https://doi.org/10.53453/ms.2024.3.1
Children growth faltering: diagnostic, causes, practical
recomendations in general practice
Greta Habdankė
1
, Laura Kasčiokaitytė
2
, Indrė Daubarytė
2
1
Lithuanian University of Health Sciences, Department of Family Medice, Thoracic and Vascular Surgery,
Kaunas, Lithuania
2
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Kaunas, Lithuania
Abstract
Background. Children growth faltering is impaired growth in height and weight which is lower than expected
for child‘s age. It is multi- etiological problem that affects 1 in 10 children. Due to various reasons influencing
growth faltering, it becomes one of the major challenges in family medicine. Therefore, it is important to identify
causes of children growth faltering, clinical manifestation and provide recommendations for family physicians.
Aim. To review scientific literature on diagnosis, causes, and practical recommendations for children growth in
general practice.
Materials and methods. The research method was literature review. Publications were searched on Google
scholar database. The keywords and their combinations used: general practice, family medicine, growth faltering,
failure to thrive, pediatrics. Inclusion criteria: publications that matched the research topic and were published in
the last 10 years.
Results. Main factors influencing a child’s growth are: child’s nutrition, child’s physical profile at birth, family
social factors, child’s and parents relationships, genetic factors. Primary method for assessment of a child's growth
is anthropometric measurements during visits to family physician. In neonatal period, losing more than 10 % of
weight necessitates a detailed examination to determine causes of growth faltering. In later stages, it is
recommended to consider clinical signs that can help identify the causes of growth faltering.
Conclusions. Regular child health check-ups, collaboration with parents lead to better diagnostic and treatment
outcomes. When mild growth delay is detected without specific disease symptoms, growth monitoring is
recommended in primary healthcare.
Keywords: general practice, family medicine, growth faltering, failure to thrive, pediatrics.
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
Medical Sciences 2024 Vol. 12 (2), p. 2-7, https://doi.org/10.53453/ms.2024.3.1
2
Vaikų augimo sulėtėjimas: diagnostika, priežastys, praktinės
rekomendacijos šeimos gydytojui
Greta Habdankė
1
, Laura Kasčiokaitytė
2
, Indrė Daubarytė
2
1
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kauno klinikos, Šeimos medicinos klinika, Kaunas, Lietuva
2
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Kaunas, Lietuva
Santrauka
Įvadas. Vaikų augimo sulėtėjimas- tai sutrikęs ūgio ir svorio augimas, esantis žemiau nei numatytas vaiko
amžiuje. Tai daugiaetiologinė, problema, kuri pasireiškia 1 iš 10 vaikų. Dėl įvairių priežasčių, lemiančių augimo
sulėtėjimą, tai tampa vienu didžiausiu iššūkių šeimos gydytojo praktikoje. Todėl svarbu išsiaiškinti pagrindines
vaikų augimo sulėtėjimo priežastis, jų klinikinę raišką bei praktines rekomendacijas, kurios palengvintų augimo
sulėtėjimo diagnostiką ir valdymą šeimos gydytojo praktikoje.
Tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą apie vaikų augimo diagnostiką, priežastis ir praktines rekomendacijas
šeimos gydytojo praktikoje.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metodas - literatūros apžvalga. Paieškai buvo naudojama Google scholar
duomenų bazė. Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: bendroji praktika (angl. general practice), šeimos medicina
(angl. family medicine), augimo sulėtėjimas (angl. faltering growth), nepakankamas augimas (angl. failure to
thrive), pediatrija (angl. pediatrics). Įtraukimo kriterijai: publikacijos, kurios atitinka nagrinėjamą temą, yra ne
senesnės nei 10-ties metų.
Rezultatai. Pagrindiniai veiksniai lemiantys vaiko augimą yra : vaiko mityba, vaiko fizinis profilis gimus, šeimos
socialiniai veiksniai, vaiko ir tėvų santykiai, genetiniai veiksniai. Pagrindinis metodas tiksliam vaiko augimo
vertinimui sekti yra antropometriniai matavimai apsilankymų pas šeimos gydytoją metu. Naujagimystėje netekus
daugiau > 10 % svorio, būtinas detalus ištyrimas dėl augimo sulėtėjimo priežasčių. Vėliasiame amžiuje
rekomenduojama atsižvelgti į klinikinius požymius, kurie padėtų identifikuoti augimo sulėtėjimo priežastis.
Išvados. Reguliarios vaikų sveikatos patikros, bendradarbiavimas su pacientų tėvais leidžia pasiekti geresnių
diagnostikos ir gydymo rezultatų. Nustačius nežymų augimo atsilikimą ir nestebint specifinių ligos požymių
rekomenduojamas augimo monitoravimas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.
Raktiniai žodžiai: bendroji praktika, šeimos medicina, augimo sulėtėjimas, nepakankamas augimas, pediatrija.
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
3
1. Įvadas
Augimo sulėtėjimas – tai platus terminas apibū-
dinantis sutrikusį svorio ir ūgio augimą, esantį
žemiau nei numatytas vaiko amžiuje. Vaikų augimo
sulėtėjimo problema pasireiškia 1 iš 10 vaikų ir yra
sutinkama ne tik neonatologijoje, bet ir pirminės
sveikatos priežiūros grandyje [1]. Augimo sulėt-
ėjimas gali prasidėti tiek neonataliniu, tiek postna-
taliniu periodu. Priežastys, lemiančios sutrikusį
augimą, yra kompleksinės ir persidengiančios tarpu-
savyje, todėl diferencinė diagnostika bei vaikų verti-
nimas yra ypač sudėtingas. Per pirmus dvejus gyve-
nimo metus nediagnozuotas sulėtėjęs augimas gali
pasireikšti vaiko sveikatos bei raidos sutrikimais [2].
Sulėtėjęs augimas yra ne tik medicininė, bet ir
socialinė problema, kuri gali atsirasti dėl nevisaver-
tės vaiko mitybos, nepriežiūros, patiriamų psicholo-
ginių išgyvenimų. Lietuvoje siekiant laiku nustatyti
vaiko augimo sutrikimus ypač svarbi pirminė svei-
katos priežiūros grandis. Dėl didelio šeimos gydy-
tojų darbo krūvio ir su tuo susijusių pasekmių, vaikų
augimo sutrikimai dažnai lieka nepastebėti [3].
2. Tyrimo medžiaga ir metodai
Tyrimo metodas- literatūros apžvalga. Paieškai
buvo naudojama Google scholar duomenų bazė.
Naudoti raktažodžiai ir jų deriniai: bendroji praktika
(angl. general practice), šeimos medicina (angl.
family medicine), augimo sulėtėjimas (angl. falte-
ring growth), nepakankamas augimas (angl. failure
to thrive). Buvo atrinktos tos publikacijos, kurios
atitinka nagrinėjamą temą, yra ne senesnės nei 10-
ties metų. Į literatūros apžvalgą buvo įtraukta 11
mokslinių publikacijų.
3. Rezultatai
3.1 Vaikų augimo sulėtėjimo priežastys
Augimo sutrikimus gali lemti daugybė priežasčių,
todėl tiksli diagnostika dažnai kelia didelių iššūkių
kasdieniniame darbe. Prenataliniu laikotarpiu augi-
mo sutrikimai dažniausiai siejami su motinos
žalingais įpročiais (tabako, alkoholio, teratogeniškai
veikiančių medžiagų ar vaistų vartojimu), infek-
cijomis (Raudonukė, Citomegalo viruso sukelta
infekcija, ŽIV), chromosominėmis anomalijomis
(Dauno, Ternerio sindromai) [4]. Dažniausios augi-
mo sulėtėjimo priežastys postnataliniu laikotarpiu
yra nepakankamas kalorijų suvartojimas, nepakan-
kamas maisto medžiagų pasisavinimas ir išaugęs
metabolinis poreikis (1 lentelė).
3.2 Vaikų augimo sulėtėjimo diagnostika
Vaikų augimo sulėtėjimo diagnostikai ypač svarbi
detali anamnezė bei fizinis ištyrimas. Apklausos
metu būtina išsiaiškinti vaiko maitinimo anamnezę
(nuo gimimo iki valgymo įpročių augimo metu),
fizinius vaiko duomenis gimimo metu (svorį, ūgį,
galvos apimtį), motinos akušerinę anamnezę, gretu-
tines ligas, šeiminę anamnezę (tėvų antropome-
triniai duomenys, gretutinės ligos šeimoje), socia-
linę anamnezę (šeimos - vaiko tarpusavio santykiai,
gyvenimo sąlygos) [5].
Antropometriniai matavimai bei jų vertinimas
profilaktinių apsilankymų metu pas šeimos gydytoją
yra pagrindinis instrumentas vaikų augimo sulėtė-
jimui įtarti. Lietuvoje vaiko augimas vertinamas
remiantis procentilėmis, pasitelkiant ūgį, svorį,
galvos apimtį (vaikams iki 2 metų) vertinančias
lenteles pagal vaiko amžių ir lytį. Lentelės yra
suskirstytos į 100 intervalų, kurie vadinami procen-
tiliais. Naudojamos yra 3-10-25-50-75-97 procen-
tilės, tarpai tarp jų - intervalai. Normalus vaiko
augimas apibūdinamas terminu harmoningas augi-
mas (HAN), t.y (3-97 %
0
) arba kraštutinis (HAK)
(< 3 ar > 97 %
0
), tačiau nukrypęs ne daugiau nei
vienu intervalu pagal procentilius. Sutrikęs augimas,
apibūdinamas terminu neharmoningas augimas
(NHA), kuomet vienas ar keli rodikliai nėra
proporcingi ūgiui ir yra nukrypę nuo ūgio daugiau
nei per vieną intervalą [6].
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
4
Lentelė 1. Dažniausios augimo atsilikimo priežastys postnataliniu laikotarpiu [1,5]
Nepakankamas kalorijų
suvartojimas
Nepakankamas maisto medžiagų
pasisavinimas
Išaugęs metabolinis poreikis
Sutrikęs maitinimasis (lūpos ir/ar
gomurio defektai, žindymo sun-
kumai)
Celiakija
Įgimtos širdies ydos
Valgymo sutrikimai
Įgimti gastrointestinaliniai sutriki-
mai (tulžies latakų atrezija, prie-
varčio stenozė, tracheoezofaginė
fistulė)
Lėtinės infekcijos (tuberkuliozė,
ŽIV)
Gastrointestinaliniai sutrikimai
(Gastrointestinalinis refliuksas,
skausmai)
Infekcijos (Helmintozės, H. pylori
sukelta infekcija)
Plaučių ligos (Cistinė fibrozė,
Bronchopulmoninė displazija)
Apsunkinta motorinė koordi-
nacija (Dauno sindromas,
neuromuskuliniai sutrikimai)
Uždegiminės žarnų ligos (Krono
liga, opinis kolitas)
Hipertiroidizmas
Kitos priežastys (Nepriežiūra,
kultūriniai ir religiniai apri-
bojimai)
Alergija pieno baltymui
Onkologiniai susirgimai
Atlikti tyrimai Jungtinėse Amerikos Valstijose rodo,
jog 1- 5% hospitalizuojamų vaikų iki 2 metų, buvo
dėl augimo sulėtėjimo, o pirminėje sveikatos
priežiūros grandyje 5–10 % vaikų nepasiekia
harminingo augimo. Tarp vaikų atvykstančių į
skubios pagalbos skyrių 15-30 % buvo stebimas
neharmoningas augimas, iš jų 10 % nustatytas
augimo sulėtėjimas. Manoma, jog daugiau nei pusė
visų vaikų, sulėtėjusiu augimu, nėra diagnozuojami
dėl nepakankamai efektyvių diagnostikos protokolų
vykdymo [3].
Todėl, norint tiksliai įvertinti bei diagnozuoti vaiko
augimo sulėtėjimą svarbu žinoti ir fiziologinius
vaiko augimo pokyčius. Gimimo metu normalus
naujagimio svoris varijuoja tarp 2,5-4,5 kg, per 3-5
pirmąsias gyvenimo dienas naujagimiai praranda
apie 10% savo gimimo svorio, dvigubą gimimo
svorį naujagimis turėtų pasiekti per 6 pirmuosius
gyvenimo mėnesius, po pirmųjų metų normalus
svorio prieaugis yra apie 2 kg kiekvienais metais.
Vaikų ūgis gimimo metu yra nulemtas genetinių,
intrauterininių veiksnių bei motinos dietos,
gyvenimo būdo. Pirmuosius du gyvenimo metus
ūgio kreivė smarkiai kyla, naujagimis iki 2 metų
paauga apie 30-35cm., tokiu metu augimas
priklausomas nuo intrauterininių veiksnių, vėliau
augimą ima reguliuoti genetiniai veiksniai.
Standartinis ūgio prieaugis nuo 2 iki 4 metų yra nuo
5,5 iki 9 cm; nuo 4 iki 6 metų 5 iki 8,5 cm per metus;
nuo 6 metų iki paauglystės (berniukams) nuo 4 iki 6
cm per metus ir nuo 6 metų iki paauglystės
(mergaitėms) nuo 4,5 iki 6,5 cm per metus. Augimo
šuoliai nuo (8-14 cm per metus) mergaitėms
dažniausiai pasireiškia 10-ies metų, berniukams
maždaug 12-os [7,8].
Normos atveju rekomenduojami vizitai pas šeimos
gydytoją, kurių metu būtų įvertinami vaiko augimo
rodikliai, turėtų būti atliekami [9]:
● nuo naujagimystės iki 6 metų: 9, 18 mėnesiais
ir 1,5 metų amžiaus;
●nuo 6 iki 18 metų: kasmetiniai vizitai.
3.3 Praktinės rekomendacijos naujagimystėje
Pirmomis gyvenimo dienomis naujagimiams yra
būdingas kūno skysčių persiskirstymas, todėl svorio
netekimas iki 10 % yra tikėtinas [7,8,10]. Svorio
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
5
kritimas dažniausiai sustoja trečią-ketvirtą
gyvenimo parą ir dauguma naujagimių trečią
gyvenimo savaitę būna pasiekę savo gimimo svorį
[10]. Netekus > 10 % kūno svorio būtina klinikinio
ištyrimo metu detaliai išklausti apie maitinimo
ypatumus, vertinti dėl galimos dehidratacijos ar
gretutinės ligos požymių.
Netekus > 10 % kūno masės naujagimiams iki 8
savaičių amžiaus, papildomai gali būti skiriami
pieno mišiniai. Kalorijų deficito korekcija paprastai
efektyviai išsprendžia augimo sulėtėjimą
neonataliniu laikotarpiu[5,10]. Nepavykus pasiekti
gimimo svorio per 3 savaites siunčiama vaikų ligų
gydytojo konsultacijai [10].
3.4 Praktinės rekomendacijos nuo kūdikystės iki
pilnametystės
Nors dažniausia vaikų augimo sulėtėjimo priežastis
yra nepakankamas kalorijų suvartojimas,
svarbiausias gydytojo tikslas turėtų būti lėtinių ar
ūmių ligų, bei raidos anomalijų identifikacija [5].
Svarbu įvertinti klinikinius požymius, kurie padėtų
identifikuoti priežastis lemiančias augimo
sulėtėjimą (lentelė 2). Įtariant augimo sulėtėjimą,
atliekamas detalus paciento antropometrinių
duomenų vertinimas. Matuojamas vaiko kūno ilgis,
ūgis, svoris bei atsižvelgiama į biologinių tėvų kūno
sudėjimą. Esant poreikiui naudojamas KMI
vertinimas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Stebint
svorio atsilikimą, 1-6 mėnesių amžiaus vaikai turėtų
būti sveriami kartą per savaitę, 2-6 mėnesių vaikai
kartą per dvi savaites. Vyresni, kaip 1 metų vaikai
sveriami kartą per mėnesį [10].
Diagnostikos taktika nustačius augimo atsilikimą
[10,11] :
● atlikti klinikinį, raidos ir socialinį vertinimą
● įvertinti maitinimosi įpročius
● tirti dėl šlapimo takų infekcijos ir/ar
Celiakijos, esant klinikiniams požymiams
● toliau tirti nustačius klinikinių ligos požymių.
Nustačius nežymų augimo atsilikimą ir nestebint
specifinių ligos požymių rekomenduojamas augimo
monitoravimas pirminėje sveikatos priežiūros
grandyje [7]. Didelis dėmesys skiriamas su valgymu
susijusio elgesio korekcijai bei kalorijų suvartojimo
didinimui. Stebint išliekantį augimo atsilikimą
atliekamas bendras ir biocheminis kraujo tyrimai ir
esant poreikiui tiriama dėl Celiakijos [7]. Įtariant,
ryjimo disfunkciją ar kita organinę patologiją
nedelsiant siunčiama gydytojų specialistų
konsultacijoms [7]
Lentelė 2. Klinikiniai vaikų augimo sulėtėjimo požymiai ir galimos jų priežastys [4,5]
Požymis
Galimos priežastys
Edema
Inkstų, kepenų ligos
Dismorfiniai požymiai
Genetiniai sutrikimai
Plaukų spalvos pokyčiai
Cinko deficitas
Širdies ūžesiai
Anatominiai širdies defektai
Hepatosplenomegalija, aktyvi
žarnų peristaltika
Infekcijos, lėtinės ligos, malabsorbcija, glikogeno kaupimo liga
Bėrimai, nubrozdinimai, pigmen-
tacijos pokyčiai odoje
ŽIV infekcija, alergija pieno baltymui, smurtas
Švokštimas plaučiuose
Cistinė fibrozė, astma
4. Išvados
Užsitęsęs svorio augimo sulėtėjimas gali būti
siejamas su neigiama įtaką vaiko augimo potencialui
bei kognityvinei raidai. Augimo sulėtėjimas vaikų
amžiuje turi daugybę priežasčių, kas lemia
apsunkintą diagnostiką. Prenataliniams rizikos
veiksniams: vaikų augimo sulėtėjimui priskiriama:
motinos žalingi įpročiai, infekcijos, chromosomų
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
6
anomalijos. Postnataliniams veiksniams
priskiriama: nepakankamas kalorijų suvartojimas,
malabsorbcija, padidėjęs metabolinis poreikis.
Detali paciento anamnezė ir fizinis ištyrimas yra
būtini elementai tiksliai diagnostikai, o tikslūs
antropometriniai matavaimai rutininių vizitų pas
šeimos gydytoją metu yra pagrindinis įrankis
augimo sulėtėjimo diagnostikoje.
Literatūros šaltiniai
1. Goodwin ET, Buel KL, Cantrell LD. Growth
Faltering and Failure to Thrive in Children.
American Family Physician. 2023 Jun
1;107(6):597–603;
2. Levels and trends in child malnutrition. World
Health Organization; 2021.
3. Roche E, Shrestha B. Faltering growth. InnovAiT:
Education and inspiration for general practice. 2017
Oct 25;10(12):734–9.
4. Sharma D. Intrauterine Growth Restriction:
Antenatal and Postnatal Aspects. Clinical Medicine
Insights: Pediatrics. 2016 Jan;10(2):40–7.
4. Onyiriuka AN. Evaluation and Management of
The Child with Failure to Thrive. Nigerian Hospital
Practice. 2010 Nov 25;6(1-2);
5. Homan GJ. Failure to Thrive: A Practical Guide.
American Family Physician. 2016 Aug
15;94(4):295–9.
6. Kėvalas R. Pediatrija I dalis. Kaunas: Vitae
Litera; 2018;
7. Tang MN, Adolphe S, Rogers SR, Frank DA.
Failure to Thrive or Growth Faltering: Medical,
Developmental/Behavioral, Nutritional, and Social
Dimensions. Pediatrics In Review. 2021 Nov
1;42(11):590–603;
8. Polidori N, Castorani V, Mohn A, Chiarelli F.
Deciphering short stature in children. Annals of
Pediatric Endocrinology & Metabolism. 2020 Jun
30;25(2):69–79.
9.Turner K. Well-Child Visits for Infants and Young
Children. American Family Physician. 2018 Sep
15;98(6):347–53.
10. National Institute for Health and Care
Excellence. Faltering growth: recognition and
management of faltering growth in children NICE
guideline. 2017.
11. Lezo A, Baldini L, Asteggiano M. Failure to
Thrive in the Outpatient Clinic: A New Insight.
Nutrients. 2020 Jul 24;12(8):2202.
Journal of Medical Sciences. 11 Mar, 2024 - Volume 12 | Issue 2. Electronic - ISSN: 2345-0592
7