Mantas Markauskas
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. The first echoendoscope was introduced only as diagnostic tool in 1980 and it was mainly used to diagnose tumors, located in mediastinum, pancreas, liver or biliary tree. Therapeutic procedures using endoscopic ultrasound became possible only in 1991, when first linear echoendoscope and needle compatible with it were introduced. During past two decades echoendoscope and its accessories were improved, therefore complex therapeutic procedures using endoscopic ultrasound, such as gallbladder and biliary drainage, pancreatic duct and peripancreatic fluid drainage, pancreatic tumor ablation, brachytherapy, celiac plexus neurolysis, gastroenterostomy and many others, became possible.
Aim. To discuss the recent literature describing endoscopic ultrasound guided gallbladder drainage. Procedure is discussed in terms of its indications, technique, results and adverse events.
Methods. The literature search was performed in the PubMed database by entering relevant keywords in various combinations into the regular and advanced search fields, as well as using the bibliographies of the articles found. A total of 33 publications were found during the review, with 19 scientific publications based on the inclusion criteria.
Conclusion. Literature indicates that endoscopic ultrasound guided gallbladder drainage can be safely performed on patients with acute cholecystitis, whose condition does not permit surgical treatment. Present studies allow to conclude that endoscopic ultrasound guided gallbladder drainage is safe and efficient. However, in order to confirm endoscopic ultrasound guided gallbladder drainage as first-line treatment on patients with acute cholecystitis, whose condition does not permit surgical treatment, further large prospective multicenter studies are needed.
Keywords: endoscopic ultrasound, therapeutic procedures, gallbladder drainage.
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
62
Medical Sciences 2022 Vol. 10 (2), p. 62-71, https://doi.org/10.53453/ms.2022.05.9
Endoscopic ultrasound guided gallbladder drainage:
literature review
Mantas Markauskas
1
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. The first echoendoscope was introduced only as diagnostic tool in 1980 and it was mainly
used to diagnose tumors, located in mediastinum, pancreas, liver or biliary tree. Therapeutic procedures
using endoscopic ultrasound became possible only in 1991, when first linear echoendoscope and needle
compatible with it were introduced. During past two decades echoendoscope and its accessories were
improved, therefore complex therapeutic procedures using endoscopic ultrasound, such as gallbladder and
biliary drainage, pancreatic duct and peripancreatic fluid drainage, pancreatic tumor ablation,
brachytherapy, celiac plexus neurolysis, gastroenterostomy and many others, became possible.
Aim. To discuss the recent literature describing endoscopic ultrasound guided gallbladder drainage.
Procedure is discussed in terms of its indications, technique, results and adverse events.
Methods. The literature search was performed in the PubMed database by entering relevant keywords in
various combinations into the regular and advanced search fields, as well as using the bibliographies of
the articles found. A total of 33 publications were found during the review, with 19 scientific publications
based on the inclusion criteria.
Conclusion. Literature indicates that endoscopic ultrasound guided gallbladder drainage can be safely
performed on patients with acute cholecystitis, whose condition does not permit surgical treatment.
Present studies allow to conclude that endoscopic ultrasound guided gallbladder drainage is safe and
efficient. However, in order to confirm endoscopic ultrasound guided gallbladder drainage as first-line
treatment on patients with acute cholecystitis, whose condition does not permit surgical treatment, further
large prospective multicenter studies are needed.
Keywords: endoscopic ultrasound, therapeutic procedures, gallbladder drainage.
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
63
Tulžies pūslės drenavimas endoskopinio ultragarso
kontrolėje: literatūros apžvalga
Mantas Markauskas
Medicinos fakultetas, Vilniaus Universitetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Pirmasis echoendoskopas buvo pristatytas dar 1980 m., tačiau jis pasižymėjo tik diagnostinėmis
galimybėmis ir dažniausiai buvo naudojamas tarpuplaučio, kasos, tulžies latakų bei kepenų navikų
diagnostikai. Gydomosios procedūros naudojant endoskopinį ultragarsą tapo įmanomas tik 1991 m.,
kuomet buvo pristatytas pirmasis linijinis echoendoskopas kartu su jam pritaikyta specialia adata. Per
pastaruosius du dešimtmečius echoendoskopija bei jai skirti instrumentai buvo nuolatos tobulinami, todėl
tapo įmanomos sudėtingos endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamos gydomosios procedūros – tulžies
pūslės ir tulžies latakų drenavimas, kasos latako ir skysčio sankaupų aplink kasą drenavimas, kasos
navikų abliacija, brachiterapija, pilvo rezginio (lot. plexus coeliacus) neurolizė, gastroenterostomija bei
daugelis kitų procedūrų.
Tikslas. Aptarti naujausią literatūrą, aprašančią endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamą tulžies pūslės
drenažą. Ši procedūra aptariama nurodant jos indikacijas, atlikimo techniką, rezultatus bei sukeliamus
nepageidaujamus reiškinius.
Metodai. Rengiant apžvalgą literatūros paieška atlikta „PubMed“ duomenų bazėje, į įprastos bei
išplėstinės paieškos laukelius vedant atitinkamus raktažodžius įvairiais jų deriniais, taip pat naudojantis
surastų straipsnių literatūros sąrašais. Rengiant apžvalgą iš viso buvo surastos 33 publikacijos, įvertinus
įraukimo kriterijus šioje apžvalgoje pasiremta 19 mokslinių publikacijų.
Išvados. Endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamas tulžies pūslės drenažas technine bei klinikine sėkme
nesiskiria nuo perkutaninio transhepatinio tulžies pūslės drenažo bei pasižymi mažesniu skausmu po
procedūros, trumpesne hospitalizacijos trukme bei mažesniu nepageidaujamų reiškinių dažniu. Dėl šių
priežasčių endoskopiniu ultragarsu kontroliuojamas tulžies pūslės drenažas galėtų būti alternatyva
perkutaniniam transhepatiniam tulžies pūslės drenažui ūminiu cholecistitu sergantiems pacientams,
kuriems chirurginis gydymas yra kontraindikuotinas.
Raktažodžiai: endoskopinis ultragarsas, gydomosios procedūros, tulžies pūslės drenažas.
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
64
1. Įvadas
Pirmasis echoendoskopas buvo pristatytas dar
1980 m., tačiau jis pasižymėjo tik
diagnostinėmis galimybėmis ir dažniausiai
buvo naudojamas tarpuplaučio, kasos, tulžies
latakų bei kepenų navikų diagnostikai (1).
Gydomosios procedūros naudojant endoskopinį
ultragarsą tapo įmanomas tik 1991 m., kuomet
buvo pristatytas pirmasis linijinis
echoendoskopas kartu su jam pritaikyta
specialia plona aspiracine adata (angl. FNA –
fine-needle aspiration) (2). Echoendoskopas
leido ultragarsu vizualizuoti adatos trajektoriją
už žarnos sienelės ribų, todėl atsirado galimybė
punktuoti kasą, kepenis, tulžies latakus bei
kitas aplinkines struktūras, o jas punktavus –
suleisti vaistų ar kontrastinės medžiagos. Per
pastaruosius du dešimtmečius echoendoskopija
bei jai skirti instrumentai buvo nuolatos
tobulinami, todėl tapo įmanomos gerokai
sudėtingesnės endoskopiniu ultragarsu
kontroliuojamos gydomosios procedūros –
tulžies pūslės ir tulžies latakų drenavimas,
kasos latako ir skysčio sankaupų aplink kasą
drenavimas, kasos navikų abliacija,
brachiterapija, pilvo rezginio neurolizė,
gastroenterostomija bei daugelis kitų
procedūrų. Endoskopinis ultragarsas daugelio
būklių atveju siūlo saugesnę, minimaliai
invazinę gydymo alternatyvą, todėl ateityje jis
bus vis dažniau pasirenkamu metodu gydant
virškinamojo trakto sutrikimus (1,2).
Šios apžvalgos tikslas yra aptarti naujausią
literatūrą, aprašančią endoskopiniu ultragarsu
kontroliuojamą tulžies pūslės drenažą. Ši
procedūra aptariama nurodant jos indikacijas,
atlikimo techniką, rezultatus bei sukeliamus
nepageidaujamus reiškinius.
2. Metodika
Rengiant apžvalgą literatūros paieška atlikta
„PubMed“ duomenų bazėje, į įprastos bei
išplėstinės paieškos laukelius vedant
raktažodžius „endoscopic ultrasound“, „EUS“
(angl. EUS - endoscopic ultrasound),
„therapeutic procedures“, „gallbladder
drainage“, „EUS-GBD“ (angl. EUS-GBD -
endoscopic ultrasound-guided gallbladder
drainage) bei „LAMS“ (angl. LAMS - lumen-
apposing metal stent) įvairiais jų deriniais, taip
pat naudojantis surastų straipsnių literatūros
sąrašais. Buvo atrenkami tik anglų kalba
parašyti straipsniai, kuriuose aprašyti tyrimai
atlikti su žmonėmis, pirmenybę teikiant
naujesniems nei 5 metų straipsniams bei
didelių imčių multicentrinėms studijoms.
Rengiant apžvalgą iš viso buvo surastos 33
publikacijos, įvertinus įraukimo kriterijus šioje
apžvalgoje pasiremta 19 mokslinių publikacijų.
3. Tulžies pūslės drenavimo indikacijos
Dažniausiai poreikis drenuoti tulžies pūslę
atsiranda pacientams, kuriems yra
diagnozuojamas ūminis cholecistitas. Ūminis
cholecistitas – tai ūminis tulžies pūslės
uždegimas, dažniausiai išsivystantis dėl tulžies
pūslės latako obstrukcijos akmenimis, gerokai
rečiau – dėl obstrukcijos tulžies latakuose
esančiu metaliniu stentu ar latakus peraugančiu
naviku (3). Apie 95% ūminio cholecistito
atvejų yra randami akmenys tulžies pūslėje,
todėl jis yra vadinamas kalkulioziniu
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
65
cholecistitu; likusiais 5% atvejų akmenų
nerandama, todėl toks cholecistitas vadinamas
beakmeniu (4). Diagnozuojant ūminį
cholecistitą, rekomenduojama vadovautis 2018
m. išleistomis Tokijo gairėmis, kuriose siūlomi
trys ūminio cholecistito diagnostikos kriterijai:
• vietinio uždegimo požymiai – lokalaus
pilvaplėvės dirginimo požymiai, įskaitant
teigiamą Merfio simptomą; dešiniojo viršutinio
pilvo kvadranto skausmas;
• sisteminio uždegimo požymiai – karščiavimas
> 38˚C, padidėjęs C reaktyviojo baltymo
kiekis, leukocitozė;
• cholecistitui būdingi vaizdinių tyrimų radiniai –
ultragarsinio, magnetinio rezonanso
tomografijos ar kompiuterinės tomografijos
tyrimų metu stebimas tulžies pūslės sienelės
sustorėjimas ≥ 4 mm, padidėjusi tulžies pūslė
(ilgoji ašis > 8 cm, trumpoji ašis > 4 cm),
akmenys ar nuosėdos tulžies pūslėje, skysčio
sankaupos aplink tulžies pūslę, didesnio tankio
zonos riebaliniame audinyje aplink tulžies
pūslę (5,6).
Ūmini cholecistitą reikėtų įtarti, kuomet
randama bent po vieną vietinio uždegimo bei
sisteminio uždegimo požymį; diagnozė
patvirtinama, kuomet atlikus vaizdinį tyrimą
stebimi ligai būdingi tulžies pūslės pokyčiai
(5). Labai svarbu laiku diagnozuoti ūminį
cholecistitą, nes uždelsta diagnozė gali lemti
sunkias, gyvybei grėsmingas komplikacijas -
gangreninį cholecistitą, tulžies pūslės empiemą,
perforaciją ar septinį šoką (3,7).
Ūminio cholecistito gydymo taktika priklauso
nuo jo sunkumo laipsnio, fizinės paciento
būklės bei gretutinių ligų. Vertinant ūminio
cholecistito sunkumą, rekomenduojama
vadovautis Tokijo gairėmis, kurios išskiria tris
ligos sunkumo laipsnius:
• I laipsnio (lengvas) ūminis cholecistitas –
ūminis cholecistitas, su nedideliais
uždegiminiais pokyčiais tulžies pūslėje, be kitų
organų sistemų patologijos;
• II laipsnio (vidutinis) ūminis cholecistitas –
ūminis cholecistitas, kurį lydi leukocitozė,
jautrumas čiuopiant dešinį viršutinį pilvo
kvadrantą, yra stebimi vietinio uždegimo
požymiai arba paciento skundai tęsiasi ilgiau
nei 3 paras;
• III laipsnio (sunkus) ūminis cholecistitas –
ūminis cholecistitas, kurį lydi širdies ir
kraujagyslių sistemos, neurologinė, kvėpavimo,
inkstų, kepenų arba hematologinė disfunkcija
(5).
Fizinei paciento būklei bei jo gretutinėms
ligoms įvertinti 2018 m. Tokijo gairės
rekomenduoja naudoti Amerikos anesteziologų
draugijos fizinės būklės klasifikaciją (angl.
ASA-PS - American Society of
Anesthesiologists physical status classification)
bei Charlsono gretutinių ligų indeksą (angl.
CCI - Charlson Comorbidity Index).
Gydant I laipsnio ūminį cholecistitą,
rekomenduojama kuo greičiau atlikti
laparoskopinę cholecistektomiją, jei paciento
ASA-PS bei CCI įverčiai leidžia jam taikyti
chirurginį gydymą; jei chirurginis gydymas
pacientui kontraindikuotinas, reikėtų taikyti
konservatyvų gydymą (skysčių infuzija,
antibiotikais bei analgetikais), atidedant
operacinį gydymą vėlesniam laikui (8).
Gydant II laipsnio ūminį cholecistitą,
rekomenduojama kuo greičiau atlikti
laparoskopinę cholecistektomiją patirties
turinčiame chirurginiame centre, jei paciento
ASA-PS bei CCI įverčiai leidžia jam taikyti
chirurginį gydymą; jei chirurginis gydymas
pacientui kontraindikuotinas, reikėtų taikyti
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
66
konservatyvų gydymą bei svarstyti tulžies
pūslės drenavimo galimybę.
Gydant III laipsnio ūminį cholecistitą, būtina
įvertinti kitų organų disfunkciją bei mėginti
normalizuoti jų veiklą; jei pavyksta atstatyti
organo funkciją ir paciento ASA-PS bei CCI
įverčiai leidžia jam taikyti chirurginį gydymą,
rekomenduojama kuo greičiau atlikti
laparoskopinę cholecistektomiją daug patirties
turinčiame chirurginiame centre; jei chirurginis
gydymas pacientui kontraindikuotinas, reikėtų
taikyti konservatyvų gydymą bei svarstyti
ankstyvą tulžies pūslės drenavimo galimybę.
Sergantiems I bei II laipsnio ūminiu
cholecistitu Tokijo gairės nerekomenduoja
chirurginio gydymo, kuomet CCI ≥ 6 balai ir
ASA-PS ≥ 3; sergantiems III laipsnio ūminiu
cholecistitu - kuomet CCI ≥ 4 balai ir ASA-PS
≥ 3. Tokiems pacientams turi būti atliekamas
tulžies pūslės drenavimas, siekiant laikinai
sumažinti uždegimą tulžies pūslėje, užkirsti
kelią jos gangrenai, perforacijai bei
bakteriemijos atsiradimui (3,9).
Tulžies pūslės drenavimui atlikti gali būti
taikomi trys metodai:
• perkutaninis transhepatinis tulžies pūslės
drenažas (angl. PTGBD - percutaneous
transhepatic gallbladder drainage);
• endoskopinis transpapiliarinis tulžies pūslės
drenažas (angl. ETGBD - endoscopic
transpapillary gallbladder drainage);
• endoskopinis ultragarsu kontroliuojamas tulžies
pūslės drenažas (EUS-GBD).
Dėl paprastesnės procedūros atlikimo technikos
2018 m. Tokijo gairės standartiniu tulžies
pūslės drenavimo metodu nurodo PTGBD,
tačiau patyrusiems endoskopuotojams
rekomenduoja rinktis ETGBD arba EUS-GBD
(10).
4. EUS-GBD atlikimo technika
1. Echoendoskopas yra įvedamas į skrandžio
prievarčio urvą arba dvylikapirštės žarnos
stormenį;
2. spalvinio doplerio tyrimu įvertinama
kraujagyslinė anatomija tarp virškinamojo
trakto bei tulžies pūslės sienelių;
3. stabilizuojama echoendoskopo pozicija,
ultragarso kontrolėje per virškinamojo trakto
sienelę į tulžies pūslę įvedama standartinė 19
dydžio FNA adata, vengiant kraujagyslių
punkcijos vietoje;
4. teisinga įvestos adatos pozicija yra
patvirtinama aspiruojant tulžį arba suleidžiant
kontrastinės medžiagos į tulžies pūslę ir
atliekant fluoroskopiją;
5. per adatą į tulžies pūslė įvedama standartinė
450 cm ilgio pravedanti viela, distaliniam jos
galui leidžiant susisukti tulžies pūslėje;
6. adata yra ištraukiama, įvedamas cistotomas
arba balioninis dilatatorius, kuriais praplečiama
sukurta fistulė tarp tulžies pūslės ir
virškinamojo trakto;
7. per vielą į tulžies pūslę įvedama stentą
pristatanti sistema, distalinis stento galas
išskleidžiamas, jo pozicija kontroliuojama
ultragarsu;
8. proksimalinis stento galas lieka virškinamojo
trakto spindyje, kaip pavaizduota paveikslo a
dalyje, jo pozicija kontroliuojama endoskopiniu
vaizdu;
9. teisinga įvesto stento padėtis patvirtinama,
kuomet endoskopiniame vaizde matoma per
stentą išsiskirianti tulžis (11,12).
EUS-GBD greičiau ir paprasčiau atlikti galima
naudojant modernesnę, integruotą
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
67
elektrokauterį turinčią stentą pristatančią
sistemą (angl. electrocautery enhanced delivery
system). Taikant šį metodą, dvylikapirštės
žarnos bei tulžies pūslės sienelės yra tiesiogiai
praduriamos sistemos kateterio gale esančiu
elektrokauteriu, prieš tai neįvedus adatos ar
vielos. Kai kateteris patenka į tulžies pūslę,
ultragarso bei endoskopinio vaizdo kontrolėje
iš jo yra išskleidžiamas ertmes suartinantis
metalinis stentas (LAMS), pavaizduotas
paveikslo b dalyje (12).
Paveikslas. a) cholecistoduodenostomija; b) LAMS bei LAMS pristatanti sistema.
Daugeliui žmonių endoskopiniu ultragarsu
tulžies pūslė geriausiai pasiekiama iš skrandžio
prievarčio urvo arba dvylikapirštės žarnos
stormens. Įvedant stentą per skrandį
dažniausiai pasiekiamas tulžies pūslės kūnas,
per dvylikapirštę – tulžies pūslės kaklas (13).
Duomenų, lyginančių EUS-GBD per skrandį ir
per dvylikapirštę žarną nėra daug, tačiau esami
duomenys nerodo techninės sėkmės, klinikinės
sėkmės bei nepageidaujamų reiškinių dažnio
skirtumų (14). Dėl šios priežasties stentavimo
lokalizaciją virškinamajame trakte
rekomenduojama parinkti echoendoskopijos
metu įvertinus, kurioje vietoje tulžies pūslė yra
arčiau virškinamojo trakto (13).
5. EUS-GBD naudojami stentai
Atliekant EUS-GBD gali būti naudojami trijų
rūšių stentai: abiejuose galuose susisukantis
plastikinis stentas (angl. double pigtail plastic
stent), savaime išsiplečiantis metalinis stentas
(angl. SEMS - self-expandable metal stent) bei
LAMS. Plastikiniai ir SEMS yra vamzdinio
tipo stentai, dažniausiai naudojami tulžies
latakų obstrukcijos šalinimui, todėl juos
naudojant EUS-GBD metu galimi
nepageidaujami reiškiniai, tokie kaip tulžies
pratekėjimas, stento okliuzija ar jo migracija
(15). Norint pašalinti šių stentų trūkumus
endoskopinio ultragarso procedūrų metu, buvo
pristatytas LAMS – abiejuose galuose
išplatėjančias briaunas turintis metalinis
stentas. Standartinio LAMS skersmuo yra 15
mm, jo briaunų – 24 mm (12). Plačios LAMS
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
68
briaunos prisispaudžia prie ertminių organų
(virškinamojo trakto ir tulžies pūslės) sienelių,
taip jas suartindamos bei užkirsdamos kelią
stento migracijai.
A. Anderloni ir bendraautorių atliktoje
sisteminėje apžvalgoje, į kurią įtraukta 21
studija, buvo palygintas EUS-GBD naudojant
skirtingų rūšių stentus (15). Techninė
procedūros sėkmė naudojant plastikinius
stentus, SEMS ir LAMS buvo panaši ir svyravo
91,5 – 100% ribose; klinikinė sėkmė taip pat
buvo panaši ir svyravo 90,1 – 100% ribose.
Vis dėlto, naudojant plastikinius stentus
pastebėta kiek daugiau nepageidaujamų
reiškinių - 18,2% atvejų, kuomet naudojant
SEMS ir LAMS – 12,3% ir 9,9% atvejų
atitinkamai. Apžvalgoje aprašyti dažniausiai
pasitaikę nepageidaujami reiškiniai tarp visų
rūšių stentų – kraujavimas, stento migracija bei
dėl stento okliuzijos paūmėjęs cholecistitas.
LAMS atrodo saugus ir efektyvus pasirinkimas
atliekant EUS-GBD, tačiau tai patvirtinti
reikalingos tolimesnės, ilgalaikius rezultatus
vertinančios studijos.
Literatūroje yra minimas ir dviejų stentų
įvedimas EUS-GBD metu, kuomet pirmiausia
įvedamas platus metalinis LAMS, o per jį
pravedamas siauresnis, plastikinis stentas.
Dvigubu stentavimu norima užkirsti kelią
stento obstrukcijai maistu, tulžies pūslėje
esančiais akmenimis, nekrotinėmis masėmis ar
stentą peraugančiais aplinkiniais audiniais
(12,13). Vis dėlto, rekomendacija įvesti du
stentus yra empirinio pobūdžio, ir nėra žinoma,
ar ši stentavimo metodika pagerina gydymo
rezultatus bei kuriais atvejais reikėtų ją taikyti
(13).
6. EUS-GBD rezultatai
S. Irani ir bendraautorių atliktoje
retrospektyvinėje studijoje, į kurią įtraukti 7
centrai (45 pacientai EUS-GBD grupėje ir 45
pacientai PTGBD grupėje), buvo palyginti
EUS-GBD naudojant LAMS ir tulžies pūslės
drenavimo standartu laikomas PTGBD ūminiu
cholecistitu sergantiems pacientams, kuriems
chirurginis gydymas buvo kontraindikuotinas
(16). Techninė procedūrų sėkmė reikšmingai
nesiskyrė – ji pasiekta 98% pacientų EUS-
GBD grupėje ir 100% pacientų PTGBD
grupėje; klinikinė sėkmė taip pat – 96%
pacientų EUS-GBD grupėje ir 91% pacientų
PTGBD grupėje. Pastebėta tendencija
mažesniam nepageidaujamų reiškinių dažniui
EUS-GBD grupėje, lyginant su PTGBD – 11%
ir 32% atvejų atitinkamai, P = 0,065.
Nepageidaujamų reiškinių sunkumas tarp
grupių reikšmingai nesiskyrė. Vidutinis
skausmo įvertis po procedūros EUS-GBD
grupėje buvo reikšmingai mažesnis nei PTGBD
- 2,5 balai ir 6,5 balai atitinkamai, P < 0,05.
Vidutinė hospitalizacijos trukmė EUS-GBD
grupėje taip pat buvo reikšmingai trumpesnė
nei PTGBD – 3 dienos ir 9 dienos atitinkamai,
P < 0,05.
A. Y. B. Teoh ir bendraautorių atliktoje
prospektyvinėje studijoje, į kurią įtraukti 5
centrai (39 pacientai EUS-GBD grupėje ir 40
pacientai PTGBD grupėje), buvo palyginti
EUS-GBD naudojant LAMS ir PTGBD ūminiu
cholecistitu sergantiems pacientams, kuriems
chirurginis gydymas buvo kontraindikuotinas
(17). Techninė procedūrų sėkmė reikšmingai
nesiskyrė – ji pasiekta 97% pacientų EUS-
GBD grupėje ir 100% pacientų PTGBD
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
69
grupėje; klinikinė sėkmė taip pat – 92%
pacientų EUS-GBD grupėje ir 93% pacientų
PTGBD grupėje. 30 dienų nepageidaujamų
reiškinių dažnis EUS-GBD grupėje buvo
reikšmingai mažesnis nei PTGBD – 13% ir
48% atvejų atitinkamai, P = 0,01; 1 metų
nepageidaujamų reiškinių dažnis EUS-GBD
grupėje taip pat buvo reikšmingai mažesnis nei
PTGBD – 26% ir 78% atvejų atitinkamai, P <
0,001. Vidutinis skausmo įvertis po procedūros
bei analgetikų suvartojimas EUS-GBD grupėje
buvo reikšmingai mažesnis nei PTGBD, P =
0,034.
S. W. Luk ir bendraautorių atliktoje
metaanalizėje, į kurią įtrauktos 5 studijos (206
pacientai EUS-GBD grupėje ir 289 pacientai
PTGBD grupėje), buvo palyginti EUS-GBD ir
PTGBD ūminiu cholecistitu sergantiems
pacientams, kuriems chirurginis gydymas buvo
kontraindikuotinas (18). Abiejų procedūrų
techninė sėkmė bei klinikinė sėkmė
reikšmingai nesiskyrė. EUS-GBD grupėje buvo
reikšmingai mažesnis nepageidaujamų
reiškinių dažnis, lyginant su PTGBD grupe.
Vidutinė hospitalizacijos trukmė EUS-GBD
grupėje taip pat buvo reikšmingai trumpesnė
nei PTGBD grupėje. Po procedūros EUS-GBD
grupėje reikėjo reikšmingai mažiau papildomų
intervencijų, lyginant su PTGBD grupe.
Studijų rezultatai rodo, kad EUS-GBD technine
bei klinikine sėkme nesiskiria nuo PTGBD bei
pasižymi mažesniu skausmu po procedūros,
trumpesne hospitalizacijos trukme bei
mažesniu nepageidaujamų reiškinių dažniu.
Dėl šių priežasčių EUS-GBD galėtų būti
alternatyva PTGBD ūminiu cholecistitu
sergantiems pacientams, kuriems chirurginis
gydymas yra kontraindikuotinas.
7. EUS-GBD sukelti nepageidaujami reiškiniai
B. P. Mohan ir bendraautorių atliktoje
metaanalizėje, į kurią įtrauktos 8 studijos (393
pacientai), buvo įvertintas EUS-GBD
naudojant LAMS sukeltų nepageidaujamų
reiškinių dažnis (19). Ankstyvieji (per pirmas 2
savaites po procedūros) nepageidaujami
reiškiniai pasireiškė 6,5% atvejų, vėlyvieji
(praėjus 2 savaitėms po procedūros) – 8,3%
atvejų. Bendras nepageidaujamų reiškinių
dažnis – 12,7% atvejų. Dažniausiai pasireiškę
nepageidaujami reiškiniai buvo stento okliuzija
(5,2% atvejų), kraujavimas (4,2% atvejų) bei
stento migracija (3,2% atvejų). Atlikus EUS-
GBD naudojant LAMS cholecistitas
pasikartojo 4,6% atvejų.
8. Išvados
Per pastaruosius du dešimtmečius
echoendoskopija bei jai skirti instrumentai
buvo nuolatos tobulinami, todėl tapo
įmanomos sudėtingos ultragarsu
kontroliuojamos gydomosios procedūros.
Naujausia literatūra, aprašanti endoskopiniu
ultragarsu kontroliuojamą tulžies pūslės
drenažą, leidžia daryti išvadas, jog EUS-
GBD technine bei klinikine sėkme nesiskiria
nuo PTGBD bei pasižymi mažesniu
skausmu po procedūros, trumpesne
hospitalizacijos trukme bei mažesniu
nepageidaujamų reiškinių dažniu. Dėl šių
priežasčių EUS-GBD galėtų būti alternatyva
PTGBD ūminiu cholecistitu sergantiems
pacientams, kuriems chirurginis gydymas
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
70
yra kontraindikuotinas. Vis dėlto, kad EUS-
GBD galėtų būti pripažintas pirmo
pasirinkimo gydymo metodu ūminiu
cholecistitu sergantiems pacientams,
kuriems chirurginis gydymas yra
kontraindikuotinas, reikalingos tolimesnės
didelių imčių multicentrinės prospektyvinės
studijos.
9. Literatūra
1. Venkatachalapathy S, Nayar MK.
Therapeutic endoscopic ultrasound.
Frontline Gastroenterol. 2017 Apr;8(2):119–
23.
2. Dhir V, Paramasivam RK, Lazaro JC,
Maydeo A. The role of therapeutic
endoscopic ultrasound now and for the
future. Expert Rev Gastroenterol Hepatol.
2014 Sep;8(7):775–91.
3. Rerknimitr R, Pham KC. Practical
Approaches for High-Risk Surgical Patients
with Acute Cholecystitis: The Percutaneous
Approach versus Endoscopic Alternatives.
Clin Endosc. 2020 Jan 9;
4. Halpin V. Acute cholecystitis. BMJ Clin
Evid. 2014 Aug 20;2014.
5. Yokoe M, Hata J, Takada T, Strasberg SM,
Asbun HJ, Wakabayashi G, et al. Tokyo
Guidelines 2018: diagnostic criteria and
severity grading of acute cholecystitis (with
videos). J Hepatobiliary Pancreat Sci. 2018
Jan;25(1):41–54.
6. Fuks D, Mouly C, Robert B, Hajji H, Yzet
T, Regimbeau J-M. Acute cholecystitis:
preoperative CT can help the surgeon
consider conversion from laparoscopic to
open cholecystectomy. Radiology. 2012
Apr;263(1):128–38.
7. Indar AA, Beckingham IJ. Acute
cholecystitis. BMJ. 2002 Sep
21;325(7365):639–43.
8. Okamoto K, Suzuki K, Takada T, Strasberg
SM, Asbun HJ, Endo I, et al. Tokyo
Guidelines 2018: flowchart for the
management of acute cholecystitis. Journal
of Hepato-Biliary-Pancreatic Sciences. 2018
Jan 1;25(1):55–72.
9. Yang MJ, Yoo BM, Kim JH, Hwang JC,
Baek NH, Kim SS, et al. Endoscopic naso-
gallbladder drainage versus gallbladder
stenting before cholecystectomy in patients
with acute cholecystitis and a high suspicion
of choledocholithiasis: a prospective
randomised preliminary study. Scand J
Gastroenterol. 2016;51(4):472–8.
10. Mori Y, Itoi T, Baron TH, Takada T,
Strasberg SM, Pitt HA, et al. Tokyo
Guidelines 2018: management strategies for
gallbladder drainage in patients with acute
cholecystitis (with videos). J Hepatobiliary
Pancreat Sci. 2018 Jan;25(1):87–95.
11. Law R, Baron TH. Endoscopic Ultrasound-
Guided Gallbladder Drainage. Gastrointest
Endosc Clin N Am. 2018 Apr;28(2):187–95.
12. James TW, Baron TH. EUS-guided
gallbladder drainage: A review of current
practices and procedures. Endosc
Ultrasound. 2019 Nov 28;8(Suppl 1):S28–
34.
13. Perez-Miranda M. Technical considerations
in EUS-guided gallbladder drainage. Endosc
Ultrasound. 2018;7(2):79–82.
14. Teoh AYB, Serna C, Penas I, Chong CCN,
Perez-Miranda M, Ng EKW, et al.
Endoscopic ultrasound-guided gallbladder
drainage reduces adverse events compared
with percutaneous cholecystostomy in
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
71
patients who are unfit for cholecystectomy.
Endoscopy. 2017 Feb;49(2):130–8.
15. Anderloni A, Buda A, Vieceli F, Khashab
MA, Hassan C, Repici A. Endoscopic
ultrasound-guided transmural stenting for
gallbladder drainage in high-risk patients
with acute cholecystitis: a systematic review
and pooled analysis. Surg Endosc.
2016;30(12):5200–8.
16. Irani S, Ngamruengphong S, Teoh A, Will
U, Nieto J, Abu Dayyeh BK, et al. Similar
Efficacies of Endoscopic Ultrasound
Gallbladder Drainage With a Lumen-
Apposing Metal Stent Versus Percutaneous
Transhepatic Gallbladder Drainage for
Acute Cholecystitis. Clin Gastroenterol
Hepatol. 2017 May;15(5):738–45.
17. Teoh AYB, Kitano M, Itoi T, Pérez-Miranda
M, Ogura T, Chan SM, et al.
Endosonography-guided gallbladder
drainage versus percutaneous
cholecystostomy in very high-risk surgical
patients with acute cholecystitis: an
international randomised multicentre
controlled superiority trial (DRAC 1). Gut.
2020 Mar 12;
18. Luk SW-Y, Irani S, Krishnamoorthi R,
Wong Lau JY, Wai Ng EK, Teoh AY-B.
Endoscopic ultrasound-guided gallbladder
drainage versus percutaneous
cholecystostomy for high risk surgical
patients with acute cholecystitis: a
systematic review and meta-analysis.
Endoscopy. 2019;51(8):722–32.
19. Mohan BP, Asokkumar R, Shakhatreh M,
Garg R, Ponnada S, Navaneethan U, et al.
Adverse events with lumen-apposing metal
stents in endoscopic gallbladder drainage: A
systematic review and meta-analysis.
Endosc Ultrasound. 2019;8(4):241–8.