https://doi.org/10.53453/ms.2023.11.2
Effects and application opportunities of music therapy in
cardiology: a literature review
Linda Valiulytė
1
, Ieva Česnavičiūtė
1
1
Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Department of Cardiology, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Important goal in health system is disease prevention, risk factor control. Patients with
cardiovascular problems need tools that improve quality of life, help manage symptoms, progression of
the disease. As one of them, music therapy is getting more attention, exploring its effects scientifically.
Aim. To evaluate the benefits of music therapy in cardiology.
Methods. Research was done in PubMed and Google Scholar databases, articles written in English were
selected, giving priority for the last 5 years, 21 publications were reviewed.
Results. The results of the majority of studies showed that even listening to recorded music statistically
reliably reduced respiratory and heart rate, arterial blood pressure, stress and pain during various
interventions, as well as serum cortisol concentration, plasma interleukin-6, adrenaline and noradrenaline
levels. Often classical music was more effective. Also, musical intervention improved the heart rate`s
autonomic response to antihypertensive drugs. One study revealed that music therapy reduces arterial blood
pressure and left ventricular hypertrophy. Furthemore, administered together with bisoprolol, synergistic
effect was enhanced. Daily listening to music improved the heart failure-specific quality of life, reduced
levels of anxiety and depression, positively affected sleep and cognitive functions.
Conclusions. Music therapy as an effective non-pharmacological tool or part of complex treatment can be
safely used in cardiology. However, many experiments have been applied on healthy individuals,
population was relatively small. There is need for more research with patients, using larger samples, wider
range of music genres, taking into account cultural differences.
Keywords: music therapy, cardiology, hypertension.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (6), p. 9-18, https://doi.org/10.53453/ms.2023.11.2
9
Muzikos terapijos poveikis ir pritaikymo galimybės
kardiologijoje: literatūros apžvalga
Linda Valiulytė
1
, Ieva Česnavičiūtė
1
1
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Kardiologijos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Viena svarbiausių sveikatos sistemos siekiamybių - ligų prevencija, rizikos veiksnių korekcija.
Įvairiomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis sergantiems pacientams reikalingos nemedikamentinės
priemonės, kurios pagerintų kasdienio gyvenimo kokybę, padėtų kontroliuoti simptomus, ligos
progresavimą. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama muzikos terapijai, siekiama jos poveikį įrodyti
moksliškai.
Tikslas. Įvertinti muzikos terapijos veikimo mechanizmus, naudą kardiologijos srityje, taikymo galimybes
gydyme ir prevencijoje.
Metodika. Mokslinių darbų paieška atlikta „PubMed“ bei „Google Scholar“ duomenų bazėse, atrinkti
anglų kalba parašyti straipsniai, skiriant prioritetą naujesnėms nei 5 metų publikacijoms, apžvelgtas 21
straipsnis.
Rezultatai. Daugumos tyrimų rezultatai parodė, jog net įrašytos muzikos klausymas statistiškai patikimai
mažino kvėpavimo ir širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujo spaudimą, stresą bei skausmą įvairių
intervencijų metu, taip pat kortizolio koncentraciją kraujo serume, plazmos interleukino-6, adrenalino ir
noradrenalino kiekį. Dažnai klasikinė muzika buvo efektyvesnė. Pastebėta, jog muzikinė intervencija
pagerino širdies dažnio autonominį atsaką į antihipertenzinius vaistus. Vienas naujesnių, su arterine
hipertenzija susijęs tyrimas atskleidė, jog muzikos terapija mažina arterinį kraujo spaudimą bei kairiojo
skilvelio hipertrofiją, o skiriant kartu su bisoprololiu, stiprėja jų sinerginis efektas. Kasdienis muzikos
klausymas pagerino specifinę gyvenimo su širdies nepakankamumu kokybę, sumažino nerimo, depresijos
lygį, turėjo teigiamą poveikį miegui, kongnityvinėms funkcijoms.
Išvados. Muzikos terapija, kaip veiksminga nemedikamentinė priemonė ar kompleksinio gydymo dalis gali
būti saugiai taikoma kardiologijoje. Tačiau nemažai studijų atlikta sveikiems asmenims, naudotos mažos
imtys. Išlieka poreikis atlikti daugiau tyrimų su sergančiais širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis,
naudojant didesnes imtis, eksperimentuojant su įvairesniais muzikos žanrais, atsižvelgiant į kultūrinius
skirtumus.
Raktažodžiai: muzikos terapija, kardiologija, hipertenzija.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
10
1. Įvadas
Muzika – tai viena seniausių meno formų,
atsiradusi kartu su žmonijos pradžia. Net
pirmykščiai žmonės gebėjo įvertinti akustiką ir
piešdavo ant uolų paviršių, kurie geriausiai
išsklaidydavo garso bangas sukurdami
reverberaciją. Manoma, jog tokiose vietose,
pasitelkiant muziką, buvo atliekamos įvairios
ritualinės apeigos. Taigi, muzikos naudojimas
siekiant paveikti žmogaus mąstymą bei elgesį
siekia priešistorę. Terapiniais tikslais ji taikyta
visose epochose gydant įvairius psichikos
sutrikimus, skausmą ir depresiją. Yra žinoma,
jog net „medicinos tėvu“ vadinamas Hipokratas
grodavo savo pacientams. Muzikos gydomąją
reikšmę aprašė ir kiti Graikijos filosofai:
Platonas, Aristotelis, Pitagoras. Šiais laikais
gydymui naudojami du pagrindiniai metodai.
Tai aktyvi muzikos terapija ir pasyvus muzikos
klausymasis. Aktyvia muzikos terapija užsiima
muzikos terapeuto išsilavinimą turintys
specialistai, kurie patys dainuoja ar groja
muzikos intsrumentu, neretai naudojama
improvizacija, įtraukiamas ir pacientas. Gyvo
kontakto metu muzika parenkama individualiai.
Vienas pagrindinių šio metodo tikslų yra
sinchronizacija su žmogaus organizmo ritmu.
Mažinant arba didinant atliekamos muzikos
tempą, garsą, intensyvumą galima prisitaikyti
prie paciento būklės, fiziologinių rodiklių bei
juos koreguoti. Tačiau dažniausiai dėl
prieinamumo skiriami pasyvios muzikos
terapijos seansai, kurių metu tam tikrą laiko
tarpą klausomasi skaitmeninių muzikos įrašų.
Muzikos terapijos profesija ėmė formuotis
1919 m. Kolumbijos Universitete Niujorke.
Europoje pirmoji šalis, 1968 m. pripažinusi šią
profesiją yra Jungtinė Karalystė. Lietuvos
medicinoje taip pat pamažu vystosi ši kryptis.
Muzikos terapeutų asociacija veikia nuo
1997 m., o 2015 m. sudaryta jungtinė Vilniaus
universiteto Medicinos fakulteto bei Lietuvos
muzikos ir teatro akademijos magistratūros
studijų programa. Kitas siektinas žingsnis -
muzikos terapeutas, dirbantis kaip lygiavertis
komandos narys sveikatos priežiūros sistemoje.
Teigiamų pokyčių paslaugų kokybei suteiktų
tikslingas bendradarbiavimas su kitais
medicinos specialistais bei gydytojais,
logopedais, slaugytojais, psichoterapeutais ir kt.
Taigi, muzikos terapija buvo žinoma bei
naudojama medicininiais tikslais jau senovėje,
bet tik pastaruosius dešimtmečius siekiama jos
poveikį įrodyti moksliškai. Muziką, kaip
efektyvią ir pigią stresą ar skausmą mažinančią
priemonę, analizavo ir reikšmingus įrodymus
pateikė daug studijų, atliktų įvairiose medicinos
srityse: onkologijoje, chirugijoje, psichiatrijoje.
Muzikos terapija prasmingai naudojama ir
kardiologijos srityje. Pavyzdžiui, Mayo klinika
siūlo muzikinę programą pacientams, kuriems
planuojama širdies operacija. Šis metodas
naudojamas prieš, per ir po chirurginės
intervencijos. Rezultatai rodo, jog muzika
padeda mažinti patiriamą skausmą ir nerimą bei
veiksmingai užgožia nemalonų ligoninės
triukšmą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog stresas
ne tik tiesiogiai didina kardiovaskulinės ligos
išsivystymo galimybę, bet ir neigiamai veikia
miego kokybę bei skatina blogų įpročių
formavimąsi. Tai svarbu todėl, kad dažnai streso
slopinimui naudojamas rūkymas, alkoholis,
raminantys medikamentai, kurie sukelia fizinę ir
psichinę priklausomybę. Taigi, viena
svarbiausių dabartinės sveikatos sistemos
siekiamybių yra aktyvi ligų prevencija, rizikos
veiksnių korekcija, sveikų stresą malšinančių
įpročių formavimas visuomenėje. Auga
nekenksmingų, efektyvių ir lengvai pasiekiamų
profilaktinių ar ligos progresavimą lėtinančių
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
11
priemonių poreikis. Kaip vienai iš šių priemonių,
vis daugiau dėmesio skiriama muzikos terapijai.
Šiandieninių technologijų dėka, turime didžiulę
muzikos įvairovę bei galimybes ja džiaugtis
kiekviename žingsnyje. Tai yra malonus, daug
laiko nereikalaujantis alternatyvus gydymo
būdas, mažinantis stresą, emocinę įtampą –
pastovius XXI a. žmogaus palydovus. Įvairiomis
širdies ligomis sergančius pacientus, neretai
kartu kenčiančius nuo depresijos ar nerimo, yra
ypač svarbu motyvuoti ir suteikti tokių streso
valdymo metodų, kurie pagerintų jų kasdienio
gyvenimo kokybę bei suteiktų pasitikėjimo savo
jėgomis, įgalintų kontroliuoti ligos eigą ar
simptomus.
2. Metodika
Mokslinių darbų paieška atlikta „PubMed“ bei
„Google Scholar“ duomenų bazėse, naudojant
raktažodžius ir jų kombinacijas: music therapy,
cardiology, cardiovascular, hypertension, heart
failure, blood pressure, heart rate, relaxation,
autonomic nervous system, musical. Buvo
atrinkti anglų kalba parašyti straipsniai, skiriant
prioritetą naujesnėms nei 5 metų publikacijoms.
Rengiant apžvalgą išanalizuotas 21 straipsnis,
publikuotas 2009–2023 metų laikotarpiu.
3. Rezultatai
Hipotezė, jog muzika turi teigiamą poveikį
širdies dažniui ir arteriniam kraujo spaudimui
gyva jau daugelį metų. Dar 1918 m. Hyde ir
Scalapino teigė, jog minoriniai tonai padidina
pulsą ir sumažina kraujospūdį, o aktyvi muzika
padidina abu rodiklius (1). Susidomėjimas šia
tema ypač išaugo pastaraisiais dešimtmečiais,
atsirado daugiau tyrimų. Nustatyta, jog muzikos
poveikis širdies dažniui pasireiškia per
autonominę nervų sistemą, kai aktyvinama
parasimpatinė jos dalis (2,3). Be to, muzika
stimuliuoja azoto oksido išsiskyrimą, turintį
teigiamą poveikį kraujagyslių endoteliui (4).
Įrodyta, jog ritmiška muzika skatina efektyviau
naudoti deguonį (5), kas ypatingai svarbu esant
pažeistam miokardui. Teigiamas poveikis stresui
bei kraujo spaudimui susijęs su tuo, jog
klausantis muzikos stabilizuojasi kvėpavimo
sistemos veikla. Diafragminis kvėpavimas
dirgina aortos lanke ir glomus caroticum
esančius baroreceptorius, o pastarieji per nervus
vagus aktyvina autonominę nervų sistemą,
kurios dėka greitai normalizuojasi kraujos-
pūdis (2).
Dauguma apžvelgtų publikacijų nagrinėjo, ar
muzika gali reikšmingai padidinti arba sumažinti
arterinį kraujo spaudimą bei širdies susitraukimų
dažnį. Kai kurie autoriai teigia, jog mėgstami
kūriniai turi didesnį teigiamą poveikį šiems
rodikliams, nei atsitiktinai parinkta muzika.
Tokią rekomendaciją siūlo ir kvalifikuoti
muzikos terapeutai (6), bei kitos atliktos
studijos (7).
Pasaulyje bandyta analizuoti ir skirtingų
muzikos žanrų poveikį širdies - kraujagyslių
sistemai. Italų Bernardi et al. dar 2009 m. atlikto
tyrimo metu pastebėta, jog klasikinė Bacho
muzika efektyviai sumažina arterinį kraujo
spaudimą, o Bethoveno muzika tokių rezultatų
nesukelia. Šį skirtumą tyrėjai paaiškino
crescendo efektu (muzika, kurios garsas ir
tempas palaipsniui intensyvėja, lot.crescendo),
kadangi Bethoveno kūriniai pasižymi nestabiliu,
kintančiu tempu ir garso intensyvumu. To paties
tyrimo rezultatai parodė, jog muzikinis pacientų
išsilavinimas neturi reikšmingo skirtumo jų
gydymo efektyvumui taikant muzikos
terapiją (8). Įdomus skirtingų muzikos žanrų
kardiovaskulinio poveikio tyrimas 2016 m.
atliktas Vokietijoje 60 sveikų dalyvių ir jame
buvo naudota klasikinė bei populiarioji (grupės
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
12
ABBA) muzika. Gauti duomenys atskleidė, jog
po 25 minučių pasyvaus klausymo, klasikinė
muzika statistiškai reikšmingai sumažino
kraujospūdį ir širdies dažnį, o populiari muzika
tik nežymiai sumažino šiuos rodiklius (9).
Reiktų turėti omenyje, kad žmogaus reakcija į
muziką taip pat priklauso nuo pomėgių, skonio
subtilybių, kultūrinių bei amžinių skirtumų. Tad
galima daryti prielaidą, kad su didesniu imties
tūriu, būtų gautas statistiškai reikšmingas
poveikis kardiovaskulinei sistemai ir
populiariosios ar kitų muzikos žanrų tiriamojoje
grupėje. Taipogi šio tyrimo metu buvo nustatyta,
jog tiek klasikinė, tiek ir populiarioji muzika
statistiškai reikšmingai mažino streso hormono
kortizolio koncentraciją kraujo serume, lyginant
su kontroline grupe (9).
Pasaulyje tyrinėtas poveikio skirtumas tarp
gyvai atliekamos ir skaitmeninio formato
muzikos terapijos. Daugumos tyrimų rezultatai
parodė, jog net įrašytos muzikos klausymas daro
reikšmingą įtaką širdies veiklai. Tai sutampa su
Lietuvoje atliktos studijos rezultatais, kuriame
buvo lyginamas gyvai atliekamų ir įrašytų
lopšinių poveikis neišnešiotų naujagimių širdies
susitraukimų dažniui (10). Lietuvoje muzikos
terapijos poveikio širdies susitraukimų dažniui ir
arteriniui kraujo spaudimui tyrimas atliktas tik
su neišnešiotais naujagimiais, tačiau trūksta
duomenų apie muzikos terapijos tyrimus
suaugusiems. Teigiamą įrašytos klasikinės
muzikos klausymosi poveikį kardiologijoje,
būtent sergantiems širdies nepakankamumu, taip
pat tyrinėjo Francesco Burrai et al. 2016 m. (11).
Relaksacinė muzika, naudojant pasyvaus
klausymo metodą per ausines statistiškai
reikšmingai mažino pacientų širdies
susitraukimų dažnį miokardo perfuzijos
scintigrafijos metu, rodo 2015 m. Tan YZ et
al.atlikto tyrimo rezultatai (12). Panašaus
pobūdžio tyrimas, kurio imtis 52, atliktas taikant
30 min. trukmės aktyvios muzikos terapijos
intervencijas pacientams, gulintiems
intensyviosios terapijos skyriuje – taip pat gauti
statistiškai reikšmingi rezultatai kvėpavimo ir
širdies susitraukimų dažniui, nerimo bei
skausmo intensyvumui (13).
Kito tyrimo metu analizuojant 37 arterine
hipertenzija sergančius pacientus, pastebėta, jog
muzikinė intervencija pagerino širdies dažnio
autonominį atsaką į antihipertenzinius
vaistus (14). Nepaisant daug žadančių rezul-tatų,
juos reikėtų interpretuoti atsargiai dėl mažos
tyrimo imties. Vienas naujesnių, su arterine
hipertenzija susijęs tyrimas atliktas Kinijoje
atskleidė, jog muzika mažina arterinį kraujo
spaudimą bei kairiojo skilvelio hipertrofiją (15).
Tyrimo dalyvėmis tapo vyriškos lyties 8-12
savaičių amžiaus Wistar-Kyoto (WKY) žiurkės
ir spontaniškai hipertenzinės žiurkės (angl.
spontaneously hypertensive rats, SHR). Muzikos
terapija buvo taikoma kasdien 10 savaičių.
Naudoti skirtingi muzikos žanrai: vakarų
klasikinė, kinų klasikinė muzika, rokas ir
baltasis triukšmas. Taip pat žiurkėms buvo
kasdien skiriamas bisoprololis 2.5, 5 ir 10 mg
dozė-mis. Nustatyta, jog kinų klasikinė bei roko
muzika turėjo panašų teigiamą poveikį
arteriniam kraujo spaudimui, kaip mažos ar
vidutinės bisoprololio dozės. Be to,
eksperimentinėje grupėje skiriant muzikos
terapiją kartu su bisoprololiu, stiprėjo jų
sinerginis poveikis bei efektyviau mažėjo
arterinis kraujo spaudimas ir kairiojo skilvelio
hipertrofija. Ištirta, jog tai susiję su poveikiu
simpatinei nervų sistemai, β1 receptorių
cAMP/PKA ir α1 receptorių PLC/PKC signalų
kaskados inhibicija. Šio tyrimo rezultatai parodė,
jog klasikinės kinų muzikos klausymas
ankstyvose arterinės hipertenzijos gydymo
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
13
stadijose gali būti efektyvi nemedikamentinė
priemonė. Tačiau nepakanka įrodymų dėl
specifinio muzikos žanro efekto išskirtinumo ir
universalumo, kadangi tyrimo rezultatai galimai
skirtųsi, jei klasikinės kinų muzikos terapija būtų
taikoma vakarų kultūrose. Kitoje didelėje
muzikos studijoje Serbijos mokslininkai net
18 metų tyrinėjo muzikos terapijos efekty-vumą
gydyme pacientų, sergančių arterine
hipertenzija, kuriems po persirgto ūmaus
miokardo infarkto buvo atlikta aorto-koronarinių
jungčių operacija (16). Iš viso dalyvavo 314
pacientų. Eksperi-mentinėje grupėje buvo
skirtos dvi 12 minučių trukmės muzikos
klausymo sesijos per dieną. Matuotas širdies
susitraukimų dažnis, plazmos citokinų ir
katecholaminų koncen-tracijos kraujyje prieš ir
po muzikos terapijos. Gauti rezultatai buvo
statistiškai reikšmingas širdies susitraukimų
dažnio, plazmos inter-leukino-6, adrenalino ir
noradrenalino suma-žėjimas. Autoriai teigia, jog
teigiamas muzi-kos terapijos poveikis arteriniam
kraujo spaudimui šiems pacientams tikriausiai
pasireiškia dėl sustiprėjusios parasimpatinės
nervų sistemos veiklos ir sumažėjusio citokinų
bei katecholaminų kiekio plazmoje.
Yra žinoma, jog dainavimas taip pat veikia
širdies autonominę reguliaciją. Italijos
mokslininkai tyrė muzikos poveikį širdies
autonominės inervacijos aktyvumui. 22 sveiki
tiriamieji klausėsi relaksacinės ir
stimuliuojančios algoritminės muzikos. Nuolat
buvo registruojama elektro-kardiograma,
monitoruojamas arterinis kraujo spaudimas,
kurie vėliau naudoti siekiant apskaičiuoti širdies
susitraukimų dažnio vidurkį, variabilumą ir
baroreflekso jautrumą. Rezultatai parodė, jog
algoritminė relaksacinė muzika padidina širdies
vegetacinę reguliaciją ir tonusą (3). Atkreip-
tinas dėmesys, jog atlikto tyrimo imtis maža, tirti
tik sveiki individai, analizuotas trumpa-laikis
muzikos poveikis. Ateityje būtų įdomu tirti
skirtumą tarp algoritminės ir tradicinės muzikos
poveikio širdies autonominei inervacijai,
įtraukiant ir kardiovaskulinę patologiją turinčius
asmenis. Taip pat 2020 m. atliktas tęstinis italų
Bernardi et al darbas, tiriant įrašytos klasikinės
muzikos poveikį gyvenimo su širdies
nepakanka-mumu kokybei, miegui, nerimui,
depresijai ir kognityvinėms funkcijoms, kuomet
muzikos terapija taikoma namų aplinkoje (17).
Šie parametrai buvo vertinami naudojant speci-
fines skales. Iš viso dalyvavo 159 pacientai,
padalinti į eksperimentinę ir kontrolinę grupes.
Rezultatai vertinti po 30, 60, 90 dienų ir 6
mėnesių. Eksperimentinė grupė klausėsi įvairios
muzikos grojaraščio mažiausiai 30 minučių per
dieną 3 mėnesius. Šio tyrimo dalyviai parodė
statistiškai reikšmingesnį specifinės gyvenimo
su širdies nepakan-kamumu kokybės pagerėjimą
ir sumažėjusį nerimo, depresijos lygį, taip pat
teigiamą poveikį miegui, kongnityvinėms
funkcijoms. Taigi, tokia paprasta kasdienės
veiklos modifikacija, kaip muzikos įrašų
klausymas, gali ženkliai pagerinti širdies
nepakan-kamumu sergančiųjų gyvenimo kokybę
bei kognityvines funkcijas. Praėjusiais metais
buvo atliktas įdomus tyrimas JAV, kuriame 60
kardiologijos klinikos pacientų buvo pakviesti į
vienkartinį 90 min. eksperimentą tiriant širdies
susitraukimų dažnio varia-bilumą ir kraujagyslių
funkciją prieš ir po trumpos 14 min. dainavimo
užduoties. Atlik-tas periferinių kraujagyslių
standumo tyrimas atskleidė, jog po dainavimo
reikšmingai padidėjo Framinghamo reakcinės
hipere-mijos indeksas. Tuo tarpu širdies
susitrau-kimų dažnis kito panašiai, kaip ir lengvo
intensyvumo treniruotės metu, po užduoties
grįžo į pradinį tašką (18). Taigi, nedidelės
trukmės dainavimo veikla vienkartinai pagerino
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
14
kraujagyslių funkciją, tačiau nėra tyrimų,
analizuojančių reguliaraus dainavimo ilgalaikį
poveikį kraujagyslių funkcijai. Kitas su
kraujagyslėmis susijęs tyrimas buvo atliktas
2015m. Graikijoje. Analizuotas trumpalaikis
muzi-kos terapijos poveikis arterijų standumui.
Iš viso dalyvavo 20 jaunų sveikų tiriamųjų.
Išmatuota, jog iškart po 30 min. roko bei
klasikinės muzikos terapijos, abiejose grupėse
sumažėjo miego-šlauninės arterijų pulsinės
bangos greitis, standumo indeksas. Be to,
pastebėta, jog klasikinė muzika turėjo ilgiau
išliekantį poveikį (19). Šiame tyrime buvo tirti
tik sveiki asmenys, naudota maža imtis, tačiau
rezultatai perspektyvūs. Atlikus daugiau tokių
tyrimų, įtraukiant ir širdies kraujagyslių ligomis
sergančiuosius, būtų galima daugiau sužinoti
apie muzikos terapijos naudą kovoje su tokiais
rizikos veiksniais, kaip arterijų sienelės rodikliai.
Norvegijoje taip pat tyrinėta muzikos nauda
intervencinėje kardiologijoje. Eksperimente
dalyvavo 64 pacientai, kuriems buvo atlie-kamas
elektrokardiostimuliatoriaus šali-nimas.
Nustatyta, jog šiuo atveju muzika neturėjo
didelės reikšmės bendro pasiten-kinimo,
skausmo lygiui, tačiau šiek tiek sumažino
nerimą (20). Praėjusiais metais Pietų Korėjoje
įvertintas muzikos poveikis nerimui ir stresui
pacientų, kuriems buvo atlikta prieširdžių
pertvaros defekto užda-rymo per kateterį
procedūra. Ištirti 94 vidutinio amžiaus žmonės,
vertintas nerimas, kortizolio kiekis seilėse ir
širdies susitrau-kimų dažnis. Nustatyta, jog
muzikinės intervencijos pabaigoje reikšmingai
suma-žėjo patiriamas nerimas, kortizolio kiekis
seilėse ir širdies susitraukimų dažnis. Šis tyrimas
pateikia praktinių įrodymų apie nerimo ir streso
sumažėjimą kaip atsaką į muzikos terapiją prieš
intervencinę širdies proceūrą, o tai rodo, kad į tai
reikia atsižvelgti stacionariniame šių pacientų
gydymo etape (21).
4.1. Diskusija
Pasaulyje stebimos augančios tendencijos
naudojant muzikos terapiją medicinoje.
Lentelė 1 pateikia šalių, labiausiai tyrinė-jančių
šią sritį, dešimtuką (22).
Dauguma apžvelgtų studijų vieningai sutaria,
jog pritaikyta pagal poreikį, muzika reikšmingai
sumažina arterinį kraujo spaudimą bei širdies
susitraukimų dažnį, veikia katecholaminų
koncentracijas kraujyje, mažina simpatinės
nervų sistemos aktyvumą. Dažnai stebėtas ir
teigiamas psichoemocinis atsakas, pagerėjusi
bendra tiriamųjų savijauta. Atkreiptinas
dėmesys ir į tai, jog kelios studijos tyrinėjo
muzikos terapijos sąveiką su medikamentinėmis
gydymo priemonėmis. Gauti rezultatai liudija,
kad geriausias teigiamas efektas pasiekiamas
naudojant šių metodų kombinaciją. Kai kuriais
atvejais galima numatyti, jog reguliariai
klausantis muzikos šiek tiek sumažėja
antihipertenzinių vaistų poreikis. Taigi, muzikos
terapija, kaip veiksminga nemedikamentinė
priemonė ar kompleksinio gydymo dalis gali
būti saugiai taikoma kardiologijoje.
Nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių sistemos
veikla reikšmingai kinta klausantis skirtingų
muzikos žanrų, pobūdžio, atlikimo kūrinių, nors
bendro sutarimo pasaulyje nėra. Tai greičiausiai
lemia tarpkultūriniai, socialiniai, amžiniai, lyties
skirtumai, kurie varijavo atliktuose tyrimuose.
Nemažai eksperimentų atlikti sveikiems
asmenims, naudotos mažos imtys. Taigi, išlieka
poreikis atlikti daugiau muzikos terapijos tyrimų
sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos
ligomis, naudojant didesnes imtis,
eksperimentuojant su įvairesniais muzikos
žanrais, atsižvelgiant į kultūrinius žmonių
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
15
skirtumus. 2009 m. pirmą kartą istorijoje
muzikos terapija buvo įtraukta į nacionalines
arterinės hipertenzijos gaires Kinijoje, kaip
vienas iš nemedikamentinių metodų prevencijai
ir gydymui. Pagal Pasaulinės sveikatos
organizacijos rekomendacijas, saugus leistinas
klausomos muzikos garsumas yra iki 85dB.
Tačiau vis dar trūksta tikslesnių rekomendacijų,
paremtų moksliniais tyrimais. Lietuvoje
muzikos terapeutas, dirbantis su sergančiais
širdies ir kraujotakos ligomis, vienoje
komandoje su gydytojais, vis dar nėra įprasta
praktika, tačiau ši nemedikamentinė priemonė,
galėtų būti taikoma gydymo įstaigose bei
rekomenduojama namuose. Dėl savo išskirtinio
prieinamumo, pigumo ir paprastumo, lyginant su
kitais brangiais ar daug laiko reikalaujančiais
metodais, muzikos terapija gali tapti universaliu
vaistu, tinkančiu įvairaus amžiaus, nuolat
skubantiems ir bet kokio fizinio pasirengimo
žmonėms.
Lentelė 1 Top 10 valstybių, atliekančių muzikos terapijos tyrimus.
5. Išvados
Muzikos terapiją tikslinga taikyti asmenims
ne tik sergant širdies ir kraujagyslių ligomis,
bet ir kaip prevencinę priemonę turintiems
polinkį jomis susirgti. Muzika gali mažinti
emocinę įtampą, potraukį žalingiems
atsipalaidavimo įpročiams, sulėtinti ligos
progresavimą. Be to, diagnozavus lengvą
arterinę hipertenziją ar sinusinę tachikardiją,
pacientams pirmiausiai rekomenduojant
nemedikamentinį gydymą, muzikos terapija
gali būti svarbi ir efektyvi jo dalis. Tai
visiems ir visur lengvai prieinama priemonė,
kurios nauda sveikatai žinoma nuo senovės
laikų, o šiandien pelnytai užimanti vietą
šiuolaikinėje įrodymais pagrįstoje
medicinoje.
Literatūros sąrašas
1. Hyde IH, Scalapino W. The influence of
music upon electrocardiograms and blood
pressure. American Journal of Physiology-
Legacy Content 1918; 46(1): 35–8.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
16
2. Riganello F, Cortese MD, Arcuri F, Quintieri
M, Dolce G. How Can Music Influence the
Autonomic Nervous System Response in
Patients with Severe Disorder of
Consciousness? Front Neurosci 2015; 9: 461
3. Raglio A, Maestri R, Robbi E, Pierobon A,
La Rovere MT, Pinna GD. Effect of
Algorithmic Music Listening on Cardiac
Autonomic Nervous System Activity: An
Exploratory, Randomized Crossover Study. J
Clin Med 2022; 11(19): 5738.
4. Dusek JA, Benson H. Mind-body medicine:
a model of the comparative clinical impact of
the acute stress and relaxation responses. Minn
Med 2009; 92(5): 47–50.
5. Terry PC, Karageorghis CI, Saha AM,
D’Auria S. Effects of synchronous music on
treadmill running among elite triathletes. J Sci
Med Sport 2012; 15(1): 52–7.
6. Edwards J, editor. The Oxford Handbook of
Music Therapy. New York, NY, USA: Oxford
University Press, 2016.
7. Crawford I, Hogan T, Silverman MJ. Effects
of music therapy on perception of stress,
relaxation, mood, and side effects in patients on
a solid organ transplant unit: A randomized
effectiveness study. The Arts in Psychotherapy
2013; 40(2): 224–9.
8. Bernardi L, Porta C, Casucci G, Balsamo R,
Bernardi NF, Fogari R, et al. Dynamic
interactions between musical, cardiovascular,
and cerebral rhythms in humans. Circulation
2009; 119(25): 3171–80.
9. Trappe H-J, Voit G. The Cardiovascular
Effect of Musical Genres. Dtsch Arztebl Int
2016; 113(20): 347–52.
10. Garunkstiene R, Buinauskiene J, Uloziene
I, Markuniene E. Controlled trial of live versus
recorded lullabies in preterm infants. Nordic
Journal of Music Therapy 2014; 23(1): 71–88.
11. Burrai F, Hasan W, Fancourt D, Luppi M,
Di Somma S. A Randomized Controlled Trial
of Listening to Recorded Music for Heart
Failure Patients: Study Protocol. Holist Nurs
Pract 2016; 30(2): 102–15.
12. Tan YZ, Ozdemir S, Temiz A, Celik F. The
effect of relaxing music on heart rate and heart
rate variability during ECG GATED-
myocardial perfusion scintigraphy. Comple-
ment Ther Clin Pract 2015; 21(2): 137–40.
13. Golino AJ, Leone R, Gollenberg A,
Christopher C, Stanger D, Davis TM, Meadows
A, Zhang Z, Friesen MA. Impact of an Active
Music Therapy Intervention on Intensive Care
Patients. Am J Crit Care 2019; 28(1): 48–55.
14. Martiniano EC, Santana MDR, Barros
ÉLD, do Socorro da Silva M, Garner DM, de
Abreu LC, Valenti VE. Musical auditory
stimulus acutely influences heart rate dynamic
responses to medication in subjects with well-
controlled hypertension. Sci Rep 2018; 8(1):
958.
15. Li J, Yang Z, Zhang C, Hu Y, Li H, Zhang
M, Bu P, Wang S, Zhang C, Li W. Chinese
Classical Music Lowers Blood Pressure and
Improves Left Ventricular Hypertrophy in
Spontaneously Hypertensive Rats. Front
Pharmacol 2022; 13: 826669.
16. Mitrovic P, Paladin A, Radovanovic M,
Radovanovic N, Rajic D, Matic G, Jozic T,
Dizdarevic I, Jankovic J, Radovanociv MN.
The music therapy effectiveness in
hypertensive patients with acute myocardial
infarction after previous coronary artery bypass
surgery; 18-year experience of the MUSIC
study. European Heart Journal. 2022;
43(Supplement_2): ehac544.2197.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
17
17. Burrai F, Sanna GD, Moccia E, Morlando
F, Cosentino ER, Bui V, Micheluzzi V, Borghi
C, Parodi G. Beneficial Effects of Listening to
Classical Music in Patients With Heart Failure:
A Randomized Controlled Trial. J Card Fail
2020; 26(7): 541–9.
18. Somayaji K, Frenkel M, Tabaza L, Visotcky
A, Ruck TK, Ofori EK, Widlanksy ME,
Kulinski J. Acute effects of singing on
cardiovascular biomarkers. Front Cardiovasc
Med 2022; 9: 869104.
19. Vlachopoulos C, Aggelakas A, Ioakeimidis
N, Xaplanteris P, Terentes-Printzios D,
Abdelrasoul M, Lazaros G, Tousoulis D. Music
decreases aortic stiffness and wave reflections.
Atherosclerosis, 2015; 240(1): 184–9.
20. Blichfeldt-Ærø SC, Knutsen TM, Hagen
HM, Diep LM, Trondalen G, Halvorsen S.
Music therapy as an adjunct in cardiac device
lead extraction procedures: A randomized
controlled trial. Appl Nurs Res 2020; 56:
151376.
21. Moon JR, Song J, Huh J, Kang I-S, Kim JH,
Park SW, Chang S. The effects of music
intervention on anxiety and stress responses in
adults with CHD undergoing cardiac
catheterisation. Cardiol Young 2023; 33(2):
213–20.
22. Li K, Weng L, Wang X. The State of Music
Therapy Studies in the Past 20 Years: A
Bibliometric Analysis. Front Psychol 2021; 12:
697726.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
18