https://doi.org/10.53453/ms.2026.4.8
Effects of semaglutide on diabetic retinopathy: a literature review
Liepa Kleizaitė¹, Paulius Budrikis¹, Vilma Jūratė Balčiūnienė²
¹Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
²Lithuanian University of Health Sciences, Department of Ophthalmology, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Diabetic retinopathy remains one of the most common complications of diabetes mellitus and a
leading cause of blindness in working-age adults. In recent years, glucagon-like peptide-1 (GLP-1) receptor
agonists, particularly semaglutide, have attracted considerable attention due to their ability not only to reduce
blood glucose levels and body weight but also to potentially exert protective effects on retinal and vascular tissues.
Aim. To analyze and review scientific literature on the effects of semaglutide on retinal health in the context of
diabetic retinopathy, evaluating its protective effects on the vascular system, inflammatory processes, oxidative
stress, and neuroprotective potential.
Material and methods. A literature review was conducted by searching scientific publications in the PubMed
database. The review included articles written in English and published within the last 10 years (2016–2026).
Results. Recent meta-analyses demonstrate that semaglutide does not increase the overall risk of diabetic
retinopathy. Real-world data show lower proliferative diabetic retinopathy risk compared to traditional
antidiabetic agents. However, rapid glycemic improvement may cause transient retinopathy worsening in high-
risk patients. Recent studies suggest a possible association with nonarteritic anterior ischemic optic neuropathy
(NAION), though evidence remains inconclusive.
Conclusions. Semaglutide demonstrates potential retinal protective effects through anti-inflammatory and
neuroprotective mechanisms. However, rapid glycemic improvement may transiently worsen retinopathy in high-
risk patients. Ophthalmologic evaluation before treatment initiation is recommended, particularly in patients with
long-standing diabetes or pre-existing retinopathy.
Keywords: semaglutide, diabetic retinopathy, glucagon-like peptide-1 receptor agonists, type 2 diabetes, retinal
protection, nonarteritic anterior ischemic optic neuropathy.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2026 Vol. 14 (2), p. 81-87, https://doi.org/10.53453/ms.2026.4.8
81
Semagliutido poveikis diabetinei retinopatijai: literatūros
apžvalga
Liepa Kleizaitė¹, Paulius Budrikis¹, Vilma Jūratė Balčiūnienė²
¹Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
²Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kauno klinikos, Akių ligų skyrius, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Diabetinė retinopatija išlieka viena dažniausių cukrinio diabeto komplikacijų ir pagrindinė aklumo
priežastis darbingo amžiaus žmonėms. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama į gliukagoną panašaus
peptido-1 (GLP-1) receptorių agonistams, ypač semagliutidui, dėl jo gebėjimo ne tik mažinti gliukozės kiekį
kraujyje bei kūno svorį, bet ir potencialiai apsaugoti tinklainę bei kraujagysles.
Tikslas. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie semagliutido poveikį tinklainės sveikatai diabetinės retinopatijos
kontekste, įvertinant jo apsauginį poveikį kraujagyslių sistemai, uždegiminius procesus, oksidacinį stresą bei
neuroprotekcinį potencialą.
Medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalga atlikta naudojantis PubMed duomenų baze. Į analizę įtraukti
straipsniai anglų kalba, publikuoti per pastaruosius 10 metų (2016–2026).
Rezultatai. Naujausios metaanalizės rodo, kad semagliutidas nedidina bendros diabetinės retinopatijos rizikos.
Realaus klinikinio gyvenimo duomenys rodo mažesnę proliferacinės diabetinės retinopatijos riziką nei vartojant
tradicinius antidiabetinius vaistus. Tačiau spartus glikemijos pagerėjimas gali sukelti laikiną retinopatijos
pablogėjimą didelės rizikos pacientams. Naujausi tyrimai rodo galimą sąsają su priekine išemine optine
neuropatija (NAION), tačiau įrodymai išlieka nepakankami.
Išvados. Semagliutidas pasižymi potencialiu apsauginiu poveikiu tinklainei per priešuždegiminius ir
neuroprotekcinius mechanizmus. Tačiau greitas glikemijos pagerėjimas gali laikinai pabloginti retinopatiją
didelės rizikos pacientams. Rekomenduojama oftalmologinė patikra prieš pradedant gydymą, ypač pacientams su
ilgu diabeto stažu ar esama retinopatija.
Raktažodžiai: semagliutidas, diabetinė retinopatija, į gliukagoną panašaus peptido-1 receptorių agonistai, 2 tipo
cukrinis diabetas, tinklainės apsauga, priekinė išeminė optinė neuropatija.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
82
1. Įvadas
Diabetinė retinopatija (DR) yra viena dažniausių
cukrinio diabeto mikrovaskulinių komplikacijų ir
pagrindinė aklumo priežastis darbingo amžiaus
žmonėms (1). Jos valdymas apima prevenciją
(griežta gliukozės, kraujospūdžio ir lipidų kontrolė),
ankstyvą diagnostiką (kasmetinė akių patikra) bei
oftalmologinius gydymo metodus – lazerinę
fotokoaguliaciją, kraujagyslių endotelio augimo
faktoriaus inhibitorių (angl. vascular endothelial
growth factor inhibitors, anti-VEGF) injekcijas ir
vitrektomiją. Įrodyta, kad intensyvi glikemijos ir
kraujospūdžio kontrolė reikšmingai mažina
diabetinės retinopatijos progresavimą – 10 %
glikuoto hemoglobino (HbA1c) sumažėjimas
asocijuojamas su 43 % mažesne retinopatijos
progresavimo rizika (1,2).
Pastaraisiais metais didelio dėmesio sulaukė į
gliukagoną panašaus peptido-1 (angl. Glucagon-like
peptide-1, GLP-1) receptorių agonistai, ypač
semagliutidas, dėl savo veiksmingumo mažinant
gliukozės kiekį kraujyje, kūno svorį ir galimo
apsauginio poveikio tinklainei (3). Semagliutidas
yra patvirtintas glikemijos kontrolei 2 tipo cukrinio
diabeto pacientams, kardiovaskulinės rizikos
mažinimui bei lėtinės inkstų ligos valdymui (4).
Tačiau semagliutido poveikis diabetinei
retinopatijai yra nevienareikšmis – nors kai kurie
tyrimai rodo teigiamą poveikį kraujagyslių funkcijai
ir uždegiminiams procesams, kiti nurodo laikiną
pablogėjimą dėl greito gliukozės sumažėjimo (5,6).
Šio straipsnio tikslas – apžvelgti naujausius tyrimus
apie semagliutido poveikį diabetinei retinopatijai,
analizuojant rezultatus, mechanizmus ir klinikines
rekomendacijas.
2. Medžiaga ir metodai
Literatūros apžvalgai mokslinių straipsnių paieška
vykdyta PubMed elektroninėje duomenų bazėje per
10 metų laikotarpį (2016–2026). Patikrinus MeSH
(angl. Medical Subject Headings) žodyne galimus
sinonimus bei suvedant laisvo teksto raktažodžius,
naudoti šių raktažodžių deriniai: semagliutidas ir
diabetinė retinopatija (angl. semaglutide, diabetic
retinopathy), į gliukagoną panašaus peptido-1
receptorių agonistai (angl. GLP-1 receptor agonists),
2 tipo cukrinis diabetas (angl. type 2 diabetes),
tinklainės apsauga (angl. retinal protection),
neuroprotekcija (angl. neuroprotection), priekinė
išeminė optinė neuropatija (angl. nonarteritic
anterior ischemic optic neuropathy).
Publikacijų atranka vyko trimis etapais. Pirmame
atrankos etape atmesti dublikatai, pritaikyti datos ir
kalbos filtrai. Antrajame etape perskaitytos
straipsnių santraukos ir atmesti straipsniai, kurie
neatitiko mokslinės literatūros apžvalgos temos ar
nebuvo galima prieiga prie pilno jų teksto.
Paskutiniajame etape, perskaičius pilnus straipsnių
tekstus ir remiantis įtraukimo/atmetimo kriterijais,
apžvalgai buvo atrinktos 24 publikacijos.
Apžvelgti ir įtraukti straipsniai anglų kalba, kuriuose
buvo aprašomi:
1) semagliutido poveikis diabetinei
retinopatijai klinikinių tyrimų
duomenimis;
2) greito glikemijos pagerėjimo įtaka
retinopatijos progresavimui;
3) galima sąsaja su priekine išemine optine
neuropatija;
4) kardiovaskuliniai ir inkstų rezultatai;
5) molekuliniai apsaugos mechanizmai
tinklainėje.
Į apžvalgą neįtraukti straipsniai, parašyti kitomis
užsienio kalbomis, bei senesni nei 10 metų.
3. Rezultatai
3.1. Semagliutido poveikis diabetinei
retinopatijai: klinikinių tyrimų duomenys
SUSTAIN-6 tyrime, kuriame dalyvavo pacientai su
2 tipo cukriniu diabetu ir dideliu kardiovaskuliniu
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
83
rizikos laipsniu, nustatyta padidėjusi retinopatijos
komplikacijų rizika semagliutido grupėje (rizikos
santykis (angl. hazard ratio, HR) 1,76; 95 %
pasikliautinasis intervalas (PI) 1,11–2,78)
(4,7). Tačiau svarbu pažymėti, kad šis tyrimas
apėmė vyresnius pacientus su ilgesne diabeto
trukme, aukštesniu pradiniu HbA1c ir didesniu
pradinės retinopatijos paplitumu (8).
Naujausia 2025 m. sisteminė apžvalga ir
metaanalizė, apėmusi 78 atsitiktinių imčių tyrimus
su 73 640 dalyvių, parodė, kad semagliutidas
nedidina ir nemažina diabetinės retinopatijos rizikos
(galimybių santykis (angl. odds ratio, OR) 1,04; 95
% PI 0,92–1,17) (8). Tyrimo sekos analizė
patvirtino, kad imties dydis buvo pakankamas
atmesti 20 % rizikos padidėjimą (8).
Realaus klinikinio gyvenimo duomenys iš OHDSI
(angl. Observational Health Data Sciences and
Informatics) tinklo, apimančio 810 390 pacientų,
rodo, kad semagliutidas nesukelia padidėjusios
proliferacinės diabetinės retinopatijos (PDR) ar
gydymo reikalaujančios diabetinės retinopatij-
os/makulos edemos rizikos; priešingai, ši rizika yra
mažesnė nei vartojant glipizidą (HR 0,59; 95 % PI
0,48–0,73) (9).
3.2. Greito glikemijos pagerėjimo poveikis
Ankstyvasis diabetinės retinopatijos pablogėjimas
(angl. early worsening of diabetic retinopathy,
EWDR) po greito gliukozės kontrolės pagerėjimo
yra gerai dokumentuotas reiškinys (5,10). DCCT
(angl. Diabetes Control and Complications Trial)
tyrime apie 10 % pacientų su pradine retinopatija
patyrė retinopatijos progresavimą intensyvios
terapijos metu (10). Rizikos veiksniai apima
aukštesnį pradinį HbA1c, didesnį HbA1c
sumažėjimo mastą, ilgesnę diabeto trukmę ir
sunkesnę pradinę retinopatiją (6,10).
Tačiau naujausi realaus pasaulio duomenys iš
Ispanijos (2 300 pacientų su lengva ar vidutine
neproliferacine diabetine retinopatija (NPDR))
nerodo reikšmingo ryšio tarp greito HbA1c
sumažėjimo ir retinopatijos progresavimo šioje
populiacijoje (11). Tai rodo, kad EWDR rizika gali
būti labiau aktuali pacientams su pažengusia
retinopatija.
3.3. Priekinė išeminė optinė neuropatija
Priekinė išeminė optinė neuropatija (angl.
nonarteritic anterior ischemic optic neuropathy,
NAION) yra reta, tačiau svarbi oftalmologinė
komplikacija, kurios galima sąsaja su semagliutidu
pastaraisiais metais sulaukė didelio dėmesio. 2024
m. kohortinis tyrimas iš vieno akademinio centro
parodė padidėjusią NAION riziką semagliutido
vartotojams: diabetu sergantiems pacientams HR
siekė 4,28 (95 % PI 1,62–11,29), o nutukusiems
pacientams – HR 7,64 (95 % PI 2,21–26,36) (12).
Tačiau šie rezultatai turi būti interpretuojami
atsargiai dėl tyrimo apribojimų, įskaitant mažą
imties dydį ir retrospektyvinį dizainą.
Naujausi tyrimai rodo prieštaringus rezultatus šiuo
klausimu. 2025 m. JAMA Ophthalmology žurnale
publikuota metaanalizė nustatė padidėjusią NAION
riziką (OR 3,92; 95 % PI 1,02–15,02), tačiau tyrimo
sekos analizė parodė, kad duomenų nepakanka
galutinėms išvadoms (8). Multinacionalinis tyrimas,
apėmęs 21 šalį ir daugiau nei 297 000 dalyvių,
nerado reikšmingo ryšio tarp semagliutido ir
NAION per 3 metų stebėjimo laikotarpį (13). 2026
m. sisteminė apžvalga, apėmusi 6 stebėjimo tyrimus
su daugiau nei 4,8 mln. dalyvių, parodė, kad bendras
OR buvo 2,44 (95 % PI 0,59–10,15) – statistiškai
nereikšmingas, su labai žemu įrodymų tikrumu (14).
JAV veteranų kohortos tyrimas parodė 2,33 karto
didesnę NAION riziką lyginant su natrio-gliukozės
kotransporterio 2 (angl. sodium-glucose
cotransporter 2, SGLT2) inhibitoriais, tačiau
absoliuti rizika išliko maža - 0,29 % palyginti su
0,13 % per 2,1 metų stebėjimo laikotarpį. (15).
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
84
3.4. Kardiovaskuliniai ir inkstų rezultatai
SELECT tyrimas, atliktas su nutukusiais pacientais
be cukrinio diabeto (n=17 604), parodė 20 %
mažesnę pagrindinių širdies ir kraujagyslių įvykių
riziką (HR 0,80; 95 % PI 0,72–0,90) (16,17). Inkstų
baigties rizika sumažėjo 22 % (HR 0,78; 95 % PI
0,63–0,96) (16).
FLOW tyrimas pacientams su 2 tipo cukriniu
diabetu ir lėtine inkstų liga parodė 24 % mažesnę
pirminės sudėtinės inkstų baigties riziką (HR 0,76;
95 % PI 0,66–0,88), 18 % mažesnę pagrindinių
kardiovaskulinių įvykių riziką (HR 0,82; 95 % PI
0,68–0,98) ir 20 % mažesnę mirties nuo bet kokios
priežasties riziką (HR 0,80; 95 % PI 0,67–0,95) (18).
SCORE tyrimas, remdamasis realaus klinikinio
gyvenimo duomenimis (n=27 963, be diabeto),
patvirtino 42 % mažesnę revizuoto 5 komponentų
pagrindinių nepageidaujamų kardiovaskulinių
įvykių (angl. major adverse cardiovascular events,
MACE) riziką, o širdies nepakankamumo
hospitalizacijos rizika sumažėjo iki 57 % (19).
3.5. Molekuliniai mechanizmai
GLP-1 receptorių agonistai pasižymi keliais
potencialiais apsauginiais mechanizmais
tinklainėje:
Neuroprotekciniai efektai: GLP-1 receptoriai yra
ekspresuojami žmogaus tinklainėje (20).
Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad GLP-1
agonistai apsaugo tinklainės ganglijines ląsteles nuo
apoptozės, mažina glutamato ekscitotoksiškumą ir
skatina išgyvenimo signalinius kelius (20,21).
Antioksidacinis ir priešuždegiminis poveikis:
Semagliutidas mažina oksidacinį stresą ir
uždegiminius procesus tinklainėje, slopina
kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (angl.
vascular endothelial growth factor, VEGF)
ekspresiją ir gerina endotelio funkciją (7,21,22).
Kraujagyslių apsauga: Naujausi eksperimentiniai
duomenys rodo, kad semagliutidas mažina sutrikusį
tinklainės kraujagyslių pralaidumą per aneksino A2
(AnxA2) / matrikso metaloproteinazės 9 (MMP-9)
mechanizmą, mažindamas bazinės membranos
sustorėjimą – šis poveikis nepriklauso nuo gliukozės
kiekio kraujyje (23).
Poveikis kitoms akių ligoms: Retrospektyviniai
tyrimai rodo, kad GLP-1 agonistai gali mažinti
amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (HR
0,68–0,72) ir glaukomos (HR 0,58) riziką (24).
4. Diskusija
Semagliutido poveikis diabetinei retinopatijai yra
kompleksiškas ir priklauso nuo kelių veiksnių. Nors
SUSTAIN-6 tyrimas iš pradžių sukėlė susirūpinimą
dėl padidėjusios retinopatijos komplikacijų rizikos,
naujausi duomenys rodo, kad šis poveikis
greičiausiai susijęs su greitu glikemijos pagerėjimu,
o ne su tiesioginiu vaisto toksiškumu tinklainei
(6,8).
Klinikinėje praktikoje svarbu atsižvelgti į paciento
rizikos profilį. Didelės rizikos pacientams (diabeto
trukmė >10 metų, pradinis HbA1c >10 %, esama
proliferacinė retinopatija) rekomenduojama oftal-
mologinė patikra prieš pradedant gydymą ir
reguliarus stebėjimas pirmaisiais gydymo metais
(5,6).
NAION rizikos klausimas išlieka neišspręstas. Nors
kai kurie tyrimai rodo padidėjusią riziką, absoliuti
rizika yra maža (0,3 % per 2 metus), o įrodymų
kokybė – žema (14,15). Svarbu informuoti pacientus
apie šią galimą riziką, ypač turinčius NAION rizikos
veiksnius (hipertenzija, miego apnėja, maža optinio
disko taurelė).
5. Išvados
Semagliutidas, kaip GLP-1 receptorių agonistas,
pasižymi kompleksišku poveikiu diabetinei
retinopatijai, kuris reikalauja individualaus
vertinimo. Naujausios metaanalizės rodo, kad
semagliutidas nedidina bendros diabetinės
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
85
retinopatijos rizikos, o proliferacinės formos rizika
gali būti net mažesnė nei vartojant tradicinius
antidiabetinius vaistus, tokius kaip glipizidas.
Molekuliniai tyrimai atskleidžia, kad vaistas gali
turėti neuroprotekcinį ir antioksidacinį poveikį
tinklainės ląstelėms, slopindamas kraujagyslių
endotelio augimo faktoriaus ekspresiją ir
gerindamas endotelio funkciją. Tačiau klinikinėje
praktikoje svarbu atsižvelgti į tai, kad greitas
glikemijos pagerėjimas gali sukelti laikiną
retinopatijos pablogėjimą didelės rizikos
pacientams. Taip pat naujausi tyrimai rodo galimą
sąsają su priekine išemine optine neuropatija, nors
absoliuti rizika išlieka maža. Atsižvelgiant į šiuos
duomenis, rekomenduojama oftalmologinė patikra
prieš pradedant gydymą semagliutidu pacientams su
ilgu diabeto stažu ar esama retinopatija. Būtini
tolesni prospektyviniai tyrimai, siekiant galutinai
įvertinti semagliutido ilgalaikį poveikį tinklainės
sveikatai.
Literatūros šaltiniai
1. Fung TH, Patel B, Wilmot EG, Amoaku
WM. Diabetic retinopathy for the non-
ophthalmologist. Clin Med. 2022 Mar;22(2):112–6.
2. Solomon SD, Chew E, Duh EJ, Sobrin L,
Sun JK, VanderBeek BL, et al. Diabetic
Retinopathy: A Position Statement by the American
Diabetes Association. Diabetes Care. 2017
Mar;40(3):412–8.
3. Nauck MA, Quast DR, Wefers J, Pfeiffer
AFH. The evolving story of incretins (GIP and GLP-
1) in metabolic and cardiovascular disease: A
pathophysiological update. Diabetes, Obes Metab
[Internet]. 2021 Sep 1;23(S3):5–29. Available from:
https://doi.org/10.1111/dom.14496
4. Røder ME. Clinical potential of treatment
with semaglutide in type 2 diabetes patients. Drugs
Context. 2019;8:212585.
5. Wang F, Mao Y, Wang H, Liu Y, Huang P.
Semaglutide and Diabetic Retinopathy Risk in
Patients with Type 2 Diabetes Mellitus: A Meta-
Analysis of Randomized Controlled Trials. Clin
Drug Investig [Internet]. 2022;42(1):17–28.
Available from: https://doi.org/10.1007/s40261-
021-01110-w
6. Goldney J, Sargeant JA, Davies MJ.
Incretins and microvascular complications of
diabetes: neuropathy, nephropathy, retinopathy and
microangiopathy. Diabetologia. 2023
Oct;66(10):1832–45.
7. Cigrovski Berkovic M, Strollo F.
Semaglutide-eye-catching results. World J Diabetes.
2023 Apr;14(4):424–34.
8. Natividade GR, Spiazzi BF, Baumgarten
MW, Bassotto C, Pereira AA, Fraga BL, et al.
Ocular Adverse Events With Semaglutide: A
Systematic Review and Meta-Analysis. JAMA
Ophthalmol. 2025 Sep;143(9):759–68.
9. Cai CX, Nishimura A, Baxter S, Goetz K,
Hribar M, Toy B, et al. Semaglutide and diabetic
retinopathy: an OHDSI network study. BMJ open
diabetes Res care. 2025 Nov;13(6).
10. Feldman-Billard S, Larger É, Massin P.
Early worsening of diabetic retinopathy after rapid
improvement of blood glucose control in patients
with diabetes. Diabetes Metab. 2018 Feb;44(1):4–
14.
11. Simó R, Franch-Nadal J, Vlacho B, Real J,
Amado E, Flores J, et al. Rapid Reduction of HbA1c
and Early Worsening of Diabetic Retinopathy: A
Real-world Population-Based Study in Subjects
With Type 2 Diabetes. Diabetes Care. 2023
Sep;46(9):1633–9.
12. Hathaway JT, Shah MP, Hathaway DB,
Zekavat SM, Krasniqi D, Gittinger JWJ, et al. Risk
of Nonarteritic Anterior Ischemic Optic Neuropathy
in Patients Prescribed Semaglutide. JAMA
Ophthalmol. 2024 Aug;142(8):732–9.
13. Chou CC, Pan SY, Sheen YJ, Lin JF, Lin
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
86
CH, Lin HJ, et al. Association between Semaglutide
and Nonarteritic Anterior Ischemic Optic
Neuropathy: A Multinational Population-Based
Study. Ophthalmology. 2025 Apr;132(4):381–8.
14. Abdelaal A, Abu Serhan H, Alsaadi M,
Yaldo L, Gaier ED, Elhusseiny AM. Semaglutide
and the Risk of Nonarteritic Ischemic Optic
Neuropathy: A Systematic Review and Certainty of
Evidence Meta-Analysis. Ophthalmology. 2026
Feb;
15. Heberer K, Bress AP, Cogill S, Maldonado
AI, Kim SH, Nallamshetty S, et al. New-Onset
Nonarteritic Anterior Ischemic Optic Neuropathy
and Initiators of Semaglutide in US Veterans With
Type 2 Diabetes. JAMA Ophthalmol. 2026 Feb;
16. Colhoun HM, Lingvay I, Brown PM,
Deanfield J, Brown-Frandsen K, Kahn SE, et al.
Long-term kidney outcomes of semaglutide in
obesity and cardiovascular disease in the SELECT
trial. Nat Med. 2024 Jul;30(7):2058–66.
17. Lingvay I, Deanfield J, Kahn SE, Weeke
PE, Toplak H, Scirica BM, et al. Semaglutide and
Cardiovascular Outcomes by Baseline HbA1c and
Change in HbA1c in People With Overweight or
Obesity but Without Diabetes in SELECT. Diabetes
Care. 2024 Aug;47(8):1360–9.
18. Perkovic V, Tuttle KR, Rossing P,
Mahaffey KW, Mann JFE, Bakris G, et al. Effects of
Semaglutide on Chronic Kidney Disease in Patients
with Type 2 Diabetes. N Engl J Med. 2024
Jul;391(2):109–21.
19. Smolderen KG, Mena-Hurtado C, Zhao Z,
Michalak W, Faurby M, Smolarz BG, et al. Lower
risk of cardiovascular events in patients initiated on
semaglutide 2.4 mg in the real-world: Results from
the SCORE study (Semaglutide Effects on
Cardiovascular Outcomes in People with
Overweight or Obesity in the Real World). Diabetes
Obes Metab. 2025 Nov;27(11):6691–704.
20. Hernández C, Bogdanov P, Corraliza L,
García-Ramírez M, Solà-Adell C, Arranz JA, et al.
Topical Administration of GLP-1 Receptor
Agonists Prevents Retinal Neurodegeneration in
Experimental Diabetes. Diabetes. 2016
Jan;65(1):172–87.
21. Sango K, Takaku S, Tsukamoto M, Niimi
N, Yako H. Glucagon-Like Peptide-1 Receptor
Agonists as Potential Myelination-Inducible and
Anti-Demyelinating Remedies. Front cell Dev Biol.
2022;10:950623.
22. Smits MM, Van Raalte DH. Safety of
Semaglutide. Front Endocrinol (Lausanne).
2021;12:645563.
23. Xu C, Meng Z, Lin W, Li H, Xu Q, Zhao
K, et al. Semaglutide ameliorates retinal vascular
permeability destruction in diabetic retinopathy by
AnxA2-mediated MMP-9 activation and basement
membrane remodeling. Biomed Pharmacother. 2025
Sep;190:118409.
24. Allan KC, Joo JH, Kim S, Shaia J, Kaelber
DC, Singh R, et al. Glucagon-like Peptide-1
Receptor Agonist Impact on Chronic Ocular Disease
Including Age-Related Macular Degeneration.
Ophthalmology. 2025 Jul;132(7):748–57.
Journal of Medical Sciences. 28 Apr, 2026 - Volume 14 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
87