Effect of physical activity on academic achievement of medical students

admin

Karolina Bogdanavičienė 1, Gerda Gudavičiūtė1, Silvija Valdonė Alšauskė1,2

1 Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania

2 Lithuanian University of Health Sciences, Department of Family Medicine, Kaunas, Lithuania

Summary

Introduction. Physical activity is one of the most effective ways to maintain physical and mental health. Appropriate mental activity and good academic achievement are especially important for students, thus it is significant to further investigate whether regular physical activity has a positive effect on students’ academic achievement.

Aim. To evaluate physical activity of medical students and to investigate the effect of physical activity on academic achievement of medical students.

Methods. We performed an anonymous survey on October 10-18th of 2018 in Lithuanian University of Health Sciences. The survey was presented to 300 LSMU medical students and 170 students have filled the questionnaire (response rate – 57%). Differences between the investigated groups were considered statistically significant when p<0,05. Statistical analysis of data was performed using software package „IBM SPSS Statistics 22”.

Results. 31.5% of students engage in regular physical activity, 25.0% of students state that they do not exercise. 27.1% engage in regular physical activity longer than one year. Most common types of sport among medical students are running, gym and individual exercises at home. 41.2% of study participants have noticed an improvement of their academic performance after they started engaging in regular physical activity. 50.0% of students have not observed any significant change of their academic results. However, comparison of academic achievement of physically active and non-active students disclosed a statistically significant difference between these two groups – students who engage in regular physical activity have a significantly (p<0.05) higher average of their grades than those students who do not exercise on regular basis.

Conclusion. One third of medical students engage in regular physical activity, others exercise rarely, irregularly or do not exercise at all. Students who engage in regular physical activity have a significantly (p<0.05) higher average of their grades than those students who do not exercise on regular basis.

 

Keywords: physical activity, academic achievements,  students

Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
39
Medical Sciences 2022 Vol. 10 (4), p. 39-49, https://doi.org/10.53453/ms.2022.11.4
Effect of physical activity on academic achievement of medical
students
Karolina Bogdanavičienė
1
, Gerda Gudavičiūtė
1
, Silvija Valdonė Alšauskė
1,2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Medicine, Kaunas, Lithuania
2 Lithuanian University of Health Sciences, Department of Family Medicine, Kaunas, Lithuania
Summary
Introduction. Physical activity is one of the most effective ways to maintain physical and mental health. Appropriate
mental activity and good academic achievement are especially important for students, thus it is significant to further
investigate whether regular physical activity has a positive effect on students' academic achievement.
Aim. To evaluate physical activity of medical students and to investigate the effect of physical activity on academic
achievement of medical students.
Methods. We performed an anonymous survey on October 10-18th of 2018 in Lithuanian University of Health
Sciences. The survey was presented to 300 LSMU medical students and 170 students have filled the questionnaire
(response rate – 57%). Differences between the investigated groups were considered statistically significant when
p<0,05. Statistical analysis of data was performed using software package „IBM SPSS Statistics 22”.
Results. 31.5% of students engage in regular physical activity, 25.0% of students state that they do not exercise. 27.1%
engage in regular physical activity longer than one year. Most common types of sport among medical students are
running, gym and individual exercises at home. 41.2% of study participants have noticed an improvement of their
academic performance after they started engaging in regular physical activity. 50.0% of students have not observed
any significant change of their academic results. However, comparison of academic achievement of physically active
and non-active students disclosed a statistically significant difference between these two groups – students who engage
in regular physical activity have a significantly (p<0.05) higher average of their grades than those students who do not
exercise on regular basis.
Conclusion. One third of medical students engage in regular physical activity, others exercise rarely, irregularly or
do not exercise at all. Students who engage in regular physical activity have a significantly (p<0.05) higher average
of their grades than those students who do not exercise on regular basis.
Keywords: physical activity, academic achievements, students
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
40
Fizinio aktyvumo įtaka medicinos studentų akademiniams
pasiekimams
Karolina Bogdanavičienė
1
, Gerda Gudavičiūtė
1
, Silvija Valdonė Alšauskė
1,2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kauno Klinikos, Šeimos medicinos klinika, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Fizinis aktyvumas - vienas efektyviausių fizinės ir protinės sveikatos palaikymo būdų. Tinkama protinė veikla
ir geri akademiniai pasiekimai ypač svarbūs studentams, todėl aktualu išsiaiškinti, ar reguliari fizinė veikla teigiamai
veikia studentų akademinius pasiekimus.
Tyrimo tikslas. Įvertinti medicinos studentų fizinį aktyvumą ir išsiaiškinti sporto įtaką jų akademiniams rezultatams.
Metodika. 2018 m. spalio 10-18 dienomis atlikta anoniminė anketinė apklausa. Anketa buvo pateikta 300 Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos studentų, anketą užpildė 170 studentų. Atsako dažnis
– 57%. Skirtumai tarp lyginamų grupių laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05. Statistinė duomenų analizė atlikta
naudojant programinį paketą „IBM SPSS Statistics 22”.
Rezultatai. 31,5% studentų užsiima reguliaria sportine veikla, 25,0% studentų teigia, kad išvis nesportuoja. 27,1%
studentų reguliaria sportine veikla užsiima jau ilgiau nei metus. Iš sporto šakų studentai dažniausiai renkasi sporto
klubą, pratimus namuose ir bėgimą. 41,2% studentų pastebėjo, kad pradėjus sportuoti pagerėjo jų mokymosi
efektyvumas. 50,0% studentų pradėję sportuoti didelių studijų vidurkio pokyčių nepastebėjo, tačiau palyginus
sportuojančių ir nesportuojančių studentų pažymių vidurkius, matyti, kad sportuojančių studentų vidurkis yra
statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnis nei nesportuojančių.
Išvados. Trečdalis tirtų studentų užsiima reguliaria fizine veikla, likusieji sportuoja nereguliariai, retai ar nesportuoja.
Sportuojančių studentų studijų vidurkis yra statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnis nei nesportuojančių.
Raktažodžiai: fizinis aktyvumas, akademiniai rezultatai, studentai
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
41
ĮVADAS
Fizinis aktyvumas visais laikais buvo vertinamas kaip
vienas efektyviausių fizinės ir protinės sveikatos
palaikymo būdų. Pasaulio sveikatos organizacija
(PSO) fizinį aktyvumą apibrėžia kaip kūno judesius,
reikalaujančius energijos sąnaudų ir atliekamus
skeleto raumenų [1]. Reguliari fizinė veikla ne tik
padeda apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos
ligų, insulto, cukrinio diabeto bei palaikyti sveikatai
optimalų kūno svorį, bet ir padeda pagerinti protinę
veiklą bei atmintį [2,3]. Pastarieji fizinio aktyvumo
privalumai yra ypač svarbūs medicinos studentams,
kurie praleidžia daug laiko protiškai dirbdami ir
bandydami įsiminti didelį informacijos kiekį. British
Columbia universitete daryto tyrimo metu nustatyta,
kad reguliarūs aerobiniai pratimai, kurie padidina
širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) ir paskatina prakaito
liaukų veiklą, lemia hipokampo didėjimą [3].
Hipokampas yra smegenų sritis, atsakinga už žodinę
(verbalinę) atmintį bei mokymąsi [3]. Ilgalaikė
reguliari fizinė veikla tiesiogiai mažina atsparumą
insulinui, slopina uždegiminius procesus bei
stimuliuoja augimo faktorių išskyrimą, kurie
smegenyse lemia optimalią ląstelių veiklą, naujų
kraujagyslių susidarymą bei smegenų ląstelių išlikimą
[3]. Netiesiogiai fizinis aktyvumas gerina miegą,
nuotaiką bei mažiną stresą ir nerimą [3]. Visa tai
leidžia manyti, kad fizinis aktyvumas yra ypač svarbus
nuolatos intensyviai protiškai dirbantiems asmenims.
Minėtas tyrimas British Columbia universitete nustatė,
kad smegenų dalys, kurios yra atsakingos už mąstymą
ir atmintį (prefrontalinė ir medialinė temporalinė
smegenų žievės dalis), yra didesnės pas reguliariai
sportuojančius žmones [3]. Nacionalinis
biotechnologijų ir medicininės literatūros publikacijų
centras nustatė, kad aerobinio aktyvumo palaikymas
yra susijęs su smegenų struktūros ir funkcijų
tobulėjimu [4]. Šio centro duomenimis nuolatinis
fizinis aktyvumas gerina kognityvines smegenų
funkcijas, susijusias su dėmesio koncentracija ir
atmintimi [4].
Tai, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia smegenų
kognityvines funkcijas pastebėta ir kituose tyrimuose
[4–7]. Neuromokslų tyrėjai iš Irano nustatė, kad
smegenų struktūra gali keistis priklausomai nuo
aplinkos veiksnių ir gyvenimo būdo, o fizinis
aktyvumas yra vienas iš reikšmingiausių smegenų
struktūrą ir funkcijas galinčių modifikuoti veiksnių
[8]. Šių mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad
didelis smegenų tinklas, lygus 82 % visos pilkosios
smegenų medžiagos masės, yra susijęs su fiziniu
aktyvumu, kas reiškia, kad reguliariai sportuodami
galime keisti šios smegenų dalies struktūrą, taip
įtakodami ir teigiamus smegenų funkcijų pasikeitimus
[8]. Tokie tyrimo rezultatai turėtų paskatinti fizinio
aktyvumo taikymą pedagoginiais tikslais
moksleiviams ir studentams, siekiant pagerinti jų
smegenų pažintines funkcijas, atmintį ir mokymosi
efektyvumą bei siekiant išvengti su amžiumi
susijusios smegenų audinio degeneracijos.
Tyrimai rodo, kad reguliarūs fiziniai pratimai yra
stiprus genų moduliatorius, kuris lemia struktūrinius ir
funkcinius smegenų pokyčius, kurie turi įtakos
pagerėjusiai kognityvinei smegenų funkcijai bei
geresnei savijautai [9–11]. Vienas tokių tyrimų buvo
atliktas Italijos universitete Magna Graecia, kurio
metu nustatyta, kad fizinis aktyvumas sukelia ryškius
genų ekspresijos ir jos baltyminių produktų pokyčius,
lemiančius gerėjančią smegenų pažinimo ir atminties
funkciją [11]. Tyrimo metu buvo gilintasi į fizinio
aktyvumo įtaką kognityvinėms smegenų funkcijoms
tiek sveikuose, tiek sergančiuose individuose, gilintasi
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
42
į molekulinį ir genetinį poveikio lygmenis, didelis
dėmesys skirtas smegenų neuroplastiškumui ir jį
įtakojantiems veiksniams [11]. Nustatyta, kad fizinis
aktyvumas yra vienas iš neuroplastiškumą skatinančių
veiksnių, lemiančių smegenų struktūrinius pokyčius
[11]. Šio tyrimo metu įrodyta, kad morfologiniai
smegenų pakitimai lemia ir smegenų funkcinius
pakitimus, teigiamai atsiliepiančius pažintinėms
funkcijoms, itin svarbioms mokymosi procese [11].
David R. Jacobs, profesorius ir mokslininkas
Minesotos Visuomenės Sveikatos universitete, ilgą
laiką tyrė fizinio aktyvumo įtaką smegenų funkcijoms
[12]. Mokslininkas savo tyrimų metu nustatė, kad
siekiant išlaikyti normalią smegenų kognityvinę
funkciją, smegenys turi būti nuolatos aprūpinamos
pakankamu deguonies ir kitų cheminių medžiagų
kiekiu, pasiekiančių smegenis per kraujagyslių tinką
[12]. Fizinė veikla padeda kraujui transportuoti
naudingas medžiagas į smegenis bei išlaikyti
kraujagysles nepažeistas, taip pat aktyvina
mitochondrijų sintezę, kurios generuoja ir palaiko
ląstelinę energiją tiek raumenyse, tiek smegenyse,
todėl po aktyvios treniruotės suaktyvėja smegenų
veikla ir greičiau įsimenama informacija [12]. Tuo
tarpu padidėjęs širdies susitraukimų dažnis (ŠSD)
skatina neurogenezę – organizmo gebą sintetinti
naujas smegenų ląsteles [12]. Šis mokslininkas atliko
ne vieną tyrimą, įrodantį neginčijamą ryšį tarp fizinio
aktyvumo ir kognityvinės smegenų funkcijos [12].
Pavyzdžiui, 2014 metais jo atliktame tyrime, kuriame
buvo 25 metus stebimi 2747 sveiki asmenys (18-30 m.
amžiaus), buvo nustatyta, kad fizinis aktyvumas daro
ilgalaikę įtaką pažintinei smegenų funkcijai. 1985-
aisiais metais buvo įvertintas tiriamųjų treniruotumas
naudojantis krūvio elektrokardiograma (Tredmilo
krūvio mėginiu) (tiriamieji turėjo eiti aukštyn šlaitu,
kuris kas 2 minutes tapdavo vis statesnis). Jie
vidutiniškai ėjo 10 minučių 3,4 mylių per valandą
greičiu su 18 % pakeltu šlaitu. Prasčiau pasirodžiusieji
įveikė tik apie 7 minutes, o geriau fiziškai pasirengę –
apie 13 minučių. Antrasis Tredmilio krūvio mėginys
(krūvio elektrokardiograma) 2005 metais atskleidė,
kad su amžiumi dalyvių treniruotumas, kaip ir tikėtasi,
sumažėjo, tačiau tie dalyviai, kurie buvo geresnės
fizinės formos 1985 metais, buvo labiau linkę išlikti
fiziškai stipresni ir po 20 metų. Po penkerių metų
(2010 metais) tyrimo dalyviai buvo paprašyti atlikti
testus, pagal kuriuos buvo galima vertinti jų pažintinę,
atminties, informacijos apdorojimo ir vykdomąją
smegenų funkcijas – dydžius, nusakančius tiriamųjų
gebėjimą mokytis, priežasčių ir problemų sprendimą.
Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tie dalyviai, kurie
buvo labiau treniruoti 1985 metais, teste pasirodė
apytiksliai 10 % geriau nei tie, kurie tuomet buvo
mažiau treniruoti [12]. Taigi, mokslininko atlikti
tyrimai patvirtino, kad sveiki, reguliariai
besitreniruojantys žmonės gali išlaikyti ir pagerinti
savo smegenų funkciją ilgam laikui.
Tuo tarpu Danijos universitete mokslininkai
nusprendė ištirti sporto įtaką jaunuolių kognityvinei
smegenų funkcijai [13]. Jauno amžiaus dalyviai
(paaugliai bei jauni suaugusieji) pasirinkti dėl to, kad
tokio amžiaus vis dar bręsta prefrontalinė žievės dalis,
kuri yra atsakinga už pažinimą. Šis tyrimas analizavo
asociacijas tarp aeorobinio treniruotumo ir
kognityvinių kontrolės centrų jaunuolių smegenyse.
Mokslininkai vertino jaunuolių fizinio treniruotumo
būklę Anderseno protarpinio bėgimo testu, o smegenų
pažintines funkcijas tyrė dviem testais: smegenų
pažinimo lankstumo ir slopinimo kontroliavimo testu.
Taip pat buvo tirtas dalyvių reakcijos laikas ir
tikslumas. Asociacijos tarp kognityvinių duomenų ir
treniruotumo buvo įvertintos tiesine regresija,
įvertinus potencialiai klaidinančius faktorius. Tyrimo
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
43
rezultatai parodė, kad didesnis treniruotumas yra
susijęs su trumpesniu reakcijos laiku ir didesniu
tikslumu, gebėjimu geriau ir greičiau įsisavinti
informaciją, priimti greitus ir tikslius sprendimus [13].
Taigi tyrimas patvirtino teigiamą fizinio aktyvumo
įtaką jaunuolių kognityvinei smegenų funkcijai.
Tuo tarpu Lietuvoje Vilniaus universiteto daryto
tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dalis studentų (74
%) laisvalaikiu mankštinasi, 67,9 % studentų fizinio
aktyvumo trukmė yra ilgesnė nei 1 valanda per savaitę,
o 44, 9 % studentų per paskutinį mėnesį lengviems
fiziniams pratimams skyrė ne mažiau kaip 4 valandas
[14]. Tokie tyrimo rezultatai gali atrodyti gana
optimistiški, tačiau pasidomėjus PSO
rekomenduojamomis fizinio aktyvumo normomis,
akivaizdu, kad gauti tyrimo rezultatai rodo
nepakankamą studentų fizinį aktyvumą [15]. PSO
rekomenduoja kasdien ne mažiau kaip 60 min. skirti
vidutinio intensyvumo fizinei veiklai [15], tuo tarpu
anot tyrimo daugiau nei pusė ištirtų studentų per
pastarąjį mėnesį neskyrė fiziniams pratimams net 4
valandų. Taigi, galima daryti išvadą, kad daugelis tirtų
studentų buvo nepakankamai fiziškai aktyvūs, kas gali
neigiamai atsiliepti tiek jų sveikatai, tiek mokymosi
rezultatams.
Visi šie Lietuvoje ir pasaulyje atlikti tyrimai
atskleidžia šios temos aktualumą ir neginčijamą
fizinio aktyvumo naudą smegenų kognityvinėms
funkcijoms. Todėl yra itin svarbu domėtis studentų
fizinio aktyvumo įpročiais ir toliau tirti, kaip fizinis
aktyvumas veikia jų smegenų veiklą bei mokymosi
rezultatus. Dėl šios priežasties atlikome tyrimą, kurio
metu išanalizavome Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto (LSMU) medicinos studentų fizinės
veiklos įpročius paprašius juos atsakyti į tam skirtos
anketos klausimus bei palyginome sportuojančių ir
nesportuojančių studentų akademinius rezultatus.
METODIKA
Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo atliekamas
Kauno mieste Lietuvos sveikatos mokslų universitete
2018 m. spalio 10-25 dienomis. LSMU Medicinos
akademijos III kurso studentai buvo paprašyti
užpildyti anoniminę internetinę anketą, sudarytą iš 10
klausimų.
Tyrimo objektas. Studentų fizinis aktyvumas ir jo
sąsaja su studentų akademiniais pasiekimais.
Tyrimo metodai. Epidemiologinio tyrimo tipas –
stebėjimo analitinis momentinis (paplitimo) tyrimas.
Tyrimo intrumentas – anketa. Anketa sudaryta iš 10
klausimų. Pirmieji 2 klausimai yra socialiniai
demografiniai (amžius ir lytis), kiti 4 klausimai skirti
studentų fizinio aktyvumo įpročiams analizuoti ir dar
4 klausimai, kuriais bandyta išsiaiškinti sąsajas tarp
studentų fizinio aktyvumo ir mokymosi efektyvumo
bei studijų rezultatų.
Tyriamųjų atranka. Tiriamoji populiacija
(generalinė aibė) – LSMU Medicinos akademijos III
kurso studentai (N=300). Apskaičiuota, kad tyrimo
imties tūrį turi sudaryti mažiausiai 169 asmenys. Buvo
apklaustas pakankamas kiekis LSMU Medicinos
akademijos III kurso studentų (n=170). Tiriamieji
buvo atrinkti netikimybinės patogiosios atrankos
metodu.
Respondentų socialinė demografinė struktūra.
Tiriamųjų amžius svyravo nuo 20 iki 24 metų
(amžiaus vidurkis - 21,22 ± 0,734 m.). Tirti 37 vyrai ir
133 moterys.
Duomenų analizės metodai. Statistinė duomenų
analizė atlikta naudojant programinį paketą „IBM
SPSS Statistics 22“. Taikyta aprašomoji statistika –
vardiniams ir ranginiams kintamiesiems skaičiuotas
dažnis, o intervaliniams - vidurkis, standartinė
paklaida, standartinis nuokrypis, mažiausia reikšmė,
didžiausia reikšmė ir kt. Skirstinių normalumas
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
44
tikrintas Kolmogorovo-Smirnovo testu.
Intervaliniams kintamiesiems, kurie pasiskirstę ne
pagal Gauso dėsnį, taikyti neparametriniai kriterijai.
Nepriklausomoms imtims lyginti taikyti Chi kvadrato
(χ
2
), z ir Mann-Whitney kriterijai. Kelioms imtims,
neatitinkančioms normalumo kriterijų, lyginti taikytas
Kruskal-Wallis kriterijus. Tikrinant statistines
hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
REZULTATAI
Iš viso tyrime dalyvavo 170 Lietuvos sveikatos
mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos
III kurso studentų (37 vaikinai ir 133 merginos), kurie
buvo paprašyti atsakyti į 10 internetinės anketos
klausimų. Apklaustųjų amžiaus vidurkis 21,2 metai.
Medicinos studentų fizinio aktyvumo įpročiai
Pirmiausia buvo tirti III kurso medicinos studentų
fizinio aktyvumo įpročiai. Tam buvo skirti 4 anketos
klausimai, analizuojantys, ar studentai skiria laiko
sportui, kiek jo skiria bei kaip ilgai užsiima sportine
veikla. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad reguliariai
(bent 2-3 kartus per savaitę) sportuoja tik 31,5 %
studentų, 42,4% sportuoja nereguliariai arba retai, o
net 26,1% studentų teigė, jog išvis nesportuoja (žiūr. 1
pav.).
1 lentelė. III kurso medicinos studentų fizinio
aktyvumo ypatumai
Fizinio aktyvumo
ypatumai
Dažnis
(N)
Procentinė
dalis (%)
Sporto dažnis
Kiekvieną dieną bent 30
min
6
3,5
3-5 kartus per savaitę bent
po 1h
34
20,0
3-5 kartus per savaitę <1h
15
8,8
1-2 kartus per savaitę bent
po 1h
29
17,1
1-2 kartus per savaitę <1h
15
8,8
1-2 kartus per mėnesį
36
21,2
Nesportuoja
35
20,6
Reguliaraus sporto trukmė
Daugiau nei 1 m.
46
27,1
6-12 mėnesių
11
6,5
3-5 mėnesius
6
3,5
Mažiau nei 3 mėnesius
12
7,1
Nereguliariai arba mažiau
nei 2 kartus per savaitę
37
21,8
Nesportuoja
58
34,1
Vertinant kaip dažnai studentai skyrė laiko aktyviai
fizinei veiklai paaiškėjo, kad didžioji dalis studentų
(58,2%) sportavo bent 1-2 kartus per savaitę, tačiau
likusieji (41,8%) sportavo tik 1-2 kartus per mėnesį
arba išvis nesportavo (žiūr. 1 lentelę). Nustatyta, kad
beveik trečdalis (27,1 %) studentų reguliariai sportavo
jau daugiau nei metus. Visgi dauguma studentų
(55,9%) teigė, kad sportuoja nereguliariai, retai arba iš
viso nesportuoja (žiūr.1 lentelę).
Vertinant, kokias sportines veiklas studentai rinkosi,
nustatyta, kad iš sportuojančių studentų dauguma
(31,8% visų studentų) lankė sporto klubą, taip pat
nemažai studentų darė pratimus namuose (24,1%) bei
bėgiojo (22,9%). Likusieji rinkosi kitas sporto šakas
(aerobiką, dviračių sportą, krepšinį, tenisą, šokius ir
kt.). Palyginus vaikinų ir merginų mėgiamas sporto
šakas (žiūr. 2 pav.), paaiškėjo, kad moterys daugiau
nei 5 kartus dažniau renkasi bėgimą ir pratimus
namuose nei vyrai, tačiau vyrai žymiai dažniau nei
moterys rinkosi krepšinį, futbolą ir dviračių sportą.
Tuo tarpu sporto klubo lankymas buvo populiarus tiek
tarp vaikinų, tiek tarp merginų.
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
45
2 pav. Vyrų ir moterų mėgiamos sporto šakos (proc.)
Sportuojančių ir nesportuojančių studentų
akademinių rezultatų palyginimas
Kitais anketos klausimais buvo tiriamas studentų
mokymosi efektyvumas ir akademiniai rezultatai,
siekiant palyginti sportuojančių ir nesportuojančių
studentų studijų rezultatus. Paklausus studentų, ar
pradėjus sportuoti nepasikeitė jų mokymosi
efektyvumas bei atmintis, didžioji dalis sportuojančių
studentų teigė, kad pastebėjo padidėjusį mokymosi
efektyvumą (41,2% visų apklaustųjų), mažesnė dalis
(20,6%) sportuojančių studentų teigė, kad didelių
pokyčių nepastebėjo, o likusieji sportine veikla
užsiimantys studentai rinkosi atsakymą “kita” ir
pakomentavo, kad sportuoja labai ilgą laiką, todėl
pokyčius pastebėti sunku (žiūr. 2 lentelę). Vis dėlto
paklausus studentų, ar pradėjus reguliariai sportuoti
nepastebėjo studijų vidurkio pokyčių, dauguma
(50,0% visų apklaustųjų) teigė, kad didelių pokyčių
nepastebėjo. Vidurkio padidėjimą pastebėjo tik 8,3%
visų studentų, o studentai pasirinkę atsakymo variantą
„kita“ teigė, kad sportuoja visą gyvenimą arba labai
ilgą laiką, todėl vidurkio pokyčių pastebėti negalėjo
(žiūr. 3 lentelę). Buvo ir studentų, kuriems pradėjus
sportuoti studijų vidurkis sumažėjo dėl atsiradusios
laiko stokos ar kitų priežasčių, tačiau jų buvo palyginti
nedaug (7,1%).
2 lentelė. Mokymosi efektyvumo pokyčiai pradėjus
sportuoti
Mokymosi
efektyvumas
Dažnis (N)
Procentinė
dalis (%)
Labai pagerėjo
43
25,3
Pagerėjo
27
15,9
Nepakito
35
20,6
Nesportuoja
53
31,2
Kita
12
7,1
3 lentelė. Studentų vidurkio pokyčiai, pradėjus
sportuoti
Dažnis (N)
Procentinė
dalis (%)
10
5,9
4
2,4
85
50,0
10
5,9
2
1,2
55
32,4
4
2,4
5,4
0,0 0,0 0,0
27,0
16,2
5,4
29,7
0,0
10,8
5,4 5,4
0,0
27,8
10,5
6,0
7,5
1,5
0,0
29,3
32,3
9,0
2,3
0,8
2,3 2,3
0
5
10
15
20
25
30
35
Bėgimas
Aerobika
Joga
Tenisas
Krepšinis
Futbolas
Pratimai…
Sporto klubas
Šokiai
Dviračių…
Kovos menai
Spartus…
Tinklinis
Studentų dalis (proc.)
Vyrų ir moterų mėgiamos sporto šakos
Vyrai Moterys
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
46
Galiausiai išanalizavus studijų vidurkio
priklausomybę nuo sporto dažnio, matyti, kad
mažėjant sportinės veiklos dažniui mažėja ir studijų
vidurkis (žiūr. 4 lentelę). Skirtingus fizinio aktyvumo
įpročius turinčių studentų mokymosi vidurkis
statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05), o palyginus
dažniausiai sportuojančių (kasdien bent po 30
minučių) studentų studijų vidurkį (9,33) su
nesportuojančių studentų studijų vidurkiu (8,33),
paaiškėjo, kad studentų, sportuojančių kasdien, studijų
vidurkis yra statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnis
nei nesportuojančių studentų.
4 lentelė. Studentų mokymosi vidurkio priklausomybė nuo sporto dažnio
Sporto dažnis
Studentų
dalis
(proc.)
Vidurkis
Standartinis
nuokrypis
Standartinė
paklaida
Apatinė
riba
Viršutinė riba
Kiekvieną dieną bent po 30
min
6
9,33*
0,52
0,21
8,79
9,88
3-5 kartus per savaitę (bent
po 1h)
34
9,03
0,98
0,17
8,09
8,77
3-5 kartus per savaitę (<1h)
15
9,00
0,53
0,14
8,70
9,30
1-2 kartus per savaitę (bent
po 1h)
29
8,64
0,64
0,12
8,40
8,88
1-2 kartus per savaitę (<1h)
15
8,60
0,54
0,14
8,30
8,90
1-2 kartus per mėnesį
36
8,50
0,59
0,10
8,30
8,70
Nesportuoja
35
8,33*
0,93
0,16
8,01
8,65
Iš viso
170
8,78
0,78
0,06
8,44
8,67
p<0,05, *df = 39 (df - degrees of freedom – laisvės laipsniai), p<0,05
Siekiant bendrai palyginti sportuojančių (tiek,
reguliariai, tiek nereguliariai ar retai) ir
nesportuojančių studentų akademinius rezultatus,
tiriamieji buvo paskirstyti į 2 imtis: sportuojančius ir
nesportuojančius. Atlikus analizę paaiškėjo, kad
nepaisant sporto dažnumo, sportuojančių studentų
vidurkis yra statistiškai reikšmingai didesnis nei tų,
kurie visiškai neskiria laiko sportui (žiūr. 5 lentelę).
Siekiant nustatyti, ar ilgalaikis fizinis aktyvumas turi
didesnės įtakos pagerėjusiai protinei veiklai ir
atminčiai, buvo lyginamas studentų, užsiimančių
reguliaria sportine veikla jau ilgiau nei metus, ir
nesportuojančių studentų pažymių vidurkis. Ilgą laiką
sportuojančių studentų studijų vidurkis buvo taip pat
statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnis nei
nesportuojančių (žiūr. 6 lentelę).
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
47
5 lentelė. Sportuojančių ir nesportuojančių studentų vidurkio palyginimas
Imtys
Studentų dalis
(N/proc.)
Vidurkis
Standartinis
nuokrypis
Standartinės
paklaidos vidurkis
Sportuojantys
117/ 68,82
8,74
0,75
0,07
Nesportuojantys
53/ 31,18
8,47
0,84
0,11
p<0,05, df = 168
6 lentelė. Ilgą laiką sportuojančių ir nesportuojančių studentų studijų vidurkio palyginimas
Imtys
Studentų dalis
(N/proc.)
Vidurkis
Standartinis
nuokrypis
Standartinės
paklaidos vidurkis
Sportuojantys ilgiau
nei 1 m.
46/ 27,06
8,76
0,79
0,12
Nesportuojantys
58/ 34,12
8,41
0,82
0,11
p<0,05
DISKUSIJA
Atliktas stebėjimo analitinis momentinis (paplitimo)
tyrimas, kurio metu vertintas LSMU medicinos
studentų fizinis aktyvumas ir jo sąsaja su studentų
akademiniais pasiekimais. Gauti tyrimo rezultatai
buvo tokie, kokių tikėtasi – nors patys studentai,
pradėję sportuoti, didelių studijų vidurkio pokyčių
nepastebėjo, tačiau išanalizavus sportuojančių ir
nesportuojančių studentų studijų rezultatus nustatyta,
kad sportuojančių studentų akademiniai rezultatai
buvo statistiškai reikšmingai didesni nei mažiau
aktyvių studentų.
Lyginant su kitų mokslininkų atliktais tyrimais [5,9–
13,16], kurie pabrėžia fizinio aktyvumo naudą
kognityvinei smegenų funkcijai, galima teigti, kad šis
tyrimas taip pat patvirtina reguliaraus sporto naudą
smegenų veiklai, kadangi ištirtų studentų akademiniai
pasiekimai pagal atliktą statistinę duomenų analizę
reikšmingai skyrėsi tarp fiziškai aktyvių ir neaktyvių
studentų t.y. fiziškai aktyvių studentų akademiniai
rezultatai buvo statistiškai reikšmingai (p<0,05)
didesni.
Tyrimo metu nustatyta, kad tik trečdalis medicinos
studentų reguliariai treniravosi t.y. užsiimė sau
patinkančia sportine veikla bent 2-3 kartus per savaitę,
likusieji sportavo retai, nereguliariai arba išvis
nesportavo. Lyginant LSMU studentų fizinį aktyvumą
su 2015 metais Vilniaus universitete vertintu Lietuvos
studentų fiziniu aktyvumu [14], galima teigti, kad
LSMU Medicinos akademijos studentai yra fiziškai
aktyvesni.
Atsižvelgiant į ilgalaikio reguliaraus sporto naudą
smegenų veiklai [11,12] buvo svarbu sužinoti, kaip
ilgai sportuojantys studentai užsiima reguliaria
sportine veikla. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad
beveik trečdalis (27,1 %) studentų reguliariai sportavo
jau daugiau nei metus. Šiai grupei žmonių, pasak
įvairių mokslinių šaltinių [9–12], labiausiai tikėtini
geresni akademiniai rezultatai dėl suaktyvėjusios
smegenų veiklos, kurią lemia ilgalaikis fizinis
aktyvumas. Tai patvirtino ir tyrimo rezultatai - ilgą
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
48
laiką sportuojančių studentų studijų vidurkis buvo taip
pat statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnis nei
nesportuojančių.
Siekiant tiksliau ištirti fizinio aktyvumo įtaką studentų
protinei veiklai bei akademiniams pasiekimams
reikėtų atlikti detalesnį, ilgiau trunkantį ir didesnės
imties tyrimą (ypač didesnio vyrų skaičiaus, kuris
šiame tyrime buvo per mažas palyginti su dalyvavusių
moterų skaičiumi), tačiau šis tyrimas gana patikimai
atskleidžia LSMU Medicinos akademijos III kurso
studentų akademinių pasiekimų priklausomybę nuo
fizinio aktyvumo.
IŠVADOS
1. Nustatyta, kad tik trečdalis medicinos studentų
reguliariai treniruojasi t.y. užsiima sau patinkančia
sportine veikla bent 2-3 kartus per savaitę, likusieji
sportuoja retai, nereguliariai arba išvis nesportuoja.
27,1 % tirtų studentų užsiima aktyvia fizine veikla jau
ilgiau nei metus. Dauguma sportuojančių studentų
renkasi tokias sportines veiklas kaip bėgimas, sporto
klubas bei sportas namuose.
2. Išanalizavus tyrimo rezultatus matyti, kad nors
sportuojantys studentai ir nepastebėjo didelių vidurkio
pokyčių pradėję sportuoti, tačiau palyginus
sportuojančių ir nesportuojančių studentų studijų
rezultatus nustatyta, kad sportuojančių studentų
vidurkis yra statistiškai reikšmingai (p<0,05) didesnis
nei nesportuojančių.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas turėtų
aktyviau skatinti studentų fizinį aktyvumą. Tai
padaryti padėtų įvairių seminarų rengimas juose
aptariant fizinio aktyvumo naudą tiek smegenų
veiklai, tiek bendrai organizmo būklei, pateikiant tai
pagrindžiančių mokslinių tyrimų rezultatus. Taip pat
galėtų būti organizuojami įvairūs sporto būreliai,
sporto šventės, kurių metu studentai būtų skatinami
skirti daugiau laiko aktyviai fizinei veiklai. Kuo
daugiau tokių renginių būtų organizuojama, tuo
daugiau studentų sužinotų naudingos informacijos
apie sporto naudą, kas galimai paskatintų juos įprasti
prie reguliaraus fizinio aktyvumo ir tokiu būdu gerinti
savo fizinę būklę, bendrą savijautą ir smegenų veiklą.
Norint pakartoti atliktą tyrimą, siekiant didesnio
tikslumo ir gautų rezultatų patikimumo
rekomenduotina paskatinti daugiau vaikinų dalyvauti
tyrime, kadangi šio tyrimo metu jų buvo per mažai
(37) lyginant su dalyvavusių merginų skaičiumi (133).
Literatūros šaltiniai
1. Physical activity [Internet]. World Health
Organization. 2020. Available from:
https://www.who.int/news-room/fact-
sheets/detail/physical-activity
2. Erickson K, Hillman C, Stillman C, Ballard R,
Bloodgood B, Conroy D, et al. the 2018 Physical
Activity Guidelines. Med Sci Sport Exerc.
2020;51(6):1242–51.
3. Godman H. Regular exercise changes the brain to
improve memory, thinking skills [Internet]. Harward
Health Publishing. 2014. Available from:
https://www.health.harvard.edu/blog/regular-
exercise-changes-brain-improve-memory-thinking-
skills-201404097110
4. Kohl HW, Cook HD, Van Dusen DP, Kelder SH,
Kohl HW, Ranjit N, et al. Educating the study body:
taking physical activity and physical education to
school. Chapter 4: Physical Activity, Fitness, and
Physical Education: Effects on Academic
Performance. Vol. 81, Journal of School Health. 2013.
161–187 p.
5. Erickson KI, Hillman CH, Kramer AF. Physical
activity, brain, and cognition. Curr Opin Behav Sci
Journal of Medical Sciences. Nov 26, 2022 - Volume 10 | Issue 4. Electronic - ISSN: 2345-0592
49
[Internet]. 2015;4:27–32. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.cobeha.2015.01.005
6. Donnelly JE, Ed D, Co-chair F, Hillman CH, Co-
chair PD, Ph D, et al. Physical activity, fitness,
cognitive function, and academic achievement in
children: A systematic review [Internet]. Vol. 48,
Medicine and Science in Sports and Exercise. 2017.
1197–1222 p. Available from:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4874
515/pdf/nihms759814.pdf
7. Biddle SJH, Ciaccioni S, Thomas G, Vergeer I.
Physical activity and mental health in children and
adolescents: An updated review of reviews and an
analysis of causality. Psychol Sport Exerc [Internet].
2019;42(September 2018):146–55. Available from:
https://doi.org/10.1016/j.psychsport.2018.08.011
8. Batouli SAH, Saba V. At least eighty percent of
brain grey matter is modifiable by physical activity: A
review study. Behav Brain Res [Internet].
2017;332:204–17. Available from:
http://dx.doi.org/10.1016/j.bbr.2017.06.002
9. Sanchis-Gomar F, Garcia-Gimenez JL, Perez-Quilis
C, Gomez-Cabrera MC, Pallardo F V., Lippi G.
Physical exercise as an epigenetic modulator:
Eustress, the “positive stress” as an effector of gene
expression. J Strength Cond Res. 2012;26(12):3469–
72.
10. Fernandesa J, Aridac, Ricardo Mario FG-P.
Physical Exercise as an Epigenetic Modulator of Brain
Plasticity and Cognition. Physiol Behav.
2016;176(3):139–48.
11. Mandolesi L, Polverino A, Montuori S, Foti F,
Ferraioli G, Sorrentino P, et al. Effects of physical
exercise on cognitive functioning and wellbeing:
Biological and psychological benefits. Front Psychol.
2018;9(APR):1–11.
12. Jacobs DR. How does exercise benefit cognition?
Sci Am Mind. 2016;27(5):72–72.
13. Westfall DR, Gejl AK, Tarp J, Wedderkopp N,
Kramer AF, Hillman CH, et al. Associations between
aerobic fitness and cognitive control in adolescents.
Front Psychol. 2018;9(AUG):1–11.
14. Dobrovolskij V, Stukas R. Lietuvos aukštųjų
universitetinių mokyklų studentų fizinio aktyvumo
ypatumai. Visuomenės Sveik. 2015;1(1):22–30.
15. PSO Europos regiono Fizinio aktyvumo strategija
2016–2025 m. – visai Europai reikšmingas sprendimas
priimtas Lietuvoje [Internet]. Sveikatos apsaugos
ministerija. 2015. Available from: PSO Europos
regiono Fizinio aktyvumo strategija 2016–2025 m. –
visai Europai reikšmingas sprendimas priimtas
Lietuvoje
16. Padulo J, Bragazzi NL, De Giorgio A, Grgantov Z,
Prato S, Ardigò LP. The effect of physical activity on
cognitive performance in an Italian elementary school:
Insights from a pilot study using structural equation
modeling. Front Physiol. 2019;10(March):1–9.