 h, o tiriant
abiejų sričių imtus mėginius 1,69 h. Taigi, tiriant
abiejų sričių imtą biopsinę medžiagą, testo
rezultatas sužinomas greičiau ir testo jautrumas
didesnis. (23)
Histologinis tyrimas. Šis tyrimas laikomas
auksiniu H. pylori diagnostikos standartu. (21)
Histologiniam tyrimui, biopsinė medžiaga dažoma
ir mikroskopuojama. Šiuo metu rekomenduojami
dažymo būdai: hematoksilino eozino (išryškina
uždegimines ląsteles) ir Gimzos arba Gentos
(išryškina H. pylori bakterijas). (25) Šis tyrimas
pasižymi aukštu jautrumu (82-95 proc.) ir
specifiškumu (99-100 proc.), yra jautresnis, nei
ureazės testas ar bakteriologinis tyrimas. Taip pat
histologinio tyrimo metu galima diagnozuoti ir H.
pylori sąlygotas komplikacijas gleivinės
uždegimą, metaplaziją, vėžinius pakitimus. (20)
Nors tyrimo metodas yra pakankamai tikslus, jo
diagnostinis tikslumas dar priklauso nuo paimtų
biopsijų kiekio, ėminių dydžio, vietų, iš kurių imtos
biopsijos, antibiotikų, PSI vartojimo. (25) Taip pat
tyrimas yra pakankamai brangus, reikalauja daugiau
kvalifikuoto personalo paruošti ir vertinti mėginiui.
Gali būti klaidingai neigiamas, jei randamos kitos
rūšies Helicobacter bakterijos. (20)
Bakteriologinis tyrimas. H. pylori bakteriologinis
tyrimas nėra rutiniškai atliekamas tyrimas.
Dažniausiai šis tyrimas atliekamas moksliniais
tikslais arba jeigu antibiotikoterapija buvo
neveiksminga. (26) Bakterija gali būti auginama
skrandžio biopsinės medžiagos. Paimta biopsinė
medžiaga turi būti kuo greičiau dedama į Stiuarto
transportinę terpę, čia gali būti laikoma iki 24 h,
4°C temperatūroje, vėliau medžiaga sėjama į
specialų agarą su antibiotikais ir albuminais ir
auginama 5-7 dienas mikroanaerobinėje aplinkoje.
Išaugintos H. pylori bakterijos yra gramneigiamos,
ureazei, oksidazei ir katalazei teigiamos. Taip pat
vertinamas bakterijų jautrumas antibiotikams. (25)
Šio tyrimo atlikimas yra brangus, užima daug laiko.
Tyrimo jautrumas siekia 70-80 proc. ir priklauso
nuo mėginių kokybės, transportavimo metodo,
auginimo sąlygų, aerobinių sąlygų pasireiškimo,
antibiotikų, PSI vartojimo. Tyrimo specifiškumas
100 proc. (20)
Biopsinės medžiagos PGR tyrimas.
Endoskopiškai paiimta biopsinė medžiaga,
dažniausiai skrandžio gleivinės, gali būti ištirta
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
17
molekuliniais metodais. (10) Naudojant biopsinę
medžiagą PGR tyrimo metu galima ne tik
identifikuoti H. pylori infekciją, bet taip pat
nustatyti H. pylori virulentiškumo faktorius bei
bakterijos atsparumą antibiotikams (makrolidams ir
flourchinolonams). (27) PGR tyrimas pasižymi
aukštu jautrumu ir 95 proc. siekiančiu specifiškumu
diagnozuojant H. pylori. Šis tyrimas užtikrina greitą
ir saugų infekcijos diagnozavimą. (28) Genai
taikiniai siekiant nustatyti H. pylori infekciją PGR
tyrimo metu yra UreA, glmM, UreC, 16S rRNR,
23S rRNR, HSP60 ir VacA. Tiriant vienu metu du
skirtingus genus taikinius, tyrimo spesifiškumas
gali išaugti, taip gali būti išvengiama klaidingai
teigiamų testo rezultatų. (10) Tikro laiko PGR
metodas yra naudojamas, norint nustatyti taškines
mutacijas H. pylori genuose taikiniuose. Yra
žinomos trys galimos 23S rDNR geno taškinės
mutacijos (A2142G, A2143G, A2142C), kurios gali
lemti H. pylori bakterijos atsparumą makrolidams.
(27) PGR tyrimas H. pylori infekcijos diagnostikoje
yra pranašus, nes reikalingas mažesnis bakterijų
kiekis mėginyje, greitesni rezultatai, nereikalingas
joks specialus mėginio apdorojimas, tai lemia
greitesnius ir tikslesnius sprendimų priėmimus
gydant pacientus. (10)
Išvados
H. pylori yra gram neigiama bakterija, ja yra
užsikrėtę apie 4,4 bilijonai žmonių pasaulyje. H.
pylori kolonizuoja žmogaus skrandį ir turi įtakos
peptinių opų skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje,
adenokarcinomos, skrandžio vėžio bei MALT
limfomos išsivystymu bei gali turėti įtakos kitų, su
gastrointestinaliniu traktu nesusijusių ligų
išsivystymui. Šlapalo kvėpavimo testas bei H.
pylori antigenų nustatymas išmatose yra jautrūs ir
specifiški tyrimai, kurie lengvai atliekami, tačiau
rezultatams įtakos turi tokie veiksniai kaip pacientų
vartojami PSI, antibiotikai, bismuto preparatai. Šie
veiksniai jokios įtakos neturi serologiniams
tyrimams, tačiau specifiškumas yra mažesnis nei
kitų neinvazinių tyrimų, todėl jie dažniausiai
naudojami kaip atrankiniai H. pylori infekcijos
nustatymo tyrimai. Invazinė H. pylori diagnostika
yra pirmo pasirinkimo tais atvejais, kai pacientui
indikuotina endoskopija. Atlikus endoskopiją ir
skrandžio gleivinės biopsiją, ureazės testas yra
pirmo pasirinkimo tyrimas H. pylori diagnostikai,
yra greitas, nebrangus, patikimas ir nesudėtingai
atliekamas, testo rezultatas paaiškėja po kelių
valandų. Histologinis tyrimas laikomas auksiniu H.
pylori diagnostikos standartu, tyrimo metu galima
diagnozuoti ir gleivinės uždegimą, metaplaziją,
vėžinius pakitimus. Bakteriologinis tyrimas nėra
rutiniškai atliekamas. Dažniausiai šis tyrimas
atliekamas moksliniais tikslais arba jeigu
antibiotikoterapija buvo neveiksminga, atliekant šį
tyrimą nustatomas bakterijų jautrumas
antibiotikams.
Literatūros sąrašas
1. De Brito BB, Da Silva FAF, Soares AS,
Pereira VA, Cordeiro Santos ML,
Sampaio MM, et al. Pathogenesis and
clinical management of Helicobacter
pylori gastric infection. World J
Gastroenterol. 2019;25(37):557889.
2. Tsay F, Hsu P. H . pylori infection and
extra-gastroduodenal diseases. 2018;18.
3. Kamboj AK, Cotter TG, Oxentenko AS.
Helicobacter pylori: The Past, Present,
and Future in Management. Mayo Clin
Proc. 2017;92(4):599604.
4. Nawacki Ł, Czyz A, Bryk P, Kozieł D,
Stȩpień R, Głuszek S. Can urea breath
test (UBT) replace rapid urea test (RUT)?
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
18
Pol Prz Chir Polish J Surg.
2018;90(5):448.
5. Ferwana M, Abdulmajeed I, Alhajiahmed
A, Madani W, Firwana B, Hasan R, et al.
Accuracy of urea breath test in
Helicobacter pylori infection: Meta-
analysis. World J Gastroenterol.
2015;21(4):130514.
6. Farhadkhani M, Nikaeen M, Hassanzadeh
A, Nikmanesh B. Potential transmission
sources of Helicobacter pylori infection:
Detection of H. pylori in various
environmental samples. J Environ Heal
Sci Eng. 2019;17(1):12934.
7. Hooi JKY, Lai WY, Ng WK, Suen
MMY, Underwood FE, Tanyingoh D, et
al. Global Prevalence of Helicobacter
pylori Infection: Systematic Review and
Meta-Analysis. Gastroenterology.
2017;153(2):4209.
8. Jonaitis L, Ivanauskas A, Janciauskas D,
Funka K, Sudraba A, Tolmanis I, et al.
Precancerous gastric conditions in high
Helicobacter pylori prevalence areas:
comparison between Eastern European
(Lithuanian, Latvian) and Asian
(Taiwanese) patients. Medicina (Kaunas).
2007;43(8):6239.
9. Matsuo Y, Kido Y, Yamaoka Y.
Helicobacter pylori outer membrane
protein‐related pathogenesis. Toxins
(Basel). 2017;9(3):19.
10. Wang YK, Kuo FC, Liu CJ, Wu MC,
Shih HY, Wang SSW, et al. Diagnosis of
helicobacter pylori infection: Current
options and developments. World J
Gastroenterol. 2015;21(40):1122135.
11. Diaconu S, Predescu A, Moldoveanu A,
Pop CS, Fierbințeanu-Braticevici C.
Helicobacter pylori infection: old and
new. J Med Life. 2017;10(2):1127.
12. Tonkic A, Vukovic J, Vrebalov Cindro P,
Pesutic Pisac V, Tonkic M. Diagnosis of
Helicobacter pylori infection: A short
review. Wien Klin Wochenschr.
2018;130(1718):5304.
13. Crowe SE. Helicobacter pylori Infection.
N Engl J Med. 2019;380(12):115865.
14. Zhou X, Su J, Xu G, Zhang G. Accuracy
of stool antigen test for the diagnosis of
Helicobacter pylori infection in children:
A meta-analysis. Clin Res Hepatol
Gastroenterol. 2014;38(5):62938.
15. Korkmaz H, Kesli R, Karabagli P, Terzi
Y. Comparison of the diagnostic accuracy
of five different stool antigen tests for the
diagnosis of helicobacter pylori infection.
Helicobacter. 2013;18(5):38491.
16. Malfertheiner P, Megraud F, O’Morain
CA, Atherton J, Axon ATR, Bazzoli F, et
al. Management of Helicobacter pylori
infection - The Maastricht IV/ Florence
consensus report. Gut. 2012;61(5):646
64.
17. Hashem B. El-Serag, John Y. Kao, Fasiha
Kanwal, Mark Gilger, Frank LoVecchio,
Steven F. Moss, Sheila Crowe, Adam
Elfant, Thomas Haas, Ronald J. Hapke
DYG. The Houston Consensus
Conference on Testing for Helicobacter
pylori Infection. Clin Gastroenterol
Hepatol. 2018;16(7):9921002.
18. Atkinson NSS, Braden B. Helicobacter
Pylori Infection: Diagnostic Strategies in
Primary Diagnosis and After Therapy.
Dig Dis Sci. 2016;61(1):1924.
19. Fischbach W, Malfertheiner P.
Helicobacter-pylori-Infektion:
Journal of Medical Sciences. June 30, 2020 - Volume 8 | Issue 18. Electronic - ISSN: 2345-0592
19
Indikationen zu Eradikation, Diagnostik
und Therapie. Dtsch Arztebl Int.
2018;115(25):42936.
20. Thaker Y, Moon A, Afzali A. Clinical
Gastroenterology and Treatment
ClinMed. J Clin Gastroenterol.
2016;2(1):15.
21. Sabbagh P, Mohammadnia-Afrouzi M,
Javanian M, Babazadeh A, Koppolu V,
Vasigala VKR, et al. Diagnostic methods
for Helicobacter pylori infection: ideals,
options, and limitations. Eur J Clin
Microbiol Infect Dis. 2019;38(1):5566.
22. Uotani T, Graham DY. Diagnosis of
Helicobacter pylori using the rapid urease
test. Ann Transl Med. 2015;3(1):17.
23. Moon SW, Hyo Kim T, Sik Kim H, Ju
JH, Jeong Ahn Y, Jeong Jang H, et al.
United rapid urease test is superior than
separate test in detecting Helicobacter
pylori at the gastric antrum and body
specimens. Clin Endosc. 2012;45(4):392
6.
24. Mcnicholl AG, Ducons J, Bujanda L,
Aparcero R, Ponce J, Rivera R, et al.
Gastroenterología y Hepatología.
2017;40(10).
25. Ricci C, Holton J, Vaira D. Diagnosis of
Helicobacter pylori: Invasive and non-
invasive tests. Best Pract Res Clin
Gastroenterol. 2007;21(2):299313.
26. Peretz A, On A, Koifman A, Brodsky D,
Isakovich N, Glyatman T, et al. An
efficiency comparison between three
invasive methods for the diagnosis of
Helicobacter pylori infections: Culture
from stomach biopsy, rapid urease test
(CUTest®), and histologic examination
of gastric biopsy. Ann Clin Lab Sci.
2015;45(2):14851.
27. Redondo JJ, Keller PM, Zbinden R,
Wagner K. A novel RT-PCR for the
detection of Helicobacter pylori and
identification of clarithromycin resistance
mediated by mutations in the 23S rRNA
gene. Diagn Microbiol Infect Dis.
2018;90(1):16.
28. Menoni SMF, Bonon SHA, Zeitune JMR,
Costa SCB. PCR-based detection and
genotyping of helicobacter pylori in
endoscopic biopsy samples from
Brazilian patients. Gastroenterol Res
Pract. 2013;2013.