Alisa Pozniak1
1Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Influenza is an acute viral respiratory infection. Influenza viruses spread through respiratory droplets and are characterized by frequent mutations that lead to antigenicity changes. According to the World Health Organization, seasonal influenza epidemics cause approximately 4 million cases of severe illness and 250,000 to 500,000 deaths each year globally.
Aim: to review the diagnosis and treatment of influenza.
Methodology: literature sources were selected from PubMed database following dates from 2017 to 2022 using keywords and their combinations: influenza, rapid antigen test, neuraminidase inhibitors, favipiravir, baloxavir.
Results. Influenza should be suspected in patients who develop acute respiratory symptoms during the influenza season. Diagnostic tests available for influenza include rapid antigen and molecular tests, polymerase chain reaction tests, virological culture. Antiviral therapy should be initiated in patients who are at increased risk of complications from influenza. The neuraminidase inhibitors zanamivir and oseltamivir are used for specific antiviral therapy. New antivirals such as peramivir, favipiravir, laninamivir and baloxavir have emerged as a promising new treatment approach.
Conclusions. Influenza is a serious infectious disease that can lead to life-threatening complications. Virological diagnosis is based on specific epidemiological data, clinical symptoms and laboratory tests. Neuraminidase inhibitors are recommended for early treatment. Several cases of zanamivir and oseltamivir-resistant virus have been reported. That is the reason why different approaches for antiviral treatment are being investigated.
Keywords: influenza, rapid antigen test, neuraminidase inhibitors, favipiravir, baloxavir.
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
19
Medical Sciences 2022 Vol. 10 (2), p. 19-28, https://doi.org/10.53453/ms.2022.05.3
Diagnosis and treatment of influenza: a literature review
Alisa Pozniak
1
1
Faculty of Medicine, Vilnius University, Vilnius, Lithuania
Abstract
Background. Influenza is an acute viral respiratory infection. Influenza viruses spread through respiratory
droplets and are characterized by frequent mutations that lead to antigenicity changes. According to the
World Health Organization, seasonal influenza epidemics cause approximately 4 million cases of severe
illness and 250,000 to 500,000 deaths each year globally.
Aim: to review the diagnosis and treatment of influenza.
Methodology: literature sources were selected from PubMed database following dates from 2017 to 2022
using keywords and their combinations: influenza, rapid antigen test, neuraminidase inhibitors, favipiravir,
baloxavir.
Results. Influenza should be suspected in patients who develop acute respiratory symptoms during the
influenza season. Diagnostic tests available for influenza include rapid antigen and molecular tests,
polymerase chain reaction tests, virological culture. Antiviral therapy should be initiated in patients who
are at increased risk of complications from influenza. The neuraminidase inhibitors zanamivir and
oseltamivir are used for specific antiviral therapy. New antivirals such as peramivir, favipiravir, laninamivir
and baloxavir have emerged as a promising new treatment approach.
Conclusions. Influenza is a serious infectious disease that can lead to life-threatening complications.
Virological diagnosis is based on specific epidemiological data, clinical symptoms and laboratory tests.
Neuraminidase inhibitors are recommended for early treatment. Several cases of zanamivir and oseltamivir-
resistant virus have been reported. That is the reason why different approaches for antiviral treatment are
being investigated.
Keywords: influenza, rapid antigen test, neuraminidase inhibitors, favipiravir, baloxavir.
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
20
Gripo diagnostika ir gydymas: literatūros apžvalga
Alisa Pozniak
1
1
Medicinos fakultetas, Vilniaus Universitetas, Vilnius, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Gripas – ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Gripo virusai
pasižymi dažnomis mutacijomis, dėl kurių kinta antigeninės viruso savybės. Pasaulio sveikatos
organizacijos duomenimis, kiekvieno sezono metu pasaulyje registruojama apie 4 milijonus sunkių ligos
atvejų. Dėl sezoninio gripo kasmet miršta nuo 250 – 500 tūkstančių žmonių visame pasaulyje.
Tikslas: apžvelgti gripo diagnostiką ir gydymą.
Metodika: literatūros paieškai buvo naudojama PubMed duomenų bazė. Publikacijos rinktos nuo 2017 iki
2022 metų, naudojant raktinius žodžius ir jų derinius: gripas, greitasis antigeno testas, neuraminidazės
inhibitoriai, favipiraviras, baloksaviras.
Rezultatai. Gripą reikėtų įtarti pacientams, kuriems pasireiškia ūminiai respiraciniai ir bendrieji
simptomai gripo sezono metu. Laboratoriniais tyrimais gripą galima patvirtinti atliekant greituosius
antigeno ir molekulinius testus, polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testus, virusologinius pasėlius.
Antivirusinis gydymas turėtų būti skiriamas hospitalizuojamiems, sergantiems sunkia, komplikuota arba
progresuojančia gripo forma bei turintiems didesnę gripo komplikacijų riziką pacientams. Specifiniam
antivirusiniam gydymui naudojami neuraminidazės inhibitoriai zanamiviras ir oseltamiviras. Daug
žadantys yra nauji antivirusiniai preparatai - peramiviras, favipiraviras, laninamiviras bei baloksaviras.
Išvados. Gripas – rimta užkrečiama liga, galinti sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Infekcija
diagnozuojama pagal būdingus epidemiologinius duomenis, klinikinius simptomus bei atliekant
laboratorinius tyrimus. Ankstyvam gydymui rekomenduojami neuraminidazės inhibitoriai. Yra registruoti
keli oseltamivirui ir zanamivirui atsparaus gripo atvejai, todėl atliekama vis daugiau naujų antivirusinių
vaistų tyrimų.
Raktažodžiai: gripas, greitasis antigeno testas, neuraminidazės inhibitoriai, favipiraviras, baloksaviras.
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
21
1. Įvadas
Gripas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų
infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Ši
infekcija paveikia visas amžiaus grupes ir yra
susijusi su dideliu mirtingumu epidemijų,
pandemijų ir pavienių atsitiktinių atvejų metu
(1). Pasaulio sveikatos organizacijos
duomenimis, kiekvieno gripo sezono metu
pasaulyje registruojama apie 4 milijonus sunkių
ligos atvejų ir 250–500 tūkstančių mirčių (2).
Pagal savo struktūrą virusas yra skirstomas į 4
pagrindinius tipus – A, B, C ir D. Gripo A virusas
žmonių populiacijoje sukelia epidemijas ir
pandemijas (3). Gripo B virusas plinta žmonių
populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia
epidemijas. Gripo C virusas sukelia tik pavienius
susirgimus ir nedidelius protrūkius (1). Gripo
virusas D dažniausiai plinta tarp galvijų, nėra
žinomų atvejų tarp žmonių (4). Potenciali
epidemijų ir pandemijų priežastis yra viruso
paviršiaus glikoproteinų pokyčiai. Gripo
sezonas prasideda spalio mėnesį ir trunka iki pat
gegužės mėnesio (5). Inkubacinis periodas yra
24 - 72 valandos. Liga prasideda ūmiai, ligonį
pradeda krėsti šaltis, pakyla temperatūra,
atsiranda sausas, varginantis kosulys, sloga,
galvos, raumenų, sąnarių skausmai (2).
Netenkama apetito, kartais vemiama,
viduriuojama. Daugelis gripu susirgusių žmonių
pasveiksta per kelias dienas, tačiau kai kuriems
atsiranda gripo komplikacijų, keliančių grėsmę
gyvybei (3). Dažniausios komplikacijos yra
virusinis ar bakterinis plaučių, nosies ertmių,
vidurinės ausies uždegimas, lėtinių infekcinių ir
neinfekcinių ligų paūmėjimas (6). Sunki ligos
forma ir jos sukeltos komplikacijos būdingos
asmenims, kurie priklauso rizikos grupėms:
vaikai iki 5 metų, 65 metų ir vyresni gyventojai,
nėščios moterys, asmenys, gyvenantys globos ir
slaugos įstaigose, pacientai, sergantys lėtinėmis
ligomis, piktybiniais navikais arba turintys
žalingų įpročių, taip pat sveikatos priežiūros
įstaigų darbuotojai (7).
2. Tyrimo medžiaga ir metodai:
literatūros apžvalga atlikta naudojant
PubMed duomenų bazę. Publikacijos
rinktos nuo 2017 iki 2022 metų,
naudojant raktinius žodžius ir jų
derinius: gripas, greitasis antigeno
testas, neuraminidazės inhibitoriai,
favipiraviras, baloksaviras.
3. Rezultatai
3.1. Gripo diagnostika
Gripas diagnozuojamas remiantis
klinikiniais požymiais, laboratoriniais tyrimais
bei epidemiologine informacija, kai sezono metu
tam tikroje vietovėje tyrimais yra patvirtinta, kad
cirkuliuoja gripo virusas (8). Epidemijos metu
daugelis gripo atvejų diagnozuojama remiantis
klinikiniais požymiais. Laboratorinis gripo
patvirtinimas rekomenduojamas sunkios būklės,
imunosupresuotiems, sergantiems gretutinėmis
ligomis pacientams, turintiems didelę
komplikacijų riziką (1).
Bendrajame kraujo tyrime gali būti
normalus arba saikingai padidėjęs leukocitų
kiekis bei eritrocitų nusėdimo greitis, santykinė
limfocitozė ir monocitozė (9). Leukocitozė gali
rodyti bakterinę infekciją su gripu. Esant sunkiai
ligos eigai galima stebėti elektrolitų disbalansą,
trombocitopeniją, padidėjusius kreatinino,
laktato rodiklius (10). C reaktyvusis baltymas
nėra specifiškas skiriant bakterinį ir virusinį
uždegimą (6). Krūtinės ląstos radiologiniuose
tyrimuose būdingas abiejų plaučių pažeidimas,
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
22
difuziniai plaučių infiltratai. Stebint vienos
skilties infiltraciją galima įtarti antrinę bakterinę
infekciją (9) .
Laboratoriniais tyrimais gripą galima
patvirtinti atliekant virusologinius pasėlius,
greituosius antigeno testus, greituosius
molekulinius tyrimus, polimerazės grandininės
reakcijos testus (PGR) bei nustatant specifinius
serumo antikūnus gripo A ir B virusams (11).
Geriausiai gripo diagnostikai tinka
nazofaringiniai ir ryklės tepinėliai, tačiau
infekcijai esant apatiniuose kvėpavimo takuose
viršutinių kvėpavimo takų tepinėliai gali būti
neigiami, todėl tokiu atveju turėtų būti tiriami
bronchoalveolinis lavažas ar trachėjos aspiratas
(12). Tyrimų iš viršutinių kvėpavimo takų
rezultatai gali būti klaidingai neigiami, kai
ligoniui pasireiškia tik apatinių kvėpavimo takų
pažeidimo simptomai ar tiriama vėlyvu ligos
periodu, kai yra prisidėjusi bakterinė infekcija
(8).
3.2. Greitieji gripo nustatymo testai
Gripo diagnostikai dažniausiai
naudojami greitieji gripo diagnostikos testai.
Naujaisiais greitaisiais molekuliniais
diagnostikos testais per 15–30 minučių galima
nustatyti gripo viruso nukleorūgščių buvimą
viršutiniuose kvėpavimo takų mėginiuose (13).
Atliekant testus naudojama izoterminė
nukleorūgščių amplifikacijos technologija. Šis
tyrimo metodas gali atskirti A ir B gripą, bet yra
brangus ir negali atskirti A gripo potipių (11).
Greitųjų molekulinių testų jautrumas ir
specifiškumas siekia apie 99 procentus (12).
Greitieji gripo antigeno diagnostikos
testai yra lengvai atliekami, rezultatai gaunami
per mažiau negu 15 minučių (4). Gripo viruso
antigenas kvėpavimo takų gleivėse yra
nustatomas imunofermentinės analizės arba
tiesioginės imunofluorescencijos metodais (7).
Specifiškumas siekia 85 - 90 procentų, tačiau
testų jautrumas yra žemas - apie 60 procentų A
tipui ir mažiau negu 30 procentų B tipui (14).
Todėl esant neigiamam tyrimo atsakymui, gripo
infekcijos patikimai atmesti negalima. Greitieji
gripo antigeno diagnostikos testai gali atskirti A
ir B gripą, bet negali atskirti A gripo potipių (15).
3.3. Kiti diagnostikos metodai
Auksinis gripo diagnostikos standartas
yra specifinės viruso RNR nustatymas PGR
metodu. Tyrimo trukmė yra nuo 1 iki 8 valandų
(12). Tyrimo jautrumas ir specifiškumas siekia
apie 100 procentų. PGR metodu atliekamas ir
gripo virusų tipavimas bei subtipavimas, taip pat
šiuo metodu galima nustatyti daugiau nei vieną
antigeną, skirtingai nei atliekant greituosius
testus (14). Gali būti nustatomi kiti kvėpavimo
takų infekcijas sukeliantys virusai – respiracinis
sincitinis, adenovirusai, rinovirusai,
koronavirusai. Tyrimo metodas yra brangus,
todėl rečiau naudojamas (6).
Kartais yra atliekamas specifinių
serumo antikūnų prieš A arba B gripo virusą
nustatymas. Gripo serologinė diagnostika
patvirtinama 5 ir daugiau kartų padidėjus
antikūnų titrui po 2 - 3 savaičių nuo ligos
pradžios tiriant porinius serumus
hemagliutinacijos slopinimo ar komplimento
fiksacijos reakcijos metodais (10). Tyrimo
jautrumas siekia 70 procentų. Tokiu būdu
dažniausiai yra nustatomas specifinių antikūnų
buvimas po persirgtos infekcijos ir vakcinacijos
(15). Serologiniai gripo tyrimai yra naudojami
moksliniams ir visuomenės sveikatos tyrimams
(3).
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
23
Gripą galima patvirtinti atliekant
virusologinius pasėlius, kurie gali būti atliekami
su endotrachėjiniu aspiratu, nosiaryklės ir
skreplių mėginiais. Tyrimui atlikti reikalingi
aukštos kvalifikacijos darbuotojai, speciali
įranga (5). Gripo virusas yra išskiriamas iš ryklės
ir nosiaryklės sekreto atliekant pasėlį į audinių
ląstelių kultūrą. Teigiami pasėliai atrenkami
pagal citopatinį efektą, virusai identifikuojami
tiesioginės imunofluorescencijos metodu
naudojant monokloninius antikūnus (9). Šiam
tyrimui tepinėlį iš nosiaryklės reikia paimti ne
vėliau kaip antrą ligos dieną, rezultato reikia
laukti nuo 3 iki 10 dienų. Tyrimas pasižymi
vidutiniškai dideliu jautrumu, specifiškumas
siekia 95 procentus (11). Gripo virusui būdinga
dažna antigeninė kaita, kas lemia gripo viruso
savybių kaitą, todėl toks tyrimas leidžia stebėti
genetiškai pakitusius virusus bei įvertinti jų
jautrumą antivirusiniams vaistams (4). Kai kurių
kvėpavimo takų mėginių paėmimas virusinei
kultūrai yra reikalingas norint stebėti ir
antigeniškai apibūdinti naujas sezoninio gripo A
ir B virusų padermes, kurias gali tekti įtraukti į
kitų metų gripo vakciną (14). Virusologinių
pasėlių rezultatų reikia ilgai laukti, todėl
nepaisant galimos išplėstinės genetinės ir
antigeninės gripo viruso analizės šio tyrimo
metodo klinikinėje praktikoje taikyti
nerekomenduojama (12).
3.4. Antivirusiniai vaistai
Kai gripo tikimybė yra didelė, pacientui
kliniškai įtariamas gripas ir yra indikuotinas
gydymas, reikia nedelsiant jį pradėti per 48
valandas nelaukiant laboratorinio patvirtinimo
(1). Ankstyva antivirusinių vaistų vartojimo
pradžia tiesiogiai siejama su greitu virusų RNR
kiekio mažėjimu bei mažesniu ligonių
mirštamumu. Toks specifinis gydymas turėtų
būti skiriamas hospitalizuojamiems, sergantiems
sunkia, komplikuota arba progresuojančia gripo
forma bei turintiems didesnę gripo komplikacijų
riziką pacientams (16). Antivirusiniam gydymui
šiuo metu yra patvirtinti neuraminidazės
inhibitoriai oseltamiviras ir zanamiviras, kurie
yra nukreipti į gripo viruso paviršiaus
glikoproteino neuraminidazę (8). Vaistai yra
naudojami ligos profilaktikos ir gydymo tikslais.
Šios grupės preparatai veikia ir gripą A, ir gripą
B, o virusų jautrumas jiems išlieka didelis (17).
Adamantanų grupei priklausančių
rimantadino ir amantadino gripui gydyti
nerekomenduojama (18). Preparatai neveikia
gripo B viruso, gripas A dažnais atvejais šiems
vaistams yra atsparus, taip pat galima didelė
nepageidaujamų reakcijų centrinei nervų
sistemai (galvos skausmas bei svaigimas,
nemiga, koncentracijos sutrikimas,
haliucinacijos, sujaudinimas) tikimybė (16).
Reikalingas ir simptominis gripo
gydymas. Febriliai karščiuojant, skiriami
antipiretikai, į nosį gali būti lašinami
kraujagysles sutraukiantys vaistai, mažinantys
gleivinės paburkimą ir palengvinantys
kvėpavimą per nosį (13). Skiriamas vitaminas C,
antihistamininiai vaistai. Gali būti vartojami
sudėtiniai geriamieji preparatai, į kurių sudėtį
įeina vaistai nuo skausmo, karščiavimą
mažinantys, nosies gleivinės kraujagysles
sutraukiantys vaistai, vitaminas C. Intoksikacijos
mažinimui rekomenduojama gerti daug skysčių
(11).
3.5. Oseltamiviras
Sunkios eigos gripu sergantys pacientai
turėtų būti gydomi peroraliniu arba intraveniniu
oseltamiviru. Vaistas veikia ir A, ir B gripo
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
24
virusų paviršiuje esančias neuraminidazes,
kurias nuslopinus virusas negali plisti (19).
Patekęs į organizmą kaip oseltamiviro fosfatas,
vaistas absorbuojamas virškinimo trakte ir
metabolizuojamas kepenyse. Gripui gydyti
vaistą galima skirti suaugusiesiems ir vaikams
(įskaitant išnešiotus naujagimius). Gydymą
reikia pradėti per pirmąsias dvi dienas nuo gripo
simptomų pasireiškimo (16). Gaminamos vaisto
kapsulės po 75 miligramų ir milteliai, iš kurių
gaminama geriamoji suspensija. Įprasta dozė
suaugusiesiems ir vaikams, sveriantiems daugiau
kaip 40 kilogramų, yra 75 miligramai du kartus
per parą 5 dienas (20). Suaugusiųjų, kurių
imuninė sistema nusilpusi, gydymas trunka 10
dienų. Preparatas keliomis dienomis sumažina
ligos trukmę ir palengvina ligos eigą, sumažina
galimybę apatinių kvėpavimo takų
komplikacijoms išsivystyti (21). Didžioji vaisto
dalis išskiriama per inkstus, todėl esant inkstų
funkcijos nepakankamumui būtina dozės
korekcija (19). Dažniausi šalutiniai reiškiniai
suaugusiesiems ir paaugliams yra galvos, pilvo
skausmas, pykinimas, vėmimas bei viduriavimas
(18).
3.6. Zanamiviras
Zanamiviras taip pat veikia A ir B gripo
virusus. Preparatas skiriamas suaugusiųjų ir
vaikų nuo 5 metų nekomplikuotam gripui gydyti
(16). Standartinė vaisto dozė yra 2 inhaliacijos
(po 5 miligramus) du kartus per parą. Gydymas
tęsiamas 5 dienas (8). Atsargiai reikia skirti
asmenims, sergantiems astma ar lėtine
obstrukcine plaučių liga dėl galimo bronchų
spazmo (17). Vaistą galima skirti nėščioms ir
žindančioms moterims, tačiau pirmenybė yra
teikiama oseltamivirui. Gydant zanamiviru,
atsparių viruso padermių išsivysto retai (22).
Organizme preparatas nemetabolizuojamas ir
nepakitęs išskiriamas per inkstus. Esant inkstų
funkcijos sutrikimams dozės korekcija
nereikalinga (9). Preparatas sutrumpina
karščiavimo periodą, sušvelnina ligos
pasireiškimą. Dažniausias nepageidaujamas
reiškinys – bėrimas ir kosulys (21).
Intraveninė zanamiviro forma
rekomenduojama suaugusiesiems ir vaikams nuo
6 mėnesių, kuriems diagnozuota komplikuota
arba gyvybei pavojinga A ar B gripo virusų
infekcija (19). Intraveninė vaisto forma yra
skiriama, kai virusas yra atsparus kitiems
vaistams nuo gripo arba kai kiti antivirusiniai
vaistai, įskaitant įkvepiamąjį zanamivirą,
pacientui yra netinkami (2). Rekomenduojama
dozė suaugusiesiems yra 600 miligramų du
kartus per dieną, vartojama nuo 5 iki 10 dienų.
Vaikams dozė pritaikoma pagal svorį.
Suaugusiesiems ir vaikams, turintiems inkstų
funkcijos sutrikimų, skiriamos mažesnės vaisto
dozės (20). Gydymas pradedamas kuo greičiau ir
paprastai per 6 dienas nuo simptomų atsiradimo.
Dažniausias šalutinis intraveninio zanamiviro
poveikis yra viduriavimas, padidėjęs kepenų
fermentų (alaninaminotransferazės,
aspartataminotransferazės) aktyvumas kraujyje,
kepenų pažeidimai ir bėrimas (22).
3.7. Peramiviras
Klinikinių tyrimų metu buvo įrodytas
vaistinio preparato peramiviro veiksmingumas.
Vaistas veikia ir A, ir B tipo gripo virusų
paviršiuje esančias neuraminidazes (23).
Peramiviru gali būti gydomi nekomplikuotu
gripu sergantys suaugusieji ir vyresni nei 2 metų
vaikai. Preparatas leidžiamas intravenine
infuzija. Vaistas turi būti praskiedžiamas ir
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
25
tuomet suleidžiamas per 15 - 30 minučių (19).
Reikalinga tik viena preparato dozė, kuri yra
skiriama praėjus ne daugiau kaip 48 valandos po
pirmų simptomų atsiradimo (20).
Vaisto dozė priklauso nuo amžiaus ir
kūno svorio, o suaugusiesiems ir vyresniems nei
13 metų paaugliams, kurių kreatinino klirensas
mažesnis negu 50 ml/min., rekomenduojama
mažinti preparato dozę (24). Intraveninė infuzija
paprastai yra gerai toleruojama, dažniausiai
pasireiškiantis nepageidaujamas poveikis yra
pykinimas, viduriavimas, neutropenija,
padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje,
padidėjęs kepenų fermentų
(alaninaminotransferazės,
aspartataminotransferazės) aktyvumas kraujyje
(23). Vaisto veiksmingumas ir saugumas
nėštumo metu kol kas neištirtas. Įrodyta, kad
vienkartinė intraveninė 300 miligramų
peramiviro dozė efektyviau ir greičiau
palengvina kvėpavimo takų simptomus negu
geriamasis oseltamiviras pacientams,
sergantiems gripu kartu su lėtinėmis kvėpavimo
takų ligomis (astma, bronchektazėmis) (20).
Manoma, kad didesnė vaisto dozė sumažina
viruso plitimą, todėl dažnai rekomenduojama
intraveninė 600 miligramų peramiviro dozė (24).
3.8. Baloksaviras
Baloksaviras veikia viruso RNR
polimerazės komplekso polimerazės rūgštiniame
vienete esantį gripo virusui specifinį fermentą
galinę endonukleazę, tokiu būdu slopindamas
gripo viruso genomo transkripciją ir gripo viruso
replikaciją (25). Baloksaviras skirtas
nekomplikuotam gripui gydyti 12 metų ir
vyresniems pacientams. Vaisto efektyvumas ir
saugumas jį skiriant vyresniems nei 65 metų
žmonėms, nėščioms ar žindančioms moterims
dar neištirtas (26). Baloksaviro tabletės
skiriamos atsižvelgiant į paciento kūno svorį.
Pacientui sveriančiam iki 80 kilogramų skiriama
viena 40 miligramų dozė, tuo tarpu pacientui,
sveriančiam daugiau negu 80 kilogramų,
rekomenduojama skirti vieną 80 miligramų
vaisto dozę (27). Esant inkstų veiklos sutrikimui
dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kuriems
yra nesunkus ar vidutinio sunkumo (A ar B
klasės pagal Child – Pugh skalę) kepenų veiklos
sutrikimas, dozės koreguoti nereikia (28).
Baloksaviro saugumas ir veiksmingumas
pacientams, kuriems yra sunkus (C klasės pagal
Child – Pugh skalę) kepenų veiklos sutrikimas,
dar neištirti. Dažniausia nepageidaujama reakcija
į vaistą yra bėrimas (26).
3.9. Favipiraviras ir laninamiviras
Favipiraviras – antivirusinis vaistas,
aktyvus prieš daugelį RNR virusų. Atliktų
eksperimentų su gyvūnais metu favipiraviras
buvo aktyvus prieš visus gripo viruso potipius,
koronavirusus, hantavirusus, poliovirusus,
rinovirusus, flavivirusus, enterovirusus,
respiracinį sincitinį virusą ir norovirusus (29).
Vaisto veikimo mechanizmas susijęs su virusų
RNR polimerazės selektyviu inhibavimu.
Favipiraviras tiesiogiai slopina viruso replikaciją
ir transkripciją. Favipiraviro tabletės ar
intraveninė forma yra provaistas, kuris
metabolizuojamas į aktyvią formą (30). 2014
metais favipiraviras patvirtintas Japonijoje gripo
pandemijų gydymui. Dažniausi nepageidaujami
reiškiniai yra viduriavimas, bėrimas,
neutropenija, padidėjusi šlapimo rūgšties
koncentracija kraujyje ir kepenų fermentų
aktyvumo padidėjimas (31). Favipiraviro
nerekomenduojama vartoti vaikams,
pauaugliams, nėščioms ir žindančioms moterims,
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
26
nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą kol
kas nėra (29). Japonijoje favipiravirą leidžiama
vartoti tik atvejais, kai gripo protrūkių
nepavyksta veiksmingai suvaldyti kitais
preparatais. Kai kurie pirminiai rezultatai rodo,
kad šis vaistas gali sutrumpinti pacientų
pasveikimo laiką (30).
Paskutiniu metu yra atliekami tyrimai
su laninamiviru. Tai inhaliacinis preparatas, ilgai
veikiantis neuraminidazės inhibitorius, skirtas
gripo viruso A ir B gripo virusų gydymui (32).
Vienkartinė 40 miligramų inhaliuojamo
preparato dozė suaugusiems kol kas yra
patvirtinta tik Japonijoje (33). Vaisto sukeliami
dažniausi nepageidaujami reiškiniai - galvos
svaigimas, pykinimas bei vėmimas. Šiuo metu
preparatas yra vis dar tiriamas (32).
4. Išvados
Gripo komplikacijos pasireiškia dažnai
ir neretai būna sunkios. Kasmet gripo epidemijų
metu nustatomi dideli sergamumo ir mirtingumo
nuo šios ligos rodikliai. Gripo diagnostika
remiasi epidemiologiniais ir klinikiniais
duomenimis bei laboratoriniais tyrimais.
Ankstyvas neuraminidazės inhibitorių skyrimas
yra pagrindinis sunkaus gripo gydymo principas.
Preparatai palengvina simptomus ir sutrumpina
ligos trukmę. Yra registruoti keli oseltamivirui ir
zanamivirui atsparaus gripo atvejai, todėl
atliekama vis daugiau tyrimų naudojant naujus
antivirusinius vaistus. Taigi, reikalingi tolimesni
moksliniai tyrimai norint išsiaiškinti daugiau
apie galimą naujų antivirusinių vaistų
panaudojimą klinikinėje praktikoje siekiant
sumažinti gripo komplikacijų dažnį bei ligos
trukmę.
Literatūra
1. Lee VJ, Ho ZJM, Goh EH, Campbell H,
Cohen C, Cozza V, ir kt. Advances in
measuring influenza burden of disease.
Influenza Other Respir Viruses. 2018
Jan;12(1):3–9.
2. Javanian M, Barary M, Ghebrehewet S,
Koppolu V, Vasigala V, Ebrahimpour
S. A brief review of influenza virus
infection. Journal of Medical Virology.
2021;93(8):4638–46.
3. Clohisey S, Baillie JK. Host
susceptibility to severe influenza A
virus infection. Crit Care. 2019 Sep
5;23:303.
4. Kim H, Webster RG, Webby RJ.
Influenza Virus: Dealing with a
Drifting and Shifting Pathogen. Viral
Immunology. 2018 Mar;31(2):174–83.
5. Krammer F, Smith GJD, Fouchier
RAM, Peiris M, Kedzierska K, Doherty
PC, ir kt. Influenza. Nat Rev Dis
Primers. 2018;4(1):3.
6. Petrova VN, Russell CA. The evolution
of seasonal influenza viruses. Nat Rev
Microbiol. 2018 Jan;16(1):47–60.
7. Nypaver C, Dehlinger C, Carter C.
Influenza and Influenza Vaccine: A
Review. J Midwifery Womens Health.
2021;66(1):45–53.
8. Beigel JH, Hayden FG. Influenza
Therapeutics in Clinical Practice—
Challenges and Recent Advances. Cold
Spring Harb Perspect Med. 2021 Jan
4;11(4):a038463.
9. Chow EJ, Doyle JD, Uyeki TM.
Influenza virus-related critical illness:
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
27
prevention, diagnosis, treatment. Crit
Care. 2019 Jun 12;23:214.
10. Dziąbowska K, Czaczyk E, Nidzworski
D. Detection Methods of Human and
Animal Influenza Virus—Current
Trends. Biosensors (Basel). 2018 Oct
18;8(4):94.
11. Uyeki TM, Bernstein HH, Bradley JS,
Englund JA, File TM, Fry AM, ir kt.
Clinical Practice Guidelines by the
Infectious Diseases Society of
America: 2018 Update on Diagnosis,
Treatment, Chemoprophylaxis, and
Institutional Outbreak Management of
Seasonal Influenzaa. Clin Infect Dis.
2019 Mar 15;68(6):895–902.
12. Rotrosen ET, Neuzil KM. Influenza.
Pediatric Clinics of North America.
2017 Aug;64(4):911–36.
13. Davidson S. Treating Influenza
Infection, From Now and Into the
Future. Front Immunol. 2018 Sep
10;9:1946.
14. Phetcharakupt V, Pasomsub E,
Kiertiburanakul S. Clinical
manifestations of influenza and
performance of rapid influenza
diagnostic test: A university hospital
setting. Health Sci Rep. 2021 Oct
1;4(4):e408.
15. Lin X, Liu XY, Zhang B, Qin AQ, Hui
KM, Shi K, ir kt. A rapid influenza
diagnostic test based on detection of
viral neuraminidase activity. Sci Rep.
2022 Jan 11;12:505.
16. Abed Y, Boivin G. A Review of
Clinical Influenza A and B Infections
With Reduced Susceptibility to Both
Oseltamivir and Zanamivir. Open
Forum Infect Dis. 2017 May
18;4(3):ofx105.
17. Duwe S. Influenza viruses – antiviral
therapy and resistance. GMS Infect Dis.
2017 Apr 25;5:Doc04.
18. Shie JJ, Fang JM. Development of
effective anti-influenza drugs:
congeners and conjugates – a review. J
Biomed Sci. 2019 Oct 23;26:84.
19. Hsieh Y, Dugas AF, LoVecchio F,
McBryde B, Ricketts EP, Saliba‐Shaw
K, ir kt. Intravenous peramivir vs oral
oseltamivir in high‐risk emergency
department patients with influenza:
Results from a pilot randomized
controlled study. Influenza Other
Respir Viruses. 2021 Jan;15(1):121–
31.
20. Sarker A, Gu Z, Mao L, Ge Y, Hou D,
Fang J, ir kt. Influenza-existing drugs
and treatment prospects. European
Journal of Medicinal Chemistry. 2022
Mar 15;232:114189.
21. Shim JM, Kim J, Tenson T, Min JY,
Kainov DE. Influenza Virus Infection,
Interferon Response, Viral Counter-
Response, and Apoptosis. Viruses.
2017 Aug 12;9(8):223.
22. Lampejo T. Influenza and antiviral
resistance: an overview. Eur J Clin
Microbiol Infect Dis. 2020 Feb 13;1–8.
23. Kato M, Saisho Y, Tanaka H, Bando T.
Improvement of respiratory symptoms
and health‐related quality of life with
peramivir in influenza patients with
chronic respiratory disease: Additional
outcomes of a randomized, open‐label
study. Influenza Other Respir Viruses.
2021 Sep;15(5):651–60.
Journal of Medical Sciences. May 4, 2022 - Volume 10 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
28
24. Zhang C xi, Tu Y, Sun X chen, Chen D
gui, Zhang W nian, Zhuang C lin, ir kt.
Peramivir, an Anti-Influenza Virus
Drug, Exhibits Potential Anti-Cytokine
Storm Effects. Front Immunol. 2022
Feb 28;13:856327.
25. Heo YA. Baloxavir: First Global
Approval. Drugs. 2018 Apr
1;78(6):693–7.
26. Dufrasne F. Baloxavir Marboxil: An
Original New Drug against Influenza.
Pharmaceuticals (Basel). 2021 Dec
24;15(1):28.
27. Du Z, Nugent C, Galvani AP, Krug
RM, Meyers LA. Modeling mitigation
of influenza epidemics by baloxavir.
Nat Commun. 2020 m. birželio 2
d.;11:2750.
28. Ng KE. Xofluza (Baloxavir Marboxil)
for the Treatment Of Acute
Uncomplicated Influenza. P T. 2019
Jan;44(1):9–11.
29. Shiraki K, Daikoku T. Favipiravir, an
anti-influenza drug against life-
threatening RNA virus infections.
Pharmacol Ther. 2020
May;209:107512.
30. Łagocka R, Dziedziejko V, Kłos P,
Pawlik A. Favipiravir in Therapy of
Viral Infections. J Clin Med. 2021 Jan
13;10(2):273.
31. Ibrahim NK, Al-Garawi ZS. Effect of
Favipiravir on some epidemic
infections: A mini review. J Phys: Conf
Ser. 2021 Mar 1;1853(1):012067.
32. Gubareva L, Mohan T. Antivirals
Targeting the Neuraminidase. Cold
Spring Harb Perspect Med. 2022 Jan
1;12(1):a038455.
33. Toots M, Plemper RK. Next-generation
direct-acting influenza therapeutics.
Transl Res. 2020 Jun;220:33–42.