https://doi.org/10.53453/ms.2023.11.1
Toxoplasmosis in pregnancy: etiology, epidemiology, diagnosis,
treatment: a review of the literature
Paulius Kristupas Baikauskas
1
1
Vilnius University, Faculty of Medicine, Vilnius, Lietuva
Abstract
Introduction. Toxoplasmosis is an infectious disease caused by the parasitic protozoan Toxoplasma gondii.
A pregnant woman with an acute form of this infection is also characterized by vertical transmission of the
infection to the fetus. The parasite can cause various fetal dispersal defects and congenital form of
toxoplasmosis.
Aim. To summarize and present information on the prevalence, diagnosis and treatment of toxoplasmosis
in pregnancy based on the latest scientific literature.
Methods. Literature review was performed using PubMed, ScienceDirect databases. Scientific articles
were analyzed according to keywords and their combinations: toxoplasmosis during pregnancy,
epidemiology, diagnosis, treatment. 22 publications reviewed.
Results. The highest prevalence of toxoplasmosis is in Latin America and in sub-Saharan Africa. After
serological confirmation of acute toxoplasmosis, amniotic fluid testing by PCR is required. If primary
toxoplasmosis of the mother is diagnosed, but the PCR test of the amniotic fluid is negative, treatment with
spiramycin is prescribed. Treatment with pyrimethamine and sulfadiazine is prescribed for fetal infection
confirmed by PCR.
Conclusions. The highest prevalence of toxoplasmosis is in Latin America and sub-Saharan Africa. Acute
toxoplasmosis in a pregnant woman is determined by a serological test, fetal toxoplasmosis is determined
by a PCR test. In the case of pregnant toxoplasmosis, treatment with spyramicin is prescribed. Treatment
with pyrimethamine and sulfadiazine is prescribed for fetal toxoplasmosis.
Keywords: toxoplasmosis, pregnancy, serology, polymerase chain reaction, spyramicin, pyrimethamine,
sulfadiazine.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2023 Vol. 11 (6), p. 2-8, https://doi.org/10.53453/ms.2023.11.1
2
Toksoplazmozė nėštumo metu: etiologija, epidemiologija,
diagnostika, gydymas: literatūros apžvalga
Paulius Kristupas Baikauskas
1
1
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Toksoplazmozė yra infekcinė liga, kurią sukelia parazitinis pirmuonis Toxoplasma gondii.
Nėščiajai sergant ūmine šios infekcijos forma taip pat būdingas vertikalus infekcijos perdavimas vaisiui.
Parazitas gali sukelti įviairius vaisiaus sklaidos defektus ir įgimtą toksoplazmozės formą.
Tikslas. Remiantis naujausia moksline literatūra, apibendrinti ir pateikti informaciją apie toksoplazmozės
nėštumo metu paplitimą, diagnostiką ir gydymą.
Metodai. Literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant PubMed, ScienceDirect duomenų bazes. Analizuoti
moksliniai straipsniai pagal raktinius žodžius ir jų kombinacijas: toksoplazmozė nėštumo metu,
epidemiologija, diagnostika, gydymas. Išnagrinėtos 22 publikacijos.
Rezultatai. Didžiausias toksoplazmozės paplitimas Lotynų Amerikoje ir Subsacharinėje Afrikos dalyje.
Serologiniu tyrimu patvirtinus ūminę toksoplazmozę reikalingas amniono skysčio tyrimas PGR metodu.
Esant diagnozuotai pirminei motinos toksoplazmozei, tačiau amniono skysčio PGR tyrimui esant
neigiamam, skiriamas gydymas spiramicinu. Esant PGR tyrimu patvirtintai vaisiaus infekcijai skiriamas
gydymas pirimetaminu ir sulfadiazinu.
Išvados. Didžiausias toksoplazmozės paplitimas Lotynų Amerikoje ir Subsacharinėje Afrikos dalyje.
Ūminė toksoplazmozė nėščiajai nustatoma serologiniu tyrimu, vaisiaus toksoplazmozė nustatoma PGR
tyrimu. Esant nėščiosios toksoplazmozei skiriamas gydymas spiramicinu. Esant vaisiaus toksoplazmozei
skiriamas gydymas pirimetaminu ir sulfadiazinu.
Raktažodžiai: toksoplazmozė, nėštumas, serologija, polimerazių grandininė reakcija, spiramicinas,
pirimetaminas, sulfadiazinas.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
3
1. Įvadas
Toksoplazmozė yra infekcinė liga, kurią sukelia
parazitinis pirmuonis Toxoplasma gondii. Tai
viena iš labiausiai paplitusių lėtinių infekcijų tiek
išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse.
Skaičiuojama, kad lėtine toksoplazmozės forma
pasaulyje gali sirgti apie 2 milijardus žmonių [1].
Žmonėms, turintiems normaliai funkcio-
nuojančią imuninę sistemą, ši infekcija
nepavojinga, žmogus pasveiksta savarankiškai, o
infekcinė liga nepasireiškia jokia klinika. Ši
infekcija žymiai pavojingesnė žmonėms, kurių
imuninė sistema nusilpusi. Priežastis, dėl kurios
į šią infekciją reikia žiūrėti labai rimtai, yra
užsikrėtimas nėštumo metu. Parazitas gali sukelti
reikšmingų neigiamų pasėkmių vaisiui, įgimta
toksoplazmozė gali sukelti sunkią akių ar
neurologinę ligą [2].
2. Metodika
Literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant
PubMed ir ScienceDirect duomenų bazes.
Analizuoti moksliniai straipsniai pagal raktinius
žodžius ir jų kombinacijas: toksoplazmozė
nėštumo metu, epidemiologija, diagnostika,
gydymas. Išnagrinėtos 22 publikacijos.
3. Rezultatai
3.1 Etiologija ir epidemiologija
T. gondii parazitų dauginimasis apima sudėtingus
procesus, kai nelytinis parazitų dauginimasis
vyksta įvairiuose žinduolių ir paukščių
audiniuose, o lytinis dauginimasis vyksta kačių ir
kačių šeimos atstovų virškinamajame
epitelyje [3,4]. Dažniausiai katės šiuo parazitu
užsikrėčia prarydamos neapdorotą kito gyvūno
mėsą arba ,retais atvejais, prarydamos oocistų,
esančių kitų kačių išmatose [5]. Užsikrėtusios
katės paprastai yra asimptomės ir po 1-2 savaičių
kartu su savo išmatomis pradeda išskirti
nesporuliuotas oocistas. Oocistos geriausiai
išsilaiko šiltomis ir drėgnomis sąlygomis, todėl
jos puikiai išgyvena sodo dirvoje, kačių smėlio
dėžėje ar kraike [6,7]. Per kelių dienų ar savaičių
bėgį oocistos sporuliuojasi ir tampa užkrečiamos,
todėl per viškinamąjį traktą galį užkrėsti antrinį
šeimininką. Prarytos oocistos išskiria
sporozoidus, kurie virsta aktyvia parazito forma
tachizoitais. Tachizoitai yra aptinkami ūminės
infekcijos metu ir gali įsiskverbti į šeimininko
ląsteles, ir jose daugintis sukeliant parazitemiją.
Tachizoitai 3-10 dienų plačiai pasklidę
cirkuliuoja šeimininko organizme iki kol virsta
bradizoitais audiniuose suformuodami cistas.
Šios cistos išlieka latentinės infekcijos metu ir
aktyvuojasi tik susilpnėjus imuninei
sistemai [3,4]. Ūmios infekcijos parazitemijos
fazėje parazitai gali prasiskverbti per placentą ir
paveikti vaisių sukeliant įgimtą toksoplazmozę.
Didėjant placentos brandai didėja ir placentos
praeinamumas, todėl vertikalaus parazito
perdavimo rizika didėja su lyg gestaciniu
amžiumi [8]. Prancūzijoje atlikto tyrimo metu
stebėta, kad motinai aktyvia toksoplazmozės
forma susirgus iki 12 nėštumo savaitės, įgimtos
naujagimio toksoplazmozės infekcijos tikimybė
buvo < 10 %, susirgus 19 nėštumo savaitę
tikimybė buvo 20 %, 28 savaitę – 52,3 %,
39 savaitę – 70 % [9]. Įgimtos toksoplazmozės
sunkumas priklauso nuo vertikalaus infekcijos
perdavimo laiko, todėl vėlesniu gestaciniu
periodu perduota infekcija pasireiškia mažesniu
pakenkimu vaisiui [15]. Tipiniai įgimta
toksoplazmoze sergančių naujagimių ypatumai:
chorioretinitas, hidrocefalija, intrakranijinė
kalcifikacija, traukuliai. Neretai įgimta
toksoplazmoze sergantys naujagimiai yra
asimptomiai, tačiau iki 85 % naujagimių su laiku
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
4
išsivysto klausos sutrikimas ir protinis
atsilikimas [20]. Pasaulyje kasmet pranešama
apie 201 000 įgimtos toksoplazmozės
atvejų [13].
Toksoplazmozės infekcijos paplitimas varijuoja
skirtingose šalyse ir regionuose. Jungtinėse
Amerikos Valstijose 6 metų ir vyresnių
gyventojų tarpe T. gondii buvo užsikrėtę 11 %
populiacijos [10]. Didžiausias infekcijos
paplitimas siekia regionuose, kuriems būdingas
karštas, drėgnas klimatas, žemas aukštis.
Skaičiuojama, kad Indijoje, priklausomai nuo
regiono, T. gondii paplitimas gali varijuoti nuo 5
iki 80 % procentų [11]. Didesnis infekcijos
dažnis stebimas šalyse, kuriose kultūriškai
dažniau valgoma žalia mėsa (Prancūzija 55 %),
taip pat Lotynų Amerikoje ir Subsacharinėje
Afrikos dalyje, kur kultūriškai auginama daug
kačių, o klimato sąlygos tinkamos oocistoms
išgyventi [12,6].
Daugumai nėščių moterų (> 90 %), užsikrėtusių
T. gondii infekcija, nepasireiškia jokie akivaizdūs
klinikiniai simptomai, tačiau įmanoma stebėti
karščiavimą, naktinį prakaitavimą, kaklo
limfadenopatiją, raumenų skausmą, bendrą
nuovargį, hepatosplenomegaliją [14].
Nėščiosioms, kurių imunitetas nusilpęs, nauja
ūminė arba suaktyvėjusi lėtinė T. gondii infekcija
gali sukelti sunkų encefalitą, miokarditą,
pneumoniją, hepatitą [15].
3.2 Diagnostika
Rutininės mažos rizikos moterų patikros neturėtų
būti atliekamos. Atranka kelia daug iššūkių, todėl
labai svarbu atsižvelgti į ištyrimo kaštus, rizikos
veiksnius, tinkamų diagnostinių tyrimų
prieinamumą, santykinai mažą ūminių infekcijų
dažnį, mažą atrankos jautrumą ir gydymo
veiksmingumą nėštumo metu. Daugumoje šalių,
kur toksoplazmozės infekcijos dažnis yra mažas,
atlikti visuotinę patikrą yra nerekomenduojama.
Atranka rekomenduojama moterims
priklausančioms rizikos grupei (pvz. žmogaus
imunodeficito virusas (ŽIV)) arba vaisiaus
ultragarsinio ištyrimo metu aptikus sklaidos
defektų [15].
1) Serologija
T. gondii infekciją galima įtarti ir nustatyti
atliekant serologinius motinos kraujo tyrimus.
Serologinės patikros nėštumo metu programos
buvo sukurtos tokiose šalyse kaip Prancūzija,
Austrija ir Vokietija [16,17]. Sunkiausia
serologinio tyrimo dalis – diferenciacija tarp
ūminės ir lėtinės toksaplazmozės, nes vaisius šia
infekcija užkrečiamas tik tuo atveju, jei moteris
pirminę infekciją įgijo nėštumo metu [19]. Jei
IgG ir IgM yra neigiami, tai rodo, kad infekcijos
nėra arba, kad infekcija yra dar labai ūmioje
fazėje. Jei tyrimo metu aptinkamas teigiamas IgG
ir neigiamas IgM, tai rodo seną infekciją. Jei ir
IgG, ir IgM rezultatai yra teigiami, tai rodo arba
ūmią infekcijos stadiją arba klaidingai teigiamą
tyrimo rezultatą. Jei yra įtariama ūminė infekcija,
rekomenduojama tyrimą kartoti po 2-3 savaičių
pertraukos. Taip pat gali būti atliekami specialūs
papildomi tyrimai IgG antikūnų afinitetui
nustatyti. Afiniteto testas matuoja IgG
prisijungimo prie toksoplazmozės antigeno
stiprumą. Daugeliu atvejų nuo infekcijos
pradžios afinitetas yra linkęs judėti nuo mažo iki
didelio, taigi, jei afinitetas yra didelis, tai rodo,
kad infekcija yra įvykusi ne mažiau 5 mėnesių iki
tyrimo atlikimo dienos [15,18].
2) Polimerazių grandininė reakcija (PGR)
PGR ištyrimas T. gondii infekcijai nustatyti yra
atliekamas tiriant amniono skystį, kuris
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
5
išgaunamas atliekant amniocentezę.
Amniocentezė turėtų būti atliekama, jei yra
diagnozuota pirminė motinos infekcija, taip pat,
jei serologiniais tyrimais negalima patvirtinti
arba atmesti ūminės infekcijos, ir, jei vaisiaus
ultragarsinio ištyrimo metu yra aptinkami
patologiniai radiniai. Amniocentezė turėtų būti
atliekama nuo ūminės toksoplazmozės infekcijos
įtarimo praėjus ne mažiau kaip 4 savaitėms ir
neturėtų būtų atliekama, kai nėštumo laikotarpis
yra trumpesnis nei 18 savaičių [15].
3.3. Gydymas
Esant diagnozuotai pirminei motinos
toksaplazmozei, tačiau amniono skysčio PGR
tyrimui esant neigiamiam, skiriamas makrolidų
grupės antibiotikas spiramicinas. Šis antibiotikas
naudojamas vaisiaus profilaktikai ir padeda
užkirsti kelią parazitų plitimui per placentą iš
motinos vaisiui. Spiramicinas skiriamas po 1 g
per burną kas 8 valandas iki nėštumo pabaigos
arba iki 18 nėštumo savaitės esant didelei
vaisiaus infekcijos rizikai [21].
Jei PGR tyrimo metu patvirtinama vaisiaus
infekcija, skiriamas gydymas pirimetaminu ir
sulfadiazinu. Pirimetaminas yra folio rūgšties
antagonistas sinergistiškai veikiantis kartu su
sulfonamidais. Pirimetaminas sukelia grįžtamąjį
nuo dozės priklausantį kaulų čiulpų slopinimą,
todėl turėtų būti vartojamas kartu su folio
rūgštimi. Pirimetaminas neturėtų būti
naudojamas pirmojo trimestro metu dėl savo
teratogeninio poveikio [21]. Tyrimais įrodyta,
kad pirimetamino ir sulfadiazino derinys
sumažina greitai proliferuojančių tachizoitų
augimą ir sunaikina parazitų infekuotas
šeimininko ląsteles [22]. Pirimetamino ir
sulfadiazino derinys yra 8 kartus veiksmingesnis
už pavienį šių vaistų veikimą ir šiuo metu yra
laikomas auksiniu gydymo standartu [22].
4. Išvados
Toksoplazmozė yra infekcinė liga, kurią sukelia
parazitinis pirmuonis Toxoplasma gondii. Ūminė
toksoplazmozės forma paprastai besimptomė ir
praeina savaime, o lėtine toksoplazmozės forma
pasaulyje serga apie 2 milijardai žmonių.
Parazitinė liga ypač pavojinga nėščioms
moterims, nes vertikaliu perdavimo keliu gali
užkrėsti vaisių ir sukelti sklaidos defektus, o
vėliau ir įgimtą toksoplazmozę.
Rekomenduojama taikyti diagnostinius atrankos
metodus moterims priklausančioms padidintos
rizikos grupėms. Plačiausiai naudojamas
diagnostinis toksoplazmozės tyrimas yra
serologija. Serologiniu tyrimu patvirtinus ūminę
toksoplazmozę reikalingas amniono skysčio
tyrimas PGR metodu. Esant diagnozuotai
pirminei motinos toksoplazmozei, tačiau
amniono skysčio PGR tyrimui esant neigiamam,
skiriamas gydymas spiramicinu. Esant PGR
tyrimu patvirtintai vaisiaus infekcijai skiriamas
gydymas pirimetaminu ir sulfonamidais.
Literatūros šaltiniai:
1. Smith NC, Goulart C, Hayward JA,
Kupz A, Miller CM, van Dooren GG. Control of
human toxoplasmosis. Int J Parasitol. 2021
Feb;51(2-3):95-121. doi:
10.1016/j.ijpara.2020.11.001. Epub 2020 Dec
19. PMID: 33347832.
2. Montoya JG, Liesenfeld O.
Toxoplasmosis. Lancet. 2004 Jun
12;363(9425):1965-76. doi: 10.1016/S0140-
6736(04)16412-X. PMID: 15194258.
3. Skariah S, McIntyre MK, Mordue DG.
Toxoplasma gondii: determinants of tachyzoite
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
6
to bradyzoite conversion. Parasitol Res. 2010
Jul;107(2):253-60. doi: 10.1007/s00436-010-
1899-6. Epub 2010 Jun 1. PMID: 20514494;
PMCID: PMC3327608.
4. Elmore SA, Jones JL, Conrad PA,
Patton S, Lindsay DS, Dubey JP. Toxoplasma
gondii: epidemiology, feline clinical aspects, and
prevention. Trends Parasitol. 2010
Apr;26(4):190-6. doi: 10.1016/j.pt.2010.01.009.
Epub 2010 Mar 2. PMID: 20202907.
5. Dubey JP, Lindsay DS, Lappin MR.
Toxoplasmosis and other intestinal coccidial
infections in cats and dogs. Vet Clin North Am
Small Anim Pract. 2009 Nov;39(6):1009-34, v.
doi: 10.1016/j.cvsm.2009.08.001. PMID:
19932360.
6. Jones JL, Kruszon-Moran D, Wilson M,
McQuillan G, Navin T, McAuley JB.
Toxoplasma gondii infection in the United
States: seroprevalence and risk factors. Am J
Epidemiol. 2001 Aug 15;154(4):357-65. doi:
10.1093/aje/154.4.357. PMID: 11495859.
7. Jones JL, Krueger A, Schulkin J,
Schantz PM. Toxoplasmosis prevention and
testing in pregnancy, survey of obstetrician-
gynaecologists. Zoonoses Public Health. 2010
Feb;57(1):27-33. doi: 10.1111/j.1863-
2378.2009.01277.x. Epub 2009 Sep 10. PMID:
19744302.
8. Ahmed M, Sood A, Gupta J.
Toxoplasmosis in pregnancy. Eur J Obstet
Gynecol Reprod Biol. 2020 Dec;255:44-50. doi:
10.1016/j.ejogrb.2020.10.003. Epub 2020 Oct 8.
PMID: 33075679.
9. Wallon M, Peyron F, Cornu C, Vinault
S, Abrahamowicz M, Kopp CB, Binquet C.
Congenital toxoplasma infection: monthly
prenatal screening decreases transmission rate
and improves clinical outcome at age 3 years.
Clin Infect Dis. 2013 May;56(9):1223-31. doi:
10.1093/cid/cit032. Epub 2013 Jan 29. PMID:
23362291.
10. Centers for Disease Control and
Prevention. (n.d.).
https://www.cdc.gov/parasites/toxoplasmosis/ep
i.html
11. Singh S. Mother-to-child transmission
and diagnosis of Toxoplasma gondii infection
during pregnancy. Indian J Med Microbiol. 2003
Apr-Jun;21(2):69-76. PMID: 17642985.
12. Cook AJ, Gilbert RE, Buffolano W,
Zufferey J, Petersen E, Jenum PA, Foulon W,
Semprini AE, Dunn DT. Sources of toxoplasma
infection in pregnant women: European
multicentre case-control study. European
Research Network on Congenital
Toxoplasmosis. BMJ. 2000 Jul
15;321(7254):142-7. doi:
10.1136/bmj.321.7254.142. PMID: 10894691;
PMCID: PMC27431.
13. Leeper C, Lutzkanin A 3rd. Infections
During Pregnancy. Prim Care. 2018
Sep;45(3):567-586. doi:
10.1016/j.pop.2018.05.013. Epub 2018 Jul 9.
PMID: 30115342.
14. Practice bulletin no. 151:
Cytomegalovirus, parvovirus B19, varicella
zoster, and toxoplasmosis in pregnancy. Obstet
Gynecol. 2015 Jun;125(6):1510-1525. doi:
10.1097/01.AOG.0000466430.19823.53.
Erratum in: Obstet Gynecol. 2016
Feb;127(2):405. Erratum in: Obstet Gynecol.
2016 Feb;127(2):405. PMID: 26000539.
15. Paquet C, Yudin MH. No. 285-
Toxoplasmosis in Pregnancy: Prevention,
Screening, and Treatment. J Obstet Gynaecol
Can. 2018 Aug;40(8):e687-e693. doi:
10.1016/j.jogc.2018.05.036. PMID: 30103893.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
7
16. Kieffer F, Wallon M, Garcia P, Thulliez
P, Peyron F, Franck J. Risk factors for
retinochoroiditis during the first 2 years of life in
infants with treated congenital toxoplasmosis.
Pediatr Infect Dis J. 2008 Jan;27(1):27-32. doi:
10.1097/INF.0b013e318134286d. PMID:
18162934.
17. Cortina-Borja M, Tan HK, Wallon M,
Paul M, Prusa A, Buffolano W, Malm G, Salt A,
Freeman K, Petersen E, Gilbert RE; European
Multicentre Study on Congenital Toxoplasmosis
(EMSCOT). Prenatal treatment for serious
neurological sequelae of congenital
toxoplasmosis: an observational prospective
cohort study. PLoS Med. 2010 Oct
12;7(10):e1000351. doi:
10.1371/journal.pmed.1000351. PMID:
20967235; PMCID: PMC2953528.
18. Teimouri A, Mohtasebi S, Kazemirad E,
Keshavarz H. Role of Toxoplasma gondii IgG
Avidity Testing in Discriminating between Acute
and Chronic Toxoplasmosis in Pregnancy. J Clin
Microbiol. 2020 Aug 24;58(9):e00505-20. doi:
10.1128/JCM.00505-20. PMID: 32321784;
PMCID: PMC7448626.
19. Montoya JG, Remington JS.
Management of Toxoplasma gondii infection
during pregnancy. Clin Infect Dis. 2008 Aug
15;47(4):554-66. doi: 10.1086/590149. PMID:
18624630.
20. Stray-Pedersen B. Toxoplasmosis in
pregnancy. Baillieres Clin Obstet Gynaecol.
1993 Mar;7(1):107-37. doi: 10.1016/s0950-
3552(05)80149-x. PMID: 8513640.
21. Montoya JG, Remington JS.
Management of Toxoplasma gondii infection
during pregnancy. Clin Infect Dis. 2008 Aug
15;47(4):554-66. doi: 10.1086/590149. PMID:
18624630.
22. McLeod R, Kieffer F, Sautter M, Hosten
T, Pelloux H. Why prevent, diagnose and treat
congenital toxoplasmosis? Mem Inst Oswaldo
Cruz. 2009 Mar;104(2):320-44. doi:
10.1590/s0074-02762009000200029. PMID:
19430661; PMCID: PMC2735102.
Journal of Medical Sciences. 23 Nov, 2023 - Volume 11 | Issue 6. Electronic - ISSN: 2345-0592
8
Comments are closed.